LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL ŽUVŲ SUGAVIMO, VERSLINĖS ŽŪKLĖS VIETŲ IR ĮRANKIŲ NAUDOJIMO LIMITŲ SKYRIMO NE KONKURSO TVARKA LAIKINŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1995 m. spalio 3 d. Nr. 156
Vilnius
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. 1089 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 172 „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės Lietuvos Respublikoje“ dalinio pakeitimo“, ĮSAKAU:
1. Patvirtinti pridedamus Žuvų sugavimo, verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitų skyrimo ne konkurso tvarka laikinuosius nuostatus, aprobuotus Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos ir suderintus Pamario ir Klaipėdos asociacijų vadovų.
2. Nustatyti, kad per tris mėnesius turi būti įvertintos šių nuostatų taikymo praktikoje problemos ir esant reikalui nuostatai gali būti patikslinti.
3. Įsakymą išsiųsti Žuvų išteklių departamentui, Žemės ūkio ministerijos Žuvų ūkio departamentui, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose žvejojančių įmonių asociacijoms bei paskelbti „Valstybės žiniose“.
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos ministerijos
1995 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 156
ŽUVŲ SUGAVIMO, VERSLINĖS ŽŪKLĖS VIETŲ IR ĮRANKIŲ NAUDOJIMO LIMITŲ SKYRIMO NE KONKURSO TVARKA LAIKINIEJI NUOSTATAI
1. Žuvų sugavimo, verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitų (toliau – limitai) skyrimas ne konkurso tvarka vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 4 d. nutarime Nr. 1089 numatytais atvejais. Prireikus šie nuostatai gali būti panaudojami ir kitais būtinais atvejais.
2. Limitus gali gauti įmonės ir organizacijos, įteisinusios (įregistravusios) veiklą žuvininkystės srityje. Įmonėms ir organizacijoms, kurios arba kurių darbuotojai padarė per pastaruosius penkerius metus šiurkščius žvejybos taisyklių arba kitų norminių aktų pažeidimus, taip pat kurios neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos, neįvykdė privalomų valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių nurodymų, ankstesnių žuvų sugavimo limitų ir leidimų sąlygų, neatsiskaitė už leidimus, limitai gali būti neskiriami. Sprendimą šiais atvejais priima Žuvų išteklių departamentas.
3. Limitų paskirstymą organizuoja ir vykdo atitinkama komisija. Į komisiją įeina Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamento direktorius (komisijos pirmininkas), šio departamento Žvejybos kontrolės valdybos viršininkas ir Žemės ūkio ministerijos Žuvų ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas (komisijos pirmininko pavaduotojai), Žuvų išteklių departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus viršininkas (komisijos sekretorius) bei Klaipėdos ir Kuršių marių skyrių viršininkai, Žuvų ūkio departamento vyr. specialistas žvejybai (komisijos nariai). Į komisiją nariais kviečiami žuvininkystės įmonių asociacijų pirmininkai, kurių nariai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose sugauna daugiau kaip 20 proc. verslinių žuvų svorio. Komisijos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.
4. Limitai skirstomi laikantis tendencijos nedidinti telkinyje žvejojančių įmonių skaičiaus. Į juos gali pretenduoti žuvininkystės įmonės, iki anksčiau minėto Vyriausybės nutarimo paskelbimo dienos turėjusios teisę žvejoti vandens telkiniuose, kuriuose skirstomi limitai. Naujos įmonės gali būti įrašytos į pretendentų tarpą vietoje kurios nors iš ankstesnių įmonių (joms nutraukus verslinę žvejybinę veiklą arba savo teises į ją perleidus kitai įmonei, sustabdžius įmonės veiklą dėl padarytų žūklės taisyklių pažeidimų ir t. t.). Tokių įmonių sąrašą prieš limitų skirstymą patvirtina Žuvų išteklių departamentas.
5. Limitų skirstymo komisija, gavusi įsakymą apie bendro limito konkrečiam vandens telkiniui nustatymą, per 10 dienų išsiunčia pranešimus galimiems limito gavimo pretendentams ir tokių įmonių asociacijoms (išskyrus atvejus, kai komisijos posėdžio datos numatytos šiuose nuostatuose), kuriuose nurodo:
6. Limitų skirstymo išlaidos padengiamos iš lėšų, surenkamų žuvų išteklių apsaugos ir atkūrimo priemonėms įgyvendinti, arba iš kitų Žuvų išteklių departamento disponuojamų lėšų.
7. Įmonė, norinti gauti limitus, pateikia komisijai pareiškimą gauti limitą, nurodant pagrindinius įmonės rekvizitus (pavadinimą, adresą, sąskaitos banke numerį ir t. t.) ir norimo gauti limito kiekį, taip pat informaciją apie anksčiau gautų limitų išnaudojimą ir limito gavimo sąlygų įgyvendinimą, turimą žvejybinę bazę.
8. Limitai naudotojams paskirstomi atsižvelgiant į jų indėlį vykdant žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos priemones, taip pat į ankstesnių metų žvejybos rezultatus, pasirengimą žvejybai, verslo tradicijas, žvejybos taisyklių laikymąsi.
9. Tam, kad būtų atsižvelgta į visus 8 punkte išvardytus faktorius, bendras nustatytas kiekvienos žuvies rūšies limitas procentiniu atžvilgiu paskirstomas į dvi dalis.
Viena dalis lygi atitinkamos rūšies žuvies limito išnaudojimo procentui, kurį pasiekė visos Lietuvos žvejybinės organizacijos 1994 m. Ši limito dalis paskirstoma atsižvelgiant į verslo tradicijas, pasiruošimą žvejybai (išvadas šiuo atžvilgiu asociacijos nariams teikia atitinkamų asociacijų atstovai) ir praeityje padarytus pažeidimus (išvadas teikia kontroliuojančių organizacijų atstovai). Į įmonių pasiūlymus skirti didesnį finansavimą žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos priemonėms šiuo atveju neatsižvelgiama.
Antrą skirstomo limito dalį sudaro tas procentas, kuriuo Lietuvos žvejybinės įmonės neišnaudojo skirtų limitų 1994 m. Ši limito dalis paskirstoma tarp žvejybinių įmonių atsižvelgiant į jų pasiūlymus finansuoti žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos priemones ir siūlomų finansuoti priemonių atitikimą vandens telkinių tvarkymo programoms. Ungurių žvejybos limitai ir leidimai skirstomi atsižvelgiant į šių žuvų įveisimo arba tokių darbų finansavimo apimtis.
10. Limitų skirstymo metu komisijos pirmininkas informuoja komisiją apie įmones, kurios pateikė prašymus gauti limitus, bet neturi tam teisės, nurodant priežastis. Po to apsvarstomos visos aplinkybės ir priimami sprendimai.
11. Posėdžio rezultatai įforminti protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Prie protokolo pridedamas pranešimo žuvininkystės įmonėms tekstas.
12. Rezultatus Žuvų išteklių departamentas įformina limito skyrimo aktu (licencija), kuriame numato limito naudojimo sąlygas. Už išduodamus leidimus žvejybinė įmonė įstatymų nustatyta tvarka turi mokėti nustatytus mokesčius. Už limito skyrimo aktą (licenciją) sutinkamai su tarifais, suderintais su Valstybine kainų ir konkurencijos tarnyba, būtina sumokėti 15 Lt.
13. Jeigu žvejybinė įmonė, gavusi limitą, 3 mėnesius iš eilės (neskaitant žvejybos draudimo laikotarpių) jį išnaudoja mažesniu procentu negu vidutiniškai jį išnaudoja visos tame telkinyje žvejojančios organizacijos, komisijos sprendimu minėtai įmonei limitas mažinamas tokiu pat procentu, kokiu atsiliekama. Jeigu įmonė per šešis mėnesius be svarbių priežasčių, iš viso nepradeda naudoti limito arba išnaudoja mažiau kaip 10% limito, jo skyrimas įmonei gali būti anuliuojamas. Paimta limito dalis kiekvieno ketvirčio pirmo mėnesio trečios savaitės antradienį paskirstoma kitoms organizacijoms, atsižvelgiant į jų paraiškas, pateiktas iki to mėnesio trečios savaitės.
Paskutiniame ketvirtyje limitai perskirstomi kiekvieną mėnesį, o lapkričio ir gruodžio mėnesiais – kiekvieną savaitę.
14. Žvejybinės įmonės limitų skirstymo rezultatus gali apskųsti aplinkos apsaugos ministrui per 10 kalendorinių dienų nuo limitų skirstymo dienos.