LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINĖ GEOLOGIJOS TARNYBA

VALSTYBINĖ NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ IŠTEKLIŲ KOMISIJA

PROTOKOLAS

1992 m. lapkričio 12 d. Nr. 10(24)

Vilnius

Dalyvavo:

VIK pirmininkas R. Rajeckas

VIK pirmininko pavaduotojas G. Juozapavičius

VIK nariai ekspertai: K. Sakalauskas, O. Zdanavičiūtė, J. Laškovas, B. Paukštys, A. Vaznonis, A. Jurgaitis, V. Gasiūnienė

Tarnybos tyrimų skyriaus naftos geologijos ekspertas J. Jacyna

Svarstyta Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijos projektas.

Naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacija Komisijoje buvo aptariama keletą kartų. Šis projektas paruoštas, atsižvelgiant į anksčiau pareikštas Komisijos narių ekspertų ir Geologijos instituto bei įmonių specialistų nuomones. Klasifikacija nustato vieningus kietųjų naudingųjų iškasenų ir naftos bei dujų telkinių tyrimo ir išteklių vertinimo principus.

Apsvarsčiusi pateiktą projektą, VIK nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų išteklių klasifikaciją (pridedama).

2. Siūlyti Valstybinės geologijos tarnybos direktoriui Klasifikacijos įsigaliojimo laiką nustatyti 1993 m. sausio 1 dieną.

VIK PIRMININKAS                                                                                                    R. RAJECKAS

LIETUVOS RESPUBLIKA

VALSTYBINĖ GEOLOGIJOS TARNYBA

ĮSAKYMAS

1992 m. gruodžio 29 d. Nr. 58

Vilnius

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė naudingųjų iškasenų išteklių komisija 1992 m. lapkričio 12 d. nutarimu (protokolo Nr. 10(24) patvirtino Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų išteklių klasifikaciją (kietųjų ir naftos bei dujų),

ĮSAKAU:

1. Naudingųjų iškasenų išteklių klasifikaciją naudoti nuo 1993 m. sausio 1 d.

2. Klasifikaciją privalo naudoti visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys geologinį prognozavimą, paiešką, telkinių įvertinimą, žvalgybą, eksploataciją ir išteklių apskaitą.

3. Šį įsakymą ir Klasifikaciją išsiųsti visiems suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

TARNYBOS DIREKTORIUS                                                                                        G. MOTUZA

PATVIRTINTA

Valstybinės geologijos tarnybos

Valstybinės naudingųjų iškasenų išteklių

komisijos 1992 m. lapkričio 12 d. protokolu

Nr. 10(24)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ IŠTEKLIŲ KLASIFIKACIJA

I. Bendroji dalis

1. Naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacija (toliau Klasifikacija) nustato vieningus kietųjų naudingųjų iškasenų, naftos, dujų ir jų telkinių tyrimo bei išteklių vertinimo principus, kurie privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems geologinį prognozavimą, telkinių paiešką, žvalgybą, eksploataciją ir išteklių apskaitą.

Požeminio vandens ištekliai vertinami pagal atskirą klasifikaciją.

2. Klasifikacija atspindi tris svarbiausius elementus:

- perspektyvaus ploto arba telkinio ištyrimo (išteklių patikimumo) laipsnį;

- naudingųjų iškasenų išteklių tyrimų seką ir ekonominę vertę;

- naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo galimybes.

Visi šie elementai sudaro vieningą sistemą (priedėlis 1).

3. Kietųjų naudingųjų iškasenų ištekliai (geologiniai) skaičiuojami ir jų apskaita atliekama masės arba tūrio matais.

Naftos geologiniai ir išgaunami ištekliai skaičiuojami ir jų apskaita atliekama masės matais, o dujų – tūrio matais.

Išgaunami ištekliai – tai geologinių išteklių dalis, kurią šiuolaikine technika bei technologija, nepažeidžiant gamtinės aplinkos pusiausvyros, galima racionaliai išgauti iš žemės gelmių.

4. Atitinkamų naudingųjų iškasenų arba jų grupių telkinių tyrimui ir išteklių vertinimui pritaikant šią klasifikaciją naudojamos Valstybinės išteklių komisijos patvirtintos rekomendacijos.

II. Naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacija pagal ištyrimo laipsnį

5. Naudingųjų iškasenų ištekliai pagal ištyrimo laipsnį klasifikuojami į prognozinius, įvertintus ir išžvalgytus. Ištyrimo laipsnis atspindi išteklių patikimumą ir tapatinamas su kategorijomis, žymint jas sutartiniais simboliais.

Priedėliuose 2 ir 3 pateikiamas šios ir kai kurių valstybių naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijų palyginimas.

6. Prognoziniai ištekliai – tai perspektyvių teritorijų naudingųjų iškasenų galimi ištekliai.

7. Kietųjų naudingųjų iškasenų prognoziniai ištekliai skirstomi į spėjamus – Ps kategoriją ir aptiktus – Pa kategoriją, o naftos ir dujų – į regioninius – Pr kategoriją ir lokalius – Pl kategoriją.

7.1. Spėjamiems prognoziniams Ps kategorijos ištekliams priskiriami geologinių baseinų, rūdinių zonų, stratigrafinių horizontų naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių buvimas ir kiekis nustatomi pagal įvairiais metodais gautus netiesioginius požymius arba iš analogijos su kitomis geriau ištirtomis žemės plutos struktūromis.

7.2. Aptiktiems prognoziniams Pa kategorijos ištekliams priskiriami lokalių struktūrų arba apribotų zonų naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekis ir kokybė nustatomi pagal bent viename gręžinyje ar kasinyje gautus tiesioginius naudingosios iškasenos požymius, o struktūros arba zonos išplitimo ribos pagrįstos geologine ekstrapoliacija.

7.3. Regioniniams prognoziniams Pr kategorijos ištekliams priskiriami perspektyvių teritorijų (tektoninių arba facijinių litologinių naftingųjų kompleksų bei zonų) naftos ir dujų ištekliai, kurie nustatomi pagal įvairiais metodais gautus netiesioginius požymius arba iš analogijos su kitais geriau ištirtais regionais, kaupavietėmis ar telkiniais.

7.4. Lokaliems prognoziniams Pl kategorijos ištekliams priskiriami lokalių struktūrų ir kitų tipų kaupaviečių naftos ir dujų ištekliai, kurie nustatomi geofiziniais arba geologiniais metodais.

8. Įvertinti ir išžvalgyti ištekliai – tai ištirtų žemės gelmių kūnų, struktūrų, kaupaviečių, sudarančių telkinius, ištekliai.

9. Kietųjų naudingųjų iškasenų bei naftos ir dujų įvertinti ištekliai žymimi C kategorija, išžvalgyti kietųjų naudingųjų iškasenų ištekliai – A ir B kategorijomis, o naftos ir dujų – A kategorija.

9.1. Įvertintiems C kategorijos ištekliams priskiriami lokalios struktūros, kaupavietės, ploto ir geologinio kūno, prisišliejusio prie išžvalgyto telkinio kontūro, ištekliai, kurių kiekis ir kokybė nustatomi pagal pavienių gręžinių (kasinių) arba naftos ir dujų pritekėjimo tyrimų duomenis. Šios kategorijos kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos sąlygos ir jų poveikis gamtinei aplinkai nustatomi pavieniais tyrimais arba iš analogijos su išžvalgytais telkiniais. Telkinio ribos nustatomos gręžiniais (kasiniais) ir geofiziniais bei geologiniais metodais gautų faktų interpoliacija.

9.2. Kietųjų naudingųjų iškasenų išžvalgytiems ištekliams priskiriami geologinių kūnų ištekliai, kurie nustatomi pagal grupės gręžinių (kasinių) kompleksinių tyrimų duomenis. Telkinio arba išteklių kategorijų ribos nustatomos pagal taškus, kuriuose įrodytas naudingosios iškasenos buvimas, ir geologinių faktų interpoliaciją.

9.2.1. Išžvalgytiems A kategorijos ištekliams priskiriami telkinio ar jo dalies ištekliai, kuriame naudingosios iškasenos rūšių ir atmainų išplitimas, sudėtis, fizinės techninės bei technologinės savybės, kasybos sąlygos ir poveikis gamtinei aplinkai tiriami detaliai. Šiais tyrimais turi būti gauti visi duomenys naudingosios iškasenos perdirbimo technologijos, gavybos ir telkinio rekultivacijos projektams paruošti.

9.2.2. Išžvalgytiems B kategorijos ištekliams priskiriami telkinio dalies ištekliai, kurioje nustatomi tik bendrieji naudingosios iškasenos kokybės kaitos dėsningumai ir kasybos sąlygų bei poveikio gamtinei aplinkai rodikliai.

Telkinių, kurių naudingoji iškasena naudojama be perdirbimo, ištekliai priskiriami taip pat B kategorijai, bet kasybos sąlygos ir poveikis gamtinei aplinkai tiriami detaliai.

9.3. Naftos ir dujų išžvalgytiems A kategorijos ištekliams priskiriami tokie ištekliai, kurie nustatomi pagal jų pritekėjimo gręžiniuose duomenis. Telkinio tipas, forma ir dydis, produktyvi storymė, kolektorių tipas ir jų savybių kaita, naftos ir dujų sudėtis, savybės ir kiti parametrai bei ypatumai, bei gavybos poveikis gamtinei aplinkai ištirti taip, kad duomenų pakaktų eksploatacijos projektui paruošti.

III. Naudingųjų iškasenų išteklių tyrimų seka ir ekonominė vertė

10. Kietųjų naudingųjų iškasenų spėjami Ps kategorijos ir naftos bei dujų regioniniai Pr kategorijos prognoziniai ištekliai yra prielaida moksliniams tyrimams ir geologinei nuotraukai, kurių metu išskiriami perspektyvūs plotai, zonos, lokalios struktūros ir nustatomi aptikti Pa kategorijos ar lokalūs Pl kategorijos prognoziniai ištekliai.

11. Kietųjų naudingųjų iškasenų aptikti Pa kategorijos ir naftos bei dujų lokalūs Pl kategorijos prognoziniai ištekliai yra pagrindas geologinei paieškai, kurios metu nustatomas telkinio buvimas, o esantys ištekliai įvertinami C kategorija.

12. Įvertintų C kategorijos išteklių pagrindu atliekama telkinio žvalgyba, o ištekliai skaičiuojami A ir B kategorijomis.

13. Išžvalgytų A ir B kategorijų išteklių pagrindu sudaromas telkinio eksploatacijos ir rekultivacijos projektas.

14. Įvertintų arba išžvalgytų telkinių ištekliai pagal naudingosios iškasenos gavybos ekonominius rodiklius skirstomi į nerentabilius, rizikingo rentabilumo ir rentabilius.

14.1. Nerentabilūs naudingųjų iškasenų ištekliai yra tokie, kurių gavyba yra nepelninga arba esama technika ir technologija ją išgauti bei perdirbti negalima, bet ateityje gali būti panaudota.

14.2. Rizikingo rentabilumo naudingųjų iškasenų ištekliai yra tokie, kurių gavybos kaštai nedaug viršija išgaunamos žaliavos kainą rinkoje arba ją galima atsivežti iš kito telkinio.

14.3. Rentabilūs naudingųjų iškasenų ištekliai yra tokie, kai naudingosios iškasenos gavyba pelninga.

IV. Naudingųjų iškasenų išteklių bazės

15. Naudingųjų iškasenų išteklių, esančių žemės gelmėse, visuma sudaro šalies (regiono, rajono, apskrities) išteklių bazę, kuri skirstoma į potencinę, perspektyvią ir realią.

15.1. Potencinę naudingųjų iškasenų išteklių bazę sudaro prognoziniai ištekliai.

15.2. Perspektyvią išteklių bazę, sudaro įvertintų ir valstybės fondui priskirtų išžvalgytų kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių ištekliai bei naftos ir dujų telkinių geologiniai ištekliai. Šiai bazei taip pat skiriami išžvalgytų ar įvertintų telkinių, kurių eksploatacija draudžiama atitinkamais juridiniais dokumentais, ištekliai.

15.3. Realią išteklių bazę sudaro įmonių fondui priskirtų išžvalgytų eksploatuojamų arba rentabilūs dar neeksploatuojamų kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių ištekliai, o taip pat rentabilūs naftos ir dujų išžvalgytų telkinių išgaunamieji ištekliai.

______________

Naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijos

priedėlis 2

LIETUVOS RESPUBLIKOS IR KAI KURIŲ KITŲ VALSTYBIŲ KIETŲJŲ NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ KLASIFIKACIJŲ PALYGINIMAS

Lietuvos Respublika 1992	Telkinių ištekliai			Prognoziniai ištekliai
	Išžvalgyti		Įvertinti	Aptikti	Spėjami
	A	B	C	Pa	Ps

Lietuvos Respublika (naudota buvusios SSSR) 1981	Ištekliai				Prognoziniai ištekliai
	Išžvalgyti			Parengtinai įvertinti	P1	P2	P3
	A	B	C1	C2

JAV 1980	Identied Resources (išaiškinti ištekliai)			Undiscovered Resources Neaptikti ištekliai)
	Demonstrated (Patvirtinti)		Inferred (Manomi)		Probability range (Tikimybės laipsnis)
	Measured (Išmatuoti)	Indicated (Paskaičiuoti)			Hypothetical (Hipotetiniai)	Speculative (Teoriniai)

______________

Naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijos

priedėlis 3

LIETUVOS RESPUBLIKOS IR KAI KURIŲ KITŲ VALSTYBIŲ NAFTOS IR DUJŲ IŠTEKLIŲ KLASIFIKACIJŲ PALYGINIMAS

Lietuvos Respubl. 1992	Telkinių ištekliai		Prognoziniai ištekliai
	Išžvalgyti	Įvertinti	Lokalūs	Regioniniai
	A	C	P1	Pr

Lietuvos Respubl. (naudota buvusios SSSR)1983	Ištekliai				Ištekliai
	Išžvalgyti			Parengtinai įvertinti	Perspektyviniai	Prognoziniai
	–	–	C1	C2	C3	D1	D2

JAV 1980	Toltal Resources (Bendri ištekliai)
	Identified resources (Aptikti ištekliai)			Undiscovered resources (Neaptikti ištekliai)
	Demonstrated (Patvirtinti)		Inferred (Manomi)
	Measured (Išmatuoti)	Indicated (Paskaičiuoti)		Hypothetical (Hipotetiniai)	Speculative (Teoriniai)

______________