LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL 2009–2011 METŲ MELIORACIJOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2008 m. gruodžio 2 d. Nr. 3D-650

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi ir siekdama užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių tinkamą funkcionavimą:

1. Tvirtinu 2009–2011 metų melioracijos programą (pridedama).

2. Pavedu ministerijos sekretoriui Kaziui Sivickiui vykdyti programos įgyvendinimo kontrolę.

L. E. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO PAREIGAS          KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2008 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (1.16-0203)-5K-0829917)-6K-0813996

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2008 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. 3D-650

2009–2011 METŲ MELIORACIJOS PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2009–2011 metų melioracijos programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi bei savivaldybių 2009–2011 metų melioracijos darbų investicijų projektais.

II. PROGRAMOS MISIJA (APLINKOS ANALIZĖ)

2. Šia programa siekiama įgyvendinti racionalią melioracijos turto, melioruotos žemės naudojimo politiką, kuri skatintų ekonominius ir socialinius pokyčius, nukreiptus į žemės ūkio gamybos intensyvinimą bei kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą, kartu išsaugant ir gausinant kaimo gamtinį, materialinį ir dvasinį paveldą, taip pat apsaugant kaimo gyventojų turtą ir aplinką polderiuose nuo potvynių daromos žalos.

3. Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, kurias reikia sausinti, 1995 m. melioracijos normatyvinių dokumentų rinkinyje patvirtintais duomenimis Lietuvoje buvo 3,4 mln. ha arba 85,9 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. Nusausintose žemėse išauginama 89 proc. visos žemės ūkio produkcijos, todėl žemių melioracija šalyje yra labai svarbi žemės ūkio gamybos ir kaimo infrastruktūros dalis. Dabartiniu metu nusausintų drenažu žemės ūkio paskirties žemių plotas šalyje yra 2,6 mln. ha arba 77,7 proc. šiam tikslui naudojamos žemės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), atlikus melioruotos žemės būklės techniniu ir agrotechniniu požiūriais įvertinimą nustatyta, kad blogos būklės melioruotos žemės yra 222,4 tūkst. ha. Daugiau kaip 15,0 tūkst. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų pavirto pelke, daugiau kaip 67,3 tūkst. ha apaugo krūmais ir mišku. Apskaitos duomenimis, melioracijos statiniai nyksta. Melioracijos magistralinių griovių, kurių įrengta 53 tūkst. km, vidutinis nusidėvėjimas pasiekė 64 proc., hidrotechnikos statinių – 53 proc., žemės pylimų – 48,5 proc., drenažo – 43,6 proc.

4. Melioracijos programai 2006–2008 m., patvirtintai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3D-447 (Žin., 2005, Nr. 114-4175), įgyvendinti, Lietuvos Respublikos Seimas skyrė 2006 m. – 67,5 mln. Lt, 2007 m. – 70,3 mln. Lt, 2008 m. – 82,1 mln. Lt valstybės lėšų.

5. Atlikti darbai ir pasiekti rezultatai:

2006 m. investicijų lėšomis suremontuota ir rekonstruota 3263 ha sausinimo sistemų, 1247 km griovių, 1132 vnt. vandens pralaidų, 60 tiltų, 42 tvenkinių užtvankos, 85 kiti hidrotechnikos statiniai, 413 km požeminio drenažo linijų. Paprastosiomis lėšomis išvalyta 300 km griovių, iš griovių pašalinta 62 ha krūmų, paremtas 121 ūkininkas remontuojant jų nuosavybėje esančius melioracijos statinius.

2007 m. investicijų lėšomis suremontuota ir rekonstruota 3875 ha sausinimo sistemų, 1137 km griovių, 1059 vnt. vandens pralaidų, 55 tiltai, 55 tvenkinių užtvankos, 58 kiti hidrotechnikos statiniai, 296 km požeminio drenažo linijų. Paprastosiomis lėšomis išvalyta 676 km griovių, iš griovių pašalinta 238 ha krūmų, paremti 156 ūkininkai remontuojant jų nuosavybėje esančius melioracijos statinius.

2008 m. numatoma investicijų lėšomis suremontuoti ir rekonstruoti 6500 ha sausinimo sistemų, 950 km griovių, 900 vnt. vandens pralaidų, 40 tiltų, 50 tvenkinių užtvankų, 500 kitų hidrotechnikos statinių, 270 km požeminio drenažo linijų. Paprastosiomis lėšomis numatoma išvalyti 300 km griovių, iš griovių pašalinti 300 ha krūmų, paremti 60 ūkininkų remontuojant jų nuosavybėje esančius melioracijos statinius.

III. PROGRAMOS TIKSLAI

6. Užtikrinti tinkamas ūkininkavimo šlapiose žemėse sąlygas:

6.1. laiku nuleisti perteklinį vandenį iš nusausintų plotų;

6.2. užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių tinkamą veikimą;

6.3. apsaugoti kaimo gyventojų turtą ir aplinką polderiuose nuo potvynių daromos žalos.

7. Vykdant drenažo rekonstravimą sausinamos teritorijos ariamoje žemėje kalkinti dirvožemį didinant dirvos atsparumą erozijai ir siekiant, kad drenažas neapaugtų giliašakniais augalais ir į produkciją nepatektų sunkiųjų metalų ir radionuklidų.

8. Sudaryti prielaidas melioracijos srities moksliniams tyrimams vykdyti bei Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių patirties sklaidai Lietuvoje modeliuojant besikeičiančias ūkininkavimo sąlygas:

8.1. išnagrinėti sausinimo sistemų efektyvumą ir pertvarkymo ekonominį pagrindimą atliekant optimaliai reikalingas žemės ūkiui funkcijas mažesnės kritulių tikimybės ir labai lietingais periodais;

8.2. tirti ir teikti pasiūlymus dėl naujų medžiagų panaudojimo ir technologijų taikymo rekonstruojant ir remontuojant drenažo sistemas Lietuvos sąlygomis, tai siejant su žemių konsolidavimo strategija.

IV. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTU (BPD)

9. Pagal Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ suteikta 55 mln. Lt finansinė ES parama savivaldybėms ir kaimo bendruomenėms kaimo gyvenviečių ir bendrojo naudojimo sausinimo sistemų vandens nuleidimo drenažu ir atvirais grioviais ir juose esančių hidrotechninių statinių techninei būklei gerinti bei žemės ūkio vandens išteklių ekologinei vertei išsaugoti ir plėtoti.

10. Pagal Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ yra įvykdyti 36 projektai.

11. Atlikti darbai ir pasiekti rezultatai:

11.1. pagerinta 159325 ha sausinamo ploto būklė;

11.2. rekonstruota ir (arba) pastatyta:1923 ha polderių, 3 siurblinės, 1208 km griovių, 849 vnt. vandens pralaidų, 12 tiltų, 2 tvenkinių užtvankos, 14 km pylimų, 866 kiti hidrotechnikos statiniai, 11004 vnt. drenažo žiočių, 199 km požeminio drenažo linijų.

V. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMA

12. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje 2007 m. spalio 19 d. Komisijos (EB) sprendimu Nr. C (2007) 5076 (toliau – KPP), įvardyta problema, susijusi su vandentvarka ir žemės ūkio infrastruktūra – sausinimo sistemų tvarkymu.

13. Pagal Melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės įvertinimo pagrindinius duomenis pagal 2007-01-01, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 3D-309 (Žin., 2007, Nr. 73-2908), šalyje yra 222400 ha techniniu ir agrotechniniu požiūriu blogos būklės plotų, kuriuose reikia rekonstruoti sausinimo sistemas.

14. KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ bendrasis tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas kaimo infrastruktūros plėtrai, kuri pagerintų žemės ir miškų ūkio konkurencingumą. Priemonės veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ tikslai – pagerinti laukų bendrojo naudojimo melioracijos inžinerinės infrastruktūros techninę būklę, išsaugoti ir puoselėti žemės ūkio vandens išteklių ekologinę vertę kaimo vietovėse.

15. Pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ numatoma parama savivaldybėms ir melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijoms sausinimo sistemų ir jų hidrotechninių statinių rekonstravimui bei rūgščių dirvožemių kalkinimui siekiant pagerinti jų vandens pralaidumo savybes sausinamos teritorijos ariamoje žemėje, kur pH?<=5,5; dirbtinių vandens telkinių hidrotechninių statinių rekonstravimui; polderių rekonstravimui.

16. Vykdomi projektai nebus kartu finansuojami iš kitų nacionalinių programų ir ES fondų.

VI. FINANSINĖ PARAMA MELIORUOTOS ŽEMĖS SAVININKAMS

17. Finansinė parama melioruotos žemės savininkams nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti, atsižvelgiant į finansines galimybes, teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės lėšų, skirtų savivaldybių biudžetams valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti. Finansinės paramos dydis – iki 85 proc. projektų vertės. Likusią dalį (15 proc.) privalo apmokėti žemės savininkai.

18. Finansinė parama melioruotos žemės savininkams melioracijos statiniams statyti ir rekonstruoti gali būti teikiama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos biudžete pagal patvirtintas programas ir jų įgyvendinimo taisykles.

19. Valstybės lėšų poreikis 2009 m. paramai melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių remonto darbams atlikti (pagal žemės savininkų paraiškas) pateikiamas šios programos 3 priede.

20. Vadovaujantis Valstybės finansinės paramos, teikiamos melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams atlikti, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-481 (Žin., 2004, Nr. 129-4635), paraiškas savivaldybėms žemės savininkai gali teikti kasmet.

VII. MELIORUOTOS ŽEMĖS SAVININKŲ ĮTRAUKIMAS Į MELIORACIJOS SISTEMŲ VALDYMĄ

21. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalyje žemės plotai, kuriuose buvo įrengiamos sausinimo sistemos, siekė nuo keleto iki kelių šimtų ha. Savininkams grąžinamoje žemėje melioracijos sistemos tampa bendrojo naudojimo sistemomis, jų priežiūra vieno savininko žemėje beveik nebeįmanoma, kadangi dėl vandens nuleidimo, kuris siejasi su vandens pritekamų ir turinčių drėgmės perteklių plotų ribomis ir kurie nesutampa su savininkų žemės plotais, melioracijos sistemų funkcionavimas negali būti dalomas pagal melioruotos žemės savininkų sklypus. Dėl to melioruotos žemės naudotojai skatinami jungtis į melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijas, kad galėtų tinkamai prižiūrėti melioracijos sistemas ir statinius, pagerinti melioruotos žemės būklę.

22. ES struktūrinių fondų lėšomis parengtas projektas, pagal kurį bandomojoje teritorijoje (Ukmergės rajono ir Rietavo savivaldybėse), įvertinus teritorijos gyventojų poreikius, vadovaujantis teisės aktais įkurtos melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijos. Melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijos jau veikia Biržų, Panevėžio, Klaipėdos, Kupiškio, Rokiškio ir kt. rajonų savivaldybėse.

23. Įsteigtos ir įregistruotos asociacijos gali atstovauti savo narių interesams valstybės bei savivaldybių institucijose, dalyvauti ES ir/arba Lietuvos Respublikos finansuojamuose projektuose, programose, organizuoti ir/arba atlikti drenažo sistemų priežiūros ir kalkinimo darbus, teikti žemės ūkio technikos remonto, serviso paslaugas ir kt., taip pat turi teisę pasinaudoti KPP finansine parama žemės ūkio vandentvarkai (melioracijos statiniams rekonstruoti). Asociacijos numatytos kaip tinkami pareiškėjai tokiai paramai gauti. Be to, asociacijos nustatyta tvarka gali dalyvauti konkursuose melioracijos statinių priežiūros darbams atlikti, taip pat savo jėgomis organizuoti asociacijos nariams nuosavybės teise priklausančio drenažo remontą.

VIII. MELIORACIJOS VALDYMO TOBULINIMAS

24. Dalis melioracijos statinių, kaip nusausintos žemės priklausiniai, tapo žemės savininkų nuosavybe. Dėl to sunkiau atlikti melioracijos statinių priežiūros, remonto, kontrolės organizavimo darbus, nustatyti darbų finansavimo šaltinius, aktyvinant melioruotų žemių savininkų ir melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijų kūrimą, teikiant investicijų projektus, norint maksimaliai pasinaudoti ES parama bei pritraukiant žemės savininkų nuosavas lėšas melioracijos sistemų ir statinių remontui atlikti. Savivaldybių melioracijos specialistai kasmet privalo:

24.1. vykdyti:

24.1.1. melioruotos žemės būklės stebėjimą;

24.1.2. teisės aktų nustatyta tvarka vykdomų darbų ir eksploatacijos techninę priežiūrą;

24.1.3. tvenkinių hidrotechninių statinių priežiūrą pagal Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles (LAND 2-95), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 „Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės LAND 2-95“ (Žin., 1997, Nr. 70-1790);

24.1.4. melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą taikant geografinę informacinę MelGIS sistemą;

24.2. sudaryti:

24.2.1. melioracijos darbų programas;

24.2.2. vykdomų darbų objektų sąrašus;

24.2.3. paslaugų ir darbų sutartis;

24.3. atlikti:

24.3.1. užsakovo funkcijas rengiant melioracijos statinių techninius darbo projektus;

24.3.2. tiltų, sausinimo sistemų siurblinių priežiūrą.

24.4. pagal kompetenciją kontroliuoti, ar žemės savininkai ir valstybinės žemės nuomotojai vadovaujasi Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Melioruotos žemės savininkų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-186 (Žin., 2008, Nr. 42-1561), ir Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 42-1562 (Žin., 2008, Nr. 42-1562);

24.5. nustatyti technines sąlygas ir išduoti leidimus statiniams melioruotoje žemėje projektuoti ir statyti, kontroliuoti jų įvykdymą;

24.6. nagrinėti prašymus ir pasiūlyti sprendimų dėl melioruotos žemės apsodinimo mišku būdus;

24.7. pildyti melioracijos duomenų kompiuterinę bazę taikant geografinę informacinę sistemą MelGIS;

24.8. derinti kitų žinybų techninius ar darbo projektus;

24.9. dalyvauti tarpžinybinių komisijų darbe;

24.10. organizuoti darbų ir paslaugų viešuosius pirkimus.

IX. MELIORACIJOS MOKSLO TIRIAMIEJI DARBAI

25. Siekiant sukurti moksliniais tyrimais pagrįstą žemės ūkio melioracijos sistemą, sudaryti sąlygas racionaliai ūkininkauti, atsižvelgiant į gamtinius veiksnius ir naujus ūkininkavimo būdus, būtina atlikti melioracijos mokslinius tyrimus, įvertinti ES šalių patirtį teikiant paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei nustatyti reikiamas priemones. Reikia išanalizuoti, ar tikslinga įrengti ir rekonstruoti drenažo sistemas, efektyviai veikiančias esant mažesnei kritulių tikimybei ir labai lietingais metais, įvertinti jų ekonominį efektyvumą, kokias naujas medžiagas panaudoti ir technologijas taikyti remontuojant ir rekonstruojant melioracijos statinius Lietuvos sąlygomis.

26. Numatoma tyrimus vykdyti šiomis kryptimis:

26.1. nustatyti melioracijos sistemų modernizavimo būdus, jiems įgyvendinti reikalingas priemones, pagrįsti jų ekonomiškumą įvertinant privataus ūkininkavimo aspektus;

26.2. tobulinti sausinimo sistemų priežiūros technologijas optimaliausiais ekologiniu ir ekonominiu požiūriais, pagrįsti sausinimo sistemų funkcionalumo ir ekologinės integracijos poveikio aplinkai suderinamumą;

26.3. pagrįsti integruotų sausinimo sistemų gedimų prevencijos reikalavimus;

26.4. tobulinti melioracijos statinių techninės būklės ir melioruotos žemės vertinimo metodiką ir kontrolę.

27. Numatoma parengti priemones ir pasiūlymus:

27.1. dėl melioracijos sistemų veikimo tobulinimo;

27.2. dėl nusausinimo intensyvumo padidinimo;

27.3. dėl sistemų naudojimo tobulinimo, įvertinant žemės naudojimo pakitimus;

27.4. dėl melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbų ekonominio pagrįstumo;

27.5. dėl melioruotos žemės naudotojų įtraukimo į melioracijos statinių remonto bei rekonstravimo darbų finansavimo procesą.

28. Atlikus šiuos mokslinius tyrimus, atsižvelgiant į naujas ūkininkavimo sąlygas, bus parengti atitinkami teisės aktai, didelių drenažo sistemų pertvarkymo techniniai normatyviniai dokumentai ir sukurtos drenažo sistemų veikimo gerinimo priemonės ir technologijos.

29. Be šių pagrindinių mokslinių tyrimų krypčių, bus sprendžiami ir kiti klausimai:

29.1. toliau kuriama melioracijos geografinė informacinė sistema, kuri bus derinama su kitomis (Aplinkos ministerijos) kuriamomis duomenų bazėmis;

29.2. atliekami melioracijos sistemų pertvarkymo tyrimai ir modernizavimas atsižvelgiant į žemės konsolidacijos projektą;

29.3. vykdomi polderių hidrologiniai ir techniniai tyrimai atsižvelgiant į naujas ūkininkavimo ir gamtines sąlygas;

29.4. vykdomi melioracijos sistemų ir jose esančių statinių priežiūros, remonto ir rekonstravimo būdų ir techninių priemonių tyrimai;

29.5. kuriamos melioracijos statinių racionalios konstrukcijos ir technologijos.

30. Mokslinių tyrimų pagrindu bus reguliariai tobulinami ir kuriami nauji melioracijos sistemų bei jų hidrotechninių statinių normatyviniai katalogai. Numatoma iki 2011 metų suderinti melioracijos techninius normatyvinius dokumentus su ES standartais ir reikalavimais, taip pat statybos reglamentais.

31. Siekiant sujungti ir veiksmingiau panaudoti šalies melioracijos mokslo potencialą, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto ir Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto mokslininkų tyrimų rezultatai bus nagrinėjami bendrose mokslinėse konferencijose ir skelbiami leidinyje „Vandens ūkio inžinerija“, svarstomi rengiami techniniai normatyviniai dokumentai, siekiama integruoti melioracijos mokslo ir studijų potencialą į gamybos veiklą.

32. Tobulinant specialistų kvalifikacijos kėlimo sistemą Lietuvoje bus siekiama pasinaudoti melioracijos mokslo pasiekimais ir pritaikyti ES šalių melioracijos patirtį.

X. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI

33. Įgyvendinus programos nuostatas, laiku vykdant melioracijos sistemų priežiūrą, taip pat suremontavus ir rekonstravus melioracijos sistemas bei pritaikius agromelioracines priemones bus:

33.1. atkurtas žemės našumas (apie 12 balų);

33.2. padidintos žemės ūkio veiklos subjektų pajamos;

33.3. pagerinta socialinė ir buitinė kaimo aplinka ir sauga;

33.4. pagerinta 341 tvenkinio, 1453 tiltų, 307 lieptų, 56000 pralaidų, 50000 km griovių ir kitų statinių eksploatacijos būklė;

33.5. pagerinta 2,6 mln. ha drenažo sistemų funkcionalumas;

33.6. užtikrintas 50 tūkst. ha polderių sistemų funkcionalumas;

33.7. pagerinta sausinamų plotų ekologinė būklė.

XI. PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMAS

34. Programai įgyvendinti naudojamos valstybės lėšos:

34.1. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių priežiūros darbams finansuoti, melioracijos sistemų ir jų hidrotechninių statinių priežiūros, remonto ir statybos techniniams normatyviniams dokumentams rengti bei atnaujinti:

34.1.1. polderių sausinimo sistemų siurblinių eksploatacijos ir kitų šių sistemų melioracijos statinių eksploatacijos darbams finansuoti;

34.1.2. melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių eksploatacijos darbams finansuoti;

34.1.3. techniniams normatyviniams dokumentams rengti ir atnaujinti;

34.1.4. melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitai tvarkyti taikant geografinę informacinę MelGIS sistemą;

34.2. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių remonto darbams finansuoti (įskaitant šių statinių remonto techninės-sąmatinės dokumentacijos parengimą):

34.2.1. drenažo sistemų ir melioracijos statinių remonto darbams finansuoti;

34.2.2. polderių sausinimo sistemų siurblinių ir kitų šių sistemų melioracijos statinių remonto darbams finansuoti;

34.2.3. melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių remonto darbams finansuoti;

34.3. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių rekonstravimo darbams finansuoti (išskyrus rekonstravimo projektus, finansuojamus pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“), įskaitant rekonstravimo darbų techninės-sąmatinės dokumentacijos parengimą.

35. Programai įgyvendinti naudojamos valstybės ir žemės savininkų ar kitų naudotojų nuosavos lėšos (paramai melioruotos nevalstybinės žemės savininkams melioracijos sistemų ir statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti).

36. Programai įgyvendinti naudojamų valstybės lėšų poreikis pagal savivaldybes pateikiamas šios programos 1 priede. Lėšos numatomos (tikslinamos) rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programos projektą.

37. Programai įgyvendinti naudojamos paramos pagal KPP lėšos:

37.1. sausinimo sistemoms ir jų hidrotechniniams statiniams rekonstruoti bei rūgščioms dirvoms kalkinti sausinamos teritorijos ariamoje žemėje, kur pH?<=5,5;

37.2. dirbtinių vandens telkinių hidrotechniniams statiniams rekonstruoti;

37.3. polderiams rekonstruoti.

38. Pagal KPP 1 krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ iš viso numatyta 38 mln. EUR (131 mln. Lt) paramos lėšų. Lėšų kiekis metams skiriamas atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Parama numatyta savivaldybėms, patikėjimo teise valdančioms valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, ir melioracijos sistemų (statinių) naudotojų asociacijoms – ribotos atsakomybės, nesiekiantiems pelno juridiniams asmenims, kurių veiklos tikslas – palaikyti bendrojo naudojimo melioracijos sistemų gerą būklę asociacijos narių naudojamoje melioruotoje žemėje.

XII. PROGNOZUOJAMI REZULTATAI

39. Programos įgyvendinimas leis pagerinti melioracijos sistemų ir statinių būklę, atkurti dirvožemio derlingumą, taip suteikiant paramą žemės savininkams, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems žemės ūkio veiklos subjektams.

40. Bus atliekami įvairūs melioracijos darbai:

suremontuota:

1980 vnt. pralaidų;

200 tiltų ir lieptų;

130 užtvankų;

30 sausinimo siurblinių;

40 km polderių pylimų;

rekonstruota:

6090 km griovių;

690 vnt. pralaidų;

60 tiltų ir lieptų;

18 užtvankų;

200 km drenažo rinktuvų;

24 sausinimo siurblinės;

9 km polderių pylimų.

41. Valstybės lėšomis planuojami atlikti darbai bei prognozuojami rezultatai (per vienerius metus) pateikiami šios programos 2 priede.

XIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA BEI ATSAKOMYBĖ

42. Savivaldybės:

42.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais terminais ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka rengia ir teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai melioracijos darbų investicijų projektus;

42.2. atsako už joms skirtų programos lėšų naudojimą;

42.3. tvirtina konkrečių savivaldybės melioracijos objektų ir darbų, atliekamų programos lėšomis, sąrašus, apimtis ir finansavimo limitus;

42.4. atlieka darbų, vykdomų programos lėšomis, užsakovo funkcijas;

42.5. tvarko joms skirtų programos lėšų apskaitą;

42.6. vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243 „Dėl melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos“ (Žin., 2004, Nr. 77-2685) informuoja kiekvieno mėnesio 5 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją apie programos įgyvendinimą.

43. Melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai naudoja pagal paskirtį ir prižiūri melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, nuosavybės teise priklausančius žemės savininkui, ir skubiai remontuoja, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui ir aplinkai.

XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44. Melioracijos darbai programos lėšomis perkami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka.

45. Melioracijos darbai programos lėšomis finansuojami laikantis teisės aktų, taikomų iš biudžeto finansuojamoms programoms vykdyti.

46. Programos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

47. Nepanaudotos valstybės lėšos, pasibaigus metams, grąžinamos į valstybės biudžetą.

48. Paramos pagal KPP lėšos naudojamos vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Žin., 2007, Nr. 41-1562).

_________________

2009–2011 metų melioracijos programos

1 priedas

2009 M. VALSTYBĖS LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES

Eil. Nr.	Savivaldybės	Iš viso	Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (paprastosios išlaidos)		Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (nepaprastosios išlaidos)
			melioracijai iš viso	iš jų polderiams eksploatuoti
					melioracijai iš viso	iš jų polderiams eksploatuoti
1	2	3	4	5	6	7
1.	Akmenės rajono	1596	216		1380
2.	Alytaus rajono	2472	370	70	2102
3.	Anykščių rajono	2093	593		1500
4.	Birštono	103	64		39
5.	Biržų rajono	4250	950		3300
6.	Druskininkų	269	28		241
7.	Elektrėnų	602	102	15	500
8.	Ignalinos rajono	1532	475	43	1057
9.	Jonavos rajono	1373	373		1000
10.	Joniškio rajono	2500	500		2000
11.	Jurbarko rajono	2700	500		2200
12.	Kaišiadorių rajono	1670	470	110	1200
13.	Kalvarijos	800	100	30	700
14.	Kauno rajono	3700	700		3000
15.	Kazlų Rūdos	772	62		710
16.	Kėdainių rajono	3004	1104	30	1900
17.	Kelmės rajono	2690	450		2240
18.	Klaipėdos rajono	2850	850	650	2000	300
19.	Kretingos rajono	2347	781	60	1566	66
20.	Kupiškio rajono	2305	650		1655
21.	Lazdijų rajono	2128	628	205	1500
22.	Marijampolės	2365	245	35	2120
23.	Mažeikių rajono	3153	800		2353
24.	Molėtų rajono	1540	500	100	1040	200
25.	Pagėgių	717	317	170	400	50
26.	Pakruojo rajono	4969	869		4100	115
27.	Palangos miesto	230	130	130	100	100
28.	Panevėžio rajono	7000	2400		4600
29.	Pasvalio rajono	4090	890		3200
30.	Plungės rajono	1784	310		1474
31.	Prienų rajono	1514	350		1164
32.	Radviliškio rajono	4675	1175		3500
33.	Raseinių rajono	3230	200		3030
34.	Rietavo	1130	300		830
35.	Rokiškio rajono	3700	700		3000
36.	Skuodo rajono	2613	437		2176
37.	Šakių rajono	4400	700		3700
38.	Šalčininkų rajono	1997	474	60	1523
39.	Šiaulių rajono	3816	435		3381
40.	Šilalės rajono	2935	375		2560
41.	Šilutės rajono	8956	3956	3400	5000	3000
42.	Širvintų rajono	1069	147		922
43.	Švenčionių rajono	1100	100		1000
44.	Tauragės rajono	1950	250		1700
45.	Telšių rajono	1969	220		1749
46.	Trakų rajono	650	250		400
47.	Ukmergės rajono	3290	550	60	2740	150
48.	Utenos rajono	2003	378		1625
49.	Varėnos rajono	703	103	30	600
50.	Vilkaviškio rajono	2350	300		2050
51.	Vilniaus rajono	1464	200		1264
52.	Zarasų rajono	810	80		730
	IŠ VISO	123928	28107	5198	95821	3981

2010 M. VALSTYBĖS LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES

Eil. Nr.	Savivaldybės	Iš viso	Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (paprastosios išlaidos)		Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (nepaprastosios išlaidos)
			melioracijai iš viso	iš jų polderiams eksploatuoti
					melioracijai iš viso	iš jų polderiams eksploatuoti
1	2	3	4	5	6	7
1.	Akmenės rajono	1822	216		1606
2.	Alytaus rajono	2570	370	70	2200
3.	Anykščių rajono	2293	593		1700
4.	Birštono	103	64		39
5.	Biržų rajono	4450	950		3500
6.	Druskininkų	278	28		250
7.	Elektrėnų	702	102	15	600
8.	Ignalinos rajono	1635	475	43	1160
9.	Jonavos rajono	1573	373		1200
10.	Joniškio rajono	2700	500		2200
11.	Jurbarko rajono	2800	500		2300
12.	Kaišiadorių rajono	1870	470	110	1400
13.	Kalvarijos	800	100	30	700
14.	Kauno rajono	4200	700		3500
15.	Kazlų Rūdos	772	62		710
16.	Kėdainių rajono	3656	1104	30	2552
17.	Kelmės rajono	2690	450		2240
18.	Klaipėdos rajono	2950	850	650	2100	300
19.	Kretingos rajono	2281	781	60	1500
20.	Kupiškio rajono	2350	650		1700
21.	Lazdijų rajono	2128	628	205	1500
22.	Marijampolės	2365	245	35	2120
23.	Mažeikių rajono	3153	800		2353
24.	Molėtų rajono	1700	500	100	1200	200
25.	Pagėgių	787	317	170	470	70
26.	Pakruojo rajono	4969	869		4100	115
27.	Palangos miesto	240	130	130	110	110
28.	Panevėžio rajono	7660	2400		5260
29.	Pasvalio rajono	4290	890		3400
30.	Plungės rajono	2080	310		1770
31.	Prienų rajono	1514	350		1164
32.	Radviliškio rajono	4975	1175		3800
33.	Raseinių rajono	3280	250		3030
34.	Rietavo	1296	300		996
35.	Rokiškio rajono	4000	700		3300
36.	Skuodo rajono	2613	437		2176
37.	Šakių rajono	4400	700		3700
38.	Šalčininkų rajono	2149	474	60	1675
39.	Šiaulių rajono	3816	435		3381
40.	Šilalės rajono	3375	375		3000
41.	Šilutės rajono	8956	3956	3400	5000	3000
42.	Širvintų rajono	1347	147		1200
43.	Švenčionių rajono	1200	100		1100
44.	Tauragės rajono	2150	250		1900
45.	Telšių rajono	1420	220		1200
46.	Trakų rajono	700	250		450
47.	Ukmergės rajono	3200	550	60	2650	150
48.	Utenos rajono	968	378		590
49.	Varėnos rajono	793	103	30	690
50.	Vilkaviškio rajono	2350	300		2050
51.	Vilniaus rajono	1464	200		1264
52.	Zarasų rajono	810	80		730
	IŠ VISO	128643	28157	5198	100486	3945

2011 M. VALSTYBĖS LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES

Eil. Nr.	Savivaldybės	Iš viso		Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti (paprastosios išlaidos)		Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti (nepaprastosios išlaidos)
				melioracijai iš viso	iš jų polderiams eksploatuoti
						melioracijai iš viso	iš jų polderiams eksploatuoti
1	2	3		4	5	6	7
1.	Akmenės rajono	1916		216		1700
2.	Alytaus rajono	2670		370	70	2300
3.	Anykščių rajono	2593	593			2000
4.	Birštono	103	64			39
5.	Biržų rajono	4450	950			3500
6.	Druskininkų	278	28			250
7.	Elektrėnų	802	102		15	700
8.	Ignalinos rajono	1745	475		43	1270
9.	Jonavos rajono	1873	373			1500
10.	Joniškio rajono	2800	500			2300
11.	Jurbarko rajono	2900	500			2400
12.	Kaišiadorių rajono	2070	470		110	1600
13.	Kalvarijos	800	100		30	700
14.	Kauno rajono	4400	700			3700
15.	Kazlų Rūdos	772	62			710
16.	Kėdainių rajono	3911	1104		30	2807
17.	Kelmės rajono	2690	450			2240
18.	Klaipėdos rajono	3050	850		650	2200	300
19.	Kretingos rajono	2281	781		60	1500
20.	Kupiškio rajono	2350	650			1700
21.	Lazdijų rajono	2128	628		205	1500
22.	Marijampolės	2365	245		35	2120
23.	Mažeikių rajono	3388	800			2588
24.	Molėtų rajono	2000	500		100	1500
25.	Pagėgių	867	317		170	550	100
26.	Pakruojo rajono	4969	869			4100	115
27.	Palangos miesto	250	130		130	120	120
28.	Panevėžio rajono	8130	2400			5730
29.	Pasvalio rajono	4490	890			3600
30.	Plungės rajono	2430	310			2120
31.	Prienų rajono	1514	350			1164
32.	Radviliškio rajono	5275	1175			4100
33.	Raseinių rajono	3330	300			3030
34.	Rietavo	1495	300			1195
35.	Rokiškio rajono	4200	700			3500
36.	Skuodo rajono	2613	437			2176
37.	Šakių rajono	4400	700			3700
38.	Šalčininkų rajono	2301	474		60	1827
39.	Šiaulių rajono	3816	435			3381
40.	Šilalės rajono	3375	375			3000
41.	Šilutės rajono	8956	3956		3400	5000	3000
42.	Širvintų rajono	1547	147			1400
43.	Švenčionių rajono	1300	100			1200
44.	Tauragės rajono	2350	250			2100
45.	Telšių rajono	1720	220			1500
46.	Trakų rajono	750	250			500
47.	Ukmergės rajono	3200	550		60	2650	150
48.	Utenos rajono	968	378			590
49.	Varėnos rajono	893	103		30	790
50.	Vilkaviškio rajono	2350	300			2050
51.	Vilniaus rajono	1464	200			1264
52.	Zarasų rajono	810	80			730
	IŠ VISO	134098	28207		5198	105891	3785

VALSTYBĖS LĖŠŲ TECHNINIAMS NORMATYVINIAMS DOKUMENTAMS RENGTI IR ATNAUJINTI POREIKIS

Eil. Nr.	Metai	tūkst. Lt
1.	2009	200
2.	2010	200
3.	2011	200
IŠ VISO		600

_________________

2009–2011 metų melioracijos programos

2 priedas

I. VALSTYBĖS LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI

BEI LAUKIAMI REZULTATAI (PER VIENERIUS METUS)

1. Melioracijos statinių eksploatacija tūkst. Lt

1.1.	Sausinimo siurblinių eksploatacija	vnt.	91	1365
1.2.	Pylimų eksploatacija	km	416	500
1.3.	Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija	vnt.	341	1023
	IŠ VISO			2888

2. Melioracijos statinių remontas

2.1.	Pralaidų remontas	vnt.	660	9912
2.2.	Tiltų ir lieptų remontas	vnt.	67	4020
2.3.	Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas	vnt.	43	2580
2.4.	Sausinimo siurblinių remontas	vnt.	10	1000
2.5.	Pylimų remontas	km	13	910
	IŠ VISO			18422

3. Melioracijos statinių rekonstravimas

3.1.	Griovių rekonstravimas	km	2032	73785
3.2.	Tiltų rekonstravimas	vnt.	19	3800
3.3.	Pralaidų rekonstravimas	vnt.	232	9280
3.4.	Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas	vnt.	6	2400
3.5.	12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas	km	67	5360
3.6.	Sausinimo siurblinių rekonstravimas	vnt.	8	1765
3.7.	Pylimų rekonstravimas	km	3,1	1550
	IŠ VISO			97872

4. Projektinės dokumentacijos parengimas 4746 tūkst. Lt

5. Valstybės finansinė parama melioruotų

žemių savininkams tūkst. Lt

5.1.

Melioracijos statinių remonto darbai

ha

900

4000

6. Techninių normatyvinių dokumentų

parengimas ir atnaujinimas 200 tūkst. Lt

II. PARAMOS PAGAL KPP LĖŠOMIS ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI BEI LAUKIAMI REZULTATAI (PER VIENERIUS METUS)

Melioracijos sistemų ir statinių rekonstravimas 18700 tūkst. Lt

1.	Drenažo sistemų rekonstravimas	km	428
2.	Hidrotechninių statinių dirbtiniuose vandens telkiniuose rekonstravimas	km	0,42
3.	Polderių pylimų rekonstravimas	km	2,8

_________________

2009–2011 metų melioracijos programos

3 priedas

VALSTYBĖS FINANSINĖS PARAMOS MELIORUOTŲ ŽEMIŲ SAVININKAMS LĖŠŲ POREIKIO PAGAL SAVIVALDYBES 2009 M. PARAIŠKŲ SUVESTINĖ

Eil. Nr.	Savivaldybė	Numatomas nusausintoje žemėje esančių melioracijos statinių remontas (ha)		Darbų kompleksiškumas (ha)		Numatomi melioracijos statinių priežiūros darbai (tūkst. Lt)	Pareiškėjų finansinių išlaidų dalis		Reikalinga valstybės finansinės paramos lėšų suma (tūkst. Lt)
		iš viso	iš jų turi įtakos aplinkiniams nusausintos žemės plotams	darbai pareiškėjo melioruotame žemės plote	kompleksinis projektas kartu tvarkant valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius		tūkst. Lt	proc.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
1.	Biržų rajono	33,3	1,0	32,3	33,3	–	49,5	15	280,5
2.	Jonavos rajono	115,0	49,0	115,0	115,0	–	54,7	15	310,0
3.	Kauno rajono	244,0	244,0	244,0	–	–	56,5	15	320,0
4.	Kėdainių rajono	15,0	5,0	10,0	15,0	–	15,9	15	90,1
5.	Kupiškio rajono	34,6	5,9	28,7	34,6	–	35,3	15	200,0
6.	Pakruojo rajono	14,5	–	14,5	–	–	15,0	15	85,0
7.	Panevėžio rajono	355,5	15,8	355,5	344,8	–	304,7	15	1726,7
8.	Pasvalio rajono	6,3	1,5	4,8	6,3	–	5,1	15	29,1
9.	Radviliškio rajono	10,5	0,8	10,0	10,5	–	13,7	15	77,3
10.	Rokiškio rajono	50,2	32,0	50,2	50,2	–	65,4	15	370,6
11.	Skuodo rajono	27,0	–	27,0	–	–	28,2	15	160,0
12.	Šiaulių rajono	6,0	3,7	6,0	–	–	9,3	15	52,7
13.	Utenos rajono	10,1	–	10,1	–	–	30,0	15	170,0
IŠ VISO		922,0	358,7	908,1	609,7	–	683,3	15	3872,0

_________________