LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ VIEŠŲJŲ IR BIUDŽETINIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VADOVŲ ATESTAVIMO TVARKOS IR REIKALAVIMŲ
1999 m. rugsėjo 30 d. Nr. 422
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str. (Žin., 1998, Nr. 109-2995) ir siekdamas objektyviai įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kompetenciją bei skatinti jų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir tobulinimąsi,
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 422
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atestacijos
PROGRAMA
I. Sveikatos politika ir strategija. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir jos vaidmuo formuojant sveikatos politiką ir strategiją. Sveikatos politikos strategija „Sveikata visiems – 21-ame amžiuje“. Nacionalinė sveikatos koncepcija, jos pagrindiniai teiginiai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas. Lietuvos sveikatos programa, jos nuostatų praktinis įgyvendinimas įstaigos veikloje.
II. Sveikatinimo veiklos organizavimas ir administravimas. Asmens sveikatos priežiūros turinys. Pirminė sveikatos priežiūra, jos turinys ir organizavimo principai. Bendrosios praktikos gydytojo institucija (užsienio patirtis ir perspektyva Lietuvoje). Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir jų teikiamos paslaugos. Pirminės sveikatos priežiūros centras: jo struktūra, darbo organizavimas ir reformos kryptys kuriant bendrosios praktikos gydytojo instituciją. Antrinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jų teikiamos paslaugos. Tretinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jų teikiamos paslaugos. Kaimo gyventojų asmens sveikatos priežiūra. Moterų ir vaikų sveikatos priežiūra, jos perspektyvos kuriant bendrosios praktikos gydytojo instituciją. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo principai. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Stacionarinė medicinos pagalba, jos perspektyva. Lovų skaičiaus stacionaruose poreikis ir panaudojimas. Sveikatos tarnybų darbo apskaita, veiklos rodiklių nustatymas ir įvertinimas. Ligoninės (poliklinikos, ambulatorijos) ataskaitos sudarymas, pagrindiniai veiklos rodikliai.
III. Sveikatos įstaigų veiklos priežiūra ir kontrolė. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas ir kontrolė. Kokybės sistemos diegimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarka ir lokalus medicininis auditas. Valstybinė medicininio audito inspekcija. Medicinos personalo profesinio tobulinimo organizavimas. Profesinių klaidų asmens sveikatos priežiūros įstaigose nagrinėjimo tvarka. Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymas. Medicinos personalo darbo organizavimo principai teikiant ambulatorinę ir stacionarinę pagalbą.
IV. Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK-10). Gyventojų sergamumo tyrimas praktinėje sveikatos sistemoje. Invalidumas – kaip visuomenės sveikatos rodiklis. Demografinė gyventojų sveikatos charakteristika. Gyventojų skaičius ir socialinė-demografinė gyventojų struktūra. Natūrali gyventojų kaita, jos rodikliai. Gimstamumas: bendras ir specialieji rodikliai, gimstamumą veikiantys faktoriai. Mirtingumas: bendras ir specialieji mirtingumo rodikliai. Vaikų mirtingumas (kūdikių ir vyresnių vaikų mirtingumo rodikliai). Medicininio mirties liudijimo išdavimo ir pildymo tvarka. Gyventojų prieaugio problema. Vidutinė būsimo gyvenimo trukmė. Gyventojų mirtingumas, jo priežastys. Išvengiamų mirčių priežastys. Lietuvos gyventojų mirtingumo tendencijos ir vieta Europos žemėlapyje. Demografiniai ir socialiniai-ekonominiai gyventojų sveikatos skirtumai. Socialinis teisingumas sveikatos santykiuose. Išvengiamos ir neišvengiamos sveikatos skirtumų priežastys. Visuomenės sveikatos išsaugojimas, stiprinimas ir ligų profilaktika. Profilaktikos tikslai, jos turinys. Ankstyvoji, pirminė, antrinė ir tretinė profilaktika. Infekcinių ligų profilaktika. Sveikatos mokymo politika, uždaviniai, organizavimas, tarpžinybinis bendradarbiavimas, ryšiai su visuomeninėmis organizacijomis. Sveikatos mokymo centrų veikla. Tikslinės sveikatos mokymo programos. Profilaktika praktinėje gydytojo veikloje. Profilaktinės apžiūros, jų rūšys. Sveikų ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis sveikatos priežiūra.
V. Socialinė gyventojų apsauga ir socialinis draudimas. Socialinio draudimo įstatymas. Laikinas nedarbingumas, jo ekspertizė, GKK darbas. Nuolatinis nedarbingumas, jo ekspertizė, MSEK darbas. Biologinės ir socialinės invalidumo priežastys. Invalidumo profilaktika. Reabilitacija, jos principai, rūšys. Reabilitacinės sistemos reformos kryptys Lietuvoje. Reabilitacijos galimybės pirminės medicinos priežiūros grandyje. Specializuotos reabilitacijos tarnybos. Sanatorinė-kurortinė pagalba ir jos vaidmuo reabilituojant ligonius. Socialinės globos ir rūpybos įstaigos, jų veikla. Kai kurių ligų ir būklių socialiniai aspektai, kontrolės principai (širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai, nelaimingi atsitikimai, traumos ir savižudybės, cukrinis diabetas, infekcinės, venerinės ligos, AIDS, tuberkuliozė, alkoholizmas, girtavimas, rūkymas).
VI. Sveikatos draudimas, jo rūšys. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Sveikatos biudžetas ir jo kontrolė. Sveikatos fondas (valstybinis, savivaldybių, įstaigų, organizacijų ir kt.). Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos finansavimas ir finansavimo šaltinių naudojimo tvarka. Sveikatos priežiūros įstaigos sąmata. Personalo darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra. Sveikatos priežiūros paslaugų įkainių nustatymo principai. Ekonominių nuostolių dėl ligų nustatymas ir įvertinimas. Sveikatos priežiūros rinka, jos ypatumai. Svarbiausios sveikatos priežiūros rinkos netobulo funkcionavimo priežastys.
VII. Sveikatinimo veiklos vadybos pagrindai. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valdymas. Nacionalinė sveikatos taryba. Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba. Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliojimai sveikatinimo reikalams tvarkyti. Apskričių, savivaldybių ir jų institucijų kompetencija sveikatinimo veiklos klausimais. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Lietuvos Respublikos įvairių lygių sveikatos priežiūros įstaigų valdymas. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Valdymo personalas: samprata, klasifikacija, vadovo darbo turinys. Vadovas ir jo savybės. Vadovavimo sėkmę lemiančios sąlygos, valdymo metodai ir stilius, konfliktai ir jų valdymas. Vadovo etika. Lietuvos Respublikos darbo sutarties ir kiti darbo teisę reglamentuojantys įstatymai, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas.
VIII. Informacijos reikšmė valdymo procese. Informacinės sistemos. Sveikatinimo veiklos planavimo pagrindai: principai, uždaviniai, metodika, subjektai. Strateginis ir programinis planavimo modeliai. Sveikatinimo veiklos planavimas administraciniame regione. Sveikatinimo priežiūros įstaigos plano sudarymas (ligoninės, poliklinikos).
IX. Sveikatos teisės pagrindai. Sveikatos teisės konstituciniai principai. Sveikatinimo veiklos įstatyminiai pagrindai. Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teisės ir pareigos. Pacientų teisės ir pareigos. Pacientų teisės ir pareigos asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Pacientas – kaip organų donoras. Europos šalių pacientų teisių deklaracija (1994). Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymas. Lietuvos Respublikos žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas. Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymas. Medicinos personalas (gydytojai, visuomenės sveikatos, slaugos specialistai) – kaip sveikatos teisės objektas. Ligų (užkrečiamųjų, neužkrečiamųjų, psichikos) kontrolės ir sveikatos priežiūros teisinės problemos (nėštumo nutraukimas, eutanazija, tyrimai ir biomedicininiai eksperimentai, mirštančiojo ligonio statusas).
______________