LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2000 M. LIEPOS 10 D. ĮSAKYMO NR. 70 „DĖL SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KATALOGO 2000 M. PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2005 m. sausio 27 d. Nr. A1-19
Vilnius
Siekdama patikslinti sąvokas pakeičiu Socialinių paslaugų katalogą, patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 70 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo 2000 m. patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1968; 2003, Nr. 43-1989):
1. Išdėstau 16 punktą taip:
„16. Specialiųjų socialinių paslaugų apibūdinimas.
Specialiosios socialinės paslaugos – tai tokios socialinės paslaugos, kurios teikiamos asmenims tuomet, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos.
Specialiosios socialinės paslaugos teikiamos asmenims nestacionariose ir stacionariose socialinių paslaugų įstaigose:
bendruomeninėse;
dienos socialinių paslaugų;
laikino gyvenimo;
savarankiško gyvenimo namuose;
stacionariose socialinės globos ir slaugos;
mišrių paslaugų.
Nestacionari socialinių paslaugų įstaiga – tai įstaiga, kurioje teikiamos trumpalaikės (nuo 1 paros iki 6 mėnesių) ar dienos (iki 8 val.) socialinės globos paslaugos arba dienos metu laisvalaikio, užimtumo ir darbo terapijos, laikino apgyvendinimo, socialinės reabilitacijos, socialinio darbo ir kitos socialinės paslaugos.
Stacionari socialinės globos įstaiga – tai įstaiga, kurioje teikiamos ilgalaikės (nuo 30 parų iki metų ar ilgiau) socialinės globos ir slaugos paslaugos esant nuolatinei specialistų priežiūrai. Stacionari socialinės globos įstaiga ilgesnį ar trumpesnį laiką yra kliento gyvenamoji vieta. Šioje įstaigoje gali būti organizuojamos ir teikiamos dienos ar trumpalaikės socialinės globos paslaugos.“
2. Papildau nurodytąjį katalogą nauju 191 punktu:
„191. Savarankiško gyvenimo namai – tai nestacionari socialinių paslaugų įstaiga, kurioje apgyvendinami senyvo amžiaus asmenys ar suaugę asmenys su negalia, nereikalaujantys nuolatinės, intensyvios socialinės globos paslaugų ir kurie gali gyventi savarankiškai, tačiau jiems būtina dalinė socialinio darbuotojo pagalba. Šio tipo įstaigoje sudaromos namų aplinkos sąlygos ir joje paslaugų gavėjai savarankiškai tvarkosi buitį (gaminasi maistą, apsimoka už komunalinius patarnavimus, apsiperka).
Savarankiško gyvenimo namuose teikiamos šios paslaugų grupės:
informavimo, konsultavimo;
tarpininkavimo;
socialinio darbo;
būsto;
kitos.
Personalas. Savarankiško gyvenimo namuose pagrindinę personalo grupę sudaro socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai.“
3. Išdėstau 20.3 punkto 6 pastraipą taip:
„Grupiniai gyvenimo namai – tai stacionari socialinių paslaugų įstaiga, kurioje teikiamos ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos iš dalies savarankiškiems ar nesavarankiškiems senyvo amžiaus asmenims, vaikams ar suaugusiems asmenims su negalia, esant visapusiškai ir nuolatinei specialistų priežiūrai. Šio tipo įstaigoje sudaromos namų aplinkos sąlygos ir asmenys apgyvendinami grupėse. Vienoje grupėje asmenų skaičius neturi viršyti 10 asmenų.“