VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKĖJIMO ĮSTATYMO PAŽEIDIMŲ NAGRINĖJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2010 m. sausio 14 d. Nr. 1-6

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 153-6888) 2 straipsnio 3 dalimi,

1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisykles (pridedama).

2. Pripažįstu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2007 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 1-151 „Dėl vartotojų ir kredito įstaigų išankstinio ginčų sprendimo ne teisme taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 109-4479) netekusiu galios.

 

 

Direktorius                                                                             Feliksas Petrauskas


PATVIRTINTA

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos

tarnybos direktoriaus

2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1-6

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKĖJIMŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMŲ NAGRINĖJIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato ginčų tarp vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų bei Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimų nagrinėjimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje tvarką.

2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488) ir Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme (Žin., 1999, Nr. 97-2775; 2009, Nr. 153-6888).

3. Tiek, kiek prašymų (skundų) ar pareiškimų dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimų nagrinėjimo nereglamentuoja šios Taisyklės, taikomas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamentas, patvirtintas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-169 (Žin., 2008, Nr. 117-4471).

 

II. PRAŠYMO (SKUNDO) PATEIKIMAS

 

4. Kiekvienas vartotojas turi teisę Taisyklėse nustatyta tvarka pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai prašymą (skundą), kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ir (arba) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo saugomas interesas. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai vartotojo prašymas (skundas) laikomas pateiktu ir tuo atveju, kai kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ar vartotojų asociacijos jų gautą vartotojo prašymą (skundą) pagal kompetenciją perduoda nagrinėti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

5. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktame vartotojo prašyme (skunde) turi būti nurodyta:

5.1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pavadinimas;

5.2. vartotojo vardas, pavardė, adresas;

5.3. mokėjimo paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų (neveikimo) yra pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas, buveinės adresas;

5.4. vartotojo teisės ir (arba) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo saugomi interesai, kuriuos, vartotojo nuomone, pažeidžia mokėjimo paslaugų teikėjas;

5.5. vartotojo reikalavimas;

5.6. informacija apie kreipimąsi į mokėjimo paslaugų teikėją;

5.7. pridedamų dokumentų kopijų sąrašas.

6. Prie vartotojo prašymo (skundo) pridedama:

6.1. prašyme (skunde) išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijos;

6.2. kita su prašymo (skundo) nagrinėjimu susijusi medžiaga.

7. Prašymą (skundą) pasirašo vartotojas ir (arba) jo atstovas. Kai į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipiasi vartotojo atstovas, prie prašymo (skundo) turi būti pridėtas atstovavimą patvirtinantis dokumentas. Tokiu atveju, be šių Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytų duomenų, prašyme (skunde) nurodomas vartotojo atstovo vardas, pavardė, adresas. Jei vartotojui atstovauja juridinis asmuo, nurodomas jo pavadinimas, adresas, telefono numeris bei juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, pareigos, telefono numeris.

8. Jei kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų kopijų tikrumo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę pareikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjas ir (ar) vartotojas pateiktų dokumentų originalus.

9. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsisako nagrinėti vartotojo prašymą (skundą):

9.1. kuris neatitinka šių Taisyklių 5, 6 ir 7 punkto reikalavimų. Šiuo atveju atsisakoma nagrinėti vartotojo prašymą (skundą) tik tuomet, jeigu vartotojas per Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytą terminą trūkumų nepašalina;

9.2. jeigu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka neįgaliota priimti sprendimo dėl vartotojo prašyme (skunde) nurodyto reikalavimo. Šiuo atveju per trisdešimt kalendorinių dienų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba perduoda prašymą (skundą) kompetentingai institucijai ir apie tai raštu praneša vartotojui;

9.3. vartotojo prašyme (skunde) nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti ir dėl jų priimtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas, ginčą nagrinėja teismas arba yra priimtas teismo sprendimas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

9.4. nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimą;

9.5. jeigu vartotojo prašymas (skundas) Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktas vėliau nei per šešis mėnesius nuo dienos, kai vartotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie prašyme (skunde) nurodytą Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimą, bet visais atvejais yra praėję daugiau kaip treji metai nuo pažeidimo padarymo dienos.

10. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba per trisdešimt kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo) pateikimo dienos informuoja vartotoją apie prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą arba apie priežastis, dėl kurių atsisakoma pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą.

 

III. PRAŠYMŲ (SKUNDŲ) NAGRINĖJIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

 

11. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartotojo prašymą (skundą) nagrinėja rašytinio arba žodinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus.

12. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartotojo prašymą (skundą) išnagrinėja ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo (skundo) gavimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje dienos.

13. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nagrinėdama vartotojo prašymą (skundą), turi teisę:

13.1. kreiptis raštu į vartotoją dėl papildomos informacijos ar paaiškinimų dėl vartotojo prašyme (skunde) keliamų reikalavimų ir nustatyti jų pateikimo terminą, gauti paaiškinimus žodžiu ir raštu dėl vartotojo prašyme (skunde) keliamų reikalavimų;

13.2. pareikalauti iš mokėjimo paslaugų teikėjo, kurio veiksmai skundžiami, per nurodytą terminą pateikti informaciją, įrodymus ar paaiškinimus, reikalingus tirti vartotojo prašymą (skundą), gauti paaiškinimus žodžiu dėl vartotojo prašyme (skunde) keliamų reikalavimų;

13.3. kviesti vartotoją, mokėjimo paslaugų teikėjo, kitų valstybės institucijų atstovus bei kitus asmenis ar kreiptis į valstybės ar savivaldybių institucijas, įstaigas, įmones, organizacijas ar kitus asmenis, kurių kompetencija arba interesai susiję su svarstomu klausimu, dėl paaiškinimų bei informacijos pateikimo;

13.4. vartotojo prašymu reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjas pateiktų kitus įrodymus, kurių vartotojas negali gauti;

13.5. naudotis kitomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis priemonėmis.

14. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pradėjusi vartotojo prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, vartotojo prašymo (skundo) kopiją persiunčia vartotojo nurodytam mokėjimo paslaugų teikėjui ir pasiūlo per dešimt darbo dienų ginčą išspręsti taikiai, o jei mokėjimo paslaugų teikėjas nesutinka ginčo išspręsti taikiai – pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus. Jei mokėjimo paslaugų teikėjas ir vartotojas sutinka užbaigti ginčą taikiu susitarimu, mokėjimo paslaugų teikėjas ir vartotojas privalo šį taikų susitarimą įforminti raštu ir pateikti jį Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

15. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi vartotojo prašymą (skundą), priima sprendimą, kuris įforminamas nutarimu. Nutarimą priima Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu sudaryta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija).

16. Komisijos pirmininko ar mažiausiai dviejų Komisijos narių iniciatyva vartotojo prašymas (skundas) gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus, kai siekiama sudaryti sąlygas ginčą išspręsti taikiai arba kitais reikiamais atvejais. Nagrinėjant vartotojo prašymą (skundą) žodinio proceso tvarka, ginčo šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims prieš septynias dienas iki ginčo nagrinėjimo posėdžio dienos išsiunčiamas pranešimas, kuriame turi būti nurodyta:

16.1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pavadinimas ir adresas;

16.2. ginčo šalys bei kiti suinteresuoti asmenys;

16.3. ginčo nagrinėjimo posėdžio vieta ir laikas;

16.4. ginčo, kuriame ginčo šalys bei kiti suinteresuoti asmenys kviečiami dalyvauti, pavadinimas;

16.5. kad ginčo šalys bei kiti suinteresuoti asmenys privalo pateikti visus savo turimus įrodymus;

16.6. ginčo šalių bei kitų suinteresuotų asmenų neatvykimo į ginčo nagrinėjimą pasekmės;

16.7. ginčo šalių bei kitų suinteresuotų asmenų pagrindinės procesinės teisės ir pareigos;

16.8. kitos ginčo nagrinėjimui svarbios aplinkybės.

17. Jeigu vartotojas neatvyksta į Komisijos posėdį be pateisinamos priežasties arba nepateikia paaiškinimų ir kitų įrodymų, ginčo nagrinėjimas nutraukiamas vadovaujantis šių Taisyklių 21 punktu. Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas ar jo atstovas neatvyksta į Komisijos posėdį arba nepateikia paaiškinimų ir kitų įrodymų, Komisija turi teisę priimti sprendimą atsižvelgdama į turimus įrodymus.

18. Vartotojų prašymai (skundai) nagrinėjami laikantis rungimosi ir ginčo nagrinėjimo operatyvumo bei skaidrumo principų.

19. Žodinio proceso metu ginčo šalys ir visi nagrinėjant ginčą dalyvaujantys suinteresuoti asmenys laikosi Komisijos posėdžio pirmininko nustatytos posėdžio tvarkos. Kiekvienam žodinio proceso tvarka įvykusiam ginčo nagrinėjimo posėdžiui rašomas atskiras posėdžio protokolas. Komisijos posėdžių protokolus rašo posėdžio sekretorius.

20. Ginčo šalys ir kiti nagrinėjant ginčą dalyvaujantys suinteresuoti asmenys turi teisę susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga, daryti išrašus, nuorašus, kopijas, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems nagrinėjant ginčą dalyvaujantiems asmenims, pateikti prašymus, Komisijos nutarimo nuorašą. Šiomis teisėmis nagrinėjant ginčą dalyvaujantys asmenys privalo naudotis sąžiningai, nevilkindami ginčo nagrinėjimo.

21. Komisija išsiaiškina ginčo esmę, ištiria turimus įrodymus ir imasi priemonių šalims sutaikyti, jeigu, Komisijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, taikus susitarimas įmanomas. Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas ir vartotojas ginčą užbaigia taikiu susitarimu, ginčo nagrinėjimas nutraukiamas.

22. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nutraukia vartotojo prašymo (skundo) nagrinėjimą šiais atvejais:

22.1. vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas susitaiko;

22.2. vartotojas kviečiamas neatvyksta į Komisijos posėdį be pateisinamos priežasties ar neteikia paaiškinimų ir įrodymų;

22.3. viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą;

22.4. paaiškėja aplinkybės, nurodytos šių Taisyklių 9 punkte;

22.5. vartotojas atsisako savo reikalavimų;

22.6. yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių išspręsti ginčo neįmanoma.

23. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nutraukus vartotojo prašymo (skundo) nagrinėjimą, vartotojas neturi teisės pakartotinai dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau tai nevaržo jo teisės kreiptis į teismą.

24. Komisija, išnagrinėjusi vartotojo prašymą (skundą), priima vieną iš šių sprendimų:

24.1. patenkinti vartotojo reikalavimą ir įpareigoti mokėjimo paslaugų teikėją, pažeidusį Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo reikalavimus, nutraukti neteisėtus veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį ir (ar) atlyginti padarytą žalą;

24.2. iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimą ir įpareigoti mokėjimo paslaugų teikėją, pažeidusį Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo reikalavimus, nutraukti neteisėtus veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį ir (ar) atlyginti padarytą žalą;

24.3. netenkinti vartotojo reikalavimo, kai nenustatomas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimas.

25. Komisijos nutarime privalo būti nurodyta:

25.1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pavadinimas;

25.2. nutarimo priėmimo data ir vieta;

25.3. Komisijos sudėtis, ginčo šalys, jeigu ginčas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, taip pat turi būti nurodytas posėdžio sekretorius, kiti nagrinėjant ginčą dalyvavę suinteresuoti asmenys;

25.4. mokėjimo paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, duomenys;

25.5. vartotojo prašymo (skundo) esmė;

25.6. nagrinėjant ginčą dalyvavusių asmenų paaiškinimų santrauka;

25.7. ginčo esmė;

25.8. įrodymų vertinimas;

25.9. argumentai, dėl kurių atmetami kai kurie įrodymai;

25.10. įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais vadovautasi, kiti teisiniai argumentai;

25.11. Komisijos priimtas vienas iš šių Taisyklių 23 punkte nurodytų sprendimų;

25.12. Komisijos priimto nutarimo apskundimo tvarka ir terminai.

26. Komisijos nutarimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po nutarimo priėmimo registruotu paštu siunčiamas prašymą (skundą) pateikusiam vartotojui (jo atstovui) ir mokėjimo paslaugų teikėjui, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti.

27. Komisijos priimti nutarimai dėl žalos atlyginimo mokėjimo paslaugų teikėjui yra privalomi.

28. Komisija, nutarime konstatavusi, kad mokėjimo paslaugų teikėjas pažeidė Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas, apie tokį pažeidimą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje praėjus trisdešimčiai kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu per trisdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos mokėjimo paslaugų teikėjas apskundžia Komisijos nutarimą teismui, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie Lietuvos Respublikos mokėjimų nuostatų pažeidimą viešai savo interneto tinklalapyje skelbia pasibaigus teismo procesui.

 

IV. PAREIŠKIMŲ DĖL MOKĖJIMŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMŲ PATEIKIMAS

 

29. Kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimų turi teisę vartotojai, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, vartotojų asociacijos (toliau vadinama – pareiškėjas), pateikdamos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pareiškimą raštu.

30. Pareiškime turi būti nurodyta:

30.1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pavadinimas;

30.2. pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti;

30.3. mokėjimo paslaugų teikėjo, kurio veiksmai skundžiami, pavadinimas, buveinės adresas;

30.4. trečiųjų suinteresuotų fizinių asmenų vardai, pavardės, gyvenamosios vietos ir (arba) juridinių asmenų pavadinimai, buveinių adresai;

30.5. konkretūs skundžiami mokėjimo paslaugų teikėjo veiksmai (neveikimas), elgesys ar pareiškimas, jų atlikimo data;

30.6. pareiškėjui žinomos faktinės pažeidimo aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo pareiškimą, ir tas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, asmenų, kuriems žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su pareiškime nurodytais duomenimis, vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;

30.7. pridedamų dokumentų sąrašas.

31. Prie pareiškimo pridedami dokumentai, patvirtinantys jame nurodyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimo faktines aplinkybes.

32. Pareiškimą pasirašo pareiškėjas arba įgaliotas atstovas. Prie atstovo pasirašyto pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgalinimus.

33. Jeigu pateiktas pareiškimas neatitinka šių Taisyklių 30–32 punktuose nustatytų reikalavimų, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti pareiškimo trūkumai.

34. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pareiškimo pateikimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dienos informuoja pareiškėją apie pareiškimo nagrinėjimo procedūrą arba apie priežastis, dėl kurių atsisakoma pradėti pareiškimo nagrinėjimo procedūrą.

35. Sprendžiant dėl pareiškimo nagrinėjimo procedūros pradėjimo, mutatis mutandis taikomas šių Taisyklių 9 punktas.

36. Kai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimo nagrinėjimą pradeda savo iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 49 straipsnio 2 ir 3 dalis, mutatis mutandis taikomos šių Taisyklių 37–57 punktų nuostatos.

 

V. PAREIŠKIMŲ DĖL MOKĖJIMŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMO NAGRINĖJIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

 

37. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pareiškėjo pareiškimą išnagrinėja bei sprendimą dėl baudos skyrimo priima ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo pareiškimo gavimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje dienos.

38. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pradėjusi pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į mokėjimo paslaugų teikėją ir paprašo per nurodytą terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus dėl pareiškime nurodytų aplinkybių.

39. Bylos dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimų nagrinėjamos Komisijos posėdžiuose. Kiekvienam žodinio proceso tvarka įvykusiam ginčo nagrinėjimo posėdžiui rašomas atskiras posėdžio protokolas. Komisijos posėdžių protokolus rašo posėdžio sekretorius.

40. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba registruotu laišku ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki paskirtos bylos nagrinėjimo posėdžio datos bylos nagrinėjimo proceso dalyviams ar jų atstovams išsiunčia pranešimą, kuriame nurodoma:

40.1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pavadinimas ir adresas;

40.2. bylos nagrinėjimo proceso dalyviai;

40.3. bylos nagrinėjimo posėdžio vieta ir laikas;

40.4. bylos, kurioje bylos nagrinėjimo proceso dalyvis kviečiamas dalyvauti, pavadinimas;

40.5. kad bylos nagrinėjimo proceso dalyviai privalo pateikti visus savo turimus įrodymus;

40.6. kad bylos nagrinėjimo proceso dalyvio neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą;

40.7. bylos nagrinėjimo proceso dalyvių pagrindinės procesinės teisės ir pareigos.

41. Bylos nagrinėjimo proceso dalyviai ar jų atstovai privalo raštu informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą apie savo adreso pasikeitimą bylos nagrinėjimo proceso metu. Nesant tokios informacijos, pranešimas siunčiamas paskutiniu Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos, buveinės adresu ir laikoma, kad bylos nagrinėjimo proceso dalyvis buvo laiku ir tinkamai informuotas, nors jis tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę.

42. Pareiškėjas ir mokėjimo paslaugų teikėjas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) pradėtas nagrinėjimas, turi teisę:

42.1. susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, banko ar profesinę paslaptį, ir daryti išrašus;

42.2. teikti Komisijai dokumentus ar kitus įrodymus. Jei bylai pateikiamos medžiagos duomenys sudaro valstybės, komercinę, tarnybos, banko ar profesinę paslaptį, ją teikiantis asmuo turi tai pažymėti ir kartu su šia medžiaga gali pateikti prašymą Komisijai dėl asmenų, turinčių teisę susipažinti su bylos medžiaga, teisės susipažinti su bylos medžiaga ir daryti išrašus apribojimo;

42.3. gauti Komisijos nutarimų nuorašus;

42.4. naudotis kitomis įstatymuose nustatytomis teisėmis.

43. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo pareiškimą, priima nutarimą:

43.1. skirti mokėjimo paslaugų teikėjui Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nustatytą įspėjimą;

43.2. skirti mokėjimo paslaugų teikėjui Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nustatytą baudą;

43.3. atsisakyti skirti mokėjimo paslaugų teikėjui baudas arba įspėjimą, kai nėra nustatyta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimo.

44. Komisijos nutarime privalo būti nurodyta:

44.1. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pavadinimas;

44.2. nutarimo priėmimo data ir vieta;

44.3. Komisijos sudėtis, pareiškėjas, jeigu ginčas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, taip pat turi būti nurodytas posėdžio sekretorius, kiti nagrinėjant bylą dalyvavę suinteresuoti asmenys;

44.4. asmens, dėl kurio veiksmų (neveikimo) buvo priimtas nutarimas, duomenys;

44.5. mokėjimo paslaugų teikėjo veiklos faktinės aplinkybės;

44.6. nagrinėjant bylą dalyvavusių asmenų paaiškinimų santrauka;

44.7. įrodymų vertinimas;

44.8. argumentai, dėl kurių atmetami kai kurie įrodymai, kiti teisiniai argumentai;

44.9. įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais vadovautasi;

44.10. Komisijos priimtas vienas iš šių Taisyklių 43 punkte nurodytų sprendimų;

44.11. Komisijos priimto nutarimo apskundimo tvarka ir terminai.

45. Komisijos pirmininkas apie priimtą sprendimą paskelbia tuoj pat po jo priėmimo. Komisijai nutarus, nutarimo dėl ginčo priėmimas ir paskelbimas gali būti atidėtas, bet ne ilgiau kaip penkioms darbo dienoms nuo paskutinio bylų nagrinėjimo posėdžio dienos.

46. Komisijos nutarimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po nutarimo priėmimo registruotu paštu siunčiamas pareiškimą pateikusiam pareiškėjui ir mokėjimo paslaugų teikėjui, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti.

47. Komisija, nutarime konstatavusi, kad mokėjimo paslaugų teikėjas pažeidė Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas, apie tokį pažeidimą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje praėjus trisdešimčiai kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu per trisdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos mokėjimo paslaugų teikėjas apskundžia Komisijos nutarimą teismui, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie Lietuvos Respublikos mokėjimų nuostatų pažeidimą viešai savo interneto tinklalapyje skelbia pasibaigus teismo procesui.

 

VI. PINIGINĖS BAUDOS

 

48. Už Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatų pažeidimus mokėjimo paslaugų teikėjams Komisija gali skirti nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų baudą. Tais atvejais, kai pažeidimai buvo padaryti Taisyklių 51 punkte nurodytomis atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, mokėjimo paslaugų teikėjams gali būti skiriama didesnė – nuo trisdešimties tūkstančių iki šimto dvidešimties tūkstančių litų – bauda. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo saugomiems mokėjimo paslaugų vartotojų interesams, Komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, mokėjimo paslaugų teikėjams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos.

49. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų, nustatytų Taisyklių 47 punkto pirmame sakinyje, vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į Taisyklių 49 ir 50 punktuose nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Komisijos nutarime.

50. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padarę pažeidimą mokėjimo paslaugų teikėjai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, bendradarbiavo su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą.

51. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padarę pažeidimą mokėjimo paslaugų teikėjai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami Komisijos nutarimu paskirtos baudos, įspėjimo, arba pakartotinai padarė pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nustatyta bauda.

52. Mokėjimo paslaugų teikėjui, kuris nepateikia informacijos ar dokumentų, reikalingų Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimui tirti (neteisingos informacijos pateikimas taip pat laikomas informacijos nepateikimu), Komisija gali skirti iki dešimties tūkstančių litų baudą.

53. Komisijos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo dėl baudos skyrimo priėmimo dienos.

 

VII. BAUDOS DYDŽIO NUSTATYMAS

 

54. Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pažeidimus, dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų, nustatytų šių Taisyklių 48 punkte, vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šių Taisyklių 50–51 punktuose nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Komisijos nutarime.

55. Nustatant pažeidimo pavojingumą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir pažeidimo sukeltas pasekmes (kai tai įmanoma nustatyti).

 

VIII. NUTARIMŲ APSKUNDIMAS

 

56. Mokėjimo paslaugų teikėjas ar vartotojas, nesutinkantis su Komisijos nutarimu, turi teisę per trisdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apskųsti nutarimą teismui įstatymų nustatyta tvarka.

57. Kreipimasis į teismą nesustabdo įpareigojimų, nustatytų Komisijos nutarimu, vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.

_________________