LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MIŠKO SODMENŲ, ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITOS IR VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2000 m. gruodžio 27 d. Nr. 544
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6.27 punktu:
2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 203 „Dėl Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 61-2020).
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „miškai“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2000 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 544
MIŠKO SODMENŲ, ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITOS IR VERTINIMO METODIKA
I. Miško želdinimo darbų vertinimo bendrieji nurodymai
1. Miško želdinimo darbų vertinimo tikslas – nustatyti atliktų darbų kokybę, patikrinti, ar faktinis jų atlikimas atitinka projektinius sprendinius, įvertinti priemonių reikalingumą kokybei pagerinti, taip pat statistikos duomenims. Valstybinės ir privačios nuosavybės miškuose miško želdinimo darbų vertinimą atlieka miškų urėdijos (nacionalinio parko direkcijos) specialistai miškų urėdo (nacionalinio parko direktoriaus) įsakymu nustatyta tvarka arba aukštesniųjų įstaigų specialistai per du mėnesius nuo jų įvykdymo.
2. Vertinant želdinius, 100–400 m2 ploto apskaitos aikštelės arba eilės (juostos) tolygiai išdėstomos sklype (geriausiai – vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis). Į mišriųjų želdinių apskaitos aikštelę būtinai turi patekti visas mišrinimo ciklas. Kai apželdinto sklypo plotas yra 3 ha ir mažesnis, tokios apskaitos aikštelės turi sudaryti ne mažiau kaip 5% sklypo ploto, kai 4–5 ha – 4%, kai 6–10 ha – 3%, o kai vertinamo sklypo plotas yra didesnis kaip 10 ha, apskaitos aikštelės turi apimti ne mažiau kaip 2% sklypo ploto.
II. Miško želdinimo darbų vertinimas pagal pagrindinius rodiklius
4. Pagrindiniai rodikliai yra šie:
- želdinamo ploto parinkimo teisingumas;
- želdintų rūšių atitikimas pagal miškų paskirtį ir augavietę;
- sodmenų kokybė;
- tankumo ir išdėstymo reikalavimų atitikimas;
- dirvos paruošimo kokybė.
Želdinamo ploto parinkimo teisingumas:
- gerai – nebuvo pakankamo kiekio reikalingų medžių rūšių perspektyvių savaiminukų, nepažeisti ploto parinkimo eiliškumo reikalavimai;
- patenkinamai – nebuvo pakankamo kiekio reikalingų medžių rūšių perspektyvių savaiminukų, tačiau pažeistas ploto parinkimo eiliškumas;
- blogai – buvo pakankamas kiekis reikalingų medžių rūšių perspektyvių savaiminukų (vertinama, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 2 priedu).
Atitikimas pagal funkcinę paskirtį ir augavietę (vertinama pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9, 10 ir 11 priedus):
- gerai – veistos rūšys visiškai atitinka priedų reikalavimus;
- patenkinamai – veistos rūšys dalinai atitinka priedų reikalavimus;
- blogai – veistos rūšys visiškai neatitinka šių priedų reikalavimų.
Sodmenų (sėklų) kokybė:
- gerai – daugiau kaip 90% sodmenų (sėklų) atitinka ĮST 5992687 1: 1997 „Miško sodmenys“, Lietuvos miško sėklininkystės bei Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus;
- patenkinamai – 50–90% sodmenų (sėklų) atitinka ĮST 5992687 1: 1997 „Miško sodmenys“, Lietuvos miško sėklininkystės bei Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus;
- blogai – daugiau kaip 50% sodmenų (sėklų) neatitinka ĮST 5992687 1: 1997 „Miško sodmenys“, Lietuvos miško sėklininkystės bei Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų.
Tankumo ir išdėstymo reikalavimų atitikimas (vertinama tik IV gr. miškuose ir tų kategorijų II bei III gr. miškuose, kurioms netaikomi specialieji tankumo ir išdėstymo reikalavimai). Vertinama pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 5 priedo reikalavimus. Kai neatitinka nurodytų grafose „gerai“ ir „patenkinamai“, išsidėstymo tolygumo ir želdinių tankumo reikalavimų, vertinama „blogai“.
III. Miško želdinimo darbų vertinimas pagal papildomus rodiklius
5. Papildomi rodikliai yra šie:
- želdavietės paruošimo kokybė;
- pasodinimo (pasėjimo) kokybė;
- želdinių apsaugos kokybė.
Želdavietės paruošimo kokybė:
- gerai – viskas sutvarkyta gerai (nėra trūkumų pagal žemiau pateiktus kriterijus „patenkinamai“ ir „blogai“);
- patenkinamai – volai platesni negu 4 m, jų kryptys nesutampa su technologinių koridorių kryptimis, kirtimo atliekos užima daugiau kaip 20% ploto;
- blogai – tas pats kaip ir patenkinamai, bet dar yra kelmų, aukštesnių kaip 1/3 jų skersmens, traktoriais važinėta ne tik valksmais, palikta nepageidautinų neiškirstų medžių ir krūmų, neišvežtos medienos.
Pasodinimo (pasėjimo) kokybė:
- gerai – viskas atlikta gerai (trūkumai pagal žemiau pateiktus kriterijus „patenkinamai“ ir „blogai“ neviršija 10%);
- patenkinamai – daugiau kaip 10% ploto pasodinta (pasėta) netinkamoje vietoje mikroreljefo atžvilgiu;
- blogai – tas pats kaip ir „patenkinamai“, bet dar yra daugiau kaip 10% sodmenų su užlenktomis arba blogai prispaustomis šaknimis, pasodintų (pasėtų) netinkamu gyliu.
Želdinių apsaugos kokybė (nuo žvėrių, kenkėjų, ligų, gaisrų, vėjavartų ir kt., jeigu yra būtinybė):
- gerai – taikytos visos būtinosios, iki to laiko įmanomos, priemonės (mirkymas, priešgaisrinės ir priešvėjinės juostos ir kt.);
- patenkinamai – taikytos tik kai kurios būtinosios apsaugos priemonės;
- blogai – visai netaikytos būtinosios apsaugos priemonės.
IV. Bendrasis miško želdinimo darbų kokybės vertinimas
6. Pirmiausia miško želdinimo darbų kokybė nustatoma pagal bet kurio iš pagrindinių rodiklių mažiausią įvertinimo balą. Po to šis įvertinimas gali būti koreguojamas pagal papildomų rodiklių įvertinimus. Jei visi šie trys rodikliai rodo geresnę arba prastesnę želdinimo darbų kokybę, negu yra nustatyta pagal pagrindinius rodiklius, tai patenkinamas įvertinimas pakeičiamas atitinkamai į gerą arba blogą, o geras ir blogas įvertinimas – į patenkinamą.
V. Miško želdinių, žėlinių ir sodmenų miško daigynuose ir medelynuose apskaitos (inventorizavimo) bendrieji nurodymai
8. Miško želdinių, žėlinių ir sodmenų miško daigynuose ir medelynuose apskaitos (inventorizavimo) tikslas yra nustatyti jų būklę, svarbiausius kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kad būtų galima numatyti priemones jiems pagerinti, taip pat statistikos duomenims. Miško želdinių ir žėlinių apskaita atliekama želdiniuose ir žėlimui paliktuose sklypuose, o sodmenų – valstybiniuose miško daigynuose ir medelynuose.
9. Sodmenų apskaita atliekama rugsėjo, o miško želdinių ir žėlinių – spalio mėnesį. Atsakingas už ją yra girininkas, miško daigyno (medelyno) vadovas arba miškų urėdo (nacionalinio parko direktoriaus) įsakymu sudaryta komisija.
10. Miško želdinių apskaita atliekama 1-aisiais ir 3-iaisiais želdinių augimo metais, žėlinių – 4-aisiais metais po motininio medyno kirtimo arba po žėlimą skatinančių priemonių taikymo, o auginamų sodmenų – kasmet. Apskaita gali būti atliekama ir kitu, aukštesniųjų miško ūkio valdymo institucijų nurodytu, laiku.
11. Apskaitos duomenimis disponuoja žemių valdytojai. Aukštesniosioms miško ūkio valdymo institucijoms nurodžius, dokumentų kopijos siunčiamos kitoms suinteresuotoms organizacijoms.
12. Atliekant želdinių ir žėlinių apskaitą, leidžiama 5% visų metodikoje nurodytų vertinimo dydžių matavimo paklaida. Sėjinukų, skirtų miškui želdinti, leidžiama 10%, sodinukų, skirtų miškui želdinti, – 5%, sodmenų, skirtų ne miškui želdinti, – 1% paklaidos.
13. Miško želdinių ir žėlinių apskaitos rezultatai įrašomi į Miško želdinimo ir žėlimo projektus bei įvedami į kompiuterinę šių projektų duomenų bazę.
VI. Miško želdinių apskaita
16. Stačiakampės apskaitos aikštelės, eilės (juostos) tolygiai išdėstomos sklype (geriausiai vienodais atstumais sklypo įstrižainių kryptimis). Aikštelių dydis gali būti 100–400 m2. Į mišriųjų želdinių apskaitą būtinai turi patekti visas mišrinimo ciklas. Sklypuose, 3 ha ir mažesniuose, apskaita turi apimti ne mažiau kaip 5% želdinių ploto, nuo 4–5 ha – 4%, 6–10 ha – 3% ir didesniuose kaip 10 ha – 2% želdinių ploto.
17. Nustatomas želdinių prigijimas (pirmųjų metų) arba išlikimas (trečiųjų metų). Tai – gyvybingų (kai spygliuočiai turi sveiką viršūninį ūglį, o lapuočiai – daugiau kaip 30% išlikusio asimiliacinio aparato) pasodintų augalų skaičiaus ir bendrojo sodinimo (sėjimo) vietų skaičiaus apskaitos aikštelėje santykis, išreikštas procentais. Iš visų apskaitos aikštelių duomenų apskaičiuojamas vidutinis išlikusių medelių kiekis sklype.
18. Kai želdiniai įveisti sėjimo metodu, sėklas išsėjant plote padrikai (išbarstant), jų apskaita atliekama kaip žėlinių; kai sėklos išsėtos tolygiai, į apskaitą įtraukiamas tik vienas iš kelių, vienoje sėjimo vietoje išdygusių, savaiminukų.
19. Želdiniai, kuriuose taikytas mišrus atkūrimo ar įveisimo būdas (želdinimas ir žėlimas) į apskaitą įtraukiami taip: želdiniai apskaitomi, vadovaujantis želdinių apskaitos metodais, o žėliniai – žėlinių apskaitos metodais.
20. Atskirai skaičiuojami (tose pačiose apskaitos aikštelėse) tikslinių toje augavietėje medžių rūšių perspektyvūs savaiminukai ir nustatoma, ar reikia želdinius papildyti. Papildymas numatomas tada, kai yra išlikę 26–85% pasodintų (pasėtų) medelių ir savaiminukų kartu paėmus. Žuvę želdiniai, – kai išlikę 25% ir mažiau pasodintų ar pasėtų medelių.
VII. Miško žėlinių apskaita
22. Kai vertinamame sklype vyrauja tankūs (> 8 tūkst. vnt./ha) savaiminukai, stačiakampių apskaitos aikštelių plotas turi būti 4 m2, kai jie vidutinio tankumo (2–8 tūkst. vnt./ha), – 10 m2 ir kai jie yra reti (< 2 tūkst. vnt./ha), – 20 m2. Apskaitos aikštelės išdėstomos vienodais atstumais artimomis sklypo įstrižainėms kryptimis. Atskirame sklype jos turi būti vienodo dydžio. Mažesniuose nei 1 ha sklypuose turi būti ne mažiau kaip 5 tokios apskaitos aikštelės, 1–3 ha – 8 ir didesniuose kaip 3 ha – ne mažiau kaip 10 apskaitos aikštelių.
23. Į apskaitą įtraukiami tikslinių medžių rūšių perspektyvūs savaiminukai. Žėlimas yra tolygus, kai tų rūšių augalų yra > 66% visų apskaitos aikštelių, netolygus, kai – 66% ir mažiau apskaitos aikštelių. Esant netolygiam žėlimui, taikomos žėlimą skatinančios priemonės arba pildoma želdinant.
24. Atskirai skaičiuojami 2 metų ir vyresni, turintys šonines šakutes ir formuojantys vieną stiebą sėklinės ir vegetatyvinės kilmės savaiminukai, suskirstant juos į aukščių grupes: ąžuolo, liepos, juodalksnio, beržo ir spygliuočių 0,5 ir >0,5 m; uosio, klevo, drebulės ir guobinių 1,0 ir >1,0 m (Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 2 priedo normatyvai taikomi IV gr. miškuose ir tų kategorijų II ir III gr. miškuose, kuriuose netaikomi specialieji medžių tankumo ir išdėstymo reikalavimai). Į apskaitą įtraukiamos tik dvi aukščiausios vieno kelmo gyvybingos ataugos, o sėklinės kilmės – savaiminukai, augantys ne arčiau kaip 0,7 m atstumu vienas nuo kito.
25. Žėliniai, kuriuose taikytas mišrus miško atkūrimo ar įveisimo būdas (želdinimas ir žėlimas), įtraukiami į apskaitą taip: žėliniai įtraukiami į apskaitą vadovaujantis žėlinių apskaitos metodais, o želdiniai – želdinių apskaitos metodais.
26. Savaiminukų gyvybingumas vertinamas pagal 1 lentelėje pateiktus normatyvus.
1 lentelė. Savaiminukų gyvybingumo vertinimas
| Medžių rūšis
|
Gyvybingas |
Negyvybingas |
| Pušis |
Menturės turi ne mažiau kaip 4 šakutes, apaugusias spygliais; ūgliai ir šakutės storos, spygliai ilgi, gerai išsivystęs viršūninis ūglis |
Mentūrės turi mažai (1–2) šakučių, spygliai reti – tik šakučių galuose; ūgliai ir šakutės plonos, spygliai menki |
|
|
||
| Eglė |
Viršūninis ūglis yra ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesnis už šoninius, laja smaila, kūgiška, spygliuotumas tankus |
Viršūninis ūglis trumpesnis už šoninius, laja skėtiška, spygliai reti |
| Ąžuolas |
Ryškus viršūninis ūglis, gana storas, pumpurai stambūs, normalaus dydžio (kaip stambių medžių) |
Stagariškas stiebelis arba ryškiai krūmiška lajos forma, labai nuplonėję ūgliai, lapai ploni, reti |
| Uosis* |
Šakutės sudaro smailų kampą su liemeniu, viršūninis ūglis storas, laja kūgiška, pumpurai stambūs, lapai tamsiai žali |
Viršūninis ūglis plonas, dažniausiai trumpas, laja skėtiška arba reta, šakutės sudaro statų kampą su liemeniu, lapai maži, blyškūs |
| Beržas, juodalksnis, drebulė, (guobiniai) |
Ryškus, storas viršūninis ūglis, pumpurai stambūs, laja kūgiška |
Viršūninis ūglis plonas, dažniausiai trumpas, pumpurai smulkūs, laja skėtiška arba krūmiška |
27. Jei sėklinės ir vegetatyvinės kilmės savaiminukų kiekis sklype sudaro 26–85% Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 2 priede nurodyto kiekio, žėliniai pildomi želdinant, jei savaiminukai sudaro 25% ir mažiau nurodyto kiekio, – sklypas neatžėlė, sudaromas naujas Miško želdinimo ir žėlimo projektas ir sklypas želdinamas.
VIII. Miško daigynų ir medelynų sodmenų apskaita
28. Apskaita atliekama pagal medžių ir krūmų rūšis, jų kilmę, auginimo sąlygas (atvirame grunte ar šiltnamyje), šaknų sistemas (atviroji ar uždaroji), sodmenų amžių (sėjinukų + sodinukų), taip pat pagal jų paskirtį (miškui ar urbanistiniams želdiniams).
29. Jeigu standartiniai sodmenys apskaitos plote sudaro 25% ir mažiau, tokiu atveju jie visi įtraukiami į apskaitą kaip nestandartiniai. Šiuo atveju nustatomas tik bendras jų kiekis. Jeigu standartiniai sodmenys sudaro daugiau kaip 25% sodmenų kiekio, tokiu atveju sodmenims nustatomi ĮST 5992687 1: 1997 „Miško sodmenys“ nurodyti dydžiai (šaknies kaklelio storis, antžeminės dalies aukštis, pažeidimai ir kt.). Šaknies kaklelio storis ir antžeminės dalies aukštis matuojami kiekvienoje apskaitos aikštelėje pagal pasirinktą charakteringą apskaitos aikštelės kraštinę, išmatuojant ne mažiau kaip 5% sodmenų tame barelyje, juos imant iš eilės.
30. Kai sodmenys auga eilėmis, sėjinukai ištisai vertinami taip: 1) kai jie sudygę tolygiai, – 1% eilučių ilgio, esant bendram jų ilgiui > 20 m, ir 2% eilučių ilgio, esant bendram jų ilgiui 20 m; 2) kai jie sudygę netolygiai – 2% eilučių ilgio, esant bendram jų ilgiui > 20 m, ir 4% eilučių ilgio, esant bendram jų ilgiui 20 m. Inventorizuojant rudenį šaknų masės dydžiai nevertinami.
31. Kai pasėta padrikai, visi sėjinukai skaičiuojami ir vertinami 0,2–1 m2 apskaitos aikštelėse, kurios turi sudaryti ne mažiau kaip 4% bendro pasėlių ploto, kai jis < 0,5 ha, 3%, kai – 0,5– 1 ha, ir 2%, kai jis > 1 ha.
32. Sodmenys įtraukiami į apskaitą tolygiai išdėstytose apskaitos aikštelėse (kai žymesnių išdėstymo ir aukščio skirtumų nėra, apskaitos aikšteles geriausia išdėstyti vienodais atstumais įstrižainių kryptimis, priešingu atveju – šachmatiškai).
33. Sodinukų ir įsišaknijusių gyvašakių apskaita atliekama ištisai, kai jie išdėstyti retai (< 100 tūkst./ha) ir plotas mažas (< 0,01 ha). Kai sodinukai išdėstyti tankiai (> 100 tūkst./ha) ir plotas > 0,01 ha, – įtraukiami į apskaitą kaip ir sėjinukai.
34. Inventorizuojant sodinukus ritiniuose, visi ritiniai įtraukiami į apskaitą, o iš šachmatiniu būdu atrinktų apskaitos aikštelių įtraukiama į apskaitą po vieną pasirinktą charakteringą ritinį, ir gauti rezultatai perskaičiuojami visam ritinių kiekiui.
36. Urbanistinių sodmenų apskaitos tvarką nustato miškų urėdas (nacionalinio parko direktorius) įsakymu, jie skaičiuojami ne mažesniu tikslumu, nei nustatyta šioje metodikoje.
IX. Želdinių ir žėlinių skyrimo prie mišku apaugusios žemės bendrieji nurodymai
38. Vertinimo tikslas – nustatyti, ar želdiniai ir žėliniai gali būti vadinami mišku. Vertinami 5–10 metų amžiaus, 1–3 metrų aukščio (priklausomai nuo medžių rūšies) želdiniai ir žėliniai. Šie nurodymai taikomi miško želdiniams ir žėliniams. Jie netaikomi specialiosios paskirties želdiniams (miško sėklinėms, vaismedžių-vaiskrūmių, karklų ir kt. plantacijoms, polajiniams želdiniams).
39. Vertinimas atliekamas rudenį, miško želdinių ir žėlinių apskaitos (inventorizavimo) metu. Atsakingas už jį yra girininkas arba miškų urėdo (nacionalinio parko direktoriaus) įsakymu sudaryta komisija.
40. Vertinti parenkami sklypai, preliminariai atitinkantys skyrimo prie mišku apaugusios žemės reikalavimus pagal želdinių ir žėlinių amžių, taip pat dar nepriskirti ir vyresnio amžiaus.
X. Želdinių skyrimas prie mišku apaugusios žemės
42. Apskaitos aikštelės 100–400 m2 ploto išdėstomos vienodais atstumais sklypo įstrižainių kryptimis. Į mišriųjų želdinių apskaitos aikštelę būtinai turi patekti visas mišrinimo ciklas. Kai apželdinto sklypo plotas 3 ha ir mažesnis, tokios aikštelės turi apimti ne mažiau kaip 5% sklypo ploto, kai 4–5 ha – 4%, kai 6–10 ha – 3%, o kai vertinamo sklypo plotas yra didesnis kaip 10 ha, apskaitos aikštelės turi apimti ne mažiau kaip 2% sklypo ploto. Tai atliekama taip pat, kaip vykdant miško želdinimo darbų vertinimą bei apskaitą (inventorizavimą).
43. Želdiniai vertinami pagal 5 rodiklius:
- įveistų medžių rūšių atitikimas augaviečių sąlygoms;
- tikslinių rūšių gyvybingų medelių skaičius 1 ha;
- tarpueilių plotis arba vieno augalo maitinimo plotas;
- želdinių vidutinis aukštis;
- nepageidaujamų medžių ir krūmų, galinčių stelbti tikslinę rūšį, maksimalus aukštis (nustatomas tik IV gr. ūkiniuose miškuose).
44. Ar įveistų medžių rūšys atitinka augaviečių sąlygas, vertinama pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9, 10, 11 priedus.
45. Kiti rodikliai vertinami pagal 2 lentelėje pateiktą skalę. Tikslinių medžių rūšių perspektyvių medelių skaičius nustatomas, juos suskaičiavus apskaitos aikštelėse. Skaičiuojami tik gyvybingi pasodinti (pasėti) medeliai, pridedant prie jų analogiško aukščio tikslinių medžių rūšių savaiminukus, augančius vienas nuo kito ne arčiau kaip 0,7 m atstumu. Visose apskaitos aikštelėse suskaičiuoti medeliai sumuojami ir perskaičiuojami 1 ha.
46. Žvėrių ir entokenkėjų pažeistuose želdiniuose į apskaitą įtraukiami tik sveiki, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių. Elninių žvėrių pažeistų želdinių pažeidimo laipsnis nustatomas pagal 3 lentelėje pateiktą skalę.
2 lentelė. Skiriamų prie mišku apaugusios žemės želdinių kokybės vertinimas
| Medžių rūšių pavadinimas |
Dirvožemio tipologinės grupės |
Kokybės klasė |
Tarpueilių plotis m (ne >) |
Tikslinių medžių rūšių gyvybingų medelių sk. 1 ha (ne <) |
Želdinių vidutinis aukštis, m (ne <) |
|
| Pušis |
Nae,Ua,Ub,Uc, |
geri |
1.5 |
5.0 |
1.0 |
|
|
|
Pan, Pbn, Pcn |
patenk. |
2.0 |
3.5 |
0.7 |
|
|
|
Na (Ša), La |
geri |
2.0 |
4.0 |
1.3 |
|
|
|
|
patenk. |
2.5 |
3.0 |
1.0 |
|
|
|
Nb (Šb), Lb, Nc, Lc |
geri |
2.5 |
4.0 |
1.8 |
|
|
|
|
patenk. |
3.0 |
3.0 |
1.3 |
|
| Eglė |
Visų |
geri |
3.5 |
2.5 |
1.4 |
|
|
|
|
patenk. |
4.0 |
2.0 |
1.0 |
|
| Maumedis |
Visų |
geri |
4.0 |
1.3 |
3.0 |
|
|
|
|
patenk. |
5.0 |
1.0 |
2.2 |
|
| Ąžuolas |
Visų |
geri |
3.5 |
2.0 |
1.7 |
|
|
|
|
patenk. |
4.0 |
1.2 |
1.2 |
|
| Uosis, klevas, |
Visų |
geri |
3.5 |
2.5 |
2.0 |
|
| liepa |
|
patenk. |
4.0 |
2.0 |
1.5 |
|
| Juodalksnis |
Visų |
geri |
3.5 |
2.4 |
3.0 |
|
|
|
|
patenk. |
4.0 |
2.2 |
2.2 |
|
| Beržas |
Visų |
geri |
3.5 |
3.0 |
2.5 |
|
|
|
|
patenk. |
4.0 |
2.2 |
2.0
|
|
47. Pagal entokenkėjų pažeidimo pobūdį medeliai skirstomi į tris kategorijas:
- sveiki (nepažeisti);
- vidutiniškai pažeisti (pastebimi pirmieji pažeidimo požymiai – spyglių, žievės apgraužimas, spyglių pageltonavimas, sulėtėjęs augimas);
- stipriai pažeisti medeliai (labai blogo augimo, dažnai sausaviršūniai, sutrumpėjusiais ūgliais ir spygliais).
48. Vidutinis tarpueilių plotis nustatomas kiekvienoje apskaitos aikštelėje arba šalia jos išmatavus 5 tarpueilius ir apskaičiavus jų vidurkį.
49. Želdinių vidutinis aukštis nustatomas kiekvienoje apskaitos aikštelėje išmatavus 5 vidutinių medelių aukščius ir apskaičiavus jų vidurkį. Sėjamųjų arba grupinių sodinių kiekvienoje apskaitos aikštelėje, trijose vidutinėse pagal aukštį grupėse išmatuojama po vieną aukščiausią medelį. Medelių aukščiai matuojami 10 cm tikslumu.
50. Nepageidaujamų medžių ir krūmų maksimalus aukštis nustatomas kiekvienoje apskaitos aikštelėje išmatavus 5 aukščiausių medžių arba krūmų aukščius ir apskaičiavus jų vidurkį. Ūkiniuose miškuose geruose želdiniuose neturi būti nepageidaujamų medžių ir krūmų rūšių, kurios ateityje galėtų nustelbti tikslines rūšis. Patenkinamuose želdiniuose vidutinis nepageidaujamų medžių ir krūmų aukštis neturi būti didesnis kaip 0.5 tikslinės medžių rūšies vidutinio aukščio.
51. Vertinamų želdinių kokybės klasė nustatoma jų faktinius rodiklius lyginant su normatyviniais (žr. 2 lentelė). Bendra sklypo želdinių kokybė nustatoma pagal žemiausią iš visų rodiklių įvertinimą.
52. Kai įveistos tikslinės medžių rūšys neatitinka augaviečių sąlygų arba kai sklype liko 25% ir mažiau sodintų tikslinių medžių rūšių medelių, miško želdiniai nurašomi, sudaromas naujas Miško želdinimo ir žėlimo projektas, ir sklypas želdinamas iš naujo. Tais atvejais, kai želdiniai nurašomi, o sklype yra pakankamas kiekis tikslinių medžių rūšių savaiminukų, atitinkančių 2 lentelės reikalavimus, sudaromas naujas Miško želdinimo ir žėlimo projektas ir miško žėliniai priskiriami prie mišku apaugusios žemės.
XI. Žėlinių skyrimas prie mišku apaugusios žemės
53. Apskaitos aikštelės turi būti 4 m2, kai sklype vyrauja tankesnis kaip 8 tūkst. vnt./ha, ir 10 m2, kai vyrauja 2-8 tūkst. vnt./ha žėlimas. Jos išdėstomos tolygiai sklype (geriausia vienodais atstumais artimomis sklypo įstrižainėms kryptimis). Atskirame sklype jos turi būti vienodo dydžio. Sklypams, 1 ha ir mažesniems, turi tekti ne mažiau kaip 5 tokios apskaitos aikštelės, 1-3 ha – 8 ir didesniems kaip 3 ha – ne mažiau kaip 10 apskaitos aikštelių.
54. Į apskaitą įtraukiami perspektyvūs (žr. 1 ir 3 lenteles bei 3.2 sk.) sėklinės, atauginės ir atžalinės kilmės tikslinių medžių rūšių medeliai, pasiekę 2 lentelėje nurodytą minimalų (patenkinamos kokybės klasės) aukštį. Į apskaitą įtraukiamos tik dvi aukščiausios gyvybingos vieno kelmo ataugos, o sėklinės kilmės – medeliai, augantys ne arčiau 0,7 m atstumu vienas nuo kito. Ūkiniuose miškuose nepageidaujamų medžių ir krūmų vidutinis aukštis neturi būti didesnis kaip 0,5 tikslinės medžių rūšies vidutinio aukščio.
55. Visose apskaitos aikštelėse suskaičiuoti perspektyvūs medeliai sumuojami ir perskaičiuojami 1 ha. Atžėlimas tolygus, kai tikslinių medžių rūšių medelių aptinkama 66% ir daugiau visų apskaitos aikštelių, o netolygus, kai – mažiau nei 66%.
56. Žėliniai skiriami prie mišku apaugusios žemės, kai tikslinių medžių rūšių tolygiai išsidėsčiusių, perspektyvių medelių yra ne mažiau negu nurodyta 2 lentelėje patenkinamos kokybės klasei. Kai medeliai auga netolygiai arba nėra pakankamo jų kiekio, gali būti numatomas žėlinių pildymas arba dalinė rekonstrukcija.
3 lentelė. Tikslinių medžių rūšių pažeidimo tipai
| Medžių rūšys |
Pažeidimo tipai ir apibūdinimas |
|||
| sveiki ir nedaug pažeisti |
silpnai pažeisti |
vidutiniškai pažeisti |
stipriai pažeisti ir žuvę
|
|
| Pušis |
Nuskabyta mažiau kaip 30% menturinių šakučių ūglių. Žievė nepažeista |
Nuskabyta nuo 30 iki 50% menturinių šakučių ūglių, yra pavienių iki 1 cm pločio žaizdų kamieno žievėje su tarp jų išlikusiu brazdu |
Vieną kartą nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% -menturinių šakučių ūglių; nuskabyta daugiau kaip 50% menturinių šakučių ūglių, yra ištisinių žaizdų žievėje, iki 1/3 kamieno apskritimo ilgio |
2-3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% - menturinių šakučių ūglių. 1–3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50% - menturinių šakučių ūglių, nulaužtas kamienas (nėra prieaugio į aukštį, džiūstančios šakos, stagarai), yra ištisinių žaizdų žievėje, nuo 1/3 iki 2/3 kamieno apskritimo ilgio
|
| Eglė |
Nuskabyta mažiau kaip 30% menturinių šakučių ūglių, yra iki 1 cm pločio pavienių žaizdų kamieno žievėje su tarp jų išlikusiu brazdu |
Vieną kartą nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% - menturinių šakučių ūglių, yra iki 5 cm pločio žaizdų kamieno žievėje |
2 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% - menturinių šakučių ūglių, yra nuo 5 iki 10 cm pločio žaizdų kamieno žievėje |
3 kartus ir daugiau nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50% - menturinių šakučių ūglių (nėra prieaugio į aukštį, džiūstančios šakos, stagarai), yra platesnių kaip 10 cm žaizdų kamieno žievėje
|
| Ąžuolas |
Nuskabyta mažiau kaip 30% šoninių šakučių ūglių, yra pavienių iki 5 cm pločio žaizdų su tarp jų išlikusiu brazdu |
Vieną kartą nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo30 iki 50% - šoninių šakučių ūglių, yra ištisinių žaizdų žievėje, iki 1/3 kamieno apskritimo ilgio |
2-3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50% - šoninių šakučių ūglių, yra ištisinių žaizdų žievėje, nuo 1/3 iki 2/3 kamieno apskritimo ilgio |
Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir daugiau kaip 50% - šoninių šakučių ūglių, nulaužtas kamienas (stagariukai su siūliniais ūgliais, besikrūmijantys), yra platesnių kaip 2/3 kamieno apskritimo ilgio žaizdų žievėje
|
| Uosis, klevas ir kitos |
Nuskabyta mažiau kaip 30% šoninių šakučių ūglių. Žievė nepažeista |
Iki 3 kartų nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 30 iki 50%-šoninių šakučių ūglių, yra pavienių iki 1 cm pločio žaizdų kamieno žievėje su tarp jų išlikusiu brazdu |
Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo 50 iki 75%- menturinių šakučių ūglių, yra nuo1 iki 3 cm pločio žaizdų kamieno žievėje |
Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas viršūninis ūglis ir nuo75 iki 100%- šoninių šakučių ūglių (nėra prieaugio į aukštį, stagarai), yra platesnių kaip 3 cm žaizdų kamieno žievėje
|
1 priedas
Lietuvos miško ūkis
metų sėjinukų apskaitos duomenys
................................ miškų urėdija(nacionalinio parko direkcija) ........................................ girininkija
.........................................daigynas (medelynas)
| Išauginimo sąlygų kodas |
Medžio rūšis |
Sėklų kilmės kodo raidė (A,B, C,D)
|
Sodinukų kiekis, tūkst. vnt. (100 vnt. tikslumu) pagal amžių (sėjinukai+sodinukai), m |
||||||||||||||
| 1 |
2 |
3
|
|||||||||||||||
| plotas, 0.001 ha |
žuvęs plotas, 0.001 ha |
standartiniai |
nestandartiniai |
iš viso |
plotas, 0.001 ha |
žuvęs plotas, 0.001 ha |
standartiniai |
nestandartiniai |
iš viso |
plotas, 0.001 ha |
žuvęs plotas, 0.001 ha |
standartiniai |
nestandartiniai |
iš viso |
|||
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Iš viso:
________________________________________________________________________________
Girininkas (medelyno vedėjas, komisija) .............................. Data..................................
(pavardė, parašas)
..................................
..................................
PASTABA. Išauginimo sąlygų kodai: atvirame grunte su atvira šaknų sistema (1); atvirame grunte su uždara šaknų sistema (2); šiltnamyje su atvira šaknų sistema (3); šiltnamyje su uždara šaknų sistema (4).
______________
2 priedas
Lietuvos miško ūkis
metų sodinukų apskaitos duomenys
................................ miškų urėdija(nacionalinio parko direkcija) ............................. girininkija
.........................................daigynas (medelynas)
| Išauginimo sąlygų kodas |
Medžio rūšis |
Sėklų kilmės kodo raidė (A,B, C,D)
|
Sodinukų kiekis, tūkst. vnt. (100 vnt. tikslumu) pagal amžių (sėjinukai+sodinukai), m |
||||||||||||||
| 1+1
|
1+2 |
1+3 |
|||||||||||||||
| plotas, 0.001 ha |
standartiniai |
nestandartiniai |
žuvę |
iš viso |
plotas, 0.001 ha |
standartiniai |
nestandartiniai |
žuvę |
iš viso |
plotas, 0.001 ha |
standartiniai |
nestandartiniai |
žuvę |
iš viso |
|||
_______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
Iš viso:
_______________________________________________________________________________
Girininkas (medelyno vedėjas, komisija) .............................. Data________________
(pavardė, parašas)
..................................
..................................
PASTABA. Išauginimo sąlygų kodai: atvirame grunte su atvira šaknų sistema (1); atvirame grunte su uždara šaknų sistema (2); šiltnamyje su atvira šaknų sistema (3); šiltnamyje su uždara šaknų sistema (4).
______________