LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTERIJA
I Š A I Š K I N I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ UŽIMTUMO ĮSTATYMO 8, 9, 10 STRAIPSNIŲ TAIKYMO
1991 m. kovo 27 d. Nr. 21-320
Vilnius
Ryšium su gaunamais užklausimais dėl Gyventojų užimtumo įstatymo 8, 9, 10 straipsnių taikymo, Socialinės apsaugos ministerija išaiškina:
1. Invalidais, kuriems pagal šio įstatymo 8, 9 straipsnius taikomos papildomos užimtumo garantijos, laikomi asmenys nustatyta tvarka pripažinti invalidais.
2. Įstatymo 9 straipsnio pirmoje dalyje nustatytas 2 mėnesių įspėjimo raštu apie numatomą atleidimą iš darbo terminas taikomas darbuotojams, atleidžiamiems iš darbo pagal DĮK 43 str. 1, 1-1, 2, 5, 6 punktus.
3. Prieš 4 mėnesius iki atleidimo pagal DĮK 43 str. 1, 2, 5, 6 punktus turi būti raštu įspėti:
darbuotojai, kuriems atleidimo iš darbo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai (vyrai – ne jaunesni kaip 55 metų, moterys – ne jaunesnės kaip 50 metų); nepilnamečiai, atleidimo iš darbo dieną neturintys 18 metų; moterys, o taip pat vyrai, vieni auginantys vaikus, kuriems atleidimo iš darbo dieną nesuėję 14 metų;
asmenys, kurie atleidimo iš darbo dieną yra invalidai, pripažinti nedarbingais (įstatymo 9 str. pirmoji dalis).
Jeigu kolektyvinėje arba darbo sutartyje yra nustatyti ilgesni įspėjimo terminai, reikia vadovautis minėtose sutartyse numatytais terminais.
4. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus nurodytam įspėjimo terminui, atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas (įstatymo 9 str. penktoji dalis), mokant darbuotojui per tą laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį.
5. Sutinkamai su Gyventojų užimtumo įstatymo 9 str. trečiąja dalimi atleidimo iš darbo įspėjimo terminai (priklausomai 2 arba 4 mėnesiai) taikomi darbuotojams, nutraukiant su jais ir terminuotą darbo sutartį darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (DĮK 43 str. 1, 1', 2, 5, 6 punktai).
Kai iki terminuotos darbo sutarties pabaigos liko mažiau laiko, negu numatyti įspėjimo terminai, darbdavys savo iniciatyva turi teisę atleisti darbuotojus, nesant jų kaltės, tik pasibaigus darbo sutarties terminui. (Įstatymo 9 str. ketvirtoji dalis.)
6. Darbuotojui pageidaujant, jis gali būti atleistas iš darbo nepasibaigus nustatytam įspėjimo terminui, nuo jo pareiškime nurodytos datos, nekeičiant atleidimo, dėl kurio jis yra įspėtas, pagrindo, ir taikant įstatyme nustatytas lengvatas ir kompensacijas.
Įspėjimo dėl atleidimo iš darbo laikotarpyje darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį ir kitais įstatyme nustatytais pagrindais.
7. Gyventojų užimtumo įstatymo 9 str. šeštosios dalies apribojimai, atleidžiant iš darbo asmenis, nurodytus minėto įstatymo 8 str., taikomi tik tais atvejais, kai savivaldybė yra nustačiusi šio įstatymo 7 str. pirmojoje dalyje nurodytas kvotas. Jeigu kvotos nenustatytos, o taip pat, kai darbuotojų yra daugiau už nustatytas kvotas, atleidimas iš darbo galimas bendra tvarka.
8. Gyventojų užimtumo įstatymo 10 str. pirmoje dalyje nurodytais atvejais sprendimas dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo arba įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos nutraukimo priimamas tokia data, kad pranešant darbo biržai ir savivaldybėms apie darbuotojų atleidimą iš darbo nebūtų pažeistas šio pranešimo 3 mėnesių terminas. Priešingu atveju sutinkamai su minėto įstatymo 10 str. trečiąja dalimi darbuotojų atleidimo iš darbo terminai nukeliami iki to laiko, kada turėjo pasibaigti nurodyto pranešimo terminai. (Įstatymo 10 str. trečioji dalis.)