LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL CIVILINĖS METRIKACIJOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. gegužės 19 d. Nr. 1R-160
Vilnius
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-2007), 11.2 punktą.
2.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 129 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 60-2156).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160
CIVILINĖS METRIKACIJOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Civilinės metrikacijos taisyklės (toliau vadinama – šios taisyklės) reglamentuoja civilinės būklės aktų registravimo ir įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigose bei mirties registravimo seniūnijose tvarką.
2. Civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės (motinystės) pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą.
Seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai turi teisę registruoti asmens mirtį.
3. Civilinės būklės aktas registruojamas įrašant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos formos civilinės būklės akto įrašą ir išduodant šio įrašo tokia pat tvarka patvirtintos formos liudijimą. Liudijimų blankais civilinės metrikacijos įstaigas ir seniūnijas aprūpina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
4. Draudžiama įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau, savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims.
5. Duomenys apie asmenį į civilinės būklės aktų įrašus ir jų liudijimus įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-78; 1999, Nr. 28-793; 2004, Nr. 80-2836) ir šių taisyklių nustatyta tvarka.
6. Duomenys apie asmens tautybę civilinės būklės aktų įrašuose ir jų liudijimuose (išskyrus gimimo įrašą ir liudijimą) nurodomi asmens pageidavimu.
7. Registruojant civilinės būklės aktą, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo asmens tapatybę ir registruotiną aktą. Kai asmens tapatybės dokumente nėra pažymėta jo gyvenamoji vieta, turi būti pateikta gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma arba pažyma apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą.
Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybei įrodyti turi būti pateiktas Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba Lietuvos Respublikos pasas, arba asmens tapatybės kortelė, užsienio valstybės piliečio tapatybei įrodyti turi būti pateiktas atitinkamos valstybės piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė (toliau vadinama – asmens tapatybės dokumentas).
Teikiant prašymą dėl užsienio valstybėje įregistruotų civilinės būklės aktų įtraukimo į apskaitą, kartu su prašymu turi būti pateiktos asmens tapatybės dokumentų kopijos, kurių tikrumas paliudytas notaro arba konsulinio pareigūno parašu ir herbiniu antspaudu.
8. Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba.
Registruojant ir įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose bei liudijimuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš paso ar užsienio valstybės institucijos išduoto civilinės būklės akto įrašo liudijimo. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai negalima jų įrašyti. Tėvams pageidaujant, vaiko vardą ir (ar) pavardę rašyti pagal tarimą ir (ar) sugramatinant, turi būti pateiktas vaiko tėvų rašytinis prašymas ištaisyti jo vardą ir (ar) pavardę šių taisyklių nustatyta tvarka.
Registruojant ir apskaitant Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsienio valstybės piliečiu, taip pat jų vaiko gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, nustatančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.
9. Kiekvienas civilinės būklės akto įrašas įrašomas dviem egzemplioriais. Įrašai registruojami civilinės būklės aktų įrašų registre, kurio formą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Įrašai numeruojami eilės tvarka. Prieš įrašo eilės numerį nurodomas civilinės būklės aktų įrašų registro identifikacinis žymuo. Kiekviena įrašų rūšis numeruojama skyrium.
10. Civilinės būklės aktų įrašai pradedami numeruoti kasmet sausio 1 dieną ir numeruojami visus metus iš eilės iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
11. Įrašai visose civilinės būklės aktų įrašų blankų skiltyse turi būti išsamūs, be sutrumpinimų (išskyrus oficialias santrumpas), taip pat neleidžiama teksto braukyti, taisyti arba trinti. Tose skiltyse, kuriose į klausimus atsakoma neigiamai, civilinės būklės akto įraše rašomas žodis „nenurodyta“, o liudijimo blanke dedamas brūkšnys.
12. Jeigu asmuo nesupranta lietuvių kalbos, jis turi pasikviesti diplomuotą vertėją, už kurio paslaugas sumoka pats.
13. Asmeniui negalint dėl ligos ar kitų priežasčių pasirašyti, už jį pasirašo kitas asmuo, dalyvaujant civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojui, įrašančiam įrašą.
14. Jeigu registruojantis civilinės būklės aktą kurčiasis, nebylys arba kurčnebylis yra raštingas, tai pats perskaito akto įrašą ir jį pasirašo, o jeigu neraštingas – turi dalyvauti asmuo, sugebantis paaiškinti ir patvirtinti savo parašu, kad įrašo turinys atitinka kurčiojo, nebylio ar kurčnebylio valią.
15. Įrašant civilinės būklės akto įrašą aklajam, civilinės metrikacijos įstaigos tarnautojas perskaito įrašo turinį ir apie tai atitinkamai pažymi. Jeigu aklasis raštingas, jis pats įraše pasirašo, o jeigu neraštingas, jo pavedimu už jį pasirašo kitas asmuo.
16. Įrašytas civilinės būklės akto įrašas turi būti perskaitytas pareiškėjui (pareiškėjams) ir jo (jų) pasirašytas. Duomenys apie dalyvavusį vertėją ar kitą asmenį įrašomi santuokos įrašo skiltyje „Pastabos“.
17. Civilinės būklės akto įrašą įrašo ir pirmasis pasirašo civilinės metrikacijos įstaigos ar seniūnijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (toliau vadinama – tarnautojas). Po to jį pasirašo ir patvirtina antspaudu su valstybės herbo atvaizdu (toliau vadinama – herbinis antspaudas) įstaigos vadovas (vadovo pavaduotojas) ar seniūnas.
18. Apie gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, pavardės, vardo, tautybės pakeitimo ir mirties įrašų įrašymą pareiškėjams išduodami atitinkami liudijimai. Liudijimą pasirašo ir patvirtina herbiniu antspaudu įstaigos vadovas (vadovo pavaduotojas) ar seniūnas.
19. Civilinės būklės aktų įrašų pirmieji egzemplioriai saugomi civilinės metrikacijos įstaigoje, o jų antrieji egzemplioriai kas penkiolika dienų siunčiami Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Medicininiai mirties liudijimai ir kiti, mirties faktą liudijantys dokumentai, vieną kartą per mėnesį siunčiami Statistikos departamentui.
20. Civilinės metrikacijos įstaigose registruojant civilinės būklės aktus, taip pat papildant, taisant, keičiant aktų įrašus ir išduodant įrašų liudijimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava imama Lietuvos Respublikos valstybės rinkliavos įstatymo nustatyta tvarka.
21. Už užsienio valstybėse įregistruotų civilinės būklės aktų įtraukimą į apskaitą bei pakartotinų liudijimų išdavimą per konsulines įstaigas imamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio konsulinis mokestis Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
22. Civilinės būklės aktų įrašų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose teisėtumą prižiūri Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
23. Civilinės metrikacijos įstaigos ar seniūno atsisakymas įregistruoti civilinės būklės aktą, taip pat civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas atkurti, pakeisti ar papildyti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
II. GIMIMO REGISTRAVIMAS
25. Gimimas registruojamas vaiko tėvų pasirinkimu vaiko gimimo vietovės arba jo tėvų ar vieno iš jų deklaruotos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu toje valstybėje, kurioje gimė Lietuvos Respublikos piliečio vaikas, nėra Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos, jo tėvai turi teisę vaiko gimimą įregistruoti tos valstybės civilinės metrikacijos įstaigoje arba artimiausioje Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje, arba atsiųsdami vaiko gimimą patvirtinančius dokumentus atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai.
26. Rasto vaiko gimimas registruojamas jį radusio asmens arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu vaiko radimo vietovės civilinės metrikacijos įstaigoje.
27. Vaiko tėvams pageidaujant, civilinės metrikacijos įstaiga turi sukurti iškilmingą gimimo registravimo aplinką.
28. Apie vaiko gimimą pareiškia žodžiu arba raštu jo tėvai ar vienas iš jų, o jeigu tėvai serga, yra mirę ar dėl kitų priežasčių negali pareikšti, – giminaičiai, kaimynai, medicinos įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija arba vaiko teisių apsaugos institucija. Kai dėl vaiko gimimo įregistravimo kreipiasi ne jo tėvai, apie vaiko gimimą pareiškiama raštu. Pareiškime turi būti nurodyta, koks vaikui suteikiamas vardas ir pavardė, nurodoma jo tautybė.
29. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas, – per tris paras nuo gimimo laiko. Prašymas raštu dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo turi būti paduotas per tris paras nuo vaiko radimo laiko. Jeigu vaikas gimė negyvas medicinos įstaigoje, civilinės metrikacijos įstaigai apie tai privalo raštu pranešti šios medicinos įstaigos administracija.
30. Registruojant gimimą, turi būti pateikiami šie dokumentai:
30.1. sveikatos priežiūros įstaigos arba gydytojų konsultacinės komisijos išduotas pažymėjimas, kuriuo patvirtintas vaiko gimimo faktas ir laikas. Jeigu vaikas gimė negyvas arba mirė per pirmąsias šešias gyvenimo dienas, – medicininis perinatalinės mirties liudijimas. Jeigu vaikas gimė laive – laivo kapitono surašytas ir antspaudu patvirtintas laisvos formos aktas, kuriame nurodoma vaiko gimimo laikas ir lytis, motinos vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data; esant galimybei, nurodomi duomenys ir apie vaiko motinos sutuoktinį;
30.2. kartu pateikiami abiejų tėvų asmens tapatybės dokumentai ir santuokos liudijimas ar motinos asmens tapatybės dokumentas (kai motina nėra susituokusi su vaiko tėvu). Užsienio valstybės pilietis pateikia asmens tapatybės dokumentą, o asmuo be pilietybės – leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimą gyventi užsienio valstybėje.
Kai negalima pateikti antrojo iš tėvų asmens tapatybės dokumento dėl to, kad jis yra išvykęs, duomenys apie jį įrašomi remiantis Gyventojų registro centrinės duomenų bazės duomenimis arba vaiko tėvų santuokos liudijimu.
31. Registruojant rasto vaiko gimimą, pateikiamas rašytinis vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas, policijos įstaigos protokolas apie vaiko radimo aplinkybes, vietą ir laiką bei gydytojų konsultacinės komisijos išduotas pažymėjimas apie vaiko gimimą.
32. Kai vaiko tėvai nesusituokę, pateikiamas motinos asmens tapatybės dokumentas ir nustatytąja tvarka patvirtintas vaiko tėvo pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo bei vaiko tėvo asmens tapatybės dokumentas.
33. Vaiko gimimas registruojamas įrašant gimimo įrašą ir išduodant gimimo liudijimą. Duomenys į gimimo įrašą įrašomi tokia tvarka:
33.1. jei vaiko tėvai susituokę ir jų pavardės bei tautybė vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė, atsižvelgiant į jo lytį, ir tautybė. Vardas (du vardai) suteikiamas tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo arba pavardės (kai tėvų pavardės skirtingos), vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol tėvai nepateiks teismo nutarties suteikti vaikui vardą (pavardę). Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įrašo skiltyje „Vaiko tautybė“ įrašomas žodis „nenurodyta“. Duomenys apie tėvus įrašomi remiantis jų asmens tapatybės dokumentais, civilinės būklės aktų įrašais ir liudijimais, taip pat Gyventojų registro centrinės duomenų bazės duomenimis;
33.2. jei vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos buvęs sutuoktinis;
33.3. jei vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, tačiau pateiktas teismo nutartimi patvirtintas vaiko motinos, buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, bendras pareiškimas, vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu;
33.4. jei vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ir nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Duomenys apie motiną įrašomi remiantis jos asmens dokumentu. Duomenys apie vaiko tėvą neįrašomi;
33.5. registruojant rasto (taip pat medicinos įstaigoje motinos be asmens dokumentų pagimdyto ir palikto) vaiko gimimą, jo vardas, pavardė ir tautybė įrašomi vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu. Duomenys apie vaiko tėvus neįrašomi, o gimimo įrašo skiltyje „Pastabos“ įrašoma: „Vaikas rastas, tėvai nežinomi“ arba „Vaikas paliktas medicinos įstaigoje. Tėvai nežinomi“. Rasto vaiko gimimo data įrašoma remiantis gydytojų konsultacinės komisijos išduotu pažymėjimu;
33.6. gyvo gimusio vaiko gimimo įrašo 9 skiltyje nurodomas bendras motinai gimusių gyvų vaikų skaičius, įskaitant ir ką tik gimusį kūdikį;
33.7. negyvas gimęs vaikas registruojamas įrašant gimimo įrašą, kurio 8 skiltyje nurodoma, kad jis gimė negyvas. Įrašo 9 skiltyje nurodomas bendras motinai gimusių gyvų ir negyvų vaikų skaičius, įskaitant ir ką tik negyvą gimusį kūdikį. Asmens kodas nesuteikiamas.
Gimimo liudijimas neišduodamas, o išduodamas pažymėjimas laidojimo pašalpai gauti. Tėvams pageidaujant, išduodamas pažymėjimas apie tai, kad vaikas gimė negyvas, arba gimimo įrašo nuorašas;
33.8. jei gimęs vaikas mirė pirmąją gyvenimo savaitę ir jo gimimas nebuvo įregistruotas, įrašomi gimimo ir mirties įrašai, tačiau išduodamas tik mirties liudijimas ir pažymėjimai gimimo bei mirties pašalpoms gauti;
33.9. registruojant dvynių ir daugiau pagimdytų vaikų gimimą, kiekvienam iš jų įrašomas gimimo įrašas ir išduodamas gimimo liudijimas;
33.10. jei vaiko motina yra mirusi, pripažinta neveiksnia, taip pat jeigu negalima nustatyti jos gyvenamosios vietos, duomenys apie vaiko tėvą įrašomi remiantis jo asmens tapatybės dokumentu, o duomenys apie motiną – remiantis Gyventojų registro centrinės duomenų bazės duomenimis;
33.11. jei pareiškimas įregistruoti gimimą gautas praleidus įstatymo nustatytą gimimo registravimo terminą, gimimas registruojamas bendra tvarka;
33.12. vaiko gimimo vieta nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų deklaruota gyvenamoji vieta. Rasto vaiko gimimo vieta nurodoma jo radimo vieta;
34. Vaiko, kurio vienas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis, o kitas – Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis asmuo be pilietybės, gimimas registruojamas bendra tvarka. Vaiko gimimo įrašo nuorašas siunčiamas asmens be pilietybės deklaruotos gyvenamosios vietos policijos įstaigai.
Vaiko, kurio tėvai yra užsienio valstybės (valstybių) piliečiai, gimimas registruojamas bendra tvarka. Vaiko gimimo įrašo nuorašas siunčiamas šių piliečių deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje policijos įstaigai.
III. UŽSIENYJE GIMUSIO VAIKO GIMIMO ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ
36. Jei Lietuvos Respublikos piliečio vaiko gimimas po 1990 m. kovo 11 d. įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, jo tėvai privalo šį gimimą įtraukti į apskaitą jų deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Prašymas, taip pat dokumentai, reikalingi užsienyje gimusio vaiko gimimui įtraukti į apskaitą, civilinės metrikacijos įstaigai gali būti pateikti tiek per įgaliotą asmenį, tiek per Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą.
Vaiko tėvai (arba vienas iš vaiko tėvų) pateikia rašytinį prašymą įtraukti į apskaitą jų vaiko gimimą. Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai:
36.2. jei vaiko tėvai nėra susituokę, tėvystės pripažinimo pareiškimas arba teismo sprendimas dėl tėvystės nustatymo, išskyrus atvejus, kai vaikas įgijęs užsienio valstybės pilietybę, kurią liudija jo paso kopija;
36.3. užsienio valstybės institucijos išduoto gimimo liudijimo legalizuota kopija.
Prašymą įtraukti į apskaitą pasirašiusių asmenų (asmens) parašų ir pridedamų dokumentų kopijų tikrumas paliudijamas konsulinio pareigūno parašu ir herbiniu antspaudu. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, notariškai patvirtinti ir legalizuoti, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip.
IV. TĖVYSTĖS PRIPAŽINIMO IR TĖVYSTĖS NUSTATYMO REGISTRAVIMAS
37. Tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko motinos deklaruotos gyvenamosios vietos (jei vaiko gimimas nebuvo įregistruotas arba įregistruotas užsienio valstybėje) civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis notaro patvirtintu vyro, laikančio save vaiko tėvu, ir motinos bendru pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Jeigu tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, tėvystės pripažinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo pirmąjį egzempliorių.
38. Jei Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje gimusio vaiko tėvas yra Lietuvos Respublikos gyventojas, o vaiko motina yra užsienio valstybės gyventoja, tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko tėvo deklaruotos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
39. Jei vaiko motina mirusi, pripažinta neveiksnia ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar rašytinio sutikimo civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojo akivaizdoje nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, tėvystės pripažinimas registruojamas pateikus teismo patvirtintą pareiškimą. Tėvystės pripažinimas negali būti registruojamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo jam nesutinka pilnametis asmuo.
40. Jei tėvystė pripažinta vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, laikančio save vaiko tėvu, bendru pareiškimu, tėvystės pripažinimas registruojamas pateikus teismo patvirtintą bendrą pareiškimą.
41. Jei paduodamas notaro patvirtintas bendras pareiškimas pripažinti tėvystę, kol gims vaikas, turi būti pateikiama medicinos įstaigos išduota pažyma apie moters nėštumą.
42. Tėvystės nustatymas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo pirmąjį egzempliorių, remiantis teismo sprendimu nustatyti tėvystę. Jei vaiko gimimas įregistruotas ne Lietuvoje, tėvystės nustatymas registruojamas vaiko motinos deklaruotos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje.
43. Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas dar neįregistruotas, civilinės metrikacijos įstaiga šių taisyklių nustatyta tvarka įrašo vaiko gimimo įrašą. Duomenys apie vaiko tėvus įrašomi remiantis jų asmens tapatybės dokumentais, tėvo ir motinos bendru pareiškimu, Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis.
44. Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, ir tėvystės nustatymą, civilinės metrikacijos įstaiga, remiantis nustatytąja tvarka patvirtintu bendru pareiškimu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti tėvystę, įrašo civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašą. Duomenys apie motiną įrašomi remiantis jos asmens dokumentu. Duomenys apie tėvą įrašomi remiantis jo asmens dokumentu, teismo sprendimu ir Gyventojų registro duomenų bazės duomenimis. Pavardė, tautybė vaikui suteikiami: registruojant tėvystės pripažinimą – laikantis šių taisyklių 33.1 punkte nustatytos tvarkos, registruojant tėvystės nustatymą – paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė arba, motinos nurodymu, jam suteikiama tėvo pavardė ir tautybė. Išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas. Pirmiau išduotas vaiko gimimo liudijimas paimamas ir sunaikinamas nustatytąja tvarka.
45. Jei teismo sprendimu nuginčyta tėvystė, įrašomas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, papildymo įrašas, kuriuo iš vaiko gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą, ir išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas.
V. ĮVAIKINIMO REGISTRAVIMAS
47. Įvaikinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą, remiantis teismo sprendimu įvaikinti. Jei vaiko gimimas buvo įregistruotas ne Lietuvoje, įvaikinimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą įvaikinti, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
48. Registruojant įvaikinimą, įtėviai (įtėvis, įmotė) arba jų atstovas civilinės metrikacijos įstaigai privalo pateikti vaiko gimimo liudijimą ir teismo sprendimą įvaikinti bei savo asmens tapatybės dokumentus (dokumentą). Kai įregistruoti įvaikinimą prašo įtėvių įgaliotas asmuo, be išvardytų dokumentų, jis privalo pateikti nustatytąja tvarka patvirtintą įgaliojimą.
49. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio vaikas įvaikintas užsienio valstybės teismo sprendimu, civilinės metrikacijos įstaigai, registruojančiai įvaikinimą, turi būti pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti.
50. Registruojant įvaikinimą, įrašomas civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašas, kuriuo pakeičiami duomenys apie vaiką ir jo tėvus:
50.1. jei vaiką įvaikina vienas vyras arba viena moteris, antrojo iš vaiko tėvų duomenys išbraukiami, neįrašant naujų duomenų;
50.2. jeigu teismo sprendimu pakeistas įvaikio vardas, pavardė, tautybė, šie duomenys apie vaiką pakeičiami;
51. Pakeitus įvaikio gimimo įraše duomenis, išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas. Senasis gimimo liudijimas nustatytąja tvarka sunaikinamas.
52. Draudžiama be įtėvių sutikimo, o jiems mirus – be vaiko teisių apsaugos institucijos leidimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, pranešti civilinės metrikacijos įstaigoje esančius duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti, kad įtėviai nėra įvaikio tėvai. Įvaikis duomenis apie savo įvaikinimą turi teisę gauti sulaukęs pilnametystės.
VI. SANTUOKOS REGISTRAVIMAS
54. Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje specialiai tam pritaikytoje patalpoje. Iškilmingo santuokos registravimo procedūra atliekama lietuvių kalba.
55. Jei vienas iš susituokiančiųjų negali atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą įregistruoti santuokos dėl sunkios ligos, santuoka gali būti registruojama, gydančiajam gydytojui sutikus raštu, sergančiojo namuose arba ligoninėje. Apie gydytojo sutikimą įrašoma santuokos sudarymo įrašo skiltyje „Pastabos“.
56. Santuoką su asmeniu, esančiu tardymo izoliatoriuje arba atliekančiu bausmę pataisos darbų įstaigoje, registruoja šių įstaigų buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigos. Apie santuokos registravimo vietą pažymima santuokos sudarymo įrašo skiltyje „Pastabos“.
57. Norintieji susituokti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos prašymą paduoda asmeniškai. Užsienio valstybėje laikinai ar nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis prašymą įregistruoti santuoką su Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės piliečiu turi teisę paduoti per Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą. Tokiu atveju abiejų norinčių susituokti parašai turi būti patvirtinti konsulinio pareigūno parašu ir herbiniu antspaudu. Šių taisyklių 65 punkte nurodytas santuokos registravimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai prašymas gautas Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje.
58. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku be svarbių priežasčių neatvyksta įregistruoti santuokos arba prašymas atsiimamas.
59. Norintieji susituokti kartu su prašymu įregistruoti santuoką pateikia savo gimimo liudijimą ir asmens tapatybės dokumentą. Patikrinus šiuos dokumentus ir nustačius klaidą (klaidas) varde, pavardėje, gimimo datoje ar asmens kode, civilinės metrikacijos įstaiga atsisako priimti prašymą, iki bus pateiktas teisingas dokumentas.
Ištuoktas asmuo pateikia taip pat ištuokos liudijimą, o našlys – buvusio sutuoktinio mirties liudijimą.
Užsienio valstybės pilietis, paduodamas prašymą įregistruoti santuoką, privalo pateikti taip pat savo valstybės kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jo santuokai nėra kliūčių. Šis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir nustatytąja tvarka legalizuotas, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip.
60. Civilinės metrikacijos įstaiga, priėmusi prašymą, privalo susituokiančiuosius supažindinti su santuokos sudarymo sąlygomis ir santuokos registravimo tvarka, įsitikinti, kad šie asmenys yra vienas kitą painformavę apie savo sveikatos būklę ir šeiminę padėtį, taip pat jiems išaiškinti jų, kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų, teises bei pareigas ir įspėti dėl atsakomybės už kliūčių santuokai sudaryti nuslėpimą.
61. Santuokos registravimo laikas paskiriamas susitarus su susituokiančiaisiais remiantis šių taisyklių 65 punktu.
62. Prašymo įregistruoti santuoką padavimo faktas viešai skelbiamas civilinės metrikacijos įstaigoje ne vėliau kaip dvi savaitės iki santuokos registravimo dienos. Skelbime nurodoma ketinančių susituokti asmenų vardai, pavardės, gimimo datos, santuokos registravimo data ir laikas.
63. Jeigu prieš santuokos įregistravimą iš suinteresuoto asmens gaunamas prašymas, kad santuokai sudaryti yra įstatyme numatytų kliūčių, civilinės metrikacijos įstaiga privalo:
63.1. atidėti santuokos registravimą ir įpareigoti prašymą padavusį asmenį per tris dienas pateikti rašytinius prašyme nurodytų faktų įrodymus. Jeigu asmuo per tris dienas tokių įrodymų nepateikia, santuoka registruojama bendra tvarka;
64. Tokiais atvejais santuoka registruojama tik tada, kai pageidaujantys tuoktis asmenys pateikia civilinės metrikacijos įstaigai įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo prašymas dėl kliūčių sudaryti santuoką yra paneigtas kaip nepagrįstas.
65. Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos, dalyvaujant patiems susituokiantiesiems ir dviems liudytojams. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovas, norinčiųjų susituokti prašymu ir esant svarbioms priežastims (nėštumas, sunki liga, vaiko gimimas, jūreivio išplaukimas į jūrą ar kario išvykimas į oficialią karinę misiją užsienyje ilgesniam kaip 3 mėnesių laikui, asmens išvykimas į diplomatinę tarnybą), turi teisę registruoti santuoką nepraėjus vienam mėnesiui, tačiau ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo prašymo padavimo dienos. Tokiu atveju susituokti pageidaujantys asmenys turi pateikti atitinkamos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį nurodytą svarbią priežastį.
Užsienio valstybių piliečių santuoka registruojama bendra tvarka.
66. Santuoka registruojama iškilmingai, kai to pageidauja susituokiantieji. Iškilmingo santuokos registravimo patalpoje privalo būti Lietuvos Respublikos herbas ir valstybės vėliava, turi skambėti iškilminga muzika. Ceremonijoje dalyvaujantys civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojai turi būti iškilmingai apsirengę.
68. Pavardės sutuoktiniams suteikiamos vadovaujantis Civilinio kodekso 3.31 straipsniu. Tuo atveju, kai vyras pasirenka savo sutuoktinės mergautinę pavardę, jam suteikiama vyriška pavardės forma, jai suteikiama moteriška pavardės forma.
69. Apie Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančių užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės santuokų įregistravimą pranešama jų deklaruotos gyvenamosios vietos policijos institucijai, pasiunčiant santuokos įrašo kopiją.
VII. BAŽNYČIOS (KONFESIJŲ) NUSTATYTA TVARKA SUDARYTŲ SANTUOKŲ ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ
71. Lietuvos Respublikoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukiamos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos liudijimą.
72. Jei bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaryta laikotarpiu nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos liudijime) nurodyta data. Jeigu santuokos įtraukimo metu vienas iš sutuoktinių jau yra miręs, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo atkurtąjį santuokos įrašą.
73. Įtraukiant į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka po 2001 m. liepos 1 d. sudarytą santuoką, jeigu apie ją civilinės metrikacijos įstaigai pranešta per dešimt dienų po santuokos sudarymo, santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos liudijime) nurodyta santuokos data. Jeigu per šį terminą pranešimas nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Civilinės metrikacijos įstaigos apskaito tik tas santuokas, kurios bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų.
74. Kai vienas iš sutuoktinių, sudariusių po 2001 m. liepos 1 d. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, yra miręs, tokia santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama.
Užsienio valstybėje (išskyrus Europos Sąjungos valstybes, kuriose bažnytinė santuoka prilyginama civilinei santuokai ir į valstybės apskaitą jos įtraukti nereikia) esančioje bažnyčioje sudaryta santuoka į apskaitą Lietuvos Respublikoje neįtraukiama.
VIII. UŽSIENYJE SUDARYTŲ SANTUOKŲ APSKAITA
75. Lietuvos Respublikos piliečių po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybių institucijose įregistruotos santuokos įtraukiamos į apskaitą jų gyvenamosios vietovės Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos liudijimą. Nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių santuokas į apskaitą įtraukiamos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Prašymas, taip pat pridedami dokumentai, reikalingi užsienyje sudarytai santuokai įtraukti į apskaitą, civilinės metrikacijos įstaigai gali būti pateikti tiek per įgaliotą asmenį, tiek per Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą.
76. Civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą įtraukia tik tas santuokas, kurios užsienio valstybėse įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų.
77. Įtraukiant į apskaitą užsienyje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos liudijime nurodyta data.
78. Sutuoktiniai (arba vienas iš sutuoktinių) pateikia civilinės metrikacijos įstaigai rašytinį prašymą įtraukti į apskaitą jų santuoką. Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai:
78.3. jei sutuoktinis (sutuoktiniai) anksčiau buvo sudaręs santuoką, Lietuvos Respublikos pilietis (pilietė) pateikia ištuokos liudijimo kopiją, o užsienio valstybės pilietis (pilietė) – dokumento, liudijančio santuokos nutraukimą, kopiją. Prašymą įtraukti į apskaitą pasirašiusių asmenų (asmens) parašų ir pridedamų dokumentų kopijų tikrumas paliudijamas konsulinio pareigūno parašu ir herbiniu antspaudu. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, notariškai patvirtinti ir legalizuoti, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip.
IX. SANTUOKOS NUTRAUKIMO REGISTRAVIMAS
80. Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos nutraukimo įrašą ir išduodant ištuokos liudijimus.
81. Savivaldybių, kuriose neįsteigti apylinkės teismai, gyventojų santuokos nutraukimą registruoja buvusios sutuoktinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaiga.
82. Civilinės metrikacijos įstaiga, įregistravusi santuokos nutraukimą, išsiunčia šią santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo įrašo kopiją.
83. Registruojant santuokos nutraukimą, pavardės buvusiems sutuoktiniams paliekamos atsižvelgiant į jų pageidavimą, jeigu teismas, nutraukdamas santuoką, nenusprendė kitaip.
X. UŽSIENYJE NUTRAUKTŲ SANTUOKŲ APSKAITA
85. Lietuvos Respublikos piliečių santuokos nutraukimas su kitų valstybių piliečiais, po 1990 m. kovo 11 d. įregistruotas užsienio valstybių institucijose, įtraukiamas į apskaitą jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos nutraukimo įrašą ir išduodant ištuokos liudijimą. Nuolat užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių santuokų nutraukimas į apskaitą įtraukiamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje santuoką. Prašymas, taip pat dokumentai, reikalingi užsienyje nutrauktai santuokai įtraukti į apskaitą, civilinės metrikacijos įstaigai gali būti pateikti tiek per atstovą, tiek per Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą.
86. Įtraukiant į apskaitą užsienyje įregistruotą Lietuvos Respublikos piliečio santuokos nutraukimą, jo data laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame ištuokos liudijime arba teismo sprendime nurodyta data.
87. Prašymą įtraukti į apskaitą pasirašiusių asmenų (asmens) parašų ir pridedamų dokumentų kopijų tikrumas paliudijamas konsulinio pareigūno parašu ir herbiniu antspaudu. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, notariškai patvirtinti ir legalizuoti, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip.
Europos Sąjungos valstybių, išskyrus Danijos Karalystę, teismų sprendimų dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir santuokos nutraukimo legalizuoti nereikia.
Valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungai, taip pat Danijos Karalystės, teismų sprendimai dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir santuokos nutraukimo turi būti pripažinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.
XI. MIRTIES REGISTRAVIMAS
89. Mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos ar mirimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje arba seniūnijoje (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas), remiantis medicininiu mirties liudijimu ar kitu mirties faktą liudijančiu oficialiu dokumentu.
90. Asmenų, mirusių laisvės atėmimo vietoje, mirtį registruoja vietovės, kurioje yra atėmimo vieta, civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi laisvės atėmimo vietos administracijos pranešimu ir medicininiu mirties liudijimu.
91. Nežinomų (neatpažintų) asmenų mirtis registruojama lavono radimo vietovės arba teismo medicinos ekspertizę atlikusios įstaigos buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
92. Mirtis, remiantis teismo sprendimu paskelbti asmenį mirusiu ar nustačius asmens mirties faktą, registruojama sprendimą priėmusio teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaiga.
93. Lietuvoje mirusių kitų valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės mirtys registruojamos tokia pat tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos piliečių mirtys.
94. Mirtis registruojama mirusiojo giminaičių, kaimynų ir kitų fizinių asmenų, taip pat sveikatos priežiūros įstaigos arba policijos pareiškimu, kuris turi būti paduotas ne vėliau kaip per tris paras nuo mirimo arba mirusiojo suradimo laiko.
95. Kartu su pareiškimu įregistruoti mirtį ją registruojančiai įstaigai turi būti pateiktas medicininis mirties liudijimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu. Jei mirtis įregistruota remiantis laikinu medicininiu mirties liudijimu, jis ne vėliau kaip per vieną mėnesį turi būti pakeistas galutiniu.
96. Mirtis registruojama įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Mirties įraše ir liudijime nurodomas mirties priežasties kodas.
97. Jeigu mirusysis turėjo pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jis registruojant mirtį paimamas. Mirusiųjų asmens tapatybės dokumentai kartą per mėnesį perduodami policijos institucijai, pridedant aprašą. Jeigu mirusiojo asmens tapatybės dokumentas registruojant mirtį nebuvo pateiktas, apie tai pažymima apraše.
Lietuvos Respublikoje mirusio užsienio valstybės piliečio asmens tapatybės dokumentas kartu su mirties įrašo kopija siunčiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kuri šiuos dokumentus perduoda atitinkamos valstybės konsulinei įstaigai.
98. Registruojant rasto asmens mirtį, kai medicininiame mirties liudijime mirties data nenurodyta, ja įrašoma lavono radimo diena.
99. Registruojant mirtį remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kai sprendime mirties data nenurodyta, ja įrašoma šio sprendimo įsiteisėjimo diena.
100. Vieną iš sutuoktinių teismo sprendimu paskelbus mirusiu, kartu su mirties įrašu įrašomas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, papildymo įrašas, kuriuo paskelbto mirusiu asmens santuokos įrašo skiltis „Pastabos“ papildoma įrašu apie santuokos pabaigą. Atsiradus paskelbtam mirusiu sutuoktiniui, jo mirties įrašas anuliuojamas ir, jeigu abu sutuoktiniai per tris mėnesius nuo teismo sprendimo panaikinti sprendimą paskelbti mirusiu įsiteisėjimo dienos padavė civilinės metrikacijos įstaigai bendrą prašymą atnaujinti jų santuoką, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, papildymo įrašą, kuriuo paskelbto mirusiu asmens santuokos įrašo skiltis „Pastabos“ papildoma įrašu apie santuokos atnaujinimą.
101. Užsienyje po 1990 m. kovo 11 d. mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar kito nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo mirtis įtraukiama į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis į lietuvių kalbą išverstu užsienio valstybės atitinkamos įstaigos išduotu medicininiu mirties liudijimu arba mirties liudijimu (išrašu iš mirčių registro), įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą.
XII. CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮRAŠŲ PAPILDYMAS, IŠTAISYMAS IR PAKEITIMAS
102. Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu tvirtinamos Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės.
103. Civilinės būklės aktų įrašus papildo, ištaiso ir pakeičia, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo, jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaiga. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų papildymo, ištaisymo ir pakeitimo klausimai sprendžiami teismine tvarka.
104. Prašymą papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą turi teisę paduoti asmuo, kuriam įrašytas šis įrašas, ar jo atstovas.
105. Mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašus civilinės metrikacijos įstaigos minėtų asmenų įstatyminių ir testamentinių įpėdinių prašymu turi teisę papildyti, ištaisyti ir pakeisti tik tais atvejais, kai klaidas ir kitus netikslumus liudija kiti mirusiųjų civilinės būklės aktų įrašai arba mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašų, arba jų atžvilgiu priimti teismo sprendimai.
106. Prašymas papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės aktų įrašą pateikiamas asmens gyvenamosios vietovės, o įstaigų, globojančių nepilnamečius ir neveiksnius asmenis, prašymai – jų buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienio valstybėje, prašymai pateikiami Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui per Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas.
107. Prašyme papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, pildytino, taisytino ar keistino civilinės būklės akto įrašo pavadinimas, eilės numeris ir įrašymo data, aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas. Prie prašymo pridedamas pildytino, taisytino ar keistino civilinės būklės akto įrašo liudijimas, taip pat kiti dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes.
108. Jei pareiškėjas negali pateikti papildytinų ar keistinų civilinės būklės aktų įrašų nuorašų arba kitų reikalingų dokumentų, jų nuorašus iš kitų civilinės metrikacijos įstaigų ar archyvų išreikalauja pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaiga. Civilinės būklės aktų įrašų nuorašai iš kitų valstybių gaunami Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.
109. Jei civilinės būklės akto įrašas yra dingęs, jį papildyti, ištaisyti ar pakeisti leidžiama tik po to, kai jis nustatytąja tvarka yra atkurtas.
110. Papildyti civilinės būklės aktų įrašus leidžiama, jei:
111. Ištaisyti civilinės būklės aktų įrašus leidžiama:
111.1. jei asmens gimimo įraše įrašytas sutrumpintas, mažybinis ar maloninis vardas ar iškraipyta pavardė;
111.2. kai asmens vardą, pavardę jo civilinės būklės aktų įrašuose norima suvienodinti su vardu, pavarde, įrašytais jo asmens tapatybės dokumente;
111.4. gyventojų registro tarnybai ar civilinės metrikacijos įstaigai nustačius klaidą jos ar kitos civilinės metrikacijos įstaigos įrašytame įraše;
112. Pakeisti civilinės būklės aktų įrašus leidžiama:
112.2. jei reikia pakeisti asmens lytį, vardą ir pavardę dėl lyties pasikeitimo (hermafroditui) ar pakeitimo;
113. Civilinės būklės akto įrašas papildomas, ištaisomas ir keičiamas įrašant nustatytos formos civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašą.
Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įraše nurodomi papildomo, ištaisomo ar keičiamo įrašo duomenys, asmens vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data, išdėstomas keičiamasis tekstas bei naujasis įrašo tekstas ir nurodomas pagrindas, kuriuo remiantis įrašas papildomas ar keičiamas, taip pat grąžintų civilinės būklės aktų liudijimų duomenys.
114. Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašai formuojami į atskiras bylas ir saugojami laikantis nustatytos civilinės būklės aktų įrašų saugojimo tvarkos.
115. Papildytų, ištaisytų ir pakeistų civilinės būklės aktų įrašų bylose (knygose) dedamos rodyklės su nuorodomis į bylą, kurioje yra naujai įsigaliojęs įrašas.
116. Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašas įrašomas remiantis:
116.2. Teisingumo ministerijos patvirtinta civilinės metrikacijos įstaigos vadovo išvada pakeisti asmens vardą, pavardę ar tautybę;
116.3. civilinės metrikacijos įstaigos vadovo patvirtinta išvada ištaisyti, papildyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą;
116.4. Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos surašytu civilinės būklės akto įrašo klaidų protokolu;
116.5. medicinos įstaigos išduotu medicininiu mirties liudijimu su duomenimis apie asmenį, kurio mirtis buvo įregistruota kaip nežinomo;
117. Civilinės metrikacijos įstaiga nustatytos formos išvadą papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą surašo šių taisyklių 111.1, 111.2, 111.4, 111.5 ir 112.2 punktuose numatytais atvejais.
118. Civilinės metrikacijos įstaigos išvadą papildyti ar ištaisyti civilinės būklės akto įrašą surašo šios įstaigos tarnautojas, o ją tvirtina įstaigos vadovas.
119. Asmens ar jo atstovo prašymą papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą civilinės metrikacijos įstaiga privalo išnagrinėti per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Prireikus iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo ar kitų valstybių gauti civilinės būklės aktų įrašo nuorašą, prašymo nagrinėjimo terminas sustabdomas tą dieną, kai civilinės metrikacijos įstaiga šiuo klausimu kreipėsi raštu į Lietuvos valstybės istorijos archyvą ar užsienio valstybės atitinkamą instituciją. Prašymo nagrinėjimo terminas atnaujinamas tą dieną, kai civilinės metrikacijos įstaiga gavo akto įrašo nuorašą arba pranešimą apie tai, kad akto įrašas neišliko.
120. Papildant asmens gimimo įraše jo gimimo datą, jei žinomi tik gimimo metai, gimimo data įrašoma tų metų liepos 1 diena; jei žinomi gimimo metai ir mėnuo – gimimo data įrašoma atitinkamo mėnesio 15 diena.
121. Papildant civilinės būklės akto įrašą vietovės pavadinimu arba keičiant jį, vietovių pavadinimai nurodomi pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą.
122. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovui ar tarnautojui kilus įtarimui dėl pareiškėjo asmens tapatybės, jis privalo perduoti civilinės būklės akto įrašo papildymo, ištaisymo ar pakeitimo medžiagą pareiškėjo gyvenamosios vietos policijos institucijai patikrinti.
123. Civilinės metrikacijos įstaiga, papildžiusi ar pakeitusi civilinės būklės akto įrašą, pareiškėjui ar jo atstovui išduoda naujus civilinės būklės aktų įrašų liudijimus. Senieji liudijimai paimami ir sunaikinami nustatytąja tvarka.
124. Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymą papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą pareiškėjas turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
125. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančių asmenų be pilietybės civilinės būklės aktų įrašai papildomi ir keičiami šių taisyklių nustatyta tvarka.
126. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančių užsienio valstybių piliečių civilinės būklės aktų įrašai papildomi ir keičiami šių taisyklių nustatyta tvarka, jeigu šie įrašai buvo įrašyti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigose.
XIII. CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮRAŠŲ ATKŪRIMAS
128. Civilinės būklės aktų įrašai atkuriami asmens, kurio įrašas neišliko, ar jo atstovo prašymu, taip pat vykdant teismo sprendimą.
129. Civilinės būklės aktų įrašų neišlikimo faktą patvirtina archyvų pažymos, kitų civilinės metrikacijos įstaigų atsakymai apie civilinės būklės akto įrašo nebuvimą.
130. Atkuriant gimimo įrašą, asmens vardas ir pavardė nurodoma remiantis santuokos įrašu (jeigu asmuo susituokęs), kitais jo ir jo artimų giminaičių civilinės būklės aktų įrašais, taip pat asmens tapatybės dokumentu. Nustatant asmens gimimo datą, remiamasi kitais civilinės būklės aktų įrašais, asmens tapatybės dokumentu, krikšto liudijimu, o jei šių dokumentų asmuo neturi, – gydytojų konsultacinės komisijos išvada.
131. Atkuriant santuokos įrašą, sutuoktinių vardai ir pavardės nurodomi remiantis jų gimimo įrašais, bažnytinės santuokos, sudarytos laikotarpiu nuo 1940 m. rugpjūčio 16 d. iki 1944 m. liepos 8 d. ir nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., – bažnytiniu santuokos liudijimu, asmens tapatybės dokumentu, teismo sprendimu.
132. Atkuriant mirties įrašą, asmens vardas, pavardė ir gimimo data nurodomi remiantis jo gimimo ir kitais civilinės būklės aktų įrašais, bažnytiniais mirties registravimo ir palaidojimo dokumentais, archyvų ir teisėsaugos institucijų pažymomis, teismo sprendimu.
133. Civilinės būklės akto įrašo atkūrimui užvedama byla, kuri baigiama civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojo surašyta ir įstaigos vadovo patvirtinta išvada bei atkurtojo įrašo kopija.
XIV. CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮRAŠŲ ANULIAVIMAS
135. Civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas (panaikinamas) civilinės metrikacijos įstaigos iniciatyva, asmens prašymu, teismo sprendimu.
137. Civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas, kada:
138. Civilinės būklės akto įrašui anuliuoti užvedama byla, kuri baigiasi civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojo surašyta ir įstaigos vadovo patvirtinta įrašo anuliavimo išvada.
139. Pirmasis anuliuoto civilinės būklės akto įrašo egzempliorius perbraukiamas įstrižai. Jo paraštėje nurodoma, kokiu teisiniu pagrindu jis anuliuotas. Apie įrašo anuliavimą taip pat pažymima civilinės būklės aktų įrašų knygos rodyklėje.
140. Išvados dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo kopijos siunčiamos Gyventojų registro tarnybai, archyvui, kuriame saugomas įrašo antrasis egzempliorius, ir suinteresuotam asmeniui ar institucijai.
XV. PAKARTOTINIŲ LIUDIJIMŲ IŠDAVIMAS
142. Civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi civilinės būklės aktų įrašais, esančiais civilinės būklės aktų registravimo knygose arba metrikų knygose, išduoda asmenims jų prašymu pakartotinius civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus.
143. Pakartotinis asmens gimimo liudijimas išduodamas asmeniui, sulaukusiam 16 metų amžiaus, taip pat, nepriklausomai nuo asmens amžiaus, jo tėvams ir įtėviams, išskyrus tuos, kuriems konkretaus vaiko atžvilgiu nuginčyta tėvystė (motinystė) arba neterminuotai apribota tėvų valdžia. Globojamų asmenų pakartotiniai gimimo liudijimai išduodami jų globėjams ir rūpintojams, taip pat globos ir rūpybos institucijoms.
Mirusio asmens pakartotinis gimimo liudijimas neišduodamas. Šiame punkte nurodytiems asmenims ar institucijoms pageidaujant, išduodamas atitinkamas pažymėjimas.
144. Pakartotiniai liudijimai (išskyrus gimimo ir mirties liudijimus) išduodami patiems asmenims, kuriems įrašytas atitinkamas civilinės būklės akto įrašas, arba jų atstovams.
145. Pakartotiniai mirties liudijimai išduodami mirusiųjų įstatyminiams ir testamentiniams įpėdiniams.
146. Santuokos pabaigos arba jos pripažinimo negaliojančia atveju pakartotinis santuokos liudijimas neišduodamas. Buvusio sutuoktinio prašymu jam gali būti išduotas atitinkamas pažymėjimas.
147. Prašyme gauti pakartotinį liudijimą (pakartotinius liudijimus) turi būti nurodoma: pareiškėjo vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta; asmens, kurio liudijimo prašoma, vardas ir pavardė, kokio liudijimo prašoma; kada, kur ir kurioje civilinės metrikacijos arba religinėje bendruomenėje (bendrijoje) įregistruotas civilinės būklės aktas pagal dabartinį ir įrašo sudarymo metu buvusį administracinį-teritorinį suskirstymą.
148. Asmenys, norintys gauti pakartotinius liudijimus, kreipiasi tiesiogiai, per įgaliotą asmenį, per konsulinį pareigūną arba per savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą į akto įrašą įrašiusią civilinės metrikacijos įstaigą. Ši išduoda prašomus pakartotinius liudijimus tiesiogiai arba nusiunčia juos pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai ar konsului, kad šie įteiktų pareiškėjui.
Asmeniui pageidaujant ir pateikus valstybės rinkliavos sumokėjimo įrodymą, pakartotinis liudijimas jam turi būti siunčiamas paštu.
149. Jeigu civilinės metrikacijos įstaigoje nėra reikiamo civilinės būklės akto įrašo, civilinės metrikacijos įstaiga privalo:
149.1. išreikalauti iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymėjimą apie reikalingą civilinės būklės akto įrašą;
149.2. išduoti civilinės būklės akto įregistravimo pakartotinį liudijimą. Užsienyje gyvenančiam asmeniui liudijimą pasiųsti per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais civilinės būklės akto įregistravimo liudijimas turi būti išverstas į atitinkamą užsienio kalbą;
149.3. saugoti įstaigoje iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo gautus civilinės būklės aktų įrašų nuorašus ir archyvo pažymėjimus, suskirsčius pagal juos sudariusias institucijas (religines bendruomenes ir bendrijas, valsčius). Esant reikalui, šiais dokumentais vadovautis pakartotinai išduodant liudijimus.
150. Gavus prašymą išduoti pakartotinį liudijimą, civilinės būklės aktų įrašai turi būti tikrinami pagal pareiškime nurodytų metų civilinės būklės aktų registravimo knygas, o jeigu tų metų knygose ieškomojo įrašo nėra, tikrinami įrašai trejų metų knygose iki pareiškime nurodyto civilinės būklės akto įregistravimo laiko ir trejų metų knygose po pareiškime nurodyto įregistravimo laiko.
151. Kai išduodami pakartotiniai civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimai remiantis metrikų knygomis, sudarytomis iki 1918 m. sausio 1 d., datos turi būti nurodomos naujuoju stiliumi. Tuo atveju prie metrikų knygoje nurodytos datos pridedama: jeigu tai buvo iki 1901 m. sausio 1 d., – 12 dienų, jeigu po šios datos, – 13 dienų. Vietovių pavadinimai nurodomi pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą, o įregistravimo vieta – šias vietoves aptarnaujančios civilinės metrikacijos įstaigos.
152. Jei civilinės būklės akto įrašo atskiros skiltys neužpildytos, tai atitinkamose pakartotinio liudijimo skiltyse braukiamas brūkšnys.
XVI. CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO LIUDIJIMŲ BLANKŲ APSKAITA IR SAUGOJIMAS
155. Teisingumo ministerija liudijimų blankais aprūpina civilinės metrikacijos įstaigas vieneriems metams, o pastarosios – mirties liudijimų blankais – seniūnijas (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) pusei metų.
156. Civilinės metrikacijos įstaigose už liudijimų blankų apskaitą ir saugojimą atsako įstaigos vadovas, o seniūnijose – seniūnai.
157. Tarnautojui, atsakingam už liudijimų blankų saugojimą, laikinai išvykus ar išėjus iš darbo, liudijimų blankai pagal aktą perduodami asmeniui, laikinai einančiam jo pareigas arba naujai paskirtam tarnautojui.
158. Tarnautojai, atsakingi už liudijimų blankų apskaitą ir saugojimą, gautus liudijimų blankus tą pačią dieną užpajamuoja civilinės būklės aktų registravimo liudijimų blankų apskaitos žurnale, remdamiesi liudijimus išdavusių įstaigų išlaidų orderiais.
159. Liudijimų blankų apskaitos žurnalai užpildomi aiškiai ir įskaitomai. Trynimai ir skutimai juose neleidžiami. Padarytos klaidos ištaisomos ir atitinkamai aptariamos.
160. Liudijimų blankai saugomi civilinės metrikacijos įstaigose, nedegamosiose spintose, kurios ne darbo metu laikomos nustatyta tvarka užantspauduotos.
161. Įeiti į liudijimų blankų saugyklas gali tik tarnautojai, atsakingi už blankų saugojimą, ir asmenys, turintys teisę tikrinti civilinės metrikacijos įstaigos darbą.
162. Apie liudijimų blankų dingimą arba pagrobimą civilinės metrikacijos įstaigos vadovas ar seniūnijos seniūnas tą pačią dieną privalo pranešti miesto (rajono, savivaldybės) policijos komisariatui ir Teisingumo ministerijai.
163. Civilinės būklės aktų registravimo liudijimai, grąžinti civilinės metrikacijos įstaigai, saugomi civilinės būklės aktų įrašų papildymo, ištaisymo, pakeitimo bylose. Kai byla nebuvo sudaryta, liudijimai, taip pat pildant sugadinti liudijimų blankai, ne rečiau kaip kartą per metus, dalyvaujant atitinkamai komisijai, sunaikinami.
164. Civilinės metrikacijos įstaigos kasmet, ne vėliau kaip einančių po ataskaitinių metų sausio 15 dieną, nustatyta forma pateikia Teisingumo ministerijai žinias apie ataskaitiniais metais įrašytų civilinės būklės aktų įrašų ir panaudotų (taip pat ir sugadintų bei prarastų) civilinės būklės aktų registravimo liudijimų blankų skaičių.