LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL MEDŽIOKLĖS TVARKYMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE
1994 m. gruodžio 19 d. Nr. 1276
Vilnius
1. Patvirtinti pridedamus:
2. Pavesti Aplinkos apsaugos ministerijai per du mėnesius patikslinti Medžioklės taisykles pagal šiuo nutarimu patvirtintus Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatus ir pateikti jas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
3. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 397 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 1993, Nr. 22-525):
3.2. išdėstyti 1.3 punktą taip:
3.3. išdėstyti 5 punkto antrąją pastraipą taip:
3.4. nurodytuoju nutarimu patvirtintos Laukinių kanopinių žvėrių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo tvarkos:
3.4.1. antraštėje ir tekste po žodžių „pasėliams“, „pasėlių“ įrašyti atitinkamai žodžius „ir miškui“, „ir miško“;
3.4.2. išdėstyti 1 punktą taip:
„1. Žalą, kurią padaro laukiniai kanopiniai žvėrys (toliau vadinama – žvėrys) žemės ūkio pasėliams ir miškui, įvertina ir apskaičiuoja pagal Žemės ūkio ministerijos bei Miškų ūkio ministerijos parengtą ir Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintą metodiką rajono valdybos sprendimu sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1276
Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatai
Bendroji dalis
1. Medžioklės objektas – Lietuvos Respublikos medžioklės plotuose esantys medžiojamieji žvėrys ir paukščiai, kurie yra valstybės nuosavybė.
2. Medžiojimas yra žvėrių ir paukščių tykojimas, sekimas norint juos sugauti ar nušauti, taip pat persekiojimas, gaudymas, šaudymas.
3. Medžioklės plotai yra žemė, miškai ir vandenys, kuriuose gyvena ar gali gyventi medžiojamoji fauna ir gali būti vykdoma medžioklė.
Miestų, gyvenviečių, vienkiemių, kapinių, naudojamų gamybinių ir kitų pastatų teritorijos, miestų ir gyvenviečių parkai, valstybiniai rezervatai, aptverti sodai ir medynai yra ne medžioklės plotai.
Žemės savininkai ir valstybinės žemės valdytojai, suderinę su rajonų (miestų) valdybomis ir aplinkos apsaugos agentūromis, prireikus gali leisti medžioti ne medžioklės plotuose.
Medžioklę zoologinio profilio draustiniuose bei rezervatų apsauginėse zonose reglamentuoja Aplinkos apsaugos ministerija.
4. Medžiojamųjų žvėrių ir paukščių rūšis, jų medžioklės organizavimo būdus ir tvarką, įrankius, terminus, saugaus elgesio, veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus ir kitas medžioklės organizavimo sąlygas nustato Medžioklės taisyklės, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos apsaugos ministerijos teikimu.
5. Medžiojimas, buvimas medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais ar medžioklės produkcija nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų, Medžioklės taisyklių ar kitų normatyvinių aktų yra brakonieriavimas ir baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
6. Aplinkos apsaugos agentūros kartu su medžioklės plotų nuomotojais, nuomininkais ir valdytojais, vadovaudamiesi apskaitos duomenimis, kasmet teikia Aplinkos apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl sumedžiojimo limitų. Atsižvelgdama į tai, ministerija nustato kasmetinius sumedžiojimo limitus.
7. Medžiojamųjų žvėrių ir paukščių apsauga, veisimas, taip pat moksliniai tyrimai bei priemonės, kurios taikomos laukinių kanopinių žvėrių daromai žalai išvengti, finansuojami iš įsteigto prie Aplinkos apsaugos ministerijos Medžioklės fondo lėšų.
Medžioklės fondo lėšas sudaro dalis atskaitymų iš medžioklės plotų nuomos mokesčio, užsieniečių mokesčiai už teisę medžioti Lietuvos Respublikoje, savanoriški įnašai bei medžioklės ūkio komercinės ir ūkinės veiklos lėšos.
Medžioklės fondo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
8. Aplinkos apsaugos ministerija vykdo valstybinį medžiojamosios faunos naudojimo reguliavimą ir kontrolę.
9. Miškų ūkio ministerija įgyvendina miškų ūkio politiką medžioklės tvarkymo klausimais, koordinuoja komercines medžiokles miškų urėdijoms priskirtuose plotuose.
10. Medžioklę pagal savo kompetenciją kontroliuoja Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.
11. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, atitinkamos mokslo ir mokymo įstaigos rengia medžiotojų, medžiotojų selekcininkų, medžiotojų vadovų, medžioklės trofėjų ekspertų, kinologų ekspertų mokymą, rūpinasi medžioklės kultūra, jos tradicijų puoselėjimu.
Teisė medžioti
12. Teisė medžioti suteikiama Lietuvos Respublikos piliečiams nuo 18 metų, išlaikiusiems egzaminus ir gavusiems medžiotojo bilietus. Nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje užsieniečiams ir asmenims be pilietybės teisę medžioti gali suteikti respublikinė komisija, sudaryta iš Aplinkos apsaugos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovų.
Visus asmenis priima į medžiotojus Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka jų gyvenamosios vietos miesto (rajono) valdybos sudaryta komisija iš Aplinkos apsaugos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos vietos padalinių, rajono valdybos ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovų. Ši komisija taip pat atestuoja medžiotojus.
13. Visiems priimtiems medžiotojams išduodami Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietai. Medžiotojo bilietus išduoda savivaldybės Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto pavyzdinę formą tvirtina Aplinkos apsaugos ministerija.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narių – medžiotojų įskaitą tvarko ir medžiotojo bilietų galiojimą jiems kasmet pratęsia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, o nepriklausančių šiai draugijai medžiotojų – savivaldybės.
14. Leidimus įsigyti medžioklinius šautuvus ir jais naudotis medžiotojams išduoda Vidaus reikalų ministerijos miestų (rajonų) policijos komisariatai.
15. Būti medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais (spąstais, gaudyklėmis, kastuvais ir kt.), šunimis ir medžiokliniais ginklais (iš jų su arbaletu, lanku ir kt.) galima tik laikantis Medžioklės taisyklėse nustatytos tvarkos.
17. Teisė medžioti nesuteikiama:
17.1. asmenims, sergantiems psichinėmis ligomis, esantiems sveikatos apsaugos įstaigų narkologinėje įskaitoje;
17.2. asmenims, nuolat pažeidžiantiems viešąją tvarką, piktnaudžiaujantiems alkoholiniais gėrimais ar vartojantiems narkotines bei nuodingąsias medžiagas;
17.3. asmenims, kuriems yra pateikti kaltinimai baudžiamosiose bylose už padarytus tyčinius valstybinius ar kitus sunkius nusikaltimus;
17.4. asmenims, kuriems nustatytąja tvarka neišnykęs teistumas už valstybinius ar kitus sunkius nusikaltimus, taip pat už nusikaltimus, padarytus naudojant šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas;
17.5. asmenims, iš kurių policija yra atėmusi ginklą ir kurie dėl kitų aukščiau neišvardytų priežasčių negali jo turėti;
18. Užsieniečiai, turintys teisę medžioti, susipažinę su Medžioklės taisyklėmis, galiojančiomis Lietuvos Respublikoje, bei saugaus elgesio medžioklėje reikalavimais, nustatytąja tvarka gali medžioti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
19. Komercines medžiokles užsieniečiams turi teisę organizuoti visi medžioklės plotų nuomininkai, valdytojai, parengę tam medžioklės plotus ir turintys šios srities specialistų.
20. Komercinių medžioklių užsieniečiams organizavimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos ministerija kartu su Miškų ūkio ministerija, dalyvaujant Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai.
Medžioklės plotų nuoma
22. Valstybinės žemės valdytojai turi išnuomoti medžioklės plotus. Medžioklės plotai išnuomojami ne mažiau kaip 10 metų laikotarpiui pagal tipinę sutartį, parengtą Aplinkos apsaugos ministerijos ir suderintą su Miškų ūkio ministerija ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.
Medžioklės plotų nuomą administruojamoje teritorijoje koordinuoja savivaldybės.
23. Žemės savininkai gali išnuomoti medžioklės plotus arba suteikti teisę jais naudotis. Žemės savininkui priklausančiuose neišnuomotuose medžioklės plotuose smulkiąją medžiojamąją fauną nustatytąja tvarka medžioja žemės savininkas.
24. Medžioklės plotai nuomojami tik juridinio asmens statusą turintiems medžiotojų būreliams bei klubams.
Laukinių kanopinių žvėrių medžiokles organizuoja ir jų selekciją vykdo medžiotojų būreliai arba klubai, miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai.
25. Pirmenybė išsinuomoti medžioklės plotus suteikiama medžiotojų organizacijoms, kurios tuose plotuose medžiojo ilgą laiką (ne mažiau kaip 5 metus). Susiformavusių organizacijų medžioklės plotų ribos paprastai nekeičiamos be nuomininko sutikimo.
26. Nauji medžiotojų būrelių bei klubų medžioklės plotai formuojami taip, kad sudarytų vientisus, ne mažesnius kaip 1000 hektarų miško, laukų, miškelių, krūmų ir vandens telkinių plotus, atsižvelgiant į medžiojamosios faunos populiacijų užimamas teritorijas. Nuomojama vientisa medžioklės plotų teritorija su nustatytomis aiškiomis gamtinėmis ribomis.
28. Nutraukus medžioklės plotų nuomos sutartį, taip pat norint išnuomoti kitus neišnuomotus plotus, rengiami konkursai, kurių organizavimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos ministerija, suderinusi su Miškų ūkio ministerija ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.
29. Aptvarai medžiojamajai faunai laikyti įrengiami medžioklės plotuose Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Aptvarui parinkta vieta turi būti suderinta su valstybinės žemės valdytojais.
30. Medžiotojams, gyvenantiems nuomojamuose medžioklės plotuose arba turintiems juose privačias žemės valdas, suteikiama pirmenybė įstoti į medžiotojų būrelius bei klubus, kurie šiuos plotus nuomoja.
31. Medžioklės plotų nuomos sutartis gali būti nutraukta, jeigu likviduojama medžiotojų organizacija, nesilaikoma nuomos sutarties sąlygų (nemokamas nuomos mokestis, neatlyginama už laukinių kanopinių žvėrių padarytą žalą), taip pat jeigu sutartis sudaryta neteisėtai.
32. Žemės savininkams raštiškai atsisakius medžioklės plotus nuomoti medžioklei arba leisti medžioti juose, jiems neatlyginama laukinių kanopinių žvėrių padaryta žala.
33. Medžioklės plotų nuomininkai (neišnuomotuose medžioklės plotuose – valstybinės žemės valdytojai) yra atsakingi už faunos (taip pat medžiojamosios) apsaugą ir globą.
Laukinių kanopinių žvėrių padarytos žalos atlyginimas
35. Laukinių kanopinių žvėrių padarytą žalą žemės ūkio pasėliams ir miškui atlygina medžioklės plotų naudotojai, disponuojantys medžioklės produkcija. Žala atlyginama bendra įstatymų nustatyta tvarka.
Žala miškui neatlyginama, jeigu laukinių kanopinių žvėrių skaičius neviršija nustatytųjų normų.
36. Laukinių kanopinių žvėrių padarytą žalą žemės ūkio pasėliams ir miškui pagal Žemės ūkio ministerijos bei Miškų ūkio ministerijos parengtą ir Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintą metodiką įvertina ir apskaičiuoja nuostolių skaičiavimo komisija, sudaryta rajono valdybos sprendimu.
Medžioklės produkcija ir jos naudojimas
38. Medžioklės produkcija (sumedžiotais laukiniais žvėrimis ir paukščiais) disponuoja medžioklės plotų naudotojai.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1276
Ieškinių už neteisėtai sumedžiotą ar sunaikintą gyvūną dydžiai
| Gyvūno pavadinimas |
Ieškinio suma (litais) |
| Stumbras |
3000 |
| Briedis, danielius, taurusis elnias, dėmėtasis elnias, muflonas: |
|
| patinas |
1750 |
| patelė ar jauniklis |
1050 |
| Rudasis lokys, paprastasis ar žieduotasis ruonis, jūros kiaulė, baltasis banginis |
1750 |
| Lūšis, šernas, stirna, bebras |
500 |
| Akmeninė ar miškinė kiaunė, kanadinė audinė, barsukas, rudoji lapė |
180 |
| Pilkasis kiškis, laukinis triušis, šermuonėlis, žebenkštis, ondatra, voverė |
50 |
| Gulbė nebylė, gulbė giesmininkė, baltasis gandras |
500 |
| Plėšrieji paukščiai ir pelėdos |
100 |
| Fazanas, laukinė žąsis (želmeninė ar baltakaklė), berniklė |
70 |
| Kiti žinduoliai ir paukščiai |
35 |
| Vynuoginė sraigė |
1 |
Pastabos: 1. Už žvėris arba paukščius, neteisėtai sumedžiotus rezervatuose, nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose, įsteigtuose tos rūšies faunai saugoti, nustatomas pusantro karto didesnis už nurodytąjį ieškinys.
2. Už vienos kilpos paspendimą (visur), už sunaikintą ar išdraskytą urvą arba lizdą nustatomas 100 litų ieškinys.