LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

 

 

 

Į S A K Y M A S

 

DĖL TECHNINIO REGLAMENTO, NUSTATANČIO SPIRITINIŲ GĖRIMŲ ANALIZĖS PAMATINIUS METODUS, PATVIRTINIMO

 

 

 

2003 m. kovo 28 d. Nr. 3D-130

 

Vilnius

 

 

 

Įgyvendindamas Teisės derinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.7.2.6-T31 priemonę:

 

1. Tvirtinu Techninį reglamentą, nustatantį spiritinių gėrimų analizės pamatinius metodus (pridedama).

 

2. Nustatau, kad Techninis reglamentas, nustatantis spiritinių gėrimų analizės pamatinius metodus, įsigalioja nuo 2003 m. birželio 1 d.

 

 

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO Ministras                                                                   Jeronimas Kraujelis

 

 

SUDERINTA                                                           SUDERINTA

 

Valstybinės maisto ir veterinarijos                            Respublikinio mitybos centro

 

tarnybos direktorius                                                  direktorius

 

Kazimieras Lukauskas                                             Albertas Barzda

 

2003 03 21                                                                2003 03 25

 

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro

2003 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. 3D-130

 

TECHNINIS REGLAMENTAS, NUSTATANTIS SPIRITINIŲ GĖRIMŲ ANALIZĖS PAMATINIUS METODUS

 

Techninis reglamentas, nustatantis spiritinių gėrimų analizės pamatinius metodus yra parengtas remiantis 2000 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2870/2000, nustatančiu Bendrijos spiritinių gėrimų analizės pamatinius metodus.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis teisės aktas nustato spiritinių gėrimų analizės pamatinius metodus (toliau – pamatiniai metodai), kurie taikomi spiritiniams gėrimams, apibrėžtiems Techninio reglamento dėl alkoholinių gėrimų terminų, apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 222 (Žin., 2001, Nr. 60-2171), 1.1 punkte.

2. Spiritinių gėrimų analizei galima taikyti ir kitus analizės metodus pagal sąlygas, kad nuokrypiai nuo gautų rezultatų tikslumo, pakartojamumo ir atkuriamumo neviršija rezultatų, gautų taikant šiame reglamente apibūdintus pamatinius metodus, ribų.

3. Už spiritinių gėrimų analizės rezultatų, gautų taikant kitus nei šiame reglamente nurodyti metodus, tikslumą atsako įmonės, kuriai priklauso tyrimų laboratorija, vadovas.

4. Kilus ginčui, šiame reglamente nurodytais pamatiniais metodais gauti rezultatai laikomi viršesniais.

5. Jei šiame reglamente nėra tinkamo metodo tam tikrame spiritiniame gėrime esančioms medžiagoms aptikti ir jų kiekiui nustatyti, taikomi šie metodai:

5.1. Analizės metodai, kurie yra įteisinti tarptautiniu mastu;

5.2. Analizės metodai, kurie atitinka Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) rekomenduojamus standartus;

5.3. Oficialūs Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) analizės metodai;

5.4. LST patvirtinti spiritinių gėrimų analizės metodai.

6. Sąvokos:

Pakartojamumo riba – absoliutus skirtumas tarp dviejų vienkartinio nustatymo rezultatų, gautų atlikus tyrimus tomis pačiomis sąlygomis (tas pats vykdytojas, ta pati aparatūra, ta pati laboratorija ir trumpas laiko tarpas tarp tyrimų) neviršija vertės, kuri gaunama taikant 95 proc. tikimybę (ISO 3534-4). Šis rodiklis yra matavimo rezultatų, gautų tomis pačiomis sąlygomis, artumo matas;

Atkuriamumo riba – matavimo rezultatų, gautų tomis skirtingomis sąlygomis, artumas; absoliutus skirtumas tarp dviejų vienkartinio nustatymo rezultatų, gautų atlikus tyrimus skirtingomis sąlygomis (kitas vykdytojas, kita aparatūra, kita laboratorija ir ilgesnis laiko tarpas tarp tyrimų) neviršija vertės, kuri gaunama taikant 95 proc. tikimybę (ISO 3534-1);

Tikslumas - tyrimų rezultato ir pripažinto etaloninio dydžio atitikimas (ISO 3534-1).

 

II. ETILO ALKOHOLIO KONCENTRACIJOS TŪRIO PROC. NUSTATYMO SPIRITINIUOSE GĖRIMUOSE METODAI

 

7. Etilo alkoholio koncentracijos tūrio proc. nustatymo spiritiniuose gėrimuose pamatinį metodą sudaro dvi dalys: distiliato paruošimas ir distiliato tankio išmatavimas.

8. Taikymo sritis.

Metodas yra taikomas faktinei etilo alkoholio koncentracijai (toliau - alkoholio koncentracija), tūrio proc. spiritiniuose gėrimuose nustatyti.

9. Norminės nuorodos:

9.1. Techninis reglamentas dėl alkoholinių gėrimų terminų ir apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų, patvirtintas žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 222 (Žin., 2001, Nr. 60-2171);

9.2. Techninis reglamentas, nustatantis vyno analizės metodus, patvirtintas žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 83 (Žin., 2001, Nr. 59-2136);

9.3. Tarptautinės alkoholio stiprumo matavimo lentelės. Pasaulinė teisinės metrologijos organizacija. Vertimas iš prancūzų k., Kaunas, „Technologija“, 2002;

9.4. LST EN ISO 3696:1996. Analizės vanduo. Apibūdinimas ir bandymo metodai.

10. Terminai ir apibrėžimai:

10.1. Etaloninė temperatūra: etaloninė temperatūra alkoholio koncentracijai nustatyti spiritiniuose gėrimuose tūrio, tankio ir savitojo tankio metodais yra 20 °C.

Terminas „esant t°C temperatūrai“ taikomas visiems tankio ar alkoholio koncentracijos matavimams tūrio proc., kai vertė išreiškiama kitoje nei etaloninė temperatūroje;

10.2. Tankis: spiritinio gėrimo tankis – tai jo tūrio vieneto masė, nustatyta vakuume 20 °C temperatūroje. Išreiškiamas kilogramais kubiniame metre (kg/m3) ir užrašomas ρ20°C arba ρ20;

10.3. Savitasis tankis: spiritinio gėrimo ir vandens tankio, nustatytų 20 °C temperatūroje, santykis, išreikštas dešimtosiomis dalimis po kablelio.

Savitasis tankis žymimas d20°C/20°C arba d20/20, arba tiesiog d, kai tuo simboliu nėra pažymėtas kitas dydis, t. y. jo negalima sumaišyti su kitu dydžiu. Išmatuojami rodikliai turi būti užrašomi tyrimų protokole, vartojant tik šiame punkte nurodytus simbolius.

Žinant tankį ρ20, galima apskaičiuoti savitąjį tankį:

ρ20 = 998,203´d20/20 arba d20/20 = ρ20/998,203;

čia 998,203 vandens tankis 20 °C temperatūroje;

10.4. Faktinė alkoholio koncentracija tūrio proc. - gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20 °C temperatūroje, tenkantis 100 tūrio dalių produkto toje pačioje temperatūroje.

Spiritinio gėrimo faktinė alkoholio koncentracija tūrio proc. išreiškiama etilo alkoholio kiekiu dm3, esančiu 100 dm3 vandens-alkoholio mišinio, turinčio tokį pat tankį kaip ir alkoholis ar spiritinis gėrimas po distiliavimo. Oficialiosios alkoholio koncentracijos, tūrio proc. verčių priklausomybės 20°C temperatūroje nuo tankio 20°C temperatūroje įvairiems vandens-alkoholio mišiniams yra nurodytos Tarptautinėse alkoholio stiprumo matavimo lentelėse (šio reglamento 9.3 punktas).

Alkoholio koncentracijos tūrio proc. ir vandens-alkoholio mišinio tankio tam tikroje temperatūroje priklausomybė yra nurodyta Techninio reglamento (šio reglamento 9.2 punktas) priedo 3 punkte arba OIV analizės metodų instrukcijose (1994) (17 puslapis).

Likerių alkoholio koncentraciją tūrio proc. labai sunku tiksliai išmatuoti, todėl tiriamieji mėginiai sveriami ir alkoholio koncentracija pirmiausia nustatoma masės proc. Nustatant alkoholio koncentraciją tūrio proc., taikoma perskaičiavimo formulė:

 

Alkoholio koncentracija, tūrio proc. =

AKM (masės proc.) ´ P20 (mėginio)

P20(alkoholio)

 

čia AKM = alkoholio koncentracija, masės proc., ρ20 (alkoholio) = 789,24 kg/m3.

11. Metodo esmė.

Po distiliacijos alkoholio koncentracija tūrio proc. distiliate nustatoma piknometru, elektroniniu densimetru arba densimetru naudojant hidrostatines svarstykles.

12. Distiliato paruošimas:

12.1. Taikymo sritis.

Metodas taikomas distiliatų, kuriuose nustatoma spiritinių gėrimų faktinė alkoholio koncentracija tūrio proc., paruošimui;

12.2. Metodo esmė.

Spiritiniai gėrimai distiliuojami atskiriant etilo alkoholį ir kitas lakiąsias medžiagas nuo ekstrahuojamų medžiagų, t. y. tų, kurios nesidistiliuoja alkoholio ir vandens mišinių virimo temperatūroje;

12.3. Reagentai ir tirpalai:

12.3.1. Granulės tolygiam virimui užtikrinti;

12.3.2. Koncentruota emulsija putojimo slopinimui (taikoma kremo likeriams).

12.4. Įranga ir priemonės:

12.4.1. Vandens vonia, kurioje palaikoma nuo 10 °C iki 15 °C temperatūra;

12.4.2. Vandens vonia, kurioje palaikoma 20 ±0,2 °C temperatūra;

12.4.3. 100 cm3 ir 200 cm3 talpos A klasės matavimo kolbos, kurių tikslumas atitinkamai 0,1 proc. ir 0,15 proc.;

12.4.4. Distiliacijos aparatūra:

12.4.4.1. Distiliacijos aparatūra turi tenkinti tokius reikalavimus:

- sujungimų turi būti kuo mažiau, t. y. tik tiek, kad būtų užtikrintas sistemos sandarumas;

- turi būti įtaisas, skirtas išvengti verdančio tirpalo patekimo su garais į sistemą ir reguliuoti alkoholiu prisotintų garų distiliavimo greitį;

- alkoholio garai turi greitai ir visiškai susikondensuoti;

- turi būti surenkama pirmoji distiliacijos frakcija vandens terpėje.

Distiliacijos aparatūroje naudojamas kaitinimo šaltinis turi būti su tinkamu (tolygiu) šilumos paskirstymu, siekiant išvengti bet kokių terminio skilimo reakcijų, ypač ekstrahuojamųjų medžiagų skilimo reakcijų;

12.4.4.2. Tinkamos distiliacijai aparatūros schema pateikta 1 paveiksle. Ją sudaro:

- 1 dm3 talpos apvaliadugnė kolba su standartizuotu šlifuoto stiklo kaklu;

- mažiausiai 20 cm aukščio rektifikacinė kolonėlė (pavyzdžiui, Vigreux tipo deflegmatorius);

- alkūninis sujungiklis su 10 cm ilgio tiesiuoju, vertikaliai prijungtu šaldytuvu (West tipo šaldytuvu);

- spiralinis šaldytuvas, 40 cm ilgio;

- vamzdelis, nukreipiantis distiliatą į graduoto surinkimo indo, kuriame yra nedidelis vandens kiekis, dugną.

Tokia aparatūra tinka distiliuoti mažiausiai 200 cm3 tiriamojo mėginio. Tačiau, naudojant mažesnės talpos kolbą, gali būti distiliuojamas mažesnis tiriamojo mėginio kiekis (100 cm3) su sąlyga, kad kartu bus panaudotas tinkamas įtaisas distiliuojamo skysčio turinio patekimui į distiliatą išvengti.

1 pav. Distiliacijos įranga alkoholio koncentracijai tūrio proc. spiritiniuose gėrimuose nustatyti

1. 1 dm3 talpos apvaliadugnė kolba su rutulio formos šlifuoto stiklo kaklu; 2. 20 cm aukščio Vigreux tipo kolona; 3. 10 cm ilgio tiesusis West tipo šaldytuvas; 4. 40 cm aukščio spiralinis šaldytuvas.

 

12.5. Tiriamųjų mėginių saugojimas.

Prieš tyrimą mėginiai saugomi kambario temperatūroje.

12.6. Analizė:

12.6.1. Distiliavimo aparatūros patikrinimas.

Aparatūra tinkama darbui, jeigu distiliuojant 200 cm3 žinomos koncentracijos (apytiksliai 50 tūrio proc.) etilo alkoholio tirpalo vandenyje distiliacijos metu patirti nuostoliai neviršija 0,1 tūrio proc.;

12.6.2. Spiritinių gėrimų, kurių alkoholio koncentracija mažesnė kaip 50 tūrio proc., distiliavimas:

12.6.2.1. Išmatuojama 200 cm3 spiritinio gėrimo, supilant jį į 200 cm3 talpos matavimo kolbą; užrašoma mėginio temperatūra arba ji pareguliuojama, kol tampa 20 °C;

12.6.2.2. Mėginys supilamas į distiliacijos aparato apvaliadugnę kolbą. Matavimo kolba praskalaujama tris kartus po 20 cm3 distiliuoto vandens, kuris po kiekvieno praskalavimo supilamas į distiliacijos kolbą.

Šiame punkte nurodytų 60 cm3 vandens (3´20) pakanka praskalavimui, kai spiritinio gėrimo sudėtyje sausojo ekstrakto kiekis mažesnis negu 250 g/dm3. Kitu atveju, siekiant išvengti pirolizės, skalavimui reikia mažiausiai 70 cm3 vandens, kai sauso ekstrakto kiekis 300 g/dm3; 85 cm3, kai sauso ekstrakto kiekis 400 g/dm3; 100 cm3, kai sauso ekstrakto kiekis 500 g/dm3 (pvz., kai kurių vaisių likerių arba kremo likerio). Vandens kiekis turi būti proporcingas distiliacijai pasirinktam mėginio tūriui;

12.6.2.3. Į distiliacijos kolbą pridedama granulių, užtikrinančių tolygų virimą, o distiliuojant kremo likerius papildomai dedama priemonės prieš putojimą;

12.6.2.4. Į 200 cm3 talpos matavimo kolbą, skirtą distiliato surinkimui, pilama 20 cm3 distiliuoto vandens ir kolba patalpinama į šalto vandens vonią (anyžių sėklomis aromatizuotiems spiritiniams gėrimas taikoma (10-15) °C temperatūra;

12.6.2.5. Distiliuojama, kol matavimo kolboje surinkto distiliato lygis būna keliais milimetrais žemiau matavimo kolbos žymės. Distiliavimo metu būtina išvengti distiliuojamo mėginio patekimo į distiliatą ir jo pridegimo, todėl distiliacijos metu kolbos turinys retkarčiais supurtomas;

12.6.2.6. Kai distiliatas atvėsta iki temperatūros, kuri nesiskiria daugiau kaip 0,5 °C nuo pradinės distiliuojamo tirpalo temperatūros, distiliatas praskiedžiamas distiliuotu vandeniu iki žymės ir gerai sumaišomas. Toks distiliatas naudojamas alkoholio koncentracijai tūrio proc. nustatyti pagal šio reglamento 13, 14 ir 15 punktus.

12.6.3. Spiritinių gėrimų, kurių alkoholio koncentracija didesnė kaip 50 tūrio proc., distiliacija:

12.6.3.1. Išmatuojama 100 cm3 spiritinio gėrimo, supilant jį į 100 cm3 talpos matavimo kolbą; po to gėrimas supilamas į distiliacijos aparato apvaliadugnę kolbą;

12.6.3.2. Matavimo kolba keletą kartų praskalaujama distiliuotu vandeniu, kuris supilamas į distiliacijos kolbą. Sunaudojama tiek vandens, kad bendras distiliuojamo tirpalo ir skalavimo vandens kiekis kolboje būtų apie 230 cm3;

12.6.3.3. Į 200 cm3 talpos matavimo kolbą, skirtą distiliato surinkimui, pilama 20 cm3 distiliuoto vandens ir kolba patalpinama į šalto vandens vonią (anyžių sėklomis aromatizuotiems spiritiniams gėrimas taikoma (10-15) °C temperatūra);

12.6.3.4. Distiliuojama, retkarčiais supurtant kolbos turinį, kol matavimo kolboje surinkto distiliato lygis būna keliais milimetrais žemiau matavimo kolbos žymės;

12.6.3.5. Kai distiliatas atvėsta iki temperatūros, kuri nesiskiria daugiau kaip 0,5 °C nuo pradinės distiliuojamo tirpalo temperatūros, distiliatas praskiedžiamas distiliuotu vandeniu iki žymės ir gerai sumaišomas. Toks distiliatas naudojamas alkoholio koncentracijai tūrio proc. nustatyti pagal šio reglamento 13, 14 ir 15 punktus.

Alkoholio koncentracija tūrio proc. spiritiniame gėrime yra du kartus didesnė už alkoholio koncentraciją distiliate.

13. Faktinės alkoholio koncentracijos tūrio proc. nustatymas spiritiniuose gėrimuose taikant distiliato tankio matavimo piknometru metodą.

13.1. Metodo esmė.

Alkoholio koncentracija tūrio proc. nustatoma piknometru išmatuojant distiliato tankį;

13.2. Reagentai ir tirpalai:

13.2.1. Analizei, jei kitaip nenurodyta, naudojami tik analizinio grynumo reagentai ir 3 kokybės lygio vanduo pagal ISO 3696:1987 reikalavimus;

13.2.2. Natrio chlorido tirpalas (2 proc. m/v). 1 dm3 tirpalo paruošti pasveriama 20 g natrio chlorido ir ištirpinama 1 dm3 matavimo kolboje naudojant vandenį.

13.3. Įranga ir priemonės:

13.3.1. Analizinės svarstyklės, kurių padalos vertė 0,1 mg;

13.3.2. Termometras su šlifuoto stiklo galu, kurio matavimo ribos (10-30) °C, padalos vertė 0,1 °C. Termometras turi būti kalibruotas arba patikrintas naudojant etaloninį termometrą;

13.3.3. Apytiksliai 100 cm3 talpos piknometras, pagamintas iš karščiui atsparaus stiklo (Pyrex), su išimamu šlifuoto stiklo termometru (šio reglamento 13.3.2 punktas). Piknometro šone turi būti 25 mm ilgio vamzdelis, kurio vidinis skersmuo ne didesnis kaip 1 mm. Vamzdelio gale turi būti šlifuota kūginė dalis. Jei tinka, gali būti naudojami kitokie piknometrai, nurodyti ISO 3507, pvz., 50 cm3 talpos piknometrai;

13.3.4. Etaloninis indas, kurio išorinis tūris yra toks pat kaip ir piknometro (skirtumas neturi viršyti 1 cm3), kurio masė lygi piknometro masei; pripildytas 1,01 tankio skysčiu, t. y. natrio chlorido tirpalu (šio reglamento 13.2.2 punktas);

13.3.5. Termiškai izoliuotas apvalkalas, tiksliai atitinkantis piknometro matmenis.

Spiritinių gėrimų tankio nustatymui vakuume reikia dviejų lėkštelių svarstyklių, piknometro ir etaloninio indo, kurio išorinis tūris turi būti toks pat kaip piknometro, siekiant išvengti oro įtakos svėrimo metu. Toks paprastas matavimo būdas gali būti taikomos naudojant vienos lėkštelės svarstykles su sąlyga, kad indas yra sveriamas kiekvieną kartą siekiant nustatyti oro buvimą matavimo metu.

13.4. Analizė.

Šiame punkte pateiktas alkoholio kiekio nustatymo metodas naudojant 100 cm3 talpos piknometrą; toks būdas yra tiksliausias. Tačiau galima naudoti ir mažesnį piknometrą, pavyzdžiui, 50 cm3;

13.4.1. Piknometro kalibravimas:

Kalibruojant piknometrą nustatomi šie parametrai:

- tuščio piknometro masė;

- piknometro tūris 20 °C temperatūroje;

- vandens pripildyto piknometro masė 20 °C temperatūroje.

13.4.1.1. Kalibravimas naudojant vienos lėkštelės svarstykles:

Nustatoma:

- švaraus sauso piknometro masė (P);

- vandens pripildyto piknometro masė t °C temperatūroje (P1);

- etaloninio indo masė (T0);

13.4.1.1.1. Pasveriamas švarus, sausas piknometras (P);

13.4.1.1.2. Piknometras atsargiai pripildomas kambario temperatūros distiliuoto vandens ir įstatomas termometras. Piknometras atsargiai sausai nuvalomas ir patalpinamas į termiškai izoliuotą apvalkalą.

Distiliuotas vanduo piknometre maišomas apverčiant rezervuarą, kol nebesikeičia termometro temperatūros parodymai. Vandens lygis piknometre sulyginamas su viršutine žyme kaklelio viduje. Tiksliai užrašoma temperatūra t°C ir, jei reikia, pakoreguojami netikslumai matuojamos temperatūros skalėje. Pasveriamas piknometras su vandeniu (P1);

13.4.1.1.3. Pasveriamas etaloninis indas (T0);

13.4.1.1.4. Apskaičiavimas:

- Tuščio piknometro masė = P – m, čia m – oro masė piknometre;

m = 0,0012´(P1–P); čia 0,0012 – sauso oro tankis 20 °C temperatūroje, esant 760 mm Hg slėgiui;

- Piknometro tūris 20°C temperatūroje:

V20°C = [P1–(P–m)]´Ft,1, čia Ft – temperatūros koeficientas t°C randamas 9.2 punkte nurodyto reglamento priedo 1 punkto 1.1 lentelėje. V20°C išreiškiamas 0,001 ml tikslumu.

- Vandens masė piknometre 20 °C temperatūroje:

M20°C = V20°C ´ 0,998203, čia 0,998203 vandens tankis 20 °C temperatūroje.

Gali būti naudojama oro tankio reikšmė – 0,99715 ir alkoholio kiekis skaičiuojamas naudojant pamatinę oro tankio reikšmę, pateiktą HM Customs and Excise lentelėse.

13.4.1.2. Kalibravimo metodas naudojant dviejų lėkštelių svarstykles:

13.4.1.2.1. Etaloninis indas padedamas ant kairės svarstyklių lėkštelės, švarus ir sausas piknometras su kamščiu, ant dešinės svarstyklių lėkštelės. Lėkštelių svoriai sulyginami, dedant p masės (gramais) svarelius ant lėkštelės su piknometru;

13.4.1.2.2. Kambario temperatūros distiliuotas vanduo atsargiai supilamas į piknometrą ir įstatomas termometras; piknometras atidžiai sausai nušluostomas ir įdedamas į termostatą; maišoma apverčiant rezervuarą, kol nesikeičia termometro parodymai. Vandens lygis atsargiai sulyginamas su viršutine žyme kaklelio viduje. Kaklelio vidus nuvalomas ir užkemšamas kamščiu; atidžiai stebima temperatūra t°C ir, jei reikia, pataisomi bet kokie temperatūros netikslumai.

Pasveriamas vandens pripildytas piknometras; masė p', g, reikalinga pusiausvyrai pasiekti;

13.4.1.2.3. Apskaičiavimas:

- Tuščio piknometro masė = p + m;

čia m – oro masė piknometre; m = 0,0012 ´ (p – p');

- Piknometro tūris 20 °C temperatūroje:

V20°C = (p+m-p')´Ft, l, čia Ft – temperatūros koeficientas t°C 9.2 punkte nurodyto reglamento priedo 1 punkto 1.1 lentelėje. V20°C išreiškiamas 0,001 ml tikslumu.

- Vandens masė piknometre 20°C temperatūroje:

M20°C = V20°C ´ 0,998203; čia 0,998203 vandens tankis 20 °C temperatūroje.

13.4.2. Alkoholio koncentracijos nustatymas tiriamajame mėginyje:

13.4.2.1. Naudojant vienos lėkštelės svarstykles:

13.4.2.1.1. Pasveriamas etaloninis indas, masė T1;

13.4.2.1.2. Pasveriamas piknometras su pagal 12 punkto aprašymą paruoštu distiliatu; užrašomas P2 svoris t°C temperatūroje;

13.4.2.1.3. Apskaičiavimas:

- dT = T1 – T0;

- Tuščio piknometro masė svėrimo metu = P – m + dT;

- Skysčio piknometre masė t°C temperatūroje = P2 – (P – m + dT);

 

- Tankis t°C temperatūroje, g/cm3;

- Pt°C = [P2 – (P – m + dT)] / V20°C;

- Tankis t°C temperatūroje išreiškiamas kg/m3, t. y. ρt°C ´ 1000, jo vertė žymima – ρt;

- ρt vertė 20 °C temperatūroje perskaičiuojama naudojant vandens–alkoholio mišinių tankių ρT lentelę (OIV analizės metodai, 1994, p.7 17–29 II priedo II lentelė).

Lentelėje randama horizontali eilutė, atitinkanti T reikšmę sveikais skaičiais, kuri yra pati pirma apačioje po t°C temperatūros ir mažiausias tankis, kuris yra virš ρt vertės. Naudojant lentelėje žemiau šio tankio surastą skirtumą, apskaičiuojamas alkoholio tankis ρt sveiku skaičiumi išreikštoje temperatūroje T;

- Naudojant visą temperatūros eilutę, apskaičiuojamas skirtumas tarp tankio ρ' vertės, esančios lentelėje iškart virš ρt vertės ir paskaičiuoto tankio ρt. Gautas skirtumas padalijamas iš lentelėje nurodyto skirtumo vertės, esančios tankio ρ' vertės dešinėje. Dalmuo parodo alkoholio koncentracijos dešimtainės trupmenos dalį, esančią po kablelio, o sveikoji alkoholio koncentracijos vertės dalis surandama lentelės kolonėlės viršuje, kurioje yra nustatyto tankio ρ' vertė (Dt, alkoholio koncentracija).

Kitu atveju, pripildant piknometrą iki žymės, jis laikomas vandens vonioje, kurioje palaikoma (20±0,2) °C temperatūra;

13.4.2.1.4. Rezultatai.

Nustačius tankio ρ20 vertę, apskaičiuojama alkoholio koncentracija, pasinaudojant alkoholio koncentracijos tūrio proc. 20 °C priklausomybės nuo tankio 20 °C vandens-alkoholio mišiniuose lentelėmis (šio reglamento 9.3 punktas).

13.4.2.2. Metodas naudojant vienos lėkštelės svarstykles:

13.4.2.2.1. Pasveriamas piknometras su distiliatu, paruoštu pagal šio reglamento 12 punkto aprašymą; užrašoma masė p“ t°C temperatūroje;

13.4.2.2.2. Apskaičiavimas:

- Piknometre esančio skysčio masė t°C temperatūroje = p + m – p“;

- Tankis t°C temperatūroje, g/cm3: Pt°C = (p + m – p“) / V20°C;

- Tankis t°C temperatūroje išreiškiamas kg/m3 ir apskaičiuojant alkoholio koncentraciją 20 °C temperatūroje įvertinama temperatūros pataisa, kaip aprašyta aukščiau.

13.5. Metodo charakteristikos (tikslumas).

Šiame punkte pateikiami tarplaboratorinių tyrimų metu gauti rezultatai, kurie buvo apdoroti statistiniais metodais. Tokie duomenys buvo gauti atlikus tarptautinius tyrimus pagal tarptautiniu mastu sutartas procedūras.

Tarplaboratorinių tyrimų metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 20;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 6;

Mėginiai

A

B

C

D

E

F

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

19

20

17

19

19

17

Riktų skaičius (laboratorijų)

1

-

2

1

1

3

Priimtinų rezultatų skaičius

38

40

34

38

38

34

Vidutinė vertė () tūrio proc.

23,77

40,04

40,29

39,20

42,24

57,03

 

26,51(*)

 

 

42,93(*)

45,73(*)

63,03(*)

Standartinis pakartojamumas (Sr) tūrio proc.

0,106

0,176

0,072

0,103

0,171

0,190

Santykinis standartinis pakartojamumo nuokrypis (RSDr) (proc.)

0,42

0,44

0,18

0,25

0,39

0,32

Pakartojamumo riba (r) tūrio proc.

0,30

0,49

0,20

0,29

0,48

0,53

Standartinis atkuriamumo nuokrypis (SR) tūrio proc.

0,131

0,236

0,154

0,233

0,238

0,322

Santykinis standartinis atkuriamumo nuokrypis (RSDR) (proc.)

0,52

0,59

0,38

0,57

0,54

0,53

Atkuriamumo riba (R) tūrio proc.

0,37

0,66

0,43

0,65

0,67

0,90

Mėginių rūšys

 

 

 

 

 

 

A Vaisių likeris; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

 

B Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

 

C Viskis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

 

D Grapa; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

 

E Akvavit; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

 

F Romas; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

 

 

14. Faktinės etilo alkoholio koncentracijos tūrio proc. nustatymas spiritiniuose gėrimuose elektroniniu densimetru:

14.1. Metodo esmė.

Skysčio tankis nustatomas elektroniniu būdu, matuojant vibruojančio U-vamzdelio virpesius. Matuojant tiriamasis mėginys patalpinamas į vibracinę sistemą, kurios virpesių dažnis kinta priklausomai nuo pridėto tiriamojo mėginio masės;

14.2. Reagentai ir tirpalai.

Analizės metu, jei kitaip nenurodyta, naudojami tik analizinio grynumo reagentai ir 3 kokybės lygio vanduo pagal ISO 3696:1987 reikalavimus:

14.2.1. Acetonas (CAS 666-52-4) arba absoliutusis etilo alkoholis;

14.2.2. Sausas oras.

14.3. Įranga ir priemonės:

14.3.1. Densimetras su skaitmeniniu ekranu.

Tokiems matavimams atlikti taikomas elektroninis densimetras, kuriame tankis išreiškiamas g/cm3 5 skaičių po kablelio tikslumu.

Densimetras turi būti padėtas visiškai stabilioje, apsaugotoje nuo bet kokios vibracijos vietoje;

14.3.2. Temperatūros reguliavimas.

Densimetro matavimo rezultatai pripažįstami tik tuo atveju, kai matavimo celė yra sujungta su įmontuotu temperatūros reguliatoriumi, leidžiančiu pasiekti ne mažesnį kaip ±0,02°C temperatūros stabilumą.

Matavimo celės temperatūros palaikymas ir stebėjimas yra labai svarbus, nes 0,1°C temperatūros nuokrypis gali sudaryti 0,1 kg/m3 vertės tankio paklaidą;

14.3.3. Mėginio įšvirkštimo švirkštas arba automatinis mėginio ėmiklis.

14.4. Analizė:

14.4.1. Densimetro kalibravimas.

Parengiant prietaisą pirmam matavimui, įrenginys kalibruojamas vadovaujantis prietaiso gamintojo instrukcija. Įrenginys reguliariai kalibruojamas ir tikrinamas sertifikuotu pamatiniu etalonu arba iš sertifikuoto pamatinio etalono laboratorijoje pagamintu vidiniu pamatiniu tirpalu.

14.4.2. Tiriamojo mėginio tankio nustatymas:

14.4.2.1. Prieš matuojant, jei reikia, celė išplaunama acetonu arba absoliučiu alkoholiu ir išdžiovinama sausu oru. Celė praskalaujama mėginiu;

14.4.2.2. Mėginys įšvirkščiamas į celę (naudojant švirkštą arba automatinį ėmiklį) taip, kad visiškai ją užpildytų. Užpildant celę, turi būti pašalinami visi oro burbuliukai. Mėginys turi būti homogeniškas ir jame neturi būti jokių kietų dalelių. Prieš analizę bet kokios suspenduotos dalelės pašalinamos iš mėginio jį filtruojant;

14.4.2.3. Parodymams nusistovėjus, užrašoma tankio ρ20 ar alkoholio koncentracijos vertė.

14.4.3. Rezultatų išraiška.

Jei nustatomas tankis ρ20, alkoholio koncentracija nustatoma, naudojant alkoholio kiekio lenteles, kaip nurodyta 13.4.2.1.4 punkte.

14.5. Metodo charakteristikos (tikslumas).

Šiame punkte pateikiami tarplaboratorinių tyrimų metu gauti rezultatai, kurie buvo apdoroti statistiniais metodais. Tokie duomenys buvo gauti atlikus tarptautinius tyrimus pagal tarptautiniu mastu sutartas procedūras.

Tarplaboratorinių tyrimų vykdymo metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 16;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 6;

Mėginiai

A

B

C

D

E

F

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

11

13

15

16

14

13

Riktų skaičius (laboratorijų)

2

3

1

-

1

2

Priimtinų rezultatų skaičius

22

26

30

32

28

26

Vidutinė vertė () tūrio proc.

23,81

40,12

40,35

39,27

42,39

56,99

 

26,52(*)

 

 

43,10(*)

45,91(*)

63,31(*)

Standartinis pakartojamumo nuokrypis (Sr) tūrio proc.

0,044

0,046

0,027

0,079

0,172

0,144

Santykinis standartinis pakartojamumo nuokrypis (RSDr) (proc.)

0,17

0,12

0,07

0,19

0,39

0,24

Pakartojamumo riba (r) tūrio proc.

0,12

0,13

0,08

0,22

0,48

0,40

Standartinis atkuriamumo nuokrypis

(SR) tūrio proc.

0,054

0,069

0,083

0,141

0,197

0,205

Santykinis standartinis atkuriamumo nuokrypis (RSDR)

(proc.)

0,21

0,17

0,21

0,34

0,45

0,34

Atkuriamumo riba (R) tūrio proc.

0,15

0,19

0,23

0,40

0,55

0,58

Mėginių rūšys

 

 

 

 

 

 

A Vaisių likeris; iškrentanti vertė (*)

 

 

 

 

 

 

B Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

 

C Viskis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

 

D Grapa; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

 

E Akvavit; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

 

F Romas; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

 

 

15. Faktinės alkoholio koncentracijos tūrio proc. nustatymas spiritiniuose gėrimuose densimetru naudojant hidrostatines svarstykles:

15.1. Metodo esmė.

Alkoholio koncentracija spiritiniuose gėrimuose gali būti išmatuojama densimetrijos būdu naudojant hidrostatines svarstykles remiantis Archimedo dėsniu, pagal kurį kūną, panardintą į skystį ar dujas, išstumto tūrio masės centre aukštyn veikia jėga, lygi išstumto skysčio ar dujų sunkiui.

15.2. Reagentai ir tirpalai:

Analizės metu, jei kitaip nenurodyta, naudojami tik analizinio grynumo reagentai ir 3 kokybės lygio vanduo pagal ISO 3696:1987 reikalavimus.

15.2.1. Tirpalas plūdės valymui: natrio hidroksidas, 30 proc. m/v: 100 cm3 tirpalo pagaminti į 100 cm3 matavimo kolbą pasveriama 30 g natrio hidroksido ir praskiedžiama iki žymės 96 tūrio proc. koncentracijos etilo alkoholiu.

15.3. Įranga ir priemonės:

15.3.1. Vienos lėkštelės hidrostatinės svarstyklės, kurių padalos vertė 1 mg;

15.3.2. Specialiai prie svarstyklių pritvirtinta plūdė, kurios tūris ne mažesnis kaip 20 cm3, ir pakabinta ant siūlo, kurio skersmuo ne didesnis kaip 0,1 mm.;

15.3.3. Matavimo cilindras su lygio žyma. Plūdė turi būti pilnai panardinama į matuojamą skystį cilindre žemiau žymos; tik pakabintas siūlas gali kirsti matuojamo skysčio paviršių. Vidinis cilindro skersmuo turi būti mažiausiai 6 mm didesnis už plūdės skersmenį;

15.3.4. Termometras (arba temperatūros matavimo zondas), (10-40) °C, kurio padalos vertė 0,1°C, tikslumas 0,05°C;

15.3.5. Svareliai, kalibruoti oficialioje metrologijos įstaigoje.

Nustatymui galima naudoti dviejų lėkštelių svarstykles; metodo esmė aprašyta šio reglamento 9.2 punkte nurodyto techninio reglamento priedo 1 punkte.

15.4. Analizė.

Plūdė ir matavimo cilindras po kiekvieno matavimo praplaunami distiliuotu vandeniu, nusausinami švelniu, nepaliekančiu plaušų filtruojamuoju popieriumi ir praskalaujami tiriamuoju tirpalu. Siekiant išvengti alkoholio nugaravimo, matavimai atliekami tuoj pat, kai tik prietaisas stabilizuojasi:

15.4.1. Svarstyklių kalibravimas.

Nors svarstyklės paprastai turi vidinę kalibravimo sistemą, hidrostatinės svarstyklės kalibruojamos oficialioje metrologijos tarnyboje patikrintais svareliais;

15.4.2. Plūdės kalibravimas:

15.4.2.1. Į matavimo cilindrą iki žymės pripilama du kartus distiliuoto vandens (arba atitinkamo švarumo, pvz., mikrofiltrais išvalyto vandens, kurio elektrinis laidumas 18,2 MΩ/cm), kurio temperatūra yra (15-25) °C; geriausiai tinka 20 °C temperatūros vanduo;

15.4.2.2. Plūdė ir termometras panardinami į skystį, pamaišoma, užrašoma prietaiso tankio vertė ir, jei reikia, ji pataisoma taip, kad būtų lygi tai, kuri atitinka vandens tankį matavimo temperatūroje.

15.4.3. Kontrolinis matavimas naudojant vandens-alkoholio mišinį:

15.4.3.1. Į matavimo cilindrą iki žymės pripilama žinomos alkoholio koncentracijos vandens-alkoholio mišinio, kurio temperatūra yra (15-25) °C; geriausiai tinka 20 °C temperatūros mišinys;

15.4.3.2. Plūdė ir termometras panardinami į tiriamą tirpalą, pamaišoma, užrašoma prietaiso skysčio tankio (arba, jeigu galima, alkoholio koncentracijos) vertė. Taip nustatyta alkoholio koncentracija turi būti lygi anksčiau nustatytai alkoholio koncentracijai panaudotame vandens-alkoholio mišinyje.

Šis žinomos alkoholio koncentracijos mišinys gali būti panaudotas plūdės kalibravimui vietoj du kartus distiliuoto vandens.

15.4.4. Distiliato tankio (arba jo alkoholio koncentracijos, jeigu prietaisas tam tinka) matavimas:

15.4.4.1. Į matavimo cilindrą pripilama tiriamojo mėginio iki žymės;

15.4.4.2. Plūdė ir termometras panardinami į distiliatą, pamaišoma, užrašoma prietaiso skysčio tankio arba alkoholio koncentracijos vertė. Užrašoma temperatūra, jei tankis (ρt) matuojamas t°C temperatūroje;

15.4.4.3. Pasinaudojant vandens-alkoholio mišinių tankių ρT lentelėmis, ρt vertė patikslinama 20°C temperatūrai (OIV Analizės metodai, 1994, p. 17 – 29, II priedas, II lentelė).

15.4.5. Plūdės ir matavimo cilindro plovimas:

15.4.5.1. Plūdė panardinama į matavimo cilindrą su plovimo tirpalu;

15.4.5.2. Mirkoma vieną valandą, periodiškai pasukant plūdę;

15.4.5.3. Praskalaujama dideliu kiekiu vandentiekio vandens, o vėliau distiliuotu vandeniu;

15.4.5.4. Nuvaloma švelniu filtro, nepaliekančio plaušų, popieriumi. Ši procedūra atliekama plūdę naudojant pirmą kartą, vėliau reguliariai pagal poreikius.

15.4.6. Rezultatų išraiška.

Nustačius tankį ρ20, alkoholio koncentracija tūrio proc., apskaičiuojama, naudojant alkoholio stiprumo lenteles, kaip nurodyta šio reglamento 13.4.2.1.4 punkte.

15.5. Metodo charakteristikos (tikslumas).

Šiame punkte pateikiami tarplaboratorinių tyrimų metu gauti rezultatai, kurie buvo apdoroti statistiniais metodais. Tokie duomenys buvo gauti atlikus tarptautinius tyrimus pagal tarptautiniu mastu sutartas procedūras.

Tarplaboratorinių tyrimų metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 12;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 6;

Mėginiai

A

B

C

D

E

F

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

12

10

11

12

11

9

Riktų skaičius (laboratorijų)

-

2

1

-

1

2

Priimtinų rezultatų skaičius

24

20

22

24

22

18

Vidutinė vertė () tūrio proc.

23,80

40,09

40,29

39,26

42,38

57,16

 

26,51(*)

 

 

43,09(*)

45,89(*)

63,44(*)

Standartinis pakartojamumo nuokrypis (Sr) tūrio proc.

0,048

0,065

0,042

0,099

0,094

0,106

Santykinis standartinis pakartojamumo nuokrypis (RSDr) (proc.)

0,19

0,16

0,10

0,24

0,21

0,18

Pakartojamumo riba (r) tūrio proc.

0,13

0,18

0,12

0,28

0,26

0,30

Standartinis atkuriamumo nuokrypis (SR) tūrio proc.

0,060

0,076

0,073

0,118

0,103

0,125

Santykinis standartinis atkuriamumo nuokrypis (RSDR) (proc.)

0,24

0,19

0,18

0,29

0,23

0,21

Atkuriamumo riba (R) tūrio proc.

0,17

0,21

0,20

0,33

0,29

0,35

Mėginių pavyzdžiai

 

 

 

 

 

 

A Vaisių likeris; iškrentanti vertė (*)

 

 

 

 

 

 

B Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

 

C Viskis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

 

D Grapa; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

 

E Akvavit iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

 

F Romas; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

 

 

III. BENDROJO EKSTRAKTO NUSTATYMAS SPIRITINIUOSE GĖRIMUOSE SVORIO METODU

 

16. Taikymo sritis.

Šis metodas taikomas tik tiems spiritiniams gėrimams, kuriuose sauso ekstrakto kiekis yra ne didesnis kaip 15 g/dm3.

17. Norminės nuorodos.

LST EN ISO 3696:1996: Analizės vanduo. Apibūdinimas ir bandymo metodai.

18. Apibrėžimas.

Bendrasis sausas ekstraktas arba bendrasis sausų medžiagų kiekis – tai visų nelakiųjų tam tikromis nustatytomis fizikinėmis sąlygoms medžiagų suma.

 

19. Metodo esmė.

Liekanos, susidariusios išgarinus spiritinį gėrimą verdančio vandens vonioje ir išdžiovinus džiovinimo spintoje, pasvėrimas.

20. Įranga ir priemonės:

20.1.Plokščiadugnė cilindrinė 55 mm skersmens garinimo lėkštelė;

20.2. Verdančio vandens vonia;

20.3. A klasės 25 cm3 pipetė;

20.4. Džiovinimo spinta;

20.5. Eksikatorius;

20.6. Analizinės svarstyklės, kurių tikslumas 0,1 mg.

21. Tiriamųjų mėginių ėmimas ir mėginiai: prieš analizę mėginiai laikomi kambario temperatūroje.

22. Analizė:

22.1. Į iš anksto pasvertą plokščiadugnę cilindrinę garinimo lėkštelę pipete įpilama 25 cm3 spiritinio gėrimo, kuriame yra mažiau kaip 15 g/dm3 sausųjų medžiagų. Nuostoliams dėl išsitaškymo išvengti pirmą garinimo valandą lėkštelė padedama ant verdančio vandens vonios dangčio. Dar vieną valandą lėkštelė paliekama tiesiog verdančio vandens vonioje;

22.2. Džiovinimas baigiamas garinimo lėkštelę įdėjus dviem valandom į (105±3) °C temperatūros džiovinimo spintą. Garinimo lėkštelė atvėsinama eksikatoriuje ir pasveriama kartu su turiniu.

23. Apskaičiavimas.

Sausojo ekstrakto kiekis spiritiniame gėrime lygus gautą po džiovinimo liekanos masę dauginant iš 40; išreiškiama g/dm3 vienos dešimtosios tikslumu.

24. Metodo charakteristikos (tikslumas).

Šiame punkte pateikiami tarplaboratorinių tyrimų metu gauti rezultatai, kurie buvo apdoroti statistiniais metodais. Tokie duomenys buvo gauti atlikus tarptautinius tyrimus pagal tarptautiniu mastu sutartas procedūras.

Tarplaboratorinių tyrimų metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 10;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 4;

 

Mėginiai

A

B

C

D

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

9

9

8

9

Riktų skaičius (laboratorijų)

1

1

2

-

Priimtinų rezultatų skaičius

18

18

16

18

Vidutinė vertė () g/dm3

9,0

9,1

10,0

11,8

 

 

7,8

9,4

11,1

Standartinis pakartojamumo nuokrypis (Sr) g/dm3

0,075

0,441

0,028

0,123

Santykinis standartinis pakartojamumo nuokrypis (RSDr) (proc.)

0,8

5,2

0,3

1,1

Pakartojamumo riba (r) g/dm3

0,2

1,2

0,1

0,3

Standartinis atkuriamumo nuokrypis (SR) g/dm3

0,148

0,451

0,058

0,210

Santykinis standartinis atkuriamumo nuokrypis (RSDR) (proc.)

1,6

5,3

0,6

1,8

Atkuriamumo riba (R), g/dm3

0,4

1,3

0,2

0,6

Mėginių pavyzdžiai

 

 

 

 

A Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

B Romas; iškrentanti vertė.

 

 

 

 

C Grapa; iškrentanti vertė.

 

 

 

 

D Akvavit; iškrentanti vertė.

 

 

 

 

 

 

IV. LAKIŲJŲ MEDŽIAGŲ IR METANOLIO NUSTATYMO SPIRITINIUOSE GĖRIMUOSE METODAI

 

25. Bendroji dalis:

25.1. Apibrėžimai.

Techniniame reglamente dėl alkoholinių gėrimų terminų, apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų, patvirtintame žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 222 (šio reglamento 9.1 punktas) pateikiami minimalūs lakiųjų junginių, išskyrus etanolį ir metanolį, kiekiai spiritiniuose gėrimuose (rome, vynuogių spirite, vaisių spirite ir t. T.). Tik šiems gėrimams yra priimta nuostata, kad lakiųjų junginių kiekiai yra ekvivalentiški šių junginių koncentracijų sumai:

25.1.1. lakiosios rūgštys išreikštos acto rūgštimi;

25.1.2. aldehidai išreikšti etanaliu kaip etanalio (acetaldehido) ir etanalio frakcijos esančios 1,1 –dietoksietane (acetalis) suma;

25.1.3. aukštesnieji alkoholiai:1-propanolis, 1-butanolis, 2-butanolis, 2-metil-1-propanolis, nustatomi atskirai; 2-metil-1-butilpropanolis ir 3-metil-1-butanolis nustatomi kiekvienas atskirai arba kaip abiejų suma;

25.1.4. etilo acetatas.

Lakiųjų junginių nustatymui taikomi šie metodai:

- lakiosioms rūgštims - lakiųjų medžiagų rūgštingumo nustatymo metodas;

- aldehidams (etanaliui ir acetaliui), etilacetatui ir alkoholiams - dujų chromatografijos metodas (DC).

25.2. Lakiųjų junginių analizė dujų chromatografijos metodu.

Kitų nei aukščiau nurodytų lakiųjų junginių tyrimas dujų chromatografijos metodu gali būti ypač vertingas įvertinant distiliavimui panaudotų žaliavų kilmę ir realias distiliacijos sąlygas. Kai kurie spiritiniai gėrimai savo sudėtyje turi kvapiųjų lakiųjų junginių, kurie yra būdingi alkoholio gavimui panaudotoms žaliavoms, spiritinio gėrimo aromatui ir individualioms spiritinio gėrimo paruošimo savybėms. Tokie junginiai yra svarbūs įvertinant reikalavimus, nurodytus Techniniame reglamente dėl alkoholinių gėrimų terminų, apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų, patvirtintame žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 222 (šio reglamento 9.1 punktas).

26. Gamybos proceso lakiųjų junginių: aldehidų, aukštesniųjų alkoholių, etilacetato ir metanolio nustatymas dujų chromatografijos metodu:

26.1. Taikymo sritis.

Šis metodas taikomas 1,1-dietoksimetano (acetalio), 2-metil-1-butanolio (optiškai aktyvaus amilo alkoholio), 3-metil-1-butanolio (izoamilo alkoholio), metanolio (metilo alkoholio), etiletanoato (etilacetato), 1-butanolio (n-butanolio), 2-butanolio (antrinio butanolis), 2-metil-1-propanolio (izobutilo alkoholio), 1-propanolio (n-propanolio) ir etanalio (acetaldehido) nustatymui spiritiniuose gėrimuose dujų chromatografijos metodu. Analizuojama taikant vidinį etaloną, pvz., 3-pentanolį. Analičių koncentracijos išreiškiamos g 100 dm-3 absoliutaus alkoholio; prieš analizę nustatoma etilo alkoholio koncentracija. Šiuo metodu analizuojami tokie spiritiniai gėrimai: viskis, brendis, romas, vyno spiritas, vaisių spiritas, grapa;

26.2. Norminės nuorodos.

LST EN ISO 3696:1996. Analizės vanduo. Apibūdinimas ir bandymo metodai;

26.3. Apibrėžimas.

Gamybos proceso lakiosiomis medžiagomis vadinamos medžiagos, kurios kartu su etanoliu susidaro fermentacijos, distiliacijos ir brandinimo metu;

26.4. Metodo esmė.

Gamybos proceso lakiosios medžiagos spiritiniuose gėrimuose nustatomos tiesiogiai įšvirkščiant spiritinį gėrimą arba atitinkamai praskiestą spiritinį gėrimą į dujų chromatografijos (DC) sistemą. Prieš įšvirkštimą į spiritinį gėrimą įpilamas tinkamas vidinis etalonas. Gamybos proceso lakiosios medžiagos yra atskiriamos programuojant darbinės kolonėlės temperatūrą ir išmatuojamos, naudojant liepsnos jonizacijos detektorių (LJD). Kiekvienos gamybos proceso lakiosios medžiagos koncentracija nustatoma lyginant su vidinio etalono koncentracija įvertinant detektoriaus signalo vertes, kurios gaunamos kalibravimo metu tomis pačiomis chromatografijos sąlygomis kaip ir spiritinio gėrimo analizės metu;

26.5. Reagentai ir tirpalai.

Jei kitaip nenurodyta, naudojami didesnio kaip 97 proc. grynumo klasės reagentai, įsigyti iš ISO akredituoto tiekėjo su grynumo pažymėjimais ir iš kurių paruoštuose tyrimams skirtuose tirpaluose nėra kitų gamybos proceso lakiųjų junginių (tai patikrinama įšvirkščiant į DC atskirų lakiųjų junginių etalonų tirpalus, kurių koncentracija yra tokia pati kaip ir naudojama tyrimams, naudojant DC sąlygas, kaip aprašyta 26.4 punkte) ir mažiausiai 3 kokybės lygio distiliuotas vanduo, pagal ISO 3696 reikalavimus. Acetalis ir acetaldehidas laikomi tamsoje, mažesnėje kaip 5 °C temperatūroje; visi kiti reagentai laikomi kambario temperatūroje:

26.5.1. Absoliutus etanolis (CAS 64-17-5);

26.5.2. Metanolis (CAS 67-56-1);

26.5.3. 1-propanolis (CAS 71-23-8);

26.5.4. 2-metil-1-propanolis (CAS 78-33-1);

26.5.5. Tinkami naudoti vidiniai etalonai: 3-pentanolis (CAS 584-02-1), 1-pentanolis (CAS 71-41- 0), 4-metil-1-pentanolis (CAS 626-89-1) arba metilnonanoatas (CAS 1731-84-6);

26.5.6. 2-metil-1-butanolis (CAS 137-32-6);

26.5.7. 3-metil-1-butanolis (CAS 123-51-3);

26.5.8. Etilacetatas (CAS 141-78-6);

26.5.9. 1-butanolis (CAS 71-36-3);

26.5.10. 2-butanolis (CAS 78-92-2);

26.5.11. Acetaldehidas (CAS 75-07-0);

26.5.12. Acetalis (CAS 105-57-7);

26.5.13. 40 tūrio proc. koncentracijos etanolio tirpalas.

Norint paruošti 400 cm3/dm3 etanolio tirpalo, įpilama 400 cm3 absoliutaus etanolio (26.5.1 punktas) į 1 dm3 talpos matavimo kolbą ir praskiedžiama distiliuotu vandeniu iki žymės; tirpalas sumaišomas;

26.5.14. Etaloninių tirpalų gaminimas ir laikymas (procedūra naudota metodo patvirtinimui).

Visi etaloniniai tirpalai laikomi mažesnėje kaip 5 °C temperatūroje ir tinka vartoti vieną mėnesį. Gaminant tirpalus komponentai sveriami 0,1 mg tikslumu:

26.5.14.1. Etaloninis tirpalas – A.

Į 100 cm3 talpos matavimo kolbą, į kurią iš anksto įpilta apie 60 cm3 etanolio tirpalo (26.5.13 punktas), vengiant nugaravimo, pipete supilami lentelėje nurodyti medžiagų kiekiai, mišinys iki žymės praskiedžiamas etanolio tirpalu (26.5.13 punktas) ir gerai sumaišomas. Užrašoma tuščios kolbos, pridėtų junginių ir bendra kolbos turinio masė.

 

Junginiai

Tūris (cm3)

Metanolis (26.5.2 punktas)

3,0

1-propanolis (26.5.3 punktas)

3,0

2-metil-1-propanolis (26.5.4 punktas)

3,0

2-metil-1-butanolis (26.5.6 punktas)

3,0

3-metil-1-butanolis (26.5.7 punktas)

3,0

Etilacetatas (26.5.8 punktas)

3,0

1-butanolis (26.5.9 punktas)

3,0

2-butanolis (26.5.10 punktas)

3,0

Acetaldehidas (26.5.11 punktas)

3,0

Acetalis (26.5.12 punktas)

3,0

 

Siekiant išvengti galimų nuostolių dėl išgaravimo, acetalis ir acetaldehidas pilami pabaigoje;

26.5.14.2. Etaloninis tirpalas – B.

Į 100 cm3 talpos matavimo kolbutę įpilama apie 80 cm3 etanolio tirpalo (šio reglamento 26.5.13 punktas), pipete įlašinama 3 cm3 3-pentanolio ar kito atitinkamo vidinio etalono (šio reglamento 26.5.5 punktas), iki žymės praskiedžiama etanolio tirpalu (šio reglamento 26.5.13 punktas) ir gerai sumaišoma. Užrašoma kolbutės, pripilto 3-pentanolio ar kito vidinio etalono ir bendra kolbutės turinio masė;

26.5.14.3. Etaloninis tirpalas – C.

Į 100 cm3 talpos matavimo kolbutę įpilama apie 80 cm3 etanolio tirpalo (šio reglamento 26.5.13 punktas). Pipete įlašinama 1 cm3 tirpalo A (šio reglamento 26.5.14.1 punktas) ir 1 cm3 tirpalo B (šio reglamento 26.5.14.2 punktas). Iki žymės praskiedžiama etanolio tirpalu (šio reglamento 26.5.13 punktas) ir gerai sumaišoma. Užrašoma tuščios kolbutės, pridėtų junginių ir bendra kolbutės turinio masė;

26.5.14.4. Etaloninis tirpalas – D.

Analizės tęstinumo patvirtinimui, naudojant standartą A (šio reglamento 26.5.14.1 punktas), gaminamas kokybės kontrolės (KK) standartas. Į 100 cm3 talpos kolbutę įpilama apie 80 cm3 etanolio tirpalo (šio reglamento 26.5.13 punktas) ir pipete įlašinama 1 cm3 tirpalo A (šio reglamento 26.5.14.1 punktas). Iki žymės praskiedžiama etanolio tirpalu (šio reglamento 26.5.13 punktas) ir gerai sumaišoma. Užrašoma tuščios kolbutės, pridėtų junginių ir bendra kolbutės turinio masė;

26.5.14.5. Etaloninis tirpalas – E.

Į 100 cm3 talpos kolbą, pripildytą apie 80 cm3 etanolio tirpalo (šio reglamento 26.5.13 punktas), pipete įlašinama 10 cm3 tirpalo B (šio reglamento 26.5.14.2 punktas), iki žymės praskiedžiama etanolio tirpalu (šio reglamento 26.5.13 punktas) ir gerai sumaišoma. Užrašoma tuščios kolbos, pridėtų junginių ir bendra kolbos turinio masė;

26.5.14.6. Etaloniniai tirpalai LJD signalo tiesinės priklausomybės patikrinimui.

Į 100 cm3 talpos kolbas, pripildytas apie 80 cm3 etanolio tirpalo (šio reglamento 26.5.13 punktas), pipete lašinama 0, 0,1, 0,5, 1,0, 2,0 ml tirpalo A (šio reglamento 26.5.14.1 punktas) ir po 1 ml tirpalo B (reglamento 26.5.14.2 punktas), iki žymės praskiedžiama etanolio tirpalu (šio reglamento 26.5.13 punktas) ir gerai sumaišoma. Užrašomas tuščios kolbos, pridėtų junginių ir bendra kolbos turinio masė;

26.5.14.7. Kokybės kontrolės (KK) etaloninis tirpalas.

Į pasvertą indą pipete lašinama 9 cm3 etaloninio tirpalo D (šio reglamento 26.5.14.4 punktas) ir 1 cm3 etaloninio tirpalo E (šio reglamento 26.5.14.5 punktas), gerai sumaišoma. Užrašoma tuščios kolbos, pridėtų junginių ir bendra kolbos turinio masė.

26.6. Įranga ir priemonės:

26.6.1. Aparatas, tinkamas tankiui ir alkoholio koncentracijai matuoti;

26.6.2. Analizinės svarstyklės, kurių tikslumas 0,1mg;

26.6.3. Programuojamos temperatūros dujų chromatografas su liepsnos jonizacijos detektoriumi ir integratoriumi ar kita duomenų apdorojimo įranga, tinkama smailių plotams ar aukščiams matuoti;

26.6.4. Dujų chromatografijos kolonėlė(-ės), tinkama tokiam analičių atskyrimui, kad atskirų junginių (išskyrus 2-metil-1-butanolį ir 3-metil-1-butanolį) atskyrimo laipsnis būtų ne mažesnis kaip 1,3.

Tinkamų kolonėlių ir DC sąlygų pavyzdžiai:

26.6.4.1. 1 m ilgio ir 0,32 mm vidinio skersmens (v. S.) prieškolonėlė prijungta prie 50 m ilgio 0,32 mm v. S. CP-WAX 57 CB kolonėlės, padengtos 0,2 μm storio stabilizuoto polietilenglikolio sluoksniu, po kurios yra 50 m ilgio 0,32 mm v. S. Carbowax 400 kolonėlė, padengta 0,2 μm storio stacionariosios fazės sluoksniu. (Kolonėlės sujungiamos slėgiui atspariais sujungimais).

Nešančios dujos ir slėgis: Helis (135 kPa).

Kolonėlės temperatūra: 35 °C temperatūra palaikoma 17 min, po to temperatūra didinama iki 70°C 12 °C/min greičiu ir palaikoma 25 min.

Mėginio įšvirkštimo kameros temperatūra: 150°C.

Detektoriaus temperatūra: 250°C.

Įšvirkščiamo mėginio tūris: 1 μl; mėginio srauto paskirstymo santykis nuo 20 iki 100:1.

26.6.4.2. 1 m ilgio 0,32 v. S. prieškolonėlė sujungta su 50 m ilgio 0,32 mm v. S. CP-WAX 57 CB kolonėle, padengta 0,2 μm storio stabilizuoto polietilenglikolio sluoksniu. (Prieškolonėlė prijungiama slėgiui atspariu sujungimu).

Nešančios dujos ir jų slėgis: Helis (65 kPa).

Kolonėlės temperatūra: 35 °C temperatūra palaikoma 10 min, o po to didinama iki 110°C 5 °C/min1 greičiu, nuo 110 iki 190 °C 30 °C/min1 greičiu ir išlaikoma 2 min.

Mėginio įšvirkštimo kameros temperatūra: 260°C.

Detektoriaus temperatūra: 300°C.

Įšvirkščiamo tūris: 1 μl, mėginio srauto paskirstymo santykis 55:1;

26.6.4.3. Užpildoma kolonėlė (5 proc. CW 20M ant Carbopak B), 2 m ilgio, 2 mm v. S.

Kolonėlės temperatūra: 65°C temperatūra palaikoma 4 min., po to didinama iki 140°C 10°C/min1 greičiu, išlaikoma 5 min, didinama 140°C iki 150°C 5°C/min1 greičiu ir išlaikoma 3 min.

Mėginio įšvirkštimo kameros temperatūra: 65°C.

Detektoriaus temperatūra: 200°C.

Įšvirkščiamo mėginio tūris: 1 μl.

26.7. Tiriamojo mėginio ėmimas ir mėginiai:

26.7.1. Laboratoriniai mėginiai: gavus spiritinio gėrimo tiriamąjį mėginį, prieš tyrimą matuojama alkoholio koncentracija (šio reglamento 26.6.1 punktas).

26.8. Analizė:

26.8.1. Tyrimui naudojama dalis:

26.8.1.1. Pasveriamas tinkamai uždengtas svėrimo indas ir užrašoma jo masė;

26.8.1.2. Į indą pipete įlašinama 9 cm3 tiriamojo mėginio ir užrašoma masė (Mmėg);

26.8.1.3. Įpilama 1 cm3 vidinio etalono tirpalo E (šio reglamento 26.5.14.5 punktas) ir užrašoma masė (Mvet);

26.8.1.4. Tiriamoji medžiaga gerai sumaišoma stipriai supurtant (mažiausiai 20 kartų apverčiant). Prieš analizę mėginiai laikomi žemesnėje kaip 5 °C temperatūroje siekiant kiek galima labiau sumažinti galimus nuostolius dėl išgaravimo.

26.8.2. Tuščiasis tyrimas:

26.8.2.1. Svarstyklėmis keturių skaičių po kablelio tikslumu (šio reglamento 26.6.2 punktas) pasveriamas tinkamai uždengtas svėrimo indas ir užrašoma jo masė;

26.8.2.2. Į indą įpilama 9 cm3 400 cm3/dm3 koncentracijos etanolio tirpalo (26.5.13 punktas) ir užrašoma masė;

26.8.2.3. Į indą pipete įlašinama 1 cm3 etaloninio tirpalo E (šio reglamento 26.5.14.5 punktas) ir užrašoma masė;

26.8.2.4. Tyrimo tirpalas gerai sumaišomas (mažiausiai 20 kartų apverčiant). Prieš tyrimą mėginiai laikomi žemesnėje kaip 5 °C temperatūroje, siekiant kiek galima labiau sumažinti galimus nuostolius dėl išgaravimo.

26.8.3. Pirminis tyrimas.

Į dujų chromatografą įšvirkščiamas etaloninis tirpalas C (šio reglamento 26.5.14.3 punktas) siekiant įsitikinti, kad visos analitės pakankamai gerai atskiriamos, t. Y. atskyrimo laipsnis yra ne mažesnis kaip 1.3 (išskyrus 2-metil-1-butanolį ir 3-metil-1-butanolį);

26.8.4. Kalibravimas.

Kalibravimas tikrinamas pagal žemiau pateiktą procedūrą. Kiekvienas tiesinei priklausomybei patikrinti skirtas etaloninis tirpalas (šio reglamento 26.5.14.6 punktas) su vidiniu etalonu paeiliui analizuojamas atliekant tris pakartojimus, siekiant įsitikinti, kad signalo priklausomybė nuo analitės koncentracijos yra tiesinė.

Naudojant kiekvieno įšvirkštimo metu integratoriumi suskaičiuotus smailių plotus arba aukščius, kiekvienai lakiajai medžiagai suskaičiuojamas santykis R ir braižomas R priklausomybės nuo lakiosios medžiagos koncentracijos santykio su vidinio etalono (VE) koncentracija C. Turi būti gaunama tiesinė priklausomybė, kurios koreliacijos koeficientas ne mažesnis kaip 0,99;

 

R=

Lakiosios medžiagos smailės plotas ar aukštis

VE smailės plotas ar aukštis

 

C=

Lakiosios medžiagos koncentracija (μg/g)

VE koncentracija (μg/g)

 

26.8.5. Nustatymas.

Pirmiausiai įšvirkščiama etaloninio tirpalo C (šio reglamento 26.5.14.3 punktas), po to 2 kartus KK etaloninio tirpalo (šio reglamento 26.5.14.7 punktas).

Po to analizuojami tiriamieji mėginiai, kas dešimt mėginių analizuojant 1 KK etaloninį tirpalą įsitikinti, kad analizės vyksta stabiliai. Kas 5 mėginius analizuojamas etaloninis tirpalas C (šio reglamento 26.5.14.3 punktas).

26.9. Apskaičiavimas.

Gali būti naudojama automatinė duomenų apdorojimo sistema su sąlyga, kad duomenys gali būti patikrinti taikant žemiau aprašytas taisykles.

Išmatuojami lakiojo junginio ir vidinio etalono smailių plotai arba aukščiai:

26.9.1. Signalo faktoriaus skaičiavimas.

Iš chromatogramos, gautos įšvirkštus etaloninį tirpalą (šio reglamento 26.5.14.3 punktas), naudojant lygybę (1) apskaičiuojamas junginio signalo faktorius.

 

Signalo faktorius =

VE smailės plotas arba aukštis

´

Junginio konc. (μg/g)

(1)

Junginio smailės plotas arba aukštis

VE konc. (μg/g)

 

čia: VE = vidinis etalonas;

Junginio konc. = gamybos proceso lakiųjų junginių koncentracija tirpale C (šio reglamento 26.5.14.3 punktas);

VE konc. = vidinio etalono koncentracija tirpale C (šio reglamento 26.5.14.3 punktas);

26.9.1.2. Mėginio tyrimas.

Gamybos proceso lakiųjų junginių (GPLJ) koncentracijos mėginyje skaičiavimui naudojama lygybė (2).

 

GPLJ konc.(μg/g) =

Junginio smailės plotas arba aukštis

´

Mve (g)

´ Konc. VE (μg/g)´RF (2)

VE smailės plotis arba aukštis

Mmėg (g)

 

čia: Mmėg = mėginio masė (šio reglamento 26.8.1.2 punktas);

Mve = vidinio etalono masė (šio reglamento 26.8.1.3 punktas);

VE konc. = vidinio etalono koncentracija tirpale E (šio reglamento 26.5.14.5 punktas);

RF = signalo faktorius, apskaičiuotas naudojant (1) lygybę;

26.9.1.3. Kokybės kontrolės etaloninio tirpalo analizė.

Naudojant žemiau pateiktą lygybę (3), apskaičiuojama kokybės kontrolės etalono (šio reglamento 26.5.14.7 punktas) sudėtyje esančio junginio procentinė išgava:

 

Kokybės kontrolės išgava proc. =

Analitės koncentracija KK etalone

´

100 (3)

Analitės koncentracija tirpale D

 

Analitės koncentracija KK etalone skaičiuojama naudojant (1) ir (2) lygybes.

26.9.2. Galutinė rezultatų išraiška.

Naudojant (4) lygybę rezultatai iš μg/g1 perskaičiuojami į g/100 dm3 absoliutaus alkoholio:

Koncentracija g/100 dm3 absoliutaus alkoholio = Konc. (μg/g1)´ρ´10/(alkoholio koncentracija (tūrio proc.)´1000),

čia ρ = tankis kg/m3.

Rezultatai pateikiami 3 reikšminiais skaitmenimis ir daugiausiai vienos dešimtosios tikslumu, pvz., 11,4 g/100 dm3 absoliutaus alkoholio.

26.10. Kokybės užtikrinimas ir kontrolė (naudojama metodo patvirtinimui).

Naudojant (2) lygybę, apskaičiuojama junginio, esančio kokybės kontrolės etaloninių tirpalų, pagamintų pagal šio reglamento 26.8.1.1–26.8.1.4 punktų procedūras, sudėtyje koncentracija. Naudojant (3) lygybę, apskaičiuojama nustatytos analitės procentinė išgava. Jei analizės metu gautų rezultatų vertė yra ±10 proc. nuo teoretinės vertės, analizę galim tęsti. Kitu atveju nustatoma ir pašalinama netikslumo priežastis;

26.11. Metodo charakteristikos (tikslumas).

Šiame punkte pateikiami statistiškai apdoroti tarplaboratorinių tyrimų rezultatai. Buvo įvertintos šių junginių analizės charakteristikos: metanolio, 2-butanolio, 1-propanolio, 1-butanolio, 2-metil-1-propanolio, 2-metil-1-butanolio.

Tarplaboratorinių tyrimų metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 32;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 5;

Analitė - etanalis.

Mėginiai

A

B

C

D

E

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

28

26

27

27

28

Riktų skaičius (laboratorijų)

2

4

3

3

2

Priimtinų rezultatų skaičius

56

52

54

54

56

Vidutinė vertė () μg/g

63,4

71,67

130,4

38,4

28,6

 

 

 

 

13,8(*)

52,2(*)

Standartinis pakartojamumo nuokrypis (Sr), μg/g

3,3

1,9

6,8

4,1

3,6

Santykinis standartinis pakartojamumo nuokrypis (RSDr) (proc.)

5,2

2,6

5,2

15,8

8,9

Pakartojamumo riba (r), μg/g

9,3

5,3

19,1

11,6

10,1

Standartinis atkuriamumo nuokrypis (SR), μg/g

12

14

22

6,8

8,9

Santykinis standartinis atkuriamumo nuokrypis (RSDR) (proc.)

18,9

19,4

17,1

26,2

22,2

Atkuriamumo riba (R), μg/g

33,5

38,9

62,4

19,1

25,1

Mėginių pavyzdžiai

 

 

 

 

 

A Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

B Kiršas; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

C Grapa; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

D Viskis; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

E Romas; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

Tarplaboratorinių tyrimų metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 32;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 5;

Analitė – etilacetatas.

Mėginiai

A

B

C

D

E

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

24

24

25

24

24

Riktų skaičius (laboratorijų)

2

2

1

2

2

Priimtinų rezultatų skaičius

48

48

50

48

48

Vidutinė vertė (), μg/g

96,8

1 046

120,3

112,5

99,1

 

 

 

 

91,8(*)

117,0(*)

Pakartojamumo standartinis nuokrypis (Sr), μg/g

2,2

15

2,6

2,1

2,6

Pakartojamumo santykinis standartinis nuokrypis (RSDr) (proc.)

2,3

1,4

2,1

2,0

2,4

Pakartojamumo rėžis (r), μg/g

6,2

40,7

7,2

5,8

7,3

Atkuriamumo standartinis nuokrypis (SR), μg/g

6,4

79

8,2

6,2

7,1

Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis (RSDR) (proc.)

6,6

7,6

6,8

6,2

6,6

Atkuriamumo riba (R), μg/g

17,9

221,9

22,9

17,5

20,0

Mėginių pavyzdžiai

 

 

 

 

 

A Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

B Kiršas; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

C Grapa; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

E Romas; iškrentančios vertės (*).

 

 

 

 

 

Tarplaboratorinių tyrimų metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 32;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 5;

Analitė – acetalis.

Mėginiai

A

B

C

D

E

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

20

21

22

17

21

Riktų skaičius (laboratorijų)

4

3

2

4

3

Priimtinų rezultatų skaičius

40

42

44

34

42

Vidutinė vertė (), μg/g

35,04

36,46

68,5

20,36

15,1

 

 

 

 

6,60(*)

28,3(*)

Standartinis pakartojamumo nuokrypis (Sr), μg/g

0,58

0,84

1,6

0,82

1,9

Santykinis standartinis pakartojamumo nuokrypis (RSDr) (proc.)

1,7

2,3

2,3

6,1

8,7

Pakartojamumo riba (r), μg/g

1,6

2,4

4,4

2,3

5,3

Atkuriamumo standartinis nuokrypis (SR), μg/g

4,2

4,4

8,9

1,4

3,1

Santykinis standartinis atkuriamumo nuokrypis (RSDR) (proc.)

12,1

12,0

13,0

10,7

14,2

Atkuriamumo riba (R), μg/g

11,8

12,2

25,0

4,0

8,7

Mėginių pavyzdžiai

 

 

 

 

 

A Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

B Kiršas; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

C Grapa; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

D Viskis; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

E Romas; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

Tarplaboratorinių tyrimų metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 32;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 5;

Analitė bendras – etanalis.

Mėginiai

A

B

C

D

E

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

23

19

22

21

22

Riktų skaičius (laboratorijų)

1

5

2

3

2

Priimtinų rezultatų skaičius

46

38

44

42

44

Vidutinė vertė (), μg/g

76,5

85,3

156,5

45,4

32,7

 

 

 

 

15,8(*)

61,8(*)

Standartinis pakartojamumo nuokrypis (Sr), μg/g

3,5

1,3

6,5

4,4

3,6

Santykinis standartinis pakartojamumo nuokrypis (RSDr) (proc.)

4,6

1,5

4,2

14,2

7,6

Pakartojamumo riba (r), μg/g

9,8

3,5

18,3

12,2

10,0

Standartinis atkuriamumo nuokrypis (SR), μg/g

13

15

24,1

7,3

9,0

Santykinis standartinis atkuriamumo nuokrypis (RSDR) (proc.)

16,4

17,5

15,4

23,7

19,1

Atkuriamumo riba (R), μg/g

35,2

41,8

67,4

20,3

25,2

Mėginių pavyzdžiai

 

 

 

 

 

A Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

B Kiršas; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

C Grapa; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

D Viskis; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

E Romas; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

Tarplaboratorinių tyrimų metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 32;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 5;

Analitė – metanolis.

Mėginiai

A

B

C

D

E

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

26

27

27

28

25

Riktų skaičius (laboratorijų)

4

3

3

1

4

Priimtinų rezultatų skaičius

52

54

54

56

50

Vidutinė vertė (), μg/g

319,8

2 245

1 326

83,0

18,6

 

 

 

 

61,5(*)

28,9(*)

Standartinis pakartojamumo nuokrypis (Sr), μg/g

4,4

27

22

1,5

1,3

Santykinis standartinis pakartojamumo nuokrypis (RSDr) (proc.)

1,4

1,2

1,7

2,1

5,6

Pakartojamumo riba (r), μg/g

12,3

74,4

62,5

4,3

3,8

Atkuriamumo standartinis nuokrypis (SR), μg/g

13

99

60

4,5

2,8

Santykinis standartinis atkuriamumo nuokrypis (RSDR) (proc.)

3,9

4,4

4,6

6,2

11,8

Atkuriamumo riba (R), μg/g

35,2

278,3

169,1

12,5

7,9

Mėginių pavyzdžiai

 

 

 

 

 

A Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

B Kiršas; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

C Grapa; tikslus pasikartojamumas.

 

 

 

 

 

D Viskis; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

E Romas; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

Tarplaboratorinių tyrimų metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 32;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 4;

Analitė – 2-butanolis.

Mėginiai

A

B

C

E

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

21

27

29

22

Riktų skaičius (laboratorijų)

4

3

1

3

Priimtinų rezultatų skaičius

42

54

58

44

Vidutinė vertė (), μg/g

5,88

250,2

27,57

5,83

 

 

 

 

14,12(*)

Standartinis pakartojamumo nuokrypis (Sr), μg/g

0,40

2,2

0,87

0,64

Santykinis standartinis pakartojamumo nuokrypis (RSDr) (proc.)

6,8

0,9

3,2

6,4

Pakartojamumo riba (r), μg/g

1,1

6,1

2,5

1,8

Standartinis atkuriamumo nuokrypis (SR), μg/g

0,89

13

3,2

0,87

Santykinis standartinis atkuriamumo nuokrypis (RSDR) (proc.)

15,2

5,1

11,5

8,7

Atkuriamumo riba (R), μg/g

2,5

35,5

8,9

2,4

Mėginių pavyzdžiai

 

 

 

 

A Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

B Kiršas; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

C Grapas; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

E Romas; iškrentanti reikšmė (*).

 

 

 

 

Tarplaboratorinių tyrimų metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 32;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 5;

Analitė: 1-propanolis.

Mėginiai

A

B

C

D

E

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

29

27

27

29

29

Riktų skaičius (laboratorijų)

2

4

3

2

2

Priimtinų rezultatų skaičius

58

54

54

58

58

Vidutinė vertė (), μg/g

86,4

3 541

159,1

272,1

177,1

 

 

 

 

229,3(*)

222,1(*)

Standartinis pakartojamumo nuokrypis (Sr), μg/g

3,0

24

3,6

2,3

3,3

Santykinis standartinis pakartojamumo nuokrypis (RSDr) (proc.)

3,4

0,7

2,3

0,9

1,6

Pakartojamumo riba (r), μg/g

8,3

68,5

10,0

6,4

9,1

Atkuriamumo standartinis nuokrypis (SR), μg/g

5,3

150

6,5

9,0

8,1

Santykinis standartinis atkuriamumo nuokrypis (RSDR) (proc.)

6,1

4,1

4,1

3,6

4,1

Atkuriamumo riba (R), μg/g

14,8

407,2

18,2

25,2

22,7

Mėginių pavyzdžiai

 

 

 

 

 

A Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

B Kiršas; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

C Grapa; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

D Viskis; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

E Romas; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

Tarplaboratorinių tyrimų metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 32;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 3;

Analitė – 1-propanolis.

Mėginiai

 

A

B

C

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

20

22

22

Riktų skaičius (laboratorijų)

4

4

6

Priimtinų rezultatų skaičius

40

44

44

Vidutinė vertė (), μg/g

3,79

5,57

7,54

Standartinis pakartojamumo nuokrypis (Sr), μg/g

0,43

0,20

0,43

Santykinis standartinis pakartojamumo nuokrypis (RSDr) (proc.)

11,2

3,6

5,6

Pakartojamumo riba (r), μg/g

1,1

0,6

1,2

Atkuriamumo standartinis nuokrypis (SR), μg/g

0,59

0,55

0,82

Atkuriamumo santykinis standartinis nuokrypis (RSDR) (proc.)

15,7

9,8

10,8

Atkuriamumo rėžis (R), μg/g

1,7

1,5

2,3

Mėginių pavyzdžiai

 

 

 

A Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

B Kiršas; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

C Grapa; iškrentanti vertė. (*).

 

 

 

Tarplaboratorinių tyrimų metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 32;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 5;

Analitė – 2-metil-1-propanolis.

Mėginiai

A

B

C

D

E

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

28

31

30

26

25

Riktų skaičius (laboratorijų)

3

0

1

5

6

Priimtinų rezultatų skaičius

56

62

60

52

50

Vidutinė vertė (), μg/g

174,2

111,7

185,0

291,0

115,99

 

 

 

 

246,8(*)

133,87(*)

Standartinis pakartojamumo nuokrypis (Sr), μg/g

2,3

1,6

2,5

1,8

0,74

Santykinis standartinis pakartojamumo nuokrypis (RSDr) (proc.)

1,3

1,4

1,3

0,7

0,6

Pakartojamumo riba (r), μg/g

6,4

4,5

6,9

5,0

2,1

Standartinis atkuriamumo nuokrypis (SR), μg/g

8,9

8,9

9,7

6,0

6,2

Santykinis standartinis atkuriamumo nuokrypis (RSDR) (proc.)

5,1

8,0

5,2

2,2

5,0

Atkuriamumo riba (R), μg/g

24,9

24,9

27,2

16,9

17,4

Mėginių pavyzdžiai

 

 

 

 

 

A Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

B Kiršas; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

C Grapa; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

D Viskis; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

E Romas; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

Tarplaboratorinių tyrimų metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 32;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 5;

Analitė – 2-metil-1-butanolis.

Mėginiai

A

B

C

D

E

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

25

26

25

27

25

Riktų skaičius (laboratorijų)

3

2

3

1

2

Priimtinų rezultatų skaičius

50

52

50

54

50

Vidutinė vertė (), μg/g

113,0

48,3

91,6

72,1

39,5

 

 

 

 

45,2(*)

61,5(*)

Standartinis pakartojamumo nuokrypis (Sr), μg/g

2,1

1,5

1,7

2,3

2,3

Santykinis standartinis pakartojamumo nuokrypis (RSDr) (proc.)

1,9

3,1

1,8

3,9

4,5

Pakartojamumo riba (r), μg/g

6,0

4,2

4,7

6,4

6,3

Standartinis atkuriamumo nuokrypis (SR), μg/g

7,4

3,8

6,6

4,7

4,5

Santykinis standartinis atkuriamumo nuokrypis (RSDR) (proc.)

6,6

7,9

7,2

8,1

8,8

Atkuriamumo riba (R), μg/g

20,8

10,7

18,4

13,3

12,5

Mėginių pavyzdžiai

 

 

 

 

 

A Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

B Kiršas; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

C Grapa; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

D Viskis; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

E Romas; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

Tarplaboratorinių tyrimų metai: 1997;

Laboratorijų skaičius: 32;

Tiriamųjų mėginių skaičius: 5;

Analitė – 3-metil-1-butanolis.

Mėginiai

A

B

C

D

E

Laboratorijų skaičius atmetus riktus

23

23

24

27

21

Riktų skaičius (laboratorijų)

5

5

4

1

6

Priimtinų rezultatų skaičius

46

46

48

54

42

Vidutinė vertė (), μg/g

459,4

242,7

288,4

142,2

212,3

 

 

 

 

120,4(*)

245,6(*)

Standartinis pakartojamumo nuokrypis (Sr), μg/g

5,0

2,4

3,4

2,4

3,2

Santykinis standartinis pakartojamumo nuokrypis (RSDr) (proc.)

1,1

1,0

1,2

1,8

1,4

Pakartojamumo riba (r), μg/g

13,9

6,6

9,6

6,6

9,1

Standartinis atkuriamumo nuokrypis (SR), μg/g

29,8

13

21

8,5

6,7

Santykinis standartinis atkuriamumo nuokrypis (RSDR) (proc.)

6,5

5,2

7,3

6,5

2,9

Atkuriamumo riba (R), μg/g

83,4

35,4

58,8

23,8

18,7

Mėginių pavyzdžiai

 

 

 

 

 

A Brendis; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

B Kiršas; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

C Grapa; tikslus pasikartojimas.

 

 

 

 

 

D Viskis; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

E Romas; iškrentanti vertė (*).

 

 

 

 

 

______________