LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS MINISTRO 2009 M. BIRŽELIO 22 D. ĮSAKYMO Nr. D1-344 „DĖL BIRVĖTOS ŠLAPŽEMIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2013 m. sausio 29 d. Nr. D1-56

Vilnius

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. D1-344 „Dėl Birvėtos šlapžemių gamtotvarkos plano patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 77-3202) ir išdėstau jo preambulę taip:

„Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409; 2012, Nr. 33-1561), 27 punktu:“.

2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Birvėtos šlapžemių gamtotvarkos plane:

2.1. Išdėstau 1 punktą taip:

„1. Birvėtos šlapžemių gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai – Birvėtos šlapžemės, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2011, Nr. 112-5273). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija), ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.“

2.2. Išdėstau 2 punktą taip:

„2. Birvėtos šlapžemių paukščių apsaugai svarbi teritorija (toliau – Birvėtos šlapžemių PAST) yra Utenos apskrityje, Ignalinos rajono savivaldybėje. Birvėtos šlapžemių PAST ribos sutampa su Birvėtos biosferos poligono ribomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2010, Nr. 36-1719) Birvėtos biosferos poligonui suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas, siekiant apsaugoti gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus), švygždų (Porzana porzana), griežlių (Crex crex), gaidukų (Philomachus pugnax) perimvietes, migruojančių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) sankaupas.

Šis Gamtotvarkos planas parengtas visai Birvėtos šlapžemių PAST, kurios plotas – 1239,76 ha. Rengiant Gamtotvarkos planą įvertinta, kad yra tikslinga išplėsti Birvėtos šlapžemių PAST ribas, prijungiant dalį šalia esančių tvenkinių (172,4 ha) ir Dysnos upės slėnio pievų (58,3 ha) plotus.

Teritorijoje gausiai aptinkama migruojanti vandens paukščių rūšis, kuri Birvėtos šlapžemėse formuoja paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus atitinkančias sankaupas, – baltakaktė žąsis. Jos gausios sankaupos registruojamos balandžio ir gegužės, mažiau skaitlingos – spalio mėnesiais. Skaitlingas sankaupas, kurios atitinka paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, atskirais metais suformuoja ir įvairių rūšių antys. Tačiau jos aptinkamos tik tuomet, kai pavasarinio polaidžio metu visiškai apsemiamos Dysnos upės slėnio pievos, kas registruojama ne kasmet.

Užtikrinant visų minėtų migruojančių vandens paukščių sankaupų apsaugą, teritorijoje būtina vengti jų trikdymo ir išsaugoti atviras šlapžemių buveines sankaupų vietose. Dėl šios priežasties svarbu užtikrinti tęstinumą ūkinės veiklos – tvenkinių žuvininkystės, formuojančios tinkamas sąlygas migruojantiems vandens paukščiams, taip pat išsaugoti esamą užliejamų pievų plotą.

Birvėtos šlapžemių PAST taip pat svarbi perinčių gulbių giesmininkių, švygždų, griežlių ir gaidukų apsaugai. Šios paukščių rūšys įtrauktos į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (konsoliduota redakcija) (OL 2010 L 20, p. 7) (toliau – Paukščių direktyva) I priedą, į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2011, Nr. 53-2567) (toliau – Saugomų rūšių sąrašas). Iš šių rūšių gulbei giesmininkei svarbūs yra žuvininkystės tvenkiniai, o švygždos gausesnės Dysnos senvagėse ir užpelkėjusiose užliejamų pievų plotuose. Gaidukai tvenkiniuose apsistoja migracijų metu, kuomet patinai čia susirenka į tuoktuves, tačiau patelės perėjimui dažniausiai renkasi aplinkinius pievų plotus. Tie patys pievų plotai svarbūs ir griežlėms, kurių tik pavieniai patinai aptinkami žuvininkystės tvenkiniuose.

Birvėtos šlapžemių PAST taip pat aptinkamos šios palyginti negausiai perinčios saugomos paukščių rūšys, įtrauktos į Saugomų rūšių sąrašą ir (arba) Paukščių direktyvos I priedą: didysis baublys (Botaurus stellaris), pilkoji žąsis (Anser anser), nendrinė lingė (Circus aeruginosus), plovinė vištelė (Porzana parva), raudonkojis tulikas (Tringa totanus), upinė (Sterna hirundo) ir juodoji (Chlidonias niger) žuvėdros, paprastoji medšarkė (Lanius collurio), ūsuotoji zylė (Panurus biarmicus).

Pagrindinė grėsmė teritorijoje perinčioms paukščių rūšims yra veisimosi buveinių praradimas, todėl Gamtotvarkos plane numatytos priemonės gerinti jų būklę: pylimų šienavimas, sumedėjusios augalijos sąžalynų naikinimas, nendrynų tvarkymas, kanalų valymas ir kitos.

Teritorijoje yra nustatyti 5 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368) (toliau – Buveinių direktyva) I priedą: 6210 Stepinės pievos, 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 Aliuvinės pievos ir 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Šios natūralios buveinės aptinkamos Birvėtos upės slėnyje ties Rimaldiškės kaimu.

Birvėtos šlapžemių PAST aptinkamos trys gyvūnų rūšys, kurios įtrauktos į Saugomų rūšių sąrašą ir Buveinių direktyvos II ir IV priedus – raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina), skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) ir ūdra (Lutra lutra). Šie gyvūnai paplitę ir sutinkami praktiškai palei visus teritorijos vandenis ir Birvėtos žuvininkystės tvenkiniuose, su jais besiribojančių Birvėtos ir Dysnos upių pakrantėse ir jų senvagėse. Todėl būtina išsaugoti natūralius upių pakraščius su išlikusiais senvagių fragmentais ir akvakultūros tvenkinių tinklą.

Didžiąją teritorijos dalį (apie 80 proc.) užima valstybės nuosavybės teise valdoma žemė. Dalis jos (654 ha) patenka į akvakultūros ūkio teritoriją ir yra išnuomota privačiai akvakultūros įmonei UAB „Birvėtos tvenkiniai“. Likusi teritorijos dalis (apie 20 proc.) yra valdoma privačios nuosavybės teise: čia daugiausia vykdoma neintensyvi žemės ūkio veikla.“

2.3. Išdėstau 3.1 punktą taip:

„3.1. išsaugoti ne mažiau kaip 5 gulbių giesmininkių, 15 švygždų, 35 griežlių, 5 gaidukų poras, užtikrinti migruojančių vandens paukščių, tarp jų migruojančių baltakakčių žąsų, sankaupų vietų apsaugą, gerinant jų buveinių būklę;“.

2.4. Papildau 3 skyrių „III. Gamtotvarkos plano tikslai ir uždaviniai“ 5 punktu:

„5. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti nustatytos priemonės nurodytos Gamtotvarkos plano priede.“

2.5. Pripažįstu netekusiu galios 4 skyrių „IV. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas“.

2.6. Išdėstau 6 punkto 1 pastraipą taip:

„6. Gamtotvarkos plano 2–9 uždaviniuose nurodytas priemones organizuoja ir įgyvendina paramos gavėjas naudodamasis parama, kaip numatyta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonėje „Akvakultūra“ arba analogiškoje Europos Sąjungos 2014–2020 m. laikotarpio struktūrinės paramos priemonėje.“

2.7. Išdėstau 9 punktą taip:

„9. Šio Gamtotvarkos plano II skyriuje nurodytų saugomų paukščių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603). Įgyvendinant Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos 13.3 uždavinį (Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, monitoringas), SRPD specialistai Birvėtos šlapžemių PAST privalo vykdyti šių paukščių rūšių apskaitas: migruojančių baltakakčių žąsų sankaupų ir perinčių gulbių giesmininkių, švygždų, griežlių ir gaidukų. Stebėsenos darbų vietos ir kiti reikalavimai išdėstyti Birvėtos šlapžemių PAST individualioje stebėsenos programoje.“

2.8. Papildau nauju priedu (pridedama).

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis

Birvėtos šlapžemių gamtotvarkos plano

priedas

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹	Galimos alternatyvos
1. Išsaugoti neintensyviai naudojamas Dysnos ir Birvėtos užliejamas pievas ir ganyklas, nekeičiant jų būklės ir žolynų sudėties	1.1. inventorizuoti teritorijos užliejamas pievas ir parengti jų kartografinę medžiagą. Inventorizacijos duomenis perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę, parduodant ar išnuomojant valstybinę žemę, dokumentuose būtų numatyti specialūs žemės naudojimo apribojimai, skirti natūralioms pievoms išsaugoti ir gerai jų būklei užtikrinti	2010–2015 metai	I
2. Užtikrinti atviro kraštovaizdžio išsaugojimą akvakultūros ūkyje	2.1. kasmet šienauti ne mažesnį kaip 8 ha pylimų plotą	2009–2013 metai	II
	2.2. iškirsti ant pylimų ir greta jų želiančius menkaverčius krūmus ir medžius ne mažesniame kaip 8,5 ha plote (Pagrindžiamosios informacijos 2 brėžinyje pažymėtuose plotuose)	2009–2013 metai	I
3. Gerinti vandens paukščių veisimosi buveinės – nendrynų – būklę	3.1. kasmet šienauti sausumoje ir sekliame vandenyje augančius nendrynus 10–30 ha plote, kad bendras sausumoje ir sekliame vandenyje nušienautų nendrynų plotas per Gamtotvarkos plano įgyvendinimo laikotarpį sudarytų ne mažiau kaip 40 ha (Pagrindžiamosios informacijos 2 brėžinyje pažymėtuose plotuose)	2009–2013 metai	II	Galimas grunto išstumdymas tokiose vietose, žemes panaudojant salų formavimui
	3.2. reguliariai (ne mažiau kaip 2 kartus per Gamtotvarkos plano įgyvendinimo laikotarpį) gilesniame vandenyje augančiuose nendrynuose iššienauti juostas, kurių bendras kiekvieną kartą iššienautas plotas būtų 1–5 ha (Pagrindžiamosios informacijos 2 brėžinyje pažymėtuose plotuose)	2009–2013 metai	I
4. Atkurti ir palaikyti geros būklės perintiems kiriniams ir antiniams paukščiams svarbias atviras salų buveines, papildomai formuojant sąlygas upinių žuvėdrų ir kitų salose perinčių paukščių vietinėms populiacijoms atkurti ir palaikyti	4.1. kasmet iškirsti sumedėjusią augaliją, šienauti nendres ir aukštuosius žolynus (ne mažesniame kaip 4 ha plote) keturiose nuolatinėse šiuo metu esančiose salose	2009–2013 metai	I
	4.2. suformuoti ne mažiau kaip dešimt naujų stacionarių (ne mažesnių kaip 6 ha bendro ploto) salų (Pagrindžiamosios informacijos 2 brėžinyje pažymėtuose plotuose)	2009–2013 metai	I
	4.3. suformuotas salas nuo Gamtotvarkos plano 4.2 priemonės įgyvendinimo pradžios kasmet šienauti, užtikrinant jų funkcionalumą per visą paukščių veisimosi laikotarpį	2010–2013 metai	I
5. Gerinti aplinkos būklę, užtikrinant hidrotechninių įrenginių tinkamą funkcionavimą, kartu didinant potvynio vandens paėmimo galimybes ir mažinant išleidžiamo vandens taršą, gerinant paukščiams svarbių buveinių būklę naikinant nereikšmingas apžėlusias seklias tvenkinių zonas	5.1. pagilinti vandens išleidimo ir padavimo kanalus ne mažesniame kaip 2 km ilgio ruože, gerinant ūkio hidrotechninių įrenginių būklę (Pagrindžiamosios informacijos 2 brėžinyje pažymėtuose plotuose)	2009-2013 metai	II
	5.2. pagilinti centrinį vandens išleidimo kanalą ne mažesniame kaip 3 km ilgio ruože, kad jis funkcionuotų kaip nusodintuvas (Pagrindžiamosios informacijos 2 brėžinyje pažymėtoje atkarpoje)	2012 metai	I
	5.3. įrengti šandorinę užtūrą ant Birvėtos upės, kad maksimaliai būtų panaudotas pavasario potvynio perteklinis vanduo (Pagrindžiamosios informacijos 6 brėžinyje pažymėtoje atkarpoje)	2010 metai	I
	5.4. kasmet šalinti susiformavusius mineralinių ir organinių nuosėdų sluoksnius, seklių augalų sąžalynus 4–10 ha plote	2009–2013 metai	II
6. Formuojant tinkamas vandens paukščių buveinės sąlygas, reguliariai įgyvendinti specialias žuvų populiacijų profilaktines priemones	6.1. kasmet kalkinti tvenkinių dugną ne mažesniame kaip 100 ha plote	2009–2013 metai	II
7. Formuoti laikinas buveines atvirose šlapžemėse perinčioms ir jose besimaitinančioms paukščių rūšims	7.1. ne mažiau nei 2 metus (iš Gamtotvarkos plano vykdymo 5 metų) palikti neužpildytą vandeniu bent vieną ne mažesnį kaip 50 ha ploto tvenkinį. Tas pats tvenkinys be vandens paliekamas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui	2011, 2013 metai	II
	7.2. vasaros pabaigoje tinkamai įdirbti paliktų neužpildytų tvenkinių dugną (suarti arba suakėti) ir paruošti juos pagal sanitarinius reikalavimus	2011, 2012 metai	II
8. Gausinti uoksuose perinčių vandens ir kitų saugomų paukščių rūšių vietines populiacijas	8.1. įrengti ne mažiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 15 inkilų didiesiems dančiasnapiams, klykuolėms ir kukučiams, kartu įrengiant specialias apsaugos priemones nuo kiauninių žvėrių	2009–2013 metai	II
	8.2. kasmet prižiūrėti iškeltus inkilus	2010–2013 metai	II
9. Mažinti plėšriųjų žvėrių neigiamą poveikį perinčių ir migruojančių paukščių populiacijoms	9.1. įrengti ne mažiau kaip 6 stacionarias gyvagaudes gaudykles plėšriesiems žvėrims: lapėms, mangutams, kiaunėms, audinėms	2009–2013 metai	I	Teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti plėšrūnų medžiokles, jei gaudyklės neužtikrins jų gausos mažinimo
	9.2. reguliariai prižiūrėti ir tikrinti įrengtas gaudykles, kad būtų užtikrintas tinkamas gyvūnų globos principų laikymasis	2009–2013 metai	I
10. Skatinti vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) dalyvauti KPP AAP² Kraštovaizdžio tvarkymo programoje, nurodyti ekonominę ir gamtosauginę naudą	10.1. supažindinti vietos ūkininkus ir žemės savininkus su KPP AAP Kraštovaizdžio tvarkymo programos reikalavimais (1 seminaras)	2009–2014 metai	I
	10.2. konsultuoti vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) rengiant paraiškas pagal KPP AAP Kraštovaizdžio tvarkymo programą	2009–2014 metai	I
11. Informuoti vietos ir šalies gyventojus apie teritorijos saugomas vertybes, jų apsaugos poreikius	11.1. surengti ne mažiau kaip dvi paskaitas žemės savininkams ir naudotojams apie gamtosauginius pievų naudojimo reikalavimus	2009–2013 metai	I
	11.2. parengti ne mažiau kaip 2 straipsnius rajono ir 1 šalies spaudoje apie teritorijos svarbą saugant gamtines vertybes	2009–2011 metai	II

¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios.

²KPP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos išmokos priemonė arba analogiškoje Europos Sąjungos 2014–2020 m. laikotarpio struktūrinės paramos priemonėje.

_________________