VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

Į S A K Y M A S

DĖL GALVIJŲ VEISLININKYSTĖS SRITIES TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2002 m. birželio 4 d. Nr. 20

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3, 4, 5 straipsniais, žemės ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 460 „Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos“ (Žin., 2000, Nr. 1-20, Nr. 64-2367) patvirtintų Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6.10 punktu,

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Rinktinių karvių atrankos ir įvertinimo taisykles;

1.2. Veislinių buliukų ir bulių atrankos bei įvertinimo taisykles.

2. Pavedu:

2.1. veislinių galvijų vertinimo tvarkos priežiūrą vykdyti rajonų valstybiniams veislininkystės inspektoriams;

2.2. įsakymo vykdymo kontrolę – Tarnybos viršininko pavaduotojui A. Šileikai.

VIRŠININKAS KĘSTUTIS                                                                        JUOZAS SAIKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 20

RINKTINIŲ KARVIŲ ATRANKOS IR ĮVERTINIMO TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504 EEB, 87/328 EEB, Komisijos sprendimais 86/130 EEB, 94/515 EEB.

I. RINKTINIŲ KARVIŲ ATRINKIMAS

1. Rinktines karves atrenka galvijų augintojų ir gerintojų asociacijų specialistai. Naujai atrinktas rinktines karves aprobuoja komisija, susidedanti iš asociacijos atstovo, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rajono vyriausiojo specialisto – valstybinio veislininkystės inspektoriaus, VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ tarnybos vadovo rajone, ūkio zootechniko-selekcininko arba kontrolės asistento, tvarkančio rinktinių karvių apskaitą, ir karvių savininko. Rinktinės karvės aprobuojamos remiantis VšĮ Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro (toliau – KVPIC) pateiktais veislinės vertės duomenimis.

2. Komisijai aprobavus karves, parengiamas naujai atrinktų karvių sąrašas ir perduodamas KVPIC, kuris parengia rinktinių karvių korteles ir išduoda asociacijoms.

3. Rinktinės karvės negali būti iš ūkių, kurie vykdo veislinių gyvulių sveikatingumo programą ir dėl ūkio sanitarinės-epizootologinės būklės negali parduoti veislinius gyvulius.

4. Visoms rinktinėms karvėms turi būti patikrinta kilmė.

5. Rinktinės karvės atrenkamos pagal požymių kompleksą. Karvių pieningumas per geriausią laktaciją turi būti: juodmargių karvių – 6800 kg, žalųjų – 6600 kg, jei ji yra pirmoji – ne mažiau kaip 5500 kg, vidutinis trijų geriausių – juodmargių 6200 kg, žalųjų – 6000 kg, pieno riebumas – juodmargių ne mažiau kaip 3,9, žalųjų – 4 proc., baltymingumas juodmargių ne mažiau kaip 3,2, žalųjų – 3,25 proc. Jei bent vienas iš minėtų produktyvumo rodiklių yra mažesnis, tai karvė gali būti laikoma rinktine, kai baltymų produktyvumas per geriausią laktaciją yra ne mažiau kaip 250 kg, o jei ji pirmoji laktacija – 230 kg. Motina per geriausią laktaciją turi būti davusi ne mažiau kaip 160 kg pieno riebalų ir 120 kg pieno baltymų (jei jos pieno baltymai buvo tirti).

6. Karvė priskirta rinktinių karvių grupei pagal pirmos laktacijos reikalavimus, iš rinktinių gali būti išbraukta, jeigu vėliau neatitiks vyresnių laktacijų reikalavimų.

7. Rinktinių karvių turi būti žinoma ne mažiau kaip trijų kartų kilmė.

II. RINKTINIŲ KARVIŲ ĮVERTINIMAS

8. Rinktinės karvės vertinamos 2–9 laktacijos mėnesį l00 balų sistema (1 lentelė) pagal šiuos požymius: tėvų veislinę vertę (2 lentelė), produktyvumą (3 lentelė), eksterjerą, tešmens tinkamumą melžti
(4 lentelė), temperamentą bei vaisos rodiklius (5 lentelė).

1 lentelė. Rinktinių karvių vertinimas balais

Eil. Nr.	POŽYMIAI	BALAI
1.	Tėvų veislinė vertė	10
2.	Produktyvumas	35
3.	Eksterjeras	40
4.	Tešmens tinkamumas melžti	5
5.	Temperamentas	5
6.	Vaisos rodikliai	5

9. Pagal tėvų kilmę rinktinės karvės vertinamos atsižvelgiant į tėvų veislinę vertę. Jų tėvų veislinė vertė nustatoma pagal motinos produktyvumą per geriausią laktaciją bei tėvo įvertinimo rezultatus – baltymų kg x 2 ir riebalų kg sumą (2 lentelė).

2 lentelė. Vertinimas pagal kilmę

RODIKLIAI	BALAI
	6	5	4	3	2	1
Motinos produktyvumas per geriausią laktaciją kg	X	X	5501 ir daugiau	5001–5500	4501–5000	4000–4500
Tėvo įvertinimas: baltymų kg x2 ir riebalų kg suma	36 ir dau-giau	29–35	22–28	15–21	8–14	1–7

10. Rinktinių karvių produktyvumas vertinimas pagal 3 lentelę. Rinktinių karvių vertinimo kriterijai yra pieno riebalų ir pieno baltymų produkcijos kiekis vidutiniškai per visas laktacijas (laktacijų vidurkis). Prieš apskaičiuojant pieno riebalų ir baltymų produkcijos kelių laktacijų vidurkius, riebalų produkcija per pirmą laktaciją dauginama iš koeficiento 1,3, o antros laktacijos – iš koeficiento 1,2.

3 lentelė. Karvių vertinimas pagal pieno riebalų ir pieno baltymų produkcijos visų laktacijų vidurkį

PIENO RIEBALAI		PIENO BALTYMAI
Kilogramai	Balai	Kilogramai	Balai
iki 180	5	iki 150	10
181–190	6	151–157	11
191–200	7	158–164	12
201–210	8	165–172	13
211–221	9	173–180	14
222–232	10	181–188	15
233–244	11	189–196	16
145–256	12	197–204	17
257–268	13	205–212	18
269–280	14	213–220	19
281 ir daugiau	15	221 ir daugiau	20

11. Rinktinės karvės pagal eksterjerą vertinamos panaudojant jų eksterjero įvertinimo linijiniu metodu rezultatus. Karvės eksterjero balai dauginami iš koeficiento 0,4.

12. Rinktinėmis negali būti karvės, turinčios tokius eksterjero trūkumus: visiškas apakimas, nesusijęs su trauma, labai kuprota nugara, labai įlinkęs juosmuo ar nugara, ryškus krūtinės įsmaugimas už menčių, labai išskėstos į šalis alkūnės, vieno ar kelių tešmens ketvirčių atrofija, nesusijusi su trauma ar eksploatacija, labai nukreipti į šonus ar į priekį arba kriaušės formos speniai.

13. Karvių išmilžio greitis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 kg per minutę. Tešmens tinkamumas melžti vertinamas pagal per minutę primelžto pieno kiekį kilogramais (4 lentelė).

4 lentelė. Tešmens tinkamumo melžti vertinimas

RODIKLIAI	BALAI
	5		4	3	2
Melžimosi greitis:kg/minutę: po pirmo apsiveršiavimo	2,2–2,5	2,0–2,1 arba > 2,5		1,8–1,9	1,6–1,7
po dviejų ir daugiau apsiveršiavimų	2,5–3,0	2,2–2,4 arba>3,0		2,0–2,1	1,6-1,9

14. Karvės temperamentas vertinamas melžimo arba vertinimo metu pagal 9 taškų skalę: 9 – labai rami; 5 – vidutinio ramumo; 1 – labai nerami. Temperamento vertinimo taškais rezultatas, prieš įvedant į kompleksinį vertinimą, dauginamas iš koeficiento 0,5.

15. Rinktinių karvių vaisos rodikliai vertinami pagal vidutinę servis periodo trukmę po pirmųjų trijų apsiveršiavimų (5 lentelė).

5 lentelė. Vaisos rodiklių vertinimas

SERVIS PERIODO TRUKMĖ DIENOMIS	BALAI
Iki 90	5
91–110	4
111–130	3
131–150	2
151 ir daugiau	1

16. Atsižvelgiant į surinktą balų skaičių, rinktinės karvės skirstomos į šias grupes:

1 – labai geros karvės (81–100 balų);

2 – geros karvės (80–71);

3 – vidutinės karvės (70–61 balai);

4 – prastesnės už vidutines karvės (60 ir mažiau balų). Labai gerai, gerai ir vidutiniškai vertintų karvių buliukai tinkami auginti veislei. Pirmųjų dviejų grupių karves, įvertintas daugiau kaip 70 balų, rekomenduojama naudoti kaip embrionų donores.

_____________

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės

priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko

2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 20

VEISLINIŲ BULIUKŲ IR BULIŲ ATRANKOS IR VERTINIMO TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 87/328, Komisijos sprendimais 86/130 EEB, 94/515 EEB nuostatomis.

I. VEISLINIŲ BULIUKŲ ATRINKIMAS

1. Viešoji įstaiga Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras apie rinktinės karvės atvestą buliuką nedelsdama praneša veislinių buliukų auginimo stočiai UAB „Panevėžio veislininkystė“, nurodydamas jo kilmę. Jei buliukas pagal kilmę tinkamas auginti veislei, buliukų auginimo stoties atstovas kartu su atitinkamo rajono Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiuoju specialistu – valstybiniu veislininkystės inspektoriumi vyksta į ūkį įvertinti buliuko išsivystymą ir nustatę, kad jis tinka veislei, priima sprendimą dėl jo pirkimo. Veisliniai buliukai į auginimo stotį turi būti perkami kiek galima jaunesni (iki 6 mėn.). Rekomenduojama buliukui pašalinti ragus.

2. Ruošiamas parduoti į auginimo stotį veislinis buliukas turi būti laikomas atskirai nuo telyčaičių bei kitų buliukų. Sveikas ir normaliai išsivystęs buliukas turi sverti ne mažiau kaip: 1 mėn. – 50 kg, 2 mėn. – 70 kg, 3 mėn. – 90 kg ir 4 mėn. – 120 kg.

3. Veislei parduodamo buliuko kilmę savininkas patikslina pagal kraujo grupes.

4. Parduodant veislinį buliuką, pateikiamas jo kilmės pažymėjimas bei jo motinos įvertinimo pagal požymių kompleksą duomenys.

5. Veislinių buliukų kilmės pažymėjimuose turi būti nurodyta ne mažiau kaip trijų kartų duomenys.

6. Prieš perkant buliukus į auginimo stotį, jie skirstomi pagal tėvų veislinę vertę (2 lentelė) į dvi grupes:

6.1. pirma – 41 ir daugiau balų;

6.2. antra – iki 40 balų.

7. Atsižvelgiant į buliukų priskyrimą grupei, parduodant veislei nustatomas jų veislinės vertės priedas.

II. BULIŲ VERTINIMAS VEISLINIŲ BULIUKŲ AUGINIMO STOTYJE

8. Į auginimo stotį nupirktus veislinius buliukus 12–14 mėn. amžiaus įvertina žemės ūkio ministro 1999 05 13 įsakymu Nr. 201 „Dėl ekspertų grupės sudarymo“ sudaryta komisija.

9. Veisliniai buliukai vertinami 100 balų sistema pagal požymių kompleksą: tėvų veislinę vertę, augimo spartą, eksterjerą ir veisimosi savybes (1 lentelė).

1 lentelė. Veislinių bulių vertinimas prieš atrenkant spermos gamybai

POŽYMIAI	BALAI
Tėvų veislinė vertė	60
Augimo sparta	10
Bendra išvaizda, tipingumas veislei, eksterjeras	15
Veisimosi savybės	15

10. Bulių tėvų veislinė vertė (2 lentelė) nustatoma: tėvo – pagal jo įvertinimo rezultatus – baltymų kg × 2 ir riebalų kg sumą, motinos – pagal rinktinės karvės įvertinimą balais pagal požymių kompleksą.

2 lentelė. Veislinių buliukų įvertinimas pagal tėvų veislinę vertę

Rodikliai	Balai
	5	10	15	20	25	30
Tėvo įvertinimas: baltymų kg ×2 ir riebalų kg sumą	1–7	8–14	15–21	22–28	29–35	36 ir daugiau
Motinos įvertinimas pagal požymių kompleksą balais	-	-	-	61–70	71–80	81–100

III. VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMAS PAGAL AUGIMO SPARTĄ

11. Pagal augimo spartą veisliniai buliukai vertinami 3, 6 ir 12 mėn. amžiaus (3 lentelė).

3 lentelė. Veislinių buliukų vertinimas pagal augimo spartą

Amžius, mėn.	Svoris, kg	Taškai
	89 ir mažiau	1
3	90–99	2
	100 ir daugiau	3
	169 ir mažiau	1
6	170–179	2
	180 ir daugiau	3
	379 ir mažiau	1
	380–389	2
12	390–399	3
	400 ir daugiau	4

12. Vertinant pagal augimo spartą iš dvynių kilusius buliukus, svorio reikalavimai sumažinami: 3 ir 6 mėn. amžiaus – 10 kg, 12 mėn. amžiaus – 20 kg.

IV. VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMAS PAGAL EKSTERJERĄ

13. Buliai vertinami juos apžiūrint pagal tipingumą veislei, bendrą kūno sudėjimą ir konstituciją, masę, krūtinės ir liemens išsivystymą, nugarą, juosmenį, kryžių, galūnes bei lytinių organų išsivystymą

(4 lentelė).

4 lentelė. Bulių vertinimas pagal eksterjerą

POŽYMIAI	TAŠKAI (maksimalus vertinimas)
Bendras kūno sudėjimas, krūtinė, liemuo, konstitucija ir tipingumas veislei	3
Masė	3
Nugara, juosmuo, kryžius	2
Galūnės, jų forma, pastatymas, nagos	4
Lytiniai organai	3

14. Veisliniai buliukai laikomi netinkamais veislei ir išbrokuojami, jei nustatomi šie eksterjero trūkumai: per smulkus kūno sudėjimas, karviška galva, dviguba ketera, įlinkusi arba kuprota nugara, stogo formos užpakalis, X arba O kojų forma, kardiškas arba drambliškas kojų pastatymas, minkštos čiurnos. Buliukas taip pat išbrokuojamas, jei jam nustatomi ryškūs lytinių organų morfologiniai trūkumai. Buliukas gali būti nepaliekamas veislei, jei jo plaukų spalva netipiška tai veislei.

V. BULIŲ VERTINIMAS PAGAL VEISIMOSI SAVYBES

15. Buliai vertinami 12 mėn. amžiaus pagal šviežios spermos kokybę (visų ejakuliatų vidurkį) (5 lentelė).

5 lentelė. Bulių vertinimas pagal šviežios spermos kokybę

Požymiai	Rodikliai	Taškai
Ejakuliato tūris, ml	1,5–2,5	1
	daugiau kaip 2,5	2
Spermatozoidų tankis, mlrd. /ml	0,8–1,0	2
	daugiau kaip 1,0	3
Spermatozoidų judrumas, balais	7,0–7,5	1
	7,6–8,0	2
	daugiau kaip 8,0	3
Patologinių spermatozoidų kiekis, proc.	20–25	1
	mažiau kaip 20	2

6 lentelė. Bulių vertinimas pagal atšildytos kriokonservuotos spermos kokybę

POŽYMIAI	RODIKLIAI	TAŠKAI
Spermatozoidų judrumas, proc.	40–45	2
	daugiau kaip 45	3
Spermatozoidų išsilaikymo trukmė 38±0,5^oC temperatūroje, val.	5–6	1
	daugiau kaip 6	2

16. Veislinių buliukų spermos kokybė nustatoma pagal Lietuvos standartą LST 1467: 1997 „Bulių sperma. Kokybės reikalavimai“.

17. Jei 12–14 mėn. amžiaus vertinamasis buliukas nėra pakankamai lytiškai aktyvus arba jo spermos kokybė neatitinka reikalavimų, atliekamas pakartotinis įvertinimas. 5 ir 6 lentelėse išdėstytų reikalavimų neatitinkantys buliukai išbrokuojami.

18. Sėklinimo centrams atrinktų buliukų kraujo pavyzdžiai siunčiami į citogenetinių tyrimų laboratoriją jų kariotipui ištirti chromosomų skaičiaus ir struktūros pokyčių atžvilgiu. Pokyčių turintys buliukai išbrokuojami.

19. Veisliniai buliukai, įvertinti pagal požymių kompleksą, skirstomi į grupes:

19.1. pirma – nuo 81 iki 100 balų;

19.2. antra – nuo 71 iki 80 balų;

19.3. trečia – nuo 61 iki 70 balų.

20. Pirmos arba antros grupių buliukai tinka spermai kaupti ir parduodami sėklinimo centrams. Trečios grupės buliukai ir likę pirmos arba antros grupių buliukai gali būti parduoti ir panaudoti karvėms bei telyčioms kergti.

VI. BULIŲ PATIKRINIMAS IR ĮVERTINIMAS PAGAL PALIKUONIS

21. Iš kiekvieno veislinio buliuko, išauginto buliukų auginimo stotyje ar atvežto iš užsienio ir neįvertinto pagal palikuonis, turi būti sukaupta po 1000 dozių spermos. Bulių vertinimui pirmiausia sėklinamos pirmaveršės ir antraveršės karvės daugelyje kontroliuojamų bandų, bet ne mažiau kaip 5 bandose. Tai pat gali būti sėklinamos ir vyresnės karvės bei telyčios. Apsėklinti karves tikrinamųjų bulių sperma būtina 4–5 mėn. laikotarpiu nuo buliaus atsivežimo į sėklinimo centrą.

22. Atrenkant bandas buliams vertinti reikia atsižvelgti į tai, kad tikrinamųjų pieninių veislių bulių sperma nebūtų sėklinamos nežinomos kilmės, negiminingų populiacijų (žalosios karvės juodmargiais buliais ir atvirkščiai) karvės ir mišrūnės su mėsinėmis veislėmis. Taip pat turi būti vengiama artimo giminingo poravimo.

23. Tikrinamieji buliai įvertinami pagal apvaisinimo galią remiantis viešosios įstaigos Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro (toliau – KVPIC) duomenimis. Išbrokuojami tie buliai, kurių apvaisinimo galia yra 10 proc. mažesnė nei vidutinė kitų tuose pačiuose ūkiuose atitinkamais mėnesiais naudotų bulių.

24. Atvestos tikrinamųjų bulių dukterys užregistruojamos KVPIC pagal galvijų ženklinimo ir apskaitos nuostatus, taip pat registruojamas jų motinų veršiavimosi lengvumas atvedant tikrinamųjų bulių dukteris.

25. KVPIC teikia informaciją apie visas esančias tikrinamųjų bulių dukteris pagal bulių savininkų užsakymus, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Informacijoje nurodomi tikrinamųjų bulių dukterų savininkai, dukterų pasiskirstymas pagal amžių (iki 6 mėn.; nuo 7 mėn. iki apsėklinimo; apsėklintos ir veršingos) ir bandos produktyvumo kontrolės metodas. Bulių vertinimui tinkamos tik nuo laktacijos pradžios kontroliuotos dukterys. Iki pirmos laktacijos pabaigos, bet ne trumpiau kaip 240 dienų, kontroliuotų karvių savininkai gali būti materialiai skatinami už dalyvavimą šalies bulių vertinimo programoje ir tikrinamojo buliaus dukters išsaugojimą iki laktacijos pabaigos.

26. Registruojami apsiveršiavusių dukterų duomenys: karvės numeris, bandos kodas, gimimo, sėklinimo, apsiveršiavimo datos ir amžius, veršiavimosi lengvumas ir rezultatas bei visi produktyvumo duomenys per pirmą ir tolesnes laktacijas, gauti kontroliuojant pagal galvijų produktyvumo kontrolės tvarką.

28. Visos 24–35 mėn. amžiaus apsiveršiavusios tikrinamųjų bulių dukterys ir visos tuose ūkiuose esančios bendraamžės – kitų bulių dukterys – įvertinamos pagal eksterjerą. Jų eksterjerą linijiniu metodu vertina atitinkamos populiacijos 2–3 karvių eksterjero vertinimo ekspertai. Eksterjero vertintojai kiekvieną mėnesį pateikia duomenis populiacijos (veislių grupės) ekspertams, o šie – per 10 dienų KVPIC.

29. Bulių veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio vertinimo BLUP metodas, patvirtintas žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 324 „Dėl galvijų genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius metodikos ir veislinių bulių vertinimo komisijos“.

____________