Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2010 metų veiklos PRIORITETŲ
2010 m. vasario 17 d. Nr. 165
Vilnius
Įgyvendindama Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879; 2009, Nr. 36-1378, Nr. 66-2618, Nr. 109-4582), 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 855 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų)“ (Žin., 2006, Nr. 97-3765).
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 441 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 855 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų)“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 55-2079).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 165
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2010 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI
Penkioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, per šį precedento neturintį ekonomikos sunkmetį svarbiausiomis vertybėmis laikydama solidarumą ir socialinę rimtį, siekdama įgyvendinti su socialiniais partneriais pasiektą Nacionalinį susitarimą dėl valstybės finansų konsolidavimo bei paramos verslui ir verslo sąlygų gerinimo, būdama įsitikinusi, kad įgyvendinus Nacionalinio susitarimo nuostatas bus padėti pagrindai esminėms reformoms, užtikrinsiančioms ilgalaikę augimo perspektyvą, nuosekliai įgyvendindama savo veiklos programą ir pabrėždama, kad 2010 metais turi būti žengta ir daug kitų konkrečių žingsnių, o kiekvienas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys atsako už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimą jam priskirtoje valdymo srityje, numato šiuos pagrindinius savo 2010 metų veiklos prioritetus:
darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas;
valstybės valdymo modernizavimas ir kova su korupcija;
struktūrinė socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos, švietimo ir energetikos sričių pertvarka;
šalies visuomenės telkimas kurti pažangos viziją „Lietuva-2020“.
Įgyvendindama šiuos prioritetus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2010 metais numato atlikti toliau išvardytus svarbiausius darbus.
I. Darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas
Lietuvos ūkis dėl krizės patyrė didelį nuosmukį, kurio pasekmė – augantis nedarbas. Kad sparčiai atsigautų ūkis, būtinos konkrečios administracinių kliūčių mažinimo ir bendrų verslo sąlygų gerinimo priemonės. Vyriausybės tikslas – realiai skatinti ūkio atsigavimą ir padėti pamatus ilgalaikiam augimui. Ypač svarbu imtis aktyvių veiksmų, kurie skatintų darbo vietų kūrimą ir visuomenės ekonominį aktyvumą.
Šioje srityje 2010 metais būtina:
1. Pertvarkyti kraštotvarkos sistemą – supaprastinti teritorijų planavimą, statybos leidimų išdavimą ir kitas procedūras.
2. Pradėti įgyvendinti Viešojo ir privataus sektorių partnerystės programą (parengti teisinę bazę, atrinkti konkrečius partnerystės projektus, sukurti užsienio investuotojams skirtą informacijos bazę).
3. Pasiekti, kad būtų pradėti įgyvendinti pirmieji daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investiciniai projektai, parengti pagal naująjį finansavimo kreditavimo mechanizmą, ir parengti pirmieji tipiniai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektai.
4. Parengti teisės aktus, kurie sumažintų verslo sąlygas vertinančiose ataskaitose „Doing Business“ nurodytų procedūrų, jų trukmę ir (ar) išlaidas norintiesiems pradėti verslą.
5. Įdiegti verslo kontrolieriaus sistemą, kad tinkamai ir efektyviai būtų nagrinėjami smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skundai (prašymai) dėl galbūt klaidingo teisės aktų taikymo ar galbūt neteisėtų institucijų veiksmų.
6. Įgyvendinti priemones, šalinančias verslui biurokratines kliūtis, nereikalingą ir nepagrįstą reguliavimą.
7. Įgyvendinti verslumo ir ekonominio aktyvumo skatinimo priemones, padėsiančias kurti ir išlaikyti daugiau darbo vietų, skatinsiančias eksportą.
II. Valstybės tarnybos modernizavimas ir kova su korupcija
Esamas valstybės tarnybos reglamentavimas neatitinka šio laikotarpio iššūkių. Būtina pasiekti, kad valstybės tarnyba tarnautų žmogui ir būtų orientuota į konkrečius rezultatus. Reikia lankstesnio darbuotojų priėmimo ir atleidimo mechanizmo, efektyvesnės valstybės tarnautojų motyvavimo sistemos. Vyriausybės tikslas – didinti valstybės tarnybos veiksmingumą – orientuoti ją į paslaugų vartotoją ir konkrečius rezultatus. Ne mažiau svarbus prioritetas – kova su korupcija, siekiant panaikinti korupcijos sąlygas ir motyvus viešajame sektoriuje.
Šioje srityje 2010 metais būtina:
1. Valstybės tarnybos modelį papildyti postų sistemos, kontraktinio ir projektinio valdymo elementais.
2. Valstybės tarnautojų veiklos vertinimą ir motyvavimą susieti su konkrečiais jų veiklos rezultatais.
3. Iš dalies centralizuoti atranką į valstybės tarnybą, tobulinti valstybės tarnautojų mokymo sistemą ir įdiegti rotacijos tarp institucijų principą.
4. Užtikrinti valstybės tarnautojų asmeninės atsakomybės neišvengiamumą ir įtvirtinti nepriekaištingos valstybės tarnautojo reputacijos institutą.
III. Tolesnis viešųjų finansų konsolidavimas ir efektyvus išteklių naudojimas diegiant į rezultatus orientuotą valdymo modelį
Sunkmetis, sukeltas pasaulio finansų ir ekonomikos krizės, verčia 2010 metais ir toliau itin daug dėmesio skirti valstybės viešųjų finansų, valstybės skolos ir deficito valdymui. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų didėjimas 2010 metais neprognozuojamas, nebus įvedami nauji ar didinami esami mokesčiai, todėl prireikus viešųjų finansų konsolidavimo naujų žingsnių pirmiausia bus mažinamos išlaidos. Kartu būtina nuosekliai didinti valdymo efektyvumą – orientuoti jį į konkrečius rezultatus. Vyriausybės tikslas 2010 metais – pasiekti, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2010 metais neviršytų 2009 metų lygio, ir sudaryti sąlygas, kad vėlesniais metais jis nuosekliai mažėtų ir nuo 2012 metų neviršytų Mastrichto konvergencijos kriterijaus (3 procentų BVP).
Šioje srityje 2010 metais būtina:
1. Pertvarkyti strateginio ir biudžeto planavimo sistemą ir principus, siekiant didesnio išlaidų efektyvumo ir racionalumo, siejant tai su konkrečiais rezultatais:
tobulinti strateginio planavimo sistemą – užtikrinti jos skaidrumą, aiškumą ir Vyriausybės politinių prioritetų įgyvendinimą;
užtikrinti, kad asignavimų valdytojų vykdomų programų tikslai, uždaviniai ir vertinimo kriterijai būtų siejami su rezultatais;
viešai skelbti kuo išsamesnę informaciją apie biudžeto išlaidas.
2. Gerinti mokesčių administravimą, mažinti šešėlinės ekonomikos mastą ir skatinti sąžiningai mokėti mokesčius.
4. Numatyti galimybę Rezerviniame (stabilizavimo) fonde sukaupti rezervą, kuris būtų naudojamas tik tada, kai susidaro ekstremalios sąlygos šalies ūkyje ar kyla grėsmė valstybės finansams.
5. Siekiant kuo platesnio visuomenės ir politinių jėgų pritarimo, parengti Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva-2020“, kuri taptų nuoseklaus strateginio planavimo pagrindu.
IV. Apskričių reforma
Apskričių reformos tikslas – iki 2010 m. liepos 1 d. panaikinti tarpinį centrinės valdžios lygmenį – apskrities viršininkų administracijas, jų funkcijas ir įstaigas perskirstyti savivaldybėms ir valstybės valdžios institucijoms, o dubliuojamas ir perteklines funkcijas panaikinti. Apskritys kaip teritorijos administraciniai vienetai nenaikinamos, o regionų ekonominės ir socialinės plėtros klausimai būtų sprendžiami stiprinant esamas regionų plėtros tarybas. Vyriausybės tikslas – sukurti reikiamą teisinę bazę ir sklandžiai perduoti apskričių viršininkų įgaliojimus ir jų administracijų atliekamas funkcijas valstybės valdžios institucijoms arba savivaldybėms.
Šioje srityje 2010 metais būtina:
1. Iki 2010 m. liepos 1 d. perduoti savivaldybėms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms šiuo metu apskričių viršininkų atliekamas funkcijas, įstaigas, teises, pareigas ir lėšas perduotoms funkcijoms atlikti, o dubliuojamas ir perteklines funkcijas panaikinti.
2. Priimti reikiamus sprendimus, numatančius apskričių viršininkų administracijų atliekamas regioninės plėtros funkcijas perduoti Vidaus reikalų ministerijai ar jos įstaigoms, o žemės tvarkymo ir administravimo funkcijas – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybėms.
3. Įsteigti valstybės įmonę Valstybės žemės fondą, kuris įgyvendintų apleistos žemės mažinimo priemones ir organizuotų žemės konsolidavimo procesą.
V. socialinėS sritIES Struktūrinė reforma
Esama socialinės apsaugos sistema Lietuvoje kenčia tiek dėl trumpalaikių ekonomikos krizės padarinių (įmokų ir išmokų neatitikimo, nedarbo didėjimo ir anksčiau priimtų neadekvačių įsipareigojimų), tiek ir dėl ilgalaikių struktūrinių problemų (mokestinės bazės neadekvatumo ir visuomenės senėjimo). Taigi Vyriausybė numato parengti ilgalaikę valstybinio socialinio draudimo ir valstybinių socialinių išmokų reformą, kurios tikslas – minėtos sistemos skaidrumas, sąsajos su realia ekonomikos būkle, ilgalaikis stabilumas ir patikimumas.
Šioje srityje 2010 metais būtina:
1. Išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto susieti su realiomis šio biudžeto pajamomis, drauge atsižvelgti į demografinius pokyčius šalyje ir numatyti prievolę augant ekonomikai sudaryti atskirą pensijų sistemos rezervo fondą, leisiantį ateityje sušvelninti galimo ekonomikos nuosmukio pasekmes.
2. Supaprastinti socialinių išmokų sistemą – didinti jos aiškumą ir skaidrumą, mažinti pačių išmokų skaičių, drauge užtikrinti, kad išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nedubliuotų vienos kitų ir skatintų jų gavėjus prisidėti prie šalies gerovės kūrimo.
VI. Sveikatos apsaugos reforma
Ekspertų vertinimu, sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje neefektyvi ir brangi. Sveikatos priežiūros įstaigų tinklas per didelis, trūksta specializacijos, ligoninių lovų skaičius 1 000 gyventojų vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Reformavę sveikatos apsaugos sistemą, galėtume su mažesniais arba tais pačiais finansiniais ištekliais teikti gyventojams geresnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas. Vyriausybės tikslas – sukurti patikimą ir efektyviai veikiančią sveikatos priežiūros sistemą, į kurią aktyviau įsitrauktų privatus sektorius.
Šioje srityje 2010 metais būtina:
1. Įgyvendinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo planą, pagal kurį aukščiausiojo lygio paslaugos būtų teikiamos universitetinėse ligoninėse, o regiono ir rajono lygmens ligoninėse pacientai laiku gautų reikiamas, saugias ir geros kokybės paslaugas.
2. Stiprinti šeimos gydytojo instituciją ir plėtoti ambulatorines paslaugas, tam priimti reikiamus sprendimus.
VII. švietimo sritIES Struktūrinės pertvarkos
Lietuva atsilieka nuo daugelio ES valstybių profesinio rengimo ir suaugusiųjų mokymosi populiarumo požiūriu. Būtinos rimtos švietimo sistemos struktūrinės pertvarkos siekiant skatinti gyventojus mokytis visą gyvenimą tiek asmeninio tobulėjimo, tiek ir profesinės karjeros tikslais. Svarbu modeliuoti ne vien tam tikrų švietimo sistemos pakopų, bet visą švietimo erdvę, nacionalinę kvalifikacijų sistemą. Kad struktūrinės pertvarkos būtų sėkmingos, o mokymasis patrauklesnis, reikia lanksčiau spręsti mokyklų steigimo, vadovų priėmimo į darbą, savarankiško mokyklų tobulėjimo, jų veiklos priežiūros ir kitus šios srities klausimus. Kita vertus, esant ekonomikos nuosmukiui, svarbu pasirūpinti emociniu mikroklimatu, santykiais, kurie gali didinti destrukciją sistemoje, sunkinti struktūrines pertvarkas.
Šioje srityje 2010 metais būtina:
1. Sujungti profesinio ir darbo rinkos mokymo centrų sistemas, pertvarkyti profesinio mokymo įstaigų tinklą.
2. Atnaujinti bendrojo lavinimo teisinę bazę – supaprastinti mokyklų steigimo ir veiklos sąlygas, pertvarkyti priežiūrą.
VIII. Energetika ir transportas
Vyriausybės tikslas – didinti šalies energetinį saugumą ir skatinti konkurenciją energetikos rinkose.
Šioje srityje 2010 metais būtina:
1. Užtikrinti, kad Lietuva apsirūpintų elektros energija po Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo – garantuoti patikimą elektros energijos tiekimą, taip pat skatinti plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius.
2. Pasirengti statyti naują atominę elektrinę – patvirtinti finansavimo ir valdymo modelį, parinkti strateginį investuotoją ir naujos elektrinės technologiją.
3. Užtikrinti dujų tiekimą ir ilgalaikį tiekimo saugumą – svarstyti suskystintų dujų importo infrastruktūros sukūrimo ir gamtinių dujų saugyklos statybos galimybes.
4. Įvykdyti planuotas priemones, numatančias „NordBalt“ elektros jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos ir elektros jungtį su Lenkija.
5. Įgyvendinti Lietuvos elektros rinkos plėtros planą, siekiant didinti konkurenciją elektros sektoriuje ir plėsti pasirinkimo galimybes vartotojams.
6. Atskirti elektros energijos gamybos įmones nuo elektros energijos perdavimo sistemos įmonių, taip pat dujų tiekimo ir skirstymo veiklą.
7. Plėtoti Rytų– Vakarų transporto koridorių, siekiant prisijungti prie transeuropinių ir besiformuojančių Europos– Azijos transporto infrastruktūros tinklų – parinkti giliavandenio jūrų uosto modelį ir vietą, formuoti daugiafunkcius klasterius (branduolius) ir steigti viešuosius logistikos centrus.
IX. Elektroninių viešųjų paslaugų plėtra
Viešojo administravimo institucijų ir įstaigų teikiamos paslaugos Lietuvoje kol kas nėra plačiai perkeltos į internetą. Šiuo požiūriu atsiliekama ne tik nuo Skandinavijos, bet ir nuo daugelio ES valstybių (šiuo metu Lietuva 21 vietoje tarp ES27+ valstybių pagal viešojo administravimo institucijų ir įstaigų teikiamų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę lygį). Turime pasiekti, kad jau kitais metais elektroniniu būdu suteiktų paslaugų gerokai padaugėtų. Bus siekiama, kad viešosios paslaugos gyventojams ir verslui būtų teikiamos paprasčiau, greičiau ir pigiau, mažėtų korupcijos mastas, būtų užtikrintas skaidrumas, pagerėtų Lietuvos – modernios, imlios naujovėms valstybės – įvaizdis tarptautiniuose e. valdžios ir konkurencingumo reitinguose, taip pat gerėtų bendrosios verslo sąlygos. Vyriausybės tikslas – sukurti elektroninių paslaugų pasiūlą, kuri skatintų gyventojus siekti didesnio kompiuterinio raštingumo ir didintų plačiajuosčio interneto poreikį.
Šioje srityje 2010 metais būtina:
1. Sudaryti paketą elektroninių viešųjų paslaugų, kurias būtų galima įdiegti nedelsiant, kad 2010 metais su minimaliais finansiniais ištekliais įvyktų esminis proveržis.
2. Paskirti Ministro Pirmininko tarnybą kartu su atitinkamomis ministerijomis, kuruosiančiomis informacinės visuomenės klausimus, koordinuoti tokių paslaugų diegimą.
3. Užtikrinti tinkamą ir racionalų lėšų sutelkimą šiai programai įgyvendinti, neviršijant 2010 metams skirtų valstybės asignavimų ir Europos Sąjungos lėšų.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 165
Lietuvos Respublikos VYRIAUSYBĖS 2010 METŲ VEIKLOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS LENTELĖ
I. Darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas
Strateginis tikslas – realiai skatinti ūkio atsigavimą ir padėti pamatus ilgalaikiam augimui.
Efekto rodikliai 2010 metais:
2. Lietuva ataskaitoje „Doing Business“, vertinančioje 2011 metus, pagerins savo reitingą, o pagal 2013 metų situacijos vertinimą įsitvirtins pirmajame penkioliktuke.
3. Per metus 5 procentais, palyginti su 2009 metais, padaugės naujų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų.
4. Modernizavus 2010– 2011 metais daugiabučius namus, bus sutaupyta nuo 5 iki 10 GWh šilumos energijos.
| Tikslai |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 1.1. Pertvarkyti kraštotvarkos sistemą – supaprastinti teritorijų planavimą, statybos leidimų išdavimą ir kitas procedūras |
I– II ketvirčiai Parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, nustatančio supaprastintas planavimo sąlygas ir tvarką, aiškiai nurodančio atvejus, kuriais planavimo procedūros netaikomos, projektas |
Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija |
| III ketvirtis 1. Patvirtinti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai (6). 2. Detaliųjų planų pramoniniuose parkuose rengimo laikas sutrumpės 80 procentų (2009 metais detaliųjų planų parengimas pagal teisės aktų nustatytas procedūras užtruko nuo 6 iki 10 mėnesių; pagal naująjį reglamentavimą planai pramoniniuose parkuose galės būti parengti per 1 ar 2 mėnesius) |
||
| IV ketvirtis Finansinės teritorijų planavimo dokumentų rengimo sąnaudos sumažėja 30 procentų (2009 metais detaliojo plano parengimas kainavo nuo 10 000 litų; jeigu pagal naująjį reglamentavimą vietoj detaliųjų planų galės būti rengiami žemės sklypų planai, jų parengimo kaina bus nuo 3 000 litų) |
||
| 1.2. Pradėti įgyvendinti Viešojo ir privataus sektorių partnerystės programą (parengti teisinę bazę, atrinkti konkrečius partnerystės projektus, sukurti užsienio investuotojams skirtą informacijos bazę) |
I ketvirtis Sukurta viešojo ir privataus sektorių partnerystės teisinė bazė ir administracinė sistema |
Finansų ministerija |
| II ketvirtis Patvirtinta Viešojo ir privataus sektorių partnerystės programa |
Ūkio ministerija |
|
| III ketvirtis Parengta užsienio investuotojams skirta informacija |
Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija |
|
| IV ketvirtis Parinkti privatūs partneriai (investuotojai) ir įgyvendinami mažiausiai 6 konkretūs viešojo ir privataus sektorių partnerystės bandomieji sveikatos apsaugos, švietimo, transporto, socialinio būsto, visuomenės apsaugos ir viešosios tvarkos sričių projektai |
ministerijos pagal valdymo sritis, Ūkio ministerija |
|
| 1.3. Pasiekti, kad būtų pradėti įgyvendinti pirmieji daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investiciniai projektai, parengti pagal naująjį finansavimo kreditavimo mechanizmą, ir parengti pirmieji tipiniai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektai |
I ketvirtis 1. Parengti mažiausiai 5 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investiciniai projektai. 2. Parengta ir įgyvendinama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos viešinimo 2010– 2011 metų strategija |
Aplinkos ministerija, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra |
| IV ketvirtis 3. Įgyvendinta ne mažiau kaip 50 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicinių projektų. 4. 20 procentų sumažėja šiluminės energijos sąnaudos atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių namų naudingojo ploto vienetui, palyginti su sąnaudomis iki projekto įgyvendinimo. 5. Parengta mažiausiai 10 tipinių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų |
||
| 1.4. Parengti teisės aktus, kurie sumažintų verslo sąlygas vertinančiose ataskaitose „Doing Business“ nurodytų procedūrų, jų trukmę ir (ar) išlaidas norintiesiems pradėti verslą |
III ketvirtis 1. Verslo pradžios procedūrų nuo 7 sumažėja iki 4, o terminas nuo 26 dienų sutrumpėja iki 11– 13 dienų |
Ūkio ministerija |
| 2. Iš 17 procedūrų, kurių reikia statybos leidimui gauti, lieka 4 procedūros, o statybos leidimo gavimo laikas sutrumpėja nuo 2 ar 3 metų iki vienerių metų |
Aplinkos ministerija |
|
| 3. Juridiniai asmenys steigimo dokumentus perduoda Juridinių asmenų registrui elektroniniu būdu. Jeigu juridinių asmenų steigimo dokumentai pildomi ir teikiami elektroniniu būdu pagal pavyzdinę formą, juridiniai asmenys registruojami per vieną darbo dieną |
Teisingumo ministerija, ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją |
|
| 1.5. Įdiegti verslo kontrolieriaus sistemą, kad tinkamai ir efektyviai būtų nagrinėjami smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skundai (prašymai) dėl galbūt klaidingo teisės aktų taikymo ar galbūt neteisėtų institucijų veiksmų |
II ketvirtis Ūkio ministerija steigs pareigybes, kurių funkcijos – nagrinėti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skundus dėl galbūt klaidingo teisės aktų taikymo, galbūt neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ir kitko |
Ūkio ministerija |
| 1.6. Įgyvendinti priemones, šalinančias verslui biurokratines kliūtis, nereikalingą ir nepagrįstą reguliavimą |
II– IV ketvirčiai Verslą kontroliuojančios institucijos sutelkiamos į ne daugiau kaip 10 grupių, kurios veiks koordinuotai, taip mažindamos verslui reguliavimo naštą, parengiami teisės aktai, skirti reguliavimo funkcijoms optimizuoti |
Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija |
| II– III ketvirčiai Atlikta teisės aktų peržiūra, parengiami teisės aktų, šalinančių verslui administracinę naštą, projektai |
Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
| II– IV ketvirčiai Parengti teisės aktų, susijusių su darbo santykių lankstumo didinimu, projektai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija |
|
| 1.7. Įgyvendinti verslumo ir ekonominio skatinimo priemones, padėsiančias kurti ir išlaikyti daugiau darbo vietų, skatinančias eksportą |
I– II ketvirčiai Parengtos ir įgyvendinamos modernios užimtumo rėmimo priemonės, padedančios darbo rinkoje sukurti ir išlaikyti darbo vietas (verslo pradžios kreditai, darbo vietų steigimo finansavimas, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas ir kitos) |
Ūkio ministerija (darbo grupė), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| III ketvirtis Išanalizuota ES valstybių narių geriausia patirtis, kaip skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, pasiūlyti galimi sprendimai dėl verslo aplinkos gerinimo |
Ūkio ministerija |
|
| 1.8. Persvarstyti taikomas įdarbinimo pagalbos priemones, taip pat tokios pagalbos teikimo institucinę struktūrą, siekiant užtikrinti įdarbinimo pagalbos efektyvumą |
I ketvirtis Numatyti taikomų įdarbinimo pagalbos priemonių, taip pat jų teikimo institucinės struktūros efektyvumo didinimo veiksmai, parengti ir pradėti įgyvendinti jų vykdymo planai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
II. Valstybės tarnybos modernizavimas ir kova su korupcija
Strateginis tikslas – didinti valstybės tarnybos veiksmingumą – orientuoti ją į paslaugos vartotoją ir konkrečius rezultatus.
Efekto kriterijai 2010 metais:
1. Bendradarbiaujant su ekspertais ir socialiniais partneriais parengta valstybės tarnybos modernizavimo koncepcija, sukurtos organizacinės ir teisinės sąlygos įvykdyti valstybės tarnybos reformą.
2. Karjeros valstybės tarnybos sistemos bruožų Lietuvos valstybės tarnybos modelyje sumažės nuo 71 procento (EPAN, 2007) iki 50 procentų.
3. Pagal korupcijos suvokimo indeksą Lietuva 2010 metais įvertinama bent 5 balais (2009 metais – 4,9 balo).
| Tikslai |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 2.1. Valstybės tarnybos modelį papildyti postų sistemos, kontraktinio ir projektinio valdymo elementais 2.2. Valstybės tarnautojų veiklos vertinimą ir motyvavimą susieti su konkrečiais jų veiklos rezultatais 2.3. Iš dalies centralizuoti atranką į valstybės tarnybą, tobulinti valstybės tarnautojų mokymo sistemą ir įdiegti rotacijos tarp institucijų principą 2.4. Užtikrinti valstybės tarnautojų asmeninės atsakomybės neišvengiamumą ir įtvirtinti nepriekaištingos valstybės tarnautojo reputacijos institutą |
I ketvirtis 1. Parengta Valstybės tarnybos plėtros koncepcija (toliau – Koncepcija), kurioje numatyti valstybės tarnybos sistemos tobulinimo principai ir kryptys, o prireikus – įgyvendinimo etapai ir įgyvendinimo priemonių planas. 2. Koncepcija aptarta su atitinkamomis valstybės tarnautojų profsąjungomis |
Ministro Pirmininko 2009 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. 536 sudaryta darbo grupė |
| II ketvirtis 3. Įgyvendinti bent 2 bandomieji į rezultatus orientuoto vertinimo diegimo (Ministro Pirmininko tarnyboje ir kitoje pasirinktoje institucijoje) projektai |
Ministro Pirmininko tarnyba, Vidaus reikalų ministerija |
|
| 4. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo, papildymo ar naujos redakcijos įstatymo projektas, kiti atitinkami įstatymų projektai |
Vidaus reikalų ministerija |
|
| III– IV ketvirčiai 5. Priimti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo, papildymo ar naujos redakcijos įstatymo, kitų susijusių įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai: Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos aprašas, Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas taisyklės, Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo tvarkos aprašas, Tarnybos stažo skaičiavimo tvarkos aprašas, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės, Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą priėmimo ir atšaukimo taisyklės, Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos aprašas, Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašas, o prireikus – ir kiti teisės aktai |
Vidaus reikalų ministerija |
|
| 2.5. Užtikrinti priimamų teisinių sprendimų ir viešųjų finansų naudojimo viešumą |
I ketvirtis Parengtas naujo Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo projektas, kurį priėmus būtų plečiamas visų lygių teisės aktų ir teisės aktų projektų prieinamumas visuomenei, užtikrinant patogų ir paprastą šios informacijos pasiekiamumą, minimaliomis sąnaudomis realizuojama teisė dalyvauti teisėkūros procese |
Teisingumo ministerija |
| 2.6. Sukurti efektyvų ir veikiantį politinių partijų finansavimo kontrolės mechanizmą |
I ketvirtis Pateikti Vyriausybei pasiūlymai dėl efektyvaus ir veikiančio politinių partijų finansavimo kontrolės mechanizmo |
Teisingumo ministerija |
| 2.7. Mažinti korupcijos sąlygų (galimybių) labiausiai korupcijos pažeistose srityse (policijoje), ypač daug dėmesio skirti Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos, sveikatos priežiūros įstaigų veiklai ir viešiesiems pirkimams |
I ketvirtis Išanalizuotos korupcijos apraiškų policijoje priežastys ir sąlygos, Vyriausybei pateikti pasiūlymai (prireikus būtino teisės aktų pakeitimo projektai) dėl kovos su korupcija policijoje |
Vidaus reikalų ministerija |
| I ketvirtis Pateikti Vyriausybei pasiūlymai dėl kovos su korupcija sveikatos apsaugos sistemoje: pakeisti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodiką – užtikrinti objektyvesnį šių paslaugų kainų skaičiavimą; sukurti ir pradėti diegti kompiuterinę nustatyto sąrašo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, skirtų ligoniams gydyti stacionare, perkamų asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kainų ir kiekio stebėsenos sistemą; parengti teisės aktų, reglamentuojančių centralizuotą nustatyto sąrašo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, skirtų ligoniams gydyti stacionare, pirkimą, projektus |
Sveikatos apsaugos ministerija |
|
| II ketvirtis Viešųjų pirkimų tarnyboje sukurta rizikos valdymo sistema, kuri padeda nustatyti rizikingus pirkimus |
Viešųjų pirkimų tarnyba, Ūkio ministerija |
|
| II– III ketvirčiai Rengiamas profesinės etikos mokymas valstybės tarnautojams, kurie dirba su viešaisiais pirkimais |
Viešųjų pirkimų tarnyba, Ūkio ministerija |
|
| IV ketvirtis Sukurta efektyvi visą viešųjų pirkimų ciklą apimanti kontrolės sistema, į kurią bus įtraukta Viešųjų pirkimų tarnyba, įstaigų vidaus auditas, Valstybės kontrolė, už ES lėšų naudojimą atsakingos institucijos |
Ūkio ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba |
III. Tolesnis viešųjų finansų konsolidavimas ir efektyvus išteklių naudojimas diegiant į rezultatus orientuotą valdymo modelį
Strateginis tikslas – pasiekti, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2010 metais neviršytų 2009 metų lygio, ir sudaryti sąlygas, kad vėlesniais metais jis nuosekliai mažėtų ir nuo 2012 metų neviršytų Mastrichto konvergencijos kriterijaus (3 procentų BVP).
Efekto rodikliai 2010 metais:
2. Savivaldybių biudžetų kreditorinis įsiskolinimas 2010 metais sumažės ne mažiau kaip 30 procentų, palyginti su 2009 metais (Finansų ministerijos duomenimis, 2009 m. gruodžio 1 d. savivaldybių biudžetų kreditorinis įsiskolinimas buvo 401,7 mln. litų).
3. Valstybės valdymo išlaidos 2011– 2012 metais sumažės ne mažiau kaip po 2 procentus (2009 metų valstybės valdymo išlaidų dydis bus apskaičiuotas pagal Finansų ministerijos duomenis).
| Tikslai |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 3.1. Pertvarkyti strateginio ir biudžeto planavimo sistemą ir principus, siekiant didesnio išlaidų efektyvumo ir racionalumo, siejant tai su konkrečiais rezultatais |
I ketvirtis 1. Vyriausybei pateikti ir patvirtinti pasiūlymai dėl strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos tobulinimo diegiant į rezultatus orientuotą valdymą |
Ministro Pirmininko 2009 m. lapkričio 2 d. potvarkiu Nr. 484 sudaryta darbo grupė |
| 2. Priimamas Vyriausybės sprendimas dėl orientuotos į rezultatus ir Vyriausybės politinių prioritetų įgyvendinimą 2011 metų biudžeto rengimo tvarkos |
Ministro Pirmininko tarnyba, Finansų ministerija |
|
| II ketvirtis Parengti pirminiai susitarimai dėl planuojamų pasiekti rezultatų ir preliminarių asignavimų |
Ministro Pirmininko tarnyba, Finansų ministerija |
|
| 3.1.1. Tobulinti strateginio planavimo sistemą – užtikrinti jos skaidrumą, aiškumą ir Vyriausybės politinių prioritetų įgyvendinimą |
I ketvirtis Priimamas Vyriausybės sprendimas dėl Vyriausybės veiklos rezultatų stebėsenos sistemos |
Ministro Pirmininko tarnyba, Finansų ministerija |
| I ketvirtis Patobulinta Strateginio planavimo metodika (atsižvelgiant į darbo grupės pasiūlymus dėl strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos tobulinimo ir Vyriausybės veiklos rezultatų stebėsenos sistemos koncepcijos nuostatas) |
Ministro Pirmininko tarnyba, Finansų ministerija |
|
| Kas ketvirtį rengiamos Vyriausybės prioritetų įgyvendinimo pažangos ataskaitos |
Ministro Pirmininko tarnyba |
|
| IV ketvirtis Sukurta stebėsenos informacinė sistema ir pasirengta sistemą įdiegti 2011 metų I ketvirtį |
Finansų ministerija, Ministro Pirmininko tarnyba |
|
| 3.1.2. Užtikrinti, kad asignavimų valdytojų vykdomų programų tikslai, uždaviniai ir vertinimo kriterijai būtų siejami su rezultatais |
II ketvirtis 1. Parengta ir patvirtinta Vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodika. 2. Apmokyta 120 tarnautojų, kaip sudaryti ir taikyti vertinimo kriterijus |
Ministro Pirmininko tarnyba, Finansų ministerija |
| IV ketvirtis 1. Parengta ir patvirtinta Biudžeto programų vertinimo metodika. 2. Apmokyta 120 tarnautojų, kaip vertinti biudžeto programas |
Ministro Pirmininko tarnyba, Finansų ministerija |
|
| 3.1.3. Viešai skelbti kuo išsamesnę informaciją apie biudžeto išlaidas |
Remiantis valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos duomenimis, sukuriama vieša interneto prieiga prie dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų duomenų |
Finansų ministerija, Ministro Pirmininko tarnyba |
| Kas ketvirtį per visuomenės informavimo priemones ir internete skelbiami visuomenei svarbūs 2010 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų vykdymo duomenys |
Finansų ministerija |
|
| 3.2. Gerinti mokesčių administravimą, mažinti šešėlinės ekonomikos mastą ir skatinti sąžiningai mokėti mokesčius |
1. Išlaikomas 2009 metų lygio pagalbos priemonių teikimas likvidumo problemų turintiems mokesčių mokėtojams: mokestinių kreditų teikimas (per 2009 metus suteikta 359 mln. litų mokestinių kreditų); spartesnis nei numatytas įstatyme pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas arba įskaitymas (2009 metais pridėtinės vertės mokestis buvo grąžinamas arba įskaitomas vidutiniškai per 6– 7 dienas, atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo būklę (istoriją), o pagal įstatymą iki 30 dienų) |
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) |
| 2. Sparčiau nei numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme atliekami mokestiniai patikrinimai (mokestinių patikrinimų vidutinė trukmė 2009 metais – 45 dienos, o pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą iki 90 dienų) |
Valstybinė mokesčių inspekcija |
|
| 3. Padidinamas kontrolės veiksmų rezultatyvumas: palyginti su 2009 metų atitinkamu ketvirčiu, ne mažiau kaip 3 procentiniais punktais padidinta visų atliktų kontrolės veiksmų dalis, kurią sudaro rezultatyvūs kontrolės veiksmai, kuriais apskaičiuojamos papildomos valdžios sektoriaus biudžeto pajamos; palyginti su 2009 metų atitinkamu ketvirčiu, ne mažiau kaip 5 procentais padidinta vidutinė rezultatyviais kontrolės veiksmais apskaičiuotų papildomų valdžios sektoriaus biudžeto pajamų suma |
Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) |
|
| 4. Nelegalaus darbo kontrolės (atsižvelgiant į ankstesnių metų nelegalaus darbo pažeidimus) efektyvumas: inspektavimų, per kuriuos nustatyti nelegaliai dirbantys asmenys, žiniaraščiuose nenurodyto darbo užmokesčio mokėjimas ar kiti darbo teisės pažeidimai, skaičiaus santykis su visais nelegalaus darbo inspektavimais, taip pat surašytų pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso protokolų, iškeltų ikiteisminio tyrimo bylų santykis su nustatytų pažeidimų skaičiumi |
Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba |
|
| 5. Palyginti su 2009 metais, 1 procentiniu punktu padaugėja paslaugų, teikiamų elektroniniu būdu |
Valstybinė mokesčių inspekcija |
|
| 6. Palyginti su 2009 metais, 5 procentiniais punktais padidėja mokesčių mokėtojų pasitikėjimas Valstybine mokesčių inspekcija ir Muitinės departamentu |
Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas |
|
| 3.3. Įdiegti priemones, leisiančias valdyti savivaldybių biudžetų įsiskolinimo dinamiką |
1. Trumpalaikių paskolų, teikiamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto apyvartinių lėšų, griežtesnis valdymas: sugriežtinta paskolų savivaldybėms teikimo ir grąžinimo kontrolė; laiku negrąžintos paskolos įskaitomos kaip savivaldybių gautos biudžeto pajamos |
Finansų ministerija |
| 2. Vyriausybės atstovai teikia išsamią informaciją, kaip savivaldybės vykdo Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas ir kokių priemonių imasi įsiskolinimams sumažinti |
Vyriausybės atstovai |
|
| I ketvirtis 3. Savivaldybėms pasiūlyta į sudaromas viešųjų pirkimų sutartis visada įtraukti nuostatas dėl konkrečių atsiskaitymo terminų ir delspinigių, o atsiskaitant už suteiktas prekes ar paslaugas pirmiausiai atsiskaityti už anksčiausiai atsiradusius įsipareigojimus (skolas) |
Ūkio ministerija, Finansų ministerija |
|
| 3.4. Numatyti galimybes Rezerviniame (stabilizavimo) fonde sukaupti rezervą, kuris būtų naudojamas tik tada, kai susidaro ekstremalios sąlygos šalies ūkyje ar kyla grėsmė valstybės finansams |
IV ketvirtis Pakeisti atitinkami teisės aktai: 1. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme numatyta, kad perteklinės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamos, gautos pasiekus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto perteklių, pasibaigus kalendoriniams metams Vyriausybės sprendimu skiriamos valstybės skolai mažinti ir kaupiamos Rezerviniame (stabilizavimo) fonde didelės apimties ateities skoloms grąžinti. 2. Patikslintas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas – numatyta, kad Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos gali būti naudojamos tik Lietuvos valstybės rezervo lėšoms, reikalingoms ūkio funkcionavimui palaikyti esant ekstremalioms situacijoms ar ekonominei grėsmei, sukaupti ir atkurti, šio fondo valdymo išlaidoms, taip pat gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti. 3. Patikslinti Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatai – numatyti papildomi fondo lėšų šaltiniai – valstybės vardu pasiskolintos lėšos, pervestos į fondą Vyriausybės sprendimu, ir perteklinės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamos, gautos pasiekus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto perteklių, pervestos į fondą Vyriausybės sprendimu |
Finansų ministerija, Ministro Pirmininko tarnyba |
| 3.5. Siekiant kuo platesnio visuomenės ir politinių jėgų pritarimo, parengti Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva-2020“, kuri taptų nuoseklaus strateginio planavimo pagrindu |
I ketvirtis Sudaryta Valstybės pažangos taryba pasiūlymams dėl ilgalaikių strateginių prioritetų ir jų įgyvendinimo krypčių teikti |
Ministro Pirmininko tarnyba, ministerijos |
| II– III ketvirčiai Organizuoti vieši aptarimai su vietos ir akademine bendruomene, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovais |
|
|
| IV ketvirtis Parengta Lietuvos pažangos strategija „Lietuva-2020“ ir pateikta svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui |
|
|
| 3.6. Pasirengti privatizuoti valstybės valdomų įmonių, kurių veikla nesusijusi su valstybės funkcijų įgyvendinimu, akcijas ir pradėti šį procesą |
II ketvirtis Atlikta privatizuotinų įmonių, kurių savininkė valstybė, peržiūra, patvirtintas ir pradėtas įgyvendinti jų privatizavimo planas |
Ūkio ministerija |
IV. Apskričių reforma
Strateginis tikslas – sukurti reikiamą teisinę bazę ir sklandžiai perduoti apskričių viršininkų įgaliojimus ir jų administracijų atliekamas funkcijas valstybės valdžios institucijoms arba savivaldybėms.
Efekto rodikliai 2010 metais:
2. Panaikinus apskričių viršininkų administracijas ir jų įsteigtas įstaigas, sutaupyta lėšų (2009 metų asignavimai, skirti apskričių viršininkų administracijoms, – 711,935 mln. litų, iš jų 344,959 mln. litų – darbo užmokesčiui; 2010 metų I pusmetį – 223,437 mln. litų, iš jų 130,716 mln. litų – darbo užmokesčiui).
3. Sumažės valstybės tarnautojų ir darbuotojų, atliekančių šiuo metu apskričių viršininkų administracijoms priskirtas funkcijas, valstybės institucijose (2009 m. sausio 1 d. buvo 2 378 valstybės tarnautojai ir darbuotojai).
| Tikslai |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 4.1. Iki 2010 m. liepos 1 d. perduoti savivaldybėms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms šiuo metu apskričių viršininkų atliekamas funkcijas, įstaigas, teises, pareigas ir lėšas perduotoms funkcijoms atlikti, o dubliuojamas ir perteklines funkcijas panaikinti |
I ketvirtis Lietuvos Respublikos Seimui pateikti projektai reikiamų įstatymų, susijusių su apskričių viršininkų funkcijų perskirstymu, materialinių ir finansinių išteklių perdavimu valstybės ir savivaldybių institucijoms, apskrities viršininko įsteigtų biudžetinių įstaigų steigėjo teisių ir viešosiose įstaigose apskrities viršininko įgyvendinamų dalininko (savininko) turtinių ir neturtinių teisių perdavimu valstybės ir savivaldybių institucijoms, apskrities viršininko administracijos įsipareigojimų dėl projektų, finansuojamų ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių mechanizmų lėšomis, vykdymo tęstinumo užtikrinimu; taip pat įgyvendintos visos numatytos I ketvirčio priemonės pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Priemonių apskričių viršininkų vykdomoms funkcijoms perskirstyti planą |
Koordinacinė apskričių viršininkų likvidavimo komisija, Vidaus reikalų ministerija, ministerijos pagal valdymo sritis |
| II ketvirtis Parengti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, susiję su apskričių viršininkų funkcijų perskirstymu, materialinių ir finansinių išteklių perdavimu valstybės ir savivaldybių institucijoms, apskrities viršininko įsteigtų biudžetinių įstaigų steigėjo teisių ir viešosiose įstaigose apskrities viršininko įgyvendinamų dalininko (savininko) turtinių ir neturinių teisių perdavimu valstybės ir savivaldybių institucijoms, apskrities viršininko administracijos įsipareigojimų dėl projektų, finansuojamų ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių mechanizmų lėšomis, vykdymo tęstinumo užtikrinimu; taip pat įgyvendintos visos numatytos II ketvirčio priemonės pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Priemonių apskričių viršininkų vykdomoms funkcijoms perskirstyti planą |
Koordinacinė apskričių viršininkų likvidavimo komisija, Vidaus reikalų ministerija, ministerijos pagal valdymo sritis |
|
| III– IV ketvirčiai 1. Panaikinta apskričių viršininkų atliktų funkcijų. 2. Perduota apskrities viršininko įsteigtų biudžetinių įstaigų steigėjo teisių ir viešosiose įstaigose įgyvendinamų savininko (dalininko) turtinių ir neturtinių teisių valstybės institucijoms. 3. Perduota apskrities viršininko įsteigtų biudžetinių įstaigų steigėjo teisių ir viešosiose įstaigose įgyvendinamų savininko (dalininko) turtinių ir neturtinių teisių savivaldybės institucijoms. 4. Panaikinta įstaigų |
Koordinacinė apskričių viršininkų likvidavimo komisija, Vidaus reikalų ministerija, ministerijos pagal valdymo sritis |
|
| 4.2. Priimti reikiamus sprendimus, numačius apskričių viršininkų administracijų atliekamas regioninės plėtros funkcijas perduoti Vidaus reikalų ministerijai ar jos įstaigoms, o žemės tvarkymo ir administravimo funkcijas – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybėms |
Galutinius vertinimo kriterijus (rezultatus) bus galima nustatyti Vyriausybei priėmus sprendimą dėl alternatyvių Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo variantų ir Lietuvos Respublikos Seimui priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo. I– II ketvirčiai Parengti Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kurių reikia nuostatoms, susijusioms su apskričių viršininkų administracijų atliktų regioninės plėtros funkcijų perdavimu Vidaus reikalų ministerijai, įgyvendinti: |
|
| 1. Vyriausybės nutarimo dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių etatų skaičiaus pakeitimo projektas |
Vidaus reikalų ministerija (esant būtinumui ir kitos ministerijos pagal valdymo sritis) |
|
| 2. Vidaus reikalų ministro įsakymo dėl Vidaus reikalų ministerijos struktūros pakeitimo ir Vidaus reikalų ministerijos teritorinių padalinių (skyrių) apskrityse steigimo projektas |
Vidaus reikalų ministerija |
|
| 3. Vyriausybės nutarimo dėl Vidaus reikalų ministerijos nuostatų pakeitimo projektas |
Vidaus reikalų ministerija |
|
| 4. Vidaus reikalų ministro įsakymo dėl Regioninės politikos departamento ir jo atitinkamo skyriaus (-ių) nuostatų pakeitimo projektas |
Vidaus reikalų ministerija |
|
| III ketvirtis 5. Vyriausybės arba jos pavedimu vidaus reikalų ministro sprendimo dėl atstovų į regionų plėtros tarybas skyrimo projektas ir regionų plėtros tarybų sudarymas |
Vidaus reikalų ministerija |
|
| 6. Vidaus reikalų ministro sprendimų dėl valstybės tarnautojų perkėlimo į Vidaus reikalų ministerijos teritorinius padalinius apskrityse projektai arba valstybės tarnautojų priėmimo konkursų organizavimas |
Vidaus reikalų ministerija |
|
| 4.3. Įsteigti valstybės įmonę Valstybės žemės fondą, kuris įgyvendintų apleistos žemės mažinimo priemones ir organizuotų žemės konsolidavimo procesą |
III ketvirtis Įsteigta valstybės įmonė Valstybės žemės fondas |
Žemės ūkio ministerija |
| 4.4. Priimti reikiamus sprendimus dėl regionų, atitinkančių Europos Sąjungos teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros NUTS 2 lygį, suformavimo |
II ketvirtis Priimtas Vyriausybės lygmens sprendimas dėl regionų, atitinkančių Europos Sąjungos teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros NUTS 2 lygį, suformavimo |
Vidaus reikalų ministerija, ministerijos pagal valdymo sritis |
V. socialinės srities Struktūrinė reforma
Strateginis tikslas – parengti ilgalaikę valstybinio socialinio draudimo ir valstybinių socialinių išmokų reformą, kurios tikslas – minėtos sistemos skaidrumas, sąsajos su realia ekonomikos būkle, ilgalaikis stabilumas ir patikimumas.
Efekto rodikliai 2010 metais:
1. Sudarytos sąlygos vykdyti ilgalaikę valstybinio socialinio draudimo ir valstybinių socialinių išmokų reformą.
2. Įstatymų numatytos socialinės išmokos mokamos laiku.
| Tikslai |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 5.1. Išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto susieti su realiomis šio biudžeto pajamomis, drauge atsižvelgti į demografinius pokyčius šalyje ir numatyti prievolę augant ekonomikai formuoti atskirą pensijų sistemos rezervo fondą, leisiantį ateityje sušvelninti galimo ekonomikos nuosmukio pasekmes |
I ketvirtis Vyriausybė patvirtina Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkymo koncepciją, atitinkančią keliamus tikslus |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| II ketvirtis 1. Patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkymo koncepcijos įgyvendinimo planas. 2. Patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkymo koncepcijos įgyvendinimo komisija |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
| 5.2. Supaprastinti socialinių išmokų sistemą – didinti jos aiškumą ir skaidrumą, mažinant pačių išmokų skaičių, drauge užtikrinti, kad išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nedubliuotų vienos kitų ir skatintų jų gavėjus prisidėti prie šalies gerovės kūrimo |
III ketvirtis Parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti ilgalaikei valstybinio socialinio draudimo ir pensijų reformai įgyvendinti reikalingų įstatymų projektai (apie 12 projektų) |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| IV ketvirtis Parengti reformai įgyvendinti reikalingi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai |
||
| Reformos įgyvendinimo pradžia – 2011 m. sausio 1 d. |
||
| 5.3. Sukurti veiksmingą kontrolės sistemą, užkertančią kelią galimiems piktnaudžiavimams, susijusiems tiek su socialinėmis įmokomis, tiek su atitinkamomis išmokomis |
Nuo 2010 m. liepos 1 d. specialiųjų poreikių nustatymo pensinio amžiaus žmonėms funkcija perduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai |
VI. Sveikatos apsaugos reforma
Strateginis tikslas – sukurti patikimą ir efektyviai veikiančią sveikatos priežiūros sistemą.
Efekto kriterijai 2010 metais:
1. Sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo ekonominis efektas – iki 137 mln. litų programos įgyvendinimo laikotarpiu (2009– 2011 metais).
2. Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo ekonominis efektas – iki 206 mln. litų programos įgyvendinimo laikotarpiu (2009– 2011 metais).
| Tikslai |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 6.1. Įgyvendinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo planą, pagal kurį aukščiausiojo lygio paslaugos būtų teikiamos universitetinėse ligoninėse, o regiono ir rajono lygmens ligoninėse pacientai laiku gautų reikiamas, saugias ir geros kokybės paslaugas |
I ketvirtis Siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą, kokybę ir pacientų saugumą, numatyta pacientų siuntimo į atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigas tvarka |
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos |
| I– IV ketvirčiai Sujungus ligonines į stambesnius juridinius vienetus, sumažinta sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų (20 įstaigų) |
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa, apskritys |
|
| I– IV ketvirčiai Vadovaujantis paslaugų pirkimo kriterijais, sumažinta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis perkamų stacionarinių paslaugų (iš 20 šalies ligoninių skyrių) |
Valstybinė ligonių kasa, teritorinės ligonių kasos, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos |
|
| II– IV ketvirčiai Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų sudarytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartys, atsižvelgiant į ligoninės lygmenį |
Valstybinė ligonių kasa, teritorinės ligonių kasos, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos |
|
| I– IV ketvirčiai 2 procentais sumažintas apskaičiuotas 2009 metų hospitalizacijos rodiklis 100 gyventojų (metų hospitalizacijos rodiklis skaičiuojamas praėjus mėnesiui nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos) |
Valstybinė ligonių kasa, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, savivaldybės |
|
| 6.2. Stiprinti šeimos gydytojo instituciją ir plėtoti ambulatorines paslaugas, tam priimti reikiamus sprendimus |
II ketvirtis Patvirtinti praplėsti šeimos gydytojų gerų darbo rezultatų rodikliai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa |
| IV ketvirtis 1. Patvirtinti nustatytieji pirminės psichikos sveikatos priežiūros gerų darbo rezultatų rodikliai. 2. Peržiūrėti ir pakeisti teisės aktai, reglamentuojantys pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų kompetenciją ir funkcijas: patobulintos medicinos normos „Bendrosios praktikos slaugytojas“ ir „Bendruomenės slaugytojas“ |
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa |
|
| IV ketvirtis Nustatytas atskiras apmokėjimas už pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių akušerių ir slaugytojų teikiamas paslaugas |
Valstybinė ligonių kasa |
|
| 6.3. Įvesti papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, laiduojantį pacientams pasirinkimo teisę |
II ketvirtis Parengtas Papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo koncepcijos projektas |
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa |
| III ketvirtis Įdiegtas tarptautinis giminingų diagnozių grupių metodas bandomosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir atliktas apmokėjimo pagal giminingų diagnozių grupių sistemą poveikio šių įstaigų biudžetams vertinimas |
Valstybinė ligonių kasa |
|
| IV ketvirtis Visose stacionarines paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose įdiegta giminingų diagnozių grupių sistema |
Valstybinė ligonių kasa |
|
| IV ketvirtis Pasirengta už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokėti pagal giminingų diagnozių grupių sistemą visoje Lietuvoje (nuo 2011 m. sausio 1 d. pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis visoms stacionarioms gydymo įstaigoms už paslaugas bus kompensuojama pagal naują apmokėjimo metodiką) |
Valstybinė ligonių kasa, teritorinės ligonių kasos |
VII. švietimo srities Struktūrinės pertvarkOS
Strateginis tikslas – pradėti kurti integralią bendrojo, profesinio ir neformaliojo mokymosi visą gyvenimą infrastruktūrą.
Efekto rodikliai 2010 metais:
1. Jungsis ir stambės vidurinio ugdymo, profesinio mokymo, suaugusiųjų mokyklos ir darbo rinkos mokymo centrai (juridinių asmenų, kurie jungiasi, skaičius – iki susijungimo ir po susijungimo).
2. Didės visuomenės pasitikėjimas švietimu (2009 metais – vidutiniškai 47,6 procento, mažiausias lapkritį – 42,2 procento).
3. Bent 5 procentais sumažės nepilnamečių nusikalstamų veikų (2009 metais nepilnamečiai – 4023 ištirtų nusikaltimų bylų dalyviai).
Ilgainiui mokymosi visą gyvenimą rodiklis didės (naujausi 2008 metų duomenys – 4,9 procento).
| Tikslai |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 7.1. Sujungti profesinio ir darbo rinkos mokymo centrų sistemas, pertvarkyti profesinio mokymo įstaigų tinklą |
II ketvirtis 1. Patvirtintas Nacionalinės kvalifikacijų sąrangos aprašas |
Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija |
| 2. Patvirtinta patikslinta Profesinio orientavimo strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas |
Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
| III ketvirtis Darbo rinkos mokymo centrai perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai |
Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
| IV ketvirtis 1. Parengta Rengimo profesijai grandžių sąveikos koncepcija. 2. Savivaldybėms perduota 12 profesinių mokyklų, susijungsiančių su kitomis mokyklomis. 3. Padidės vidutinis pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas (ISCED3) besimokančiųjų skaičius vienoje mokykloje. 4. Bus pasirašyta 10 universalių daugiafunkcių centrų steigimo projektų finansavimo ir administravimo sutarčių |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
| 7.2. Atnaujinti bendrojo lavinimo teisinę bazę – supaprastinti mokyklų steigimo ir veiklos sąlygas, pertvarkyti priežiūrą |
I ketvirtis 1. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pataisų, susijusių su apskričių reforma ir švietimo priežiūros pertvarka, projektas. 2. Supaprastinti nevalstybinių ugdymo įstaigų steigimo reikalavimai. 3. Supaprastinti vidurinio ugdymo programos akreditavimo kriterijai. 4. 10 procentų sumažės bendrojo lavinimo mokyklos dokumentų |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| II ketvirtis 1. Patvirtinti mokyklų vadovų priėmimo į pareigas tvarkos pakeitimai – į priėmimo komisijas neįtraukiami centrinės valdžios atstovai. 2. Patvirtinti biurokratizmą ir savarankiškumo suvaržymus mažinantys mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vedėjų atestacijos nuostatai |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
| IV ketvirtis 1. Gautas Lietuvos švietimo tarybos ir joje atstovaujamų švietimo organizacijų pritarimas vidurinio ugdymo turinio kaitos tikslams. 2. Per metus išorinių mokyklų vertinimų (auditų) atlikta daugiau negu tradicinių inspekcinių patikrinimų |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
| 7.3. Skatinti spręsti mokinių ir mokytojų santykių, darbo su rizikos grupių ir socialiai pažeidžiamais vaikais problemas |
I ketvirtis Mokyklų prioritetų pagrindu parengti rizikos grupių ir socialiai pažeidžiamų vaikų motyvavimo mokytis ir užimtumo projektų atrankos kriterijai |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| IV ketvirtis 1. Parengtas neformaliojo ir ikimokyklinio ugdymo finansavimo modelis. 2. Mokyklų, kurių bendruomenės parengusios mokytojų ir mokinių etikos kodeksus arba elgesio taisykles, skaičius. 3. Padidėjęs mokyklų, kuriose įgyvendinamos smurto, patyčių ir kitos prevencijos programos, skaičius |
Švietimo ir mokslo ministerija |
VIII. Energetika ir transportas
Strateginis tikslas – didinti šalies energetinį saugumą ir skatinti konkurenciją energetikos rinkose.
Efekto rodikliai 2010 metais:
1. Europos Parlamento ir Tarybos priimto Trečiojo energetikos paketo nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę.
2. Vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai metų pabaigoje sudarys 13 procentų viso pirminės energijos išteklių balanso.
| Tikslai |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 8.1. Užtikrinti, kad Lietuva apsirūpintų elektros energija po Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo – garantuoti patikimą elektros energijos tiekimą, taip pat skatinti plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius |
I ketvirtis Pasirašytos 2010 metų reikiamos elektros energijos importą užtikrinančios sutartys (įgyvendina akcinė bendrovė „Lietuvos energija“) |
Energetikos ministerija |
| III ketvirtis Parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas atnaujintos Nacionalinės energetikos strategijos projektas |
Energetikos ministerija |
|
| IV ketvirtis 1. Pasirašytos 2011 metų reikiamos elektros energijos importą užtikrinančios sutartys (įgyvendina akcinė bendrovė „Lietuvos energija“). 2. Pastatyta 330 kV įtampos Bitėnų skirstykla. |
Energetikos ministerija
|
|
| 3. Lietuvos elektrinėje pradėta statyti 444 MW kombinuoto ciklo jėgainė (įgyvendina „Iberdrola“, eksploatacijos pradžia – 2012 metai): padėti pagrindinio korpuso pamatai, atvestos komunikacinės sistemos, pradėti bendri statybos darbai. 4. Patvirtintas Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo 2010– 2020 metų veiksmų planas |
|
|
| 8.2. Pasirengti statyti naują atominę elektrinę – patvirtinti finansavimo ir valdymo modelį, parinkti strateginį investuotoją ir naujos elektrinės technologiją |
I ketvirtis Strateginio investuotojo (-ų) atranka |
Energetikos ministerija |
| IV ketvirtis 1. Derybos su regioniniais partneriais |
Energetikos ministerija |
|
| 2. Sutarčių pasirašymas su strateginiu investuotoju (-ais) |
Energetikos ministerija |
|
| 8.3. Užtikrinti dujų tiekimą ir ilgalaikį tiekimo saugumą – apsvarstyti suskystintų dujų importo infrastruktūros sukūrimo ir gamtinių dujų saugyklos statybos galimybes |
II ketvirtis 1. Išrinktas tarptautinio geologinių, geofizinių tyrimų siekiant įrengti potencialioje (Syderių) geologinėje struktūroje gamtinių dujų požeminę saugyklą konkurso nugalėtojas ir su juo pasirašyta sutartis |
Energetikos ministerija |
| 2. Sudaryta tyrimo, kurio reikia EXMAR naudojamoms technologijoms taikyti Lietuvoje, atlikimo sutartis |
Energetikos ministerija |
|
| IV ketvirtis 3. Baigta rengti „Science Applications International Corporation“ studija, kurioje išanalizuotos įvairios galimos dujų pristatymo jūra alternatyvos, aptarti Baltijos valstybių dujų rinkos, terminalo saugumo ir ekonominės veiklos klausimai |
Ūkio ministerija, Energetikos ministerija |
|
| 4. Baigti vietovės Syderiuose tinkamumo gamtinių dujų saugyklai statyti geologiniai, geofiziniai tyrimai ir Vyriausybei pateiktos išvados |
Energetikos ministerija |
|
| 5. Atliktas EXMAR naudojamų technologijų taikymo Lietuvoje tyrimas |
Energetikos ministerija |
|
| 8.4. Įvykdyti planuotas priemones, numatančias „NordBalt“ elektros jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos ir elektros jungtį su Lenkija |
I ketvirtis 1. Paskelbti „NordBalt“ kabelio (projektavimo, gamybos ir tiesimo) ir keitiklių (projektavimo, gamybos ir statybos) konkursai |
Energetikos ministerija |
| 2. Užtikrinta ES finansinė parama „NordBalt“ projektui įgyvendinti pagal Europos ekonomikos gaivinimo planą |
Energetikos ministerija |
|
| IV ketvirtis 3. Priimtas sprendimas dėl „NordBalt“ projekto finansavimo modelio |
Energetikos ministerija |
|
| 4. Pasirinkti kabelio (projektavimo, gamybos ir paklojimo) ir keitiklių (projektavimo, gamybos ir statybos) rangovai ir pasirašytos sutartys |
Energetikos ministerija |
|
| 5. Parengti specialieji ir detalieji teritorijų planavimo dokumentai ir atliktas poveikio aplinkai vertinimas, skirti elektros jungčiai su Lenkija |
Energetikos ministerija |
|
| 8.5. Įgyvendinti Lietuvos elektros rinkos plėtros planą, siekiant didinti konkurenciją elektros sektoriuje ir plėsti pasirinkimo galimybes vartotojams |
I ketvirtis 1. Visiems elektros energijos tiekėjams ir gamintojams nustatyta valandinė elektros energijos prekybos ir balansavimo atsakomybė, išskyrus atvejus, numatytus teisės aktuose |
Energetikos ministerija |
| 2. Įdiegtas elektros energijos kainos formavimo pagal ribinių kainų metodą mechanizmas, atitinkantis biržos („Nord Pool Spot“) principus |
Energetikos ministerija |
|
| 3. Įdiegta biržos („Nord Pool Spot“) principais veikianti prekybos platforma |
Energetikos ministerija |
|
| 4. Parinkta įmonė, atliksianti elektros biržos funkcijas |
Energetikos ministerija |
|
| II ketvirtis Persvarstyti ir prireikus pakeisti teisės aktai, nustatantys elektros energijos gamintojų rėmimo siekiant efektyvesnės elektros energetikos sistemos veiklos principus |
Energetikos ministerija |
|
| IV ketvirtis Sukurti ir patvirtinti garantinio elektros energijos tiekėjo veiklos principai ir tvarka |
Energetikos ministerija |
|
| 8.6. Atskirti elektros energijos gamybos įmones nuo elektros energijos perdavimo sistemos įmonių, taip pat dujų tiekimo ir dujų skirstymo veiklą |
II ketvirtis 1. Parengtas Lietuvos elektros energetikos sektoriaus pertvarkymo ir optimizavimo veiksmų planas |
Energetikos ministerija |
| 2. Parengti ir Vyriausybei pateikti Europos Parlamento ir Tarybos priimto Trečiojo energetikos paketo nuostatoms perkelti į nacionalinę teisę reikalingų teisės aktų projektai, atsižvelgiant į Lietuvos elektros energetikos sektoriaus pertvarkymo ir optimizavimo veiksmų plano nuostatas |
Energetikos ministerija |
|
| 8.7. Plėtoti Rytų– Vakarų transporto koridorių, siekiant prisijungti prie transeuropinių ir besiformuojančių Europos– Azijos transporto infrastruktūros tinklų, – parinkti giliavandenio jūrų uosto modelį ir vietą, formuoti daugiafunkcius klasterius, steigti viešuosius logistikos centrus |
II ketvirtis Bendradarbiaujant su suinteresuotais Rytų– Vakarų transporto koridoriaus plėtra partneriais iš Vokietijos, Švedijos, Danijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Kinijos, įsteigta bendradarbiavimo institucija – Asociacija (su jos buveine Lietuvoje) |
Ministro Pirmininko tarnyba, Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos intermodalinio transporto technologijų platforma |
| IV ketvirtis 1. Rengiant specialųjį susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams, stambiagabaričiams ir kitiems kroviniams naujos atominės elektrinės statybai vežti, planą, išnagrinėtos techninės ir teisinės galimybės pratęsti maršrutą iki Lietuvos– Baltarusijos sienos |
Susisekimo ministerija |
|
| 2. Atlikti bendros Rytų– Vakarų transporto koridoriaus krovinių srautų prognozavimo informacinės sistemos ir konkurencinių galimybių analizės sistemos kūrimo parengiamieji darbai, įdiegta moderni transporto srautų kompiuterinio modeliavimo priemonė (Trans-Tools) |
Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Lietuvos intermodalinio transporto technologijų platforma |
|
| 3. Užbaigti parengiamieji intermodalinių logistikos centrų steigimo darbai; siekiant pritraukti potencialius investuotojus (partnerius), parengtos investicijų sąlygos ir planuojamų viešųjų logistikos centrų valdymo ir veiklos koncepcija; išanalizuotos planuojamų viešųjų logistikos centrų bendradarbiavimo su jau veikiančiais ar numatomais steigti privačiais logistikos centrais galimybės |
Susisiekimo ministerija, Ministro Pirmininko tarnyba, Lietuvos intermodalinio transporto technologijų platforma |
|
| 4. Inicijuotas atnaujinto išplėstinio daugiašalio (Lietuva, Baltarusija, Rusija, Kazachija, Kinija) tarptautinio susitarimo dėl bendradarbiavimo Rytų– Vakarų transporto koridoriaus veikloje pasirašymas; esant palankioms sąlygoms, susitarimas pasirašytas |
Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija |
|
| 5. Užbaigti Klaipėdos giliavandenio (BALTMAX tipo laivams) uosto statybos planavimo parengiamieji darbai, apsispręsta dėl giliavandenio jūrų uosto modelio ir vietos |
Susisiekimo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ministro Pirmininko tarnyba |
|
| 6. Įgyvendinant Vyriausybės 2009 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 1345, įvykdyti bandomieji prekių importo, eksporto ir tranzito formalumų atlikimo „vieno langelio“ principu Rytų– Vakarų transporto koridoriuje projektai; užbaigtas įgyvendinti KIPIS projektas |
Finansų ministerija, Susisiekimo ministerija |
|
| 7. Bendradarbiaujant su užsienio partneriais (iš Vokietijos, Švedijos, Danijos), parengta „žaliojo koridoriaus“ – inovatyvaus bandomojo projekto Europos Sąjungos mastu – koncepcija |
Susisiekimo ministerija, Ministro Pirmininko tarnyba, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos intermodalinio transporto technologijų platforma |
|
| 8. Parengtas Ilgalaikės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos gilinimo, valymo ir klirenso mažinimo darbų programos projektas |
Susisiekimo ministerija |
IX. Elektroninių viešųjų paslaugų plėtra
Strateginis tikslas – Lietuva turėtų pasiekti viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą Europos Sąjungos vidurkį, didinti plačiajuosčio interneto skvarbą – 2010 metais ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos namų ūkių turėtų interneto prieigą.
Efekto rodikliai 2010 metais:
1. Lietuvai pagal Europos Komisijos rodiklį (į internetą visiškai perkeltų 20 paslaugų lygį) skirta 20 vieta tarp ES 27+ valstybių (2009 metais – 22 vieta).
2. Ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos namų ūkių 2010 metų pabaigoje turės plačiajuosčio interneto prieigą (2008 metais – 40 procentų, ES27 vidurkis – 49 procentai).
| Tikslai |
Vertinimo rodikliai pagal ketvirtį |
Atsakingos institucijos |
| 9.1. Sudaryti paketą elektroninių viešųjų paslaugų, kurias būtų galima įdiegti nedelsiant, kad 2010 metais su minimaliais finansiniais ištekliais įvyktų esminis proveržis |
I ketvirtis Vyriausybės pasitarime patvirtinta ne mažiau kaip 4 plačiai naudojamos viešojo administravimo paslaugos, kurios turi būti įdiegtos 2010 metais: atestatų registro elektroninių paslaugų teikimas, oficialių elektroninių pranešimų policijai priėmimas, individualių įmonių registravimas internetu, transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimo registravimas |
Ministro Pirmininko 2009 m. lapkričio 2 d. potvarkiu Nr. 478 sudaryta darbo grupė |
| IV ketvirtis 1. Įdiegtos 4 naujos plačiai naudojamos elektroninės viešojo administravimo paslaugos, kurių brandos lygis – ne mažiau kaip 4 („bendradarbiavimo“): |
|
|
| atestatų registro elektroninių paslaugų teikimas |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
| oficialių elektroninių pranešimų policijai priėmimas |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerija |
|
| individualių įmonių registravimas internetu |
Teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras |
|
| transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimo registravimas |
valstybės įmonė „Regitra“, Vidaus reikalų ministerija |
|
| 2. Sudarytos sąlygos nuotoliniu būdu Juridinių asmenų registre keisti duomenis ir atlikti tam tikras kitas procedūras jau įsteigtam juridiniam asmeniui |
Teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras |
|
| 3. Sudaryti galimybę procesinius dokumentus teismui teikti ir iš teismo gauti elektroniniu būdu |
Teisingumo ministerija |
|
| 9.2. Paskirti Ministro Pirmininko tarnybą kartu su atitinkamomis ministerijomis, kuruosiančiomis informacinės visuomenės klausimus, koordinuoti tokių paslaugų diegimą |
II ketvirtis 1. Priimti teisės aktai dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reorganizavimo – pakeisti Susisiekimo ministerijos ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos nuostatai |
Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija |
| 2. Priimtas Vyriausybės nutarimas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų patikslinimo ir (ar) papildymo |
Ryšių reguliavimo tarnyba |
|
| 3. Įgyvendinant Vyriausybės 2009 m. lapkričio 9 d. pasitarimo (protokolo Nr. 87, 4 klausimas) sprendimą, sudaryta įstaigos prie Susisiekimo ministerijos, koordinuojančios informacinės ir žinių visuomenės plėtrą, tarpinstitucinio koordinavimo grupė |
Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ministro Pirmininko tarnyba |
|
| 9.3. Užtikrinti tinkamą ir racionalų lėšų sutelkimą šiai programai įgyvendinti, neviršijant 2010 metams skirtų valstybės asignavimų ir Europos Sąjungos lėšų |
III ketvirtis Įstaigos prie Susisiekimo ministerijos suderintas ir Vyriausybei pateiktas 2011 metų Vyriausybės įstaigų investicijų projektų įvertinimas |
Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ministro Pirmininko tarnyba, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Informacinės visuomenės plėtros komitetas) |
| 9.4. Sukurti ir pripildyti turinio bendrą viešųjų paslaugų teikimo interneto prieigą |
I ketvirtis Atnaujintas e. valdžios portalas, į kurį įtrauktos nuorodos į kitų įstaigų teikiamas elektronines paslaugas |
Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas |
| II ketvirtis E. valdžios portale (www.epaslaugos.lt, www.evaldzia.lt) įdiegtas modulis tiesiogiai atsiskaityti už mokamas paslaugas |
Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas |
|
| II– IV ketvirčiai Paslaugų verslui portale (www.verslovartai.lt) sukurta konsoliduotos informacijos apie verslo steigimą, veikimą, reguliavimą ir e. paslaugų verslui prieiga |
Ūkio ministerija |
|
| IV ketvirtis E. valdžios portale sudaryta galimybė viešojo administravimo institucijoms projektuoti ir diegti antrojo lygio paslaugas |
Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas |
|
| 9.5. Plėsti galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis nustačius asmens tapatybę patikimomis elektroninio identifikavimo priemonėmis |
IV ketvirtis Visuose viešųjų paslaugų teikimo portaluose (tiesiogiai arba per elektroninės valdžios vartus) elektroniniam identifikavimui, be kitų identifikavimo priemonių, naudojamos ir asmens tapatybės kortelės |
institucijos, teikiančios viešąsias paslaugas |