Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1140 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1720
2011 m. balandžio 27 d. Nr. 486
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5‑97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1087 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1140 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIP-1140) dėl šių priežasčių:
1.1. Įstatymo projekto Nr. XIP-1140 aiškinamajame rašte nurodytas šio įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad tarp valstybės savivaldybėms perduotų funkcijų būtų ir funkcija dalyvauti saugant ir ginant vartotojų teises, o įstatymo projekto Nr. XIP-1140 rengimą paskatinusi priežastis – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skyrių apskrityse panaikinimas, dėl kurio regionų vartotojams trūksta informacijos ir reikiamos pagalbos ginant ir užtikrinant jų teises. Pažymėtina, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skyrius apskrityse nuspręsta panaikinti siekiant sukurti vientisą efektyvią vartotojų teisių apsaugos sistemą, užtikrinti aiškesnę ir patogesnę gyventojams institucinę struktūrą, efektyviau naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšas, ir tai įgyvendinta atsižvelgiant į Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos), sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 50 „Dėl Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) sudarymo“ (Žin., 2009, Nr. 13-514), pasiūlymus. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488) 9 straipsnyje nustatyta, kad vartotojų teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina ir savivaldybių institucijos. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos, įgyvendinančios priemones, numatytas šio įstatymo 7 straipsnyje, dalyvauja organizuojant vartotojų teisių apsaugą ir ginant vartotojų teises pagal šio, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytą kompetenciją. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad vartotojų teisių apsauga įgyvendinama inter alia taikant prevencines priemones, tarp kurių – ir vartotojų konsultavimas. Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 7 straipsnio 30 punkte nustatytą valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimą, vartotojai nemokamą pagalbą ir konsultacijas gali gauti kiekvienoje savivaldybėje, kreipęsi į valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą teikiančius specialistus. Taigi iš esmės regionų savivaldybių gyventojams jau dabar užtikrinama galimybė gauti nemokamą teisinę pagalbą ginant savo, kaip vartotojo, teises.
1.2. Pažymėtina, kad valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų atlikimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 7 dalimi, lėšos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skiriamos iš valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos savivaldybėms kaip specialioji tikslinė dotacija. Taigi įstatymo projekte Nr. XIP-1140 siūlomam teisiniam reguliavimui įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 30 punkte nustatytai savivaldybių funkcijai atlikti skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto, be to, kaip minėta, viena iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skyrių apskrityse panaikinimo priežasčių – efektyvesnis valstybės biudžeto lėšų naudojimas, ketinimas skirti papildomų valstybės biudžeto lėšų savivaldybėms dalyvauti ginant ir apsaugant vartotojų teises nepagrįstas.
2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1720 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIP-1720) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projektą Nr. XIP-1720 tikslinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
2.1. Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo turinį, įstatymo projekto Nr. XIP-1720 nuostatą dėstyti ne Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punkte, o šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatomi savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais teikiantys subjektai.
2.2. Pagal įstatymo projekte Nr. XIP-1720 siūlomą teisinį reguliavimą numatoma ir iniciatyva dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės akto išleidimo, pakeitimo ar panaikinimo. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas, o pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija, atsisakyti teisės inicijuoti privalomą teisės aktų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtų klausimų svarstymą.
2.3. Kadangi savivaldybių teritorijos skirtingo dydžio ir skiriasi jų nuolatinių gyventojų skaičius, siekiant užtikrinti, kad iniciatyvos dėl savivaldybių tarybų teisės aktų priėmimo, keitimo ar panaikinimo (toliau – iniciatyva) būtų teikiamos nepažeidžiant proporcingumo principo, įstatymo projekte Nr. XIP-1720 nurodyti ne konkretų iniciatyvą galinčių pareikšti savivaldybės gyventojų skaičių, bet turinčių teisę rinkti tos savivaldybės tarybą gyventojų skaičiaus procentinę išraišką.
2.4. Siekiant aiškaus teisinio reguliavimo, iniciatyvos pareiškimo procedūra turėtų būti sureguliuota išsamiai. Įstatymo projekte Nr. XIP-1720 turėtų būti nurodyti subjektai, turintys teisę pateikti iniciatyvą, o iniciatyvos pradžios momentas, parašų rinkimo pradžios ir pabaigos fiksavimas, parašų tikrumo ir teisėtumo patikrinimas, kiti aspektai galėtų būti reguliuojami ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.