LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 1997 M. LIEPOS 7 D. ĮSAKYMO NR. 264 „DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2007 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 3-271

Vilnius

 

Pakeičiu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 264 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 72-1853; 2007, Nr. 22-853):

1. Išdėstau 35 punktą taip:

35. Uosto direkcija stato, naudoja ir plėtoja uosto hidrotechnikos įrenginius. Uosto direkcija turi teisę leisti uosto žemės naudotojui naudotis uosto hidrotechnikos įrenginiais, esančiais prie nuomojamo uosto žemės sklypo. Tai nurodoma tarp Uosto direkcijos ir uosto žemės naudotojo sudaromoje uosto žemės nuomos sutartyje.

Uosto direkcija turi teisę pareikalauti, kad uosto žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis nurodyta krantine ar jos dalimi, pateiktų išankstinį laivų atplaukimo suderintu laiku grafiką. Atsakymas į Uosto direkcijos paklausimą turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 24 valandas, nurodant laivo pavadinimą ir jo agentą.

Uosto hidrotechniniai įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 108-3467).“

2. Išdėstau 44 punktą taip:

44. Jei prie konkrečios krantinės 48 valandas ir ilgiau nebus švartuojami laivai krovos darbams ir pagalbinėms komercinėms (laivų aptarnavimas ir aprūpinimas, remontas, įgulos keitimas, krovinio laukimas, paraiškos krovos darbams laukimas ir kt.) operacijoms, Uosto direkcija, raštu suderinusi su uosto žemės naudotoju laivo stovėjimo prie krantinės laiką, turi teisę:

44.1. prie šių krantinių statyti:

44.1.1. valstybinį statusą turinčius laivus;

44.1.2. Lietuvos Respublikos ir užsienio karo laivus;

44.1.3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus;

44.1.4. keleivinius laivus;

44.1.5. specialios paskirties laivus;

44.1.6. avarinio gelbėjimo ir gaisrinius (pagal klasifikacinės bendrovės išduotuose dokumentuose nurodytą laivo paskirtį) laivus;

44.1.7. Lietuvos Respublikos ir užsienio hidrografinius, mokymo, mokslo tiriamuosius, gamtos apsaugos, medicinos pagalbos laivus;

44.1.8. laivus, dirbančius pagal Uosto direkcijos užsakymą ir atliekančius darbus, susijusius su Uosto direkcijos vykdomais projektais;

44.1.9. kitus (labdarą ir paramą atvežančius arba išvežančius, burinius) nekomercinės paskirties laivus;

44.1.10. avariją patyrusius ir prieglobsčio uosto prašančius laivus.

44.2. Šiais atvejais uosto žemės naudotojas gali reikalauti apmokėti tik už teikiamas laivams paslaugas ir aprūpinimą pagal laivo kapitono pateiktas paraiškas.“

3. Papildau 441 punktu:

441. Laivų atplaukimas, švartavimas ir išplaukimas registruojamas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste Uosto direkcijos nustatyta tvarka.“

4. Išdėstau 139 punktą taip:

139. Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei trečiųjų šalių žvejybos laivų atvežtus žuvininkystės produktus galima iškrauti tik prie galiojančiuose teisės aktuose nurodytų uosto krantinių.

Mažųjų žvejybos laivų prieplaukų naudojimo ir operatoriaus skyrimo tvarką, suderinęs su Susisiekimo ministerija, nustato žemės ūkio ministras.“

 

 

 

FINANSŲ MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS SUSISIEKIMO MINISTRĄ                                       RIMANTAS ŠADŽIUS