LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ILGALAIKIŲ SANDORIŲ, SUSIJUSIŲ SU EKSPORTU, DRAUDIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2006 m. rugsėjo 14 d. Nr. 4-342

Vilnius

 

Siekdamas įgyvendinti 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyvos 98/29/EB dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudžiant vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius, suderinimo nuostatas,

tvirtinu Ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu, draudimo tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

ŪKIO MINISTRAS                                                                                           VYTAS NAVICKAS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2006 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 4-342

 

ILGALAIKIŲ SANDORIŲ, SUSIJUSIŲ SU EKSPORTU, DRAUDIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ilgalaikių sandorių, susijusių su eksportu, draudimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja lietuviškos kilmės prekių ir (arba) paslaugų eksporto draudimą ir draudimo įmokų dalinį kompensavimą, kai bendros rizikos laikotarpis, t. y. skolos grąžinimo laikotarpis įskaitant gamybos laikotarpį, yra ne trumpesnis negu dveji metai.

2. Aprašo nuostatos netaikomas ofertos, avansinio mokėjimo, sutarties įvykdymo ir veiksmų neatlikimo užtikrinimo draudimui, taip pat rizikai, susijusiai su statybų įranga ir medžiagomis, naudojamomis vykdant prekybos sutarties sąlygas.

 

II. DRAUDIMO SUDEDAMOSIOS DALYS

 

I. BENDRIEJI PRINCIPAI IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

 

3. Bendrųjų principų taikymo sritis:

3.1. Bendrieji principai taikomi draudžiant eksportuotojo kredituojamus sandorius su trečiųjų šalių juridiniu asmeniu (toliau – pirkėjas) ir draudžiant pirkėjo kredituojamus sandorius su viešaisiais ar privačiais skolininkais.

3.2. Bendrieji principai taikomi draudžiant nuo visų rizikos rūšių, apibrėžtų Aprašo 6 punkte. Draudikas gali nuspręsti apriboti draudžiamų rizikos rūšių skaičių.

3.3. Kai už visus privataus skolininko įsipareigojimus visiškai ir besąlygiškai garantuoja viešasis skolininkas, draudimui taikomi bendrieji principai viešajam skolininkui.

4. Eksportuotojo kredito požymiai:

4.1. Eksportuotojo kreditas – tai komercinė sutartis, pagal kurią eksportuojamos lietuviškos kilmės prekės ir (arba) paslaugos iš vieno ar daugiau eksportuotojų vienam ar daugiau pirkėjų, o pirkėjas (-ai) įsipareigoja sumokėti eksportuotojui (-ams) grynaisiais pinigais, bankiniu mokėjimu arba pagal išsimokėjimo sąlygas.

4.2. Eksportuotojo kredito draudimo nuostatos galioja tuomet, kai eksportuotojas yra įsteigtas Lietuvoje pagal Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties (Žin., 2004, Nr. 2-2) 48 straipsnį.

4.3. Jeigu komercinė sutartis yra finansuojama pirkėjo kredito lėšomis arba pasitelkiamas kitoks finansavimo būdas, eksportuotojui suteikiamas komercinės sutarties draudimas grindžiamas eksportuotojo kredito draudimo nuostatomis.

5. Pirkėjo kredito požymiai:

5.1. Pirkėjo kreditas – paskolos sutartis tarp vienos ar daugiau finansinių institucijų ir vieno ar daugiau paskolos gavėjų, kurie finansuoja komercinę sutartį, pagal kurią yra eksportuojamos lietuviškos kilmės prekės ir (arba) paslaugos, kai paskolą suteikianti (-čios) institucija (-os) įsipareigoja pagal atitinkamą sandorį mokėti grynaisiais pinigais eksportuotojui (-ams) pirkėjo (-ų)/paskolos gavėjo (-ų) vardu, o pirkėjas (-ai)/paskolos gavėjas (-ai) padengia skolą paskolą suteikusiai (-čioms) institucijai (-oms) pagal išsimokėjimo sąlygas.

5.2. Pirkėjo kredito draudimo nuostatos taikomos draudžiant finansinių institucijų interesus nepriklausomai nuo jų įsteigimo ar registravimo vietos, jeigu pirkėjo kredite nustatytas besąlygiškas paskolos gavėjo įsipareigojimas padengti skolą nepriklausomai nuo finansuojamos komercinės sutarties įvykdymo sėkmės.

5.3. Pirkėjo kredito draudimo nuostatos taikomos draudžiant finansinių institucijų interesus dėl finansinių institucijų tinkamai turimų apyvarčiųjų priemonių, už kurias pirkėjas turi sumokėti pagal komercinę sutartį.

6. Galimos rizikos rūšys:

6.1. komercinė rizika dėl privačių skolininkų, kuri yra apibrėžta Aprašo 17–19 punktuose;

6.2. politinė rizika privatiems skolininkams, kuri yra apibrėžta Aprašo 20–25 punktuose, arba viešiesiems skolininkams, kuri yra apibrėžta Aprašo 18–25 punktuose;

6.3. gamybos rizika, kuri yra apibrėžta Aprašo 9.2 punkte;

6.4. kredito rizika, kuri yra apibrėžta Aprašo 9.3 punkte.

7. Skolininkas suprantamas kaip pirkėjas arba paskolos gavėjas, arba jų laiduotojas draudžiamo sandorio atžvilgiu.

7.1. Juridinis asmuo, bet kokia forma atstovaujantis viešajai institucijai ir negalintis nei teismo būdu, nei administracine tvarka būti paskelbtas nemokiu, laikomas viešuoju skolininku. Tai gali būti arba nepriklausomas skolininkas, t. y. juridinis asmuo, kuriam suteiktas visiškas valstybės pasitikėjimas ir įgaliojimas vykdyti veiklą, pavyzdžiui, Finansų ministerija arba Centrinis bankas, arba kitas viešasis juridinis asmuo kaip regioninės, savivaldos ar kitos valstybinės institucijos.

7.2. Vertindamas skolininko būklę, draudikas atsižvelgia į:

7.2.1. skolininko teisinį statusą;

7.2.2. teisinių veiksmų prieš skolininką veiksmingumą;

7.2.3. skolininko finansavimo ir pajamų šaltinius (čia atsižvelgiama į faktą, kad skolininkas savo skoloms apmokėti taip pat gali naudotis šaltiniais, nesusijusiais su valstybiniais ar savivaldos fondais, pavyzdžiui, pajamomis iš vietos mokesčių, rinkliavų ar pajamomis už viešųjų paslaugų teikimą);

7.2.4. trečiosios šalies valstybinių institucijų galimos įtakos ar kontrolės mastą skolininko atžvilgiu.

8. Visi kiti skolininkai, kurie nėra viešieji pagal Aprašo 7.1 ir 7.2 punktuose nurodytus kriterijus, laikomi privačiais.

 

II. DRAUDIMO TAIKYMO SRITIS

 

9. Draudžiamoji rizika:

9.1. Draudžiamoji rizika yra nuostolių dėl gamybos rizika ir kredito rizika.

9.2. Nuostolių dėl gamybos rizika pasireiškia, kai kredito draudimo poliso turėtojo sutartinių įsipareigojimų vykdymas arba užsakytų prekių gamyba sustabdomi 6 iš eilės einančių mėnesių laikotarpiui, jeigu tokį sustabdymą tiesiogiai ir išimtinai sukelia vienos ar daugiau iš draudimo nustatytų nuostolių priežasčių, išvardytų Aprašo 17–25 punktuose, atsiradimas.

9.3. Nuostolių dėl kredito rizika pasireiškia, kai dėl jų kredito draudimo poliso turėtojas negauna bet kokio dydžio sumos išmokos pagal atitinkamą komercinę sutartį arba paskolos sutartį per 3 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo numatytos komercinėje sutartyje ar paskolos sutartyje mokėjimo dienos, jeigu tokį neišmokėjimo atvejį tiesiogiai ir išimtinai sukelia vienos ar daugiau iš draudimo nustatytų nuostolių priežasčių, išvardytų Aprašo 17–25 punktuose, atsiradimas.

9.4. Drausdamas dėl rizikos, susijusios su pirkėjo kreditu, draudikas įsipareigoja laikytis principų ir procedūrų, nustatytų Aprašo 36, 37 ir 50.1 punktuose.

10. Draudimo apimtis:

10.1. Gamybos rizikos draudimas pagal komercinės sutarties vertę apima kredito draudimo poliso turėtojo išlaidas, patirtas vykdant savo sutartinius įsipareigojimus arba gaminant komercinėje sutartyje aptartas prekes, jeigu tokios išlaidos iš tikrųjų priskirtinos komercinės sutarties vykdymui.

10.2. Gamybos rizikos draudimas neapima:

10.2.1. išlaidų, patirtų dėl lietuviškos kilmės prekių ir (arba) paslaugų, kurių atžvilgiu kredito rizikos draudimas jau įsigaliojo;

10.2.2. sumų, kredito draudimo poliso turėtojo sumokėtų pareikalavus sumokėti už obligaciją pagal apdraustą sandorį (tai nekliudo draudikui apdrausti šios rizikos Aprašo taikymo srities);

10.2.3. sumų, atitinkančių kredito draudimo poliso turėtojo skolininkui sumokėtas baudas ir žalos atlyginimus.

10.3. Kredito rizikos draudimas apima sumą (pagrindinę ir palūkanas), kurią pirkėjas skolingas pagal komercinę sutartį arba paskolos gavėjas – pagal paskolos sutartį, įskaitant palūkanas, susikaupusias nuo nustatytos dienos (potermininės palūkanos).

10.4. Kredito rizikos draudimas neapima sumų, atitinkančių kredito draudimo poliso turėtojo skolininkui sumokėtas baudas ir žalos atlyginimus.

11. Draudimo dalis:

11.1. Draudimo dalis ir pagrindas nustatyti didžiausią galimą sandorio kompensacijos dydį, už kurį atsakingas draudikas, aiškiai nustatomi draudiko išduodamame kredito draudimo polise.

11.2. Jeigu draudikas sandorį draudžia didesne negu 95 proc. dalimi, laikomasi principų ir procedūrų, nustatytų Aprašo 35, 36 punktuose ir 50.1 punkte.

12. Nepažeisdamas Aprašo 11.2 punkto nuostatų, kredito draudimo poliso turėtojas savo sąskaita atsako už bet kokio dydžio neapdraustą dalį. Draudikas gali nuspręsti visiškai arba iš dalies atleisti kredito draudimo poliso turėtoją nuo atsakomybės už neapdraustą dalį.

13. Jeigu sandoriai nustato mokėjimus ar finansavimo operacijas viena ar daugiau užsienio valiutų, draudimas gali būti suteikiamas bet kuria iš šių valiutų.

14. Subkontraktai su vienos ar daugiau valstybių narių šalimis įtraukiami į draudimą automatiškai pagal 1982 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą 82/854/EEB dėl taisyklių, eksporto garantijų ir eksporto finansavimo srityse, taikomų tam tikroms subrangos sutartims su dalyviais iš kitų Europos Bendrijų valstybių narių arba narėmis nesančių šalių.

15. Draudimo įsigaliojimo laikas:

15.1. Pirkėjo kredito atveju draudimas įsigalioja tą pačią dieną, kai pradeda galioti komercinė arba paskolos sutartis su sąlyga, kad įvykdytos kredito draudimo polise ir komercinėje arba paskolos sutartyje aptartos sąlygos.

15.2. Tiekėjo kredito atveju gamybos rizikos draudimas įsigalioja tą pačią dieną, kai pradeda galioti komercinė sutartis su sąlyga, kad įvykdytos kredito draudimo polise ir komercinėje sutartyje aptartos sąlygos.

15.3. Kredito rizikos draudimas įsigalioja tą dieną, kai būdamas visiškai įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, kredito draudimo poliso turėtojas įgyja teisę gauti išmokas su sąlyga, kad įvykdytos kredito draudimo polise ir komercinėje arba paskolos sutartyje aptartos sąlygos. Kredito rizikos draudimas gali įsigalioti kiekvieną dieną, kai įvykdomas dalinis pristatymas ar dalinis išsiuntimas, jeigu kredito draudimo poliso turėtojas pagal komercinės ar paskolos sutarties sąlygas turi teisę gauti griežtai nustatyto dydžio sumos išmokas, atitinkančias pristatomų ar išsiunčiamų prekių ir (arba) paslaugų vertę.

 

III. ATSAKOMYBĖS IR ATLEIDIMO NUO JOS SĄLYGOS

 

16. Draudikas atsako už nuostolį, jeigu jis atsirado dėl priežasčių, nustatytų Aprašo 17–25 punktuose.

17. Nemokumas – privataus skolininko arba, jeigu yra, jo laiduotojo nemokumas de jure arba de facto.

18. Įsipareigojimų nevykdymas – skolininko arba, jeigu yra, jo laiduotojo įsipareigojimų nevykdymas.

19. Atsisakymas mokėti arba skolos nepripažinimas – vienašališkas pirkėjo sprendimas sustabdyti ar nutraukti komercinę sutartį, taip pat atsisakyti priimti prekes ir (arba) paslaugas.

20. Trečiosios šalies sprendimas – bet kokia priemonė ar sprendimas, priimtas kitos negu draudiko arba kredito draudimo poliso turėtojo šalies, įskaitant priemones ir sprendimus, priimtus valstybės institucijos, atitinkamai trukdantis įgyvendinti paskolos sutartį arba komercinę sutartį.

21. Moratoriumas – laikinas įsipareigojimų, kurių pagrindu turi būti vykdomi atsiskaitymai pagal paskolos sutartį arba pagal komercinę sutartį, sustabdymas, paskelbtas skolininko šalies valstybės institucijos.

22. Kliūtis ar vėlavimas pervesti lėšas – politiniai įvykiai, įstatymų leidybos arba administracinės priemonės, ekonominiai sunkumai, iškylantys ar priimami ne draudiko šalyje ir trukdantys ar verčiantys atidėti lėšų pervedimą pagal paskolos sutartį arba komercinę sutartį.

23. Skolininko šalies teisės normos – teisės normos, priimtos skolininko šalyje, pagal kurias skolininko vietos valiuta atliekami mokėjimai galioja dengiant skolą nepriklausomai nuo to, kad dėl valiutos kurso svyravimų tokios įmokos, konvertuotos į komercinėje sutartyje ar paskolos sutartyje nurodytą valiutą, pervedimo metu nebesudaro bendros skolos sumos.

24. Draudiko arba kredito draudimo poliso turėtojo šalies sprendimas – bet kokia priemonė ar sprendimas, priimtas draudiko arba kredito draudimo poliso turėtojo šalies valstybės institucijos, įskaitant Europos Bendrijos priemones ir sprendimus, susijusius su prekyba tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, bet jais neapsiribojant.

25. Force majeure – atvejai, kylantys ne draudiko šalyje, kuriems priklauso karas, pilietinis karas, revoliucija, riaušės, pilietiniai neramumai, ciklonai, potvyniai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimo, audros sukelta didžiulė banga, branduolinės avarijos, jeigu nuo jų pasekmių nėra apsidrausta kitu būdu.

26. Draudikas atleidžiamas nuo atsakomybės už nuostolius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su:

26.1. bet kokiu kredito draudimo poliso turėtojo ar jo vardu veikiančio asmens veikimu arba neveikimu;

26.2. bet kokia priemone, suvaržančia kredito draudimo poliso turėtojo teises, nustatytas paskolos sutartyje ir/ar komercinėje sutartyje;

26.3. dokumentu, suvaržančiu kredito draudimo poliso turėtojo teises, nustatytas paskolos sutartyje ir/ar komercinėje sutartyje, kuris yra susijęs su tam tikra garantija arba saugumo susitarimais;

26.4. bet kokiu tolesniu susitarimu tarp kredito draudimo poliso turėtojo ir skolininko, sudarytu po paskolos sutarties ir/ar komercinės sutarties sudarymo, kuris trukdo arba verčia atidėti skolos mokėjimą;

26.5. bet kokių subkontraktorių, kontrahentų ar kitų eksportuotojų įsipareigojimų nevykdymu (eksportuotojo kredito atveju) su sąlyga, kad toks nevykdymas nėra politinių įvykių išdava, kaip nurodyta Aprašo 20–25 punktuose.

 

IV. NUOSTATOS DĖL ŽALOS ATLYGINIMO

 

27. Laikotarpis, per kurį galima pareikšti reikalavimą, turi atitikti laikotarpį, numatytą draudžiamai rizikai pasireikšti, kaip nustatyta Aprašo 9.2 ir 9.3 punktuose.

28. Aprašo 27 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas:

28.1. kai privataus skolininko atveju mokėjimo nevykdymas susijęs su skolininko nemokumu ir de jure, ir de facto;

28.2. dvišalės tarpvalstybinės skolos restruktūrizavimo sutarties atveju.

29. Žalos atlyginimas ir teisių perleidimas:

29.1. Kredito draudimo poliso turėtojas turi teisę, praėjus laikotarpiui, per kurį galima pareikšti pretenziją, gauti žalos atlyginimą pagal Aprašo 27 punktą su sąlyga, kad yra išpildytos išankstinės draudimo ir žalos atlyginimo sąlygos, pretenzija teisiškai galioja, o kredito draudimo poliso turėtojas ėmėsi reikiamų veiksmų, siekdamas išvengti rizikos.

29.2. Draudikui gali būti perleistos kredito draudimo poliso turėtojo teisės pagal atitinkamą paskolos sutartį arba komercinę sutartį.

30. Jeigu skolininko įsipareigojimai kredito draudimo poliso turėtojui yra užtikrinti garantijos ar kita apsaugos priemone, kredito draudimo poliso turėtojas privalo imtis visų kredito draudimo polise nurodytų būtinų priemonių, kurios ne tik užtikrintų, kad garantija ar kita apsaugos priemonė yra galiojanti ir įvykdoma, bet ir iš tikrųjų stiprintų saugumą.

31. Nepažeisdamas Aprašo 35 punkto nuostatų, draudikas, apskaičiuodamas reikalavimo sumą, neišmoka kredito draudimo poliso turėtojui sumos, viršijančios bendrą jo patirto tikrojo nuostolio sumą ir (arba) viršijančios sumą, kurią kredito draudimo poliso turėtojui turi išmokėti paskolos gavėjas pagal paskolos sutartį arba atitinkamai pirkėjas – pagal komercinę sutartį.

32. Reikalaujama suma turi būti sumokėta nedelsiant, bet vėliausiai per vieną mėnesį nuo laikotarpio, per kurį galima pareikšti reikalavimą, pabaigos su sąlyga, kad draudikui buvo operatyviai pranešta apie reikalavimo pareiškimą, jam buvo pateikta visa reikiama informacija, dokumentai ir įrodymai, siekiant laiku nustatyti reikalavimo pagrįstumą.

Gamybos rizikos draudimo atveju reikalaujama suma sumokama per vieną mėnesį nuo laikotarpio, per kurį galima pareikšti reikalavimą, pabaigos arba, kai tai būtina, per vieną mėnesį nuo ekspertų išvados gavimo dienos arba nuo dienos, kai kredito draudimo poliso turėtojas susitarė su draudiku dėl reikalavimo sumos priklausomai nuo to, kuri data yra vėlesnė.

33. Jeigu nuostoliai, dėl kurių kredito draudimo poliso turėtojas reikalauja žalos atlyginimo, yra susiję su ginčijamomis teisėmis, draudikas gali atidėti reikalavimo apmokėjimą, kol teismas arba arbitražo institucija priklausomai nuo to, kaip nustatyta paskolos sutartyje arba komercinėje sutartyje, išspręs ginčą kredito draudimo poliso turėtojo naudai.

34. Dvišalė tarpvalstybinė skolos restruktūrizavimo sutartis:

34.1. Jeigu draudžiamai paskolos sutarčiai ar komercinei sutarčiai taikoma dvišalė tarpvalstybinė skolos restruktūrizavimo sutartis, kredito draudimo poliso turėtojas laikosi šios restruktūrizavimo sutarties sąlygų ir apdraustosios, ir neapdraustosios paskolos sutarties arba komercinės sutarties dalių atžvilgiu. Kredito draudimo poliso turėtojas draudikui, vykdančiam restruktūrizavimo sutartį, teikia visą reikiamą pagalbą.

34.2. Jeigu apdraustoji suma yra įtraukta į dvišalę tarpvalstybinę skolos restruktūrizavimo sutartį, draudikas gali atsisakyti 1 mėnesio laikotarpio, nustatyto Aprašo 32 punkte, kai dvišalė tarpvalstybinė skolos restruktūrizavimo sutartis yra galiojanti.

35. Papildomos išlaidos, atsirandančios dėl veiksmų siekiant minimizuoti ar išvengti nuostolių, padengiamos proporcingai draudimo daliai pagal kredito draudimo polisą, jeigu jas patvirtina draudikas. Papildomoms išlaidoms priskiriamos teismų ir kitos teisinėms procedūroms skirtos išlaidos, siekiant minimizuoti ar išvengti nuostolių, bet nepriskiriamos pretenzijos galiojimo nustatymo išlaidos. Jeigu tokios išlaidos taip pat siejasi su draudiko neapdraustomis sumomis arba mokėjimo terminais, jos paskirstomos proporcingai apdraustoms ir neapdraustoms sumoms arba mokėjimo terminams.

 

III. DRAUDIMO ĮMOKA

 

36. Draudimo įmokos konverguoja, todėl įmokos už eksporto kredito draudimą:

36.1. atitinka draudžiamą riziką (šalį, politinę situaciją, viešąją ir (arba) privačią riziką);

36.2. yra adekvačios suteikiamo draudimo taikymo sričiai ir kokybei;

36.3. turi atitikti ilgalaikės veiklos išlaidas ir nuostolius.

37. Nustatydamas draudimo sąlygas, kaip minima Aprašo 36 punkte, draudikas deramai atsižvelgia į draudimo dalį, draudimo sąlygas ir visas kitas sąlygas, lemiančias draudimo sąlygas.

38. Draudimo įmokos dydis, taikomas atskirai šaliai ar šalių kategorijai, grindžiamas tinkamu šalies rizikos įvertinimu.

39. Nustatydamas draudimo įmokų dydį, draudikas tinkamai atsižvelgia į skolininko kreditingumą, įskaitant jo statusą, kaip nurodyta Aprašo 7 ir 8 punktuose.

40. Apskaičiuodamas draudimo įmoką, draudikas atsižvelgia į bendrąjį rizikos laikotarpį ir mokėjimo grafiką bei palūkanas.

41. Draudimo įmoka:

41.1. kiek įmanoma, yra grindžiama minimalių draudimo įmokų etalonais. Etalonai išreiškiami procentine kontrolinės vertės dalimi, tarsi draudimo ar garantavimo dieną būtų surenkamos visos draudimo įmokos; kredito rizikos atveju šia pamatine verte atitinkamai laikoma mažiausiai pagrindinė paskolos suma arba (re-)finansuojama komercinės sutarties dalis, o gamybos rizikos atveju – bendra komercinės sutarties vertė, išskaičius pradinius mokesčius;

41.2. gamybos rizikos atveju gali būti sumažinta iki didžiausio tikėtino nuostolio.

42. Draudimo įmokų mokėjimas:

42.1. Bendra draudimo įmokų suma turi būti mokama kredito draudimo poliso išdavimo dieną arba tada, kai visiškai įsigalioja komercinė sutartis arba paskolos sutartis.

42.2. Draudimo įmokas galima mokėti dalimis ar pridedant prie palūkanų normos su sąlyga, kad bendrosios vertės prasme tai atitinka draudimo įmokų sumą, nurodytą Aprašo 42.1 punkte.

 

IV. TREČIOSIOS ŠALIES DRAUDIMO POLITIKA

 

43. Draudikas priklausomai nuo jo dydžio ir struktūrinių ekonominių apribojimų trečiosios šalies draudimo politiką grindžia šios šalies rizikos įvertinimu, bendra numatoma rizikos tikimybe kiekvienoje trečiojoje šalyje ir šios šalies rizikos portfelio sudėtimi.

44. Nustatydamas trečiosios šalies draudimo politiką, draudikas atsižvelgia į kiekvieno skolininko šalies klasifikacinį priskyrimą.

45. Nepaisydamas to, draudikas turi teisę sustabdyti ar apriboti draudimo veiklą tam tikros trečiosios šalies atžvilgiu ir neatsižvelgdamas į jos klasifikacinį priskyrimą

46. Bendra numatoma rizikos tikimybė pagal draudimo dalį apibrėžiama atsižvelgiant į verslo apimties vidutinį ir ilgalaikį laikotarpį, kaip nurodyta Aprašo 1 ir 2 punktuose.

47. Trečiosios šalies rizika:

47.1. Trečiųjų šalių, kurių rizikos tikimybė mažiausia, grupės atžvilgiu draudikas iš esmės netaiko draudimo politikos apribojimų.

47.2. Kitų trečiųjų šalių atžvilgiu draudikas gali įvesti draudimo politikos apribojimus.

47.3. Draudikas, kuris iš esmės neteikia draudimo tam tikrai trečiajai šaliai ar jų grupei, gali išimties tvarka drausti tam tikrus sandorius dėl dvišalės politikos ar nacionalinio intereso arba kai tokiam sandoriui užtikrinamas patikimas laisvai konvertuojamos užsienio valiutos kursas.

47.4. Trečiųjų šalių, nurodytų Aprašo 47.2 punkte, atžvilgiu draudikai gali nustatyti vieną arba kelis apribojimus:

47.4.1. bendrą trečiosios šalies rizikos tikimybę;

47.4.2. bendrą siūlomą draudimo sumą;

47.4.3. draustinų naujų sutarčių vertę;

47.4.4. didžiausią sumą, kuria gali būti draudžiamas vienas sandoris. Draudikai taip pat gali padidinti taikomą draudimo įmoką.

48. Jeigu tam tikra trečioji šalis šių apribojimų neperžengia, iš esmės jai nėra taikomi draudimo rizikos apribojimai.

49. Bet kuriuo atveju draudikas gali kelti tam tikras draudimo sąlygas trečiajai šaliai nepriklausomai nuo jos kategorijos:

49.1. turėti mokėjimo ir (arba) pavedimo garantiją atitinkamos trečiosios šalies Centrinio banko arba Finansų ministerijos vardu;

49.2. turėti neatšaukiamus akredityvus arba banko garantiją;

49.3. laikotarpio pratęsimą, per kurį galima pareikšti pretenziją;

49.4. draudimo dalies sumažinimą;

49.5. draudimo apribojimus tam tikriems veiklos sektoriams ar tam tikroms projektų rūšims.

 

V. PRANEŠIMO PROCEDŪROS

 

50. Pranešimo procedūrų taikymo sritis:

50.1. Įgyvendindami bendruosius principus, išdėstytus Aprašo II, III ir IV skyriuose, draudikai taiko šiame skyriuje nustatytas procedūras.

50.2. Šios procedūros papildo procedūras, įtvirtintas 1973 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimu 73/391/EEB dėl konsultavimo ir informavimo kreditų draudimo, kreditų garantijų ir finansinių kreditų klausimais tvarkos (toliau – Tarybos sprendimas Nr. 73/394/EEB).

51. Pranešimo procedūrų rūšys:

51.1. metinis informacinis pranešimas;

51.2. pranešimas dėl sprendimo;

51.3. ex-ante informacinis pranešimas;

51.4. ex-post informacinis pranešimas.

52. Teikiami duomenys gali būti atskleisti tik Pranešimo procedūrų šalims, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus atvejus.

53. Metinis pranešimas dėl informacijos:

53.1. Kiekvienų metų pabaigoje (vėliausiai kitų metų balandžio 30 d.) kiekvienas draudikas pateikia kitiems draudikams (jei yra) ir Europos Komisijai pranešimą apie savo praėjusių metų veiklą. Į šį pranešimą įtraukiamos visos skolininkės trečiosios šalys ir pateikiami šie duomenys apie kiekvieną šių šalių:

53.1.1. draudiko suteikta bendra draudimo suma;

53.1.2. bendra numatoma rizikos tikimybė, kaip nurodyta Aprašo 46 punkte;

53.1.3. gautos draudimo įmokos;

53.1.4. išmokėtų kompensacijų suma;

53.1.5. pretenzijų, pagal kurias atlikti mokėjimai, skaičius.

53.2. Kiekvienų metų pradžioje (vėliausiai iki sausio 31 d.) kiekvienas draudikas pateikia kitiems draudikams (jei yra) ir Europos Komisijai pranešimą apie savo vykdomą draudimo politiką, įskaitant viršutinės draudimo ribos tipą ir lygį, taip pat sąlygas, draudiko taikytinas ateinančių metų draudimui.

54. Pranešimas dėl sprendimo:

54.1. Tuo atveju, kai konkuruoja Bendrijos eksportuotojų arba bankų pasiūlymai, suinteresuotas draudikas nedelsdamas atsako į kito suinteresuoto draudiko paklausimą dėl informacijos apie atitinkamo skolininko arba sandorio statusą, kaip nustatyta Aprašo 7–9 punktuose.

54.2. Kilus nesutarimui dėl skolininko statuso, suinteresuoti draudikai pateikia turimą informaciją kitiems draudikams, siekdami susitarti dėl draudikams priimtino skolininko statuso.

54.3. Jeigu draudikai nesutaria dėl skolininko statuso per 10 darbo dienų nuo paklausimo dėl informacijos gavimo dienos, suinteresuoti draudikai pateikia su šiuo klausimu susijusią svarbiausią informaciją Europos Komisijai, kuri priima sprendimą pagal procedūrą, nustatytą 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyvos 98/29/EB dėl pagrindinių nuostatų, taikomų eksporto kredito draudimui, apdraudžiant vidutinio ir ilgo laikotarpio sandorius, suderinimo 4 straipsnyje.

55. Ex-ante informacinis pranešimas:

55.1. Draudikas, ketinantis nukrypti nuo Aprašo nuostatų, suteikdamas palankesnes draudimo sąlygas konkrečiam sandoriui ar sandorių grupei arba tam tikram sektoriui ar sektoriams, arba tam tikrai trečiajai šaliai ar šalims, arba bendrai jų sistemai, apie tokį savo ketinimą praneša kitiems draudikams (jei yra) ir Europos Komisijai mažiausiai prieš 7 darbo dienas iki šio sprendimo įsigaliojimo ir nurodo planuojamo nukrypimo priežastis (pvz., būtinybę būti konkurencingam tarptautinėje terpėje) ir atitinkamus numatomus draudimo įmokų tarifus.

55.2. Draudikas, ketinantis nustatyti mažesnes draudimo įmokas, negu nurodyta Aprašo 53.2 punkte, apie tokį savo ketinimą praneša kitiems draudikams (jei yra) ir Europos Komisijai mažiausiai prieš 7 darbo dienas iki šio sprendimo įsigaliojimo.

55.3. Draudikas, kuris, gavęs kito draudiko pranešimą, nurodytą Aprašo 55.1 ir 55.2 punktuose, ketina suteikti dar palankesnes sąlygas už pranešimo siuntėją, apie tokį savo ketinimą praneša kitiems draudikams (jei yra) ir Europos Komisijai mažiausiai prieš 7 darbo dienas iki šio sprendimo įsigaliojimo ir nurodo numatomą draudimo įmokų tarifą.

55.4. Draudikas, kuris vadovaudamasis Aprašo 47.3 punktu ketina drausti sandorius su skolininkais, esančiais trečiosiose šalyse, kurių jis įprastomis aplinkybėmis nedraudžia, apie tokį savo ketinimą praneša kitiems draudikams (jei yra) ir Europos Komisijai mažiausiai prieš 7 darbo dienas iki šio sprendimo įsigaliojimo ir nurodo numatomą draudimo įmokų tarifą.

56. Ex-post informacinis pranešimas:

56.1. Draudikas, nusprendęs nukrypti nuo Aprašo nuostatų, suteikdamas mažiau palankias draudimo sąlygas konkrečiam sandoriui ar sandorių grupei arba tam tikram sektoriui ar sektoriams, arba tam tikrai trečiajai šaliai ar šalims, arba bendrai jų sistemai, privalo vėliausiai iki kiekvienų metų sausio 31 d. pranešti kitiems draudikams (jei yra) ir Europos Komisijai apie tokius atvejus, pasitaikiusius praėjusiais kalendoriniais metais.

56.2. Draudikas, pateikiamame metiniame pranešime nusprendęs pakoreguoti vieną ar daugiau sąlygų trečiosios šalies draudimo politikoje, nedelsdamas apie tai praneša kitiems draudikams (jei yra) ir Europos Komisijai.

56.3. Jeigu draudikas, gavęs pranešimą nurodytą Aprašo 55.1 ir 55.2 punktuose, nusprendžia suteikti tokias pačias draudimo sąlygas kaip ir pranešimo siuntėjas, apie tai nedelsiant privalo pranešti kitiems draudikams (jei yra) ir Europos Komisijai.

56.4. Draudikas nedelsdamas ir išsamiai atsako į bet kokį paklausimą dėl informacijos ar patikslinimo jų veiklos klausimais, gautą iš kitų draudikų (jei yra) arba Europos Komisijos.

57. Visi pranešimai paprastai perduodami elektroniniu paštu arba, jeigu tai būtina, kitomis tinkamomis raštiškos komunikacijos priemonėmis.

58. Konsultavimas ir informavimas kreditų draudimo, kreditų garantijų ir finansinių kreditų klausimais vyksta laikantis Tarybos sprendimo 73/391/EEB nuostatų.

 

VI. DRAUDIMO BENDROVĖS PARINKIMAS IR DRAUDIMO ĮMOKOS DALINIS KOMPENSAVIMAS

 

59. Draudimo įmokos kompensavimo procentinis dydis nustatomas Lietuvos Respublikos ūkio ministro sprendimu kiekvienais metais atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Specialiajai eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo programai skirtus asignavimus.

60. Draudiką parenka Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais teisės aktais.

______________