Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO) „NEMUNAS“ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. spalio 1 d. Nr. 1130
Vilnius
Įgyvendindama Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), 92 punkto 1 tikslo lentelės 14 punktą, vadovaudamasi Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), 21 punktu, atsižvelgdama į Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 366 (Žin., 2005, Nr. 45-1449; 2007, Nr. 114-4644), 2008 m. liepos 17 d. posėdyje priimtus sprendimus ir Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros komisijos, sudarytos švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1118/4-231 (Žin., 2007, Nr. 64-2465), 2008 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolą Nr. TE-31, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programą (pridedama).
2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2008 m. lapkričio 1 d. patvirtinti:
3. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio ministerijai, Žemės ūkio ministerijai ir Kauno apskrities viršininko administracijai dalyvauti įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programą (toliau vadinama – Programa).
4. Rekomenduoti Kauno miesto savivaldybei, Kauno rajono savivaldybei, viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, akcinei bendrovei Turto bankas ir asociacijai „Slėnis Nemunas“ dalyvauti įgyvendinant Programą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1130
Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ PLĖTRos programa
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis – sutelkti žemės, miško ir maisto ūkio mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą (subjektų visumą), turintį bendrą ir tinklinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau vadinama – MTEP) infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantį prie žemės, miškų ir maisto ūkio plėtros, žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo. Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Nemunas“ (toliau vadinama – Slėnis) steigiamas Lietuvos žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriui plėtoti. Programa siekiama sukurti šiuolaikinę MTEP ir susijusią infrastruktūrą bendrosioms Lietuvos žemės, miškų ir maisto ūkio sektorių mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, mokslinių rezultatų komercializavimui, technologijų perdavimui, naujų, žinioms imlių ūkio subjektų kūrimuisi, sudaryti sąlygas žemės, miškų ir maisto ūkio įmonėms, kurios imlios žinioms, bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, tyrėjų grupėmis, didinti Lietuvos žemės, miškų ir maisto mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
2. Programoje minimas žemės, miškų ir maisto ūkio sektorius apima žemės ūkio (įskaitant augalininkystės, gyvulininkystės, vandens ūkio), medžioklės, miškininkystės, medienos ir biomasės ruošos, maisto produktų ir gėrimų gamybos veiklas ir susijusias paslaugas. Atsižvelgiant į žemės, miškų ir maisto ūkio veiklų specifiškumą, Slėnis turi bendrą ir tinklinę MTEP infrastruktūrą.
3. Programos koordinatoriai – asociacija „Slėnis Nemunas“, Švietimo ir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija.
4. Programa parengta vadovaujantis Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356), ir įgyvendinant švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. ISAK-207/4-33 „Dėl kvietimo rengti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų projektus“ (Žin., 2008, Nr. 22-828), taip pat Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262).
5. Programa padės siekti tikslų, nustatytų Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu K(2007)1808, ir ją įgyvendinančiose programose – Ekonomikos augimo veiksmų programos, patvirtintos 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu K(2007)3740, pirmajame prioritete „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“, antrajame prioritete „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“, Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos 2007 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisijos sprendimu K(2007)4475, antrajame prioritete „Mokymasis visą gyvenimą“, trečiajame prioritete „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“.
6. Programa taip pat padės siekti tikslų, nustatytų Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356), Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2006, Nr. 39-1394), Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2007–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1050 (Žin., 2006, Nr. 114-4359), Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 (Žin., 2008, Nr. 117-4453), kituose strateginiuose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) dokumentuose ir kituose teisės aktuose.
7. Pavieniai Programos priemonių įgyvendinamieji projektai turi atitikti Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789), taip pat Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665), ir kitų teisės aktų reikalavimus.
8. Pagal Programos nuostatas ekonominę naudą iš sukurto Slėnio galės gauti ir verslo subjektai, kurie naudosis jo infrastruktūra ar mokslinių tyrimų rezultatais, kiek tai nepažeidžia ES ir Lietuvos teisės aktų dėl valstybės pagalbos.
II. APLINKOS ANALIZĖ
10. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), pripažįstama, kad „per mažas įmonių aktyvumas investuojant į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas gali turėti rimtų pasekmių ilgalaikei Lietuvos ūkio plėtrai ir ekonomikos augimui“. Aktyvesnis MTEP veiklos plėtojimas, skatinant turimo mokslinio ir gamybinio potencialo telkimą ir bendradarbiavimą Slėnio mastu, leistų kurti ir diegti naujus, didesnės pridėtinės vertės produktus tradiciniuose Lietuvos ūkio sektoriuose. Tai paskatintų įmones aktyviau investuoti į MTEP, sudarytų reikiamas išankstines sąlygas stiprinti ilgalaikį Lietuvos ūkio konkurencingumą.
11. Viena iš tradicinių ir pagrindinių Lietuvos ūkio sričių, kur sukuriama beveik 9,2 procento Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės, kur dirba daug įvairios kvalifikacijos darbuotojų, yra žemės, miškų ir maisto ūkis.
12. Lietuvos gamtinės sąlygos, infrastruktūra, intelektinis potencialas ir sukaupta patirtis leidžia plėtoti augalininkystę, gyvulininkystę ir gyvulių veislininkystę, sodininkystę ir daržininkystę, žuvininkystę, auginti techninius, bioenergetinius augalus, plėtoti ekologinį ūkininkavimą. Tačiau tolesnio žemės, miškų ir maisto ūkio konkurencingumo pagrindu turi tapti gebėjimas diegti naujausias technologijas, plėtoti inovacinę veiklą konkurencingiems procesams ir produktams kurti.
13. Žemės ūkis yra didžiausias žemės naudotojas ir pagrindinis kraštovaizdžio ir aplinkos kokybę lemiantis veiksnys. Europos žemės ūkio modelis atspindi daugiafunkcę ūkininkavimo svarbą kraštovaizdžio, maisto produktų, kultūros ir gamtos paveldo vertingumui ir įvairovei. Gerus ekonominius rezultatus privalu suderinti su tausojamuoju gamtos išteklių naudojimu ir atliekų lygiu – išlaikyti biologinę įvairovę, išsaugoti ekosistemas ir išvengti dykumėjimo.
14. Tolesnė žemės, miškų ir maisto ūkio raida turėtų prisidėti prie tvaraus vystymosi, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama sveikiems, aukštos kokybės produktams, aplinkosaugos požiūriu tvariems gamybos metodams, įskaitant ekologišką gamybą, atsinaujinančius energijos išteklius ir biologinės įvairovės apsaugą. Reformuotas žemės ir miškų ūkis, kaimo plėtra gali itin prisidėti prie konkurencingumo ir tvaraus vystymosi.
15. 2006 m. vasario 20 d. Tarybos sprendime 2006/144/EB dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007–2013 m. programavimo laikotarpis) (OL 2006 L 55, p. 20) numatyta, kad kaimo vietovių konkurencingumui, darbo vietų kūrimui ir naujovėms reikia taikyti strategiškesnį požiūrį. Privalu atkreipti didesnį dėmesį į ilgalaikes investicijas, skirtas žmonėms, pažangiajai patirčiai, kapitalui ūkio ir miškininkystės sektoriuose, naujiems ekologiškų ir visiems naudingų paslaugų teikimo būdams, naujų ir geresnių darbo vietų kūrimui. Šiame sprendime numatyti tokie pagrindiniai veiksmai prioritetams įgyvendinti: žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimas ir modernizavimas, integravimo į žemės ūkio ir maisto grandinę gerinimas, sąlygų inovacijai ir naudojimuisi moksliniais tyrimais, taikomąja veikla sudarymas ir panašiai.
16. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamentas ir Europos Taryba bendru sutarimu patvirtino Septintąją bendrąją programą (7BP), kurios viena iš programų – maistas, žemės ūkis, žuvininkystė ir biotechnologijos. Minėtosios programos strateginis tikslas – telkti mokslo, pramonės ir kitų suinteresuotų grupių pajėgas žinių bioekonomikai Europoje sukurti. Žinių bioekonomika – tai ekonomika, pagrįsta naujomis žiniomis ir inovacijomis, susijusiomis su darniu biologinių išteklių valdymu, gamyba ir naudojimu, leidžiančiu kurti saugius, ekologiškus ir konkurencingus žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto, pašarų, sveikatos ir kitų ūkio sričių produktus.
17. Lietuvos žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiuose sektoriuose kartu su maisto produktų ir gėrimų pramone sukurta bendroji pridėtinė vertė 2007 metais sudarė 9,2 procento visos Lietuvoje sukurtos bendrosios pridėtinės vertės. Žemės ūkio ir maisto produktų dalis sudarė apie 12,8 procento viso eksporto, užsienio prekybos balansas buvo teigiamas ir siekė daugiau kaip 0,5 mlrd. litų, tačiau labai žemas darbo našumas – jis keliskart mažesnis už ES valstybių vidurkį.
18. Miškų sektorius sukuria apie 4 procentus Lietuvos bendrojo vidaus produkto; medienos produktų pramonė – apie 10 procentų Lietuvos pramonės pridėtinės vertės. Miškų sektorius apima 220 tūkstančių privačių miško savininkų ir 52 tūkstančius medienos produktų pramonės ir miškininkystės darbuotojų. Tai yra viena sparčiausiai augančių ir teigiamą eksporto ir importo balansą turinčių Lietuvos pramonės šakų.
19. Viena iš perspektyviausių sričių – biomasės energetika. Lietuva įsipareigojo iki 2010 metų 12 procentų bendrosios energijos ir 7 procentus – elektros energijos pakeisti atsinaujinančiais energijos ištekliais, kurių 80–90 procentų sudarytų biomasė. Lietuva, vykdydama 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 31 tomas, p. 188) nuostatas, 2004 metais išdėstė Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymą nauja redakcija (Žin., 2000, Nr. 64-1940; 2004, Nr. 28-870) ir jo vykdymą reglamentuojančią Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 metais programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1056 (Žin., 2004, Nr. 133-4786), kurioje numatė iki 2010 metų 5,75 procento transporto sunaudojamų degalų pakeisti biodegalais. Jau 2008 metų pabaigoje bus įrengti 400 tūkst. tonų per metus biodegalų (bioeatanolio ir biodyzelino) gamybos pajėgumai, o iki 2020 metų Lietuvoje bus galima pagaminti iki 750–760 tūkst. tonų biodegalų per metus.
20. Maisto pramonė, glaudžiai susijusi su žemės ūkiu, šiuo metu turi modernią gamybinę infrastruktūrą, diegia pažangias gamybos technologijas. Kad būtų garantuota maisto produktų sauga ir gera kokybė, svarbu pramonės įmones aprūpinti tinkama žaliava, o tai labai priklauso nuo technologijų taikymo pirminėje grandyje – ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio įmonėse. Lietuvos maisto ūkio pridėtinė vertė turėtų būti didinama skatinant naujų produktų kūrimą, tolesnį gamybos procesų tobulinimą.
21. Šiuo metu žemės, miškų ir maisto ūkio srityje MTEP darbus vykdo 3 mokslo ir studijų institucijos, kurias kasmet baigia apie 1,5 tūkst. absolventų. Tai Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija ir Kauno technologijos universitetas (maisto produktų technologijos). Dar yra 8 valstybės ir universitetų mokslo institutai, kuriuose mokslininkai ir tyrėjai atlieka įvairios tematikos tyrimus. Šiose įstaigose vykdomi unikalūs nacionalinio ir tarptautinio lygio MTEP darbai, skirti naujoms technologijoms kurti ir diegti žemės, miškų ir maisto ūkyje. Sukurtos technologijos unikalios tuo, kad yra pritaikytos Lietuvos gamtinėms ir klimato sąlygoms, specifiniams regionų poreikiams.
22. Žemės, miškų ir maisto ūkio sričių mokslo ir studijų institucijų mokslininkams vykdant Šeštosios bendrosios programos projektą INCO-CT-2004-003356 „Lietuvos maisto kokybės ir saugos tinklas“, buvo įkurtas virtualus Lietuvos maisto kokybės ir saugos tinklas (LIT-MKST). Tolesnis tikslas – įkurti LIT-MKST svečio narystę prie didelių, gerai įrengtų centrų Italijoje ir Švedijoje, sudarant sąlygas skatinti ir plėsti ryšį tarp LIT-MKST ir pasirinktų centrų, keistis informacija ir tyrimų rezultatais. Taip pat ketinama įgyvendinti projektą „BaltFood – Baltijos jūros regiono maisto klasterio tinklo sukūrimas“, kurio vienas iš tikslų – sujungti Baltijos jūros regione esančias maisto technologijų laboratorijas su mažo pajėgumo technologine įranga, siekiant efektyviai panaudoti įrangą naujoms technologijoms kurti atskirose ES valstybėse. Šiuo metu glaudžiai bendradarbiaujama su užsienio universitetais ir kitomis mokslinių tyrimų institucijomis. Planuojama toliau aktyviai dalyvauti tarptautinių mokslinių tyrimų programų veikloje (pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos išteklių, klimato kaitos ir kitose temose), tęsti vykdomus tarptautinių programų MTEP projektus.
23. Inovacijų svarba Europos ūkininkavimo, žemės ūkio ir maisto, miškininkystės sektoriams nuolat didėja. Lietuva turi gerai išplėtotą žemės, miškų ir maisto ūkio mokslinių tyrimų tinklą, rengiami įvairių krypčių aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl Lietuvos ūkio subjektams aktualios inovacijos galėtų pastebimai pagerinti perdirbimo įmonių ir ūkių veiklos rezultatus. Naujos bendradarbiavimo formos galėtų sudaryti sąlygas pasinaudoti moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla, inovacijomis, būtų sukuriamos naujoviškos gaminių realizavimo rinkos ar padedama plėtoti atsinaujinančios energijos išteklių gamybą ir naudojimą energijai išgauti.
iii. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
24. Programos tikslas – plėtojant turimą bazę, sukurti specializuotą šakinį integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį) „Nemunas“, turintį infrastruktūrą, tinkamą žemės, miškų ir maisto ūkio sektorių viešiesiems ir privatiems tyrimams bei studijoms, taip pat sąlygas kurti žinioms imlias verslo įmones.
25. Svarbiausieji Programos uždaviniai:
25.1. Sukurti šiuolaikinę MTEP infrastruktūrą žemės, miškų ir maisto ūkio mokslinių tyrimų plėtros reikmėms.
25.2. Sutelkti bendrai veiklai aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos ir užsienio mokslininkus ir tyrėjus.
25.3. Atnaujinti ir modernizuoti susijusią studijų infrastruktūrą, stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką.
25.4. Sudaryti sąlygas verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, kad mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimo pagrindu formuotųsi žinioms imlių verslo įmonių pradmenys.
IV. slėniO PLĖTRA
26. Investicijos į Slėnio MTEP infrastruktūrą sudarys palankias sąlygas plėtoti nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais svarbius žemės, miškų ir maisto ūkio mokslinius tyrimus, siekti mokslinių išradimų ir technologijų kūrimo plėtros ir aktyvesnio jų diegimo praktikoje. Inovacijos ir jų diegimas padidins su žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriais susijusių Lietuvos įmonių konkurencingumą, užtikrins darnią ir ilgalaikę Lietuvos ūkio plėtrą.
27. Slėnyje steigiami centrai ir vykdomi projektai bus tiesiogiai susiję su jo plėtros kryptimis, suburs išskaidytą mokslinį potencialą, leis efektyviau naudoti šiuolaikinę mokslinių tyrimų įrangą. Įgyvendinant Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 (Žin., 2008, Nr. 117-4453), bus įsteigtas valstybės mokslo institutas Agrarinių ir miškų mokslų centras, jungiant Lietuvos žemdirbystės institutą, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutą ir Lietuvos miškų institutą; prie Lietuvos žemės ūkio universiteto bus jungiami Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutas ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas; prie Lietuvos veterinarijos akademijos bus jungiami Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos institutas ir Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas; prie Kauno technologijos universiteto bus jungiamas Kauno technologijos universiteto Maisto institutas.
28. Pagrindinės Slėnio plėtros kryptys:
29. Pagal Slėnio plėtros ir MTEP kryptis bus kuriami atitinkami MTEP centrai:
29.1. Lietuvos žemės ūkio universiteto teritorijoje bus formuojamas atviros prieigos nacionalinio lygio Žemės ir miškų jungtinis tyrimų centras, jungsiantis būsimo Agrarinių ir miškų mokslų centro dalies ir su būsimo centro veikla susijusių Lietuvos žemės ūkio universiteto padalinių potencialą, kuriame bus vykdomi žemės ūkio ir miškų biologinių išteklių tvaraus panaudojimo tyrimai – augalų raidos ir produktyvumo formavimosi dėsningumų, dirvožemio ekologijos, augalų adaptyvumo ir biopotencialo formavimo biotechnologiniais metodais, nanotechnologijų mokslo pasiekimų taikymo, klimato kaitos poveikio miško ekosistemoms, naujos kokybės medžių kūrimo ir kiti. Šis centras sujungs ne tik Slėnio veikloje dalyvaujančių institucijų mokslinį potencialą: į savo veiklą jis stengsis įtraukti kitų mokslo ir studijų institucijų, įmonių mokslininkus ir tyrėjus, sudaryti visiems palankias sąlygas naudotis aukšto lygio MTEP įranga pagal atskirą susitarimą.
29.2. Inovatyvių, daugiatikslių ir stabilių miško išteklių naudojimo, miško informacinių sistemų, medžiojamųjų gyvūnų ir faunos, medienos kokybės, naudojimo ir apdirbimo, urbanizuotų ir natūralių teritorijų rekreacinio projektavimo, plantacinės miškininkystės technologijų MTEP darbus vykdys Slėnio Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centras, kurio veikloje aktyviai dalyvaus Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos miškų instituto mokslininkai ir tyrėjai.
29.3. Maisto mokslo ir technologijų centro veikla bus orientuota į aplinką tausojančio, sveikesnio, saugesnio ir didesnės pridėtinės vertės maisto technologijų kūrimą. Maisto mokslo ir technologijų centras konsoliduos mokslininkus ir tyrėjus, šiuo metu dirbančius Kauno technologijos universiteto Maisto institute, Kauno technologijos universiteto katedrose, kurios specializuojasi maisto produktų technologijos srityje, ir Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Potencialo augimą užtikrins doktorantūros vykdymas kartu su Lietuvos žemės ūkio universitetu ir Lietuvos veterinarijos akademija, bendradarbiavimas su pramonės ir verslo įmonėmis, ten dirbančių mokslininkų pasitelkimas, šių įmonių tyrėjų intelektinio potencialo panaudojimas.
29.4. Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centro veikla bus orientuota į gyvūnų užkrečiamųjų ligų epidemiologijos, etiopatogenezės, gydymo ir profilaktikos MTEP sritis; bus siekiama kurti aukštos kokybės, saugesnes ir sveikesnes gyvūnines maisto žaliavas. Šiame centre mokslinį potencialą ketina sutelkti Lietuvos veterinarijos akademija ir Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos institutas.
29.5. Gyvūnų mitybos ir biotechnologijos tyrimus, plėtojant konkurencingą gyvulininkystę, teikiančią vartotojams saugius ir geros kokybės gyvūninės kilmės produktus, vykdys Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centras, kuris konsoliduos Lietuvos veterinarijos akademijos ir Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkus ir tyrėjus.
29.6. Augalų genetikos ir biotechnologijos centras vykdys žemės ūkiui ir pramonei reikšmingus augalų genetikos ir biotechnologijos fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus – tirs žemės ūkiui ir pramonei reikšmingų sodo, daržo ir lauko augalų genetinį potencialą, vykdys biotechnologinius augalų adaptyvumo, produktyvumo ir metabolizmo tyrimus, kurie įgalins didinti žemės ūkio gamybos efektyvumą, gerinti žemės ūkio produkcijos ir pramoninės žaliavos kokybę ir taikyti naujas augalinės žaliavos panaudojimo pramonėje technologijas. Šio centro MTEP veikloje ketina dalyvauti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkai ir tyrėjai.
29.7. Agroekologijos ir augalų biopotencialo mokslo ir studijų centro veiklos tikslas – kurti saugias, aplinkai palankias ir išteklius tausojančias agrotechnologijas konkurencingo ir saugaus maisto bei inovatyvių pramonės produktų žaliavos gamybai. Bus sudaromos sąlygos agronomijos srities magistrantams ir doktorantams vykdyti mokslinius tyrimus. Centro veikloje planuoja dalyvauti Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos žemdirbystės instituto, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai ir tyrėjai.
29.8. Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centro tikslas – užtikrinti mokslinių tyrimų sistemos žemės, miškų, vandens ir maisto sektoriuose vientisumą, mokslinių pasiekimų inžinerinius sprendimus ir diegimą gamyboje kuriant saugias, aplinkai palankias ir išteklius tausojančias technologijas, gaminant konkurencingus produktus, vykdyti MTEP biosistemų inžinerijos ir bioenergetikos kryptyse. Centro veikloje planuoja dalyvauti Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakultetas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos institutas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Geografinių informacinių sistemų mokymo ir mokslo centras, Lietuvos žemės ūkio universiteto Aplinkos institutas.
30. Slėnis ir jį sudarantys MTEP centrai konsoliduos mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius Lietuvos žemės ūkio universitete, Lietuvos veterinarijos akademijoje, Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedroje, Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institute, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institute, Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos institute, Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institute, Lietuvos žemdirbystės institute, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, Lietuvos miškų institute, Kauno technologijos universiteto Maisto institute. Be to, planuojama pasitelkti mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius verslo įmonėse, skatinti tyrėjų mobilumą. Mokslinio potencialo augimą taip pat užtikrins užsienyje dirbančių Lietuvos mokslininkų integracija, užsienio mokslininkų pritraukimas, doktorantų rengimas doktorantūros studijose. Mokslininkų ir tyrėjų konsolidavimas bus vykdomas pagal Slėnio mokslinio potencialo konsolidavimo priemonių planą.
31. Slėnio MTEP infrastruktūros sukūrimas užtikrins mokslinių tyrimų tematikos tęstinumą, leis aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose, bendradarbiauti su užsienio partneriais.
32. Slėnio veikla bus orientuota ne tik į MTEP: daug dėmesio bus skiriama ir studijų procesui tobulinti. Minėtina, kad su Slėnio veikla susijusiose institucijose studijuoja beveik 9,5 tūkst. studentų (apie 8 procentai visų Lietuvos studentų). Bus vykdomos tarpdalykinės ir tarpkryptinės magistrantūros ir doktorantūros studijos, rengiamos naujos ir tobulinamos esamos studijų programos, kad būsimųjų specialistų kvalifikacija geriau atitiktų darbo rinkos poreikius.
33. Glaudus mokslo ir studijų institucijų, žemės, miškų ir maisto ūkio įmonių bendradarbiavimas užtikrins aukštą rengiamų specialistų kvalifikaciją, leisiančią jiems greičiau įsitraukti į mokslinę ar gamybinę veiklą, taip pat padės tiksliau numatyti specialistų poreikį ir geriau jį tenkinti. Bendradarbiavimas su bendrovėmis, vykdant MTEP projektus, sudarys sąlygas studentams ir dėstytojams geriau suprasti rinkos poreikius. Tai savo ruožtu padės gerinti rengiamų specialistų kvalifikaciją, efektyviau naudoti mokslinių tyrimų bazę, įvairins tyrimų tematiką. Sukurti Slėnį suinteresuoti uždarosios akcinės bendrovės koncernas „Achemos grupė“, „Arvi ir Ko“ ir „Vakarų medienos grupė“, akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ ir „Utenos mėsa“, Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija LITBIOMA, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, Baltijos agroverslo institutas ir kiti ūkio subjektai.
34. Kad Slėnio steigėjai ir partneriai, mokslininkai, tyrėjai, studentai ir verslininkai produktyviai bendradarbiautų, būtų užtikrinta mokslinio potencialo panaudojimo sinergija, būtų sukurta nuolatinė inovacijų paramos sistema, skirta mokslo ir verslo bendradarbiavimo tinklams ir inovacinei veiklai plėtoti, ir technologijų perdavimo inovatyvioms verslo įmonėms mechanizmas, Slėnyje ketinama įkurti Komunikavimo ir technologijų perdavimo centrą, išplėtoti atitinkamą infrastruktūrą.
35. Į Slėnio Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro (toliau vadinama – Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras) veiklą bus integruotas Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parkas (šiuo metu jis – Lietuvos žemės ūkio universiteto ūkiskaitinis padalinys), bus išplėstos Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro funkcijos ir veikla. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą, Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parkas ir Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras sudarys vieną kompleksinį darinį, aptarnausiantį Slėnio dalyvius ir partnerius, studentus ir išorės vartotojus, užtikrinsiantį nuolatinį technologijų perdavimą ir inovacijų paramos sistemos funkcionavimą.
36. Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro veiklos uždaviniai:
36.1. Koordinuoti Slėnio steigėjų mokslo potencialą, orientuojant jį naujoms technologijoms kurti ir plėtoti.
36.2. Skatinti Slėnio steigėjų ir inovacinių įmonių bendradarbiavimą, kad mokslininkų žinios būtų panaudotos realią naudą teikiantiems produktams kurti.
36.4. Vykdyti rinkotyros ir rinkodaros taikomuosius tyrimus – atlikti agroinovacijų ekonominį įvertinimą, tyrimus, susijusius su specializuotos programinės įrangos, lemiančios pažangą informacijos, svarbios žemės ūkio verslo, mokslo ir studijų sritims, gavimo, kaupimo, perdavimo, saugojimo, atkūrimo, valdymo, vizualizavimo srityse.
36.5. Teikti rizikų žemės ūkyje valdymo, sprendimų priėmimo paramos, konsultavimo ir kitas inovacines informacines paslaugas.
36.6. Teikti virtualių produktų (informacinių sistemų) kūrimo žemės ūkio verslo, mokslo, studijų ir konsultavimo poreikiams tenkinti paslaugas.
37. Pagrindinės mokslo ir verslo bendradarbiavimo formos ir numatomos priemonės (bendra MTEP infrastruktūra, bendri MTEP projektai, kasmetinės darbų programos, dalyvavimas rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, kuriant įmonių tyrimų padalinius, verslo paramos infrastruktūros – eksperimentinės bazės sukūrimas, paslaugų inkubuojamoms įmonėms taikymas, pagalba kuriamoms naujoms įmonėms, verslumo ugdymo ir kitų mokymo programų įgyvendinimas ir taip toliau) bus taikomos Slėnyje, siekiant:
37.1. pritraukti tyrėjus į verslą, didinti pramonės absorbcinį potencialą ir kompetencijas, susijusias su inovacijų diegimu;
V. Programos VERTINIMO KRITERIJAI
38. Programos vertinimo kriterijai yra šie:
38.12. vykdomų technologijų perdavimo, komunikavimo funkcijas atliekančių centrų infrastruktūros kūrimo projektų skaičius;
38.13. pasirašytų MTEP bendradarbiavimo sutarčių tarp mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių skaičius;
38.15. suorganizuotų Slėnio veiklą pristatančių tarptautinių renginių, mugių ar kitokių informacijos sklaidos priemonių skaičius;
38.17. smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, įsikūrusių Komunikavimo ir technologijų perdavimo centre ir Verslo inkubatoriuje, skaičius (per 3 metus po Programos įgyvendinimo);
38.18. Slėnio pagrindu susikūrusių žinioms imlių įmonių skaičius (per 3 metus po Programos įgyvendinimo);
38.27. dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų gavusių neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (procentais);
38.28. mokslininkų ir kitų tyrėjų (išskyrus studentus), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų gavusių neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (procentais);
38.29. studentų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų gavusių neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (procentais);
38.32. pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje įdarbintų mokslininkų ir kitų tyrėjų (išskyrus studentus) skaičius;
vI. NUMATOMI REZULTATAI
39. Numatomi Programos įgyvendinimo rezultatai (2013–2015 metais):
39.12. Bus vykdomi trys technologijų perdavimo, komunikavimo funkcijas atliekančių centrų infrastruktūros kūrimo projektai.
39.13. Bus pasirašyta 30 MTEP bendradarbiavimo sutarčių tarp mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių.
39.14. Bus sukurta ir įdiegta naujų technologijų ne mažiau kaip 15-ai procentų visų atliktų MTEP veiklų.
39.15. Bus suorganizuoti ne mažiau kaip 5 Slėnio veiklą pristatantys tarptautiniai renginiai, mugės ar kitokios informacijos sklaidos priemonės.
39.17. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, įsikūrusių Komunikavimo ir technologijų perdavimo centre ir Verslo inkubatoriuje, skaičius (per 3 metus po Programos įgyvendinimo) – 40.
39.18. Slėnio pagrindu bus susikūrusios naujos žinioms imlios įmonės (per 3 metus po Programos įgyvendinimo) – 10.
39.19. Kiekvienais metais įgyvendintų bendrų su mokslo ir tyrimų institucijomis projektų skaičius – 4.
39.20. Žemės ir miškų ūkio parodomųjų bandymų projektų skaičius (per 3 metus po Programos įgyvendinimo) – 20.
39.27. Bus 220 dėstytojų (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, iš jų bus 90 procentų gavusiųjų neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus.
39.28. Bus 250 mokslininkų ir kitų tyrėjų (išskyrus studentus), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, iš jų bus 90 procentų gavusiųjų neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus.
39.29. Bus 300 studentų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, iš jų bus 90 procentų gavusiųjų neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus.
39.32. Pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje bus įdarbinta 20 mokslininkų ir kitų tyrėjų (išskyrus studentus).
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR KONTROLĖ
40. Programa finansuojama Finansų ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerijos ir kitų ministerijų koordinuojamų ES struktūrinių fondų ir kitų programų lėšomis:
40.1. Programos 25.1, 25.3 punktuose ir iš dalies – 25.5 punkte nurodytų uždavinių priemonės yra tiesiogiai susijusios su Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262), įgyvendinimu.
40.2. Programos 25.2 punkte nurodyto uždavinio priemonės yra tiesiogiai susijusios su Bendrosios nacionalinės mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563 (Žin., 2008, Nr. 29-1036), įgyvendinimu.
40.3. Programos 25.4 punkte ir iš dalies – 25.5 punkte nurodytų uždavinių priemonės yra tiesiogiai susijusios su Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“, antrojo prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“, Kaimo plėtros 2007–2013 metais programos ir Valstybės investicijų programos priemonių įgyvendinimu.
42. Programos įgyvendinimo priemonės, jų vykdytojai ir preliminarus lėšų poreikis pateikti jos priede „Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programos pagrindimo ir įgyvendinimo aprašas“, kuris yra neatskiriama Programos dalis.
43. Asociacija „Slėnis Nemunas“ ir Programos įgyvendinimo priemonių ir veiklų vykdytojai pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie pavienius valstybės projektus. Programos priemones ir veiklas atitinkančių pavienių valstybės projektų Švietimo ir mokslo ministerijos koordinavimo srityse planavimas organizuojamas pagal Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo reikalavimus.
44. Programos įgyvendinamųjų pavienių projektų stebėseną pagal jos priede pateiktus priemonių ir veiklų rodiklius atlieka viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra ir Lietuvos verslo paramos agentūra, Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija ir Žemės ūkio ministerija.
45. Asociacija „Slėnis Nemunas“, taip pat Programos įgyvendinimo priemonių ir veiklų vykdytojai kasmet, iki gruodžio 20 d., pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos Programos priemonės ir veiklų rodikliai. Pasibaigus metams, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su savo metine veiklos ataskaita pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei Programos fizinių ir finansinių rodiklių įgyvendinimo ataskaitą.
46. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija atlieka Programos stebėseną ir vertinimą. Veiklos vertinimas (strateginė analizė, įgyvendinimo kiekybinių ir kokybinių rezultatų rodiklių kontrolė, einamasis, tarpinis ir baigiamasis vertinimas) organizuojamas vadovaujantis Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo plano, patvirtinto finansų ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1K-018 (Žin., 2008, Nr. 9-314), nuostatomis.
Integruoto mokslo, studijų ir verslo
centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros
programos
priedas
INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO) „NEMUNAS“ PLĖTROS PROGRAMOS PAGRINDIMO IR ĮGYVENDINIMO APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programos (toliau vadinama – Programa) pagrindimo ir įgyvendinimo aprašo tikslas – pagrįsti infrastruktūrines, finansines ir organizacines priemones, būtinas integruotam mokslo, studijų ir verslo centrui (slėniui) „Nemunas“ (toliau vadinama – Slėnis) sukurti ir sėkmingai veikti.
2. Slėnis – žemės, miškų ir maisto ūkio mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialo visuma, turinti bendrą ir tinklinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau vadinama – MTEP) infrastruktūrą, skirtą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais konkurencingiems fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams plėtoti, studijų procesui vykdyti, ir kryptingai prisidedanti prie žemės, miškų ir maisto ūkio plėtros, žinių ekonomikos kūrimo Lietuvoje.
3. Įgyvendinant Programą, bus sukurta atviros prieigos MTEP ir technologijų perdavimo infrastruktūra, kuri kartu su turimais žmogiškaisiais ir materialiniais Slėnio dalyvių ištekliais leis užtikrinti puikią vykdomų MTEP darbų kokybę, mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo integraciją, sukurti aplinką, palankią perduoti verslui žemės, miškų ir maisto ūkio sričių mokslo žinias ir technologijas.
4. Siekiant efektyviai naudotis naujos MTEP infrastruktūros galimybėmis ir sutelkti šalies mokslo potencialą Slėnio plėtros kryptims įgyvendinti žemės, miškų ir maisto ūkio srityse (agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkystė; maisto technologijos, sauga ir sveikatingumas), Slėnyje numatoma įkurti MTEP centrus, parengti susijusią bendro naudojimo infrastruktūrą, integruoti ir konsoliduoti mokslininkų ir tyrėjų grupes bendriems tikslams siekti, optimizuoti žemės, miškų ir maisto ūkio sričių mokslo ir studijų institucijų, mokslinio tyrimo institutų ir jų padalinių tarpusavio sąveiką. Taip pat bus vykdomos studijos, skirtos žemės, miškų ir maisto ūkio poreikiams tenkinti (1 pav.).
1 pav. Mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo sąveika Slėnyje
5. Programa skirta Slėnio MTEP ir susijusiai infrastruktūrai sukurti. Programos apimamos veiklos yra šios:
5.2. Perspektyvių mokslinių tyrimų krypčių įgyvendinimui skirtos MTEP infrastruktūros plėtra (laboratorijų įrengimas, įrangos įgijimas).
5.4. MTEP veiklos vykdymas sutelkiant mokslinį potencialą ir glaudžiai bendradarbiaujant mokslo ir verslo srityse:
5.4.1. Formuojamas Slėnio Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras (toliau vadinama Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras), kuriame bus vykdomas technologijų perdavimas, užtikrintas inovacijų paramos paslaugų teikimas. Mokslininkų grupės bus skatinamos patentuoti mokslinius išradimus, bus sudaromos palankios sąlygos steigtis naujoms įmonėms. Slėnis numato savo veiklą plėtoti dviem pagrindinėmis kryptimis – agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkystė; maisto technologijos, sauga ir sveikatingumas. Šiose kryptyse matomas nemažas perspektyvių taikomųjų darbų, naujų technologijų, inovacijų potencialas, pavyzdžiui, naujų maisto produktų gamybos ir laikymo kontroliuojamoje atmosferoje technologijų kūrimas, biologiškai veiklių preparatų iš augalinės žaliavos išgavimo, naujų veterinarinių preparatų, pašarinių priedų, dezinfekcinių ir dezinsekcinių medžiagų gamybos technologijos. Šiuo metu funkcionuoja Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parkas (Lietuvos žemės ūkio universiteto ūkiskaitinis padalinys), tačiau jo veiklos ir turima materialinė bazė yra ribotos, jų nepakanka numatytoms Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro funkcijoms atlikti (daugiau nei 80 procentų Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parko turimų patalpų yra užimta). Todėl ketinama, šalia turimų Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parko patalpų ir jose įsikūrusių struktūrinių vienetų, pastatyti priestatą (skirtą Komunikavimo ir technologijų perdavimo centrui), įrengti papildomas patalpas (apie 2400 kv. metrų bendro ploto).
5.4.2. Naujose patalpose ketinama įrengti Verslo inkubatoriaus patalpas (čia bus padedama inkubuotis inovatyvioms žemės ūkio ir su juo susijusioms įmonėms, steigtis pumpurinėms (angl. spin-off) įmonėms), taip pat komercializavimo ir technologijų perdavimo patalpas (čia bus teikiamos naujų technologijų ir išradimų patentavimo, viešinimo ir pardavimo ar įgyvendinimo Slėnio teritorijoje konsultacinės paslaugos) ir bandomiesiems bei eksperimentinės plėtros projektams reikalingas technologines laboratorijas.
5.4.3. Lietuvos žemės ūkio universiteto Mokslo ir technologijų parkas su Komunikavimo ir technologijų perdavimo centru sudarys vieną kompleksinį darinį, aptarnausiantį Slėnio dalyvius ir partnerius, studentus ir išorės vartotojus, užtikrinsiantį nuolatinį technologijų perdavimą ir inovacijų paramos sistemos funkcionavimą.
5.4.4. Vystant Komunikavimo ir technologijų perdavimo centrą, bus skiriama daug dėmesio inovacijų paramos sistemos stiprinimui, su tuo susijusių žmogiškųjų išteklių ir kitų dalyvių ugdymui. Todėl planuojama įgyvendinti Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro dalyvių technologijų perdavimo, inovacijų paramos paslaugų teikimo kompetencijas ugdančias veiklas.
5.4.5. Efektyviam visų Slėnio steigėjų darbui užtikrinti į jo Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro veiklą įsilies šie centrai, kurių veikla plėtojama tiek moksline, tiek paslaugų teikimo kryptimis:
5.4.6. Išankstiniai skaičiavimai, kiek lėšų reikės Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro plėtrai, pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro infrastruktūros lėšų poreikis
| Objektas |
Darbai |
Lėšų poreikis, tūkst. litų |
| Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro pastatas Kauno r. sav., Akademijos miestelis |
maždaug 2400 kv. metrų objekto statyba ir įrengimas |
12 200 |
| Asociacija „Slėnis Nemunas“ |
atviros prieigos laboratorijos MTEP įranga, kurios reikia inkubuojamoms įmonėms |
3 900 |
| Iš viso |
16 100 |
|
6. Slėnio MTEP infrastruktūra apima jam priklausančius MTEP centrus (2 pav.).
2 pav. Slėnio struktūra
2 pav. Slėnio struktūra
7. Mokslinių laboratorijų įrangos aprašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Planuojami įgyti įrangos kompleksai suformuoti pagal MTEP darbų poreikius, orientuojantis į tarptautines, nacionalines, regionines MTEP programas ir galimus ūkio subjektų užsakymus. Atsižvelgiant į žemės, miškų ir maisto ūkio MTEP darbų specifiką, dalį eksperimentinei plėtrai skirtos įrangos sudaro lauko darbų įranga.
8. Slėnio mokslinio potencialo konsolidavimo priemonių planą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.
9. Kartu su Slėnio MTEP infrastruktūros sukūrimu planuojama įgyvendinti ir kitus projektus:
9.1. Plėtoti MTEP veiklą, kurti ir atnaujinti jai skirtą technologinę ir informacinę infrastruktūrą.
II. Programos VEIKLŲ tarpusavio eiliškumas ir loginĖ sąsaja
10. Programoje numatoma įgyvendinti Slėnio MTEP ir susijusios studijų infrastruktūros kūrimo veiklas. Be to, bus vykdomi MTEP, kiti Slėnio veiklos ir plėtros projektai. Šie projektai tarpusavyje susiję ir skirti bendriems Programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti (3 pav.).
3 pav. Programos veiklų tarpusavio ryšio schema
III. slėnio plėtros programos įgyvendinimo priemonės
12. Programos uždavinius atitinka įgyvendinimo priemonės, pateiktos 2 lentelėje, o priemonėse numatytų veiklų įgyvendinimo priežiūrą atlieka koordinatoriai. Jie teikia informaciją, kurios reikia projektams administruoti.
2 lentelė. Slėnio „Nemunas“ plėtros programos uždavinių įgyvendinimo priemonės.
| Uždaviniai |
Priemonės |
Vykdytojai |
Vykdymo metai |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų |
|||||
| iš viso |
2009 metais |
2010 metais |
2011 metais |
2012 metais |
2013 metais |
||||
| 1. Sukurti šiuolaikinę MTEP infrastruktūrą žemės, miškų ir maisto ūkio mokslinių tyrimų plėtros reikmėms |
1.1. Įsteigti valstybės mokslo institutą Agrarinių ir miškų mokslų centrą |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2009–2011 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
| Sukurti valstybės mokslo instituto Agrarinių ir miškų mokslų centro infrastruktūrą |
Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos miškų institutas |
2009–2011 |
31 980 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
10 000 |
15 000 |
6 980 |
– |
– |
|
| 1.2. Įsteigti Žemės ir miškų ūkio jungtinį tyrimų centrą ir sukurti jo infrastruktūrą |
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos miškų institutas |
2009–2011 |
|||||||
| 1.3. Įsteigti Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centrą ir sukurti jo infrastruktūrą |
Lietuvos miškų institutas, Lietuvos žemės ūkio universitetas |
2009–2011 |
3 510 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
1 800 |
1 710 |
– |
– |
– |
|
| 1.4. Įsteigti Maisto mokslo ir technologijų centrą ir sukurti jo infrastruktūrą |
Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno technologijos universiteto Maisto institutas |
2009–2011 |
5 370 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
2 500 |
2 500 |
370 |
– |
– |
|
| 1.5. Įsteigti Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centrą ir sukurti jo infrastruktūrą |
Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos institutas |
2009–2012 |
14 920 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
2 920 |
5 000 |
5 000 |
2 000 |
– |
|
| 1.6. Įsteigti Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centrą ir sukurti jo infrastruktūrą |
Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas |
2009–2012 |
6 650 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
2 650 |
2 000 |
2 000 |
– |
– |
|
| 1.7. Įsteigti Augalų genetikos ir biotechnologijos centrą ir sukurti jo infrastruktūrą |
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos žemės ūkio universitetas |
2009–2011 |
8 925 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
3 000 |
3 000 |
2 925 |
– |
– |
|
|
|
1.8. Įsteigti Agroekologijos ir augalų biopotencialo mokslo ir studijų centrą ir sukurti jo infrastruktūrą |
Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos žemės ūkio universitetas |
2009–2011 |
10 160 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
3 000 |
3 000 |
4 160 |
– |
– |
| 1.9. Įsteigti Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centrą ir sukurti jo infrastruktūrą |
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas |
2009–2012 |
13 485 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
5 000 |
6 000 |
2 485 |
– |
– |
|
| 1.10. Įsteigti asociaciją „Slėnis Nemunas“ |
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos miškų institutas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas, Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos institutas, Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas, uždaroji akcinė bendrovė koncernas „Achemos grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Arvi ir ko“, akcinė bendrovė „Kauno grūdai“, Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija LITBIOMA, akcinė bendrovė „Utenos mėsa“, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų medienos grupė“, Baltijos agroverslo institutas ir kiti Slėnio dalyviai |
2008 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
|
| 2. Sutelkti bendrai veiklai aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos ir užsienio mokslininkus ir tyrėjus |
2.1. Inicijuoti mokslo ir studijų institucijų reorganizavimą |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2009 |
|
|
|
|
|
|
| 2.2. Įgyvendinti mokslo ir studijų institucijų reorganizavimą |
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas, Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos institutas, Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas, Kauno technologijos universiteto Maisto institutas |
2009-2012 |
16 000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
2 000 |
7 000 |
6 000 |
1 000 |
– |
|
| 3. Atnaujinti ir modernizuoti susijusią studijų infrastruktūrą, stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką |
3.1. Išplėsti studijų infrastruktūrą, agroinovacijų ekonomikos ir vadybos bei žemės ūkio mokslo, mokymo ir konsultavimo informacinių technologijų centrus Lietuvos žemės ūkio universitete |
Lietuvos žemės ūkio universitetas |
2009–2012 |
12 900 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
4 000 |
4 000 |
4 900 |
– |
– |
| 3.2. Išplėsti studijų infrastruktūrą Lietuvos veterinarijos akademijoje |
Lietuvos veterinarijos akademija |
2009–2012 |
7 100 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
3 500 |
3 600 |
– |
– |
– |
|
| 3.3. Sukurti, atnaujinti ir įgyvendinti aukštojo mokslo studijų programas I–II studijų pakopose |
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija |
2009–2012 |
1 250 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas) |
– |
750 |
500 |
– |
– |
|
| 4. Sudaryti sąlygas verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, |
4.1. Įsteigti Komunikavimo ir technologijų perdavimo centrą ir sukurti jo infrastruktūrą |
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos miškų institutas |
2009–2012 |
10 000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) 6 100 (privačios lėšos) |
6 100 |
5 000 |
5 000 |
– |
– |
| mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimo pagrindu formuotis žinioms imlių verslo įmonių pradmenims |
4.2. Įsteigti Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir parodų-aukcionų centrą ir sukurti jo infrastruktūrą |
Lietuvos veterinarijos akademija |
2009–2012 |
19 000 (Žemės ūkio ministerija, Kaimo plėtros fondas) 28 348 (Finansų ministerija, valstybės biudžeto lėšos (Valstybės investicijų programa) |
5 000 |
14 000 |
10 000 |
9 500 |
8 848 |
| 4.3. Plėtoti Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro dalyvių kompetencijų ugdymą, siekiant užtikrinti geros kokybės inovacijų paramos paslaugų teikimą |
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos miškų institutas |
2009–2012 |
1 700 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) 300 (privačios lėšos) |
800 |
800 |
400 |
– |
– |
|
| 5. Išplėsti žemės, miškų ir maisto ūkio MTEP darbų apimtį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais |
5.1. Vykdyti parodomųjų žemės ir miškų ūkio bandymų diegimo projektus |
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos miškų institutas, Kauno technologijos universitetas |
2009–2013 |
20 000 (Žemės ūkio ministerija, Kaimo plėtros fondas) |
4 000 |
4 000 |
4 000 |
4 000 |
4 000 |
| 5.2. Plėtoti MTEP veiklą, kurti ir atnaujinti jai skirtą technologinę ir informacinę infrastruktūrą |
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos miškų institutas, Kauno technologijos universitetas |
2009–2013 |
1 250 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) |
750 |
500 |
– |
– |
– |
|
| 5.3. Ugdyti aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijas |
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Kauno technologijos universitetas |
2009–2013 |
1 250 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas) |
750 |
500 |
– |
– |
– |
|
| 5.4. Ugdyti mokslininkų kompetencijas ir skatinti jų mobilumą (įskaitant podoktorantūrines stažuotes) |
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos miškų institutas, Kauno technologijos universitetas |
2009–2013 |
1 250 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas) |
750 |
500 |
– |
– |
|
|
IV. Programos priemonIŲ ir veiklų finansavimo šaltiniai
13. Programos priemones ir veiklas atitinkantys pavieniai projektai įgyvendinami pagal ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo) projektų administravimo ir finansavimo arba nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Projektų, finansuotinų pagal valstybės projektų planavimo procedūrą, koordinatoriai teikia papildomus aprašus, atitinkančius Švietimo ir mokslo ministerijos arba kitų ministerijų patvirtintus teisės aktus.
3 lentelė. Programos priemonių ir veiklų finansavimo šaltiniai
| Priemonės numeris* |
Programos uždavinius atitinkančios priemonės ir veiklos |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų |
Finansavimo šaltiniai |
|||||
| Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas |
Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas |
Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (Valstybės investicijų programa) |
Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas |
Žemės ūkio ministerija, Kaimo plėtros programa |
kiti |
|||
| 1. |
Viešosios MTEP infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas |
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Žemės ir miškų ūkio jungtinis tyrimų centras** |
31 980 |
31 980 |
– |
– |
– |
– |
– |
| 1.3. |
Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centras |
3 510 |
3 510 |
– |
– |
– |
– |
– |
| 1.4. |
Maisto mokslo ir technologijų centras |
5 370 |
5 370 |
– |
– |
– |
– |
– |
| 1.5. |
Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centras |
14 920 |
14 920 |
– |
– |
– |
– |
– |
| 1.6. |
Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centras |
6 650 |
6 650 |
– |
– |
– |
– |
– |
| 1.7. |
Augalų genetikos ir biotechnologijos centras |
8 925 |
8 925 |
– |
– |
– |
– |
– |
| 1.8. |
Agroekologijos ir augalų biopotencialo mokslo ir studijų centras |
10 160 |
10 160 |
– |
– |
– |
– |
– |
| 1.9. |
Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centras |
13 485 |
13 485 |
– |
– |
– |
– |
– |
| 3. |
Aukštojo mokslo studijų infrastruktūros kūrimas |
|
|
|
|
|
|
|
| 3.1. |
Studijų infrastruktūros, agroinovacijų ekonomikos ir vadybos, žemės ūkio mokslo, mokymo ir konsultavimo informacinių technologijų centrų plėtra Lietuvos žemės ūkio universitete |
12 900 |
12 900 |
– |
– |
– |
– |
– |
| 3.2. |
Studijų infrastruktūros plėtra Lietuvos veterinarijos akademijoje |
7 100 |
7 100 |
– |
– |
– |
– |
– |
|
|
Nacionalinės kompleksinės programos lėšos viešajai MTEP ir aukštojo mokslo studijų infrastruktūrai kurti ir atnaujinti, iš viso |
115 000 |
115 000 |
– |
– |
– |
– |
– |
| 4. |
Kitos veiklos |
|
|
|
|
|
|
|
| 4.1. |
Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras |
16 100 |
– |
– |
– |
10 000 |
– |
6 100 |
| 4.2. |
Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir parodų-aukciono centras |
47 348 |
– |
– |
28 348 |
– |
19 000 |
– |
| 5.1. |
Parodomųjų žemės ir miškų ūkio bandymų diegimo projektai |
20 000 |
– |
– |
– |
– |
20 000 |
– |
| 4.3. |
Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro dalyvių kompetencijų ugdymas, siekiant užtikrinti geros kokybės inovacijų paramos paslaugų teikimą |
2 000 |
– |
– |
– |
1 700 |
– |
300 |
| 3.3. |
Aukštojo mokslo studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose |
1 250 |
– |
1 250 |
– |
– |
– |
– |
| 5.2. |
MTEP veiklos vykdymas, jai skirtos technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas |
1 250 |
1 250 |
– |
– |
– |
– |
– |
| 5.3. |
Aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas |
1 250 |
– |
1 250 |
– |
– |
– |
– |
| 5.4. |
Mokslininkų kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas (įskaitant podoktorantūrines stažuotes) |
1 250 |
– |
1 250 |
– |
– |
– |
– |
|
|
Kitoms veikloms, iš viso |
90 448 |
1 250 |
3 750 |
28 348 |
11 700 |
39 000 |
6 400 |
| 2. |
Mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimas |
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto integracija į Lietuvos žemės ūkio universitetą |
7 000 |
7 000 |
– |
– |
– |
– |
– |
| 2.2. |
Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto ir Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos instituto integracija į Lietuvos veterinarijos akademiją |
5 000 |
5 000 |
– |
– |
– |
– |
– |
| 2.3. |
Kauno technologijos universiteto Maisto instituto integracija į Kauno technologijos universitetą |
4 000 |
4 000 |
– |
– |
– |
– |
– |
|
|
Mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimui, iš viso |
16 000 |
16 000 |
– |
– |
– |
– |
– |
|
|
Iš viso |
221 448 |
132 250 |
3 750 |
28 348 |
11 700 |
39 000 |
6 400 |
V. PRELIMINARUS Programos įgyvendinimo grafikas
14. Programos priemonių koordinatoriai ir asociacija „Slėnis Nemunas“ įvertina preliminarų Programos įgyvendinimo grafiką per vienus metus nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
4 lentelė. Preliminarus Programos įgyvendinimo grafikas
| Veiklos numeris |
Programos priemonės ir veiklos |
2008 metai |
2009 metai |
2010 metai |
2011 metai |
2012 metai |
2013 metai |
|||||||||||||||
| ketvirtis |
||||||||||||||||||||||
| IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
||
| 1. |
Viešosios MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Agrarinių ir miškų mokslų centro įsteigimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Agrarinių ir miškų mokslų centro infrastruktūros sukūrimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Žemės ir miškų ūkio jungtinis tyrimų centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.3. |
Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.4. |
Maisto mokslo ir technologijų centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.5. |
Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.6. |
Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.7. |
Augalų genetikos ir biotechnologijos centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.8. |
Agroekologijos ir augalų biopotencialo mokslo ir studijų centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.9. |
Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.10. |
Asociacijos „Slėnis Nemunas“ įsteigimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Aukštojo mokslo studijų infrastruktūros kūrimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.1. |
Studijų infrastruktūros, agroinovacijų ekonomikos ir vadybos bei žemės ūkio mokslo, mokymo ir konsultavimo informacinių technologijų centrų plėtra Lietuvos žemės ūkio universitete |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.2. |
Studijų infrastruktūros plėtra Lietuvos veterinarijos akademijoje |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Kitos veiklos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4.1. |
Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4.2. |
Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir parodų-aukcionų centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5.1. |
Parodomųjų žemės ir miškų ūkio bandymų diegimo projektai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4.3. |
Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro dalyvių kompetencijų ugdymas, siekiant užtikrinti kokybiškų inovacijų paramos paslaugų teikimą |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.3. |
Aukštojo mokslo studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5.2. |
MTEP veiklos vykdymas ir jai skirtos technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5.3. |
Aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5.4. |
Mokslininkų kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas (įskaitant podoktorantūrines stažuotes) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
VI. Pagrindiniai programos priemones atitinkančių veiklų stebėsenos rodikliai
15. Programos uždavinius atitinkančių priemonių stebėsenos rodikliai taikomi įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“, antrojo prioriteto „Verslo produktyvumo didinimo ir aplinkos verslui gerinimo“ ir Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos trečiojo prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ rodiklius. Programos priemones atitinkančių veiklų koordinatoriai atskirai teikia informaciją apie pavienių projektų rodiklius asociacijai „Slėnis Nemunas“. Programos priemonių koordinatoriai ir asociacija „Slėnis Nemunas“ įvertina ir detalizuoja Programos priemones, veiklas ir jas sudarančių pavienių projektų rodiklius per vienus metus nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
5 lentelė. Programos priemones atitinkančių veiklų stebėsenos rodikliai
| Rodiklio tipas |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Skaičiais išreikšti 2015 metų uždaviniai |
| Veikla |
1.1–1.9. Viešosios MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas |
|
|
| Produkto |
MTEP bazės plėtros projektai |
skaičius |
8 |
| Rezultato |
Įkurti atviros prieigos nacionalinio lygio centrai |
skaičius |
1 |
| Įkurti mokslinių tyrimų centrai |
skaičius |
2 |
|
| Įkurtos mokslinės laboratorijos |
skaičius |
5 |
|
| Atnaujintos mokslinės laboratorijos |
skaičius |
28 |
|
| Įgyvendinta MTEP projektų: |
skaičius |
85 |
|
| nacionalinių |
skaičius |
30 |
|
| tarptautinių |
skaičius |
25 |
|
| pagal ūkio subjektų užsakymus |
skaičius |
30 |
|
| Pritraukta privačių investicijų |
mln. litų |
2,6 |
|
| Veikla |
3.1 ir 3.2. Aukštojo mokslo studijų infrastruktūros kūrimas |
|
|
| Produkto |
Studijų infrastruktūros projektai |
skaičius |
4 |
| Rezultato |
Sukurtos arba atnaujintos mokomosios laboratorijos |
skaičius |
5 |
| Veikla |
4.1–4.3. Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras, Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir parodų-aukcionų centras |
|
|
| Produkto |
Technologijų perdavimo, komunikavimo funkcijas atliekančių centrų ir susijusios infrastruktūros kūrimo projektai |
skaičius |
3 |
| MTEP ir inovacijų aplinkos gerinimo projektai |
skaičius |
2 |
|
| Pasirašytos tarp mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių MTEP bendradarbiavimo sutartys |
skaičius |
30 |
|
| MTEP veiklos, realizuotos sukurtose ir įdiegtose technologijose |
procentai |
15 |
|
| Organizuoti tarptautiniai renginiai ir mugės |
skaičius |
5 |
|
| Rezultato |
Sukurti ir veikia technologijų perdavimo funkcijas atliekantys centrai |
skaičius |
1 |
| Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, įsikūrę Komunikavimo ir technologijų perdavimo centre ir verslo inkubatoriuje (per 3 metus po Programos įgyvendinimo) |
skaičius |
40 |
|
| Įmonės, pasinaudojusios inovacijų paramos paslaugomis |
skaičius |
40 |
|
| Slėnio pagrindu susikūrusios naujos žinioms imlios įmonės (per 3 metus po Programos įgyvendinimo) |
skaičius |
10 |
|
| Kiekvienais metais įgyvendinta bendrų su mokslo ir tyrimų institucijomis projektų |
skaičius |
4 |
|
| Pritraukta privačių investicijų |
mln. litų |
6 |
|
| Veikla |
5.1. Parodomųjų žemės ir miškų ūkio bandymų diegimo projektai |
|
|
| Produkto |
Parodomųjų žemės ir miškų ūkio bandymų ir infrastruktūros diegimo projektai |
skaičius |
20 |
| Veikla |
3.3. Aukštojo mokslo studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose |
|
|
| Produkto |
Parengtos / atnaujintos studijų programos |
skaičius |
5 |
| Studentai, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas |
skaičius |
350 |
|
| Rezultato |
Studentai, gavę valstybės pripažįstamą kvalifikaciją |
procentai |
90 |
| Veikla |
5.3. Aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas |
|
|
| Produkto |
Parengtos kvalifikacijos tobulinimo programos |
skaičius |
8 |
| Dėstytojai (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
skaičius |
220 |
|
| Mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
skaičius |
250 |
|
| Studentai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas |
skaičius |
300 |
|
| Dėstytojų stažuotės |
skaičius |
20 |
|
| Rezultato |
Dėstytojai (aukštojo mokslo studijos), gavę neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus |
procentai |
90 |
| Mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus |
procentai |
90 |
|
| Studentai, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus |
procentai |
90 |
|
| Veikla |
5.2 ir 5.4. Mokslininkų kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas (įskaitant podoktorantūrines stažuotes) |
|
|
| Produkto |
Finansuota subsidijų mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei tiriamajai veiklai |
skaičius |
10 |
| Pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje įdarbinti mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus) |
skaičius |
20 |
|
| Finansuota subsidijų studentų mokslinei tiriamajai veiklai |
skaičius |
15 |
|
| Rezultato |
Paskelbta mokslinių straipsnių |
skaičius |
350 |
| Atlikta studentų stažuočių ir praktikų |
skaičius |
30 |
|
| Veikla |
2. Mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimas |
|
|
| Produkto |
Įvykdyta projektų |
skaičius |
5 |
VII. Programos organizacinis planas
16. Programos organizacinės priemonės skirtos Slėnio iniciatorių ir dalyvių bendradarbiavimui, interesų derinimui ir viešajai prieigai prie Slėnyje sukurtos infrastruktūros užtikrinti.
6 lentelė. Programos įgyvendinimo organizacinės priemonės
| Organizacinė priemonė |
Tikslai, uždaviniai, funkcijos |
| Asociacijos „Slėnis Nemunas“ veikla |
Asociacijos „Slėnis Nemunas“ funkcijos: Slėnio tikslų įgyvendinimas; Slėnio partnerių interesų derinimas; atstovavimas Slėnio partnerių interesams; Slėnio plėtros dokumentų aprobavimas tarp Slėnio partnerių; Slėnio plėtros koordinavimas; Programos įgyvendinimas, veiklų ir projektų prioritetizavimas; pridedamosios vertės kūrimo užtikrinimas: nauda mokslui, studijoms, verslui, visuomenei; Slėnio efektyvaus valdymo užtikrinimas; pasiektų Slėnio veiklos rodiklių matavimas, stebėjimas ir vertinimas; Slėnio veiklos ir rezultatų viešinimas, atviros veiklos užtikrinimas; horizontalaus bendradarbiavimo tarp slėnių užtikrinimas, siekiant efektyviai panaudoti turimą turtą, mokslinius rezultatus ir išteklius; mokslo ir verslo efektyvaus bendradarbiavimo užtikrinimas; sukurtos mokslo tiriamosios infrastruktūros atviros prieigos užtikrinimas ir efektyvus panaudojimas |
| Slėnio sutartis |
Sutartis numato Slėnio dalyvių vaidmenų pasiskirstymą, įsipareigojimus ir atsakomybę. Sutarties principinės nuostatos: Slėnio iniciatoriai ir dalyviai savo interesus ir poreikius jo infrastruktūroje įteisina sutarčių pagrindu, prisiimdami atitinkamus įsipareigojimus dėl infrastruktūros išlaikymo; mokslo ir verslo subjektai dalyvauja konkrečiuose Slėnio veiklos projektuose trumpalaikių sutarčių pagrindu; mokslininkų mainams skatinti ir aukščiausiosios kvalifikacijos mokslininkams pritraukti kuriamos darbo vietos |
VIII. Programos valdymo schema
17. Mokslo, studijų ir verslo interesams derinti kuriama asociacija „Slėnis Nemunas“ (jos struktūra pateikta 4 pav.). Asociacijos steigėjai ir nariai – mokslo ir studijų institucijos, mokslinių tyrimų institutai, verslo subjektai, pareiškę norą dalyvauti kuriant ir plėtojant Slėnį.
4 pav. Asociacijos „Slėnis Nemunas“ struktūra
18. Asociacijos „Slėnis Nemunas“ administracija užtikrina, kad būtų organizuojama visiems Slėnio dalyviams pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Atviros prieigos centrų kūrimo ir valdymo taisykles atvira prieiga prie MTEP infrastruktūros, sudaro strateginius, plėtros planus, vykdo Slėnio rinkodarą, atstovauja Slėnio dalyvių bendriems interesams savivaldos ir valstybės institucijose, inicijuoja bendrus projektus ir dalyvauja juos vykdant, plėtoja ryšius su kitais Lietuvos integruotais mokslo, studijų ir verslo centrais, užsienio valstybių partneriais, tarptautinėmis organizacijomis, skatina asociacijos „Slėnis Nemunas“ narių ir kitų Slėnio dalyvių bendradarbiavimą. Už atskirų Programos priemonių įgyvendinimą atsakingi tų priemonių vykdytojai.
IX. SLĖNIO TARYBA
19. Švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro įsakymu suformuojama Slėnio taryba, kuri vykdo Programos įgyvendinimo stebėseną (5 pav.), t. y. atlieka šias funkcijas:
19.1. nagrinėja Programos įgyvendinimą, rengia atitinkamas ataskaitas Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai;
X. Programos komunikacijos (viešinimo) planas
20. Už Programos įgyvendinimo ir Slėnio veiklos viešinimą įvairiais lygiais atsakingos Švietimo ir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija (Slėnio veiklos pristatymas valstybės lygiu), asociacija „Slėnis Nemunas“ ir atskirų priemonių vykdytojai (pranešimai visuomenei apie Slėnio veiklą, internetinis puslapis, informaciniai leidiniai, spaudos pranešimai, informacinė vaizdinė medžiaga, veiklos pristatymas konferencijose ir kita). Pagrindinės numatomos viešinimo priemonės:
XI. Programos rizikos valdymo planas
21. Programos priemonių koordinatoriai ir asociacija „Slėnis Nemunas“ detaliai įvertina Programos priemones sudarančių pavienių projektų riziką, ekonominę naudą, valdymo iššūkius per vienus metus nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
7 lentelė. Programos rizikos valdymo plano metmenys
| Eil. Nr. |
Rizikos tipas |
Rizikos aprašymas |
Rizikos mažinimo priemonės |
| 1. |
Investicijų ir jų finansavimo rizika |
|
|
| 1.1. |
Investicijų vertės didėjimas |
investicijų vertė įgyvendinant projektą gali būti didesnė už numatytą pagal skaičiavimus |
potencialių tiekėjų ir rangovų apklausa, jų komercinių pasiūlymų analizė |
| 1.2. |
Mažesnė už numatytą projekto nauda |
daromos investicijos gali turėti mažesnę ekonominę naudą už pateiktą projekto prielaidose ir rezultatuose |
panašių projektų patirties analizė, detalus ekonominis-finansinis projekto pagrindimas |
| 2. |
Ekonominė rizika – ekonominių prielaidų ir rezultatų netikslumas |
vertinant projekto naudą, gali būti parinktos netikslios prielaidos, kurios iškreipia rezultatus |
pasirinktos metodikos pagrindimas, prielaidų pagrįstumo kokybės vertinimas, variantų analizės parengimas darant skirtingas ekonomines prielaidas |
| 3. |
Techninė-technologinė rizika |
|
|
| 3.1. |
Investicijų kokybė |
tiekėjai gali pateikti prastos kokybės įrangą |
patikimų tiekėjų parinkimas, garantiniai reikalavimai tiekimo sutartyse, sutarčių ir įrangos draudimas |
| 3.2. |
Vėlavimas |
projekto įgyvendinimo plane numatyta veikla gali vėluoti |
sutartyse numatytos sankcijos, realus ir pagrįstas darbų planas (pasiliekant rezervą nenumatytiems atvejams) |
| 4. |
Kita rizika – organizacinė |
pasikeičia komandos vadovas, atsakingas už Programos įgyvendinimą, arba suserga kitas komandos narys |
užduočių programos paskirstymas įgyvendinimo komandai taip, kad nariai galėtų vienas kitą pakeisti |
XII. Programos lėšų panaudojimo planas
22. Programos priemones atitinkančių pavienių projektų koordinatoriai atskirai teikia Programos koordinatoriams informaciją apie lėšų poreikį pavieniams projektams.
8 lentelė. Programos lėšų panaudojimo planas
| Priemonės |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų |
||||
| 2009 metais |
2010 metais |
2011 metais |
2012 metais |
2013 metais |
|
| 1. Viešosios MTEP infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas |
|
|
|
|
|
| 1.2. Žemės ir miškų ūkio jungtinis tyrimų centras* |
10 000 |
15 000 |
7 580 |
|
|
| 1.3. Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centras |
1 800 |
1 710 |
|
|
|
| 1.4. Maisto mokslo ir technologijų centras |
2 500 |
2 500 |
370 |
|
|
| 1.5. Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centras |
2 920 |
5 000 |
5 000 |
2 000 |
|
| 1.6. Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centras |
2 650 |
2 000 |
2 000 |
|
|
| 1.7. Augalų genetikos ir biotechnologijos centras |
3 000 |
3 000 |
2 925 |
|
|
| 1.8. Agroekologijos ir augalų biopotencialo mokslo ir studijų centras |
3 000 |
3 000 |
3 560 |
|
|
| 1.9. Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centras |
5 000 |
6 000 |
2 485 |
|
|
| 3. Aukštojo mokslo studijų infrastruktūros kūrimas |
|
|
|
|
|
| 3.1. Studijų infrastruktūros, agroinovacijų ekonomikos ir vadybos, žemės ūkio mokslo, mokymo ir konsultavimo informacinių technologijų centrų plėtra Lietuvos žemės ūkio universitete |
4 000 |
4 000 |
4 900 |
|
|
| 3.2. Studijų infrastruktūros plėtra Lietuvos veterinarijos akademijoje |
3 500 |
3 600 |
|
|
|
| 4. Kiti projektai |
|
|
|
|
|
| 4.1. Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras |
6 100 |
5 000 |
5 000 |
|
|
| 4.2. Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir parodų-aukcionų centras |
5 000 |
14 000 |
10 000 |
9 500 |
8 848 |
| 5.1. Parodomųjų žemės ir miškų ūkio bandymų diegimo projektai |
4 000 |
4 000 |
4 000 |
4 000 |
4 000 |
| 4.3. Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro dalyvių kompetencijų ugdymas, siekiant užtikrinti geros kokybės inovacijų paramos paslaugų teikimą |
800 |
800 |
400 |
|
|
| 3.3. Aukštojo mokslo studijų programų kūrimas, atnaujinimas ir įgyvendinimas I–II studijų pakopose |
|
750 |
500 |
|
|
| 5.2. MTEP veiklos vykdymas, jai skirtos technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas, atnaujinimas |
750 |
500 |
|
|
|
| 5.3. Aukštojo mokslo studijų personalo (dėstytojų) kompetencijų ugdymas |
750 |
500 |
|
|
|
| 5.4. Mokslininkų kompetencijų ugdymas ir mobilumo skatinimas (įskaitant podoktorantūrines stažuotes) |
750 |
500 |
|
|
|
| 2. Mokslo ir studijų institucijų restruktūrizavimas |
2 000 |
7 000 |
6 000 |
1 000 |
|