LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
SPRENDIMAS
DĖL VILNIAUS SENAMIESČIO APSAUGOS REGLAMENTO PAKEITIMO PROJEKTO
2008 m. balandžio 25 d. Nr. S-5-(133)
Vilnius
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2008-03-28 posėdyje, išnagrinėjusi pateiktą LR kultūros ministerijos Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento pakeitimo projektą, kurį rengė UAB „Senojo miesto architektai“, konstatuoja:
1. LR kultūros ministras 2007-01-30 įsakymu Nr. ĮV-69 „Dėl Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento pakeitimo projekto parengimo“ (Žin., 2004, Nr. 25-77 4) pavedė Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos direktoriui organizuoti kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento pakeitimo projekto parengimą pagal LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Saugomų teritorijų įstatymų bei LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kultūrinių draustinių nuostatų reikalavimus.
2. Nagrinėta Reglamento pakeitimo projekto dalis yra didelės apimties ir sudėtinga. Šiame projekte yra terminų, sąvokų ir apibrėžimų, pakeistų pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Nustatytos konservavimo, restauravimo prioritetinės tvarkybos darbų kryptys, pateikti vertybių saugojimo ir tvarkymo darbų apibrėžimai. Projekte yra ir valstybiniam kultūriniam draustiniui teisės aktų nustatytų reikalavimų taikymo bei formulavimo fragmentų. Kai kur pagerinti ir susisteminti pagal LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus tvarkymo režimai, atsisakyta anksčiau nustatyto paveldo apsaugai žalingo rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų. Reglamento projektas papildytas „Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo reglamento“ (Žin., 2005, Nr. 61-2193), išskyrus 11-tos dalies, reikalavimais.
3. Nuo 2003-12-23 galiojant LR kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-490 patvirtintam Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentui, išaiškėjo kai kurių sąvokų dviprasmybė: leistina reglamentuota nauja statyba, pastatų aukštingumas, restauravimo-atkūrimo režimu nustatyta iš dalies reglamentuota veikla, siūloma želdynų rekonstrukcija ir t.t. Tokios sąvokos sudarė laisvo interpretavimo galimybes, leidusias žaloti vertingus istorinius pastatus ir želdynus, statyti naujus pastatus bei požemines automobilių aikšteles, garažų vietas po namais, kiemais ir viešosiomis erdvėmis. Tuo menkinamos ir prarandamos vertingosios savybės, iš esmės keičiamas autentiškas Vilniaus istorinio centro (Senamiesčio) audinys.
4. 2005-04-20 įsigaliojus LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, iškilo būtinybė koreguoti Reglamentą pagal pakitusius įstatymų reikalavimus, nes buvo pakeisti sąvokų apibrėžimai, kai kurie kultūros paveldo objektų ir vertybių apsaugos bei apskaitos reikalavimai, išplėtotos teritorinės paveldo apsaugos ir administravimo nuostatos, tikslinta valstybės ir savivaldos institucijų kompetencija, pripažintas ir nustatytas didesnis visuomenės vaidmuo.
5. UNESCO ir ICOMOS ekspertai, 2004 m. vertindami Vilniaus senamiesčio detaliojo plano projektą ir šį Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą, siūlė apsaugos valdymo režimą (priežiūros, naudojimo ir tvarkymo) kiek įmanoma tikslinti ir griežtinti. Rekomendavo Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą papildyti nuostatomis, aiškinančiomis jo statusą ir vietą teisinėje sistemoje, sąsają su Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos nuostatomis ir reikalavimais, jo privalomumą, institucijų, taip pat ir nevyriausybinių organizacijų, dalyvavimą ir atsakomybę jį įgyvendinant.
6. Valstybinė kultūros paveldo komisija 2005-02-18 sprendime Nr. S-1-(109) „Dėl Vilniaus senamiesčio detaliojo plano projekto“ pasiūlė LR kultūros ministerijai patikslinti Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą pagal naujo LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Saugomų teritorijų bei Teritorijų planavimo įstatymų reikalavimus ir papildyti reglamentą veiklos senamiesčio apsaugos zonose nuostatomis, atsižvelgiant į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos, Europos architektūros paveldo apsaugos, Europos archeologijos paveldo apsaugos bei Europos kraštovaizdžio konvencijų reikalavimus (sprendimo 2.2 ir 2.3 punktai). Todėl reikia remtis Vilniaus istorinio centro nominacinėje byloje akcentuotomis vertėmis.
7. Senamiesčio reglamento pakeitimo projekte neaiškiai suformuluotas keturių veiklų, turinčių neigiamą poveikį Senamiesčio išsaugojimui, reglamentavimas, būtent:
– kvartalų ir atskirų erdvių užstatymas naujais pastatais, taip pat ir buvusių pastatų atkūrimas;
– aukštybinių pastatų statyba Senamiesčio aplinkoje (apsaugos zonoje);
– istorinių pastatų ir želdynų rekonstrukcija;
– požeminių automobilių aikštelių / garažų statyba.
– nėra aiškiai nurodyta, kas leidžiama, o kas draudžiama. Tekste vartojama neteisinė formuluotė „gali būti“; neatsisakyta kultūros paveldo apsaugai nebūdingų statybos terminų ir sąvokų. Neaiškus Reglamento privalomumas kitų teisės aktų atžvilgiu, ypač santykis su galiojančiais Vilniaus m. savivaldybės tarybos patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais – Vilniaus miesto bendruoju planu iki 2015 m. bei specialiaisiais planais.
Komisija pažymi:
1. Vilniaus istorinio centro – Senamiesčio – kol kas galiojantis apsaugos reglamentas yra koreguojamas (tikslinamas). Jo keitimu bandoma derintis prie Senamiesčio, kaip būsimo kultūrinio draustinio, saugojimo. Senamiesčio apsaugos tobulinimo ir stiprinimo procese ryškėja du etapai:
1.1. pirmas – operatyvus esamo Senamiesčio reglamento patikslinimas ir patvirtinimas, kuriam reikėtų:
1.1.1. Senamiesčio apsaugos reglamento keitimo projektą operatyviai papildyti Vilniaus istorinio centro, kaip Pasaulio paveldo paminklo, nominacinės bylos akcentuotomis vertėmis ir teikti nuorodas į tarptautines konvencijas bei Lietuvos teisės aktus, skirtus paveldosaugai;
Komisija nusprendžia rekomenduoti Kultūros ministerijai:
1. Patobulinti pateiktą Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento pakeitimo projektą:
1.1. užtikrinti, kad Reglamentas būtų pagrįstas UNESCO Pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro – nominacinės bylos nuostatomis ir tuo pagrindu nustatyti nekintamus ir draudžiamus keisti kultūrinės vertės (vertingųjų savybių) indikatorius;
1.2. Reglamento projektą papildyti su paveldo apsauga susijusių privalomų konvencijų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų sąvadu;
1.3. patikslinti Reglamento sąvokas, visose Reglamento dalyse detalizuoti ir aiškiai apibrėžti, kas leidžiama ir kas draudžiama, ypač dėl:
1.3.1. Vilniaus istorinio centro (Senamiesčio) teritorijos užstatymo tankumo, aukščio ir intensyvumo didinimo;
2. Inicijuoti Vilniaus istorinio centro valstybinio kultūrinio draustinio steigimą:
2.1. organizuoti valstybinio kultūrinio draustinio specialiojo teritorijų planavimo ir kitų įstatymais nustatytų būtinų dokumentų rengimą;
2.2. parengti ir pateikti LR Vyriausybei svarstyti nutarimo projektą dėl Vilniaus istorinio centro valstybinio kultūrinio draustinio steigimo, jo teritorijos ir apsaugos zonų ribų patvirtinimo;
2.3. ruošiant valstybinio kultūrinio draustinio apsaugos dokumentus:
2.3.1. tikslinti ir papildyti Vilniaus istorinio centro (Senamiesčio) apskaitos dokumentus: užfiksuoti, apibūdinti ir pažymėti kartogramose, iliustracinėse bei tekstinėse dalyse Senamiesčio struktūros (kraštovaizdžio, gamtinio pagrindo, urbanistinės, architektūrinės, archeologinės, medžiagiškumo ir kt.) esamą būklę (autentiškumą, pakeitimus) ir netinkamus statinius, jų grupes ar dalis, nustatyti jų pašalinimo būdus ir kitas Senamiesčio audinio pakeitimų neigiamą poveikį mažinančias priemones;
2.4. bendradarbiaujant su LR aplinkos ministerija ir Vilniaus m. savivaldybe, nustatyti steigiamo draustinio apsaugos dokumentų (Reglamento) teisinę sąveiką su Lietuvos Respublikos teritorijos (2002 m.) ir Vilniaus miesto (2007 m.) bendraisiais planais, Vilniaus m. savivaldybės tarybos patvirtintais specialiaisiais bei detaliaisiais planais, darančiais įtaką Vilniaus istorinio centro (Senamiesčio) ir jo apsaugos (buferinės) zonos, taip pat Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato apsaugai.