PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL EKSPERTIZIŲ ATLIKIMO PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPRTAMENTO GAISRINIŲ TYRIMŲ CENTRE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 10 d. Nr. 213
Vilnius
1. Tvirtinu Ekspertizių atlikimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centre nuostatus (pridedama).
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento direktoriaus
2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 213
EKSPERTIZIŲ ATLIKIMO PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO GAISRINIŲ TYRIMŲ CENTRE NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centre (toliau – centras) ekspertizės atliekamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (Žin., 1961, Nr. 18-148) (toliau – BPK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (Žin., 2002, Nr. 36-1340) (toliau – CPK), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (Žin., 1985, Nr. 1-1) (toliau – ATPK), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) (toliau – ABTĮ), šiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
2. Centre atliekamos šių rūšių ekspertizės, skirtos šiems uždaviniams spręsti:
2.1. techninės gaisrų ekspertizės – nustato gaisro židinio vietą, techninę gaisro kilimo priežastį, gaisro aplinkybes, techninės priemonės (technologinio proceso) atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams;
2.2. apanglėjusios medienos ekspertizės – nustato apanglėjusios medienos degimo proceso intensyvumą (degimo proceso trukmę ir temperatūrą);
2.3. statybinių medžiagų ir kitų gaminių degumo ekspertizės:
2.3.3. nustato kietų medžiagų su organiniais priedais užsiliepsnojimo ir savaiminio užsiliepsnojimo temperatūras;
3. Kai centre yra pakankama techninė bazė bei specialių žinių turinčių valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai), jame atliekamos ir kitų rūšių ekspertizės bei sprendžiami kiti uždaviniai.
4. Centre atliekamos teismo ekspertizės, skiriamos kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimu, teismo ar teisėjo nutartimi (baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose), ir ne teismo ekspertizės, skiriamos pareigūnų, turinčių teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą administracinių teisės pažeidimų bylose ar organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarimu, bei ekspertizės kitų (ne teisėsaugos įstaigų) juridinių ar fizinių asmenų prašymu.
5. Ekspertizes atlieka centro darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, specialių tam tikros srities žinių ir eksperto kvalifikaciją.
Eksperto kvalifikaciją centro darbuotojams suteikia centro kvalifikacinė komisija. Suteikus eksperto kvalifikaciją, ekspertas iškilmingai pasižada, kad patikėtas jam pareigas atliks objektyviai ir sąžiningai.
Ekspertų, atliekančių ekspertizes, teises, pareigas ir atsakomybę nustato BPK, CPK, ATPK, ABTĮ, šie nuostatai ir kiti teisės aktai.
6. Ekspertas privalo:
6.3. atlikti jam centro viršininko arba Ekspertizių skyriaus viršininko paskirtas ekspertizes ir duoti objektyvias išvadas jam pateiktais klausimais;
6.4. informuoti centro viršininką arba Ekspertizių skyriaus viršininką apie tai, kad ekspertizei pateiktos medžiagos nepakanka išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas neatitinka jo specialių žinių;
6.5. pranešti centro viršininkui arba Ekspertizių skyriaus viršininkui apie nustatymą naujų aplinkybių ar faktų, liudijančių, jog būtina išplėsti tyrimo objektus ar pavesti ekspertizę atlikti kitiems ekspertams;
6.6. išsaugoti jam pateiktą tiriamąją medžiagą. Jei atliekant tyrimus negalima išvengti objektų sugadinimo, ekspertas privalo gauti raštišką ekspertizę paskyrusio asmens ar įstaigos sutikimą;
7. Ekspertas turi teisę:
7.2. atsižvelgiant į ekspertizės rūšį, ekspertui suteikiama teisė:
7.2.1. baudžiamajame procese kvotėjo, tardytojo, prokuroro leidimu dalyvauti apklausiant kaltinamąjį, nukentėjusįjį, liudytojus ir atliekant kitus tardymo veiksmus; kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo leidimu duoti kaltinamajam (teisiamajam), nukentėjusiajam ir liudytojams klausimus, susijusius su ekspertizės dalyku;
7.3. prašyti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį organą (pareigūną), kvotos organą, tardytoją, prokurorą ar teismą pateikti jam papildomą medžiagą, reikalingą išvadai duoti;
7.4. prašyti teismo apriboti jo dalyvavimo teisme laiką tiek, kiek reikia ištirti įrodymams, turintiems reikšmės išvadai duoti;
7.6. atsisakyti duoti išvadą, jeigu pateiktos medžiagos nepakanka išvadai duoti arba jeigu jis mano, kad pateiktas jam klausimas neatitinka jo specialių žinių;
7.9. naudotis administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno), kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo paskirto vertėjo paslaugomis;
7.10. savo iniciatyva ekspertizės akte nurodyti turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nustatytas atliekant ekspertizę, dėl kurių jam nebuvo pateikta klausimų;
7.11. įstatymų nustatyta tvarka apskųsti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio pareigūno, kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kurie pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus;
8. Ekspertas neturi teisės:
8.1. priimti atlikti ekspertizę be raštiško centro viršininko (ar centro viršininko pavedimu – Ekspertizių skyriaus viršininko) pavedimo;
8.3. savarankiškai rinkti ar imti medžiagą, reikalingą ekspertizei, bet nepateiktą jam įstatymų nustatyta tvarka;
8.4. ne tarnybinėse patalpose saugoti baudžiamosios, civilinės, administracinės ar administracinių teisės pažeidimų bylų, kuriose atliekama ekspertizė, medžiagą, nurodytą šių nuostatų 16.2 punkte;
8.5. savarankiškai kviesti kitus asmenis dalyvauti atliekant jam pavestą ekspertizę ir perduoti kitiems ekspertams tirti naujus objektus, rastus jo atliekamos ekspertizės metu;
9. Centro ekspertai yra laikomi įspėti dėl atsakomybės pagal BPK 643 straipsnį už atsisakymą be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 293 straipsnį už melagingos išvados davimą. Tai pažymima ekspertizės akte ir patvirtinama eksperto parašu bei centro antspaudu.
Už ekspertizių atlikimo tvarkos pažeidimą ir nesąžiningą eksperto pareigų atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka ekspertai gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn.
Paaiškėjus eksperto nekompetentingumui, neobjektyvumui ar nesąžiningumui sprendžiant klausimus pagal jo įgytą eksperto kvalifikaciją, centro kvalifikacinė komisija iš jo gali atimti eksperto kvalifikaciją.
10. Ekspertizės atliekamos centre ir kitose vietose (įvykio vietoje, tardymo įstaigos, teismo patalpose ir pan.).
11. Centro vadovybės funkcijas nustato centro nuostatai ir šie nuostatai.
11.1. centro viršininkas:
11.1.1. perduoda nutarimą (nutartį) skirti ekspertizę ar prašymą atlikti ekspertizę vienam ar keliems centro ekspertams vykdyti;
11.1.4. susipažįsta su ekspertų atliekamų tyrimų eiga ir rezultatais, teikia jiems metodinę pagalbą;
11.1.5. ekspertizę paskyrusiam asmeniui ar įstaigai siunčia atliktos ekspertizės medžiagą arba grąžina atsiųstą ekspertizei medžiagą, jei centro ekspertas, patikrinęs ekspertizės medžiagą, nusprendžia, kad dėl jos parengimo reikalavimų nesilaikymo ekspertizės atlikti neįmanoma;
11.2. centro viršininkas gali 11.1.1–11.1.6 punktuose išvardytas funkcijas pavesti atlikti Ekspertizių skyriaus viršininkui;
11.3. centro viršininkas ar Ekspertizių skyriaus viršininkas patys gali atlikti ekspertizes pagal turimą eksperto kvalifikaciją;
11.4. jei centro viršininkas ar Ekspertizių skyriaus viršininkas, susipažindami su ekspertizės aktu, nustato, kad ekspertizė atlikta neišsamiai ar pažeidžiant ekspertizės atlikimo metodiką ir tai galėjo būti klaidingos ar netikslios išvados priežastimi arba kad ji neteisingai įforminta, ekspertizės aktą grąžina jį surašiusiam ekspertui reikalingiems pakeitimams, papildymams bei patikslinimams padaryti. Jei ekspertas su tuo nesutinka ir raštu pareiškia, kad jo išvada yra teisinga, objektyvi ir tiksli, centro viršininkas ar Ekspertizių skyriaus viršininkas gali pavesti atlikti tyrimą kitiems centro ekspertams, dalyvaujant ekspertizę atlikusiam ekspertui.
12. Ekspertizių atlikimo centre terminai (jei centro viršininkas ar jo pavedimu Ekspertizių skyriaus viršininkas nenustatė kito termino):
12.2. iki 20 dienų, jei daug tyrimo objektų arba reikia atlikti sudėtingus ar kompleksinius tyrimus;
12.3. iki 30 dienų, jei ypač daug tyrimo objektų arba reikia atlikti ypač sudėtingus kompleksinius tyrimus.
Ekspertizės atlikimo terminas nustatomas ekspertui preliminariai susipažinus su medžiaga. Preliminarus susipažinimas negali trukti ilgiau kaip penkias dienas. Apie nustatytą ekspertizės atlikimo terminą pranešama ekspertizę paskyrusiam asmeniui ar įstaigai.
13. Ekspertizės atlikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pirmos darbo dienos, einančios po tos, kurią buvo gauta medžiaga centre, ir pasibaigia tą dieną, kai ją paskyrusiam asmeniui ar įstaigai išsiunčiamas ekspertizės aktas. Jei nustatytas ekspertizės atlikimo terminas baigiasi ne darbo dieną, tai paskutinė termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena.
14. Ekspertizės atlikimo terminas sustabdomas, jei:
14.1. būtina gauti raštišką ekspertizę paskyrusio asmens ar įstaigos sutikimą sugadinti tyrimui pateiktą objektą;
II. MEDŽIAGOS, SIUNČIAMOS EKSPERTIZEI ATLIKTI, ĮFORMINIMAS
16. Ekspertizę atlikti paskyręs asmuo ar įstaiga turi pateikti medžiagą, įformintą pagal BPK, CPK, ATPK, ABTĮ bei šių nuostatų reikalavimus.
Ekspertizei atlikti pateikiama:
16.2. tiriamoji medžiaga (daiktiniai įrodymai, dokumentai ir kiti materialūs objektai, esantys ekspertinio tyrimo objektais).
Prireikus pateikiami pavyzdžiai lyginamajam tyrimui, taip pat medžiaga, susijusi su ekspertizės dalyku (apžiūrų, apklausų ir kitų tardymo veiksmų protokolai, pažymos, garso ir vaizdo įrašai, nuotraukos ir pan.).
17. Nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę turi būti:
17.2. ekspertizę paskyrusios institucijos pavadinimas ir pareigūno pavardė, baudžiamosios, civilinės, administracinės ar administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje paskirta ekspertizė, numeris;
17.3. kaltinamųjų, ieškovų, atsakovų ir kitų ekspertizei atlikti turinčių reikšmės asmenų vardai ir pavardės;
17.7. centrui pateikiamos tiriamosios medžiagos sąrašas, kuriame nurodomi:
18. Kai pateiktą klausimą turi spręsti skirtingų sričių ekspertai, kurie turi atlikti bendrus tyrimus ir duoti bendrą išvadą, skiriama kompleksinė ekspertizė.
Jei kompleksinę ekspertizę atlikti pavedama centro ekspertams kartu su kitų Lietuvos Respublikos ekspertizės įstaigų ekspertais, nutarime (nutartyje) turi būti nurodyta (be to, kas nurodyta 17 punkte), kokioms ekspertizės įstaigoms pavedama ją atlikti, kuri iš jų yra vadovaujanti ir kuriai įstaigai siunčiami ekspertinio tyrimo objektai bei kita medžiaga. Šiuo atveju nutarimas (nutartis) skirti ekspertizę siunčiamas kiekvienai šių įstaigų.
Kuri įstaiga bus vadovaujanti, sprendžia paskyręs ekspertizę asmuo ar institucija, suderinusi su ekspertinių įstaigų vadovais ar jų pavaduotojais. Nesant galimybės suderinti, šį klausimą savarankiškai sprendžia paskyręs ekspertizę asmuo arba įstaiga, pasikonsultavusi su atitinkamais specialistais. Tikslinga vadovauti skirti tą įstaigą, kurios darbuotojai atlieka pagrindinę pateiktų ekspertizei objektų tyrimo dalį arba atlieka ją pirmieji.
Jei nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę vadovaujančioji įstaiga nenurodyta, ja laikoma ta, į kurią pasiųsti ekspertinio tyrimo objektai ir kita medžiaga. Su asmeniu ar institucija, paskyrusia kompleksinę ekspertizę, susirašinėja vadovaujanti įstaiga.
19. Jei yra būtina atlikti tyrimą keliems vienos specialybės ekspertams, skiriama atitinkama komisijinė ekspertizė; tai nurodoma nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę ar centro viršininko (centro viršininko pavedimu – Ekspertizių skyriaus viršininko) pavedime atlikti ekspertizę.
20. Jei ekspertizės aktas kvotėjui, tardytojui, prokurorui, teisėjui arba teismui nepakankamai aiškus ar neišsamus, gali būti skiriama papildoma ekspertizė, kurią atlikti pavedama tam pačiam ar kitiems ekspertams.
Kai kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas arba teismas nesutinka su ekspertizės aktu dėl jo nepagrįstumo ar kai yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, gali būti skiriama pakartotinė ekspertizė, kurią atlikti pavedama kitam ekspertui ar kitiems ekspertams.
Skiriant papildomą ar pakartotinę ekspertizę, be nurodytos šių nuostatų 16 punkte medžiagos, centrui pateikiama medžiaga, kurią tyrė pirminė ekspertizė, taip pat pirminių ekspertizių aktai ir visi jų priedai (nuotraukos, eksperimentinė medžiaga, lyginamieji pavyzdžiai ir kt.), taip pat papildoma medžiaga, kuri atsirado po pirminės išvados pateikimo.
Nutarime (nutartyje) skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nurodomas jos skyrimo pagrindas ir motyvai.
21. Tiriamoji medžiaga, siunčiama ekspertizei, turi būti tinkamai įpakuota, kad siunčiant nebūtų galima jos prarasti, sugadinti ar pažeisti, o pakuotė – užantspauduota.
21.1. Tirtinus objektus ekspertizei reikia siųsti tuo pavidalu ir tiek, kiek jų buvo rasta. Jei tirtinų objektų yra labai daug (birios, skystos medžiagos), ekspertizei siunčiamų pavyzdžių turi būti tiek, kad jų kiekis atitiktų ekspertizei atlikti keliamus reikalavimus. Prireikus ištirti kokių nors medžiagų (lako ir dažų, pluoštinių medžiagų, naftos produktų, stiklo gaminių ar pan.) daleles, ekspertizei būtina pateikti objektą, ant kurio yra tų dalelių arba jo dalį. Šiuo atveju kiekvieną objektą reikia įpakuoti atskirai ir taip, kad tiriamosios dalelės negalėtų prapulti ar suirti ir kad papildomai neužsiterštų. Jeigu viso objekto ar jo dalies pateikti ekspertizei negalima (dėl jo gremėzdiškumo ar kitų priežasčių), tiriamąsias daleles reikia nuo jo atskirti ir supakuoti atskirai.
21.2. Jei reikia tirti visą objektą, kurio pristatyti į centrą negalima (pastatai, įrengimai, automobiliai ir kt.), nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę nurodoma, kur yra laikomi tiriamieji objektai. Ekspertas negali pats savarankiškai ieškoti tyrimo objektų ir atlikti tyrimų nedalyvaujant paskyrusios ekspertizę asmens ar įstaigos įgaliotam atstovui.
21.3. Degūs skysčiai tyrimams pateikiami saugioje, specialioje nedūžtančios konstrukcijos bei sandariai uždarytoje taroje.
21.4. Ant kiekvienos siunčiamos tirti objekto pakuotės nurodoma:
21.5. Šių nuostatų 21.4 punkte nurodytos žymos patvirtinamos asmens, skyrusio ekspertizę, parašu ir paskyrusios ekspertizę įstaigos antspaudu. Daryti įrašus tiesiog ant objektų negalima.
21.6. Jei pateikiamus ekspertizei objektus numatoma vėliau siųsti kitai įstaigai eksperimentiniam tyrimui, tai nurodoma asmens ar įstaigos, paskyrusios ekspertizę, lydraštyje. Jame taip pat nurodoma, jei pateikiami ekspertizei objektai jau buvo tirti.
III. EKSPERTIZIŲ ATLIKIMAS IR JŲ REZULTATŲ ĮFORMINIMAS
22. Ekspertas pradeda ekspertizę gavęs centro viršininko (ar centro viršininko pavedimu – Ekspertizės skyriaus viršininko) raštišką pavedimą atlikti ekspertizę, nutarimą (nutartį) skirti ekspertizę ir visą pateiktą ekspertizei medžiagą.
Nustatęs, kad dėl siunčiamos ekspertizei medžiagos parengimo reikalavimų nesilaikymo ekspertizės atlikti neįmanoma, ekspertas praneša apie tai centro viršininkui ar Ekspertizių skyriaus viršininkui.
23. Jei pateikta medžiaga nepakankama išvadai duoti, ekspertas turi teisę rašyti prašymą dėl papildomos medžiagos pateikimo, skirtą asmeniui ar įstaigai, paskyrusiai ekspertizę.
Prašyme dėl papildomos medžiagos pateikimo turi būti pateikti teisės aktuose nustatyti dokumentų rengimo ir įforminimo rekvizitai (prašymo surašymo data, motyvai, ekspertizės numeris, eksperto parašas ir kt.)
Surašomi du prašymo egzemplioriai. Pirmas egzempliorius siunčiamas ekspertizę paskyrusiam asmeniui ar įstaigai, o antrasis lieka centre.
Neatidėliotinais atvejais rašytinio prašymo turinys perduodamas paskyrusiam ekspertizę asmeniui ar įstaigai žodžiu, telefonu, faksu, elektroniniu paštu ar kitomis informacijos perdavimo priemonėmis ir vėliau būtinai išsiunčiamas paštu ar pristatomas tiesiogiai.
Negavęs papildomos medžiagos per 30 dienų, ekspertas atlieka tyrimus remdamasis turima medžiaga. Jei tiriant ekspertizės medžiagą negalima išspręsti nei vieno klausimo, ekspertas elgiasi šių nuostatų 24 punkte nustatyta tvarka.
24. Ekspertas surašo šių nuostatų 34 punkte nustatyta tvarka motyvuotą aktą dėl negalėjimo duoti išvadų į pateiktus klausimus šiais atvejais:
25. Ekspertas atlieka tyrimą objektyviai ir visapusiškai, vadovaudamasis savo kvalifikacija ir kompetencija, griežtai laikydamasis šių nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų.
27. Kai ekspertizę atlieka centro ekspertų grupė, vienam iš ekspertų centro viršininkas ar centro ekspertizės skyriaus viršininkas paveda vadovaujančiojo grupės eksperto funkcijas.
Vadovaujantis ekspertas parengia bendrą tyrimų planą, koordinuoja ekspertų grupės darbą, vadovauja ekspertų pasitarimams, nustato ir kontroliuoja atskirų tyrimų atlikimo terminus, neviršijančius bendro ekspertizės atlikimo termino, nustatyto šių nuostatų 12 punkte. Vadovaujantis ekspertas neturi jokios įtakos sprendžiant ekspertizei pateiktą klausimą iš esmės. Jis tik prižiūri, kad ekspertai laiku perduotų medžiagą vieni kitiems.
Ekspertų grupė pagal galimybę vienu metu susipažįsta su ekspertizės medžiaga, apžiūri tiriamąją medžiagą. Kiekvienas ekspertas atlieka visus reikalingus pateiktos medžiagos tyrimus, vėliau ekspertai aptaria atlikto darbo rezultatus.
28. Atlikus reikiamus tyrimus surašomas ekspertizės aktas. Ekspertizės aktas susideda iš trijų dalių: įvadinės, tiriamosios ir išvadų.
29. Ekspertizės akto įvadinėje dalyje nurodoma:
29.3. ekspertizės atlikimo pagrindas (nutarimas ar nutartis) ir ekspertizę paskyrusios įstaigos pavadinimas ar ekspertizę skyrusio asmens vardas, pavardė ir einamos pareigos;
29.11. duomenys apie ekspertą (pavardė, vardas, išsilavinimas, specialybė, mokslo laipsnis, einamos pareigos);
29.12. kur ir kada buvo atliekama ekspertizė, kas dalyvavo ir kas buvo akivaizdoje atliekant ekspertizę;
29.13. kad ekspertas įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą ir atsakomybės už atsisakymą be teisėto pagrindo atlikti pareigas (pagal ATPK 1872 straipsnį, ABTĮ 59 straipsnį, CPK 215 ir 248 straipsnį, BK 293 straipsnį ar BPK 643 straipsnį).
Jei ekspertizė yra papildoma ar pakartotinė, tai dar nurodoma, kas ir kada atliko pirminę ekspertizę, kokia buvo išvada, kokie papildomos ir pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindai ir motyvai, nurodyti nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę.
Klausimų ekspertizei formuluotė turi atitikti pateiktą nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę. Ekspertas neturi teisės performuluoti jam pateiktų klausimų, keisti jų turinio. Jis turi teisę tik suteikti jiems teisingą gramatinę formą, taip pat sugrupuoti klausimus, jo nuomone, tikslingiausia tyrimo tvarka.
Jei pateikiamas ekspertizei klausimas nėra aiškiai suformuluotas, bet užduotis ekspertui aiški, jis turi teisę paaiškinti, kaip supranta tą klausimą.
Jei ekspertizę atliko keli ekspertai atskirai, tuomet tai pažymima ekspertizės akto įvadinėje dalyje ir nurodoma, kokius tyrimus atliko kiekvienas ekspertas.
Eksperto iniciatyva ištirti klausimai išdėstomi po klausimų, nurodytų nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę.
30. Ekspertizės akto tiriamoje dalyje nurodoma:
30.8. kokiais norminiais teisės aktais ar kitais šaltiniais (nurodant šaltinių rekvizitus) vadovavosi ekspertas, spręsdamas pateiktus klausimus;
30.9. tardymo veiksmų (apklausų, apžiūrų ir kt.) rezultatai, jei jie turėjo reikšmės išvadai pagrįsti;
30.10. eksperimentinis atskirų tyrimo etapų ir visų gautų rezultatų įvertinimas, kaip pagrindas atitinkamoms ekspertizės išvadoms formuluoti.
Jei tiriant objektas buvo sunaikintas ar sugadintas, tuomet nurodoma tiriamojoje ekspertizės akto dalyje.
Jei atliktos pakartotinės ekspertizės išvada nesutampa su pirminės ekspertizės išvada, tiriamojoje akto dalyje nurodomos skirtumo priežastys.
Jei ekspertizę atliko keli ekspertai, ekspertizės akto tiriamojoje dalyje kiekvieno eksperto atlikti tyrimai išdėstomi atskirai.
Vienasmenių tyrimų įvertinimo rezultatai ir atskirosios išvados taip pat išdėstomos atskirai. Bendras tyrimų rezultatų įvertinimas išdėstomas tiriamosios dalies pabaigoje, prieš išvadą. Jei galutinės išvados pagrindas yra kito eksperto nustatyti faktai, tuomet apie tai turi būti nurodoma ekspertizės akte.
Tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nurodomos priežastys, kodėl negalima buvo atsakyti į atskirus pateiktus klausimus.
Tiriamoji ekspertizės akto dalis turi būti suprantama ir ne specialistams, specialūs terminai turi būti paaiškinti.
Tyrimo procesas paprastai iliustruojamas nuotraukomis, skaidrėmis, planais, brėžiniais, schemomis ir kt., kurie pridedami prie ekspertizės akto, o akte pateikiamos nuorodos į juos.
31. Ekspertizės akto išvadose atsakymai į pateiktus klausimus formuluojami jų išdėstymo įvadinėje dalyje tvarka.
Į kiekvieną iš pateiktų klausimų turi būti atsakyta iš esmės arba nurodyta, kad negalima to padaryti.
Eksperto išvados jo iniciatyva spręstais klausimais išdėstomos išvadų pabaigoje.
Visi atsakymai turi būti suformuluoti tiksliai ir aiškiai.
Kai išvados negalima suformuluoti be detalaus tyrimų rezultatų, išdėstytų tiriamojoje dalyje ir išsamiai atsakančių į pateiktą (arba ištirtą eksperto iniciatyva) klausimą, aprašymo, duodama nuoroda į ekspertizės akto tiriamąją dalį.
32. Ekspertizės aktas surašomas specialiame blanke; jį pasirašo atlikęs tyrimą ekspertas. Eksperto parašas patvirtinamas centro antspaudu. Ekspertizės akto priedai (fotolentelės, brėžiniai, diagramos, žiniaraščiai ir pan.) taip pat eksperto pasirašomi ir patvirtinami centro antspaudu. Jei ekspertizę atlikti paskirti keli ekspertai prieina bendrą išvadą, tai surašomas vienas ekspertizės aktas, kurį visi ekspertai pasirašo. Jeigu ekspertai tarpusavyje nesutaria, kiekvienas ekspertas surašo ekspertizės aktą atskirai. Jei nutarimu (nutartimi) paskirta ekspertizė pavadinta neteisingai, ekspertas turi teisę patikslinti ekspertizės pavadinimą, ekspertizės akte nurodydamas tokio patikslinimo priežastį.
Ekspertizės aktas ir priedai surašomi dviem egzemplioriais, kurių vienas siunčiamas asmeniui ar įstaigai, paskyrusiai ekspertizę, o antrasis lieka centre.
33. Ekspertizės aktas kartu su tirta medžiaga pateikiamas centro viršininkui. Ekspertizės aktas ir visa ekspertizei pateikta tiriamoji medžiaga siunčiami paštu ar pristatomi tiesiogiai paskyrusiam ekspertizę asmeniui ar įstaigai su lydraščiu, kurį pasirašo centro viršininkas.
Įstaigos ar asmens, paskyrusio ekspertizę, pageidavimu ekspertizės aktą ir ekspertizės medžiagą jis gali atsiimti centre pats arba per įgaliotą asmenį.
34. Aktas dėl negalėjimo duoti išvadą susideda iš trijų dalių: įvadinės, motyvuojamosios ir baigiamosios.
Įvadinėje dalyje pateikiami duomenys, nurodyti šių nuostatų 29 punkte.
Motyvuojamojoje dalyje nurodomos priežastys, kodėl atsisakoma duoti išvadą.
Baigiamojoje dalyje nurodoma, kad negalima duoti išvadą.
Akto dėl negalėjimo duoti išvadą surašomi du egzemplioriai. Jį pasirašo ekspertas, kurio parašas patvirtinamas centro antspaudu. Vienas akto egzempliorius siunčiamas paskyrusiam ekspertizę asmeniui ar įstaigai, o antrasis lieka centre.
35. Jei vienais klausimais ekspertas duoda išvadą, o kitais klausimais išvados duoti negalima, surašomas vienas dokumentas – ekspertizės aktas. Negalėjimas duoti išvadą atskirais klausimais turi būti motyvuotas.
36. Atlikus ekspertizę ištirti tyrimo objektai saugomi centre 90 dienų. Jei po 90 dienų tyrimo objektai nepaimami, paskyręs ekspertizę asmuo ar įstaiga informuojama raštu, jog būtina juos atsiimti arba leisti sunaikinti.
Neatsiėmus ištirtų tyrimo objektų ir negavus raštiško atsakymo per 30 dienų, kreipiamasi į ekspertizę paskyrusios įstaigos ar įstaigos, kurioje dirba ekspertizę paskyręs asmuo, vadovą.
Gavus leidimą tyrimo objektus sunaikinti, centro viršininko įsakymu sudaroma speciali komisija, kuri sunaikina juos ir surašo ištirtų objektų sunaikinimo aktą.
37. Ekspertizės ATPK ir BPK nustatytais atvejais atliekamos neatlygintinai.
Administracinėse ir civilinėse bylose ekspertizių atlikimas yra atlygintinas. Centras, vadovaudamasis nustatytais įkainiais, nustato ekspertizės kainą ir kartu su ekspertizės aktu pateikia teismui sąskaitą. Pinigų sumas, priklausančias ekspertams ir ekspertizės įstaigoms, atlikus savo pareigas, išmoka teismas iš teismo specialiosios sąskaitos arba iš valstybės biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui.
IV. NE TEISMO EKSPERTIZĖS, ATLIEKAMOS KITŲ (NE TEISĖSAUGOS ĮSTAIGŲ) FIZINIŲ AR JURIDINIŲ ASMENŲ PRAŠYMU
38. Ne teismo ekspertizės kitų (ne teisėsaugos įstaigų) fizinių ar juridinių asmenų (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) prašymu atliekamos šių nuostatų nustatyta tvarka, jeigu kitko nenustato kiti teisės aktai, reglamentuojantys atskirų rūšių ne teismo ekspertizių atlikimą.
40. Prašyme atlikti ekspertizę turi būti:
41. Prašymą atlikti ne teismo ekspertizę ir ekspertizės tiriamąją medžiagą priima tik centro viršininkas.
42. Po ekspertizės atlikimo jos užsakovui yra pateikiamas ekspertizės aktas ir bandymų protokolai, jei tokie bandymai buvo atlikti. Prie ekspertizės akto gali būti pridedamos nuotraukos ar kita vaizdinė medžiaga ir techninė dokumentacija.