Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO 52 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4157
2012 m. gegužės 29 d. Nr. 600
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. SV-1558 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4157 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą įstatymo projekto tikslą – apriboti aukštosioms mokykloms teisę pačioms nustatyti maksimalų priimamų studentų skaičių – atitinkantį reguliavimą įtvirtinusi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (2006 m. liepos 18 d. redakcija) 47 straipsnio 4 dalies (2003 m. balandžio 22 d. redakcija) nuostata Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimu byloje Nr. 28/07-29/07 (Žin., 2008, Nr. 34-1224) pripažinta ribojančia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą aukštojo mokslo prieinamumą pagal sugebėjimus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą aukštųjų mokyklų autonomiją, tai yra prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai ir 41 straipsnio 3 daliai. Be to, įstatymo projekte siūloma pakeisti įstatymo 52 straipsnio 2 dalies nuostata „valstybės finansuojamų į pirmą kursą priimamų studentų didžiausią skaičių kiekvienai aukštajai mokyklai nustato Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į aukštosios mokyklos turimus resursus ir valstybės poreikius bei galimybes“ neatitinka įstatymo projekto tikslo, uždavinių ir naujų teisinio reglamentavimo nuostatų, nurodytų įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Įstatymo projekte pateiktomis teisinio reguliavimo priemonėmis siūloma suteikti Švietimo ir mokslo ministerijai teisę nustatyti ne bendrą didžiausią leistiną priimamų studentų skaičių, o tik valstybės finansuojamų į pirmą kursą priimamų studentų didžiausią skaičių, ir ne tik kiekvienoje kolegijoje, bet kiekvienoje aukštojoje mokykloje.
2. Absolventų disproporciją sukelia ne valstybės finansuojamų, bet savo lėšomis studijuojančių asmenų pasirinkimas, kurį valstybė gali veikti tik informuodama ir ugdydama karjerai, bet ne ribojančiomis priemonėmis. Taigi riboti asmenų, studijuojančių Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, vietų skaičių kiekvienoje aukštojoje mokykloje nebūtų veiksminga. Pažymėtina, kad ir ribojimas, siūlomas taikyti vien pirmo kurso studentams, negali būti siejamas su turimais aukštųjų mokyklų ištekliais, nes jos išteklius turi atitikti bendras studentų skaičius. Įstatymo projekto tikslas susieti asmenų priėmimą į aukštąsias mokyklas su valstybės poreikiais ir galimybėmis turėtų būti pasiektas įgyvendinant Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 70 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis. Be to, priėmus siūlomą įstatymo projekto nuostatą, būtų neaiškus jos santykis su Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsniu, nustatančiu kriterijus, kuriais remiantis paskirstomas valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičius tarp aukštųjų mokyklų ir studijų sričių.
3. Įstatymo projekto tikslas kontroliuoti priimamų studentų skaičių, atsižvelgiant į turimus aukštosios mokyklos išteklius, turėtų būti pasiektas įgyvendinant Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 43 ir 44 straipsnių nuostatas dėl aukštųjų mokyklų vertinimo ir akreditavimo. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos, vertindamos aukštąsias mokyklas, turi galimybes kontroliuoti, ar aukštoji mokykla nepriima daugiau studentų (iš viso ir pagal studijų sritis), nei leidžia jos ištekliai. Vienas iš svarbiausių studijų kokybės vertinimo kriterijų – tinkamai veikiančios vidinės studijų kokybės sistemos. Remdamosi autonomija ir siekdamos teikti geros kokybės studijas, aukštosios mokyklos jau dabar vertina savo išteklius. Jeigu aukštoji mokykla neturi patenkinamos studijų kokybės užtikrinimo sistemos, gali būti inicijuojamas neeilinis jos veiklos vertinimas. Aukštosios mokyklos išteklių vertinimas – kompleksinis ir sudėtingas dalykas. Net turėdamos daug išteklių aukštosios mokyklos gali netinkamai juos naudoti ir prastai organizuoti studijas, ir priešingai, turinti mažai išteklių aukštoji mokykla gali teikti geros kokybės išsilavinimą.
FINANSŲ MINISTRĖ,
PAVADUOJANTI MINISTRĄ PIRMININKĄ INGRIDA ŠIMONYTĖ
ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS GINTARAS STEPONAVIČIUS