LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1993 M. LIEPOS 21 D. NUTARIMO NR. 550 DALINIO PAKEITIMO
1994 m. birželio 21 d. Nr. 500
Vilnius
Padaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1993, Nr. 32-747, Nr. 72-1362) šiuos pakeitimus:
1. Išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Nustatyti, kad:
2.1. žemės sklypai gali būti parduodami arba išnuomojami savivaldybių nustatytomis kainomis ne aukciono tvarka piliečiams arba išnuomojami fiziniams ir juridiniams asmenims, laimėjusiems konkursą miestui ypač svarbiems objektams šiuose žemės sklypuose statyti pagal savivaldybės patvirtintą programą. Žemės sklypo kaina nustatoma ne mažesnė už nominalią indeksuotą kainą su pridėta inžinerinės įrangos balansinės vertės dalimi, tenkančia žemės sklypui;
2.2. miestų (rajonų) valdybos gali parduoti ar nuomoti žemės sklypus ne aukciono tvarka piliečiams arba nuomoti fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie bendru su miesto (rajono) valdyba susitarimu perveda savivaldybei tikslines lėšas svarbiems miesto ar kaimo tvarkymo, švietimo, kultūros, teisėtvarkos, administracinio valdymo ir inžinerinės infrastruktūros objektams statyti arba savo lėšomis pastato šiuos objektus. Šių tikslinių lėšų suma negali būti mažesnė už parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo nominalią indeksuotą kainą su pridėta inžinerinės įrangos balansinės vertės dalimi, tenkančia žemės sklypui;
2.3. miestų (rajonų) valdybų žemėtvarkos tarnybos už žemės sklypų nuomos dokumentų tvarkymą (sklypų įkainojimą, nuomos sutarčių parengimą ir kt.) gali imti iki 3 litų mokestį – už sodo sklypą, iki 8 litų mokestį – už sklypą, užimtą arba numatomą panaudoti privačių namų valdai, individualiai statybai ar kitai ne žemės ūkio paskirčiai. Šios lėšos pervedamos į atitinkamo miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą ir naudojamos žemės tvarkymo darbams vykdyti;
2.4. tuo atveju, kai privačių namų valdos arba sodo namelio savininkui buvo leista pirkti žemės sklypą, tačiau pirkimo- pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, jam mirus, teisė įsigyti šį žemės sklypą pereina testamentiniams arba šaukiamiems paveldėti pagal įstatymą jo įpėdiniams. Šiuo atveju jiems užskaitoma suma, sumokėta už perkamą žemės sklypą, o kainos skirtumas dėl padidėjusios žemės kainos (įskaitant kainos priedą dėl teritorijos inžinerinės įrangos) papildomai nemokamas.“.
2. Iš dalies pakeičiant nurodytuoju nutarimu patvirtintą Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką:
2.1. išdėstyti 1.2.1 punktą taip:
2.2. papildyti 1.2.2 punkto pirmąją pastraipą šiuo sakiniu:
„Žemės sklypai išnuomojami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 23 d. nutarime Nr. 391 „Dėl Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos užsienio valstybių juridiniams bei fiziniams asmenims ir bendroms su užsienio kapitalu bei užsienio kapitalo įmonėms tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 40-726) nustatytos tvarkos“;
2.3. išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Parduodant arba nuomojant valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba, išskyrus tuos atvejus, kai žemės sklypais disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Parduodant arba nuomojant ne žemės ūkio veiklai valstybinę žemę, esančią kaimo vietovėje, tačiau nustatytąja tvarka priskirtą kuriam nors respublikos miestui, valstybei atstovauja to miesto valdyba. Miestų (rajonų) valdybų žemėtvarkos tarnybos tvarko žemės sklypų pardavimo ir nuomos dokumentus, organizuoja žemės sklypų aukcionus, vykdo kitas miestų (rajonų) valdybų joms patikėtas funkcijas“;
2.4. išdėstyti 4 punktą taip:
„4. Miestuose, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir 0,3 ha – kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse.
Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybos vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir, jeigu reikia, tikslina jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamos į tai, kad privačių namų valdoms parduodamų žemės sklypų ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas.
Jeigu privačių namų valdos žemės sklypas yra didesnis nei 0,2 ha ar 0,3 ha, tai šio sklypo techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymimos parduodama (0,2 ha ar 0,3 ha) ir išnuomojama (viršijanti 0,2 ha ar 0,3 ha) sklypo dalys. Parduodamos sklypo dalies konfigūraciją ir ribas techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymi miesto (rajono) valdybos architektūros ir žemėtvarkos tarnybos, atsižvelgdamos į nustatytąja tvarka patvirtintą kvartalo detalųjį planą. Parduodama ir išnuomojama sklypo dalys žemės kadastro žemėlapyje žymimos kaip atskiri sklypai.
Jeigu privačių namų valdos sklypas yra mažesnis nei 0,2 ha ar 0,3 ha, o pirkėjas pageidauja didesnio sklypo, miesto (rajono) valdybos architektūros ir žemėtvarkos tarnybos gali suprojektuoti ir techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymėti išplėstą iki 0,2 ha ar 0,3 ha žemės sklypą, jeigu tai neprieštarauja nustatytąja tvarka patvirtintam detaliajam planui.
Kai patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybų suprojektuotas ir techninės apskaitos bylų planų kopijose pažymėtas sklypų ribas.
Naujo žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir Neringoje maksimalus dydis – 0,09 ha, kituose miestuose, šiems miestams priskirtose pagal patvirtintus detaliuosius planus kaimo vietovių teritorijose – 0,15 ha. Miestams priskirtose pagal patvirtintus detaliuosius planus kaimo vietovių teritorijose miestų valdybų sprendimu žemės sklypų individualiems gyvenamiesiems namams statyti maksimalus dydis gali būti sumažintas iki šiuose miestuose nustatyto naujų žemės sklypų maksimalaus dydžio.
Kaime naujo žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti maksimalus dydis – 0,25 ha, o esamos namų valdos sklypas atitinka faktiškai jos užimamą plotą, bet negali būti didesnis kaip 2 ha.
Parduodami ar išnuomojami sodininkų bendrijų narių sodų sklypai negali būti didesni kaip 0,12 ha.
Individualiems gyvenamiesiems namams statyti parduodamų ar išnuomojamų naujų žemės sklypų konkretų dydį miestų (rajonų) valdybos nustato pagal patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamos į vietos sąlygas“;
2.5. išdėstyti 5 punktą taip:
„5. Nauji žemės sklypai miestuose ir kaimo vietovėse parduodami ar išnuomojami ne žemės ūkio veiklai, vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtintais detaliaisiais planais ir žemės reformos žemėtvarkos projektais.
Kiti naudojami žemės sklypai parduodami ar išnuomojami tik miestų (rajonų) valdyboms patvirtinus jų dydį. Naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos užima fiziniams ir juridiniams asmenims privatinės nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai, taip pat žemės sklypai, kuriuose pastatyti valstybinės nuosavybės objektai, ir žemės sklypai, naudojami valstybinių įmonių, organizacijų ar kitų juridinių asmenų.
Miestų (rajonų) valdybos įvertina juridinius žemės sklypų suteikimo dokumentus, sklypo tikslinę paskirtį, patikrina sklypuose esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, faktinį žemės sklypo naudojimą, jo ploto atitikimą įregistruotą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, bet tam nepanaudotą sklypo plotą, ir priima sprendimą dėl sklypo dydžio. Sprendimo pagrindu vėliau sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys. Jeigu būsimasis žemės sklypo nuomininkas yra valstybinė ar specifinės paskirties valstybinė įmonė ir ji nesutinka su miesto (rajono) valdybos sprendimu dėl sklypo dydžio, klausimas derinamas su įmonės steigėju.
Nustatant sklypų dydį kaimo vietovėje, laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarime Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (Žin., 1993, Nr. 55-1075; 1994, Nr. 32-572) numatytos tvarkos.
Parduodamų ar išnuomojamų ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų brėžiniai parengiami Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Parduodamų ar išnuomojamų ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui komercinei-ūkinei ir nekomercinei veiklai valstybinės žemės sklypų (išskyrus esamų namų valdų ir sodininkų bendrijų narių sodo sklypų) brėžiniai rengiami žemę perkančių ar išsinuomojančių asmenų lėšomis, – atliekami tikslūs geodeziniai matavimai ir nustatomos sklypų ribų posūkių taškų koordinatės valstybinėje arba vietinėje koordinačių sistemoje.
Žemės sklypų brėžinius rengia Valstybinis žemėtvarkos institutas – kai žemės sklypo plotas kaimo vietovėje yra didesnis kaip 2 ha, o kitais atvejais – miestų (rajonų) valdybų žemėtvarkos tarnybos arba jų nurodytos įmonės ir licencijuoti asmenys.
Kaimo vietovėje esančių žemės sklypų brėžiniai derinami su apylinkės agrarinės reformos tarnyba bei žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu institutu“;
2.6. išdėstyti 6.1.1 punktą taip:
„6.1.1. piliečiams:
6.1.1.1. privačių namų valdų savininkams – faktiško valdos dydžio žemės sklypai, jų ribas nustačius kaip nurodyta šios tvarkos 4 punkte.
Sodybos (privačių namų valdos) savininkui žemės sklypas parduodamas nepriklausomai nuo to, ar jis gyvena sodyboje (registruotas ar neregistruotas).
Individualaus gyvenamojo namo, kurio dalys yra parduotos, kiekvienos dalies savininkas (bendrasavininkis) gali pirkti šiai namų valdai priklausančią žemės sklypo dalį, bet ne daugiau kaip 0,2 ha respublikos miestuose arba 0,3 ha kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse visai namų valdai.
Jeigu sklype yra bendro naudojimo žemės plotų, kurių negalima atidalinti (bendri keliai, bendras ūkio kiemas ir kt.), jie parduodami namo dalių savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, paskirstant mokėjimo sumą proporcingai savininkams priklausančių namo dalių plotams arba pagal jų susitarimą.
Prie blokuotų gyvenamųjų namų žemės sklypai parduodami, jeigu žemės sklypai kiekvienam namui buvo numatyti suplanavimo projektuose.
Sodų sklypai parduodami tik tiems asmenims, kurių vardu jie įforminti. Jeigu sodo namelis yra pastatytas sodininkų bendrijos sodo teritorijoje, bet už sodo sklypo ribų (pvz., miške), vienam savininkui gali būti parduodamos dvi sodo sklypo dalys, kurių plotų suma negali būti didesnė kaip 0,12 ha;
6.1.1.2. privačių butų, taip pat privačių garažų savininkams – bendrosios dalinės nuosavybės teise – žemės sklypai, suformuoti prie privatizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų ar individualių automobilių garažų bendrijų pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, o kol tokie planai nepatvirtinti, kiekvieno atskiro objekto žemės sklypo dydį ir ribas nustato miesto (rajono) valdybos architektūros ir žemėtvarkos tarnybos. Bendrasavininkiams priklausančių žemės sklypų dalys nustatomos jų tarpusavio susitarimu ir įrašomos žemės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodant dalių dydį bei vertę.
Tuo atveju, kai ne visi butai privatizuoti arba dalis butų ar garažų savininkų neturi teisės įsigyti žemės privatinėn nuosavybėn, prie šių namų ir individualių automobilių garažų bendrijų suformuoti žemės sklypai parduodami butų ar garažų savininkams valstybės ir piliečių bendrosios dalinės nuosavybės teise;
2.7. išdėstyti 6.1.4 punktą taip:
„6.1.4. piliečiams, nuolat gyvenantiems kaime ir norintiems pagerinti gyvenimo sąlygas – žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti apylinkės, kurioje šie asmenys gyvena, teritorijoje.
Nauji sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti parduodami pirmiausia apylinkėje gyvenantiems asmenims, kurie turi teisę gauti valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą“;
2.8. išdėstyti 6.1.7 punktą taip:
„6.1.7. piliečiams, turintiems įstatymo nustatyta tvarka įregistruotą leidimą verstis komercine-ūkine ar nekomercine veikla, – žemės sklypai prie pastatų, įsigytų ir įsigyjamų iš valstybės, žemės ūkio ar akcinių bendrovių, ūkinių bendrijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, priskiriant tiems sklypams tik pastatų pardavimo metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus ir nustatant ribas, kaip nurodyta šios tvarkos 5 punkte.
Įsigyjant pastatus, statinius ir įrenginius, žemės sklypai turi būti suformuojami ir piliečiams parduodami arba išnuomojami kartu su šiais objektais“;
2.9. išdėstyti 7.1.2 punktą taip:
„7.1.2. juridiniams asmenims, kurie valstybinio turto pirminio privatizavimo tvarka arba kitaip įsigijo pastatus, statinius ar įrenginius komercinei-ūkinei ar nekomercinei veiklai, priskiriant jiems tik pastatų pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus ir nustatant ribas, kaip nurodyta šios tvarkos 5 punkte“;
2.10. išdėstyti 7.1.3 punktą taip:
„7.1.3. esamų daugiabučių gyvenamųjų namų butų eksploatavimo bendrijoms – žemės sklypai, priskirti, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 968 „Dėl Žemės sklypų, išnuomojamų ne aukciono tvarka, suplanavimo ir priskyrimo prie esamų daugiabučių namų, laikinosios metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 72-1363)“;
2.11. papildyti 7.1.4 punktą šia antrąja pastraipa:
„Valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos arba jų teises perėmę juridiniai asmenys jiems suteiktus žemės sklypus gyvenamiesiems namams statyti ir parengtus bei nustatytąja tvarka patvirtintus projektus gali miesto (rajono) valdybos sprendimu perduoti steigiamoms naujoms daugiabučių gyvenamųjų namų statybos bendrijoms“;
2.12. išdėstyti 7.1.5 punktą taip:
„7.1.5. fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nustatytąja tvarka buvo išsinuomoję žemės sklypus komercinei- ūkinei veiklai, bet buvo priversti nutraukti tyrimo bei projektavimo ar statybos darbus dėl vėliau nustatytų priežasčių, ribojančių ar draudžiančių žemės sklypų panaudojimą šiai veiklai, – tokio pat dydžio žemės sklypai kitoje vietoje“;
2.13. įrašyti 7.1.10 punkte po žodžių „(terminuotam jų nuomos laikui)“ žodžius „o kai nustatytąja tvarka leistų pastatyti laikinų statinių ar įrenginių užimtus nuomojamus sklypus numatoma panaudoti miesto reikmėms nepasibaigus nuomos terminui, – tokio pat dydžio žemės sklypai kitoje vietoje“;
2.14. išdėstyti 7.1.11 punktą taip:
„7.1.11. veikiančioms įmonėms ir organizacijoms – jų turimiems žemės sklypams, skirtiems komercinei-ūkinei ar nekomercinei veiklai, padidinti (iki 20 procentų jų turimo žemės sklypo), jeigu jos pateikia miestų (rajonų) valdyboms projektinius skaičiavimus, jog tikslinga didinti sklypo plotą, – su sąlyga, kad numatomi padidinti žemės sklypai nebus naudojami kitoms reikmėms ar išnuomoti aukciono tvarka“;
2.15. išdėstyti 7.1.12 punktą taip:
„7.1.12. fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių turimi pastatai ir veiklos pobūdis neatitinka urbanistinių, ekologinių, higienos ar paminklosaugos reikalavimų, arba pagal patvirtintus miestų generalinius planus, regeneracijos projektus ar detaliuosius planus šiuos pastatus numatoma nugriauti, – kiti žemės sklypai (pastatų savininkų ar nuomininkų pageidavimu) komerciniams-ūkiniams arba nekomerciniams objektams bei gyvenamiesiems namams statyti su sąlyga, kad esami pastatai bus patuštinti arba nugriauti, o naudojami žemės sklypai perduoti kitoms miesto reikmėms, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos“;
2.16. išdėstyti 7.1.14 punktą taip:
2.17. papildyti nurodytąją tvarką šiais 7.1.15–7.1.17 punktais:
„7.1.15. kvartalo gyventojų garažų statybos bendrijoms, kai žemės sklypas garažui statyti yra tame kvartale, – pagal miestų (rajonų) valdybų patvirtintus detaliuosius planus;
7.1.16. fiziniams ir juridiniams asmenims – respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose esančios žemės sklypų dalys, kurios pagal patvirtintus šių teritorijų išplanavimo projektus viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus maksimalų privatizuojamų arba naujų žemės sklypų dydį;
7.1.17. dailininkams, architektams, liaudies meistrams ir fotografijos meno meistrams, atitinkamų kūrybinių sąjungų (draugijų) nariams – kūrybinėms dirbtuvėms statyti, jeigu šie asmenys nebuvo anksčiau įsigiję žemės sklypų individualiai statybai arba nėra kūrybinių dirbtuvių statybos bendrijų (kooperatyvų) nariai“;
2.18. išdėstyti 7.2 punkto antrąją pastraipą taip:
2.20. išdėstyti 11 punktą taip:
2.21. įrašyti 12 punkte vietoj ketvirtosios ir penktosios pastraipų šias pastraipas:
„Miestų (rajonų) valdybos su privačių namų valdų savininkais, kurie už namų valdų žemės sklypus yra sumokėję pagal gautus mokamuosius pranešimus, sudaro pirkimo-pardavimo sutartis, nekeisdamos nustatytų sklypų ribų ir ploto (išskyrus šio ploto patikslinimą pagal vėliau atliktus tikslius geodezinius matavimus).
Parduodant privačių namų valdą arba sodo namelį, prie kurių ankstesniam savininkui buvo leista pirkti žemės sklypą, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, naujajam jų savininkui gali būti užskaitoma sumokėta už perkamą sklypą suma (aptarus tai pirkimo-pardavimo sutartyje). Šiuo atveju kainos skirtumas dėl padidėjusios žemės kainos (įskaitant kainos priedą dėl teritorijos inžinerinės įrangos) papildomai nemokamas.
3. Iš dalies pakeičiant nurodytuoju nutarimu patvirtintas Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykles:
3.3. išdėstyti 4.3 ir 4.4 punktus taip:
„4.3. sklypo brėžinį, parengtą pagal Žemės ūkio ministerijos reikalavimus ir nustatytąja tvarka suderintą miesto (rajono) valdybos architektūros tarnybos, o perkant privačių namų valdos žemės sklypą – techninės apskaitos bylos plano kopiją;
3.4. išdėstyti 6 ir 7 punktus taip:
„6. Gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą mieste ar miesto tipo gyvenvietėje, miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnyba apskaičiuoja sklypo kainą, surašo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Sklypo kaina nustatoma ir skundai dėl žemės kainos nustatymo sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 68-1284). Pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis.
Kaimo vietovėje perkamų iš valstybės žemės sklypų nominalią kainą nustato žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantis institutas pagal rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos paraišką.
7. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti numatyta:
7.1. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652, Nr.; 1993, Nr. 71-1334);
7.2. architektūriniai-urbanistiniai apribojimai ir sąlygos (statybos aukštis, tankumas ir t.t.).
Jeigu žemė parduodama baigtos statybos teritorijoje, kurios detalieji planai neparengti, šie apribojimai ir sąlygos įrašomi pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją;
3.5. išdėstyti 8 punktą taip:
„8. Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo kaina ir pirkimo- pardavimo sutarties projektu, žemėtvarkos tarnyba pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba priima sprendimą, kuriame turi būti nurodyta:
8.3. apribojimai, sąlygos ir žemės servitutai, suderinti su pirkėju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte;
3.6. išdėstyti 9.2 punktą taip:
„9.2. įpareigoja miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnybą, vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, pažymėti parduodamą žemės sklypą žemės kadastro žemėlapyje (prieš tai, jeigu reikia, atlikus tikslius geodezinius sklypo matavimus). Šie darbai turi būti atlikti, iki bus pasirašyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis“;
3.7. išdėstyti 10 punktą taip:
„10. Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sumą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemė perkama išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos (skyriaus, filialo) dokumentu atvyksta į miesto (rajono) valdybą pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.
Pasirašydamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas privalo pateikti:
rašytinį susitarimą pirkti žemės sklypą, jeigu jį perka keli asmenys, ir pasižadėjimą sumokėti įsiskolinimą bei palūkanas už perkamą žemę, jeigu žemė perkama išsimokėtinai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 „Dėl Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 72-1362; 1994, Nr. 11-182, Nr. 38-690).
Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pasirašo abi šalys – pirkėjas ir miesto (rajono) valdybos įgaliotas asmuo. Sutartis per 3 mėnesius turi būti įregistruota valstybiniame miesto (rajono) žemės kadastro duomenų registre“;
3.9. skyrių „Žemės sklypų nuoma ne aukciono tvarka“ išdėstyti taip:
„Žemės sklypų nuoma ne aukciono tvarka
17. Juridiniai ir fiziniai asmenys (išskyrus valstybines ir savivaldybių įstaigas bei organizacijas, išlaikomas Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis), naudojantys jiems nustatytąja tvarka suteiktus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai, taip pat turintys pastatų, statinių bei įrenginių (kai šiems objektams nėra priskirta žemės sklypų), laikomi valstybinės žemės nuomininkais tik įregistravę valstybinės žemės nuomos sutartį miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnyboje.
18. Juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę išsinuomoti jų faktiškai naudojamus žemės sklypus, turi pateikti miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnybai:
19. Išnuomojamos valstybinės žemės sklypo dydis nustatomas ir žemės sklypo brėžinys parengiamas, kaip numatyta šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 5 punkte. Parengtą nuomojamo žemės sklypo brėžinį nustatytąja tvarka suderina miesto (rajono) valdybos architektūros tarnyba ir tvirtina šios valdybos žemėtvarkos tarnyba.
20. Valstybinės žemės nuomos sutartį parengia miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnyba. Sklypų, esančių miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, žemės kainą skaičiuoja miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnyba. Kaimo vietovėje esančių sklypų žemės kainą apskaičiuoja žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantis institutas pagal rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos paraišką. Žemės kaina skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909. Duomenis, kurių reikia sutarčiai sudaryti, miesto (rajono) valdybos pavedimu žemėtvarkos tarnybai teikia šios valdybos struktūriniai padaliniai. Prie nuomos sutarties pridedamas nuomojamo žemės sklypo brėžinys. Žemės sklypas (nuomos objektas) turi būti įbraižytas žemės kadastro žemėlapyje iki nuomos sutarties pasirašymo.
Miesto (rajono) valdyba dėl valstybinės žemės išnuomojimo priima sprendimą, o valstybinės žemės nuomos sutartį tos valdybos pavedimu pasirašo žemėtvarkos tarnybos vadovas. Šalių pasirašyta sutartis per 3 mėnesius turi būti įregistruota valstybiniame žemės kadastro duomenų registre. Žemės nuomininkui išduodama valstybinės žemės nuomos teisę patvirtinanti registro pažyma bei nuomojamo sklypo brėžinio kopija.
21. Miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnybai gavus asmens prašymą ir dokumentus, patvirtinančius teisę išsinuomoti naują žemės sklypą ne aukciono tvarka, atliekami šių taisyklių 19 ir 20 punktuose nurodyti veiksmai, išskyrus tai, kad nuomojamo žemės sklypo brėžiniai sudaromi pagal detaliuosius planus (žemėtvarkos projektus).
4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 13-11750.