LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR SINGAPŪRO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL ORO SUSISIEKIMO
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Singapūro Respublikos Vyriausybė (toliau – Susitariančiosios Šalys),
būdamos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, pateiktos pasirašyti 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, Šalys;
pažymėdamos 2006 m. birželio 9 d. pasirašytą Europos bendrijos ir Singapūro susitarimą dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų;
siekdamos pasirašyti nurodytą Konvenciją papildantį naują Susitarimą dėl oro susisiekimo tarp savo atitinkamų teritorijų ir už jų ribų,
susitarė:
1 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame Susitarime, jei kontekstas nereikalauja kitaip:
a) „Čikagos konvencija“ – Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija, pateikta pasirašyti 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, įskaitant: i) bet kurį jos pakeitimą, ratifikuotą abiejų Susitariančiųjų Šalių, ir ii) bet kurį jos priedą ar jo pakeitimą, priimtą pagal šios Konvencijos 90 straipsnį, jei tas priedas ar jo pakeitimas tam tikru metu galioja abiem Susitariančiosioms Šalims;
b) „aviacijos vadovybė“ – Lietuvos Respublikoje – Susisiekimo ministerija, Singapūro Respublikoje – Singapūro civilinės aviacijos administracija arba abiem atvejais bet kuris asmuo arba institucija, kuri gali būti įgaliota vykdyti nurodytos vadovybės dabar atliekamas ar panašias funkcijas;
c) „paskirtoji oro linijų bendrovė“ – pagal šio Susitarimo 4 straipsnį paskirta ir įgaliota oro linijų bendrovė;
d) kalbant apie valstybę, sąvoka „teritorija“ turi tokią pat reikšmę, kokia nurodyta Čikagos konvencijos 2 straipsnyje;
e) sąvokų „oro susisiekimas“, „tarptautinis oro susisiekimas“, „oro linijų bendrovė“ ir „tūpimas nekomerciniais tikslais“ reikšmės yra atitinkamai nurodytos Čikagos konvencijos 96 straipsnyje;
g) „naudotojo rinkliavos“ – rinkliavos, kurias kompetentinga valdžios institucija nustato arba leidžia nustatyti oro linijų bendrovėms už naudojimąsi oro uosto nuosavybe ar jo įrenginiais arba oro navigacijos įranga ar aviacijos saugumo įranga ar paslaugomis, įskaitant susijusias paslaugas ir įrangą, kai jais naudojasi orlaivis, jo įgula, keleiviai ir kroviniai;
h) „oro vežėjo pažymėjimas“ – oro linijų bendrovei išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad konkrečiai oro linijų bendrovei pakanka profesinių ir organizacinių pajėgumų saugiam orlaivio skrydžiui užtikrinti užsiimant pažymėjime nurodyta veikla;
i) „EB valstybė narė“ – valstybė, kuri dabar yra arba ateityje bus Europos bendrijos steigimo sutarties susitarianti šalis;
j) nuorodas į Lietuvos Respublikos oro linijų bendroves reikia suprasti kaip nuorodas į Lietuvos Respublikos paskirtąsias oro linijų bendroves;
k) nuorodas į Lietuvos Respublikos piliečius reikia suprasti kaip nuorodas į Europos bendrijos valstybių narių piliečius;
2 straipsnis
Čikagos konvencijos taikymas
3 straipsnis
Teisių suteikimas
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis suteikia kitai Susitariančiajai Šaliai šias tarptautinio oro susisiekimo, kurį vykdys kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosios oro linijų bendrovės, teises:
c) remiantis jų paskyrimo sąlygomis, nutūpti šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose punktuose įlaipinti ir išlaipinti keleivius, pakrauti ir iškrauti bagažą, krovinius ir paštą, atvykstančius ar išvykstančius į apibrėžtų maršrutų punktus ir
2. Susitariančiųjų Šalių paskirtosioms oro linijų bendrovėms yra suteikiama teisė vežti keleivius, krovinius, paštą arba atlikti iš karto kelias operacijas tokiu būdu:
Lietuvos paskirtosios oro linijų bendrovės ar bendrovių maršrutai:
Prieš tai esantys punktai – Punktai Lietuvoje – Tarpiniai punktai – Punktai Singapūre – Punktai už ribų;
Singapūro paskirtosios oro linijų bendrovės ar bendrovių maršrutai:
Prieš tai esantys punktai – Punktai Singapūre – Tarpiniai punktai – Punktai Lietuvoje – Punktai už ribų.
Šios paslaugos ir maršrutai toliau yra atitinkamai vadinami „sutartu susisiekimu“ ir „apibrėžtais maršrutais“.
3. Kiekvienos Susitariančiosios Šalies paskirtoji oro linijų bendrovė ar bendrovės vykdydamos sutartą susisiekimą apibrėžtais maršrutais, be pirmiau išvardytų teisių, bet kurio skrydžio arba visų skrydžių metu, atsižvelgiant į kiekvienos oro linijų bendrovės pasirinkimą, gali:
c) aptarnauti maršrutų tarpinius punktus, prieš tai esančius punktus ir Susitariančiųjų Šalių teritorijose esančius punktus bet kaip ir bet kokia tvarka;
d) praleisti sustojimus bet kuriame punkte ar punktuose, įskaitant punktus, kurie yra oro linijų bendrovę paskyrusios Susitariančiosios Šalies teritorijoje;
e) oro susisiekimą, vykdomą bet kuriuo paskirtosios oro linijų bendrovės orlaiviu bet kuriame maršrutų punkte pratęsti kitu tos bendrovės orlaiviu;
f) aptarnauti bet kuriuos už jos teritorijos esančius punktus pakeisdamos arba nepakeisdamos orlaivio ar reiso numerio ir tokias paslaugas reklamuoti visuomenei kaip tiesioginį susisiekimą
4. Vienos Susitariančiosios Šalies paskirtosios oro linijų bendrovės tarpiniuose punktuose negali paimti ir vežti į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją bei ten išlaipinti keleivių ir iškrauti krovinių, bei negali kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje paimti ir vežti į už jos ribų esantį punktą keleivių ir krovinių ir atvirkščiai, išskyrus atvejus, kai tai kartas nuo karto bendrai nustato Susitariančiųjų Šalių aviacijos vadovybės.
5. Nė viena šio straipsnio nuostata nesuteikia vienos Susitariančiosios Šalies paskirtajai oro linijų bendrovei ar bendrovėms teisės kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje įlaipinti keleivius, pakrauti jų bagažą, krovinius arba paštą ir vežti juos už užmokestį ar pagal nuomos sutartį į kitą tos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje esantį punktą.
4 straipsnis
Oro linijų bendrovės paskyrimas ir veiklos leidimų išdavimas
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę paskirti oro linijų bendroves sutartam oro susisiekimui kiekvienu apibrėžtu maršrutu vykdyti ir atšaukti ar pakeisti tokį paskyrimą. Oro linijų bendrovės paskyrimas yra atliekamas raštu ir kitai Susitariančiajai Šaliai perduodamas diplomatine tvarka.
2. Gavusi pranešimą apie tokį paskyrimą ir paskirtosios oro linijų bendrovės ar bendrovių prašymus veiklos leidimams gauti nustatyta forma ir būdu, kita Susitariančioji Šalis nedelsdama suteikia atitinkamus leidimus tuo atveju, jei:
i) ji yra įsteigta Lietuvos Respublikos teritorijoje remiantis Europos bendrijos steigimo sutartimi ir turi galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti išduotą EB valstybės narės remiantis Europos bendrijos teise, ir
ii) už oro vežėjo pažymėjimo išdavimą atsakinga EB valstybė narė vykdo ir užtikrina veiksmingą oro linijų bendrovės veiklos kontrolę ir paskyrime yra aiškiai nurodyta atitinkama aviacijos institucija, ir
iii) oro linijų bendrovės pagrindinė veiklos vieta yra jai galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti išdavusios EB valstybės narės teritorijoje, ir
iv) oro linijų bendrovė tiesiogiai priklauso arba pagrindines nuosavybės teises į ją turi ir veiksmingai kontroliuoja EB valstybės narės ir (arba) EB valstybių narių piliečiai, ir (arba) kitos priede išvardytos šalys, ir (arba) tų kitų šalių piliečiai;
5 straipsnis
Veiklos leidimų atšaukimas arba sustabdymas
1. Bet kuri Susitariančioji Šalis turi teisę nesuteikti, atšaukti, sustabdyti arba apriboti kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosios oro linijų bendrovės veiklos leidimus:
i) ji nėra įsisteigusi Lietuvos Respublikos teritorijoje remiantis Europos bendrijos steigimo sutartimi arba neturi galiojančios licencijos oro susisiekimui vykdyti išduotos EB valstybės narės remiantis Europos bendrijos teise, arba
ii) už oro vežėjo pažymėjimo išdavimą atsakinga EB valstybė narė nevykdo arba neužtikrina veiksmingos oro linijų bendrovės veiklos kontrolės, arba paskyrime nėra aiškiai nurodyta atitinkama aviacijos institucija, arba
iii) oro linijų bendrovės pagrindinė veiklos vieta nėra galiojančią licenciją oro susisiekimui vykdyti išdavusios EB valstybės narės teritorijoje, arba
iv) oro linijų bendrovė tiesiogiai nepriklauso arba pagrindinių nuosavybės teisių į ją neturi ir veiksmingai nekontroliuoja EB valstybės narės ir (arba) EB valstybių narių piliečiai, ir (arba) kitos priede išvardytos šalys, ir (arba) tų kitų šalių piliečiai, arba
v) galima įrodyti, kad naudodamasi skrydžių teisėmis pagal šį susitarimą maršrutu, kuris apima punktą kitoje EB valstybėje narėje, įskaitant tiesioginius arba tokiais laikomus komercinius maršrutus, oro linijų bendrovė pažeistų skrydžių teisių apribojimus, nustatytus Singapūro ir tos kitos EB valstybės narės susitarimu, arba
vi) paskirtoji oro linijų bendrovė turi EB valstybės narės išduotą oro vežėjo pažymėjimą ir Singapūras su ta EB valstybe nare nėra sudaręs dvišalio susitarimo dėl oro susisiekimo ir galima įrodyti, kad, laikantis abipusiškumo principo, Singapūro paskirtoji oro linijų bendrovė arba bendrovės negali naudotis būtinomis skrydžių teisėmis pasiūlytai veiklai vykdyti;
c) kai ši oro linijų bendrovė nesilaiko šias teises suteikiančios Susitariančiosios Šalies paprastai ir pagrįstai taikomų įstatymų arba kitų teisės aktų, arba
d) jei oro linijų bendrovė vykdydama susisiekimą kitaip pažeidžia šiame Susitarime nustatytas sąlygas, arba
e) jei kita Susitariančioji Šalis nesiima tinkamų veiksmų saugai pagerinti remdamasi šio Susitarimo 11 straipsnio 2 dalimi, arba
2. Jei, siekiant užkirsti kelią tolesniems įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams, būtina nedelsiant atšaukti, sustabdyti ar nustatyti sąlygas, kurias numato šio straipsnio 1 dalis, šia teise naudojamasi tik pasikonsultavus su kita Susitariančiąja Šalimi.
3. Šis straipsnis neriboja nė vienos iš Susitariančiųjų Šalių teisių nesutikti su nustatytomis sąlygomis, atšaukti, apriboti ar nustatyti sąlygas, taikomas kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosios oro linijų bendrovės ar bendrovių veiklos leidimams remiantis šio Susitarimo 10 straipsnio nuostatomis.
6 straipsnis
Sąžininga konkurencija ir valstybės pagalba
1. Susitariančiųjų Šalių paskirtosioms oro linijų bendrovėms yra sudaromos palankios ir lygios galimybės konkuruoti vykdant sutartą oro susisiekimą apibrėžtais maršrutais.
2. Susitariančiosios Šalys leidžia kiekvienai paskirtajai oro linijų bendrovei nustatyti tarptautinio oro susisiekimo dažnumą ir talpą. Remdamasi šia teise, nė viena Susitariančioji Šalis vienašališkai neriboja kitos Susitariančiosios Šalies paskirtųjų oro linijų bendrovių vežimų masto, skrydžių dažnumo ar reguliarumo, naudojamų orlaivių tipo ar tipų, nebent to galėtų prireikti dėl muitinės, techninių, naudojimo ar aplinkosaugos priežasčių taikant vienodas sąlygas, atitinkančias Konvencijos 15 straipsnį.
3. Nė viena Susitariančioji Šalis nenustato kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosioms oro linijų bendrovėms pirmojo atmetimo reikalavimo, viršijimo koeficiento, nepagrįsto mokesčio arba kitokio reikalavimo dėl talpos, skrydžių dažnumo arba keleivių ar krovinių vežimo, kuris prieštarautų šio Susitarimo tikslams.
4. Nė viena Susitariančioji Šalis nereikalauja, kad kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosios oro linijų bendrovės oficialiai pateiktų tvirtinti tvarkaraščius, užsakomųjų skrydžių programas ar skrydžių planus, išskyrus atvejus, kai to reikia, kad nediskriminavimo pagrindu būtų laikomasi vienodų sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalyje. Jei Susitariančioji Šalis reikalauja juos pateikti informavimo tikslais, ji, kiek įmanoma, sumažina administracinę dokumentų pateikimo ir procedūrų naštą oro susisiekimo tarpininkams ir kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosioms oro linijų bendrovėms.
5. Nė viena Susitariančioji Šalis neleidžia savo paskirtajai oro linijų bendrovei ar bendrovėms kartu su kuria nors kita oro linijų bendrove ar bendrovėmis arba pavieniui piktnaudžiauti galia rinkoje taip, kad tai susilpnintų, galėtų susilpninti arba tuo būtų siekiama smarkiai susilpninti konkurentą ar pašalinti jį iš maršruto.
6. Nė viena Susitariančioji Šalis neteikia arba neleidžia teikti valstybės subsidijų ar pagalbos savo paskirtajai oro linijų bendrovei ar bendrovėms, kad nebūtų padarytas neigiamas poveikis kitos Susitariančiosios Šalies paskirtųjų oro linijų bendrovių galimybei sąžiningai ir vienodai konkuruoti vykdant šio Susitarimo reglamentuojamą tarptautinį oro susisiekimą.
7. Valstybės subsidija arba pagalba – tai parama, kurią valstybė arba valstybės paskirta ar kontroliuojama valstybinė ar privati institucija, diskriminuodama kitus, tiesiogiai ar netiesiogiai skiria paskirtajai oro linijų bendrovei. Tai gali būti veiklos nuostolių padengimas, kapitalo, negrąžintinų subsidijų ar paskolų suteikimas lengvatinėmis sąlygomis, finansinio pranašumo suteikimas neimant pelno ar nesusigrąžinant priklausančių sumų, įprastinės grąžos, gautos panaudojus valstybės lėšas, nepaėmimas, atleidimas nuo mokesčių, valdžios institucijų nustatytos finansinės naštos kompensavimas, galimybė diskriminuojant kitus pasinaudoti oro uosto įrenginiais, kuro ar kitais atitinkamais įrenginiais, įprastai naudojamais vykdant oro susisiekimą.
8. Jei Susitariančioji Šalis teikia valstybės subsidijas ar pagalbą paskirtajai oro linijų bendrovei šiame Susitarime nurodytam susisiekimui vykdyti, ji turi pareikalauti, kad ta oro linijų bendrovė savo ataskaitose aiškiai ir atskirai nurodytų subsidijas ar pagalbą.
9. Jei viena Susitariančioji Šalis mano, kad jos paskirtosios oro linijų bendrovės susidūrė su diskriminuojančiais ar nesąžiningais veiksmais, arba manoma, kad planuojamos skirti ar kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosioms oro linijų bendrovėms skiriamos subsidijos arba pagalba darys arba daro neigiamą įtaką jos oro linijų bendrovių sąžiningai ir vienodai galimybei konkuruoti vykdant šio Susitarimo reglamentuojamą tarptautinį oro susisiekimą, ji gali prašyti surengti konsultacijas ir pranešti kitai Susitariančiajai Šaliai apie savo nepasitenkinimo priežastis. Konsultacijos yra rengiamos ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
7 straipsnis
Tarifai
1. Susitariančiosios Šalys kiekvienai paskirtajai oro linijų bendrovei leidžia laisvai nustatyti oro susisiekimo paslaugų tarifus.
2. Nė viena Susitariančioji Šalis negali reikalauti, kad jai būtų pranešta arba jai būtų pateikti oro linijų bendrovės ar oro linijų bendrovių, paskirtų remiantis šiuo Susitarimu, taikomi tarifai.
8 straipsnis
Muitai, kiti mokesčiai ir rinkliavos
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis netaiko kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosioms oro linijų bendrovėms importo apribojimų, muito, akcizo mokesčių, apžiūros mokesčių ir kitų valstybės mokesčių bei rinkliavų, taikomų degalams, tepalams, naudojimui skirtoms techninėms atsargoms, atsarginėms dalims, įskaitant variklius, įprastinei orlaivio įrangai, antžeminei įrangai, orlaivio atsargoms ir kitiems objektams, naudojamiems tik aptarnauti ar teikti paslaugas sutartą susisiekimą vykdantiems kitos Susitariančiosios Šalies paskirtųjų oro linijų bendrovių orlaiviams. Nuo mokesčių pagal šią dalį atleidžiama ši įranga ir atsargos:
a) įvežtos į vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosios oro linijų bendrovės arba jos vardu tuo atveju, kai gali būti reikalaujama, kad įranga ir atsargos būtų muitinės prižiūrimos arba kontroliuojamos;
b) likę orlaivyje ir naudojamos vienos iš Susitariančiųjų Šalių paskirtųjų oro linijų bendrovių orlaiviui atskrendant į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją ar iš jos išskrendant;
c) pakrautos į vienos iš Susitariančiųjų Šalių paskirtųjų oro linijų bendrovių orlaivį kitos teritorijoje ir skirtos naudoti vykdant oro susisiekimą,
2. Šiame straipsnyje nustatytas atleidimas nuo mokesčių yra taikomas ir tada, kai vienos Susitariančiosios Šalies paskirtoji oro linijų bendrovė susitarė su kita oro linijų bendrove dėl 1 dalyje išvardytų objektų paskolinimo ar perdavimo kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jei tą kitą oro linijų bendrovę kita Susitariančioji Šalis panašiai atleidžia nuo mokesčių.
3. Abipusiškai nuo visų muito mokesčių ir (arba) kitų mokesčių yra atleidžiami oro linijų bendrovės ar bendrovių emblema pažymėti oficialūs dokumentai: bagažo etiketės, bilietai, važtaraščiai, įlaipinimo talonai, tvarkaraštis, biuro, antžeminė ir komunikacijos įranga, kuriuos į Susitariančiosios Šalies teritoriją išskirtiniam naudojimui įveža kitos Susitariančiosios Šalies paskirtoji oro linijų bendrovė.
9 straipsnis
Įstatymų ir kitų teisės aktų taikymas
1. Vienos Susitariančiosios Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys tarptautinį oro susisiekimą vykdančio orlaivio atskridimą į jos teritoriją ir išskridimą iš jos arba buvimą ir skraidymą jos teritorijoje, yra taikomi kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosios oro linijų bendrovės orlaiviui.
2. Vienos Susitariančiosios Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai dėl imigracijos, muitinės, valiutos, sveikatos ir karantino, susiję su keleivių, įgulos ir krovinių, įskaitant paštą, atskridimu, buvimu ir išskridimu iš jos teritorijos, yra taikomi kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosios oro linijų bendrovės orlaiviais vežamiems keleiviams, įgulai, gabenamiems kroviniams ir paštui, kol jie yra minėjoje teritorijoje.
3. Taikydama savo įstatymus ir kitus teisės aktus, kaip nustatyta šiame straipsnyje, nė viena iš Susitariančiųjų Šalių savo ar bet kuriai kitai oro linijų bendrovei neturi suteikti pirmenybės kitos Susitariančiosios Šalies paskirtosios oro linijų bendrovės, vykdančios panašų tarptautinį oro susisiekimą, atžvilgiu.
4. Keleiviams, bagažui ir kroviniams, vykstantiems tiesioginiu tranzitu per kurios nors Susitariančiosios Šalies teritoriją, bet nepaliekantiems tranzitiniams keleiviams skirtos oro uosto teritorijos, taikomos supaprastintos kontrolės procedūros. Keleiviams, bagažui ir kroviniams, vykstantiems tiesioginiu tranzitu per kurios nors Susitariančiosios Šalies teritoriją, bet nepaliekantiems tranzitiniams keleiviams skirtos oro uosto teritorijos, yra taikomos kontrolės procedūros, susijusios su aviacijos saugumu, narkotikų kontrole, neteisėtos imigracijos prevencija arba esant ypatingoms aplinkybėms. Tiesioginiu tranzitu vykstantys bagažas ir kroviniai yra atleidžiami nuo muito ir kitų panašių mokesčių.
10 straipsnis
Aviacijos saugumas
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali bet kuriuo metu prašyti konsultacijų dėl bet kurios srities saugumo reikalavimų, kuriuos kita Susitariančioji Šalis taiko įgulai, orlaiviams arba jų eksploatavimui. Tokios konsultacijos turi įvykti per 30 dienų nuo tokio prašymo pateikimo.
2. Vadovaudamosi savo teisėmis ir įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę, Susitariančiosios Šalys dar kartą patvirtina, kad jų įsipareigojimas viena kitai ginti civilinės aviacijos saugumą nuo neteisėtų veiksmų yra sudedamoji šio Susitarimo dalis. Neribodamos savo teisių ir įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, Susitariančiosios Šalys veikia visų pirma laikydamosi 1963 m. rugsėjo 14 d. Tokijyje pasirašytos Konvencijos dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitų veiksmų, padarytų orlaiviuose, 1970 m. gruodžio 16 d. Hagoje pasirašytos Konvencijos dėl kovos su neteisėtu orlaivio pagrobimu, 1971 m. rugsėjo 23 d. Monrealyje pasirašytos Konvencijos dėl kovos su smurtu prieš civilinės aviacijos saugumą, 1988 m. vasario 24 d. Monrealyje pasirašyto Protokolo dėl kovos su smurtu tarptautinę civilinę aviaciją aptarnaujančiuose oro uostuose ir 1991 m. kovo 1 d. Monrealyje pasirašytos Konvencijos dėl plastikinių sprogstamųjų medžiagų žymėjimo aptikimo tikslais nuostatų ir bet kurio kito abi Susitariančiąsias Šalis saistančio susitarimo dėl aviacijos saugumo nuostatų.
3. Susitariančiosios Šalys, gavusios prašymą, teikia viena kitai visą reikiamą pagalbą norėdamos išvengti neteisėto civilinių orlaivių užgrobimo ir kitų neteisėtų veiksmų, keliančių grėsmę šių orlaivių, jų keleivių ir įgulos, oro uostų ir oro navigacijos įrenginių saugai, ir kitokio pobūdžio grėsmės civilinės oro aviacijos saugumui.
4. Susitariančiųjų Šalių tarpusavio santykiai grindžiami Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos nustatytais ir Čikagos konvencijos prieduose pateiktomis aviacijos saugumo nuostatomis, kurios yra taikytinos Susitariančiosioms Šalims. Susitariančiosios Šalys reikalauja, kad jų sutartam susisiekimui apibrėžtais maršrutais vykdyti paskirtosios oro linijų bendrovės ir jų teritorijoje esančių oro uostų vežėjai laikytųsi šių aviacijos saugumo nuostatų.
5. Kiekviena Susitariančioji Šalis sutinka, kad gali būti reikalaujama, jog jos paskirtosios oro linijų bendrovės laikytųsi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aviacijos saugumo nuostatų, kurių laikytis reikalauja kita Susitariančioji Šalis į jos teritoriją atvykstant tai kitai Susitariančiajai Šaliai. Reikalaujama, kad išvykstant iš Lietuvos Respublikos teritorijos arba būnant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskirtosios oro linijų bendrovės laikytųsi aviacijos saugumo nuostatų vadovaudamosi Europos bendrijos teise. Reikalaujama, kad išvykstant iš Singapūro teritorijos arba būnant Singapūro teritorijoje paskirtosios oro linijų bendrovės laikytųsi aviacijos saugumo nuostatų vadovaudamosi toje šalyje galiojančiais teisės aktais. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad jų teritorijoje būtų veiksmingai taikomos reikiamos saugumo priemonės, padedančios apsaugoti orlaivį ir patikrinti keleivius, įgulą, įsinešamus į orlaivį daiktus, bagažą, krovinius ir orlaivio atsargas prieš įlaipinant keleivius ir jiems lipant į orlaivį ar jį pakraunant. Viena Susitariančioji Šalis tinkamai atsižvelgia į kitos Susitariančiosios Šalies prašymą imtis pagrįstų specialių saugumo priemonių kilus konkrečiai grėsmei.
6. Įvykus incidentui ar kilus pavojui, susijusiam su neteisėtu civilinio orlaivio užgrobimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais, keliančiais grėsmę orlaivių, keleivių, įgulos, oro uostų ar oro navigacijos įrenginių saugai, Susitariančiosios Šalys padeda viena kitai, palengvindamos ryšį ir atitinkamai, esant tokioms aplinkybėms, imdamosi kitų reikiamų priemonių skubiai ir saugiai nutraukti incidentą arba pašalinti grėsmę.
7. Jei viena Susitariančioji Šalis pagrįstai mano, kad kita Susitariančioji Šalis nesilaiko šio straipsnio nuostatų, tos Susitariančiosios Šalies aviacijos vadovybės gali pareikalauti neatidėliotinų konsultacijų su kitos Susitariančiosios Šalies aviacijos vadovybėmis. Jei per 15 dienų nuo tokio pareikalavimo dienos nepavyksta tinkamai susitarti, atsiranda pagrindas taikyti šio Susitarimo 5 straipsnio 1 dalį. Ypatingu atveju Susitariančioji Šalis gali imtis laikinųjų priemonių vadovaudamasi šio Susitarimo 5 straipsnio 1 dalimi nepasibaigus 15 dienų laikotarpiui. Bet kuris vienos Susitariančiosios Šalies veiksmas pagal šią dalį nutraukiamas, jeigu kita Susitariančioji Šalis ima laikytis šiame straipsnyje nustatytų saugumo nuostatų.
11 straipsnis
Skrydžių sauga
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi teisę bet kuriuo metu paprašyti konsultacijų dėl kitos Susitariančiosios Šalies nustatytų saugos reikalavimų, susijusių su orlaivio įgula, orlaiviu ar jo eksploatavimu. Tokios konsultacijos turi įvykti per 30 dienų nuo prašymo pateikimo.
2. Jei po tokių konsultacijų viena Susitariančioji Šalis nustato, kad kita Susitariančioji Šalis nepakankamai laikosi saugos reikalavimų ir netinkamai juos administruoja, ne taip, kaip numato pagal Čikagos konvenciją nustatyti tuo metu galiojantys minimalūs reikalavimai, pirmoji Susitariančioji Šalis praneša kitai Susitariančiajai Šaliai savo išvadas ir tai, kokių priemonių, jos nuomone, būtina imtis tokiems minimaliems reikalavimams įvykdyti, o kita Susitariančioji Šalis imasi reikiamų priemonių trūkumams pašalinti. Jei kita Susitariančioji Šalis nesiima reikiamų priemonių per 15 dienų ar per ilgesnį sutartąjį laikotarpį, gali būti taikoma šio Susitarimo 5 straipsnio 1 dalis.
3. Nepaisant Čikagos konvencijos 33 straipsnyje nurodytų įsipareigojimų, sutarta, kad bet kuriam vienos Susitariančiosios Šalies oro linijų bendrovės ar bendrovių eksploatuojamam arba pagal nuomos sutartį jos vardu eksploatuojamam orlaiviui, vykdančiam oro susisiekimą į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją ar iš jos, būnant tos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje gali būti tikrinamas jo vidus ir išorė kitos Susitariančiosios Šalies įgaliotų atstovų tam, kad būtų patikrintas orlaivio ir jo įgulos dokumentų galiojimas bei esama orlaivio ir jo įrangos būklė (šiame straipsnyje – rampos patikrinimas), jei tai nesukelia nereikalingos gaišaties.
4. Jei, atlikus bet kurį tokį rampos patikrinimą arba keletą rampos patikrinimų, kyla:
a) pagrįstas susirūpinimas dėl to, kad orlaivis ar orlaivio eksploatavimas neatitinka tuo metu pagal Čikagos konvenciją taikomų minimalių reikalavimų, arba
b) pagrįstas susirūpinimas dėl to, kad pagal Čikagos konvenciją nustatyti saugos reikalavimai nepakankamai veiksmingai užtikrinami ir administruojami,
atliekanti patikrinimą Susitariančioji Šalis Čikagos konvencijos 33 straipsnyje numatytais tikslais gali nuspręsti, kad reikalavimai, pagal kuriuos išduoti ar pripažinti galiojančiais orlaivio arba jo įgulos pažymėjimas ar licencijos, arba reikalavimai, kuriais remiantis šis orlaivis eksploatuojamas, neatitinka ar yra mažesni už minimalius reikalavimus, nustatytus Čikagos konvencijoje.
5. Tuo atveju, kai vienos Susitariančiosios Šalies oro linijų bendrovės ar bendrovių atstovas atsisako suteikti galimybę atlikti tos oro linijų bendrovės ar bendrovių naudojamo orlaivio rampos patikrinimą pagal šio straipsnio 3 dalį, kita Susitariančioji Šalis gali nuspręsti, kad iškilo rimtų problemų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, ir padaryti toje dalyje minimas išvadas.
6. Viena Susitariančioji Šalis pasilieka teisę nedelsdama atšaukti ar pakeisti kitos Susitariančiosios Šalies oro linijų bendrovės ar bendrovių veiklos leidimą netrukus po to, kai ji, atlikusi rampos patikrinimą ar keletą rampos patikrinimų, oro linijų bendrovei atsisakius leisti atlikti rampos patikrinimus, po konsultacijų ar esant kitoms priežastims, nusprendžia, kad tokie neatidėliotini veiksmai yra būtini, siekiant užtikrinti oro linijų bendrovės skrydžių saugą.
12 straipsnis
Veiklos kontrolė
Kai Lietuvos Respublika paskiria oro linijų bendrovę, kurios veiklos kontrolę atlieka ir užtikrina kita EB valstybė narė, Singapūro teisės vadovaujantis šio Susitarimo 11 straipsniu yra vienodai taikomos dėl tos kitos EB valstybės narės atliekamo saugos reikalavimų nustatymo, vykdymo ar priežiūros ir dėl tos oro linijų bendrovės veiklos leidimo.
13 straipsnis
Pažymėjimų ir licencijų pripažinimas
Tinkamumo skraidyti pažymėjimus, kvalifikacijos pažymėjimus ir licencijas, išduotus arba pripažintus galiojančiais vadovaujantis vienos Susitariančiosios Šalies įstatymais ir teisės aktais, o Lietuvos Respublikos atveju – ir Europos bendrijos teisės aktais, ir vis dar tebegaliojančius, kita Susitariančioji Šalis pripažįsta galiojančiais sutartam susisiekimui vykdyti, jei reikalavimai, pagal kuriuos šie pažymėjimai ar licencijos yra išduoti arba pripažinti galiojančiais, atitinka arba viršija Čikagos konvencijoje nustatytus minimalius reikalavimus. Tačiau dėl skrydžių per savo teritoriją kiekviena Susitariančioji Šalis pasilieka teisę atsisakyti pripažinti kvalifikacijos pažymėjimus ir licencijas, kuriuos savo piliečiams išdavė kita Susitariančioji Šalis.
14 straipsnis
Bendri kodai
Kiekviena paskirtoji oro linijų bendrovė, remdamasi konkurenciją reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, gali su bet kuria kita oro linijų bendrove ar bendrovėmis sudaryti susitarimus dėl bendro kodo naudojimo, jeigu:
a) kiekvieną oro susisiekimui, kuriam taikomi šie susitarimai, priskiriamą skrydį atlieka teisę šį skrydį atlikti turinti oro linijų bendrovė;
b) vienos valstybės oro linijų bendrovė neveža vietos keleivių tarp punkto, esančio kitos valstybės teritorijoje, ir punkto, esančio trečiojoje valstybėje, arba tarp dviejų kitos valstybės teritorijos punktų, išskyrus atvejus, kai ta oro linijų bendrovė turi teisę vykdyti vietinį oro susisiekimą ir vežti keleivius, krovinius ir paštą tarp šių dviejų punktų;
15 straipsnis
Nuoma
1. Vadovaudamasi šiuo Susitarimu, bet kuri Susitariančioji Šalis gali uždrausti naudoti nuomotą orlaivį susisiekimui vykdyti, jei jis neatitinka šio Susitarimo 10 ir 11 straipsnių nuostatų.
2. Vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalimi, bet kurios Susitariančiosios Šalies paskirtosios oro linijų bendrovės gali naudoti orlaivį (arba orlaivį ir įgulą), išsinuomotą iš bet kokios bendrovės, įskaitant kitas oro linijų bendroves, jei nuomojanti oro linijų bendrovė nepasinaudos vežimo teisėmis, kurių ji neturi.
16 straipsnis
Antžeminės paslaugos
1. Vadovaudamasi Susitariančiųjų Šalių įstatymais ir kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos atveju – ir Europos bendrijos teise, kiekviena paskirtoji oro linijų bendrovė turi teisę kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pati sau teikti antžemines paslaugas („saviteika“) arba savo nuožiūra pasirinkti kurį nors iš konkuruojančių visas ar dalį antžeminių paslaugų teikiančių agentų. Jei minėti įstatymai ir kiti teisės aktai riboja arba draudžia saviteiką ir jei antžeminių paslaugų teikėjai tarpusavyje veiksmingai nekonkuruoja, kiekvienai paskirtajai oro linijų bendrovei turi būti taikomos vienodos sąlygos pačioms atlikti saviteiką ir pasinaudoti antžeminių paslaugų teikėjo ar teikėjų paslaugomis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms teisėms yra taikomi fiziniai arba eksploataciniai apribojimai, susiję su oro uosto saugumu ar sauga. Visi apribojimai yra taikomi vienodai ir neblogesnėmis sąlygomis nei palankiausios sąlygos, taikomos bet kuriai panašias tarptautines oro susisiekimo paslaugas teikiančiai oro linijų bendrovei apribojimų nustatymo metu.
17 straipsnis
Pajamų pervedimas
Kiekviena paskirtoji oro linijų bendrovė turi teisę pareikalavus konvertuoti ir pervesti į pasirinktą šalį pajamas, gautas toje vietovėje už suteiktas oro susisiekimo paslaugas ir kitas tiesiogiai su oro transportu susijusias paslaugas, atskaičius toje vietoje patirtas išlaidas. Skubiam konvertavimui ir pervedimui netaikomi jokie apribojimai; konvertuojama ir pervedama pagal einamosioms ūkinėms operacijoms taikomą valiutos keitimo kursą, galiojantį šių pajamų konvertavimo ir pervedimo metu, ir už tai joks mokestis neimamas, išskyrus įprastinį banko mokestį už tokį konvertavimą ir pervedimą.
18 straipsnis
Oro susisiekimo paslaugų pardavimas ir rinkodara
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina kitos Susitariančiosios Šalies paskirtųjų oro linijų bendrovių teisę siūlyti ir parduoti tarptautines oro susisiekimo paslaugas ir susijusius produktus savo teritorijoje tiesiogiai arba per agentus, ar kitus oro linijų bendrovės pasirinktus tarpininkus, įskaitant teisę steigti tiesiogiai ar per tarpininkus paslaugas parduodančius biurus.
19 straipsnis
Naudotojo rinkliavos
1. Nė viena Susitariančioji Šalis neturi nustatyti ar leisti nustatyti kitos Susitariančiosios Šalies paskirtajai oro linijų bendrovei ar bendrovėms didesnių naudotojo rinkliavų, negu ji pati taiko panašias tarptautinio oro susisiekimo paslaugas teikiančioms savo oro linijų bendrovėms.
2. Susitariančiosios Šalys skatina savo kompetentingų rinkliavas nustatančių institucijų ir oro linijų bendrovių, kurios naudojasi tų rinkliavas nustatančių institucijų paslaugomis ir įrenginiais, tarpusavio konsultacijas dėl naudotojo rinkliavų, kurios, kai įmanoma, turėtų būti vykdomos per toms oro linijų bendrovėms atstovaujančias organizacijas. Tokiems naudotojams turi būti tinkamai pranešama apie visus siūlomus naudotojo rinkliavų pakeitimus tam, kad šie galėtų pareikšti savo nuomonę prieš atliekant šiuos pakeitimus. Susitariančiosios Šalys taip pat skatina savo kompetentingas rinkliavas nustatančias institucijas ir šiuos naudotojus keistis atitinkama informacija apie naudotojo rinkliavas.
20 straipsnis
Įvairiarūšis transportas
1. Vadovaujantis Susitariančiųjų Šalių įstatymais ir kitais teisės aktais, paskirtosioms oro linijų bendrovėms teikiant oro susiekimo paslaugas leidžiama naudotis įvairiarūšiu transportu vežant į bet kuriuos Susitariančiųjų Šalių arba trečiųjų šalių punktus arba iš jų. Oro linijų bendrovės gali pasirinkti arba pačioms vežti savo įvairiarūšiu transportu, arba tai daryti sudarius susitarimus, įskaitant susitarimus dėl bendrų kodų, su kitais vežėjais. Tokios vežimo įvairiarūšiu transportu paslaugos gali būti siūlomos kaip tiesioginės paslaugos ir parduodamos už vieną bendrą kainą, į kurią įeina kombinuotieji vežimai oro ir įvairiarūšiu transportu, jei keleiviai ir krovinių siuntėjai yra informuojami apie tokio vežimo vykdytojus.
21 straipsnis
Konsultacijos
Susitariančiosios Šalys bet kuriuo metu gali prašyti konsultacijų dėl šio Susitarimo įgyvendinimo, aiškinimo, taikymo ar dalinio pakeitimo arba dėl šio Susitarimo nuostatų laikymosi. Tokios konsultacijos, kurios gali vykti tarp aviacijos vadovybių, pradedamos per 60 dienų nuo tos dienos, kai kita Susitariančioji Šalis gauna rašytinį prašymą, jei Susitariančiosios Šalys nesusitarė kitaip.
22 straipsnis
Ginčų sprendimas
1. Jei tarp Susitariančiųjų Šalių kyla koks nors ginčas dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, Susitariančiosios Šalys pirmiausia stengiasi jį išspręsti derybomis.
2. Jei Susitariančiosioms Šalims nepavyksta išspręsti ginčo derybomis, jos gali susitarti perduoti ginčą spręsti tam tikram asmeniui ar institucijai arba ginčas bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu gali būti perduotas trijų arbitrų arbitražo teismui. Teismas sudaromas taip:
a) per 30 dienų nuo prašymo nagrinėti ginčą arbitražo teisme gavimo abi Susitariančiosios Šalys paskiria po vieną arbitrą. Arbitražo teismo pirmininko funkcijas atliksiantis trečiosios šalies pilietis pirmiems dviem arbitrams pritarus yra paskiriamas trečiuoju arbitru per 60 dienų nuo antrojo arbitro paskyrimo;
b) jei per minėtus laikotarpius kuris nors iš arbitrų nepaskiriamas, bet kuri Susitariančioji Šalis gali prašyti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos prezidento, kad jis per 30 dienų paskirtų reikiamą arbitrą arba arbitrus. Jei prezidentas turi vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietybę, arbitrą ar arbitrus paskiria jos neturintis viceprezidentas. Jei viceprezidentas turi vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietybę, arbitrą ar arbitrus paskiria ilgiausią darbo stažą turintis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos narys, kuris neturi vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietybės.
3. Išskyrus toliau šiame straipsnyje numatytus atvejus arba kai Susitariančiosios Šalys susitaria kitaip, arbitražo teismas, remdamasis šiuo Susitarimu, nustato savo jurisdikcijos ribas ir procedūros taisykles. Arbitražo teismo nurodymu arba bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio teismo sudėties nustatymo šaukiamas pasitarimas, kad būtų tiksliai suformuluoti arbitražo tvarka spręstini klausimai ir nustatyta konkreti jų sprendimo procedūra.
4. Išskyrus atvejus, kai Susitariančiosios Šalys susitaria kitaip arba kai arbitražo teismas nurodo kitaip, kiekviena Susitariančioji Šalis per 45 dienas nuo visos šio teismo sudėties nustatymo pateikia memorandumą. Kiekviena Susitariančioji Šalis atsakymą turi pateikti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo kitos Susitariančiosios Šalies memorandumo pateikimo dienos. Arbitražo teismas į posėdį renkasi bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu arba savo iniciatyva per 30 dienų nuo atsakymams pateikti nustatyto termino.
5. Arbitražo teismas per 30 dienų nuo ginčo nagrinėjimo pabaigos arba, jei nagrinėjama nebuvo, nuo abiejų atsakymų pateikimo dienos stengiasi pateikti rašytinį sprendimą. Arbitražo teismo sprendimas priimamas balsų dauguma.
6. Per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo Susitariančiosios Šalys gali pateikti prašymus jį paaiškinti, o toks paaiškinimas turi būti pateiktas per 15 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
8. Susitariančiosios Šalys padengia savo paskirtojo arbitro išlaidas. Kitas arbitražo išlaidas, įskaitant Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos prezidento, viceprezidento ar nario išlaidas, atsiradusias atliekant šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas procedūras, Susitariančiosios Šalys padengia lygiomis dalimis.
23 straipsnis
Susitarimo pakeitimas arba papildymas
24 straipsnis
Nutraukimas
Viena Susitariančioji Šalis gali bet kuriuo metu raštu pranešti kitai Susitariančiajai Šaliai apie savo sprendimą nutraukti šį Susitarimą. Toks pranešimas tuo pačiu metu perduodamas ir Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai. Šis Susitarimas netenka galios vidurnaktį (pranešimo gavimo vietoje) besibaigiant vieneriems metams nuo tos dienos, kai kita Susitariančioji Šalis gauna pranešimą, išskyrus atvejus, kai pranešimas apie Susitarimo nutraukimą abipusiu susitarimu atšaukiamas šiam terminui nepasibaigus. Jeigu nėra kitos Susitariančiosios Šalies patvirtinimo, kad ji gavo pranešimą, laikoma, kad jis buvo gautas po 14 dienų, kai jį gavo Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija.
25 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis Susitarimas įsigalioja praėjus 30 (trisdešimčiai) dienų nuo tos dienos, kai diplomatine tvarka gaunamas paskutinis pranešimas, kad visos reikiamos vidaus procedūros atliktos.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai savo Vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.
Pasirašyta 2009 m. spalio 20 d. Vilniuje lietuvių ir anglų kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl šio Susitarimo aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.
| LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU |
SINGAPŪRO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU |
_________________
PRIEDAS
Kitų šio Susitarimo 4 straipsnio 2 dalies a punkto iv papunktyje ir 5 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje minimų valstybių sąrašas: