LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Baudžiamojo kodekso patvirtinimo

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: .

1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Baudžiamąjį kodeksą ir įvesti ii nuo 1961 metu rugsėjo 1 dienos.

2 straipsnis. Nustatyti, kad Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 25 straipsnis, kiek jis liečia laisvės atėmimo laiką, netaikomas asmenims, nuteistiems, prieš priimant 1958 metų gruodžio 25 dienos TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamųjų įstatymų pagrindus, už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso Ypatingosios dalies pirmajame skirsnyje, už banditizmą, tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, valstybinio ar visuomeninio turto grobimą stambiu mastu ir plėšimą.

3 straipsnis. Pavesti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nustatyti Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso įvedimo tvarką ir patvirtinti sąrašą Lietuvos TSR įstatyminių aktų, kurie netenka galios ryšium su Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso įvedimu.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas	J. PALECKIS
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius	S. NAUJALIS

Vilnius, 1961 m. birželio 26 d.

LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMASIS KODEKSAS[1]

BENDROJI DALIS

PIRMASIS SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso uždavinys

Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso uždavinys yra saugoti tarybinę visuomeninę ir valstybinę santvarką, socialistinę nuosavybę, piliečių asmenybę bei teises ir visą socialistinę teisėtvarką nuo nusikalstamų kėsinimųsi.

Šiam uždaviniui vykdyti Lietuvos TSR Baudžiamasis kodeksas apibrėžia, kurios visuomenei pavojingos veikos yra nusikalstamos, ir nustato -bausmes, taikytinas asmenims, padariusiems nusikaltimus.

2 straipsnis.         Lietuvos TSR Baudžiamasis kodeksas ir TSR Sąjungos baudžiamieji įstatymai

Lietuvos TSR Baudžiamasis kodeksas remiasi TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamųjų įstatymų pagrindų nustatytais principais ir bendraisiais nuostatais.

Bendrasąjunginiai įstatymai dėl baudžiamosios atsakomybės už valstybinius ir karinius nusikaltimus, taip pat bendrasąjunginiai įstatymai, nustatantys baudžiamąją atsakomybę už kitokius nusikaltimus, nukreiptus prieš TSR Sąjungos interesus, įtraukiami į šį Kodeksą, Kol bendrasąjunginiai baudžiamieji įstatymai neįtraukti į Lietuvos TSR Baudžiamąjį kodeksą, jie Lietuvos TSR teritorijoje taikomi betarpiškai.

3 straipsnis. Baudžiamosios atsakomybės pagrindai

Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir baustinas tik toks asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, tai yra tyčia arba dėl neatsargumo padaro baudžiamojo įstatymo numatytą pavojingą visuomenei veiką.

Kriminalinė bausmė skiriama tik teismo nuosprendžiu.

4 straipsnis.         Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso galiojimas padarytų Lietuvos TSR teritorijoje veikų atžvilgiu

Visi asmenys, padarę nusikaltimus Lietuvos TSR teritorijoje, atsako pagal šį Kodeksą.

Užsienio valstybių diplomatinių atstovų ir kitų piliečių, kurie pagal galiojančius įstatymus ir tarptautinius susitarimus nėra teismingi baudžiamosiose bylose tarybinėms teismo įstaigoms, baudžiamosios atsakomybės klausimas, šiems asmenims padarius nusikaltimą Lietuvos TSR, teritorijoje, sprendžiamas diplomatiniu būdu.

5 straipsnis.         Baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus, padarytus kitų sąjunginių respublikų teritorijoje

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamųjų įstatymų pagrindų 4 straipsniu, asmenys, padarę nusikaltimus kitų sąjunginių respublikų teritorijoje, atsako pagal baudžiamuosius Įstatymus, galiojančius toje sąjunginėje respublikoje, kurios teritorijoje jie padarė nusikaltimą.

6 straipsnis.         Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso galiojimas ne TSR Sąjungos teritorijoje padarytų veikų atžvilgiu

TSRS piliečiai, padarę nusikaltimus užsienyje, atsako pagal šį Kodeksą, jeigu jie patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba atiduoti teismui Lietuvos TSR teritorijoje.

Tais pačiais pagrindais atsako esantys Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje asmenys be pilietybės, padarę nusikaltimus ne TSR Sąjungos teritorijoje.

Jeigu minėtieji asmenys už padarytus nusikaltimus buvo nubausti užsienyje, teismas gali atitinkamai sušvelninti jiems paskirtą bausmę arba visiškai atleisti juos nuo bausmės atlikimo.

Užsieniečiai už nusikaltimus, padarytus ne TSR Sąjungos teritorijoje, atsako pagal tarybinius baudžiamuosius įstatymus tarptautiniuose susitarimuose numatytais atvejais.

7 straipsnis. Baudžiamojo įstatymo galiojimas laiko atžvilgiu

Veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu.

Įstatymas, panaikinantis veikos baudžiamumą arba sušvelninantis bausmę, galioja atgal, tai yra apima ir prieš jo išleidimą padarytas veikas.

Įstatymas, nustatantis veikos baudžiamumą arba pagriežtinantis bausmę, atgal negalioja.

ANTRASIS SKYRIUS

NUSIKALTIMAS

8 straipsnis. Nusikaltimo sąvoka

Nusikaltimu laikoma baudžiamojo įstatymo numatyta pavojinga visuomenei veika (veikimas arba neveikimas), kuria kėsinamasi į tarybinę visuomeninę ar valstybinę santvarką, socialistinę ūkio sistemą, socialistinę nuosavybę, į piliečių asmenybę, politines, darbines, turtines ir kitas jų teises, taip pat kitokia baudžiamojo įstatymo numatyta pavojinga visuomenei veika, kuria kėsinamasi į socialistinę teisėtvarką.

Nėra nusikaltimas toks veikimas arba neveikimas, kuris formaliai kad ir turi kurios nors baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, bet dėl mažareikšmiškumo nėra pavojingas visuomenei.

9 straipsnis. Nusikaltimo padarymas tyčia

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir jų norėjo.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia ir tuo at- -veju, kai jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir, nors nenorėjo šių pasekmių, sąmoningai leido joms kilti,

10 straipsnis. Nusikaltimo padarymas dėl neatsargumo

Nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padariusis asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingas visuomenei pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta.

Nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padariusis asmuo nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti,

11 straipsnis. Nepilnamečių atsakomybė

Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems, prieš padarant nusikaltimą, yra suėję šešiolika metų amžiaus.

Asmenys, kurie padaro nusikaltimą, turėdami nuo keturiolikos, iki šešiolikos metų amžiaus, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik už tyčinius veiksmus, galinčius sukelti traukinio katastrofą (85 straipsnis), už valstybinio ar visuomeninio turto grobimą vagystės būdu (90 straipsnis), atvirosios vagystės būdu (91 straipsnis), plėšimą, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą (92 straipsnis), tyčinį valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimą arba sužalojimą, sukėlusį sunkias pasekmes (99 straipsnio 2 dalis), nužudymą (104–109 straipsniai), tyčinius kūno sužalojimus, sutrikdžiusius sveikatą (111–114 straipsniai ir 116 straipsnio 2 dalis), išžaginimą (118 straipsnis), vagystę (146 straipsnis), atvirąją vagystę (147 straipsnis), plėšimą (148 straipsnis), tyčinį- asmeninio piliečių turto sunaikinimą ar sužalojimą, sukėlusį sunkias pasekmes (153 straipsnio 2 dalis), chuliganizmą sunkinančiomis aplinkybėmis (225 straipsnio 2 dalis).

Jeigu teismas pripažįsta, kad asmenį, kuris, būdamas jaunesnio kaip aštuoniolikos metų amžiaus, padarė nelabai pavojingą visuomenei nusikaltimą, galima pataisyti, netaikant kriminalinės bausmės, tai jis gali paskirti tokiam asmeniui priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones, kurios nėra kriminalinė bausmė.

Esant šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytoms sąlygoms, nepilnametis gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės ir atiduodamas komisijai nepilnamečių reikalams išnagrinėti klausimui dėl pritaikymo jam priverčiamųjų auklėjamojo pobūdžio priemonių.

12 straipsnis. Nepakaltinamumas

Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus toks asmuo, kuris, darydamas pavojingą visuomenei veiką, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroninės psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Tokiam asmeniui, teismo paskyrimu, gali būti taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, numatytos šio Kodekso 59 straipsnyje.

Nebaustinas taip pat toks asmuo, kuris padarė nusikaltimą, būdamas pakaltinamumo būsenoje, bet, prieš teismui priimant nuosprendį, susirgo psichine liga, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti. Tokiam asmeniui, teismo paskyrimu, gali būti taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, o pasveikęs jis gali būti baustinas.

13 straipsnis. Atsakomybė už girto asmens padarytą nusikaltimą

Asmuo, kuris nusikaltimą padaro būdamas girtas, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

14 straipsnis. Būtinoji gintis

Nėra nusikaltimas toks veikimas, kuris kad ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, . tai yra ginant Tarybų valstybės interesus, visuomenės interesus, savo arba kito asmens asmenybę ar teises nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma besikėsinančiam žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios, ginties ribos.

Būtinosios ginties ribų peržengimu laikomas aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

15 straipsnis. Būtinasis reikalingumas

Nėra nusikaltimas toks veikimas, kuris kad ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį Tarybų valstybės interesams, visuomenės interesams, to asmens ar kitų piliečių asmenybei arba teisėms, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala.

16 straipsnis.       Atsakomybė už rengimąsi padaryti nusikaitimą ir už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą

Rengimusi padaryti nusikaltimą laikomas priemonių arba Įrankių suieškojimas ar pritaikymas arba kitoks tyčinis sudarymas sąlygų nusikaltimui padaryti.

Pasikėsinimu padaryti nusikaltimą laikomas tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai siekiama padaryti nusikaltimą, jeigu nusikaltimas nebuvo pabaigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.

Bausmė už rengimąsi padaryti nusikaltimą ir už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą skiriama pagal įstatymą, numatantį atsakomybę už tą nusikaltimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, į nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnį ir į priežastis, dėl kurių nusikaltimas nebuvo pabaigtas.

17 straipsnis. Savanoriškas atsisakymas nuo nusikaltimo padarymo

Asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik tuo atveju, jeigu jo faktiškai padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudėtis.

18 straipsnis. Bendrininkavimas

Bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme.

Nusikaltimo bendrininkais, greta vykdytojų, laikomi organizatoriai, kurstytojai ir padėjėjai..

Vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs nusikaltimą. .

Organizatorium laikomas asmuo, organizavęs nusikaltimo padarymą ar vadovavęs jo padarymui.

Kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikaltimą.

Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikaltimą, duodamas patarimų, nurodymų, teikdamas priemonių arba šalindamas kliūtis, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones, nusikaltimo pėdsakus ar daiktus, įgytus nusikalstamu būdu.

Teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į kiekvieno iš bendrininkų dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį ir pobūdį.

19 straipsnis. Slėpimas

Iš anksto nepažadėtas nusikaltėlio slėpimas, taip pat nusikaltimo padarymo įrankių ir priemonių, nusikaltimo pėdsakų ar nusikalstamu būdu įgytų daiktų slėpimas užtraukia atsakomybę tik baudžiamojo įstatymo specialiai numatytais atvejais.

20 straipsnis. Nepranešimas

Nepranešimas apie tikrai žinomą rengiamą ar padarytą nusikaltimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik baudžiamojo įstatymo specialiai numatytais atvejais.

TREČIASIS SKYRIUS

BAUSMĖ

21 straipsnis. Bausmės tikslai

Bausme ne tik nubaudžiama už padarytą nusikaltimą, bet ir siekiama pataisyti bei perauklėti nuteistuosius, kad jie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų Įstatymus, gerbtų socialistinio bendro gyvenimo taisykles, taip pat siekiama užkirsti kelią naujiems tiek nuteistųjų, tiek ir kitų asmenų nusikaltimams.

Bausme nesiekiama daryti fizinių kančių arba žeminti žmogaus orumo..

22 straipsnis. Bausmių rūšys

Asmenims, padariusiems nusikaltimus, gali būti skiriamos šios bausmės:

1) laisvės atėmimas;

2) nutrėmimas;

3) ištrėmimas;

4) pataisos darbai be laisvės atėmimo;

5) atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas arba -dirbti tam tikrą darbą;

6) atleidimas iš pareigų;

7) bauda;

8) viešasis papeikimas;

9) turto konfiskavimas;

10) karinio arba specialiojo laipsnio ar vardo atėmimas.

Būtinosios tarnybos kariams kaip bausmė taip pat gali būti skiriamas pasiuntimas į drausmės batalioną 25 straipsnis. Pagrindinės ir papildomosios . bausmės

Laisvės atėmimas, nutrėmimas, ištrėmimas, pataisos darbai be laisvės atėmimo, atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, atleidimas iš pareigų, bauda, viešasis papeikimas, pasiuntimas į drausmės batalioną yra pagrindinės bausmės.

Be pagrindinių bausmių, nuteistiesiems gali būti skiriamos šios papildomosios bausmės: turto konfiskavimas, karinio arba specialiojo laipsnio ar vardo atėmimas.

Nutrėmimas, ištrėmimas, atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, atleidimas iš pareigų ir bauda gali būti skiriami ne tik kaip pagrindinės, bet ir kaip papildomosios bausmės.

24 straipsnis. Išimtinė bausmė – mirties bausmė

Kaip išimtinę bausmę, iki ji bus visiškai panai-- kinta, leidžiama taikyti mirties bausmę – sušaudymą– už tėvynės išdavimą (62 straipsnis), šnipinėjimą (63 straipsnis), teroristinį aktą (64 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnio 1 dalis), diversiją (66 straipsnis), banditizmą (75 straipsnis), netikrų pinigų ir vertybinių popierių pagaminimą, turint tikslą juos realizuoti, arba jų realizavimą, jeigu tai daryta versliškai (86 straipsnio 2 dalis), spekuliaciją valiutinėmis vertybėmis arba vertybiniais popieriais versliškai ar stambiu mastu, valiutos operacijų taisyklių pažeidimą asmens, turinčio teistumą už spekuliaciją valiutinėmis vertybėmis arba vertybiniais popieriais ar už valiutos operacijų taisyklių pažeidimą (87 straipsnio 2 dalis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą itin stambiu mastu (95 straipsnis), tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (105 straipsnis ir 254 straipsnio „c“ punktas), o karo metu ar kautynių aplinkybėmis – ir už kitus itin sunkius nusikaltimus TSR Sąjungos įstatymų specialiai numatytais atvejais (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1961 m. liepos 5 d. įsako redakcija. Taisyti mirties bausmę – sušaudymą – leidžiama taip pat itin pavojingiems recidyvistams ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, terorizuojantiems laisvės atėmimo vietose besitaisančius kalinius, arba užpuldinėjantiems administraciją, arba organizuojantiems šiuo tikslu nusikalstamas grupuotes, taip pat aktyviai dalyvaujantiems tokiose grupuotėse (76 straipsnis).

Negali būti nuteisiami mirties bausme asmenys, kuriems, prieš padarant nusikaltimą, nebuvo suėję aštuoniolikos metų amžiaus, ir moterys, kurios nusikaltimo padarymo metu arba nuosprendžio priėmimo momentu buvo nėščios. Mirties bausmė negali būti taikoma moteriai, kuri yra nėščia nuosprendžio vykdymo momentu.

25 straipsnis. Laisvės atėmimas

Laisvės atėmimas nustatomas nuo trijų mėnesių iki dešimties metų, o už itin sunkius nusikaltimus ir itin pavojingiems recidyvistams TSR Sąjungos įstatymų ir šio Kodekso numatytais atvejais – ne daugiau kaip penkiolikai metų,

Laisvės atėmimo laikas skaičiuojamas mėnesiais ir metais.

Skiriant bausmę asmeniui, kuriam, prieš padarant nusikaltimą, nebuvo suėję aštuoniolikos metų amžiaus, laisvės atėmimo laikas negali būti ilgesnis kaip dešimt metų.

Nuteistieji laisvės atėmimu atlieka bausmę pataisos darbų kolonijoje arba kalėjime, o nepilnamečiai– nepilnamečių darbo kolonijoje.

Laisvės atėmimą, ištisai ar dalinai atliktiną kalėjime, teismas gali skirti už šiuos sunkius nusikaltimus: už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62–71 straipsniai), banditizmą (75 straipsnis), veiksmus, kuriais dezorganizuojamas pataisos darbų įstaigų darbas (76 straipsnis), masines riaušes (78 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą arba realizavimą (86 straipsnis), valiutos operacijų taisyklių pažeidimą (87 straipsnis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis vagystės būdu (90 straipsnio 2 ir 3 dalys), atvirosios vagystės būdu (91 straipsnio 2 ir 3 dalys), už plėšimą, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą (92 straipsnis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis sukčiavimo būdu (93 straipsnio 2 ir 3 dalys), pasisavinimo, iš-• eikvojimo būdu arba piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi (94 straipsnio 2 ir 3 dalys), už valstybinio ar visuomeninio turto grobimą itin stambiu mastu (95 straipsnis), už tyčinį nužudymą (104 ir 105 straipsniai), tyčinį sunkų kūno sužalojimą (111 straipsnis), išžaginimą sunkinančiomis aplinkybėmis (118 straipsnio 2 ir 3 dalys), vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis (146 straipsnio 2 ir 3 dalys), atvirąją vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis (147 straipsnio 2 ir 3 dalys), plėšimą (148 straipsnis), spekuliaciją sunkinančiomis aplinkybėmis (164 straipsnio 2 dalis), kyšio priėmimą sunkinančiomis aplinkybėmis (180 straipsnio 2 dalis), kyšio davimą ar tarpininkavimą kyšininkaujant sumanančiomis aplinkybėmis (181 straipsnio 2 dalis), neklausymą sunkinančiomis aplinkybė-mis (252 straipsnio „b“ ir „c“ punktai), pasipriešinimą viršininkui arba vertimą jo pažeisti tarnybos pareigas sunkinančiomis aplinkybėmis (254 straipsnio „b“ ir „c“ punktai) ir smurto veiksmus viršininko atžvilgiu (256 straipsnis), taip pat itin pavojingiems recidyvistams.

Asmenims, iškalėjusiems ne mažiau kaip pusę laisvės atėmimo laiko, atbūtino kalėjime, jeigu jie pavyzdingai elgiasi, teismas gali laikymą-kalėjime pakeisti laikymu kolonijoje.

Asmenims, piktybiškai pažeidžiantiems nustatytą pataisos darbų kolonijoje režimą, teismas gali bausmės atlikimą kolonijoje pakeisti laikymu kalėjime, ne ilgesniu kaip treji metai, o likusią bausmės laikas atbūvamas pataisos darbų kolonijoje.

Laisvės atėmimo atlikimo tvarką nustato pataisos darbų įstatymai.

Įdarbinti asmenis, paleistus iš laisvės atėmimo vietų, įpareigojami vietinių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

26 straipsnis. Itin pavojingas recidyvistas

Itin pavojingu recidyvistu gali būti teismo nuosprendžiu pripažįstamas asmuo, kuris turi teistumą už pirmiau padarytą itin pavojingą valstybinį nusikaltimą (62–71 straipsniai), banditizmą (75 straipsnis), veiksmus, kuriais dezorganizuojamas pataisos darbų įstaigų darbas (76 straipsnis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą stambiu mastu vagystės būdu (90 straipsnio 3 dalis), atvirosios vagystės būdu (91 straipsnio 3 dalis), už plėšimą, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą (92 straipsnis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą stambiu mastu sukčiavimo būdu (93 straipsnio 3 dalis), pasisavinimo, išeikvojimo būdu arba piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi (94 straipsnio 3 dalis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą itin stambiu mastu (95 straipsnis), tyčini nužudymą (104 ir 105 straipsniai), tyčinį sunkų kūno sužalojimą (111 straipsnis), išžaginimą (118 straipsnis), plėšimą (148 straipsnis), pasipriešinimą viršininkui arba vertimą jo pažeisti tarnybos pareigas, susijusį su tyčiniu nužudymu (254 straipsnio „c“ punktas), ir vėl padaro kurį nors iš išvardytųjų nusikaltimų, nepriklausomai nuo to, už kurį iš jų šis asmuo buvo nuteistas pirmąjį kartą.

Teismas turi teisę pripažinti itin pavojingu recidyvistu taip pat asmenį, kuris turi tris teistumus už valstybinio ar visuomeninio turto grobimą vagystės būdu (90 straipsnis), atvirosios vagystės būdu (91 straipsnis), sukčiavimo būdu (93 straipsnis), už vagystę (146 straipsnis), atvirąją vagystę (147 straipsnis), sukčiavimą (151 straipsnis), spekuliaciją (164 straipsnis), chuliganizmą sunkinančiomis aplinkybėmis (225 straipsnio 2 dalis) arba bent du teistumus už kurį nors iš šių nusikaltimų ir už vieną iš nusikaltimų, numatytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, ir po to vėl padaro kurį nors nusikaltimą, paminėtą šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje.

Asmuo, .kuris padaro tyčinį nusikaltimą, atlikdamas bausmę kalinimo vietose, nepriklausomai nuo pirmiau padaryto nusikaltimo sudėties, gali būti teismo pripažįstamas itin pavojingu recidyvistu.  .

Spręsdamas asmens pripažinimo itin pavojingu recidyvistu klausimą/teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes.

Negali būti pagrindu asmeniui pripažinti itin pavojingu recidyvistu teistumas už nusikaltimą, kurį jis padarė, būdamas jaunesnio kaip aštuoniolikos metų amžiaus, arba teistumas, kuris yra panaikintas ar išnykęs įstatymo nustatyta tvarka.

27 straipsnis. Nutrėmimas

Nutrėmimas yra nuteistojo pašalinimas iš jo gyvenamosios vietos ir privalomas jo apgyvendinimas tam tikroje vietovėje.

Nutrėmimas tiek kaip pagrindinė, tiek ir kaip papildomoji bausmė gali būti skiriamas nuo dvejų iki penkerių metų. Nutrėmimo laikas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Nutrėmimas kaip papildomoji bausmė gali būti skiriamas tik įstatymo specialiai nurodytais atvejais.

Nutrėmimas neskiriamas asmenims, kuriems iki nusikaltimo padarymo nebuvo suėję aštuoniolikos metų amžiaus, nėščioms moterims ir moterims, išlaikančioms jaunesnius kaip aštuonerių metų amžiaus vaikus.

Nutrėmimo tvarką, vietas ir jo atlikimo sąlygas nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

Įdarbinti nutremtuosius įpareigojami vietinių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

28 straipsnis. Ištrėmimas

Ištrėmimas yra nuteistojo pašalinimas iš jo gyvenamosios vietos ir uždraudimas jam gyventi tam tikrose vietovėse.

Ištrėmimas tiek kaip pagrindinė, tiek ir kaip papildomoji bausmė gali būtį skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų. Ištrėmimo laikas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Ištrėmimas kaip papildomoji bausmė gali būti skiriamas tik įstatymo specialiai nurodytais atvejais.

Ištrėmimas neskiriamas asmenims, kuriems iki nusikaltimo padarymo nebuvo suėję aštuoniolikos metų amžiaus.

Ištrėmimo tvarką ir sąlygas nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai.

29 straipsnis. Pataisos darbai be laisvės atėmimo

Pataisos darbai be laisvės atėmimo skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų ir atliekami pagal teismo nuosprendį arba nuteistojo darbavietėje, arba kitose vietose, nuteistojo gyvenamosios vietos rajone.

Pataisos darbų laikas skaičiuojamas mėnesiais.

Nuteisus pataisos darbais be laisvės atėmimo, iš nuteistojo uždarbio į valstybės pajamas daromos teismo nuosprendžiu nustatyto dydžio išskaitos nuo penkių iki dvidešimt procentų uždarbio ribose. Pataisos darbų atlikimo laikas neįskaitomas į darbo stažą.

Jeigu nuteistasis pataisos darbais be laisvės atėmimo, atlikdamas bausmę, sąžiningai dirbo ir pavyzdingai elgėsi, tai, jam atlikus bausmę, teismas, visuomeninių organizacijų ar darbo žmonių kolektyvo prašymu, gali pataisos darbų atlikimo laiką įskaityti į darbo stažą.

Asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės, amžiaus ar kitų priežasčių negali atlikti pataisos darbų, teismas turi teisę šią bausmę pakeisti bauda arba viešuoju papeikimu.

Pataisos darbai be laisvės atėmimo kariams pakeičiami laikymu daboklėje iki dviejų mėnesių.

Nuteistajam vengiant atlikti pataisos darbus be laisvės atėmimo darbavietėje, teismas gali neatidirbtąjį šių darbų laiką pakeisti pataisos darbais be laisvės atėmimo, atliekamais, šiuos darbus tvarkančių organų nurodymu, kitose vietose, nuteistojo gyvenamosios vietos rajone.

Nuteistajam vengiant atlikti pataisos darbus be laisvės atėmimo pagal šiuos darbus tvarkančių-organų nurodymą, teismas gali neatidirbtąjį šių darbų laiką pakeisti laisvės atėmimu, vadovaudamasis šio Kodekso 44 straipsnyje numatytomis taisyklėmis.

Pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo tvarką nustato Lietuvos TSR pataisos darbų įstatymai.

30 straipsnis. Atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą

Atėmimą teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą teismas gali skirti nuo vienerių iki penkerių metų kaip pagrindinę arba kaip papildomąją bausmę.

Šios bausmės laikas skaičiuojamas metais ir pusmečiais.

Ši bausmė gali būti skiriama tais atvejais, kai teismas pagal kaltininko padarytų, einant pareigas arba dirbant tam tikrą darbą, nusikaltimų pobūdį pripažįsta, kad negalima palikti jam teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą.

Jeigu ši bausmė paskirta kaip papildomoji prie laisvės atėmimo, ji apima visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir, be to, nuosprendžiu nustatytą laiką. O jeigu atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą yra paskirtas kaip papildomoji bausmė prie kitos rūšies pagrindinės bausmės, tai šios teisės atėmimo laikas skaičiuojamas nuo pagrindinės bausmės atlikimo pradžios momento.

31 straipsnis. Atleidimas iš pareigų

Atleidimas iš pareigų gali būti skiriamas už pareiginius nusikaltimus ir už nusikaltimus, kurių padarymas susijęs su kaltininko tarnybinės padėties panaudojimu, jeigu teismas pripažįsta, kad negalima palikti nuteistojo eiti tas pareigas.

32 straipsnis. Bauda

Bauda yra piniginė nuobauda, kurią teismas skiria kaip pagrindinę arba kaip papildomąją bausmę įstatymo numatytais atvejais ir jo nustatytose ribose.

Baudos dydis nustatomas priklausomai nuo padarytojo nusikaltimo sunkumo, atsižvelgiant į turtinę kaltininko padėtį.

Jeigu baudos negalima išieškoti, teismas gali pakeisti ją pataisos.darbais be laisvės atėmimo, už dešimtį rublių baudos paskirdamas vieną mėnesį pataisos darbų, bet ne daugiau kaip vienerius metus.

Baudą pakeisti laisvės atėmimu ir laisvės atėmimą bauda neleidžiama.

Išieškant baudą, negali būti paimamas nekonfiskuotinas turtas.

33 straipsnis. Viešasis papeikimas

Viešasis papeikimas yra teismo viešai pareiškiamas papeikimas kaltininkui ir reikiamais atvejais apie tai pranešimas visuomenei per spaudą ar kitokiu būdu.

34 straipsnis. Padariusių nusikaltimus karių pasiuntimas į drausmės batalioną

Būtinosios tarnybos kariams, padariusiems nusikaltimus, gali .būti skiriamas pasiuntimas į drausmės batalioną nuo trijų mėnesių iki dvejų metų įstatymo numatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir į nuteistojo asmenybę, pripažįsta, kad tikslinga vietoj laisvės atėmimo iki dvejų metų skirti pasiuntimą į drausmės batalioną tam pačiam laikui.

Pasiuntimo į drausmės batalioną laikas skaičiuojamas mėnesiais ir metais.

35 straipsnis. Turto konfiskavimas

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė.

Konfiskuodamas dalį turto, teismas turi nurodyti, kuri turto dalis konfiskuojama, arba išvardyti konfiskuojamus daiktus.

Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus įstatymo nurodytais atvejais.

36 straipsnis. Nekonfiskuotinas turtas

Nekonfiskuotini yra:

1) būtini nuteistajam ir jo išlaikomiems asmenims drabužiai, skalbiniai, avalynė, baldai ir kiti namų apyvokos reikmenys;

2) gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, priklausantys kolūkiečių ar valstiečių kiemui, žemės ūkio inventorius, sėkla, kiemui reikalinga sėjai, nenuimtas derlius, vienintelė karvė arba telyčia, o jų nesant,– vienintelė ožka, avis ar kiaulė, taip pat pašaras liekantiems ūkyje gyvuliams iki ganymo sezono;

3) gamybos priemonės, reikalingos profesiniam nuteistojo darbui;

4) maisto produktai ir pinigai, reikalingi nuteistojo išlaikomiems asmenims trims mėnesiams, taip pat kuras gyvenamajam namui apšildyti per kūrenimo sezoną,

37 straipsnis.       Pretenzijų, kylančių iš nuteistojo prievolių, tenkinimas konfiskuoto turto sąskaita

Konfiskavus turtą, valstybė neatsako už nuteistojo prievoles, atsiradusias be kvotos, tardymo ar teismo organų sutikimo po to, kai šie organai jau ėmėsi turto apsaugos priemonių,

Valstybė atsako už nuteistojo prievoles konfiskuoto turto sąskaita tik šio turto vertės ribose. Tokių pretenzijų tenkinimo eilę nustato Lietuvos TSR įstatymai,

38 straipsnis.       Karinių ir kitų laipsnių bei vardų, taip pat ordinų, medalių ir garbės vardų atėmimas

Kai nuteisiamas už sunkų nusikaltimą asmuo, turintis karini arba specialųjį laipsnį ar vardą, teismo nuosprendžiu šis laipsnis ar vardas gali būti iš jo atimamas.

Nuteisdamas už sunkų nusikaltimą asmenį, kuris apdovanotas ordinu ar medaliu arba turi garbės vardą, suteiktą TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Lietuvos TSR arba kitos sąjunginės ar autonominės respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, arba karinį ar kitą laipsnį ar vardą, suteiktą TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, TSRS Ministrų Tarybos, Lietuvos TSR ar kitos sąjunginės respublikos Ministrų Tarybos, teismas, priimdamas nuosprendį, išsprendžia klausimą, ar tikslinga pateikti pasiūlymą organui, kuris yra apdovanojęs nuteistąjį ordinu ar medaliu arba suteikęs jam laipsnį ar vardą, atimti iš nuteistojo ordiną ar medalį arba garbės vardą, karinį ar kitą laipsnį ar vardą.

KETVIRTASIS SKYRIUS

BAUSMES SKYRIMAS IR ATLEIDIMAS NUO BAUSMES

39 straipsnis. Bendrieji bausmės skyrimo pradmenys

Teismas skiria bausmę įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nustatytose ribose, tiksliai laikydamasis TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų baudžiamųjų įstatymų pagrindų ir šio kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas, vadovaudamasis socialistine teisine sąmone, atsižvelgia į padarytojo nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltininko asmenybę ir į bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę.

40 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Skiriant bausmę, lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis laikoma tai:

1) kad kaltininkas užkirto kelią žalingoms padarytojo nusikaltimo pasekmėms arba savo noru atlygino padarytą nuostolį ar pašalino padarytą. žalą;

2) kad nusikaltimas padarytas dėl . susidėjusių sunkių asmeninių ar šeiminių aplinkybių;

3) kad nusikaltimas padarytas grasinimo ar prievartos įtakoje arba dėl materialinio, tarnybinio ar kitokio priklausomumo;

4) kad nusikaltimas padarytas didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, įtakoje;

5) kad nusikaltimas padarytas gynybos nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi atveju, nors ir peržengiant būtinosios ginties -ribas;

6) kad nusikaltimą padarė nepilnametis;

7) kad nusikaltimą padarė nėščia moteris;

8) kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi ar pats atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą arba aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ar susekti kitus nusikaltėlius.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat gali atsižvelgti ir į nenurodytas įstatyme lengvinančias aplinkybes.

41 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Skiriant bausmę, sunkinančiomis atsakomybę aplinkybėmis laikoma tai:

1) kad nusikaltimą padarė asmuo, kuris pirmiau buvo padaręs kokį nors nusikaltimą. Teismas turi teisę, priklausomai nuo pirmojo nusikaltimo pobūdžio, nepripažinti jam sunkinančios aplinkybės reikšmės;

2) kad nusikaltimą padarė organizuota grupė;

3) kad nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų ar kitokių žemų paskatų;

4) kad nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes;

5) kad nusikaltimas padarytas prieš mažametį, nusenusį, bejėgiškumo būklėje esantį arba materialiai, tarnybiškai ar kitaip priklausomą nuo kaltininko asmenį;

6) kad nepilnamečiai buvo kurstomi padaryti nusikaltimą arba nepilnamečiai buvo įtraukti dalyvauti nusikaltimo padaryme;

7) kad nusikaltimas padarytas su ypatingu žiaurumu arba pasityčiojimu iš nukentėjusiojo;

8) kad nusikaltimas padarytas, pasinaudojant visuomeninės nelaimės sąlygomis;

9) kad nusikaltimas padarytas visuotinai pavojingu būdu;

10) kad nusikaltimą padarė girtas asmuo, eidamas profesines ar tarnybos pareigas;

11) kad nusikaltimas padarytas, turint tikslą nuslėpti kitą nusikaltimą arba palengvinti jį padaryti;

12) kad nusikaltimą padarė asmuo, atiduotas pagal laidavimą, arba asmuo, kuriam jau buvo paskirtos visuomeninio poveikio priemonės, jeigu nesuėjo dveji metai nuo atidavimo pagal laidavimą arba visuomeninio poveikio priemonių jam paskyrimo už pirmiau padarytą nusikaltimą.

42 straipsnis. Bausmės skyrimas, padarius kelis nusikaltimus .

Jeigu asmuo pripažįstamas kaltu tuo, kad jis padarė du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose, iš kurių nė už vieną jis nebuvo nuteistas, teismas skiria bausmę atskirai už kiekvieną nusikaltimą ir galutinai nustato bausmę subendrinęs, griežtesne bausme apimdamas švelnesnę bausmę, arba pilnutinai ar dalinai sudėdamas paskirtąsias bausmes tose ribose, kurias nustato įstatymo straipsnis, numatantis“ griežtesnę bausmę.

Prie pagrindinės bausmės gali būti prijungiama bet kuri iš papildomųjų bausmių, numatytų įstatymo straipsniuose, nustatančiuose atsakomybę už nusikaltimus, kurių padarymu asmuo buvo pripažintas kaltu.

Pagal tas pačias taisykles skiriama bausmė, jeigu, priėmus byloje nuosprendį, nustatoma, kad nuteistasis kaltas dar ir kitu nusikaltimu, kurį jis yra padaręs, prieš priimant nuosprendį pirmojoje byloje. Šiuo atveju Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar dalinai atlikta pagal pirmąjį nuosprendį.

43 straipsnis. Bausmės skyrimas pagal kelis nuosprendžius

Jeigu, priėmus nuosprendį, bet dar prieš visišką bausmės atlikimą, nuteistasis padaro naują nusikaltimą, teismas, vadovaudamasis šio Kodekso 44 straipsnio numatytomis taisyklėmis, prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, pilnutinai ar dalinai pri į tingia neatliktą pirmesniuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

Pagal kelis nuosprendžius nustatytos bausmės laikas skaičiuojamas nuo to momento, kada priimtas nuosprendis dėl naujojo nusikaltimo.

44 straipsnis. Bausmių sudėjimo ir pakeitimo taisyklės

Sudedant ir pakeičiant įvairių rūšių pagrindines bausmes, viena laisvės atėmimo diena atitinka vieną pasiuntimo Į drausmės batalioną dieną, tris nu-trėmimo, ištrėmimo ar pataisos darbų be laisvės atėmimo dienas. Šiuo atveju laisvės atėmimo, nu-trėmimo, ištrėmimo ir pataisos darbų laikas skaičiuojamas dienomis, mėnesiais ir metais.

Atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, atleidimas iš pareigų, bauda ar viešasis papeikimas, kai šios bausmės yra paskirtos kaip pagrindinės, taip pat Įvairių rūšių papildomosios bausmės negali būti sudedami ir pakeičiami, bet turi būti vykdomi kiekvienas atskirai.

Sudedant bausmes, galutinė bausmė parenkama pagal griežčiausią bausmės rūšį, o jos laikas neturi viršyti maksimalaus laiko, nustatyto šiai bausmės rūšiai. Sudedant laisvės atėmimo bausmes, bendras bausmės laikas neturi viršyti dešimties metų, o už nusikaltimus, už kuriuos įstatymas leidžia skirti laisvės atėmimą daugiau kaip dešimčiai metų, neturi viršyti penkiolikos metų.

45 straipsnis. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas

Teismas, atsižvelgdamas į ypatingas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę ir pripažindamas esant reikalinga paskirti jam bausmę, žemesnę, negu žemiausioji riba, Įstatymo numatyta už tą nusikaltimą, arba pereiti prie kitos, švelnesnės bausmės rūšies, gali bausmę šitaip sušvelninti, būtinai nurodydamas sušvelninimo motyvus.

46 straipsnis. Lygtinis nuteisimas

Jeigu, skirdamas laisvės atėmimo ar pataisos darbų bausmę, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, įsitikina, jog netikslinga, kad kaltininkas atliktų paskirtąją bausmę, tai gali nutarti lygtinai netaikyti kaltininkui bausmės, būtinai nurodydamas nuosprendyje lygtinio nuteisimo motyvus. Šiuo atveju teismas nutaria nevykdyti nuosprendžio, jeigu per teismo nustatytą bandomąjį laiką nuteistasis nepadarys naujo tokios pat rūšies arba ne lengvesnio nusikaltimo.

Bandomasis laikas nustatomas nuo vienerių iki penkerių metų.

Nuteisiant lygtinai, papildomųjų bausmių, išskyrus baudą, negali būti skiriama.

Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, taip pat į visuomeninių organizacijų ar kaltininko darbavietės darbininkų, tarnautojų, kolūkiečių kolektyvo prašymus nuteisti jį lygtinai, teismas gali atiduoti toms organizacijoms ar kolektyvui lygtinai nuteistąjį perauklėti ir pataisyti.

Jeigu teismas pritaiko lygtinį nuteisimą, nesant nurodytojo prašymo, jis gali, nuosprendžiui įsiteisėjus, atiduoti lygtinai nuteistąjį tam tikram darbo žmonių kolektyvui ar asmeniui, jiems sutinkant, kad šie jį stebėtų ir auklėtų.

Lygtinai nuteistuosius stebi ir bendrą jų elgesio kontrolę vykdo teismas, kuris priėmė nuosprendį.

Prašant visuomeninėms organizacijoms ar darbininkų, tarnautojų, kolūkiečių kolektyvui, kuriems lygtinai nuteistasis atiduotas stebėti ir auklėti, ir praėjus ne mažiau kaip pusei bandomojo laiko, teismas gali lygtinai nuteistajam nustatytą bandomąjį laiką sutrumpinti.

Jeigu lygtinai nuteistasis per bandomąjį laiką padaro naują tokios pat rūšies arba ne lengvesnį nusikaltimą, teismas skiria jam bausmę pagal šio Kodekso 43 straipsnyje numatytas taisykles.

47 straipsnis.       Nuosprendžio vykdymo atidėjimas kariui arba karo prievolininkui karo metu

Karo metu vykdymą nuosprendžio, kuriuo karys arba šauktinas ar mobilizuotinas karo prievolininkas nuteistas laisvės atėmimu, teismas gali atidėti iki karo veiksmų pabaigos ir pasiųsti nuteistąjį į veikiančiąją armiją. Šiais atvejais teismas gali atidėti ir papildomųjų bausmių vykdymą.

Jeigu nuteistasis, pasiųstas į veikiančiąją armiją, pasireiškė kaip tvirtas socialistinės Tėvynės gynėjas, tai, atitinkamos karinės vadovybės prašymu, teismas gali atleisti jį nuo bausmės ar pakeisti ją kita, švelnesne bausme.

Jeigu asmuo, kuriam nuosprendžio vykdymas buvo atidėtas, padaro naują nusikaltimą, teismas prijungia prie naujosios bausmės pirmiau paskirtąją bausmę pagal šio Kodekso 43 straipsnyje numatytas taisykles.

48 straipsnis. Kardomojo kalinimo įskaitymas

Kardomąjį kalinimą teismas įskaito į bausmės laiką, nuleisdamas laisvės atėmimu ar pasiuntimu į drausmės batalioną,– dieną už dieną, o nuteisdamas pataisos darbais, nutrėmimu ar ištrėmimu,– dieną už tris dienas.

Paskirdamas kitų rūšių bausmes, teismas gali, atsižvelgdamas į kardomąjį kalinimą, atitinkamai sušvelninti savo paskirtą bausmę arba visiškai atleisti kaltininką nuo bausmės atlikimo.

49 straipsnis. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis

Asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo tos dienos, kai jis padarė nusikaltimą, suėjo šie terminai:

1) vieneri metai nuo tos dienos, kai buvo padaryti nusikaltimai, numatyti šio Kodekso 97, 98, 102 straipsniuose, 116 straipsnio pirmojoje dalyje, 132 straipsnio pirmojoje dalyje, 133, 145 straipsniuose, lb3 straipsnio pirmojoje dalyje, 173, 175, 189, 202 straipsniuose, 212 straipsnio pirmojoje dalyje, 213, 214,.227, 240 straipsniuose;

2) treji metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaitimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip dvejiems metams arba bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus nusikaltimus, numatytus šio straipsnio 1 punkte;

3) penkeri metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams;

4) dešimt metų nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams.

Senaties eiga nutrūksta, jeigu, prieš sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams, asmuo padaro naują nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip dvejiems metams. Senatis šiuo atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai buvo padarytas naujasis nusikaltimas.

Senaties eiga sustoja, jeigu padariusis nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

Klausimą dėl senaties taikymo asmeniui, padariusiam nusikaltimą, už kuri pagal įstatymą gali būti skiriama mirties bausmė, sprendžia teismas. Jeigu teismas nepripažįsta esant galima taikyti senatį, mirties bausmė negali būti skiriama, ir ji pakeičiama laisvės atėmimu.

50 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo, senatis

Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per šiuos terminus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos:

1) per trejus metus,– jeigu nuteista laisvės atėmimu ne daugiau kaip dvejiems metams arba bausme, nesusijusią su laisvės atėmimu;

2) per penkerius metus,– jeigu nuteista laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams;

3) per dešimt metų,–Jeigu nuteista griežtesne bausme, negu laisvės atėmimas penkeriems metams.

Senaties eiga nutrūksta, jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę arba, prieš sueinant terminams, padaro naują nusikaltimą, už kurį teismas nubaudžia laisvės atėmimu ne „mažiau kaip vieneriems metams, nutrėmimu arba ištrėmimu ne mažiau kaip trejiems metams. Padarius naują nusikaltimą, senatis pradedama skaičiuoti nuo jo padarymo momento, o jeigu buvo vengta atlikti bausmę,– nuo to momento, kai slapstęsis nuteistasis pats atvyko bausmės atlikti, arba nuo to momento, kai jis buvo sulaikytas. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu nuo to laiko, kai jis buvo priimtas, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

Klausimą dėl senaties taikymo asmeniui, nuteistam mirties bausme, sprendžia-; teismas. Jeigu teismas nepripažįsta esant galima taikyti senatį, mirties bausmė pakeičiama laisvės atėmimu.

51 straipsnis. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės- ir bausmės.

Padariusis nusikaltimą asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu pripažįstama, kad jo padaryta veika bylos tyrimo arba jos nagrinėjimo teisme metu dėl aplinkybių pasikeitimo neteko pavojingos visuomenei veikos pobūdžio arba šis asmuo pasidarė nebepavojingas visuomenei.

Padariusis nusikaltimą asmuo gali būti atleidžiamas nuo bausmės, jeigu pripažįstama, kad dėl paskesnio nepriekaištingo elgesio ir sąžiningo darbo jis, nagrinėjant bylą teisme, nebegali būti laikomas pavojingu visuomenei,

52 straipsnis.       Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės ir bylos perdavimas draugiškajam teismui

Asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės ir jo byla perduodama nagrinėti draugiškajam teismui, jeigu jis pirmą kartą nusikalto kuriuo nors iš šių nusikaltimų, numatytų šiame Kodekse:

1) turtinės žalos padarymu apgaule ar piktnaudžiaudamas pasitikėjimu (97 straipsnis), rasto valstybinio ar visuomeninio turto pasisavinimu (102 straipsnis), tyčiniu lengvu kūno sužalojimu, nesukėlusiu sveikatos sutrikimo (116 straipsnio t dalis), smūgio sudavimu be sunkinančių aplinkybių (117 straipsnio 1 dalis), vengimu išlaikyti tėvus (126 straipsnis), palikimu pavojingoje gyvybei padėtyje be sunkinančių aplinkybių (128 straipsnio 1 dalis), nesuteikimu ligoniui medicinos pagalbos, nesukėlusiu sunkių pasekmių (129 straipsnio 1 dalis), šmeižimu be sunkinančių aplinkybių (132 straipsnio 1 dalis), įžeidimu be sunkinančių aplinkybių (133 straipsnio 1 dalis), asmeninio piliečių turto pasisavinimu ar išeikvojimu (152 straipsnis), naminės degtinės varymu be tikslo ją parduoti (163 straipsnio 1 dalis), savavališku žemės užgrobimu ar dirbimu (169 straipsnio 1 dalis), neteisėtu miško kirtimu be sunkinančių aplinkybių (172 straipsnio 1 dalis), savavaldžiavimu (214 straipsnis), Įgijimu ar realizavimu turto, gauto nusikalstamu būdu, be sunkinančių aplinkybių (228 straipsnio 1 dalis);

2) kitu mažareikšmiu nusikaltimu, jeigu pagal padarytosios veikos pobūdį ir savo asmenybę kaltininkas gali būti pataisytas, netaikant bausmės, visuomeninio poveikio priemonėmis.

Toks atleidimas negalimas, jeigu asmeniui, padariusiam minėtuosius nusikaitimus, pirmiau jau buvo pritaikytos visuomeninio poveikio priemonės už nusikaltimo padarymą, arba jeigu šis asmuo turi teistumą, arba jeigu jis neigia savo kaltę ar vengia atvykti į draugiškąjį-teismą, taip pat jeigu pagal bylos aplinkybes visuomeninio poveikio priemonė jam negali būti pritaikoma.

53 straipsnis.       Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės ir atidavimas kaltininko pagal laidavimą

Jeigu pagal bylos aplinkybes asmens padarytas nusikaltimas ir pats šis asmuo nėra labai pavojingi visuomenei ir jeigu tas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, o pats kaltininkas nuoširdžiai gailisi, tai, visuomeninių organizacijų ar darbo žmonių kolektyvo prašymu, šis asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės ir atiduodamas pagal laidavimą prašančiosioms visuomeninėms organizacijoms ar darbo žmonių kolektyvui, kad šie jį perauklėtų ir pataisytų.

Jeigu asmuo, kurį prašoma atiduoti pagal laidavimą, nelaiko savęs kaltu, nutraukti baudžiamąją bylą neleidžiama.

Pagal laidavimą negali būti atiduodamas asmuo, turintis teistumą arba jau buvęs atiduotas pagal laidavimą.

Jeigu asmuo, atiduotas pagal laidavimą, nepateisina kolektyvo pasitikėjimo, pažeidžia savo pasižadėjimą įrodyti pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu savo pasitaisymą, nesilaiko socialistinio bendro gyvenimo normų arba pasitraukia iš darbo žmonių kolektyvo, turėdamas tikslą vengti visuomeninio poveikio, tai visuomeninės organizacijos ar darbo žmonių kolektyvas, paėmusieji jį pagal laidavimą, prieš sueinant vieneriems metams nuo to asmens atidavimo pagal laidavimą gali priimti nutarimą atsisakyti nuo laidavimo ir pasiųsti šį nutarimą prokuratūrai ar teismui, kad šie išnagrinėtų klausimą dėl kaltininko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimą, ryšium su kurio padarymu jis buvo atiduotas pagal laidavimą (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1961 m. rugsėjo 7 d. Įsako redakcija).

54 straipsnis.       Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ir bausmės pakeitimas –švelnesne bausme

Jeigu asmuo, nuteistas laisvės atėmimu, pataisos darbais, nutrėmimu, ištrėmimu arba pasiuntimu į drausmės batalioną, pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodo, kas jis pasitaisė, teismas gali, faktiškai atbuvus į am ne mažiau kaip pusę paskirtojo bausmės laiko, lygtinai atleisti ji nuo bausmės prieš terminą arba pakeisti neatliktąją bausmės dalį švelnesne bausme. Kartu nuteistasis gali būti atleidžiamas taip pat ir nuo šių papildomųjų bausmių: nutrėmimo, ištrėmimo arba atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą.

Asmenims, nuteistiems už šiuos sunkius nusikaltimus: kontrabandą (77 straipsnis), masines riaušes (78 straipsnis), susisiekimo kelių ir transporto.priemonių sužalojimą (85. straipsnis j, valstybinio ar visuomeninio turto grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis vagystės būdu (90 straipsnio. 2 ir 3 dalys), atvirosios vagystės_ būdu (91 straipsnio 2 ir 3 dalys), sukčiavimo būdu (93 straipsnio 2 ir 3 dalys), pasisavinimo, išeikvojimo būdu arba piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi (94 straipsnio 2 ir 3 dalys), tyčinį - valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimą arba sužalojimą sunkinančiomis aplinkybėmis (99 straipsnio 2 .dalis), tyčinį nužudymą (104 straipsnis), tyčinį sunkų <kūno sužalojimą . (111 straipsnis), išžaginimą (118 straipsnio 1 ir 2 dalys, išskyrus išžaginimą nepilnametės), vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis (146 straipsnio - 2 dalis), atvirąją vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis (147 straipsnio 2 dalis), tyčinį asmeninio;pi-liečiu turto sunaikinimą arba sužalojimą sunkinančiomis aplinkybėmis (153 straipsnio 2 dalis), spekuliaciją sunkinančiomis aplinkybėmis (164straipsnio 2 dalis), pareiginių Įgaliojimų perviršijimą sunkinančiomis aplinkybėmis (178 straipsnio 2 dalis), kyšio priėmimą (180 straipsnio 1 dalis), kyšio davimą ar tarpininkavimą kyšininkaujant (181 straipsnio 1 dalis), patraukimą baudžiamojon atsakomybėn nekalto asmens sunkinančiomis aplinkybėmis (183 straipsnio 2 dalis), neteisingo nuosprendžio priėmimą sunkinančiomis aplinkybėmis (184 straipsnio 2 dalis), vertimą; duoti parodymus sunkinančiomis aplinkybėmis (187 straipsnio 2 dalis), chuliganizmą sunkinančiomis aplinkybėmis (225 straipsnio 2 dalis), neklausymą sunkinančiomis aplinkybėmis (252 straipsnio „b“ ir „c“ punktai), pasipriešinimą viršininkui arba vertimą jo pažeisti tarnybos pareigas sunkinančiomis aplinkybėmis (254 straipsnio; „b“ ir „c“ punktai); ir. smurto veiksmus viršininko atžvilgiu (256 straipsnis),– lygtinis atleidimas prieš terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali. būti. taikomas, jiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip du trečdalius paskirtojo bausmės laiko..

Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, netaikomas:

1) itin pavojingiems; recidyvistams (26 straipsnis);

2) asmenims, kuriems buvo pritaikytas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, jeigu tie asmenys, prieš pasibaigiant neatbūtajam bausmės laikui, padaro naują tyčinį nusikaltimą, už kurį jie nuteisti laisvės atėmimu;

3) asmenims, nuteistiems už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62–71 straipsniai)., banditizmą (75 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą arba realizavimą (86 straipsnis), valiutos operacijų taisyklių pažeidimą (87 straipsnis), už plėšimą, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomenini turtą (92 straipsnis), valstybinio ar visuomeninio turto grobimą itin stambiu mastu (95 straipsnis), tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (105 straipsnis), išžaginimą nepilnametės ar išžaginimą, sukėlusį sunkias pasekmes (118 straipsnio 2 ir 3 dalys), plėšimą (148 straipsnis), kyšio priėmimą sunkinančiomis aplinkybėmis (180 straipsnio 2 dalis), kyšio davimą ar tarpininkavimą kyšininkaujant sunkinančiomis aplinkybėmis (181 straipsnio 2 dalis).

Taikydamas lygtini atleidimą prieš terminą, teismas gali lygtinai atleistai į nuo bausmės prieš terminą atiduoti tam tikram darbo žmonių kolektyvui arba asmeniui, jiems sutinkant, kad šie jį stebėtų ir auklėtų per neatliktosios bausmės dalies laiką.

Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, per neatliktosios bausmės dalies laiką padaro naują tokios pat rūšies arba ne lengvesnį nusikaltimą, teismas paskiria jam bausme pagal šio Kodekso 43 straipsnyje numatytas taisykles.

55 straipsnis.       Atleidimas nuo bausmės ir bausmės pakeitimas švelnesne bausme asmenims, kurie padarė nusikaltimą, nesuėjus jiems aštuoniolikai metų amžiaus

Jeigu asmuo, nuteistas laisvės atėmimu ar pataisos darbais už nusikaltimą, padarytą prieš sueinant . jam aštuoniolikai metų amžiaus, pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu bei mokymusi įrodo, kad jis pasitaisė, teismas gali, faktiškai atbuvus jam ne mažiau kaip trečdalį bausmės laiko:

1) lygtinai atleisti jį nuo bausmės prieš terminą,– kai atleidžiama nuo bausmės, nuteistajam suėjus aštuoniolikai metų amžiaus, arba

2) atleisti nuo bausmės prieš terminą,– kai atleidžiama nuo bausmės prieš nuteistajam sueinant aštuoniolikai metų amžiaus, arba

3) paskirtąją bausmę pakeisti švelnesne bausme.

56 straipsnis. Atleidimas nuo bausmės atlikimo

Atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo, taip pat paskirtąją bausmę sušvelninti, išskyrus atleidimą nuo bausmės arba bausmės sušvelninimą amnestijos ar malonės tvarka, gali tik teismas įstatyme nurodytais atvejais.ir tvarka,

57 straipsnis. Atleidimas nuo bausmės atliktos dėl ligos

Asmuo, kuris, priėmus nuosprendį, prieš pradėdamas atlikti ar atlikdamas bausmę, suserga psichine liga, atimančia iš jo galėjimą suprasti savo veiksmų esmę arba juos valdyti, yra atleidžiamas nuo bausmės atlikimo. Tokiam asmeniui, teismo paskyrimu, gali būti taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, o pasveikęs jis gali būti teismo pripažįstamas turinčiu atlikti bausmę.

Jeigu asmuo, atliekantis laisvės atėmimo, nutrėmimo, ištrėmimo, pataisos darbų ar pasiuntimo į drausmės batalioną bausmę, suserga sunkia nepagydoma liga, jis gali būti teismo atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Tokiu atveju teismas atsižvelgia į padarytojo nusikaltimo sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos pobūdį ir atbūtą bausmės laiką.

58 straipsnis. Teistumo išnykimas

Neturinčiais teistumo laikomi:

1) asmenys, kurie atliko bausmę drausmės batalione arba prieš terminą paleisti iš jo, taip pat kariai, kurie vietoj pataisos darbų atliko bausmę laikymo daboklėje pavidalu;

2) lygtinai nuteisti asmenys, jeigu jie per bandomąjį laiką nepadaro naujo nusikaltimo;

3) asmenys, nuteisti viešuoju papeikimu, bauda, atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą-darbą, atleidimu iš pareigų: arba pataisos darbais, jeigu jie per vienerius metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę, nepadaro-naujo nusikaltimo;

4) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, nutrėmimu ar ištrėmimu, jeigu jie per trejus metus-nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo;

5) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip trejiems metams, bet ne daugiau kaip šešeriems metams jeigu jie per penkerius metus nuo tos dienos, kuriąs baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo;

6) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems, metams, bet ne daugiau kaip dešimčiai metų, jeigu jie per aštuonerius metus nuo tos dienos, kurią: baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo;

7) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip dešimčiai metų, jeigu jie per aštuonerius metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo ir jeigu, be to, teismas nustato, kad nuteista-sis pasitaisė ir nėra reikalo, laikyti jį turinčiu teistumą.

Jeigu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo sumažinta ar pakeista švelnesne bausme dėl amnestijos ar malonės akto.arba pritaikius lygtini ^atleidimą.prieš terminą ar atleidimą:prieš terminą, teistumo išnykimo laikas skaičiuojamas, remiantis faktiškai atbūtu bausmės laiku. Jeigu bausmė buvo pakeista.švelnesne bausme, faktiškai atbūtas lai-: kas skaičiuojamas pagal .šio Kodekso 44 straipsnyje numatytas taisykles.

Teistumo išnykimo laikas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią buvo baigta atlikti bausmę arba atleista nuo bausmės.

Jeigu nuteistasis laisvės atėmimu, atlikęs bausmę, pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodo, kad jis pasitaisė, tai, visuomeninių organizacijų prašymu, teismas gali panaikinti jam teistumą, prieš sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams.

PENKTASIS SKYRIUS

PRIVERČIAMOSIOS MEDICININIO IR AUKLĖJAMOJO POBŪDŽIO PRIEMONES

59 straipsnis.       Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, taikomos psichiniams ligoniams

Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, taikomos psichiniams ligoniams, yra šios:

1) atidavimas į bendrojo tipo psichiatrinę ligoninę;

2) atidavimas į specialaus tipo psichiatrinę ligoninę.

Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba kol išnyksta jo pavojingumas visuomenei. Šių priemonių taikymą nutraukia arba jų rūšį pakeičia teismas pagal gydymo įstaigos išvadą.

Asmenys, kurie susirgo chronine psichine liga po to, kai jie padarė nusikaltimą, ir kuriems buvo pritaikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jiems pasveikus, gali būti baustini, jeigu nuo nusikaltimo padarymo ar nuosprendžio priėmimo laiko atitinkamai nesuėjo šio Kodekso 49 ir 50 straipsniuose numatyti terminai.

Jeigu šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytiems asmenims paskiriama bausmė, tai laikas, per kurį buvo taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, įskaitomas į laisvės atėmimo atlikimo laiką diena už dieną.

Jeigu nėra būtino reikalo taikyti asmeniui priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, taip pat jeigu teismas atleidžia jį nuo šių priemonių taikymo, jis gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų rūpybai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas.

60 straipsnis.       Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, laikomos alkoholikams ir narkomanams

Jeigu padaro nusikaltimą alkoholikas ar narkomanas, tai teismas, nubausdamas už padarytą nusikaltimą, kartu gali paskirti kaltininkui priverstinį gydymą.

Nurodytieji asmenys, nuteisti bausmės rūšimis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, turi būti priverstinai gydomi medicinos Įstaigose su specialiu gydymo ir darbo režimu.

Jeigu tokie asmenys nuteisti laisvės atėmimu, jie turi būti priverstinai gydomi bausmės atlikimo metu laisvės atėmimo įstaigoje, o paleidus iš laisvės atėmimo vietos, kai reikia prailginti tokį gydymą,– medicinos įstaigose su specialiu gydymo ir darbo režimu.

Priverstinį gydymą nutraukia teismas, gydymo įstaigos; kurioje asmuo gydomas, teikimu.

61 straipsnis. Priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės nepilnamečiams

Priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, taikomos nepilnamečiams, yra šios:

1) įspėjimas;

2) įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį;

3) papeikimas ar griežtas papeikimas;

4) įpareigojimas nepilnamečio, kuriam yra suėję penkiolika metų amžiaus, atlyginti padarytąja žalą, jeigu nepilnametis turi savarankišką uždarbį ir žalos suma neviršija dvidešimt rublių, arba įpareigojimas jo savo darbu pašalinti padarytąją materialinę žalą, neviršijančią dvidešimt rublių;

5) medžiagos apie nepilnamečio padarytą teisės pažeidimą perdavimas jo mokymosi, darbo ar gyvenamosios vietos visuomeninėms organizacijoms, kad šios apsvarstytų ją ir imtųsi reikiamų priemonių;

6) nepilnamečio atidavimas griežtai tėvų ar juos atstojančių asmenų priežiūrai, jeigu tai gali užtikrinti nepilnamečio perauklėjimą;

7) nepilnamečio atidavimas stebėti darbo žmonių kolektyvui, visuomeninėms organizacijoms, taip pat atskiriems piliečiams, jų prašymu;

8) nepilnamečio atidavimas į specialią vaikų ir paauglių gydymo-auklėjimo ar auklėjimo įstaigą;

9) nepilnamečio atidavimas Į nepilnamečių auklėjimo koloniją.

Priverstinis atidavimas į specialią gydymo-auklėjimo ar auklėjimo Įstaigą arba Į auklėjimo koloniją gali būti skiriamas tokiam laikui, koks reikalingas teisės pažeidėjui perauklėti, bet ne ilgiau, kaip iki teisės pažeidėjui sueis aštuoniolika metų amžiaus; esant reikalui toliau.auklėti, šis laikas gali būti prailginamas, iki teisės pažeidėjui sueis dvidešimt metų amžiaus.

Nepilnamečių buvimo specialiose gydymo-auklėjimo ar auklėjimo įstaigose arba t auklėjimo kolonijose tvarką ir sąlygas nustato Komisijų nepilnamečių reikalams nuostatai.

YPATINGOJI DALIS

PIRMASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIAI NUSIKALTIMAI

I. ITIN PAVOJINGI VALSTYBINIAI NUSIKALTIMAI

62 straipsnis. Tėvynės išdavimas

Tėvynės išdavimas, tai yra veika, kurią tyčia padarė TSRS pilietis, darydamas žalą TSRS valstybinei nepriklausomybei, teritorijos neliečiamybei arba karinei galiai: perėjimas Į priešo pusę, šnipinėjimas, valstybinės ar karinės paslapties išdavimas užsienio valstybei, pabėgimas Į užsienį arba atsisakymas grįžti iš užsienio į TSRS, pagelbėjimas užsienio valstybei vykdyti TSRS atžvilgiu priešišką veiklą, taip pat sąmokslas, turint tikslą užgrobti valdžią,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ir su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo arba mirties bausme su turto konfiskavimu. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus TSRS pilietis, užsienio žvalgybos užverbuotas vykdyti TSRS atžvilgiu priešiškai veiklai, jeigu jis gautai nusikalstamai užduočiai vykdyti nepadarė jokių veiksmų ir savo noru pareiškė valdžios organams apie savo ryšį su užsienio žvalgyba.

63 straipsnis. Šnipinėjimas

Žinių, kurios yra valstybinė ar karinė paslaptis, perdavimas, taip pat jų pagrobimas arba rinkimas, turint tikslą perduoti užsienio valstybei, užsienio organizacijai arba jų agentūrai, taip pat kitokių žinių perdavimas arba rinkimas pagal užsienio žvalgybos užduotį, turint tikslą panaudoti jas TSRS interesams kenkti, jeigu šnipinėjo užsienietis arba asmuo be pilietybės,–

baudžiami laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ir su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo arba mirties bausme su turto konfiskavimu.

64 straipsnis. Teroristinis aktas

Nužudymas valstybės ar visuomenės veikėjo arba valdžios atstovo ryšium su valstybine ar visuomenine jo veikla, turint tikslą pakirsti arba susilpninti Tarybų valdžią,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ir su  nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo arba mirties bausme su turto konfiskavimu. Sunkus kūno sužalojimas,“padarytas tais pačiais tikslais valstybės ar visuomenės veikėjui arba valdžios atstovui ryšium su valstybine ar visuomenine jo veikla, –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ir su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo.

65 straipsnis. Teroristinis aktas prieš užsienio valstybės atstovą

Nužudymas užsienio valstybės atstovo, turint tikslą išprovokuoti karą ar tarptautines komplikacijas–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ir su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo arba mirties bausme su turto konfiskavimu. Sunkus kūno sužalojimas, padarytas tiems patiems asmenims, turint tą patį tikslą,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ir su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų aibe nutrėmimo.

66 straipsnis. Diversija

Įmonių, įrenginių, susisiekimo kelių bei priemonių, ryšių priemonių arba kito valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimas arba sužalojimas sprogdinant, padegant ar kitokiu būdu, masiniai apnuodijimai arba epidemijų ar epizootijų skleidimas, turint tikslą susilpninti Tarybų valstybę,–

baudžiami laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ir su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo arba mirties bausme su turto konfiskavimu.

67 straipsnis. Kenkimas

Veikimas arba neveikimas, kuriuo siekiama pakirsti pramonę, transportą, žemės ūkį, pinigų sistemą, prekybą ar kitas liaudies ūkio šakas, taip pat valstybės organų ar visuomeninių organizacijų veiklą, turint tikslą susilpninti Tarybų valstybę, jeigu ši veika padaryta, panaudojant valstybines ar visuomenines įstaigas, įmones, organizacijas arba kliudant joms normaliai veikti,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ir su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo.

68 straipsnis. Antitarybinė agitacija ir propaganda

Agitacija ar propaganda, kuria siekiama pakirsti ar susilpninti Tarybų valdžią arba padaryti atskirus itin pavojingus valstybinius nusikaltimus, skleidimas tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką žeminančių šmeižtiškų prasimanymų tais pačiais tikslais, taip pat platinimas arba gaminimas ar laikymas tokio pat turinio literatūros tais pačiais tikslais –

baudžiami laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki septynerių metų su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo arba nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų. Tie patys veiksmai, padaryti asmens, turinčio teistumą už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus, taip pat padaryti karo metu,–

baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo.

69 straipsnis. Karo propaganda

Karo propaganda, kad ir kokia forma ji būtų varoma,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų su nutrėmimu nuo dvejų iki. penkerių metų ar be nutrėmimo.

70 straipsnis.       Organizacinė veikia, kuria siekiama padaryti itin pavojingus valstybinius nusikaltimus, taip pat dalyvavimas antitarybinėje organizacijoje

Organizacinė veikla, kuria siekiama parengti ar padaryti itin pavojingus valstybinius nusikaltimus, sutelkti organizaciją, turinčią tikslą daryti tokius nusikaltimus, taip pat dalyvavimas antitarybinėje organizacijoje –

baudžiami atitinkamai pagal šio Kodekso 62– 69 straipsnius.

71 straipsnis.       Itin pavojingi valstybiniai nusikaltimai, padaryti prieš kitą-darbo žmonių valstybę

Dėl tarptautinio darbo žmonių solidarumo itin pavojingi valstybiniai nusikaltimai, padaryti prieš kitą darbo žmonių valstybę,–

baudžiami atitinkamai pagal šio Kodekso 62– 70 straipsnius.

II. KITI VALSTYBINIAI NUSIKALTIMAI

72 straipsnis. Nacionalinio ir rasinio, lygiateisiškumo pažeidimas

Propaganda ar agitacija, kuria siekiama sukelti rasinę ar nacionalinę nesantaiką arba vaidus, taip pat tiesioginis ar netiesioginis piliečių teisių apribojimas arba tiesioginių ar netiesioginių pirmenybių piliečiams įvedimas, atsižvelgiant į^: rasinį ar tautinį jų priklausomumą,– baudžiami laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki trejų metų arba nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų.

73 straipsnis. Valstybinės paslapties pagarsinimas

Žinių, kurios yra valstybinė paslaptis, pagarsinimas, jeigu tai padarė asmuo, kuriam tos žinios buvo patikėtos arba kuris jas sužinojo ryšium su tarnyba ar su darbu, nesant tėvynės išdavimo arba šnipinėjimo požymių,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų. Ta pati veika, jeigu ji sukėlė sunkias pasekmes,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki aštuonerių metų.

74 straipsnis. Dokumentų, kurių turinys yra valstybinė paslaptis, praradimas

Praradimas dokumentų, kurių turinys yra valstybinė paslaptis, taip pat daiktų, apie kuriuos žinios yra valstybinė paslaptis, jeigu tai padarė asmuo, kuriam jie buvo patikėti, ir jeigu prarasta dėl to, kad buvo pažeistos nustatytosios nurodytų dokumentų ar daiktų priežiūros taisyklės,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų. Ta pati veika, jeigu ji sukėlė sunkias pasekmes,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

75 straipsnis. Banditizmas

Ginkluotų gaujų organizavimas, turint tikslą užpulti valstybines, visuomenines įstaigas ar įmones arba atskirus asmenis, taip pat dalyvavimas tokiose gaujose ir jų daromuose užpuolimuose –

baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ir su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo arba mirties bausme su turto konfiskavimu.

76 straipsnis. Veiksmai, kuriais dezorganizuojamas pataisos darbų Įstaigų darbas

Itin pavojingi recidyvistai, taip pat asmenys, nuteisti už sunkius nusikaltimus, terorizuojantys laisvės atėmimo vietose besitaisančius kalinius arba užpuldinėjantys administraciją, taip pat organizuojantys šiais tikslais nusikalstamas grupuotes ar aktyviai dalyvaujantys tokiose grupuotėse,–

baudžiami laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų arba mirties bausme.

77 straipsnis. Kontrabanda

Kontrabanda, tai yra neteisėtas prekių ar kitokių vertybių gabenimas per TSRS valstybinę sieną, jeigu tai daroma, slepiant daiktus specialiose saugyklose, arba apgaulingai panaudojant muitų ir kitokius dokumentus, arba stambiu mastu, arba jeigu tai daro grupė asmenų, susiorganizavusių verstis kontrabanda, ar pareigūnas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, taip pat sprogstamųjų, narkotinių, smarkiai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, ginklų ir karinės aprangos kontrabanda –baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų su turto konfiskavimu ir su nu-trėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo.

78. straipsnis. Masinės riaušės

Organizavimas masinių riaušių, kurias lydi pogromai, griovimai, padegimai ir kiti panašūs veiksmai, taip pat tų riaušių dalyvių: betarpiškas. aukščiau nurodytų nusikaltimų padarymas arba ginkluotas jų pasipriešinimas valdžiai –

baudžiami laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkiolikos metų.

79 straipsnis. Vengimas eilinio šaukimo į tikrąją karinę tarnybą

Vengimas eilinio šaukimo į tikrąją karinę tarnybą –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų. Ta pati veika, padaryta, susižalojant kūną arba simuliuojant ligą, suklastojant dokumentus arba kitokios apgaulės būdu, taip pat padaryta, esant kitų sunkinančių aplinkybių,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

80 .straipsnis. Vengimas mobilizacinio šaukimo

Vengimas mobilizacinio šaukimo į TSRS Ginkluotųjų Pajėgų gretas–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Ta pati veika, taip pat vengimas tolesnių šaukimų TSRS Ginkluotosioms Pajėgoms komplektuoti, jeigu tai padaryta karo metu,–

baudžiami laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų arba mirties bausme.

81 straipsnis. Vengimas karo metu atlikti prievoles arba mokėti mokesčius

Vengimas karo metu darbinės mobilizacijos arba kitokių prievolių atlikimo, taip pat mokesčių mokėjimo –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų arba pataisos darbais nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

82 straipsnis. Neteisėtas išvažiavimas į užsienį ir Beteisėtas įvažiavimas į TSRS

Išvažiavimas Į užsienį, įvažiavimas į TSRS arba sienos perėjimas be nustatyto paso ar atitinkamų valdžios organų leidimo –

baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų. Sis straipsnis neapima tų atvejų, kai užsienio piliečiai atvyksta į TSRS be nustatyto paso ar leidimo, norėdami pasinaudoti TSRS Konstitucijos suteikta prieglaudos teise.

83 straipsnis. Tarptautinių, skridimų taisyklių pažeidimas

Įskridimas į TSRS ir išskridimas iš TSRS be nustatyto leidimo, nesilaikymas leidime nurodytų maršrutų, nutūpimo vietų, oro vartų, skridimų aukščio arba kitoks tarptautinių skridimų taisyklių pažeidimas –

baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki dešimties metų arba bauda iki vieno tūkstančio rublių su lėktuvo konfiskavimu ar be konfiskavimo.

84 straipsnis. Transporto eismo saugumo ir eksploatacijos taisyklių pažeidimas

Geležinkelių, vandens arba oro transporto darbuotojo pažeidimas transporto eismo saugumo ir eksploatacijos taisyklių, sukėlęs nelaimingų atsitikimų žmonėms, katastrofą, avariją ar kitokias sunkias pasekmes, taip pat blogas transporto priemonių, kelių, signalizacijos ir ryšių priemonių remontas, sukėlęs tokias pat pasekmes,–

baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų. Tos pačios veikos, jeigu jos nesukėlė tų pasekmių, bet žinomai sudarė grėsmę joms kilti,–

baudžiamos laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

85 straipsnis. Susisiekimo kelių ir transporto priemonių sužalojimas

Tyčinis susisiekimo kėlių, juose esančių įrenginių, riedmenų arba laivų, ryšių ar signalizacijos priemonių išardymas arba sužalojimas, kuris sukėlė ar galėjo sukelti traukinio katastrofą, laivo avariją arba transporto ar ryšių normalaus darbo sutrikimą,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų-iki penkiolikos metų su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo.

86 straipsnis. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas arba realizavimas

Netikrų valstybės iždo bilietų, TSRS Valstybinio banko bilietų, metalinių pinigų, valstybinių vertybinių popierių arba užsienio valiutos pagaminimas, turint tikslą juos realizuoti, taip pat jų realizavimas –

baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu- ir su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo. Tie patys veiksmai, daryti versliškai,–

baudžiami laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ir su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo arba mirties bausme su turto konfiskavimu.

87 straipsnis. Valiutos operacijų taisyklių pažeidimas

Valiutos operacijų taisyklių pažeidimas, taip pat spekuliacija valiutinėmis vertybėmis arba vertybiniais popieriais –

baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo, su privalomu valiutinių vertybių ir vertybinių popierių konfiskavimu ir su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo. Spekuliacija valiutinėmis vertybėmis arba vertybiniais popieriais versliškai ar stambiu mastu, taip pat turinčio teistumą pagal šio straipsnio pirmąją dalį asmens pažeidimas valiutos operacijų taisyklių– baudžiami laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ir su nutrėmimu nuo dvejų iki. penkerių metų ar be nutrėmimo arba mirties bausme su turto konfiskavimu (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1961 m. liepos 5 d. Įsako redakcija^ ^-/^

88 straipsnis. Nepranešimas apie valstybinius nusikaltimus

Nepranešimas apie žinomus rengiamus ar padarytus valstybinius nusikaltimus, numatytus-šio Kodekso 62:–67, 70, 75 ir 86 straipsniuose,–

baudžiamas laisvės, atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba pataisos darbais nuo šešių mėnesių iki vienerių; metų.

89 straipsnis. Valstybinių nusikaltimų slėpimas

Iš anksto nepažadėtas valstybinių nusikaltimų, numatytų šio Kodekso 62–67, 70, 75, 77, 86 ir 87 straipsniuose, slėpimas –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo arba nutrėmimu iki penkerių metų.

ANTRASIS SKIRSNIS

NUSIKALTIMAI SOCIALISTINEI NUOSAVYBEI

90 straipsnis. Valstybinio ar visuomeninio turto grobimas vagystės būdu

Slaptas valstybinio ar visuomeninio turto pagrobimas (vagystė) –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų: arba pataisos darbais iki vienerių metų.

Ta pati veika, padalyta pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų,–

baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Valstybinio ar visuomeninio turto grobimas vagystės būdu, jeigu tai padaryta stambiu mastu arba itin pavojingo recidyvisto,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų ,su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo. Valstybinio ar visuomeninio turto grobimas vagystės būdu, numatytas šiame straipsnyje, atvirosios vagystės būdu (91 straipsnis), sukčiavimo būdu (93 straipsnis), pasisavinimo, išeikvojimo būdu arba piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi (94 straipsnis), užtraukia baudžiamąją atsakomybę kaip už pakartotinį grobimą, jeigu tai padaryta po valstybinio ar visuomeninio turto kurio nors grobimo (90–95 straipsniai), išskyrus smulkųjį grobimą (98 straipsnis), arba po banditizmo (75 straipsnis), po vagystės (146 straipsnis), atvirosios vagystės (147 straipsnis), plėšimo (148 straipsnis), sukčiavimo (151 straipsnis).

91 straipsnis. Valstybinio ar visuomeninio turto grobimas atvirosios vagystės būdu

Atviras valstybinio ar visuomeninio turto pagrobimas (atviroji vagystė) –

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų  arba pataisos darbais iki vienerių metų. Ta pati veika, susijusi su smurtu, nepavojingu nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, arba su grasinimu pavartoti tokį smurtą, arba padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų ar pakartotinai,–

baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Valstybinio ar visuomeninio turto grobimas atvirosios vagystės būdu, jeigu tai padaryta stambiu mastu arba itin pavojingo recidyvisto,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo.

92 straipsnis. Plėšimas, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą

Užpuolimas, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą, susijęs su smurtu, pavojingu užpultojo asmens gyvybei ar sveikatai, arba su grasinimu pavartoti tokį smurtą (plėšimas),–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo. Ta pati veika, nukreipta į valstybinio ar visuomeninio turto užvaldymą stambiu mastu, arba padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba susijusi su sunkių kūno sužalojimų padarymu, arba padaryta itin pavojingo recidyvisto ar asmens, pirmiau nusikaltusio plėšimu, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą arba asmeninį piliečių turtą, arba banditizmu,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su nutrėmimu nuo dvejų iki - penkerių metų ar be nutrėmimo.

93 straipsnis. Valstybinio ar visuomeninio turto grobimas sukčiavimo būdu

Valstybinio ar visuomeninio turto užvaldymas apgaule arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu (sukčiavimas) –baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų. Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų,–

baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Valstybinio ar visuomeninio turto grobimas sukčiavimo būdų, padaręs stambią žalą valstybei ar visuomeninei organizacijai arba padarytas itin pavojingo recidyvisto,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo.

94 straipsnis.       Valstybinio ar visuomeninio turto grobimas pasisavinimo, išeikvojimo būdu arba piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi

Valstybinio ar visuomeninio turto, kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje, grobimas pasisavinimo ar išeikvojimo būdu, taip pat pareigūno grobimas valstybinio ar visuomeninio turto, piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais . iki vienerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba be atėmimo šios teisės. Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų,–

baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba be atėmimo šios teisės. Valstybinio ar visuomeninio turto grobimas pasisavinimo, išeikvojimo būdu arba piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, jeigu tai padaryta stambiu mastu,– baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių, iki penkiolikos: metų su:turto konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą.

95 straipsnis. Valstybinio ar visuomeninio turto grobimas itin stambiu mastu

Valstybinio ar visuomeninio turto grobimas itin stambiu mastu, nepriklausomai nuo grobimo būdo (90–94 straipsniai),–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ir su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo arba mirties bausme su turto konfiskavimu.

96 straipsnis. Prievartavimas valstybinio ar visuomeninio turto

Reikalavimas perduoti valstybinį ar visuomeninį, turtą arba teisę į turtą, grasinant smurtu asmeniui, kurio žinioje ar apsaugoje yra šis turtas, arba jo  artimiesiems, taip pat grasinant pagarsinimu žinių, žeminančių jo ar jo artimųjų garbę, arba sunaikinimu jų turto (prievartavimas),–

baudžiamas laisvės atėmimu, iki ketverių metų.

97 straipsnis. Turtinės žalos padarymas apgaule arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu

Turtinės žalos padarymas valstybei ar visuomeninei organizacijai, apgaule arba piktnaudžiaujant: pasitikėjimu, jeigu nėra grobimo požymių,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki. vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą, arba atleidimu iš pareigų arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

98 straipsnis. Smulkusis valstybinio ar visuomeninio turto grobimas

Smulkusis valstybinio ar visuomeninio turto grobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo, išeikvojimo būdu arba piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, jeigu tai padarė asmuo, kuriam jau buvo pritaikytos visuomeninio poveikio priemonės už smulkųjį grobimą arba kad ir nebuvo jos pritaikytos, bet kuris nusikalto smulkiuoju grobimu daugiau kaip du kartus, taip pat jeigu tai padarė asmuo, kuriam visuomeninio poveikio priemonė pagal bylos aplinkybes negali būti pritaikoma,– baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam- laikui.

99 straipsnis. Tyčinis valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimas arba sužalojimas

Tyčinis valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimas arba sužalojimas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba,pataisos darbais iki vienerių metų. Ta pati veika, padaryta padegant ar kitokiu visuotinai pavojingu būdu arba sukėlusi žmonių aukų ar kitokias sunkias pasekmes,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

100 straipsnis.     Valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimas arba sužalojimas dėl neatsargumo

Valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimas arba sužalojimas dėl neatsargumo, padaręs žymią žalą, taip pat neatsargumas su ugnimi, sukėlęs žmonių aukų ar kitokias sunkias pasekmes,–

baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki trijų šimtų rublių.

101 straipsnis. Nesąžiningas valstybinio ar visuomeninio turto saugojimas

Asmens, kuriam pavesta saugoti valstybinį ar visuomenini turtą, nesąžiningas savo pareigų ėjimas, jeigu dėl to šis turtas buvo stambiu mastu išgrobstytas, sužalotas ar žuvo, nesant pareiginio nusikaltimo požymių,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba viešuoju papeikimu.

102 straipsnis.     Rasto ar atsitiktinai atsidūrusio pas kaltininką valstybinio ar visuomeninio turto pasisavinimas

Pasisavinimas rasto ar atsitiktinai atsidūrusio pas kaltininką vertingo turto, žinomai priklausančio valstybei ar visuomeninei organizacijai,– baudžiamas laisvės atėmimu iki šešių mėnesių arba pataisos darbais iki vienerių metų arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

103 straipsnis.     Nusikaltimai kitų socialistinių valstybių valstybinei ar visuomeninei nuosavybei

Nusikaltimai kitų socialistinių valstybių valstybinei ar visuomeninei nuosavybei, padaryti Lietuvos TSR teritorijoje esančio turto atžvilgiu,–

baudžiami atitinkamai pagal šio skirsnio straipsnius.

TREČIASIS SKIRSNIS

NUSIKALTIMAI ASMENS GYVYBEI, SVEIKATAI, LAISVEI IR ORUMUI

104 straipsnis. Tyčinis nužudymas

Tyčinis nužudymas – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.

105 straipsnis. Tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis

Tyčinis nužudymas:

1) dėl savanaudiškų paskatų;

2) dėl chuliganiškų paskatų;

3) ryšium su nukentėjusiojo vykdymu tarnybinių ar visuomeninių pareigų;

4) dviejų ar daugiau asmenų;

5) kaltininkui žinomai nėščios moteries;

6) ypatingai žiauriai arba pavojingu daugelio žmonių gyvybei būdu;

7) turint tikslą paslėpti kitą nusikaltimą arba palengvinti jį padaryti, taip pat ryšium su išžaginimu;

8) jeigu tai padarė itin pavojingas recidyvistas arba asmuo, pirmiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu (104–106 straipsniai),–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo arba mirties bausme.

106 straipsnis. Motinos tyčinis nužudymas savo naujagimio

Motinos tyčinis nužudymas savo kūdikio gimdymo metu ar tuojau po gimdymo –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

107 straipsnis. Tyčinis nužudymas, didžiai susijaudinus

Tyčinis nužudymas, staiga didžiai susijaudinus dėl nukentėjusiojo pavartoto priešingo įstatymams smurto ar sunkaus Įžeidimo,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

108 straipsnis. Nužudymas, peržengiant būtinosios ginties ribas

Nužudymas, peržengiant būtinosios ginties ribas,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

109 straipsnis. Nužudymas dėl neatsargumo

Nužudymas dėl neatsargumo – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

Ta pati veika, padaryta dėl sąmoningo nesilaikymo atsargumo taisyklių, taip pat nužudymas dėl neatsargumo dviejų ar daugiau asmenų –

baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų.

110 straipsnis. Privedimas prie savižudybės

Žiauriu elgimusi ar kitokiu panašiu būdu privedimas prie savižudybės ar pasikėsinimo nusižudyti tokio asmens, kuris materialiai ar kitaip priklauso nuo kaltininko,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

111 straipsnis. Tyčinis sunkus kūno sužalojimas

Tyčinis kūno sužalojimas, pavojingas gyvybei arba sukėlęs regėjimo, girdėjimo ar kurio nors kito organo ar jo funkcijų netekimą, psichinę ligą, nėštumo nutrūkimą, taip pat kitokį sveikatos sutrikimą, susijusį su pastoviu ne mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisomą veido subjaurinimą,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų. Ta pati veika, sukėlusi nukentėjusiojo mirtį arba padaryta itin pavojingo recidyvisto ar žiauriai kankinant,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

112 straipsnis. Tyčinis apysunkis kūno sužalojimas ,

Tyčinis kūno sužalojimas, nepavojingas gyvybei ir nesukėlęs šio Kodekso 111 straipsnyje numatytų pasekmių, bet sukėlęs ilgalaikį kurio nors organo funkcijų sutrikimą ar kitokį ilgalaikį sveikatos su-irimą arba žymų pastovų mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimą,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais iki vienerių metų. Ta pati veika, padaryta itin pavojingo recidyvisto ar žiauriai kankinant,–

baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų,

113 straipsnis. Tyčinis sunkus ar apysunkis kūno sužalojimas, didžiai susijaudinus

Tyčinis sunkus ar apysunkis kūno sužalojimas, staiga didžiai susijaudinus dėl nukentėjusiojo pavartoto priešingo įstatymams smurto ar sunkaus įžeidimo,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

114 straipsnis.     Sunkus ar apysunkis kūno sužalojimas, peržengiant būtinosios ginties, ribas

Sunkus ar apysunkis kūno sužalojimas, peržengiant būtinosios ginties ribas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

115 straipsnis. Sunkus ar apysunkis kūno sužalojimas dėl neatsargumo

Sunkus ar apysunkis kūno sužalojimas dėl neatsargumo –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

116 straipsnis. Tyčinis lengvas kūno sužalojimas

Tyčinis kūno sužalojimas, nesukėlęs sveikatos sutrikimo,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešių mėnesių, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki penkiasdešimt rublių arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą. Ta pati veika, sukėlusi trumpalaiki sveikatos sutrikimą ar nežymų pastovų darbingumo netekimą,–

baudžiama laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui. Sistemingas tyčinių lengvų kūno sužalojimų padarymas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

117 straipsnis. Smūgių sudavimas ir žiaurus kankinimas

Tyčinis smūgio sudavimas arba kitoks smurto veiksmas, sukėlęs fizinį skausmą,–

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki penkiasdešimt rublių, arba viešuoju papeikimu arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą. Sistemingas smūgių sudavimas arba kitokie žiauraus kankinimo pobūdžio smurto veiksmai – baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų.

118 straipsnis. Išžaginimas

Lytinis santykiavimas, pavartojant fizinį smurtą ar grasinimus arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle,– baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų. Ta pati veika, padaryta nepilnametės atžvilgiu, taip pat padaryta grupės asmenų arba asmens, pirmiau padariusio tokį pat nusikaltimą,–_:

baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų. Išžaginimas, jeigu tai padarė itin pavojingas recidyvistas arba jeigu tai sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiajai,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo.

119 straipsnis. Prispyrimas moteries lytiškai santykiauti

Prispyrimas moteries lytiškai santykiauti arba kitokia forma tenkinti lytinę aistrą, jeigu tai padarė asmuo, nuo kurio moteris yra materialiai ar tarnybiškai priklausoma,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

120 straipsnis. Lytinis santykiavimas su lytiškai nesubrendusiu asmeniu

Lytinis santykiavimas su lytiškai nesubrendusiu asmeniu –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų,

121 straipsnis. Tvirkinamieji veiksmai

Tvirkinamieji veiksmai jaunesnio kaip šešiolikos metų amžiaus asmens atžvilgiu –

baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų.

122 straipsnis. Vyro lytinis santykiavimas su vyru

Vyro lytinis santykiavimas su vyru –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Ta pati veika, padaryta, pavartojant fizinį smurtą ar grasinimus arba pasinaudojant nukentėjusiojo priklausoma padėtimi ar bejėgiškumu, taip pat padaryta nepilnamečio atžvilgiu,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

123 straipsnis. Užkrėtimas venerine liga

Užkrėtimas venerine liga kito asmens, jeigu kaltininkas žinojo sergąs ta liga,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

124 straipsnis. Neteisėtas aborto padarymas

Gydytojo neteisėtas padarymas aborto–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui. Aborto padarymas antisanitarinėmis sąlygomis arba neturint aukštojo medicinos mokslo –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Neteisėtas aborto padarymas pakartotinai arba sukėlęs nukentėjusiajai ilgalaikį sveikatos sutrikimą ar mirtį –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų.

125 straipsnis. Vengimas išlaikyti vaikus

Piktybinis tėvo ar motinos vengimas mokėti pagal teismo sprendimą lėšas vaikams išlaikyti–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų,-arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba viešuoju papeikimu.

126 straipsnis. Vengimas išlaikyti tėvus

Piktybinis vengimas mokėti pagal teismo sprendimą lėšas nedarbingiems tėvams išlaikyti –

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų arba viešuoju papeikimu arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

127 straipsnis. Pagrobimas arba sukeitimas vaiko

Pagrobimas svetimo vaiko arba sukeitimas vaiko savanaudišku tikslu ar dėl kitokių žemų paskatų –

baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

128 straipsnis. Palikimas pavojingoje gyvybei padėtyje

Nesuteikimas būtinos ir aiškiai neatidėliotinos pagalbos asmeniui, esančiam pavojingoje gyvybei padėtyje, jeigu kaltininkas žinomai galėjo ją suteikti be rimto pavojaus sau ar kitiems asmenims,; taip pat nepranešimas atitinkamoms įstaigoms ar asmenims apie būtinumą suteikti tokią pagalbą – baudžiami pataisos darbais iki šešių mėnesių arba viešuoju papeikimu arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą. Žinotinis palikimas be pagalbos asmens, esančio pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčio imtis savisaugos priemonių, jeigu kaltininkas privalėjo nukentėjusiuoju rūpintis ir galėjo suteikti jam. pagalbą arba pats sudarė pavojingą jo gyvybei padėti,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

129 straipsnis. Nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos

Be svarbios priežasties nesuteikimas ligoniui medicinos pagalbos, jeigu tai padarė asmuo, kuris pagal Įstatymą ar specialią taisyklę privalo ją suteikti,–

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki vieno šimto rublių, arba viešuoju papeikimu arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą. Ta pati veika, jeigu ji sukėlė ar žinomai galėjo sukelti ligonio mirtį ar kitokias sunkias jam pasekmes,–

baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų su atėmimu teisės dirbti profesinį darbą iki trejų metų.

130 straipsnis. Laivo kapitono nesuteikimas pagalbos nelaimės ištiktiems žmonėms

Laivo kapitono nesuteikimas pagalbos vandens kelyje nelaimės ištiktiems žmonėms, jeigu ši pagalba galėjo būti suteikta be rimto pavojaus savo laivui, jo įgulai ir keleiviams,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

131 straipsnis. Neteisėtas laisvės atėmimas

Neteisėtas kam nors laisvės atėmimas – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

Ta pati veika, padaryta pavojingu nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai būdu arba sukėlusi jam fizinių kančių,–

baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų.

132 straipsnis. Šmeižimas

Skleidimas žinomai melagingų prasimanymų, žeminančių kito asmens garbę,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki penkiasdešimt rublių arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

Ta pati veika, padaryta spaudinyje ar kitokiu būdu paskleistame kūrinyje arba asmens, turinčio teistumą už šmeižimą,–

baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šmeižimas, susijęs su kaltinimu sunkaus nusikaltimo padarymu,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

133 straipsnis. Įžeidimas

Tyčinis asmenybės garbės arba jos orumo žeminimas žodžiu, raštu ar veiksmu –

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki penkiasdešimt rublių, arba viešuoju papeikimu arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą. Įžeidimas spaudinyje ar kitokiu būdu paskleistame kūrinyje, taip pat įžeidimas, jeigu tai padarė asmuo, turintis teistumą už įžeidimą,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų; arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba-bauda iki-penkiasdešimt rublių.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

NUSIKALTIMAI POLITINĖMS IR DARBINĖMS PILIEČIŲ TEISĖMS

134 straipsnis. Kliudymas pasinaudoti rinkimų teise

Smurtu, apgaule, grasinimu ar papirkimu kliudymas TSRS piliečiui pasinaudoti rinkimų teise –

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų.

135 straipsnis.     Rinkimų dokumentų suklastojimas, neteisingas balsų suskaičiavimas arba balsavimo slaptumo pažeidimas

Rinkimų dokumentų suklastojimas arba žinomai neteisingas balsų suskaičiavimas, taip pat balsavimo slaptumo pažeidimas, jeigu tai padarė rinkiminės komisijos narys ar kitas pareigūnas,–

baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

138 straipsnis. Buto neliečiamybės pažeidimas

Neteisėta krata, neteisėtas iškeldinimas, įkeldinimas ar kitokie veiksmai, pažeidžiantys piliečių buto neliečiamybę,–

baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki penkiasdešimt rublių.

137 straipsnis. Susirašinėjimo slaptumo pažeidimas

Piliečių susirašinėjimo slaptumo pažeidimas – baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki trisdešimt rublių, arba viešuoju papeikimu.

138 straipsnis. Profesinių sąjungų įstatyminių teisių pažeidimas

Kliudymas teisėtai profesinių sąjungų ir jų organų veiklai –

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų, arba atleidimu iš pareigų, arba bauda iki vieno šimto rublių.

139 straipsnis. Darbo įstatymų pažeidimas

Neteisėtas darbuotojo atleidimas iš darbo dėl asmeninių paskatų, taip pat kitoks šiurkštus pareigūno pažeidimas darbo įstatymų –

baudžiami pataisos darbais iki vienerių metų, arba atleidimu iš pareigų, arba bauda iki vieno šimto rublių.

140 straipsnis.     Atsisakymas priimti į darbą arba atleidimas iš darbo nėščios moteries ar žindančios motinos

Atsisakymas priimti į darbą arba atleidimas iš darbo moteries jos nėštumo motyvais, taip pat atsisakymas priimti į darbą arba atleidimas iš darbo kūdikį žindančios motinos žindymo motyvais –

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų

arba atleidimu iš pareigų.

141 straipsnis. Darbo apsaugos taisyklių pažeidimas

Pareigūno pažeidimas saugumo technikos bei pramonės sanitarijos taisyklių ar kitokių darbo apsaugos taisyklių, jeigu tai galėjo sukelti nelaimingų atsitikimų žmonėms ar kitokias sunkias pasekmes,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba atleidimu iš pareigų, arba bauda iki vieno šimto rublių. Ta pati veika, sukėlusi kūno sužalojimą,–baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta veika, sukėlusi žmogaus mirtį arba sunkius kūno sužalojimus keliems asmenims,–

baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

142 straipsnis. Autoriaus ir išradėjo teisių pažeidimas

Svetimo mokslinio, literatūros, muzikos ar dailės kūrinio išleidimas savo vardu ar kitoks tokio kūrinio autorystės pasisavinimas arba neteisėtas jo atgaminimas ar paskleidimas, taip pat privertimas jo autoriaus pripažinti kitą asmenį bendraautoriu –

baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki penkių šimtų rublių. Svetimo išradimo ar Racionalizacinio pasiūlymo autorystės pasisavinimas arba privertimas jo autoriaus pripažinti kitą asmenį bendraautoriu, taip pat be išradėjo sutikimo paskelbimas išradimo, kol jis dar nepareikštas nustatyta tvarka,–

baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki penkių šimtų rublių.

143 straipsnis.     Įstatymų dėl bažnyčios atskyrimo nuo valstybės ir mokyklos – nuo bažnyčios pažeidimas

Pažeidimas įstatymų dėl bažnyčios atskyrimo nuo valstybės ir mokyklos – nuo bažnyčios – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki vieno šimto rublių,

144 straipsnis.     Kėsinimasis į piliečių asmenybę ir teises, dangstantis religinių apeigų atlikinėjimu

Organizavimas grupės, kurios veikla, vykdoma, dangstantis tikėjimo skelbimu ar religinių apeigų atlikinėjimu, yra susijusi su darymu žalos piliečių sveikatai ar su kitokiu kėsinimusi į piliečių asmenybę ar teises, arba su skatinimu piliečių atsisakyti nuo visuomeninės veiklos ar pilietinių pareigų vykdymo, taip pat vadovavimas tokiai grupei– baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų arba nutrėmimu tam pačiam laikui su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo. Aktyvus dalyvavimas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos grupės veikloje, taip pat sisteminga propaganda, kuria siekiama, kad būtų daromos nurodytos joje veikos,–

baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų, arba nutrėmimu tam pačiam laikui, arba pataisos darbais iki vienerių metų. Jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos veikos ir jas. padarę asmenys nėra labai pavojingi visuomenei, jiems gali būti taikomos visuomeninio poveikio priemonės.

145 straipsnis. Kliudymas atlikti religines apeigas

Kliudymas atlikti religines apeigas, kiek jos neardo viešosios tvarkos ir nėra susijusios su kėsinimusi į piliečių teises,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki vieno šimto rublių.

PENKTASIS SKIRSNIS

NUSIKALTIMAI ASMENINEI PILIEČIŲ NUOSAVYBEI

146 straipsnis. Vagystė

Slaptas asmeninio piliečių turto pagrobimas (vagystė) –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų. -Ta pati veika, padariusi nukentėjusiajam žymią žalą, taip pat padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų arba pakartotinai,–

baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų. Asmeninio piliečių turto vagystė, padaryta itin pavojingo recidyvisto,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų. Vagystė, numatyta šiame straipsnyje, atviroji vagystė (147 straipsnis) ir sukčiavimas (151 straipsnis) užtraukia baudžiamąją atsakomybę kaip už pakartotinius nusikaltimus, jeigu tai padaryta po valstybinio ar visuomeninio turto kurio nors grobimo (90–95 straipsniai), išskyrus smulkųjį grobimą (98 straipsnis), arba po banditizmo (75 straipsnis), vagystės (146 straipsnis), atvirosios vagystės (147 straipsnis), plėšimo (148 straipsnis), sukčiavimo (151 straipsnis).

147 straipsnis. Atviroji vagystė

Atviras asmeninio piliečių turto pagrobimas (atviroji vagystė) –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

Ta pati veika, susijusi su smurtu, nepavojingu nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, arba su grasinimu pavartoti tokį smurtą, taip pat padariusi nukentėjusiajam žymią žalą arba padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų ar pakartotinai,–

baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Atviroji vagystė, padaryta itin pavojingo recidyvisto,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

148 straipsnis. Plėšimas

Užpuolimas, turint tikslą užvaldyti asmeninį piliečių turtą, susijęs su smurtu, pavojingu nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, arba su grasinimu pavartoti toki smurtą (plėšimas),–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Ta pati veika, padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų arba padaryta asmens, pirmiau nusikaltusio plėšimu, turint tikslą užvaldyti valstybinį, visuomeninį ar piliečių asmeninį turtai arba banditizmu,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo. Plėšimas, susijęs su. sunkių kūno sužalojimų padarymu arba padarytas itin pavojingo recidyvisto,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su nutrėmimu nuo dvejų iki penkerių metų ar be nutrėmimo.

149 straipsnis. Piktnaudžiavimas globėjo pareigomis

Išnaudojimas globos savanaudiškais tikslais arba palikimas globotinio be priežiūros ir reikiamos pagalbos, taip pat globėjo pasisavinimas jam patikėto turto –

baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų arba -pataisos darbais iki vienerių metų. Tos pačios veikos, padariusios globojamajam žymią žalą,–

baudžiamos laisvės atėmimu iki penkerių metų.

150 straipsnis. Prievartavimas

Reikalavimas perduoti asmeninį piliečių turtą arba suteikti turtinę naudą, susijęs su grasinimu ateityje pavartoti smurtą, arba pagarsinti žinias, žeminančias nukentėjusiojo ar jam artimų asmenų garbę, arba sunaikinti turtą (prievartavimas),– baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

151 straipsnis. Sukčiavimas

Asmeninio piliečių turto ar turtinės naudos gavimas apgaule arba piktnaudžiaujant pasitikėjimu (sukčiavimas) –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų,–

baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Veika, numatyta šio straipsnio pirmojoje dalyje, padariusi nukentėjusiajam žymią žalą arba padaryta itin pavojingo recidyvisto,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

152 straipsnis. Patikėto turto pasisavinimas ar išeikvojimas

Pasisavinimas ar išeikvojimas asmeninio piliečių turto, patikėto tam tikram tikslui, padaręs nukentėjusiajam žymią žalą,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

153 straipsnis. Tyčinis asmeninio piliečių turto sunaikinimas ar sužalojimas

Tyčinis asmeninio piliečių turto sunaikinimas ar sužalojimas, padaręs nukentėjusiajam žymią žalą,–

baudžiamas pataisos darbais iki šešių mėnesių arba bauda iki vieno šimto rublių. Ta pati veika, padaryta padegant ar kitokiu visuotinai pavojingu būdu arba sukėlusi žmonių aukų ar kitokias sunkias pasekmes,–

baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

154 straipsnis.     Asmeninio piliečių turto sunaikinimas arba sužalojimas dėl neatsargumo

Asmeninio piliečių turto sunaikinimas arba sužalojimas dėl neatsargumo su ugnimi, sukėlęs žmonių aukų ar kitokias sunkias pasekmes,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

155 straipsnis.     Nusikaltimai susivienijimų, kurie nėra socialistinės organizacijos, nuosavybei

Nusikaltimai susivienijimų, kurie nėra socialistinės organizacijos, nuosavybei, padaryti Lietuvos TSR teritorijoje esančio turto atžvilgiu,–

baudžiami atitinkamai pagal šio skirsnio straipsnius.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ŪKINIAI NUSIKALTIMAI

156 straipsnis.     Blogos kokybės, nestandartiškos ar nekomplektiškos produkcijos išleidimas

Pramonės Įmonės direktoriaus, vyriausiojo inžinieriaus ir techninės kontrolės skyriaus viršininko, taip pat kitų pareigūnų, einančių atitinkamas pareigas, išleidimas iš įmonės blogos kokybės, neatitinkančios nustatytų standartų ar techninių sąlygų arba nekomplektiškos pramonės produkcijos ne vieną kartą arba stambiu mastu –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų, arba pataisos darbais nuo šešių mėnesių iki vienerių metų, arba atleidimu iš pareigų.

157 straipsnis.     Blogos kokybės, nestandartiškų ar nekomplektiškų prekių išleidimas parduoti

Parduotuvės, bazės, sandėlio, sekcijos direktoriaus (vedėjo),.taip pat prekių žinovo ar rūšiuotojo išleidimas iš prekybos įmonės parduoti žinomai blogos kokybės, nestandartiškų ar nekomplektiškų prekių ne vieną kartą arba stambiu mastu –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba atleidimu iš pareigų.

158 straipsnis. Blogos kokybės statyba

Statybinės organizacijos viršininko, vyriausiojo inžinieriaus, darbų vykdytojo ir statybą techniniu atžvilgiu prižiūrinčių asmenų statymas pastato ar įrenginio, neatitinkantis projekte numatytų statomojo objekto tvirtumo, atsparumo ar eksploatavimo kokybės reikalavimų, taip pat perdavimas jo eksploatuoti, jeigu tai sukėlė sunkias pasekmes arba padarė valstybei žymią žalą,–

baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

159 straipsnis. Prirašinėjimai ir kiti atskaitomybės apie planų vykdymą iškraipymai

Prirašinėjimai valstybinėje atskaitomybėje ar teikimas kitų tyčia iškreiptų ataskaitinių duomenų apie planų vykdymą –

baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų.

160 straipsnis. Apgaudinėjimas pirkėjų

Apgaudinėjimas pirkėjų, matuojant, sveriant, padidinant nustatytas mažmenines kainas, skaičiuojant arba kitaip apsukant juos prekybos ar visuomeninio maitinimo Įmonėse,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba atleidimu iš pareigų.

Tos pačios veikos, padarytos stambiu mastu arba asmens, turinčio teistumą už tokį pat nusikaltimą,–

baudžiamos laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų/su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su atėmimu teisės eiti pareigas prekybos ar visuomeninio maitinimo įmonėse iki penkerių metų (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1961 m. rugsėjo 7 d. Įsako redakcija).

161 straipsnis. Vertimasis privačia įmoninkiška veikla ir komercinis tarpininkavimas

Vertimasis privačia įmoninkiška veikla, dangstantis valstybinių, kooperatinių arba kitokių visuomeninių organizacijų, įmonių ar įstaigų formomis,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų arba pataisos darbais iki vienerių metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo. Komercinis tarpininkavimas, jeigu tai darė privatus asmuo versliškai,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų su turto konfiskavimu arba nutrėmimu iki trejų metų su turto konfiskavimu.

162 straipsnis. Vertimasis uždraustu verslu

Vertimasis uždraustu verslu, jeigu ši veika neužtraukia atsakomybės administracine tvarka arba jeigu ji daryta pakartotinai po to, kai buvo paskirta administracinė nuobauda už tokią pat veiką,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki dviejų šimtų rublių.

163 straipsnis.     Naminės degtinės ar kitokių alkoholinių gėrimų gaminimas ir pardavimas

Naminės degtinės varymas be tikslo ją parduoti –

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki vieno šimto rublių arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą. Naminės degtinės ar kitokių alkoholinių gėrimų gaminimas, laikymas ar supirkimas, turint tikslą parduoti, taip pat jų pardavimas –

baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki penkių šimtų rublių.

164 straipsnis. Spekuliacija

Prekių ar kitokių reikmenų supirkimas ir perpardavimas, turint tikslą pasipelnyti,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki vieno šimto rublių. Ta pati veika, padaryta stambiu mastu arba daryta versliškai,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo.

165 straipsnis. Smulkioji spekuliacija

Smulkioji spekuliacija, jeigu tai padaryta pakartotinai,–

baudžiama pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda iki dviejų šimtų rublių.

166 straipsnis. Neteisėtas naudojimasis prekių ženklais

Neteisėtas naudojimasis svetimų prekių ženklu –

baudžiamas pataisos darbais iki šešių mėnesių arba bauda iki trijų šimtų rublių.

167 straipsnis. Netikrų pašto ženklų ar važiavimo bilietų pagaminimas

Netikrų, išimtų iš apyvartos ar vartotų pašto ženklų, pašto tarptautinio atsakymo kuponų, pašto tarnyboje vartojamų pašto asmens liudijimų, vinječių ar ženklų, frankavimo arba tipografinių spausdinimo mašinų atspaudų pagaminimas, panaudojimas ar paleidimas į apyvartą arba tikrų pašto asmens liudijimų panaudojimas savanaudiškais tikslais, taip pat versliškas netikrų bilietų ar kitokių keleiviams važiuoti ar kroviniams pervežti dokumentų pagaminimas –

baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų. .

168 straipsnis. Pasėlių ar sodiniu nuganymas, sužalojimas arba sunaikinimas

Tyčinis pasėlių, taip pat laukų apsaugos sodinių, vaisinių-uoginių ar kitų sodinių nuganymas, sužalojimas arba sunaikinimas, padaręs stambią žalą valstybiniam ar visuomeniniam ūkiui,–

baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

169 straipsnis. Žemės nacionalizacijos įstatymų pažeidimas

Savavališkas žemės užgrobimas ar dirbimas asmeniniais tikslais–baudžiamas pataisos darbais iki šešių mėnesių arba bauda iki vieno šimto rublių arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą. Savavališkas žemės sklypo mainymas ar pirkimas-pardavimas arba kitokie veiksmai, pažeidžiantys žemės nacionalizacijos įstatymus,–

baudžiami pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda iki vieno šimto penkiasdešimt rublių.

170 straipsnis. Veterinarijos taisyklių pažeidimas

Veterinarijos taisyklių pažeidimas, sukėlęs epizootijos išplitimą ar kitokias sunkias pasekmes,– baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba atleidimu iš pareigų, arba bauda iki trijų šimtų rublių.

171 straipsnis. Kovos su augalų ligomis bei kenkėjais taisyklių pažeidimas

Kovos su augalų ligomis ar kenkėjais taisyklių pažeidimas, sukėlęs sunkias pasekmes,–

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda iki penkiasdešimt rublių.

172 straipsnis. Neteisėtas miško kirtimas

Neteisėtas .miško kirtimas, jeigu tuo padaryta žala prašoka tris rublius stačioj o miško pardavimo vietiniams gyventojams kainomis,–

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda iki penkiasdešimt rublių arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą. Ta pati veika, daryta sistemingai ar versliškai arba padariusi stambią žalą,–

baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų. Neteisėtas medžiu nukirtimas arba tyčinis jų sunaikinimas ar sužalojimas miestų ar kurortų teritorijoje, laukų apsaugos, dirvų apsaugos, krantų apsaugos miškuose, draustiniuose, rezervatuose, žaliųjų zonų miškuose, taip pat pakelės ruožuose ar kitose apsauginėse žemėse –

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki vieno šimto rublių.

173 straipsnis. Neteisėtas medžiojimas

Medžiojimas be reikiamo leidimo, arba uždraustose vietose, arba uždraustu laiku, arba uždraustais įrankiais ar būdais, jeigu šie veiksmai padaryti po to, kai buvo pritaikytos administracinio poveikio priemonės už tokią pat pažaidą,–.

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda iki dviejų šimtų rublių. Medžiojimas žvėrių ar paukščių, kuriuos medžioti visiškai uždrausta, arba neteisėtas, medžiojimas, padaręs stambią žalą,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki penkių šimtų rublių.

174 straipsnis. Neteisėtas vertimasis žvejyba ar kitų vandens gyvūnų gaudymu

Vertimasis žvejyba, vandens žvėrių, ar kitų vandens gyvūnų gaudymu ar medžiojimu TSRS teritoriniuose vandenyse, vidaus jūrose, upėse, ežeruose, tvenkiniuose, vandens saugyklose ar jų papildomuose vandenyse be reikiamo leidimo, arba uždraustu laiku, arba neleistose vietose ar neleistais įrankiais bei būdais –

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki vieno šimto rublių. Tos pačios veikos, padarytos pakartotinai arba susijusios su vertingų veislių žuvų ar vandens gyvūnų sugavimu ar užmušimu arba su stambios žalos padarymu,–

baudžiamos laisvės atėmimu iki ketverių metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo.

175 straipsnis. Žuvies atsargų apsaugos taisyklių pažeidimas

Neapšvarinto ir nepadaryto nekenksmingo pramoninės ar komunalinės įmonės nuleidžiamojo vandens leidimas į vandens telkinį, kenksmingų atliekų vertimas į vandens telkinį ar kitoks jo teršimas, taip pat miško ruošos bei plukdymo ar sprogdinimo darbų vykdymas, pažeidžiant nustatytas žuvies atsargų apsaugos taisykles,–

baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam, laikui, arba atleidimu iš pareigų, arba bauda iki trijų šimtų rublių.

176 straipsnis. Tyčinis melioracijos įrenginių sužalojimas

Tyčinis melioracijos įrenginių sužalojimas – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PAREIGINIAI NUSIKALTIMAI

177 straipsnis. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi

Tyčinis pareigūno panaudojimas savo tarnybinės padėties dėl savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų, priešingai tarnybos interesams, padaręs esminę žalą valstybės ar visuomenės interesams arba piliečių teisėms ar teisėtiems jų interesams,– baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba atleidimu iš pareigų. Ta pati veika, jeigu ji sukėlė sunkias pasekmes,–

baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pareigūnais laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinėse ar visuomeninėse įstaigose, Įmonėse ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkomųjų ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas vykdo tose įstaigose, įmonėse ar organizacijose pagal specialų įgaliojimą.

178 straipsnis. Pareiginių įgaliojimų perviršijimas

Pareigūno dėl savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų padarymas tokių veiksmų, kurie aiškiai virsi į a įstatymo suteiktas jam teises bei įgaliojimus ir padaro esminę žalą valstybės ar visuomenės interesams arba piliečių teisėms ar teisėtiems jų interesams,– baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba atleidimu iš pareigų. Ta pati veika, susijusi su smurtu ar ginklo pavartojimu, arba padaryta nukentėjusiajam kankinamu būdu, arba sukėlusi sunkias pasekmes,– baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

179 straipsnis. Aplaidumas

Nepanaudojimas valdžios arba pareigūno neatlikimas ar netinkamas atlikimas savo tarnybos pareigų dėl nerūpestingumo ar nesąžiningumo, padaręs esminę žalą valstybės ar visuomenės interesams arba piliečių teisėms ar teisėtiems jų interesams,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba atleidimu iš pareigų.

180 straipsnis. Kyšio priėmimas

Pareigūno paties ar per tarpininką priėmimas kyšio už atlikimą ar neatlikimą duodančiojo kyšį ar trečiojo asmens interesais kokių nors veiksmų, kuriuos pareigūnas galėjo ar turėjo atlikti vien dėl tarnybinės savo padėties,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Ta pati veika, padaryta ne vieną kartą, arba einančio atsakingas pareigas asmens, arba panaudojant prievartavimą,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo.

181 straipsnis. Kyšio davimas ar tarpininkavimas kyšininkaujant

Kyšio davimas ar tarpininkavimas kyšininkaujant, jeigu nebuvo prievartavimo duoti kyšį arba jeigu kyšio davėjas ar tarpininkas iki bylos dėl kyšininkavimo iškėlimo savo noru nepareiškė atitinkamam pareigūnui ar valdžios organui apie kyšio davimą,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų. -Ta pati veika, padaryta ne vieną kartą arba asmens, turinčio teistumą už kyšininkavimą,–

baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

182 straipsnis. Tarnybinis suklastojimas

Pareigūno įrašymas į oficialų dokumentą žinomai melagingų žinių, surašymas ar išdavimas žinomai melagingo dokumento, taip pat suklastojimas dokumento, esančio įstaigos, įmonės ar organizacijos byloje, jeigu šie veiksmai padaryti dėl savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų,– baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba atleidimu iš pareigų.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NUSIKALTIMAI TEISINGUMUI

183 straipsnis. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nekalto asmens

Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro dėl savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn žinomai nekalto asmens– baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Ta pati veika, susijusi su kaltinimu itin pavojingo valstybinio ar kitokio“ sunkaus nusikaltimo padarymu arba su dirbtiniu kaltinimo įrodymų sudarymu,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

184 straipsnis. Neteisingo nuosprendžio, sprendimo, nutarties ar nutarimo priėmimas

Teisėjų dėl savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų priėmimas žinomai neteisingo nuosprendžio, sprendimo, nutarties ar nutarimo –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Teisėjų dėl savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų priėmimas žinomai neteisingo nuosprendžio, susijusio su kaltinimu itin pavojingo valstybinio ar kitokio sunkaus nusikaltimo padarymu,– baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

185 straipsnis. Neteisėtas suėmimas

Žinomai neteisėtas suėmimas dėl savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

186 straipsnis. Neteisėtas sulaikymas ar atvesdinimas

Žinomai neteisėtas sulaikymas ar atvesdinimas dėl savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

187 straipsnis. Vertimas duoti parodymus

Asmens, darančio kvotą ar parengtinį tardymą, vertimas duoti apklausos metu parodymus, pavartojant grasinimus ar kitokius neteisėtus veiksmus,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Ta pati veika, susijusi su smurto pavartojimu ar pasityčiojimu iš apklausiamojo asmenybės,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų.

188 straipsnis. Melagingas pranešimas

Žinomai melagingas pranešimas apie nusikaltimo padarymą, siekiant, kad būtų iškelta baudžiamoji byla,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Ta pati veika, susijusi su kaltinimu itin pavojingu valstybiniu ar kitokiu sunkiu nusikaltimu, arba padaryta savanaudišku tikslu ar sudarant dirbtinius kaltinimo įrodymus, arba sukėlusi sunkias pasekmes,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų.

189 straipsnis.     Liudytojo ar nukentėjusiojo atsisakymas arba vengimas duoti parodymus

Liudytojo, taip pat nukentėjusiojo atsisakymas arba vengimas duoti parodymus, darant kvotą ar parengtinį tardymą arba nagrinėjant bylą teisme, taip pat sukliudymas liudytojui arba nukentėjusiajam atvykti ar duoti parodymus –

baudžiami pataisos darbais iki šešių mėnesių arba bauda iki penkiasdešimt rublių.

190 straipsnis. Melagingas parodymas

Žinomai melagingas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymas arba eksperto davimas žinomai melagingos išvados, taip pat žinomai neteisingas vertėjo išvertimas, darant kvotą ar parengtinį tardymą arba nagrinėjant bylą teisme,–

baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų. Tos pačios veikos, susijusios su kaltinimu itin pavojingu valstybiniu ar kitokiu sunkiu nusikaltimu ar su dirbtiniu kaltinimo įrodymų sudarymu, arba padarytos savanaudišku tikslu, arba sukėlusios sunkias pasekmes,–

baudžiamos laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.

191 straipsnis. Grasinimas liudytojui, nukentėjusiajam ar ekspertui

Grasinimas nužudyti, sunaikinti turtą arba pavartoti smurtą asmeniui, kuris kvotos ar parengtinio tardymo organo ar teismo yra šaukiamas arba apklaustas kaip liudytojas, nukentėjusysis ar ekspertas, siekiant sukliudyti teisingumo vykdymą arba keršijant už pirmiau duotą parodymą ar išvadą,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki dviejų šimtų rublių.

192 straipsnis. Papirkimas liudytojo, nukentėjusiojo, eksperto ar vertėjo

Papirkimas liudytojo, nukentėjusiojo, eksperto ar vertėjo, turint tikslą palenkti juos atitinkamai duoti melagingą parodymą ar išvadą arba neteisingai išversti,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

193 straipsnis. Parengtinio tardymo ar kvotos duomenų pagarsinimas

Parengtinio tardymo ar kvotos duomenų pagarsinimas be prokuroro, tardytojo ar kvotėjo leidimo –

baudžiamas pataisos darbais iki šešių mėnesių arba bauda iki penkiasdešimt rublių.

194 straipsnis. Pabėgimas iš nutrėmimo vietos arba savavališkas grįžimas iš ištrėmimo

Pabėgimas iš nutrėmimo vietos arba pakeliui i ją –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. Savavališkas ištremtojo grįžimas į uždraustas jam gyventi vietas –

baudžiamas ištrėmimo pakeitimu į nutrėmimą neatbūtajam laikui.

195 straipsnis. Kalinio pabėgimas

Asmens, atliekančio bausmę ar kalinamo kardomosios priemonės pagrindu, pabėgimas iš kalinimo vietos ar iš suėmimo –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pakartotinis pabėgimas, taip pat pabėgimas, susijęs su smurto prieš sargybą pavartojimu, –

baudžiami laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų.

196 straipsnis. Vengimas įvykdyti teismo nuosprendį ar sprendimą

Pareigūno vengimas įvykdyti teismo nuosprendį ar sprendimą –

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų, arba atleidimu iš pareigų, arba bauda iki vieno šimto rublių.

197 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą

Nepranešimas valdžios organams apie tikrai žinomus rengiamus ar padarytus nusikaltimus, numatytus šio Kodekso 90 straipsnio trečiojoje dalyje, 91 straipsnio trečiojoje dalyje, 92 straipsnyje, 93 straipsnio trečiojoje dalyje, 94 straipsnio trečiojoje dalyje, 95, 104 ir 105 straipsniuose,

147 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse,

148 straipsnyje, 254 straipsnio „c“ punkte, – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

198 straipsnis. Nusikaltimo slėpimas

Iš anksto nepažadėtas slėpimas nusikaltimų, numatytų šio Kodekso 90 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 91 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, .92 straipsnyje, 93 straipsnio trečiojoje dalyje, 94 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 95, 104 ir 105 straipsniuose, 111 straipsnio antrojoje dalyje, 118 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 146 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 147 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 148 ir 160 straipsniuose, 164 straipsnio antrojoje dalyje, 194 straipsnyje, 246 straipsnio trečiojoje dalyje, 254 straipsnio „c“ punkte,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

199 straipsnis.     Aprašyto turto arba turto, kuriam uždėtas areštas, išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas

Asmens, kuriam buvo patikėtas aprašytas turtas arba turtas, kuriam uždėtas areštas, šio turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

DEVINTASIS SKIRSNIS

NUSIKALTIMAI VALDYMO TVARKAI

200 straipsnis. Privertimas valdžios ar visuomenės atstovo atlikti neteisėtus veiksmus

Privertimas valdžios atstovo ar visuomenės atstovo, einančio viešosios tvarkos palaikymo pareigas, atlikti aiškiai neteisėtus veiksmus –

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki penkiasdešimt rublių.

201 straipsnis.     Pasipriešinimas valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos palaikymo pareigas

Pasipriešinimas valdžios atstovui, einančiam įstatymo jam pavestas pareigas, taip pat visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos palaikymo pareigas, pavartojant smurtą ar grasinant jį pavartoti,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki šešiasdešimt rublių.

202 straipsnis. Įžeidimas valdžios ar visuomenės atstovo

Viešas įžeidimas valdžios atstovo ar visuomenės atstovo, einančio viešosios tvarkos palaikymo pareigas, ryšium su šiems asmenims pavestų pareigų ėjimu - baudžiamas laisvės atėmimu iki šešių mėnesių, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki penkiasdešimt rublių.

203 straipsnis. Smurtas prieš pareigūną ar visuomenės darbuotoją

Smūgio sudavimas ar kitoks smurto veiksmas, taip pat grasinimas nužudyti, padaryti sunkų kūno sužalojimą ar sunaikinti turtą pareigūnui ar visuomenės darbuotojui ryšium su tarnybine ar visuomenine jų veikla –

baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų.

204 straipsnis. Pareigūno vardo pasisavinimas

Pareigūno vardo pasisavinimas, susijęs su padarymu šiuo pagrindu kokios nors pavojingos visuomenei veikos,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

205 straipsnis. Dokumentų pagrobimas, sunaikinimas, sužalojimas ar paslėpimas

Oficialaus dokumento pagrobimas, sunaikinimas, sužalojimas ar paslėpimas dėl savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų, jeigu tai sukėlė ar galėjo sukelti įstaigos, įmonės ar organizacijos veiklos sutrikimą,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui. Tos pačios veikos, padarytos itin svarbių dokumentų atžvilgiu ar padariusios esminę žalą įstaigai, įmonei, organizacijai arba piliečių teisėms ar teisėtiems interesams,–

baudžiamos laisvės atėmimu iki trejų metų.

206 straipsnis. Piliečių asmeninių dokumentų pagrobimas

Paso, karinio bilieto ar kito svarbaus asmeninio dokumento pagrobimas iš piliečio –

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

207 straipsnis.     Oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento panaudojimas

Oficialaus dokumento suklastojimas, taip pat žinomai suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

Tos pačios veiklos, padarytos itin svarbaus oficialaus dokumento atžvilgiu, arba sukėlusios žymią žalą valstybės ar visuomenės interesams arba piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, arba padarytos sistemingai, –

baudžiamos laisvės atėmimu iki trejų metų.

208 straipsnis.     Antspaudo, štampo ar blanko suklastojimas arba suklastotų šių daiktų gaminimas, realizavimas ar panaudojimas

Valstybinės ar visuomeninės įstaigos, įmonės arba organizacijos antspaudo, štampo ar blanko suklastojimas, taip pat žinomai suklastotų minėtųjų daiktų gaminimas, realizavimas ar panaudojimas arba tikro antspaudo, štampo ar blanko pagrobimas –

baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

209 straipsnis. Išradimų pareiškimas arba perdavimas į užsienį

Išradimų ar atradimų, Kurie nėra valstybinė paslaptis, pareiškimas arba perdavimas į užsienį, pažeidžiant nustatytą tvarką,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

210 straipsnis. Karinės įskaitos taisyklių pažeidimas

Karo prievolininko pažeidimas karinės įskaitos taisyklių po to, kai buvo paskirta administracinė nuobauda už tokią pat pažaidą,–

baudžiamas pataisos darbais iki trijų mėnesių. Ta pati veika, padaryta karo metu,–

baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

211 straipsnis. Vengimas atlikti mokomuosius pratimus

Karo prievolininko vengimas atlikti mokomuosius pratimus –

baudžiamas pataisos darbais iki šešių mėnesių arba bauda iki vieno šimto rublių.

212 straipsnis. Pasų taisyklių pažeidimas

Gyvenimas be paso arba neįsiregistravus, jeigu pirmiau šiam asmeniui už tai jau buvo du kartus paskirta administracinė nuobauda,–baudžiamas, laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui,.  arba bauda iki penkiasdešimt rublių. Paso suklastojimas, taip pat gyvenimas su suklastotu ar svetimu pasu –

baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.

213 straipsnis.     Įvažiavimo į pasienio zoną ar pasienio ruožą arba gyvenimo juose taisyklių pažeidimas

Įvažiavimo į pasienio zoną ar pasienio ruožą, gyvenimo ar įsiregistravimo juose taisyklių pažeidimas po to, kai buvo paskirta administracinė nuobauda už tokią pat pažaidą, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ar pataisos darbais iki vienerių metų.

214 straipsnis. Savavaldžiavimas

Savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, padaręs esminę žalą piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įstaigoms, įmonėms arba organizacijoms, –

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki penkiasdešimt rublių, arba viešuoju papeikimu arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą.

215 straipsnis. Statybos taisyklių pažeidimas

Savavališkas, neturint reikiamo leidimo, statymas gyvenamojo namo ar priestato, taip pat šiurkštus statybos technikos taisyklių pažeidimas –

baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki trijų šimtų rublių su neteisėtai pastatyto pastato nugriovimu ar be nugriovimo.

216 straipsnis. Neteisėtas statybinių medžiagų įgijimas

Pagrindinių statybinių medžiagų įgijimo taisyklių pažeidimas–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų ; arba pataisos darbais iki vienerių metų.

217 straipsnis. Civilinės metrikacijos įstatymų pažeidimas

Nuslėpimas aplinkybių, kliudančių susituokti, arba melagingų žinių suteikimas civilinės metrikacijos organams –

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda iki vieno šimto rublių.

218 straipsnis. Melagingas paliudijimas

Žinomai melagingas paliudijimas, jeigu dėl to neteisėtai paskirta valstybinė pensija,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui.

Ta pati veika, padariusi valstybei žymią žalą,– baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų.

219 straipsnis.     Neteisėtas naudojimasis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemomis

Neteisėtas naudojimasis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemomis, skiriamaisiais ženklais ar pavadinimu –

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų arba viešuoju papeikimu.

220 straipsnis. Neteisėtas valstybinės vėliavos iškėlimas ant prekybinio laivo

Neteisėtas TSRS ar sąjunginės respublikos valstybinės vėliavos iškėlimas ant prekybinio laivo–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba bauda iki vieno tūkstančio rublių.

221 straipsnis. Naudojimosi radijo įrenginiais laivuose taisyklių pažeidimas

Pažeidimas taisyklių, reguliuojančių naudojimąsi radijo įrenginiais TSRS laivuose, taip pat užsienio laivuose, esančiuose TSRS teritoriniuose vandenyse,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba bauda iki vieno tūkstančio rublių.

222 straipsnis. Nesuteikimas pagalbos, susidūrus laivams

Laivo, susidūrusio vandens kelyje su kitu laivu, kapitono nesiėmimas reikiamų priemonių suteikti tam kitam laivui pagalbą, kiek šių priemonių buvo galima imtis, nesudarant rimto pavojaus savo laivui, jo įgulai ir keleiviams,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba

bauda iki trijų šimtų rublių. Ta pati veika, sukėlusi sunkias pasekmes,–

baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

223 straipsnis. Laivo kapitono nepranešimas savo laivo pavadinimo ir kitų žinių

Laivo kapitono nepranešimas kitam laivui, susidūrusiam su jo laivu vandens kelyje, savo laivo pavadinimo ir uosto, kuriame jis įregistruotas, taip pat savo išvykimo ir paskirties vietos, nors buvo galima šias žinias pranešti,–

baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda iki vieno šimto rublių.

224 straipsnis. Jūrų telegrafo kabelio sužalojimas dėl neatsargumo

Jūrų telegrafo kabelio sužalojimas dėl neatsargumo, jeigu dėl to nutrūko ar galėjo nutrūkti telegrafo susisiekimas,–

baudžiamas pataisos darbais iki šešių mėnesių arba bauda iki vieno šimto rublių.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

NUSIKALTIMAI VISUOMENĖS SAUGUMUI IR VIEŠAJAI TVARKAI

225 straipsnis. Chuliganizmas

Šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas, rodantis aiškų negerbimą visuomenės,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam- laikui, arba bauda iki penkiasdešimt rublių. Ta pati veika, padaryta asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą, arba susijusi su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos palaikymo pareigas, ar su smurtu asmeniui, arba pasižyminti nepaprastu cinizmu ar įžūlumu, arba padaryta itin pavojingo recidyvisto,–

baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų su ištrėmimu nuo vienerių iki trejų metų ar be ištrėmimo.

226 straipsnis. Nedidelis chuliganizmas

Nedidelis chuliganizmas, jeigu juo nusikalto asmuo, kuriam vienerių metų būvyje du kartus buvo pritaikytos visuomeninio ar administracinio poveikio priemonės už nedidelį chuliganizmą,–baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda iki penkiasdešimt rublių.

227 straipsnis. Grasinimas nužudyti

Grasinimas nužudyti ar padaryti sunkų kūno sužalojimą, esant pakankamam pagrindui bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas,–

baudžiamas laisvės atėmimų iki dvejų metų arba ištrėmimu tam pačiam laikui.

228 straipsnis. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas

Žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki vieno šimto rublių arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą. Ta pati veika, daryta versliškai arba padaryta stambiu mastu,–

baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo arba nutrėmimu iki penkerių metų.

229 straipsnis. Statybos ar kalnakasybos darbų saugumo taisyklių pažeidimas

Statybos ar kalnakasybos darbų saugumo taisyklių pažeidimas, jeigu tai galėjo sukelti sunkias pasekmes,– baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui. Ta pati veika, jeigu dėl jos buvo žmonių aukų ar kilo kitokios sunkios pasekmės,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

230 straipsnis.     Saugumo taisyklių pažeidimas įmonėse ar cechuose, kur gresia sprogimo pavojus

Gamybinės-techninės drausmės ar užtikrinančių gamybos saugumą taisyklių pažeidimas įmonėse ar cechuose, kur gresia sprogimo pavojus, jeigu tai galėjo sukelti sunkias pasekmes,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui. Ta pati veika, jeigu dėl jos buvo žmonių aukų ar kilo kitokios sunkios pasekmės,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

231 straipsnis.     Sprogstamųjų ir radioaktyvinių medžiagų laikymo, vartojimo, apskaitos ar gabenimo taisyklių pažeidimas

Sprogstamųjų ar radioaktyvinių medžiagų laikymo, vartojimo, apskaitos ar gabenimo taisyklių pažeidimas, jeigu tai galėjo sukelti sunkias pasekmes,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais tam pačiam laikui. Ta pati veika, jeigu dėl jos buvo žmonių aukų ar kilo kitokios sunkios pasekmės,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

232 straipsnis. Neteisėtas nuodingųjų medžiagų gaminimas arba realizavimas

Neteisėtas stipriai veikiančių ar nuodingųjų medžiagų gaminimas, laikymas, įgijimas arba realizavimas, taip pat nustatytų joms gaminti, laikyti, išduoti, apskaityti ar gabenti taisyklių pažeidimas – baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

233 straipsnis.     Neteisėtas nuodingųjų, narkotinių, sprogstamųjų, gailiųjų ar lengvai užsidegančių medžiagų siuntimas

Neteisėtas siuntimas paštu ar bagažu nuodingųjų medžiagų, opijaus, morfijaus, kokaino ar kitų narkotinių, taip pat sprogstamųjų, gailiųjų arba lengvai užsidegančių medžiagų ar daiktų –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

234 straipsnis.     Neteisėtas šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas arba realizavimas

Neteisėtas šaunamojo ginklo (išskyrus lygiavamzdį medžioklinį), šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, laikymas, įgijimas arba realizavimas –

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki penkiasdešimt rublių.

235 straipsnis. Neteisėtas nešaunamojo ginklo gaminimas arba nešiojimas

Durklo, suomiškojo peilio ar kitokio nešaunamojo ginklo gaminimas, turint tikslą ji realizuoti, taip pat jo nešiojimas be atitinkamo leidimo, išskyrus tuos atvejus, kai nešaunamojo ginklo nešiojimas yra susijęs su verslo ar tarnybos sąlygomis arba kai šis ginklas sudaro nacionalinio kostiumo priklausinį,–

baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki trisdešimt rublių.

236 straipsnis. Nerūpestingas šaunamojo ginklo laikymas

Nerūpestingas šaunamojo ginklo laikymas, sudaręs sąlygas kitam asmeniui panaudoti jį, jeigu tai sukėlė sunkias pasekmes,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

237 straipsnis. Neteisėtas vertimasis gydymu

Vertimasis gydymu kaip profesija, neturint reikiamo medicininio išsilavinimo, jeigu tai sukėlė žalingas pasekmes,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba ištrėmimu iki trejų metų. Ta pati veika, sukėlusi ilgalaikį sveikatos sutrikimą arba mirtį,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

238 straipsnis. Kovos su epidemijomis taisyklių pažeidimas

Pažeidimas taisyklių, nustatytų užkirsti keliui epideminėms ar kitoms užkrečiamosioms ligoms arba kovoti su jomis, jeigu tai sukėlė ar galėjo sukelti ligos išplitimą,– baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba baudą iki penkiasdešimt rublių.

239 straipsnis. Lindynių laikymas ir sąvadavimas

Azartinių lošimų, ištvirkavimo arba narkotikų vartojimo lindynių laikymas, taip pat sąvadavimas savanaudišku tikslu–baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su ištrėmimu nuo vienerių iki trejų metų ar be ištrėmimo.

240 straipsnis. Valkatavimas ir elgetavimas

Pilnamečio darbingo asmens vertimasis valkatavimu ar elgetavimu po to, kai administracijos organai pakartotinai įspėjo,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų, arba nutrėmimų iki penkerių metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų.

241 straipsnis. Įtraukimas nepilnamečio į nusikalstamą veiklą

Įtraukimas nepilnamečio į nusikalstamą veiklą arba į vertimąsi elgetavimu ar prostitucija –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų su ištrėmimu nuo vienerių iki trejų metų ar be ištrėmimo.

242 straipsnis. Pornografinių daiktų gaminimas ir platinimas

Pornografinių raštų, spausdintų leidinių, atvaizdų ar kitokių pornografinio pobūdžio daiktų gaminimas arba laikymas, turint tikslą juos platinti, taip pat jų platinimas –

baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų arba bauda iki vieno šimto rublių.

243 straipsnis. Kapo išniekinimas

Kapo išniekinimas – baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki penkiasdešimt rublių. Ta pati veika, susijusi su paminklų ar kitokių ant kapo arba kape esančių daiktų pagrobimu, taip pat lavono išniekinimas –

baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų.

244 straipsnis. Kultūros paminklų apsaugos įstatymų pažeidimas

Kultūros paminklų apsaugos įstatymų pažeidimas –  « baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda iki trijų šimtų rublių.

245 straipsnis. Gamtos apsaugos įstatymų pažeidimas

Gamtos apsaugos įstatymų pažeidimas, jeigu tai padaryta po to, kai kaltininkui paskirta administracinė nuobauda už tokią pat pažaidą, arba jeigu tai sukėlė žymią žalą,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

246 straipsnis. Vairuotojo pažeidimas eismo saugumo taisyklių

Automototransporto ar miesto elektrotransporto vairuotojo pažeidimas eismo saugumo taisyklių, jeigu tai žinomai sudarė grėsmę įvykti nelaimingam atsitikimui žmonėms, avarijai ar kitokioms sunkioms pasekmėms,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba bauda iki vieno šimto rublių su atėmimu teisės vairuoti transportą iki penkerių metų ar be atėmimo šios teisės. Ta pati veika, sukėlusi nelaimingą atsitikimą žmonėms, avariją ar kitokias sunkias pasekmes,– baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių iki aštuonerių metų su atėmimu teisės vairuoti transportą iki penkerių metų. Veika, numatyta šio straipsnio antrojoje dalyje, jeigu ji buvo aiškiai piktybinio pobūdžio ir sukėlė itin sunkų nelaimingą atsitikimą žmonėms,–^ baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo.

247 straipsnis.     Savaeigių mašinų darbo ar pervažiavimo į kitą vietą taisyklių pažeidimas

Traktoriaus, buldozerio, ekskavatoriaus ar kitų savaeigių mašinų vairuotojo pažeidimas nustatytųjų darbo ar pervažiavimo į kitą vietą saugumo taisyklių, sukėlęs nelaimingą atsitikimą žmonėms, avariją ar kitokias sunkias pasekmes,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų.

248 straipsnis.     Automototransporto ir elektrotransporto eksploatacijos taisyklių pažeidimas

Išleidimas į liniją žinomai netvarkingos techniniu atžvilgiu automototransporto, miesto elektrotransporto priemonės arba leidimas neblaiviam vairuotojui vairuoti mašiną, taip pat pareigūno, atsakingo už techninę transporto priemonių būklę ar eksploataciją, šiurkštus pažeidimas vairuotojo darbo režimo, jeigu šie veiksmai sukėlė nelaimingą atsitikimą žmonėms, avariją ar kitokias sunkias pasekmes,–

baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų, arba pataisos darbais iki vienerių metų, arba atleidimu iš pareigų.

249 straipsnis. Transporte galiojančių taisyklių pažeidimas

Pažeidimas transporte galiojančių taisyklių eismo tvarkai ir saugumui užtikrinti, į eigų dėl to buvo žmonių aukų ar kilo kitokios sunkios pasekmės,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

250 straipsnis. Nuvažiavimas automototransporto priemenių be leidimo

Nuvažiavimas svetimos automašinos ar kitokios mechanizuotos transporto priemonės be leidimo, turint tikslą laikinai pasinaudoti ja,–

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų,

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

KARINIAI NUSIKALTIMAI

251 straipsnis. Karinio nusikaltimo sąvoka

Kariniais nusikaltimais laikomi šiame skirsnyje numatyti nusikaltimai nustatytai karinės tarnybos ėjimo tvarkai, kuriuos padaro kariai, taip pat karo prievolininkai, atlikdami mokomuosius pratimus.

Pagal atitinkamus šio skirsnio straipsnius atsako už nusikaltimus nustatytai jiems tarnybos ėjimo tvarkai valstybės saugumo Organų karininkai, seržantai ir eiliniai, taip pat asmenys, dėl kurių yra specialus nurodymas TSR Sąjungos įstatymuose.

Nepaminėtų šiame straipsnyje asmenų bendrininkavimas kariniuose nusikaltimuose užtraukia atsakomybę pagal atitinkamus šio skirsnio straipsnius.

252 straipsnis. Neklausymas

a) Neklausymas, tai yra atviras atsisakymas vykdyti viršininko įsakymą, taip pat kitoks tyčinis įsakymo nevykdymas –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

b) Ta pati veika, padaryta grupės asmenų arba sukėlusi sunkias pasekmes,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

c) Neklausymas karo metu arba kautynių aplinkybėmis –

baudžiamas mirties bausme arba laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

253 straipsnis. Įsakymo nevykdymas

a) Nevykdymas viršininko įsakymo, nesant požymių, nurodytų šio Kodekso 252 straipsnio „a“ punkte,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trijų mėnesių iki trejų metų.

b) Ta pati veika, esant lengvinančių aplinkybių–

užtraukia TSR Sąjungos Ginkluotųjų Pajėgų Drausmės statuto taisyklių taikymą.

c) Šio straipsnio „a“ punkte numatyta veika, padaryta karo metu arba kautynių aplinkybėmis,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

254 straipsnis. Pasipriešinimas viršininkui arba vertimas jo pažeisti tarnybos pareigas

a) Pasipriešinimas viršininkui, taip pat kitam asmeniui, einančiam pavestas jam karinės tarnybos pareigas, arba vertimas jo pažeisti šias pareigas –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

b) Tos pačios veikos, padarytos grupės asmenų, arba panaudojant ginklą, arba sukėlusios sunkias pasekmes,–

baudžiamos laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

c) Šio straipsnio „b“ punkte numatytos veikos, jeigu jos susijusios su tyčiniu viršininko ar kito karinės tarnybos pareigas einančio asmens nužudymu arba padarytos karo metu ar kautynių aplinkybėmis,–

baudžiamos mirties bausme arba laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

255 straipsnis. Grasinimas viršininkui

a) Grasinimas viršininkui nužudyti, sužaloti kūną arba suduoti smūgį ryšium su jo karinės tarnybos pareigų ėjimu –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trijų mėnesių iki trejų metų.

b) Ta pati veika, esant lengvinančių aplinkybių,–

užtraukia TSR Sąjungos Ginkluotųjų Pajėgų Drausmės statuto taisyklių taikymą.

c) Šio straipsnio „a“ punkte numatyta! veika, padaryta karo metu arba kautynių aplinkybėmis,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų,iki dešimties metų.

256 straipsnis. Smurto veiksmai viršininko atžvilgiu

a) Kūno sužalojimų padarymas ar smūgio sudavimas viršininkui ryšium su jo karinės tarnybos pareigų ėjimu –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

b) Tos pačios veikos, padarytos karo metu arba kautynių aplinkybėmis, jeigu jos sukėlė sunkias pasekmes,–

baudžiamos mirties bausme arba laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

257 straipsnis. Pavaldinio įžeidimas viršininko ir viršininko įžeidimas pavaldinio

a) Įžeidimas žodžiu arba ne smurto veiksmu, jeigu tai padarė pavaldinys viršininkui arba jaunesnysis–vyresniajam, taip pat jeigu tai padarė viršininkas pavaldiniui arba vyresnysis – jaunesniajam, bent vienam iš jų einant karinės tarnybos pareigas, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

b) Tos pačios veikos, esant lengvinančių aplinkybių,–

užtraukia TSR Sąjungos Ginkluotųjų Pajėgų Drausmės statuto taisyklių taikymą.

c) Įžeidimas smurto veiksmu, esant šio straipsnio „a“_punkte nurodytoms sąlygoms,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki penkerių metų.

258 straipsnis.     Kario įžeidimas smurto veiksmu kito kario, nesant tarp jų pavaldumo ar vyresnumo santykių

a) Kario įžeidimas smurto veiksmu kito kario, nesant tarp jų pavaldumo ar vyresnumo santykių“ jeigu bent vienas iš jų tuo metu ėjo karinės tarnybos pareigas,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

b) Ta pati veika, esant lengvinančių aplinkybių–

užtraukia TSR Sąjungos Ginkluotųjų Pajėgų Drausmės statuto taisyklių taikymą,

259 straipsnis. Savavališkas pasišalinimas

a) Savavališkas būtinosios tarnybos kario pasišalinimas iš dalinio arba tarnybos vietos, taip pat jo neatvykimas laiku be svarbių priežasčių į tarnybą atleidimo iš dalinio, paskyrimo, perkėlimo atvejais, taip pat iš komandiruotės, iš atostogų ar iš gydymo įstaigos, trukęs ilgiau kaip vieną parą, bet ne ilgiau kaip tris paras, arba nors ir trumpiau kaip vieną parą, bet jeigu tai padaryta pakartotinai trijų mėnesių būvyje,-

baudžiami pasiuntimu į drausmės batalioną nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

b) Tos pačios veikos, padarytos karo metu,– baudžiamos laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

c) Šio straipsnio „a“ punkte numatytos veikos, padarytos kario, atliekančio bausmę drausmės batalione,–

baudžiamos laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.

260 straipsnis. Savavališkas pasitraukimas iš dalinio ar tarnybos vietos

a) Savavališkas būtinosios tarnybos kario pasitraukimas iš dalinio arba tarnybos vietos, taip pat jo neatvykimas laiku be svarbių priežasčių į tarnybą atleidimo iš dalinio, paskyrimo, perkėlimo atvejais, taip pat iš komandiruotės, iš atostogų arba iš gydymo įstaigos, trukęs ilgiau kaip tris paras,–

baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

b) Tos pačios veikos, padarytos karo metu,– baudžiamos laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

b) Savavališkas karininko ar liktinės tarnybos kario pasitraukimas iš dalinio ar tarnybos vietos, taip pat jo neatvykimas laiku į tarnybą be svarbių priežasčių, trukęs ilgiau kaip dešimt parų, –

baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų,

c) Šio straipsnio „c“ punkte numatytos veikos, padarytos karo metu, jeigu savavališkas nebuvimas truko ilgiau kaip vieną parą,–

baudžiamos laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

261 straipsnis. Dezertyravimas

a) Būtinosios tarnybos kario dezertyravimas, tai yra pasitraukimas iš karinio dalinio arba tarnybos vietos, turint tikslą išvengti karinės tarnybos, taip pat neatvykimas tuo pačiu tikslu į tarnybą paskyrimo, perkėlimo atvejais arba iš komandiruotės, iš atostogų ar iš gydymo Įstaigos,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų.

b) Tos pačios veikos, padarytos karo metu,–

baudžiamos mirties bausme arba laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

c) Karininko arba liktinės tarnybos kario dezertyravimas–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki septynerių metų.

d) Ta pati veika, padaryta karo metu,– baudžiama mirties bausme arba laisvės atėmimu nuo septynerių iki dešimties metų.

262 straipsnis. Savavališkas pasitraukimas iš dalinio kautynių aplinkybėmis

Savavališkas pasitraukimas iš dalinio arba tarnybos vietos kautynių aplinkybėmis, nepriklausomai nuo trukmės,–

baudžiamas mirties bausme arba laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

263 straipsnis. Vengimas karinės tarnybos, tyčia susižalojant arba kitokiu būdu

a) Kario vengimas eiti karinės tarnybos pareigas, padarant sau kokį nors sužalojimą (tyčinis kūno susižalojimas) arba simuliuojant ligą, suklastojant dokumentus ar kitokios apgaulės būdu, taip pat atsisakymas eiti karinės tarnybos pareigas–

baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų.

b) Tos pačios veikos, padarytos karo metu arba kautynių aplinkybėmis,–

baudžiamos mirties bausme arba laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

264 straipsnis. Karinio turto iškleidimas arba praradimas

a) Būtinosios tarnybos kario pardavimas, įkeitimas arba perdavimas naudotis (iškleidimas) duotų jam asmeniškai naudotis mundiruotės arba municijos daiktų, taip pat praradimas arba sugadinimas šių daiktų dėl jų laikymo taisyklių pažeidimo –

baudžiami pasiuntimu į drausmės batalioną nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

b) Tos pačios veikos, esant lengvinančių aplinkybių–

užtraukia TSR Sąjungos Ginkluotųjų Pajėgų Drausmės statuto taisyklių taikymą.

c) Šio straipsnio „a“ punkte numatytos veikos, padarytos karo metu arba kautynių aplinkybėmis,–

baudžiamos laisvės atėmimu nuo. vienerių iki^ penkerių metų.

d) Praradimas arba sugadinimas patikėtų tarnybinio naudojimosi reikalams ginklų, šaudmenų, transporto priemonių, techninio aprūpinimo reikmenų arba kitokio karinio turto dėl jų laikymo taisyklių pažeidimo–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.

e) Šio straipsnio „d“ punkte numatytos veikos, padarytos karo metu arba kautynių aplinkybėmis,–

baudžiamos laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų.

265 straipsnis. Tyčinis karinio turto sunaikinimas arba sužalojimas

a) Tyčinis ginklų, šaudmenų, transporto priemonių, karinės technikos ar kitokio karinio turto sunaikinimas arba sužalojimas, nesant itin pavojingo valstybinio nusikaltimo požymių,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

b) Ta pati veika, jeigu ji sukėlė sunkias pasekmes,–

baudžiama laisvės, atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

c) Šio straipsnio „b“ punkte numatyta veika, padaryta karo metu arba kautynių aplinkybėmis,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų arba mirties bausme.

266 straipsnis. Mašinų vairavimo arba eksploatavimo taisyklių pažeidimas

Kovinės, specialiosios arba transporto mašinos vairavimo ar eksploatavimo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nelaimingų atsitikimų žmonėms arba kitokias sunkias pasekmes,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties mėtų.

267 straipsnis. Skridimų arba pasiruošimo jiems taisyklių pažeidimas

Skridimų arba pasiruošimo jiems taisyklių pažeidimas, sukėlęs katastrofą arba kitas sunkias pasekmes,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

268 straipsnis. Laivo vairavimo taisyklių pažeidimas

Laivo vairavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo ar buvo rimtai sužalotas laivas, arba buvo žmonių aukų, arba kilo kitos sunkios pasekmės,-– baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

269 straipsnis. Statutinių sargybinės tarnybos taisyklių pažeidimas

a) Statutinių sargybinės ar konvojinės tarnybos taisyklių ir joms išplėtoti išleistų įsakymų bei patvarkymų pažeidimas –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

b) Ta pati veika esant lengvinančių aplinkybių–

užtraukia TSR Sąjungos Ginkluotųjų Pajėgų Drausmės statuto taisyklių taikymą.

c) Statutinių sargybinės tarnybos taisyklių pažeidimas sargybose prie ginklų ir šaudmenų sandėlių, taip pat kitokiose sargybose ir postuose, skirtuose saugoti objektams, turintiems itin didelę valstybinę ir.karinę reikšmę,– baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki trejų metų.

d) Šio straipsnio „c“ punkte numatyta veika, padaryta karo metu arba kautynių aplinkybėmis,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų.

e) Statutinių sargybinės arba konvojinės tarnybos taisyklių pažeidimas, sukėlęs žalingas pasekmes, kurioms išvengti įvesta atitinkama sargyba arba konvojus,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki dešimties metų.

f) Šio straipsnio „e“ punkte numatyta veika, padaryta karo metu arba kautynių aplinkybėmis,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų arba mirties bausme.

270 straipsnis. Pasienio tarnybos ėjimo taisyklių pažeidimas

a) Asmens, priklausančio TSRS valstybinės sienos apsaugos tarnybos sudėčiai, pažeidimas pasienio tarnybos ėjimo taisyklių –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.

b) Ta pati veika, esant lengvinančių aplinkybių–

užtraukia TSR Sąjungos Ginkluotųjų Pajėgų Drausmės statuto taisyklių taikymą.

c) Šio straipsnio „a“ punkte numatyta veika, sukėlusi sunkias pasekmes,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

271 straipsnis.     Tarnybos ėjimo taisyklių pažeidimas radiotechnikos postuose ir budinčiuose padaliniuose

a) Tarnybos ėjimo taisyklių pažeidimas radiotechnikos postuose, budinčiuose padaliniuose ar kitokiuose objektuose, skirtuose užkirsti keliui TSRS oro arba jūrų erdvei pažeisti,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

b) Ta patį veika, esant lengvinančių aplinkybių–

užtraukia TSR Sąjungos Ginkluotųjų Pajėgų Drausmės statuto taisyklių taikymą.

c) Šio straipsnio „a“ punkte numatyta veika, sukėlusi sunkias pasekmes,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

d) Šio straipsnio „a“ ir „c“ punktuose numatytos veikos, padarytos karo metu,–

baudžiamos mirties bausme arba laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

272 straipsnis. Statutinių vidaus tarnybos taisyklių pažeidimas

a) Asmens, priklausančio dalinio paros tarnybos sudėčiai (išskyrus sargybą), pažeidimas statutinių vidaus tarnybos taisyklių –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

b) Ta pati veika, esant lengvinančių aplinkybių,–

užtraukia TSR Sąjungos Ginkluotųjų Pajėgų Drausmės statuto taisyklių taikymą.

c) Šio straipsnio „a“ punkte numatyta veika, jeigu ji sukėlė žalingas pasekmes, kurioms užkirsti kelią buvo to asmens pareiga,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.

d) Šio straipsnio „c“ punkte numatyta veika, padaryta karo metu arba kautynių aplinkybėmis,–

baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

273 straipsnis.     Karinės paslapties pagarsinimas arba dokumentų, kurių turinys yra karinė paslaptis, praradimas

a) Pagarsinimas karinio pobūdžio žinių, kurios yra valstybinė paslaptis, nesant tėvynės išdavimo požymių,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki penkerių metų.

b) Praradimas dokumentų, kuriuose yra karinio pobūdžio žinių, sudarančių valstybinę paslaptį, arba praradimas daiktų, apie kuriuos žinios yra valstybinė paslaptis, jeigu tai padarė asmuo, kuriam šie dokumentai arba daiktai buvo patikėti, dėl nustatytų nurodytiems dokumentams ar daiktams prižiūrėti taisyklių pažeidimo,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.

c) Šio straipsnio „a“ ir „b“ punktuose numatytos veikos, jeigu jos sukėlė sunkias pasekmes,–

baudžiamos laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties mėtų.

d) Pagarsinimas karinių žinių, kurios yra ne-garsintinos, bet nėra valstybinė paslaptis,–baudžiamas laisvės atėmimu nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

e) Šio straipsnio „d“ punkte numatyta veika, esant lengvinančių aplinkybių,–

užtraukia TSR Sąjungos Ginkluotųjų Pajėgų Drausmės statuto taisyklių taikymą,

274 straipsnis.     Piktnaudžiavimas valdžia, valdžios perviršijimas ir aplaidus tarnybos ėjimas

a) Viršininko ar pareigūno piktnaudžiavimas valdžia arba tarnybine padėtimi, valdžios nepanaudojimas ar jos perviršijimas, taip pat aplaidus tarnybos ėjimas, jeigu šie veiksmai buvo daromi sistemingai, arba padaryti dėl savanaudiškų paskatų, arba dėl kitokio asmeninio suinteresuotumo, taip pat jeigu jie padarė esminę žalą,–

baudžiami laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki dešimties metų.

b) Tos pačios veikos, esant lengvinančių aplinkybių,–

užtraukia TSR Sąjungos Ginkluotųjų Pajėgų Drausmės statuto taisyklių taikymą.

c) Šio straipsnio „a“ punkte numatytos veikos, padarytos karo metu arba kautynių aplinkybėmis,–

baudžiamos laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų arba mirties bausme.

275 straipsnis. Kariavimo priemonių atidavimas arba palikimas priešui

Viršininko atidavimas priešui patikėtų jam karinių pajėgų, taip pat, kautynių aplinkybėms to nereikalaujant, palikimas priešui įtvirtinimų, kovinės technikos ir kitų kariavimo priemonių, jeigu nurodytieji veiksmai padaryti, neturint tikslo padėti priešui,–

baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų arba mirties bausme.

276 straipsnis. Žūvančio karo laivo palikimas

a) Vado, neįvykdžiusio iki galo savo tarnybos pareigų, taip pat asmens iš laivo įgulos sudėties be vado atitinkamo tam patvarkymo palikimas žūvančio karo laivo –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.

b) Ta pati veika, padaryta karo metu arba kautynių aplinkybėmis,–

baudžiama mirties bausme arba laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.

277 straipsnis.     Savavališkas pasitraukimas iš kautynių lauko arba atsisakymas veikti ginklu

Savavališkas pasitraukimas iš kautynių lauko mūšio metu arba atsisakymas mūšio metu veikti ginklu –

baudžiamas mirties bausme arba laisvės atėmimu penkiolikai metų.

278 straipsnis. Pasidavimas į nelaisvę savo noru

Pasidavimas į nelaisvę savo noru iš bailumo arba silpnadvasiškumo –

baudžiamas mirties bausme arba laisvės atėmimu penkiolikai metų.

279 straipsnis. Nusikalstami nelaisvėje esančio kario veiksmai

a) Savanoriškas nelaisvėje esančio kario dalyvavimas darbuose, turinčiuose karinę reikšmę, arba kitose priemonėse, kurios žinomai gali padaryti žalos Tarybų Sąjungai arba sąjunginėms su ja valstybėms, nesant tėvynės išdavimo požymių,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

b) Karo belaisvio, esančio vyresniojo padėtyje, smurtas prieš kitus karo belaisvius arba žiaurus elgimasis su jais –

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

c) Nelaisvėje esančio kario veiksmai, kuriais siekiama pakenkti kitiems karo belaisviams savanaudiškais motyvais arba turint tikslą užtikrinti sau švelnesnį priešo elgimąsi,–

baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki _Q trejų metų.

280 straipsnis. Marodieriavimas

Pagrobimas kautynių lauke daiktų, esančių pas nukautuosius ar sužeistuosius (marodieriavimas),– baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų arba mirties bausme.

281 straipsnis. Smurtas prieš gyventojus karo veiksmų rajone

Plėšimas, neteisėtas turto naikinimas, smurtas, taip pat neteisėtas turto atėmimas, dangstantis kariniu būtinumu“ jeigu tai daroma gyventojų atžvilgiu karo veiksmų rajone,–

baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų arba mirties bausme.

282 straipsnis. Blogas elgimasis su karo belaisviais

a) Blogas elgimasis su karo belaisviais ne vieną kartą, arba susijęs su ypatingu žiaurumu, arba nukreiptas prieš ligonius ir sužeistuosius, taip pat asmenų, kuriems pavesta gydyti ligonius bei sužeistuosius ir rūpintis jais, nerūpestingas pareigų atlikimas jų atžvilgiu, nesant sunkesnio nusikaltimo požymių,–

baudžiami laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.

b) Blogas elgimasis su karo belaisviais, nesant nurodytųjų sunkinančių aplinkybių,–

užtraukia TSR Sąjungos Ginkluotųjų Pajėgų Drausmės statuto taisyklių taikymą.

283 straipsnis.     Neteisėtas Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio ženklų dėvėjimas ir piktnaudžiavimas jais

Neturinčių tam teisės asmenų dėvėjimas karo veiksmų rajone Raudonojo Kryžiaus arba Raudonojo Pusmėnulio ženklų, taip pat piktnaudžiavimas karo metu Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio vėliavomis ar ženklais arba sanitarinės evakuacijos transporto priemonėms nustatyta spalva –

baudžiami laisvės atėmimu nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

---

^[1] Su pakeitimais, padarytais. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1961 m. liepos 5 d. ir rugsėjo 7 d. Įsakais.