VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKO

 

Į S A K Y M A S

DĖL VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS, VERTINIMO, INFORMACIJOS KAUPIMO IR TEIKIMO TAISYKLIŲ BEI APSKAITOS LAPŲ, ŽURNALŲ IR KNYGŲ FORMŲ PATVIRTINIMO

 

2003 m. lapkričio 10 d. Nr. 1A-55

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymu (Žin.,1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) bei remdamasis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1A-42 „Dėl grynaveislių ir hibridinių kiaulių produktyvumo bei jų genetinės vertės nustatymo metodų patvirtinimo“:

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo ir informacijos teikimo taisykles;

1.2. Veislinio kuilio lapą (forma Nr. 1-K);

1.3. Veislinės paršavedės lapą (forma Nr. 2-K);

1.4. Kiaulių kergimo – sėklinimo žurnalą (forma Nr. 3-K);

1.5. Apsiparšiavimų ir prieauglio apskaitos knygą (forma Nr. 4-K).

2. Laikau netekusiu galios Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 28 „Dėl Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, Veislinių kiaulių kontrolinio penėjimo ir skerdenų vertinimo taisyklių bei Veislinių kiaulių produktyvumo apskaitos formų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 104-3734).

3. Pavedu:

3.1. Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai, vadovaujantis 1 punktu patvirtintomis taisyklėmis, vykdyti veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę, kontrolinį penėjimą, skaičiuoti kiaulių veislinę vertę ir skelbti ją nustatyta tvarka;

3.2. rajonų vyriausiesiems specialistams – valstybiniams veislininkystės inspektoriams kontroliuoti, kad veislinių kiaulių produktyvumas, produktyvumo apskaita ir veislinių kiaulių kontrolinis penėjimas būtų vykdomas vadovaujantis šiuo įsakymu patvirtintomis taisyklėmis;

3.3. įsakymo vykdymą kontroliuoti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kiaulininkystės skyriui.

4. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

 

 

VIRŠININKAS                                                                        KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS


PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

viršininko 2003 m. lapkričio 10 d.

įsakymu Nr. 1A-55

 

Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo, informacijos kaupimo ir teikimo taisyklės

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šios taisyklės reglamentuoja veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę, vertinimą ir informacijos apie kiaulių veislinę vertę kaupimą ir teikimą.

2. Veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę ir vertinimą vykdo Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis.

3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Kiaulių veislininkystė – selekcijos priemonių sistema kiaulėms veisti ir genetiškai tobulinti.

Grynaveislės kiaulės – visos kiaulės, kurių tėvai ir protėviai įrašyti į tos pačios kiaulių veislės kilmės knygą ir kurios pačios yra įregistruotos arba tinkamos būti registruojamos tokiose kilmės knygose.

Hibridinės kiaulės – visos kiaulės, įtrauktos į registrą, kurios gautos kryptingai kryžminant:

kelių veislių ar linijų grynaveislius gyvulius;

gyvulius, kurie patys gauti sukryžminus kelių veislių ar linijų grynaveislius gyvulius;

grynaveislius gyvulius su gyvuliais, priskiriamais vienai iš nurodytųjų kategorijų.

Veislinis prieauglis kiaulaitės – nuo gimimo iki pripažinimo tinkamomis veisti arba naudoti jų kiaušialąstes ir embrionus. Kuiliukai – nuo gimimo iki pripažinimo tinkamais kergti arba naudoti sėklinimui jų spermą.

Veisliniai kuiliai – kuiliai, kurių kilmė ir individualios veislinės savybės atitinka veislei keliamus reikalavimus, yra įregistruoti kiaulių veislininkystės informacijos sistemoje, kilę iš patikrintų pagal palikuonių kontrolinį penėjimą tėvų ir pagal produktyvumo kontrolės ir genetinės vertės nustatymo rezultatus pripažinti tinkamais kergti arba naudoti sėklinimui jų spermą.

Veislinės paršavedės – kiaulės nuo pirmo apsiparšiavimo, kurių kilmė ir individualios veislinės savybės atitinka veislei keliamus reikalavimus, yra įregistruotos kiaulių veislininkystės apskaitos sistemoje ir pagal produktyvumo kontrolės bei genetinės vertės nustatymo rezultatus pripažintos tinkamomis veisti arba naudoti jų kiaušialąstes ir embrionus.

Pagrindinė grupė 30 proc. geriausiai įvertintų visos populiacijos kiaulių.

Kilmės pažymėjimas – oficialus dokumentas, išduodamas pripažintos veislininkystės institucijos, liudijantis gyvulio tapatybę ir apibūdinantis jo kilmę, produktyvumą bei kitas veislines savybes.

Kiaulių produktyvumo kontrolė ir veislininkystės apskaita – kiaulių individualių produktyvumo ir reprodukcinių savybių nustatymas, duomenų apskaita, registravimas ir kaupimas Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties (toliau – VKVS) informacijos sistemoje.

Veislinis ūkis – juridinis ar fizinis asmuo, turintis nuosavybės teisę į kontroliuojamų veislinių kiaulių bandą, ir kuriame:

veisiama ne daugiau kaip dviejų veislių paršavedžių grynaveislės bandos;

pirmos kartos hibridams gauti laikoma ne daugiau kaip kitų dviejų veislių kuiliai;

nustatyta tvarka vedama veislininkystės apskaita;

veislinių kiaulių genealogija ir apskaita registruojama VKVS informacijos sistemoje;

kuiliai ir paršavedės vertinami palikuonių kontrolinio penėjimo metodu, o veislinis prieauglis – pagal raumeningumą, nustatytą ultragarsu;

laikomasi veterinarijos ir sanitarijos reikalavimų, laiku atliekamos profilaktinės priemonės;

geros kiaulių šėrimo ir laikymo sąlygos.

Kuilių spermos ėmimo centras – juridinis ar fizinis asmuo, laikantis kuilius reproduktorius, kilusius iš patikrintų pagal palikuonių kontrolinį penėjimą tėvų, ir pagal produktyvumo kontrolės bei genetinės vertės nustatymo rezultatus pripažinti tinkamais naudoti sėklinimui jų spermą.

4. Veislines kiaules vertina ir įrašyti į kilmės knygas teikia VKVS specialistai. Kiaulių vertinimo ataskaita sudaroma kiekvienais metais iki būsimų metų kovo 1 dienos pagal sausio 1 dienos duomenis.

5. Lietuvoje veisiamos kiaulės pagal atitikimą veislių požymiams skirstomos į keturias veislių grupes:

5.1. pirmoji – Lietuvos baltosios ir jų tipai, didžiosios baltosios, jorkšyrai bei jų pirmos kartos hibridai;

5.2. antroji – landrasai bei jų pirmos kartos hibridai;

5.3. trečioji – pjetrėnai, hempšyrai, diurokai ir jų hibridai su tarpinės veislės kiaulėmis;

5.4. ketvirtoji – Lietuvos vietinės, Lietuvos baltosios senojo genotipo (genofondinės) kiaulės.

6. Lietuvoje veisiamos kiaulės pagal produktyvumo kryptį skirstomos į motininę, tarpinę ir tėvinę veisles:

6.1. motininės veislės – Lietuvos vietinės, Lietuvos baltosios, didžiosios baltosios, jorkšyrai;

6.2. tarpinė veislė – landrasai;

6.3. tėvinės veislės – diurokai, pjetrėnai, hempšyrai ir jų hibridai su tarpinės veislės kuiliais.

7. Didžiosioms baltosioms priskiriamos Anglijos, Danijos, Olandijos, Vokietijos selekcijos didžiosios baltosios.

8. Jorkšyrams priskiriami Norvegijos, Olandijos, Švedijos selekcijos jorkšyrai.

9. Landrasams priskiriami Danijos, Norvegijos, Olandijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos selekcijos landrasai.

10. Veislinės kiaulės turi būti suženklintos pagal galiojančias veislinių kiaulių registravimo ir identifikavimo taisykles.

11. Pirmosios ir antrosios veislių grupių veisliniai kuiliai, paršavedės ir jų prieauglis vertinami pagal patvirtintą BLUP (Best linear unbased prediction) metodiką, o trečiosios ir ketvirtosios veislių grupių kiaulės vertinamos pagal 100 balų sistemą.

12. Kiaulių produktyvumo kontrolės, kuilių ir paršavedžių įvertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, streso tyrimų duomenys, įrašyti ir apibendrinti VKVS informacijos sistemoje, yra pagrindas nustatant gyvulio veislinę vertę ir išduodant kilmės dokumentus.

13. Kilmės pažymėjimą išduoda kiaulių kilmės knygą tvarkanti pripažinta veislininkystės institucija. Duomenų teisingumą parašu patvirtina VKVS skyriaus viršininkas.

14. Į kiaulių kilmės knygą įrašomos Lietuvoje veisiamos kiaulės pagal jų produktyvumo kryptį, suskirstymą į veislių grupes, nustatytas šių taisyklių penktame punkte, ir kilmės knygos reikalavimus.

 

II. REGISTRUOJAMI IR KONTROLIUOJAMI VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO RODIKLIAI

 

15. Paršavedžių produktyvumo rodikliai:

15.1. gimusių gyvų paršelių skaičius (praėjus ne daugiau kaip 24 valandoms po gimimo);

15.2. 21 dienos amžiaus vados masė (kg);

15.3. atjunkytų paršelių skaičius (vnt.);

15.4. palikuonių penėjimosi bei mėsines savybės, juos vertinant VKVS kiaulių kontrolinio penėjimo ir mėsos kokybės įvertinimo metodu.

16. Veislinių kuilių produktyvumo rodikliai:

16.1. reprodukcinės savybės (iš sukergtų su kuiliu paršavedžių gimusių gyvų paršelių skaičius). Eleveruose ir kuilių spermos ėmimo centruose – pagal tėvo reprodukcines savybes;

16.2. išsivystymas (gyvo gyvulio masė (kg) ir kūno ilgis (cm));

16.3. palikuonių penėjimosi bei mėsinės savybės, juos vertinant VKVS kontrolinio penėjimo metodu.

17. Veislinio prieauglio produktyvumo rodikliai:

17.1. kilmė;

17.2. išsivystymas (gyvo gyvulio masė (kg));

17.3. amžius (dienomis), vidutinis lašinių storis (mm) bei raumeningumas (%) (nustatytas ultragarsu, kai palikuonys pasiekia 85–110 kg gyvo gyvulio masės).

 

III. VEISLINIŲ KIAULIŲ SVĖRIMAS IR MATAVIMAS

 

18. 21 dienos amžiaus vados masės nustatymas – sveriamas visas paršelių lizdas kartu (įvertinant paršavedę, dvidešimt pirmą dieną po apsiparšiavimo sveriami visi paršeliai. Taip sužinomas paršavedžių pieningumas).

19. Prieauglis sveriamas, kai pasiekia 85–110 kg gyvo gyvulio masės.

20. Kuiliai sveriami ir matuojami 12 ir 24 mėn. amžiaus.

21. Tikslinga registruoti kiekvieno gimusio ir nujunkyto paršelio masę (gimusių paršelių masė nustatoma praėjus ne daugiau kaip 24 valandoms po gimimo). Atjunkymo metu sveriamas kiekvienas paršelis.

 

IV. VEISLINIŲ KIAULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖ

 

22. Veislinių kiaulių produktyvumo pirminiai duomenys įrašomi į veislinių kiaulių apskaitos formas Nr. 1-K, Nr. 2-K, Nr. 3-K, Nr. 4-K. Už pirminių duomenų įrašymą ir tikslumą atsakingi veislinių kiaulių savininkai arba jų įgalioti asmenys.

23. Veislinių kiaulių produktyvumo pirminės apskaitos kontrolę vykdo VKVS kontrolės asistentai.

24. VKVS kontrolės asistentai atlieka pirminį selekcinį kiaulių vertinimą, kontroliuoja įvertinto prieauglio tolimesnį panaudojimą, kontroliuodami veislinių kiaulių produktyvumo apskaitą, tikrina kiaulių savininko padarytus pirminius įrašus apskaitos formose apie:

24.1. paršavedžių sukergimą ar apsėklinimą;

24.2. apsiparšiavimo datą;

24.3. paršavedžių vislumą;

24.4. paršelių lizdo ir inventorinius numerius;

24.5. 21 dienos amžiaus vados masę;

24.6. atjunkytų paršelių skaičių;

24.7. veislinio prieauglio pardavimą;

24.8. veislinio prieauglio, paršavedžių ir kuilių išbrokavimą.

25. VKVS kontrolės asistentai patikrintus duomenis įtraukia į kompiuterinę apskaitos programą ir siunčia įrašymui į VKVS informacijos sistemą. Registruojami šie bandoje įvykusių pasikeitimų duomenys:

25.1. kiekvienos paršavedės gimimo vieta ir data, inventorinis (tatuiruotas) ir unikalus plastmasinio ausų įsago numeris (toliau – ind. Nr.), paršavedės sukergimo (sėklinimo) data ir kergimo eiliškumas, vardas, kuilio ind. Nr., gimimo vieta ir data;

25.2. apsiparšiavimo data, kelintas apsiparšiavimas, ind. Nr., veislė, gimusių paršelių skaičius, gimusių gyvų paršelių skaičius, jų lytis bei lizdo numeris;

25.3. kiekvienos paršavedės 21 dienos amžiaus vados masė, paršelių skaičius;

25.4. paršelių atjunkymo data, skaičius atjunkymo metu, kiekvieno ir bendra jų masė, inventoriniai numeriai, spenių skaičius, paršelių tolimesnis panaudojimas;

25.5. paršavedės, kuilio, prieauglio išbrokavimo data, ind. Nr, išbrokavimo priežastis;

25.6. veislinio prieauglio ženklinimas – registruojama ženklinimo data, ind. Nr.;

25.7. veislei atrinktų paršelių skaičius, jų gimimo data ir ind. Nr.;

25.8. parduoto veislinio prieauglio ind. Nr., lytis, pardavimo tikslas, naujasis savininkas;

25.9. streso geno tyrimų įvertinimai.

26. VKVS specialistai, suvesdami į informacijos sistemą perduotus kontrolės asistentų duomenis, kontroliuoja jų teisingumą, analizuoja ir atlieka selekcinį įvertinimą.

27. VKVS informacijos sistemoje kaupiami šie duomenys:

27.1. veislinių kiaulių kilmės duomenys:

27.1.1. veislinių kiaulių (paršavedžių, kuilių ar prieauglio) ind. Nr.;

27.1.2. apsiparšiavimo data ir gyvulio savininkas;

27.1.3. lytis;

27.1.4. veislė;

27.1.5. linija/šeima;

27.1.6. tėvų, protėvių genealogijos duomenys;

27.2. kergimo/sėklinimo duomenys:

27.2.1. paršavedės ind. Nr.;

27.2.2. kuilio ind. Nr;

27.2.3. sukergimo/sėklinimo data;

27.2.4. būdas (kergimas ar sėklinimas);

27.3. apsiparšiavimo duomenys:

27.3.1. paršavedės ir kuilio ind. Nr.;

27.3.2. lizdo numeris;

27.3.3. apsiparšiavimo data;

27.3.4. paršelių veislė;

27.3.5. gimusių paršelių skaičius (iš viso);

27.3.6. gimusių gyvų paršelių skaičius;

27.3.7. kiaulaičių ir kuiliukų skaičius;

27.3.8. 21 dienos vados masė (kg) ir paršelių skaičius;

27.3.9. atjunkymo data ir atjunkytų paršelių skaičius;

27.4. prieauglio lašinių storio ir raumeningumo įvertinimo ultragarsu duomenys;

27.5. veislinio prieauglio įvertinimas streso geno atžvilgiu;

27.6. paršavedžių ir kuilių įvertinimo kontrolinio penėjimo metodu (pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, raumeningumą, mėsos kokybės įvertinimą) duomenys;

27.7. paršavedžių, kuilių ir veislinio prieauglio kompleksinio įvertinimo duomenys.

 

V. VEISLINIO KIAULIŲ PRIEAUGLIO RAUMENINGUMO NUSTATYMAS

 

28. Veislinio kiaulių prieauglio raumeningumą nustato VKVS kontrolės asistentas. Veislinio prieauglio raumeningumas ir lašinių storis nustatomas ultragarso aparatu, jiems pasiekus 5–7 mėn. amžių ir 85–110 kg masės. Matavimas atliekamas specialiame gardelyje.

29. Prieš nustatant prieauglio raumeningumą, į ultragarsinio matavimo prietaisą įrašomas prieauglio inventorinis Nr., lizdo Nr., amžius dienomis ir masė (kg). Matuojamas lašinių storis dviejose vietose:

29.1. ties 3–4 juosmens slanksteliu ir 7 cm link papilvės nuo vidurinės nugaros linijos (FAT1)(A);

29.2. 10 cm nuo paskutinio šonkaulio galinio krašto link galvos ir 7 cm link papilvės nuo vidurinės nugaros linijos (FAT2)(B). Šioje vietoje nustatomas taip pat ilgiausiojo nugaros raumens storis, mm. Matavimo vietos parodytos 1 paveiksle.

 

1 paveikslas.

 

30. Prieauglio raumeningumo duomenys įrašomi į VKVS informacijos sistemą. Prieauglis, neatitinkantis veislei keliamų reikalavimų, brokuojamas.

31. Nustačius veislinio kiaulių prieauglio raumeningumą, rodikliai gyvulio savininkui pranešami paštu, elektroniniu paštu ir gali būti paskelbiami VKVS interneto svetainėje. Pranešimai išsiunčiami per 2 darbo dienas po atliktų matavimų ir duomenų apdorojimo.

 

Vi. VEISLINIŲ kiaulių KONTROLINIs PENĖJIMas, kontrolinis SKERDimas ir sKERDENŲ vertinimas

 

32. Kuilius ir paršavedes pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą įvertina VKVS.

33. Kuilys vertinamas ne mažiau kaip pagal trijų su juo sukergtų paršavedžių 12 palikuonių, o paršavedės – pagal jos pačios vados 4 paršelius.

34. Kuiliai pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą vertinami iki jiems sueina 24 mėnesiai.

35. VKVS vertinami grynaveisliai ir hibridiniai paršeliai, gauti mišrinant skirtingų veislių gyvulius. Iš palikuonių nustatomas heterozės efektyvumas mišrinant skirtingas veisles. Daromos išvados, kokias veisles efektyviausia mišrinti tarpusavyje siekiant norimų tam tikros veislės savybių.

36. Paršelius kontroliniam penėjimui atrenka VKVS kontrolės asistentas, dalyvaujant veislinio gyvulio savininkui arba jo įgaliotam asmeniui.

37. Kontroliniam penėjimui atrenkami paršeliai:

37.1. paršavedžių, kurių vadoje iki atjunkomojo amžiaus išaugo ne mažiau kaip 9 paršeliai. Paršeliai turi būti ne vyresni kaip 80 dienų ir turi sverti ne daugiau kaip 27 kg. Atrenkamų paršelių masė turi atitikti vidutinę lizdo paršelio masę, o tarpusavio paršelių masės skirtumas neturi viršyti 4 kg;

37.2. atrenkamos dvi kiaulaitės ir du kastratai. Išimtiniais atvejais gali būti atrenkamos trys kiaulaitės ir vienas kastratas arba trys kastratai ir viena kiaulaitė.

38. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus atliekami kontroliniam penėjimui atrinktų paršelių veterinariniai tyrimai.

39. Išvežant paršelius į VKVS, ūkyje užpildoma paršelių siuntimo kortelė, kurioje nurodoma kiekvieno paršelio atsivedimo data, ind. Nr., gyvo gyvulio masė (kg), kuilio ir paršavedės ind. Nr., gimimo datos bei jų veislė. Siuntimo kortelės duomenis parašu patvirtina VKVS kontrolės asistentas ir gyvulio savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

40. Kontrolinio penėjimo ir skerdimo rezultatai vertinami 100 balų sistema (9–12 lentelės).

 

VII. KONTROLINIS PENĖJIMAS

 

41. Kontrolinio penėjimo tiksli pašarų apskaita pradedama, kai paršeliai pasiekia 30 kg gyvo gyvulio masės ir yra ne vyresni kaip 90 dienų amžiaus.

42. Kontroliniam penėjimui atrinkti paršeliai VKVS paleidžiami į išplautus, išdezinfekuotus gardus – tvartų ketvirčius.

43. Pristačius paršelius į VKVS, jei vieno lizdo paršeliai laikomi bendrame garde, užpildoma gardo kortelė ir šėrimo žiniaraštis. Jei paršeliai laikomi po vieną, gardo kortelė ir šėrimo žiniaraštis pildomas kiekvienam. Jų atvežimo į VKVS datos, ind. Nr., gimimo datos, gyvo gyvulio masė įrašomi į „Kiaulių kontrolinio penėjimo ir auginimo duomenų kaupimo ir analizės programą“. Įtarus, kad kilmė netiksli, ji tikrinama genetiniais metodais.

44. Prieš pradedant kontrolinį penėjimą į „Kiaulių kontrolinio penėjimo ir auginimo duomenų kaupimo ir analizės programą“ įrašomi šie duomenys:

44.1. kontroliuojamos kiaulių grupės numeris (kiekvienais metais nuo sausio 1 d. grupės pradedamos numeruoti nuo vieneto);

44.2. paršelių gimimo data;

44.3. paršelių atvežimo į VKVS data;

44.4. paršelių laikytojas;

44.5. paršelių veislė;

44.6. paršelio gardo numeris;

44.7. paršeliui VKVS įsegto plastmasinio įsago numeris;

44.8. paršelio inventorinis Nr.;

44.9. gyvo paršelio masė, atvežus jį į kontrolinio penėjimo stotį;

44.10. paršelio lytis;

44.11. kuilio ind. Nr.;

44.12. kuilio inventorinis Nr.;

44.13. kuilio laikytojas;

44.14. kuilio gimimo data;

44.15. kuilio gimimo vieta;

44.16. kuilio veislė;

44.17. kuilio linija;

44.18. paršavedės inventorinis. Nr.;

44.19. paršavedės ind. Nr.;

44.20. paršavedės gimimo data;

44.21. paršavedės gimimo vieta;

44.22. paršavedės veislė;

44.23. paršavedės šeima.

45. Kontrolinio penėjimo tvartuose turi būti ne mažiau kaip 18–20o C temperatūra, o santykinė oro drėgmė – ne didesnė kaip 70 procentų.

46. VKVS vedamas kontroliuojamų kiaulių sveikatingumo žurnalas, kuriame įrašomi visi susirgimai.

47. Kontroliuojamos kiaulės šeriamos standartiniais kombinuotaisiais pašarais, iki soties duodama švaraus vandens. Standartinį kombinuotąjį pašarą sudaro 80–85 proc. miežinių miltų, 8–14 proc. sojos rupinių, 0–4 proc. žuvies miltų ir 2–3 proc. mineralinių pašarų (mineralinių medžiagų, vitaminų ir amino rūgščių priedų). Miežinių miltų 30–45 proc. gali būti pakeičiami kvietiniais miltais.

48. Kontroliuojamos kiaulės šeriamos du kartus per parą – 8 val. ryte ir 16 val. vakare (paršeliai iki 4 mėn. amžiaus gali būti šeriami per parą 3 kartus) pagal šėrimo normas, nurodytas 49 punkte.

49. Kiekvienai kontroliuojamai kiaulei atsveriamas visos paros pašaro davinys pagal rekomenduojamas šėrimo normas:

Kontroliuojamos kiaulės:                   Skiriama kombinuotųjų

gyvulio masė, kg                                pašarų, kg

21–25                                                 1,6

26–30                                                 1,8

31–35                                                 2,0

36–40                                                 2,2

41–45                                                 2,4

46–50                                                 2,6

51–55                                                 2,9

56–60                                                 3,2

61–65                                                 3,4

66–70                                                 3,5

71–75                                                 3,6

76–80                                                 3,7

81–85                                                 3,8

86–90                                                 3,9

91–95                                                 4,0

96–100                                               4,2

50. Pašarų ėdamumas kontroliuojamas kas antrą dieną. Jei 2–4 mėn. kontroliuojamos kiaulės pašarų normą suėda per 2 val., o vyresnio amžiaus kiaulės – per pusę valandos, kas antrą dieną pašarų davinys didinamas 200 gramų. Jei kontroliuojamos kiaulės per minimą laiką nesuėda skirtos pašarų normos – pašarų davinys mažinamas 200 g.

51. Tvartuose, kur taikomas lizdinis paršelių laikymas, suėstas pašaras apskaitomas pagal kompiuterinėje programoje sudarytą šėrimo kreivę. Kiekvieno šėrimo pašaro norma atsveriama kiekvienam lizdui.

52. Kontroliuojamos kiaulės sveriamos kiekvieną mėnesį, praėjus 4 val. po šėrimo. Svėrimo datos, gyvoji masė ir priaugimas registruojami apskaitos formose. Baigiant kontrolinį penėjimą, kiaulės sveriamos dažniau, kad neperaugtų 95 kg gyvo gyvulio masės.

53. Vyresnės kaip 4 mėn. kontroliuojamos kiaulės, du mėnesius paeiliui vidutiniškai per parą priaugančios mažiau kaip po 600 gramų, išbrokuojamos.

54. Iš kontroliuojamos grupės išbrokavus 2 palikuonis, paršavedė vertinama pagal dviejų palikuonių kontrolinio penėjimo rezultatus, o išbrokavus tris palikuonis – nevertinama.

55. Kuilys įvertinamas pagal su juo sukergtų 3 paršavedžių ne mažiau kaip 9 palikuonis.

56. Kontrolinis penėjimas baigiamas, kai kiaulės pasiekia 95 kg gyvo gyvulio masės.

57. Baigus kontrolinį penėjimą, nustatoma kiekvienos kontroliuotos kiaulės:

57.1. kontrolės dienų trukmė;

57.2. vidutinis priesvoris per parą kontrolės metu;

57.3. amžius dienomis pasiekus 100 kg gyvo gyvulio masės;

57.4. sunaudotas bendras kombinuotųjų pašarų kiekis (kg);

57.5. sunaudotas kombinuotųjų pašarų kiekis kilogramui priesvorio priaugti. Skaičiuojant sušertus pašarus vienam kilogramui priaugti, atimama 2 proc. kombinuotųjų pašarų nuo bendro sušerto pašarų kiekio.

58. Kontroliuojamai kiaulei pasiekus 95 kg masės, ultragarsu nustatomas lašinių storis ir raumeningumas.

 

VIII. KIAULIŲ KONTROLINIS SKERDIMAS, SKERDENOS VERTINIMAS IR MĖSOS KOKYBĖS NUSTATYMAS

 

59. Kontroliuojamos kiaulės skerdžiamos, kai pasiekia 95 kg masę.

60. Prieš skerdimą kiaulės alkinamos 12 val. Joms duodama tik vandens (iki soties).

61. Paskerdus kiaulę ir išėmus iš plikinimo vonios, skerdimo knygutėje įrašomas jos skerdimo eilės ir VKVS įsegto plastmasinio įsago numeris. Eilės numeris štampuojamas ant priekinių ir užpakalinių kojų.

62. Nustatoma šiltos skerdenos masė (be vidaus organų, galvos, kojų ir uodegos) šimto gramų tikslumu. Nustatomas lašinių storis keteroje, ties 6–7 krūtinės slanksteliu ir ploniausioje vietoje. Skerdena paliekama 24 val. atvėsinimo patalpoje, kurios temperatūra (0 – +4) oC.

63. Po skerdenos atvėsimo (praėjus 24 valandoms) išmatuojama:

63.1. skerdenos puselės ilgis ir bekono puselės ilgis cm. Skerdenos ilgis matuojamas juostele nuo kaklo pirmojo slankstelio dubenėlio krašto iki gaktikaulio priekinio krašto, o bekono palties ilgis – nuo pirmojo krūtinės slankstelio priekinio krašto iki gaktikaulio priekinio krašto;

63.2. lašinių storis mm: ties 6–7 krūtinės slanksteliu, ties 10 šonkauliu, ties paskutiniu šonkauliu, ties ketera – storiausioje vietoje, juosmens srityje – ploniausioje vietoje, kryžiaus kaulo srityje trijose vietose – storiausioje, ploniausioje ir storiausioje vietoje už raumens;

63.3. vidutinis lašinių storis nustatomas taip: pirmiausia apskaičiuojamas vidutinis lašinių storis kryžiaus srityje (trijų matavimų suma dalijama iš trijų). Po to šis vidurkis sumuojamas su lašinių storio ties 6–7 krūtinės slanksteliu, keteroje storiausioje vietoje bei ploniausioje vietoje juosmens srityje rodikliais ir suma dalijama iš 4. Lašinių storis matuojamas su oda;

63.4. papilvės storis. Jis matuojamas 3 vietose: spenių linijoje – paslėpsnyje, 5 cm nuo paskutinio spenio, pilvo viduryje, lygiagrečiai su paskutiniu krūtinės slanksteliu, ir 3 cm nuo krūtinkaulio pilvo link. Vidutinis papilvės storis apskaičiuojamas išvedant aritmetinį vidurkį.

64. Skerdenos kairioji puselė pjaustoma. Pirmiausia per kulnies sąnarį nupjaunama užpakalinė koja. Po to ties 5–6 krūtinės slanksteliu nupjaunama priekinė skerdenos puselės dalis – mentė. Užpakalinė skerdenos puselės dalis (kumpis) nupjaunama ties priešpaskutiniu juosmens slanksteliu. Nupjovus mentę ir kumpį, lieka vidurinioji dalis. Visos trys dalys pasveriamos atskirai 100 g tikslumu.

65. Ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio, mėsos ir lašinių plotas (kvadratiniais centimetrais) matuojamas ties pjūviu tarp pirmojo ir antrojo juosmens slankstelių. Ilgiausiojo nugaros raumens, mėsos, lašinių ploto kontūrai apibrėžiami ant skaidrios plėvelės ir jų plotai nustatomi planimetru.

66. Apskaičiuojama šiltos skerdenos su galva, kojomis ir vidaus riebalais išeiga. Ji parodo skerdimo nuostolius. Skerdenos išeiga apskaičiuojama pagal formulę:

 

a x 100

––––––––––, kur:

s

 

a – šiltos skerdenos su galva, kojomis ir vidaus riebalais masė (kg);

s – gyvos kiaulės masė (kg).

67. Apskaičiuojama skerdenos be galvos, kojų ir vidaus riebalų išeiga. Tai šiltos skerdenos be kojų, galvos, vidaus riebalų masės santykis su gyvos kiaulės mase, išreikštas procentais.

68. Kiekvienos kontrolinio penėjimo grupės kiaulių skerdenų įvertinimo duomenys apskaičiuojami vidutiniais aritmetiniais dydžiais.

69. Skerdžiant mažesnės ar didesnės kaip 95 kilogramų masės kiaules, skerdenos masės, skerdenos ir bekono puselės ilgio, lašinių storio, ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio ploto, kumpio masės rodikliai perskaičiuojami 100 kg masės. Perskaičiuojant taikomi tokie koeficientai:

69.1. skerdenos masei – 0,7;

69.2. skerdenos ir bekono puselės ilgiui – 0,2;

69.3. lašinių storiui – 0,3;

69.4. ilgiausiojo nugaros raumens, mėsos skerspjūvio plotui – 0,1;

69.5. kumpio masei – 0,1.

70. Baigus kontrolinį penėjimą, įvertinus kuilį pagal 9–12 palikuonių, o paršavedę – ne mažiau kaip pagal 2 palikuonis, kontrolinio penėjimo duomenys apibendrinami ir išsiunčiami kontroliuotų kiaulių savininkui. Duomenys savininkui turi būti pateikti per 5 darbo dienas po kiaulių kontrolinio paskerdimo.

71. Kontrolinio penėjimo duomenys kaupiami, saugomi ir analizuojami VKVS informacinėje sistemoje.

72. VKVS:

72.1. įvertinusi kuilį ar paršavedę pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą, apie įvertinimo rezultatus praneša veislinių kiaulių savininkui paštu, elektroniniu paštu, arba rezultatai gali būti skelbiami VKVS interneto svetainėje, o apibendrintus kiekvieno ketvirčio visų įvertinimų rezultatus pateikia Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie ŽŪM (toliau – VGVPT);

72.2. apibendrintus metinius paršavedžių ir kuilių įvertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą rezultatus skelbia apyskaitose iki būsimų metų kovo 1 dienos ir pateikia Žemės ūkio ministerijai, VGVPT, kiekvienam veislinių kiaulių augintojui, mokslo ir mokymo institucijoms. Kitos suinteresuotos institucijos bei fiziniai ir juridiniai asmenys apyskaitas gali gauti pagal sutartis su VKVS. Veislinių gyvulių augintojai ir kitos organizacijos gali naudotis apyskaitų duomenimis, nurodydami duomenų šaltinį.

 

IX. VEISLINIŲ KIAULIŲ ĮVERTINIMAS

 

73. Visos veislinės kiaulės (išskyrus paminėtas 5 punkte trečios ir ketvirtos veislių grupės kiaules) vertinamos BLUP metodu pagal patvirtintas tam tikros veislės ar veislių grupės įvertinimo metodikas.

74. Veislinių kiaulių įvertinimas BLUP metodu atliekamas išimtinai VKVS. Vertinama naudojantis VKVS informacijos sistemoje sukauptais duomenimis, atlikus jų loginę kontrolę.

75. Gali būti įvertinimas bet kurio amžiaus veislinis prieauglis, paršavedės ir kuiliai.

76. Kiaulės vertinamos pagal produktyvumo bei reprodukcinius rodiklius.

77. Kiaulių produktyvumo požymiai:

77.1. priesvoris per parą;

77.2. pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio;

77.3. lašinių storis;

77.4. raumeningumas.

78. Kiaulių reprodukciniai požymiai:

78.1. gimusių paršelių skaičius (iš viso);

78.2. vidutinis apsiparšiavimų skaičius per metus.

79. Vertinamieji požymiai analizuojami pagal multivariacinį gyvulio modelį. Genetiniai vertinimo parametrai perskaičiuojami kas metai.

80. Veislinės vertės rodikliai perskaičiuojami į bioekonominį (biologinės ir ekonominės veislinės vertės) indeksą, pagal kurį įvertinti gyvuliai išvardijami nuo geriausio iki blogiausio. Standartizuoti bioekonominiai indeksai ir veislinės vertės rodikliai pagal pagrindinius selekcijos požymius pateikiami naudotojams. Vertinimo periodiškumas – kas 2 savaitės.

81. Kiaulės, kurių bioekonominis indeksas yra 100 arba mažesnis, laikomos populiacijos rodiklių blogintojomis ir veislei nenaudojamos.

82. Nerekomenduojama išbrokuoti jaunas veislines kiaules, kol neaiškūs jų įvertinimo rezultatai, išskyrus brokavimą dėl veterinarinių priežasčių arba dėl akivaizdžių eksterjero trūkumų.

83. Apie įvertinimo BLUP metodu rezultatus VKVS praneša veislinių kiaulių savininkui per 5 darbo dienas paštu ar elektroniniu paštu, arba rezultatai gali būti skelbiami VKVS interneto svetainėje.

 

X. VEISLINIŲ KIAULIŲ ATRINKIMO VEISLEI REIKALAVIMAI

 

84. Minimalūs reikalavimai atrenkant veislinį prieauglį savo bandai papildyti:

84.1. pirmosios veislių grupės kiaulėms – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislinėms kiaulaitėms ne mažiau kaip 53% raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 55% raumenų;

84.2. antrosios veislių grupės kiaulėms – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislinėms kiaulaitėms ne mažiau kaip 54% raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 57% raumenų;

84.3. trečiosios veislių grupės kiaulėms – pagal raumeningumą, įvertintą ultragarsu – veislinėms kiaulaitėms ne mažiau kaip 56% raumenų, veisliniams kuiliukams – ne mažiau kaip 58% raumenų;

84.4. veislei atrenkamas produktyviausių paršavedžių prieauglis – sveiki, gerai išsivystę kuiliukai ir kiaulaitės, turintys 14 normalių spenių (išlyga – ne mažiau kaip 12);

84.5. veislei atrinktas prieauglis vertinamas pagal eksterjerą, konstituciją ir sveikatą.

85. Kiaulės, kurios turi kraterinių spenių arba mažiau nei 12 spenių (6 ir 6) arba kurių priekinės kojos ryškios „x“ formos yra susiaurėjusios už menčių arba juosmens, įlinkusi nugara, trumpas, riestas (mopsiškas), kreivas snukis ir netaisyklingas dantų sukandimas, ilgas, plokščias kaklas, dviguba ketera, stora oda, stori vokai, akys matinės spalvos, nevertinamos ir išbrokuojamos.

86. Veislinis prieauglis, kuiliai ir paršavedės, kurie netipingi savo veislei, taip pat brokuojami.

87. Jeigu paršavedė atvedė mažiau nei 7 paršelius, toks apsiparšiavimas laikomas „avariniu“ ir duomenys į produktyvumo vidurkio apskaičiavimą neįrašomi. Paršavedės, patyrusios daugiau nei vieną „avarinį“ apsiparšiavimą, nevertinamos ir išbrokuojamos.

 

XI. TREČIOSIOS IR KETVIRTOSIOS GRUPIŲ VEISLINIŲ KIAULIŲ VERTINIMAS

 

88. Ketvirtosios veislių grupės kiaulės vertinamos pagal raumeningumą bet nevykdoma jų atranka, nes jos turi išlaikyti veislei būdingas savybes.

89. Veislinio kiaulių prieauglio vertinimas:

89.1. trečiosios ir ketvirtosios veislių grupės veislinis prieauglis vertinamas balais pagal kilmę, išsivystymą (masė nuo 2 iki 5 mėn., masė ir ilgis nuo 5 iki 7 mėn. amžiaus, daugiausia iki 220 dienų), raumeningumą pasiekus 85–110 kg masę, matuojant ultragarso aparatu;

89.2. dviejų mėnesių ir vyresnis veislinis prieauglis, iki bus įvertintas pagal raumeningumą, gali gauti už kilmę 50 balų (1 lentelė), už išsivystymą iki 50 balų (2,3 lentelės);

89.3. veislinis prieauglis, pasiekęs 85–110 kg masę, vertinamas pagal:

89.3.1. kilmę – iki 40 balų (1 lentelė);

89.3.2. išsivystymą (gyvo gyvulio masė, kg) – iki 30 balų (2,3 lentelės);

89.3.3. lašinių storį ir raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau;

89.4. balai už kilmę skiriami pagal tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį (1lentelė). Įvertinus pagal raumeningumą, prieauglio vertinimas laikomas galutiniu.

90. paršavedžių vertinimas:

90.1. paršavedės po pirmo apsiparšiavimo vertinamos pagal:

90.1.1. kilmę – iki 10 balų (1 lentelė);

90.1.2. 85–110 kg masės raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau;

90.1.3. eksterjerą – iki 10 balų (5 lentelė);

90.1.4. vislumą – iki 25 balų (6 lentelė);

90.1.5. 21 dienos amžiaus vados masę (kg) – iki 25 balų (6 lentelė);

90.2. balai už kilmę skiriami pagal tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį;

90.3. antro, trečio ir ketvirto apsiparšiavimų paršavedės vertinamos pagal:

90.3.1. kilmę – iki 10 balų (1 lentelė);

90.3.2. jų 4 palikuonių raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau, o jeigu palikuonių įvertinta mažiau nei 4, vertinama pagal pačios paršavedės raumeningumą;

90.3.3. eksterjerą – iki 10 balų (5 lentelė);

90.3.4. vislumą – iki 25 balų (6 lentelė);

90.3.5. 21 dienos amžiaus vados masę (kg) – iki 25 balų (6 lentelė);

90.4. paskutinį kartą paršavedės vertinamos po 4 apsiparšiavimo;

90.5. paršavedžių reprodukcinės savybės vertinamos pagal vislumą – gimusių gyvų paršelių skaičių vadoje ir 21 dienos amžiaus paršelių vados masę (pieningumą);

90.6. pirmaparšės vertinamos pagal pirmojo apsiparšiavimo rezultatus, kitos – pagal vidutinius visų apsiparšiavimų rodiklius;

90.7. jeigu paršavedė atvedė mažiau nei 7 paršelius, toks apsiparšiavimas laikomas „avariniu“ ir duomenys į produktyvumo vidurkio apskaičiavimą neįrašomi. Paršavedės, patyrusios daugiau kaip vieną „avarinį“ apsiparšiavimą, nevertinamos ir išbrokuojamos.

91. Kuilių vertinimas: trečiosios ir ketvirtosios grupių veisliniai kuiliai vertinami 12 ir 24 mėn. amžiaus. Kuiliai gali būti iš naujo įvertinami 36 mėnesių amžiaus, jeigu paaiškėja naujų duomenų, turinčių įtakos jų veislinei vertei:

91.1. 12 mėn. amžiaus kuilys vertinamas pagal:

91.1.1. kilmę – iki 30 balų (1 lentelė);

91.1.2. raumeningumą 85–110 kg masės – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau;

91.1.3. eksterjerą – iki 20 balų (5 lentelė);

91.1.4. išsivystymą – iki 20 balų (7 lentelė);

91.2. 24 mėn. amžiaus kuilys vertinamas pagal:

91.2.1. kilmę – iki 10 balų (1 lentelė);

91.2.2. 4 paršavedžių 16 palikuonių raumeningumą – iki 30 balų (4 lentelė). Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau;

91.2.3. eleveruose ir kuilių spermos ėmimo centruose – pagal pačių kuilių raumeningumą;

91.2.4. eksterjerą – iki 20 balų (5 lentelė);

91.2.5. išsivystymą (masės ir ilgio balai dalijami pusiau) – iki 20 balų (7 lentelė);

91.2.6. reprodukcines savybes (ne mažiau kaip su 6 paršavedėmis) – iki 20 balų (8 lentelė), eleveruose ir kuilių spermos ėmimo centruose – pagal tėvo reprodukcines savybes (8 lentelė);

91.3. balai už kilmę skiriami pagal tėvo ir motinos įvertinimų vidurkį;

91.4. kuilio reprodukcinės savybės vertinamos pagal visų su juo sukergtų paršavedžių vislumą („avariniai“ apsiparšiavimai neįskaitomi).

 

______________

 

1 lentelė. Trečiosios ir ketvirtosios veislių grupių veislinio prieauglio, paršavedžių ir kuilių įvertinimas pagal kilmę

Tėvų balų vidurkis

Gyvulio įvertinimas balais, kai balų maksimumas:

50

40

30

10

10

5

4

3

1

20

10

8

6

2

30

15

12

9

3

40

20

16

12

4

50

25

20

15

5

60

30

24

18

6

70

35

28

21

7

80

40

32

24

8

90

45

36

27

9

100

50

40

30

10

 

2 lentelė. Trečiosios veislių grupės veislinio prieauglio išsivystymo vertinimas

Amžius mėnesiais

 

2

3

4

5

6

7

8

 

Masė kg

Balai

Masė kg

Balai

Masė kg

Balai

Masė kg

Balai

Masė kg

Balai

Masė kg

Balai

Masė kg

Balai

 

KUILIUKAI

15,5

0

24

0

34

0

52

0

70

0

82

0

100

0

16

5

25

5

36

5

54

3

72

3

85

3

102

3

16,5

10

26

10

38

10

56

6

74

6

88

6

105

6

17

15

27

15

40

15

58

9

76

9

91

9

108

9

17,5

20

28

20

42

20

60

12

78

12

94

12

111

12

18

25

29

25

44

25

62

15

80

15

97

15

114

15

19

30

30

30

46

30

64

18

82

18

100

18

116

18

20

35

31

35

48

35

66

21

84

21

102

21

118

21

21

40

32

40

50

40

68

24

86

24

104

24

120

24

22

45

33

45

52

45

70

27

88

27

106

27

122

27

23

50

34

50

54

50

72

30

90

30

108

30

124

30

KIAULAITĖS

15,5

0

24

0

34

0

52

0

68

0

82

0

98

0

16

5

25

5

36

5

54

3

70

3

84

3

100

3

16,5

10

26

10

38

10

56

6

72

6

87

6

103

6

17

15

27

15

40

15

58

9

74

9

90

9

106

9

17,5

20

28

20

42

20

60

12

76

12

93

12

109

12

18

25

29

25

44

25

62

15

78

15

96

15

112

15

19

30

30

30

46

30

64

18

80

18

98

18

114

18

20

35

31

35

48

35

66

21

82

21

100

21

116

21

21

40

32

40

50

40

68

24

84

24

102

24

118

24

22

45

33

45

52

45

70

27

86

27

104

27

120

27

23

50

34

50

54

50

72

30

88

30

106

30

122

30

Pastaba. Nustatant raumeningumą, jei veislinis prieauglis yra 85 kg gyvo gyvulio masės, bet jaunesnis nei 5 mėn. amžiaus, už išsivystymą skiriama 30 balų.

 

3 lentelė. Ketvirtosios veislių grupės veislinio prieauglio išsivystymo vertinimas

Amžius mėnesiais

 

2

3

4

5

6

7

8

 

Masė kg

Balai

Masė kg

Balai

Masė kg

Balai

Masė kg

Balai

Masė kg

Balai

Masė kg

Balai

Masė kg

Balai

 

KUILIUKAI (Lietuvos vietinės)

12

0

19

0

30

0

38

0

51

0

62

0

75

0

12,5

5

20

5

31

5

40

5

53

3

64

3

77

3

13

10

21

10

33

10

42

10

55

6

66

6

79

6

13,5

15

22

15

34

15

44

15

57

9

68

9

81

9

14

20

23

20

35

20

45

20

58

12

70

12

83

12

14,5

25

24

25

36

25

46

25

59

15

73

15

86

15

15

30

25

30

37

30

48

30

61

18

75

18

88

18

16

35

26

35

38

35

50

35

63

21

77

21

90

21

17

40

27

40

39

40

52

40

65

24

79

24

92

24

17,5

45

28

45

40

45

53

45

66

27

81

27

94

27

18

50

29

50

41

50

54

50

67

30

82

30

95

30

KIAULAITĖS (Lietuvos vietinės)

12

0

19

0

30

0

38

0

48

0

61

0

72

0

12,5

5

20

5

31

5

40

5

50

3

63

3

74

3

13

10

21

10

32

10

42

10

52

6

65

6

76

6

13,5

15

22

15

33

15

43

15

54

9

67

9

78

9

14

20

23

20

34

20

44

20

55

12

68

12

79

12

14,5

25

24

25

35

25

45

25

56

15

69

15

80

15

15

30

25

30

36

30

46

30

58

18

70

18

82

18

16

35

26

35

37

35

47

35

59

21

72

21

84

21

17

40

27

40

38

40

48

40

60

24

74

24

86

24

17,5

45

28

45

39

45

49

45

61

27

76

27

87

27

18

50

29

50

40

50

50

50

62

30

77

30

88

30

KUILIUKAI (Lietuvos baltosios senojo genotipo)

15,5

0

24

0

34

0

52

0

70

0

82

0

100

0

16

5

25

5

36

5

54

5

72

3

85

3

102

3

16,5

10

26

10

38

10

56

10

74

6

88

6

105

6

17

15

27

15

40

15

58

15

76

9

91

9

108

9

17,7

20

28

20

42

20

60

20

78

12

94

12

111

12

18

25

29

25

44

25

62

25

80

15

97

15

114

15

19

30

30

30

46

30

64

30

82

18

100

18

116

18

20

35

31

35

48

35

66

35

84

21

102

21

118

21

21

40

32

40

50

40

68

40

86

24

104

24

120

24

22

45

33

45

52

45

70

45

88

27

106

27

122

27

23

50

34

50

54

50

72

50

90

30

108

30

124

30

KIAULAITĖS (Lietuvos baltosios senojo genotipo)

15,5

0

24

0

34

0

52

0

68

0

82

0

98

0

16

5

25

5

36

5

54

5

70

3

84

3

100

3

16,5

10

26

10

38

10

56

10

72

6

87

6

103

6

17

15

27

15

40

15

58

15

74

9

90

9

106

9

17,5

20

28

20

42

20

59

20

76

12

93

12

109

12

18

25

29

25

44

25

60

25

78

15

96

15

112

15

19

30

30

30

46

30

61

30

80

18

98

18

114

18

20

35

31

35

48

35

62

35

82

21

100

21

116

21

21

40

32

40

50

40

63

40

84

24

102

24

118

24

22

45

33

45

52

45

64

45

86

27

104

27

120

27

23

50

34

50

54

50

66

50

88

30

106

30

122

30

Pastaba. Nustatant raumeningumą, jei veislinis prieauglis yra 85 kg gyvo gyvulio masės, bet jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus, už išsivystymą skiriama 30 balų.

 

4 lentelė. Gyvų kiaulių raumeningumo (%) ir lašinių storio (mm) nustatymas ultragarsu

Masė

kg

BALAI

0

3

6

9

12

15

18

21

24

27

30

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

Raumeningumo %

Vidutinis lašinių storis

mm

TREČIOJI VEISLIŲ GRUPĖ

85–90

52

18

53

17

54

16

55

15

56

14

57

13

58

12

59

11

60

10

61

9

62

8

91–95

51

19

52

18

53

17

54

16

55

15

56

14

57

13

58

12

59

11

60

10

61

9

96–100

50

20

51

19

52

18

53

17

54

16

55

15

56

14

57

13

58

12

59

11

60

10

101–105

49

21

50

20

51

19

52

18

53

17

54

16

55

15

56

14

57

13

58

12

59

11

106–110

48

22

49

21

50

20

51

19

52

18

53

17

54

16

55

15

56

14

57

13

58

12

KETVIRTOJI VEISLIŲ GRUPĖ – Lietuvos vietinės

85–90

42

27

43

26

44

25

45

24

46

23

47

22

48

21

49

20

50

19

51

18

52

17

91–95

41

28

42

27

43

26

44

25

45

24

46

23

47

22

48

21

49

20

50

19

51

18

96–100

40

29

41

28

42

27

43

26

44

25

45

24

46

23

47

22

48

21

49

20

50

19

101–105

39

30

40

29

41

28

42

27

43

26

44

25

45

24

46

23

47

22

48

21

49

20

106–110

38

31

39

30

40

29

41

28

42

27

43

26

44

25

45

24

46

23

47

22

48

21

KETVIRTOJI VEISLIŲ GRUPĖ – Lietuvos baltosios senojo genotipo (genofondinės)

85–90

45

23

46

22

47

21

48

20

49

19

50

18

51

17

52

16

53

15

54

14

55

13

91–95

44

24

45

23

46

22

47

21

48

20

49

19

50

18

51

17

52

16

53

15

54

14

96–100

43

25

44

24

45

23

46

22

47

21

48

20

49

19

50

18

51

17

52

16

53

15

101–105

42

26

43

25

44

24

45

23

46

22

47

21

48

20

49

19

50

18

51

17

52

16

106–110

41

27

42

26

43

25

44

24

45

23

46

22

47

21

48

20

49

19

50

18

51

17

Pastaba. Lašinių vidutinis storis nustatomas kaip lašinių storio 1 taške (FAT 1) ir 2 taške (FAT 2) aritmetinis vidurkis. Vidutinio lašinių storio ir raumeningumo balai dalijami pusiau.

 

 

5 lentelė. Kuilių ir paršavedžių eksterjero vertinimas

Požymiai

kuiliai

paršavedės

balai

Bendroji išvaizda, konstitucija, veislės požymiai

8

4

Kumpiai

4

2

Kojos

3

2

Paršavedės tešmuo, speniai

-

2

Kuilio lyties organai

5

-

Iš viso

20

10

 

6 lentelė. Paršavedžių reprodukcinių savybių vertinimas

Vislumas

21 dienos amžiaus vados masė

paršelių skaičius

balai

kg

balai

TREČIOJI VEISLIŲ GRUPĖ

5,5

0

28

0

6,0

2

30

2

6,5

4

33

4

7,0

6

35

6

7,5

8

38

8

8,0

10

40

10

8,5

13

43

13

9,0

16

45

16

9,5

19

48

19

10,0

22

50

22

10,5 ir daugiau

25

53 ir daugiau

25

KETVIRTOJI VEISLIŲ GRUPĖ

6,0

0

24

0

6,5

2

26

2

7,0

4

28

4

7,5

6

30

6

8,0

8

32

8

8,5

10

34

10

9,0

13

36

13

9,5

16

38

16

10,0

19

40

19

10,5

22

42

22

11,0 ir daugiau

25

44 ir daugiau

25

 

7 lentelė. Trečiosios ir ketvirtosios veislių grupių kuilių išsivystymo vertinimas

Amžius mėnesiais

12

24

Masė kg

Balai

Kūno ilgis cm

Balai

Masė kg

Balai

Kūno ilgis

cm

Balai

118

0

112

0

188

0

127

0

122

2

114

2

192

2

129

2

125

4

116

4

195

4

131

4

128

6

118

6

198

6

133

6

131

8

119

8

201

8

134

8

134

10

120

10

204

10

135

10

137

12

122

12

208

12

137

12

140

14

124

14

212

14

139

14

143

16

126

16

216

16

141

16

146

18

127

18

220

18

142

18

149

20

128

20

224

20

143

20

 

8 lentelė. Kuilių reprodukcinių savybių vertinimas

Rodikliai

Balai

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

Trečioji veislių grupė

Paršavedžių vislumas

5,5

6,0

6,5

7,0

7,5

8,0

8,5

9,0

9,5

10,0

10,5 ir daugiau

Ketvirtoji veislių grupė

Paršavedžių vislumas

6,0

6,5

7,0

7,5

8,0

8,5

9,0

9,5

10,0

10,5

11,0 ir daugiau

 

9 lentelė. Lietuvos baltųjų, didžiųjų baltųjų, jorkšyrų veislės kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą

Priesvoris per parą

Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio

Skerdenos puselės ilgis

Lašinių storis už paskutinio šonkaulio

g

balai

p. v.

balai

cm

balai

mm

balai

576–600

0

4,0

0

89

0

28

0

601–625

3

3,9

3

90

3

27

3

626–650

4

3,8

4

91

4

26

4

651–675

7

3,7

7

92

7

25

7

676–700

10

3,6

10

93

10

24

10

701–725

13

3,5

13

94

13

23

13

726–750

15

3,4

15

95

15

22

15

751–775

17

3,3

17

96

17

21

17

776–800

20

3,2

20

97

20

20

20

801–825

23

3,1

23

98

23

19

23

826 ir daugiau

25

3,0 ir mažiau

25

99 ir daugiau

25

18 ir mažiau

25

 

10 lentelė. Landrasų veislės kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą

Priesvoris per parą

Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio

Skerdenos puselės ilgis

Lašinių storis už paskutinio šonkaulio

g

balai

p. v.

balai

cm

balai

mm

balai

576–600

0

3,9

0

93

0

24

0

601–625

3

3,8

3

94

3

23

3

626–650

4

3,7

4

95

4

22

4

651–675

7

3,6

7

96

7

21

7

676–700

10

3,5

10

97

10

20

10

701–725

13

3,4

13

98

13

19

13

726–750

15

3,3

15

99

15

18

15

751–775

17

3,2

17

100

17

17

17

776–800

20

3,1

20

101

20

16

20

801–825

23

3,0

23

102

23

15

23

826 ir daugiau

25

2,9 ir mažiau

25

103 ir daugiau

25

14 ir mažiau

25

 

11 lentelė. Trečiosios veislių grupės (pjetrėnų, diurokų, hempšyrų) kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą

Priesvoris per parą

Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio

Skerdenos puselės ilgis

Lašinių storis už paskutinio šonkaulio

g

balai

p. v.

balai

cm

balai

mm

balai

576–600

0

4,0

0

87

0

24

0

601–625

3

3,9

3

88

3

23

3

626–650

4

3,8

4

89

4

22

4

651–675

7

3,7

7

90

7

21

7

676–700

10

3,6

10

91

10

20

10

701–725

13

3,5

13

92

13

19

13

726–750

15

3,4

15

93

15

18

15

751–775

17

3,3

17

94

17

17

17

776–800

20

3,2

20

95

20

16

20

801–825

23

3,1

23

96

23

15

23

826 ir daugiau

25

3,0 ir mažiau

25

97 ir daugiau

25

14 ir mažiau

25

 

12 lentelė. Ketvirtosios veislių grupės kuilių ir paršavedžių vertinimas pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei raumeningumą

Priesvoris per parą

Pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio

Skerdenos puselės ilgis

Lašinių storis už paskutinio šonkaulio

g

balai

p. v.

balai

cm

balai

mm

balai

Lietuvos vietinės

501–525

0

4,8

0

87

0

35

0

526–550

3

4,7

3

88

3

34

3

551–575

4

4,6

4

89

4

33

4

576–600

7

4,5

7

90

7

32

7

601–625

10

4,4

10

91

10

31

10

626–650

13

4,3

13

92

13

30

13

651–675

15

4,2

15

93

15

29

15

676–700

17

4,1

17

94

17

28

17

701–725

20

4,0

20

95

20

27

20

726–750

23

3,9

23

96

23

26

23

751 ir daugiau

25

3,8 ir mažiau

25

97 ir daugiau

25

25 ir mažiau

25

Lietuvos baltosios senojo genotipo

551–575

0

4,3

0

91

0

34

0

576–600

3

4,2

3

92

3

33

3

601–625

4

4,1

4

93

4

32

4

626–650

7

4,0

7

94

7

31

7

651–675

10

3,9

10

95

10

30

10

676–700

13

3,8

13

96

13

29

13

701–725

15

3,7

15

97

15

28

15

726–750

17

3,6

17

98

17

27

17

751–775

20

3,5

20

99

20

26

20

776–800

23

3,4

23

100

23

25

23

801 ir daugiau

25

3,3ir mažiau

25

101 ir daugiau

25

24 ir mažiau

25

 

______________

 

 


 

 

Forma Nr. 1 – K

PATVIRTINTA

 

Valstybinės gyvulių veislininkystės

 

priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko

 

2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1A-55

 

 

 

VEISLINIO KUILIO LAPAS

 

Vardas_____________

Raumeningumas %_____________

 

Individualus Nr. _____

Įrašytas į KK: ženklas ir Nr.___

Atsparumas stresui______________

 

 

BLUP ________________________

 

Veislė (veisliškumas)

 

 

Linija__________

Spenių sk.

dešinėje/kairėje

 

(Kraujo laipsnis %)

 

 

 

 

Atsivedimo data

 

 

 

Atsivedimo vieta____________________________________                                                        savininkas

 

metai mėnuo diena

 

 

Laikytojas

________________________________________

 

įsigijimo data, savininkas

 

Apdovanojimai parodose _________________________________________________________

 

data, vieta, gautas apdovanojimas

 

I. KILMĖ

 

Vardas, ind. Nr.

M

 

 

T

 

 

KK ženklas ir Nr.

Ind. Nr. KK Nr.

Ind. Nr. KK Nr.

 

Atsivedimo data ir vieta

 

 

 

Veislė (veisliškumas) (Kraujo laipsnis %)

 

 

 

Bendras įvertinimas: balai, klasė

 

 

 

Vardas, ind. Nr.

MM

MT

TM

TT

 

KK ženklas ir Nr.

 

 

 

 

 

Atsivedimo data ir vieta

 

 

 

 

 

Veislė (veisliškumas) (Kraujo laipsnis %)

 

 

 

 

 

Bendras įvertinimas: balai, klasė

 

 

 

 

 

Vardas, ind. Nr.

MMM

MMT

MTM

MTT

TMM

TMT

TTM

TTT

 

KK ženklas ir Nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Veislė (veisliškumas) (Kraujo laipsnis %)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bendras įvertinimas: balai, klasė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

II. KUILIO ĮVERTINIMAS

Vertinimo data

Amžius mėnesiais

Kilmė balais

Raumeningumas

balais

Išsivystymas

Vidutinis

paršavedžių

vislumas

Kontrolinis penėjimas ir skerdimas

Bendras

įvertinimas

Pastabos

Priesvoris per parą

Pašarų sąnaudos

1 kg priesvorio

Skerdenos puselės

ilgis

Lašinių storis už

paskutinio šonk.

Balų suma

85–110 kg gyvosios masės

Palikuonių

Masė

Kūno ilgis

Balų vidurkis

Balų suma

 

Masė kg

Raumeningumas %

Balai

Vidut. laš. storis mm

Balai

Vidut. balų suma

Vidutinė masė kg

Raumeningumas %

Balai

Vidut. laš. st. mm

Balai

Vidut. balų suma

 

 

Eksterjeras

kg

balai

cm

Balai

vnt.

balai

g

balai

p. v.

balai

cm

balai

mm

balai

 

12

 

 

 

 

 

 

 

-

-

-

-

-

-

 

 

 

 

 

 

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

24

 

-

-

-

-

-

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

36

 

-

-

-

-

-

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Formos Nr. 1-K antroji lapo pusė

III. KUILIO PANAUDOJIMO DUOMENYS

 

Eil. Nr.

Kergtos (sėklintos) paršavedės vardas, ind. Nr., veislė

Paršavedės kergimo (sėklinimo) data

Paršavedės apsiparšiavimo data

Paršavedė atsivedė paršelių

Pastabos

iš viso

iš jų: gyvų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kuilio išleidimo data ___________________ priežastys ___________________________________

 

______________


 

 

 

Forma Nr. 2 – K

 

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko

2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1A-55

 

VEISLINĖS PARŠAVEDĖS LAPAS

 

Vardas_______________

Raumeningumas %_______________

Individualus Nr. ______

Įrašyta į KK: ženklas ir Nr.__

Atsparumas stresui______________

Veislė (veisliškumas)

 

 

BLUP _________________________

                                                                                       Spenių sk                 dešinėje/kairėje

(Kraujo laipsnis %)

 

Šeima________

.

 

Atsivedimo data

 

 

 

Atsivedimo vieta_________________________________________                                                        savininkas

metai mėnuo diena

 

Laikytojas

________________________________________

                                                                 įsigijimo data, savininkas

Apdovanojimai parodose ___________________________________________________________

                                                                                         data, vieta, gautas apdovanojimas

 

I. KILMĖ

 

Vardas, ind. Nr.

M

 

 

T

 

 

KK ženklas ir Nr.

Ind. Nr. KK Nr.

Ind. Nr. KK Nr.

Atsivedimo data ir vieta

 

 

Veislė (veisliškumas) (kraujo laipsnis %)

 

 

Bendras įvertinimas: balai, klasė

 

 

Vardas, ind. Nr.

MM

MT

TM

TT

KK ženklas ir Nr.

 

 

 

 

Atsivedimo data ir vieta

 

 

 

 

Veislė (veisliškumas) (kraujo laipsnis %)

 

 

 

 

Bendras įvertinimas: balai, klasė

 

 

 

 

Vardas, ind. Nr.

MMM

MMT

MTM

MTT

TMM

TMT

TTM

TTT

KK ženklas ir Nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

Veislė (veisliškumas) (kraujo laipsnis %)

 

 

 

 

 

 

 

 

Bendras įvertinimas: balai, klasė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

II. PARŠAVEDĖS ĮVERTINIMAS

 

Vertinimo data

Amžius mėnesiais

Apsiparšiavimo eilės Nr.

Kilmė balais

Raumeningumas

Eksterjeras balais

 

Reprodukcinės savybės

Kontrolinis penėjimas ir skerdimas

Bendras

įvertinimas

Pastabos

Priesvoris per parą

Pašarų sąnaudos

1 kg priesvorio

Skerdenos puselės

ilgis

Lašinių storis už

paskutinio šonk.

Balų suma

85–110 kg gyvosios masės

Palikuonių

Vislumas

Pieningumas

Balų suma

 

Masė kg

Raumeningumas %

Balai

Vidut. laš. storis mm

Balai

Vidut. balų suma

Vidutinė masė kg

Raumeningumas %

Balai

Vidut. laš. st. mm

Balai

Vidut. balų suma

vnt.

balai

kg

balai

g

balai

p. v.

balai

cm

balai

mm

balai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-

-

-

-

-

-

 

 

 

 

 

-

-

-

-

-

-

-

-

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-

-

-

-

-

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-

-

-

-

-

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Formos Nr. 2 – K antroji lapo pusė

III. PARŠAVEDĖS REPRODUKCINĖS SAVYBĖS

 

Apsiparšiavimo eil. Nr.

Kuilio vardas, ind. Nr., veislė

Kergimo (sėklinimo) data

Apsiparšiavimo data

Lizdo Nr.

Atsivedė paršelių

21 dienos paršelių

Atjunkomų paršelių

Pastabos

iš viso

iš jų: gyvų

skaičius

vados masė (pieningumas) kg

amžius dienomis

skaičius

vidutinė vieno paršelio masė kg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paršavedės išleidimo data ___________________ priežastys _______________________________

 

______________

 

 


 

 

Forma Nr. 3-K                                                             PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d.

įsakymu Nr. 1A – 55

 

KIAULIŲ KERGIMO–SĖKLINIMO ŽURNALAS

 

200                .. m.

 

Savininkas ______________________________________

 

Formos Nr. 3 – K žurnalo lapai

 

Eil. Nr.

Paršavedės kergimo – sėklinimo data

Paršavedės

Kuilio

Apsiparšiavimo data

vardas

veislė

ind. Nr.

vardas

veislė

ind. Nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________

 

 


 

 

Forma Nr. 4-K                                                             PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos viršininko2003 m. lapkričio 10 d.

įsakymu Nr. 1 A -55

 

APSIPARŠIAVIMŲ IR PRIEAUGLIO APSKAITOS KNYGA

 

200                m.

 

Savininkas_________________________________________________

 

Paršavedė ____________________________________________________ Lizdo Nr. ___________

                                      (vardas, veislė, ind. Nr., KK ženklas, bendras įvertinimo balas)

Sukergimo data_ Apsiparšiavimo data___________ Kelintas paršavedės apsiparšiavimas _________

Kuilys __________________________________________________________________________

(vardas, veislė, ind. Nr., KK ženklas, bendras įvertinimo balas)

Atsivedė paršelių: iš viso __________ iš jų gyvų ____________ negyvų ______________________

 

Eil. Nr.

Lytis

Ausies Nr.

Spenių skaičius d/k

Atjunkomų paršelių

Paršelių paskirtis

(veislei, mėsai)

Veislinio prieauglio vertinimas

Veislinio prieauglio realizavimo data

Tatuiruotas

Įsegtas

Amžius dienomis

Gyvo gyvulio masė, kg

Vertinimo data

Amžius mėn.

Raumeningumas

Kilmė balais

Bendras įvertinimas

 

Masė, kg

Raumeningumas %

Balai

Vidut. lašinių

storis mm

Balai

Vidut. balų suma

balų suma

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

21 dienos paršelių skaičius _____ ir vados masė ___ kg          Žyma apie paršelių: pridėjimą ______

Bendra atjunkomų paršelių masė _______________ kg                                          atėmimą _______

______________