LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KELIŲ PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1995 m. gruodžio 7 d. Nr. 1540
Vilnius
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 31-973).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1540
KELIŲ PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS
BENDROJI DALIS
1. Šios taisyklės nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių, išskyrus miestų gatves, priežiūros, apsaugos bei naudojimosi jais tvarką ir yra privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
2. Už privačių kelių tvarkymą ir priežiūrą atsakingi jų savininkai, už vietinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą – savivaldybės, už valstybinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą – Susisiekimo ministerija (toliau vadinama – kelių savininkai).
3. Atsižvelgiant į kelio reikšmę, transporto eismo intensyvumą ir techninę kelio kategoriją, nustatoma kelio juosta, t.y. žemės juosta, kurioje tiesiamas arba nutiestas kelias, pastatyti jo statiniai ir įrenginiai.
Atsižvelgiant į galimybę plėsti bei rekonstruoti kelių tinklą, į autotransporto neigiamą poveikį aplinkai ir priklausomai nuo eismo intensyvumo, nuo kelio briaunos į abi puses nustatoma kelio sanitarinė apsaugos zona. Žemės savininkai arba naudotojai kelio sanitarinėje apsaugos zonoje privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.
Kelio juostos ir jo sanitarinės apsaugos zonos plotis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatyme numatytus dydžius.
PASTATAI, STATINIAI IR INŽINERINĖS KOMUNIKACIJOS
KELIO JUOSTOJE IR JO SANITARINĖJE APSAUGOS ZONOJE
5. Objektus, esančius kelio juostoje ir jo sanitarinėje apsaugos zonoje, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai.
6. Pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka parengtus ir suderintus projektus bei detaliuosius planus kelių juostose ir jų sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama tik:
7. Statybos ir griovimo leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Leidimų statyti ir griauti išdavimo taisyklės (RSN 158-94).
8. Požeminės inžinerinės komunikacijos per kelią gali būti tiesiamos tik uždaruoju būdu, t. y. neardant kelio dangos. Kai uždaruoju būdu nutiesti komunikacijų negalima, išimties tvarka turi būti įrengiama darbo vietos apylanka su visais reikiamais kelio įrenginiais. Eismas laikinai pasukamas ja.
9. Kelių eismo saugumui užtikrinti antžeminės telekomunikacijų linijos šalia užmiesčio kelių gali būti tiesiamos ne arčiau kaip per nuotolį, 5 metrais didesnį už atramos aukštį nuo kelio briaunos. Elektros tiekimo oro ir požeminės kabelių linijos prie kelių tiesiamos vadovaujantis elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis.
10. Požeminės telekomunikacijų linijos gali būti klojamos ne arčiau kaip per 5 metrus nuo išorinio griovio krašto, pylimo pado arba iškasos viršaus.
11. Slėginiai vamzdynai (vandentiekio, dujotiekio, naftotiekio ir kt.), kurių gedimai gali trukdyti naudotis keliu, po jo sankasa klojami apsauginiuose vamzdynuose ar kitokiose apsauginėse konstrukcijose. Vamzdynų avarijas likviduoja juos eksploatuojanti įmonė. Materialinius nuostolius apmoka avarijų kaltininkai.
12. Melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius bei už kelio juostos augančius medžius, galinčius turėti įtakos kelių pravažumui ar eismo saugumui, prižiūri, o kilus pavojui nedelsdami remontuoja arba likviduoja jų savininkai.
13. Automobilių kelių ruožus, esančius geležinkelio pervažose ir po 10 metrų į abi puses nuo kraštinio bėgio, taip pat geležinkelio viadukus virš automobilių kelių taiso ir prižiūri geležinkelio organizacijos.
14. Rekonstruojant kelius ar geležinkelius, esamos geležinkelio pervažos, jeigu tai numatyta techninėse sąlygose, perstatomos į skirtingo lygio pervažas, t.y. pastatomi viadukai. Pastatyti viadukai ar rekonstruotos geležinkelio pervažos perduodamos atitinkamos organizacijos žinion.
15. Esamų vandens pralaidų perstatymas ar naujų pastatymas, susijęs su melioracijos darbais, atliekamas tuos darbus finansuojančio juridinio ar fizinio asmens lėšomis, o susijęs su kelio rekonstravimo darbais – kelio savininko lėšomis. Įrengiant vandens pralaidas, turi būti atsižvelgta į ateityje numatomus melioracijos darbus.
16. Kai rekonstruoti, tiesti kelią ar statyti jo statinius trukdo želdiniai, kiti statiniai bei inžinerinės komunikacijos, jie pašalinami, nukeliami, perstatomi ar rekonstruojami lėšomis, kurios skirtos keliams tiesti ir prižiūrėti.
17. Kai rekonstruoti pastatus, statinius ar tiesti komunikacijas trukdo kelias ir reikia keisti jo trasą ar perstatyti kai kuriuos jo elementus, tie darbai atliekami užsakovų lėšomis.
18. Kai kelio juostoje dirbami žemės darbai arba perkasamas kelias, už kelio atkūrimą, aplinkos sutvarkymą ir žemės rekultivavimą apmoka darbus užsakiusi organizacija.
KELIŲ PRIEŽIŪRA
20. Kelių priežiūros tikslas yra sudaryti tinkamas ir saugias eismo sąlygas bei išsaugoti reikiamą kelio elementų būklę.
21. Kelių priežiūra ir eismo juose organizavimu rūpinasi kelių savininkai. Techninės eismo reguliavimo priemonės statomos ir nuimamos tik gavus Vidaus reikalų ministerijos leidimą.
22. Kelius prižiūrintys juridiniai ir fiziniai asmenys privalo:
22.1. taisyti ir tvarkyti važiuojamąją kelių dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, šlaitus, griovius, sankryžas, kelio statinius, nuovažas ir kitus kelio elementus, kad jie atitiktų normų bei taisyklių reikalavimus ir atliktų savo funkcijas;
22.2. prižiūrėti, kad kelių įrenginiai (autobusų stotelės, poilsio aikštelės, paviljonai, atitvaros, triukšmą slopinančios sienutės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio apšvietimas, avarinio ryšio prietaisai ir kt.) bei eismo reguliavimo priemonės būtų techniškai tvarkingi, estetiški, teiktų gerą ir suprantamą informaciją, atitiktų standartus ir normas;
22.3. prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti džiūstančius, keliančius pavojų eismo saugumui, bloginančius kelio, šalikelės bei ženklų matomumą, neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, kurie ateityje gali kelti grėsmę eismo saugumui. Želdinių šalinimo darbai atliekami turint Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautą leidimą;
22.4. organizuoti žiemos tarnybą, sukaupti cheminių ir frikcinių medžiagų atsargas, pastatyti sniegtvores, valyti sniegą nuo kelių ir barstyti juos apledėjusius, organizuoti kelių ir jų statinių apsaugą pavasario polaidžio metu;
22.5. analizuoti eismo nelaimių ir kelių eismo saugumo pažeidimų priežastis, įgyvendinti priemones, mažinančias avaringumą;
23. Miestų savivaldybių teritorijose visas gatves įrengia, taiso ir prižiūri miestų savivaldybės.
Kituose miestuose ir miesteliuose gatvių, kuriomis eina magistraliniai ir krašto keliai, važiuojamąją dalį nuo bortelio iki bortelio, kelkraščius, tiltus, viadukus, estakadas ir vandens pralaidas įrengia ir taiso Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos kelių įmonės.
Šias gatves valo, išveža iš jų šiukšles, purvą ir sniegą, žiemos metu barsto, taip pat įrengia ir prižiūri jose šaligatvius, pėsčiųjų ir dviračių takus, želdinius, apšvietimą, eismo reguliavimo priemones, autobusų stoteles ir apsisukimo aikšteles, lietaus kanalizaciją ir kitus požeminius tinklus rajonų savivaldybės arba atitinkamos tarnybos.
24. Nepaminėtose šių taisyklių 23 punkte kitose gyvenamosiose vietovėse gatvių, kuriomis eina magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai, važiuojamąją dalį, kelkraščius, šalikelės griovius, kelio statinius, eismo reguliavimo priemones įrengia, taiso ir prižiūri, taip pat žiemą valo sniegą ir barsto Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos kelių įmonės.
Šiose gatvėse šaligatvius, želdinius, apšvietimą, požeminius tinklus prižiūri, taip pat valo, išveža iš jų šiukšles, purvą rajonų savivaldybės.
25. Visas kitas gyvenamųjų vietovių gatves, nepaminėtas šių taisyklių 23 ir 24 punktuose, įrengia, taiso ir prižiūri miestų (rajonų) savivaldybės, kiti juridiniai arba fiziniai asmenys.
KELIŲ APSAUGA
27. Siekiant apsaugoti kelius nuo sugadinimo, sudaryti normalias sąlygas nenutrūkstamam ir saugiam eismui, draudžiama:
27.1. gadinti kelio dangą, kelių statinius, technines eismo reguliavimo priemones, pėsčiųjų ir dviračių takus bei šaligatvius, vandens nutekėjimo įrenginius, autobusų sustojimo, transporto stovėjimo bei poilsio aikšteles, kitą kelių turtą;
27.2. keliais su asfalto danga važinėti vikšriniu transportu, o nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. – transporto priemonėmis su dygliuotomis padangomis. Vikšrinės transporto priemonės turi būti pervežamos treileriais, o skersai kelią galima jomis pervažiuoti tik paklojus specialius paklotus;
27.3. važiuoti purvinomis transporto priemonėmis, teršiančiomis dangą, vežti nepritaikytuose kėbuluose ar netvarkinga tara kelią teršiančius krovinius, transportuojant barstyti medžiagas ar laistyti skysčius, ypač degalus ar tepalus, kurie gali sugadinti kelio dangą arba kelio įrenginius;
27.4. važiuoti transporto priemonėmis ar mechanizmais skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai įrengtose vietose;
27.5. arti žemę ir vykdyti visus kitus kasybos darbus arčiau kaip per vieną metrą nuo pylimo pado, iškasos ar griovio išorinės briaunos;
27.6. nuimti, statyti ar keisti kelio ženklus ir kitas eismo reguliavimo priemones (išskyrus kelius prižiūrinčioms įmonėms ir asmenims);
27.8. sodinti medžius, formuoti želdinių juostas arčiau kaip 10 metrų nuo kelio juostos, o miškų masyvuose – kelio juostoje;
27.9. užtverti kelius ir jų statinius bei įrenginius transporto priemonėmis ar kita technika, pašaliniais daiktais ar kroviniais, užversti kertamais medžiais, kelyje palikti nakties metu neapšviestas transporto priemones, krovinius ir kita;
27.10. statyti kelio sanitarinėje apsaugos zonoje reklaminius skydus, plakatus ir kitą su eismo organizavimu nesusijusią informaciją;
27.11. užgriozdinti patiltes, užkimšti vamzdžių angas, drenažą, gadinti kitus vandens nutekėjimo įrenginius;
27.12. stovėti transporto priemonėms ant tiltų, viadukų ar estakadų, važiuoti jais automobiliais ir mechanizmais, kurie gali gadinti jų konstrukcijas;
27.16. žemės dirbimo metu mechanizmams išvažiuoti į kelią, manevruoti ant jo ar kelio šlaitų, griovių;
28. Kelio savininkas gali laikinai apriboti ar nutraukti eismą dėl avarijų, stichinių nelaimių, per pavasario polaidį (jeigu kelias gadinamas), kelio darbų metu arba jeigu kyla grėsmė eismo saugumui. Jeigu kyla pavojus transporto eismo ar žmonių saugumui, gamtai ar viešajai tvarkai, policija turi teisę laikinai apriboti ar uždrausti transporto ar pėsčiųjų eismą, darbus keliuose ir prie jų be kelio savininko sutikimo. Dėl nurodytųjų eismo ribojimų atsiradę nuostoliai eismo dalyviams neatlyginami.
29. Esant uždarytam keliui arba apribotam eismui, kai reikia pervežti gyvybiškai svarbius, greitai gendančius krovinius, leidimus, išimties būdu, išduoda kelio savininkas.
LEIDIMŲ DIRBTI KELIUOSE BEI VEŽTI KROVINIUS IŠDAVIMAS
31. Norint dirbti kelio juostoje bei žemiau nurodytais atvejais vežti krovinius, reikia gauti leidimą. Leidimus išduoda:
31.1. kelio savininkai:
dirbti visus kasybos darbus (išskyrus žemės ūkio darbus);
tiesti komunikacijas, įrengti sankryžas ar nuovažas;
sodinti želdinius, formuoti želdinių juostas;
vežti krovinius pavasario polaidžio metu;
organizuoti sporto ar kitus masinius renginius;
31.2. Vidaus reikalų ministerijos kelių policija:
važiuoti transporto priemonėmis, kai jų gabaritai su kroviniu ar be jo viršija leistinus dydžius;
statyti arba nuimti kelio ženklus ir kitas technines eismo reguliavimo priemones;
32. Norint gauti leidimą dirbti 31 punkte nurodytus darbus ar vežti krovinius, būtina pateikti:
33. Išduodami leidimą, kelio savininkas ar kelių policija turi teisę nustatyti sąlygas, kad būtų užtikrintas eismo saugumas (prireikus įrengtos papildomos kelio juostos, atitvaros, pastatyti kelio ženklai ir kitos eismo reguliavimo priemonės).
34. Už darbų pagal leidimus kokybę, technologiją, saugos ir eismo saugumo reikalavimų vykdymą atsako leidimą gavęs juridinis ar fizinis asmuo ir dirbantys asmenys. Jeigu dirbantys asmenys nesilaiko leidime nurodytų sąlygų, nevykdo eismo saugumo reikalavimų ar darbo vietoje neturi leidimo, kelio savininkas arba kelių policija gali darbus sustabdyti, o atsakingus asmenis bausti įstatymų nustatyta tvarka.
EISMO DALYVIŲ, KELIŲ SAVININKŲ IR KELIŲ
PRIEŽIŪROS PAREIGŪNŲ TEISĖS IR ATSAKOMYBĖ
36. Laikydamiesi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, Kelių eismo taisyklių, šių taisyklių ir atsižvelgdami į kelių savininkų teisėtus reikalavimus, naudotis keliais turi teisę visi juridiniai ir fiziniai asmenys.
37. Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie naudojasi kelio sanitarinės apsaugos zonos žeme, atsako už tinkamą jos priežiūrą, turi saugoti aplinkos estetinį vaizdą ir nepažeisti eismo saugumo.
38. Juridiniai ir fiziniai asmenys, savavališkai vykdę kelio juostoje ar sanitarinėje apsaugos zonoje inžinerinių komunikacijų klojimo, statybos ar kasybos darbus, sugadinę kelius ar jų statinius, eismo reguliavimo priemones, kelio įrenginius, nuniokoję želdinius, atlygina kelių savininkams padarytą žalą ir baudžiami įstatymų nustatyta tvarka.
39. Kelio savininkai ir už kelių priežiūrą atsakingi pareigūnai turi teisę:
39.1. stabdyti transporto priemones, kurių vairuotojai pažeidžia Lietuvos Respublikos kelių įstatymo ar šių taisyklių nuostatas, ir uždrausti joms toliau važiuoti;
39.2. tikrinti, ar neviršyti leistini transporto priemonių gabaritai ir masė, o jeigu viršyti ir nėra leidimo, – uždrausti joms toliau važiuoti;
39.3. šalinti kelyje paliktas ir saugiam eismui kliudančias transporto priemones, krovinius, kelio juostoje sandėliuojamas medžiagas, medieną ir kita jų savininkų arba vairuotojų lėšomis;
39.4. šalinti savavališkai pastatytus statinius, kelio ir reklaminius ženklus, įrengtas komunikacijas, išardyti sankryžas ar nuovažas tai įrengusių subjektų lėšomis, jeigu įspėti jie to nepadaro patys;
39.5. tikrinti, kad kelyje ir jo sanitarinėje apsaugos zonoje dirbantys (išskyrus žemės ūkio darbus) ne kelio tarnybų darbuotojai turėtų nustatytąja tvarka išduotus leidimus, kad darbų vietos būtų tinkamai aptvertos ir apstatytos kelio ženklais, baigus darbus, ženklai būtų pašalinti, o darbų vietos sutvarkytos.
40. Už kelių priežiūrą atsakingi pareigūnai turi teisę:
40.1. vadovaudamiesi normatyviniais eismo reguliavimo aktais ir turėdami skiriamuosius ženklus, reguliuoti eismą kelių ruožuose, kur dirbami darbai;
41. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šių taisyklių reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę eismo saugumui ar kelio atsparumui, atsako pagal įstatymus.
Kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu avarija įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, dėl stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo.