LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VALSTYBINIO CHORO „VILNIUS“ NUOSTATŲ

 

2010 m. gegužės 5 d. Nr. ĮV-261

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2010, Nr. 15-699) 4 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 96-3523) 19 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 940 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 127-4566) bei įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 387 „Dėl įgaliojimų suteikimo Kultūros ministerijai įgyvendinti koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ savininko teises ir pareigas“ (Žin., 2010, Nr. 41-1978) 1 punktą:

1. Tvirtinu pridedamus Koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ nuostatus (pridedama).

2. Pavedu koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ vadovui Vladui Bagdonui per 30 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti koncertinės įstaigos valstybinio choro „Vilnius“ nuostatus įregistruoti Juridinių asmenų registre.

 

 

 

Kultūros ministras                                                                Remigijus Vilkaitis

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2010 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮV-261

 

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VALSTYBINIO CHORO „VILNIUS“ NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Koncertinė įstaiga valstybinis choras „Vilnius“ (toliau vadinama – įstaiga) yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – organizuoti profesionalaus scenos meno (koncertų, spektaklių ir (ar) kitų meno programų) kūrimą ir viešą atlikimą.

2. Įstaigos savininkas yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau vadinama – Kultūros ministerija).

3. Įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, turintis nuostatus, antspaudą su savo pavadinimu, sąskaitas banke.

4. Įstaiga turi interneto svetainę www.chorasvilnius.lt, kurioje nurodomas įstaigos pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas bei registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie įstaigą.

5. Vieši pranešimai skelbiami įstaigos interneto svetainėje. Pagal informacijos turinį vieši pranešimai taip pat gali būti skelbiami leidinyje „Valstybės žinios“ ir šio leidinio priede „Informaciniai pranešimai“.

6. Įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2010, Nr. 15-699), Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 96-3523), kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymais, šiais nuostatais ir kitais teisės aktais.

7. Įstaigos buveinė: Skroblų g. 19, LT-03141 Vilnius, Lietuvos Respublika.

 

II. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS

 

8. Pagrindinė įstaigos veiklos sritis – profesionalus scenos menas.

9. Įstaigos veiklos tikslai:

9.1. puoselėti, kurti ir plėtoti nacionalinės profesionalios chorinės muzikos ir scenos meno kultūrą ir tradicijas, atlikti klasikinius ir šiuolaikinius Lietuvos bei užsienio šalių kompozitorių muzikos ir scenos meno kūrinius, kūrybiškai perteikti pasaulio muzikinės kultūros vertybes;

9.2. sudaryti sąlygas talentingiems jauniems ir pripažintiems Lietuvos bei pasaulio muzikos ir scenos meno atlikėjams, jų kolektyvams dalyvauti įstaigos kūrybinėje veikloje;

9.3. pristatyti Lietuvos ir kitų tautų muzikos ir scenos meną Lietuvoje ir užsienyje;

9.4. ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliosios muzikos, scenos meno ir muzikinei kultūrai.

10. Įstaiga, įgyvendindama savo tikslus, atlieka šias funkcijas:

10.1. organizuoja profesionalaus scenos meno (koncertų, festivalių, konkursų ir kitų meno programų) kūrimą bei viešą atlikimą;

10.2. vykdo edukacines programas;

10.3. rengia gastroles šalyje ir užsienyje, visuomenei pristatydama lietuvių ir kitų tautų profesionaliąją ir liaudies vokalinę muziką;

10.4. dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, programose, atstovauja Lietuvai kultūros mainų programose;

10.5. atlieka kitas teisės aktuose numatytas funkcijas.

 

III. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

 

11. Įstaiga turi teisę:

11.1. pasirinkti kūrybinės veiklos kryptį, kūrybinius darbuotojus, atlikėjus, autorius ir repertuarą, atitinkantį jos veiklos tikslus;

11.2. savarankiškai nustatyti bilietų, kitų teikiamų mokamų paslaugų kainas, įkainius, tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė ar Europos Sąjungos teisės aktai;

11.3. įsigyti ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

11.4. gauti pajamas iš turto nuomos ir paslaugų teikimo;

11.5. plėtoti kūrybinius ryšius su Lietuvos ir užsienio valstybių partneriais;

11.6. leisti ir platinti informacinius leidinius, susijusius su įstaigos veikla;

11.7. teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti autorių turtines teises į kūrinius, užsakyti kūrinius ir juos viešai atlikti;

11.8. sudaryti ekspertų komisijas įstaigos kūrybinės ir ūkinės veiklos klausimams nagrinėti;

11.9. gauti paramą.

12. Įstaiga, įgyvendindama savo tikslus, privalo:

12.1. vykdyti šiuose nuostatuose nurodytą veiklą;

12.2. teisės aktų nustatyta tvarka teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui duomenis apie šio registro objektus;

12.3. vykdyti įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis;

12.4. Kultūros ministerijos nustatyta tvarka atestuoti kūrybinius darbuotojus;

12.5. teikti Kultūros ministerijai ir kitoms teisės aktų numatytoms institucijoms veiklos ir finansines ataskaitas;

12.6. teikti Kultūros ministerijai tvirtinti įstaigos perspektyvinės ir sezoninės kūrybinės veiklos programas;

12.7. garantuoti įstaigos finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą;

12.8. naudoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gaunamas lėšas tik šiuose nuostatuose nurodytiems tikslams įgyvendinti;

12.9. Kultūros ministerijos nustatyta tvarka mokėti kūrybiniams darbuotojams kompensacijas už kūrybinei veiklai naudojamus asmenine nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus.

13. Įstaiga gali turėti kitas teisės aktų numatytas teises ir pareigas.

 

IV. KULTŪROS MINISTERIJOS KOMPETENCIJA

 

14. Kultūros ministerija:

14.1. tvirtina ir keičia įstaigos nuostatus;

14.2. priima į pareigas ir iš jų atleidžia įstaigos vadovą;

14.3. priima sprendimą dėl įstaigos buveinės pakeitimo;

14.4. priima sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo;

14.5. priima sprendimą dėl įstaigos filialo steigimo ir jo veiklos nutraukimo;

14.6. skiria ir atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidacinę komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus;

14.7. nustato įstaigai didžiausią leistiną pareigybių skaičių;

14.8. gali nustatyti įstaigai privalomas veiklos užduotis;

14.9. tvirtina įstaigos programų išlaidų sąmatas;

14.10. sprendžia kitus teisės aktų jos kompetencijai priskirtus klausimus.

 

V. ĮSTAIGOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

 

15. Įstaigai vadovauja įstaigos vadovas, kurį Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka į pareigas skiria ir iš jų atleidžia kultūros ministras. Kultūros ministerija sudaro su įstaigos vadovu terminuotą 5 metų darbo sutartį. Įstaigos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Kultūros ministerijai.

16. Įstaigos veikla organizuojama remiantis Kultūros ministerijos tvirtinamomis sezoninėmis ir perspektyvinėmis kūrybinės veiklos programomis, kurios rengiamos vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879). Įstaigos veikla reguliuojama įstaigos vadovo tvirtinamomis įstaigos darbo tvarkos taisyklėmis, darbuotojų pareigybių aprašymais.

17. Įstaigos administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, suderinęs su Kultūros ministerija, tvirtina įstaigos vadovas.

18. Įstaigos vadovo ir darbuotojų darbo santykius ir darbo apmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas, šie nuostatai, darbo tvarkos taisyklės ir kiti teisės aktai.

19. Įstaigos vadovas:

19.1. vadovauja įstaigai, organizuoja jos darbą, užtikrina įstaigos tikslų įgyvendinimą, nustatytų funkcijų atlikimą, pavestų uždavinių vykdymą;

19.2. užtikrina, kad įstaigos veikloje būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir šių nuostatų reikalavimų;

19.3. priima į pareigas ir atleidžia iš jų darbuotojus, juos skatina, bei skiria jiems drausmines nuobaudas;

19.4. tvirtina darbuotojų pareigybių aprašymus, tarnybinius atlyginimus ir priedus, įstaigos darbo tvarkos taisykles, kitus vidaus administravimo tvarkomuosius dokumentus;

19.5. garantuoja pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą;

19.6. užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;

19.7. užtikrina, kad įstaigos finansiniai įsipareigojimai neviršytų jos finansinių galimybių;

19.8. pasirašo sutartis, informacinius ir kitus dokumentus;

19.9. pagal kompetenciją leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus įstaigos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, privalomus visiems jos darbuotojams, ir kontroliuoja jų vykdymą;

19.10. teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja įstaigai visose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bei kitose institucijose;

19.11. vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam nustatytas funkcijas bei Kultūros ministerijos pavedimus.

 

VI. MENO TARYBOS SUDARYMAS, JOS KOMPETENCIJA IR VEIKLA

 

20. Įstaigoje vienerių metų laikotarpiui sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Meno tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina įstaigos vadovas.

21. Meno taryba sudaroma iš septynių narių. Po tris narius į meno tarybą deleguoja įstaigos visuotinis darbuotojų susirinkimas ir įstaigos vadovas, vieną narį skiria Kultūros ministerija. Meno tarybos nariu gali būti skiriamas ir ne įstaigos darbuotojas.

22. Meno tarybos kompetencija:

22.1. svarsto ir vertina sezonines ir perspektyvines kūrybinės veiklos programas bei jų įgyvendinimo rezultatus;

22.2. svarsto įstaigos veiklos, gastrolių planus ir repertuarą;

22.3. svarsto su įstaigos kūrybinių darbuotojų atestavimu susijusius klausimus;

22.4. aptaria naujausius pastatymus, meno programas ir teikia pasiūlymus dėl jų meninės kokybės ir priežiūros;

22.5. svarsto kitus įstaigos vadovo pateiktus įstaigos veiklos klausimus.

23. Meno taryba iš savo narių išsirenka pirmininką. Meno tarybos pirmininkas organizuoja meno tarybos darbą ir atsako už jos veiklą. Meno tarybai negali vadovauti įstaigos vadovas.

24. Meno tarybos sekretoriumi skiriamas įstaigos darbuotojas. Meno tarybos sekretorius tvarko meno tarybos dokumentus, protokoluoja posėdžius.

25. Meno tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių. Meno tarybos posėdžiuose gali dalyvauti kiti asmenys, jei svarstomu klausimu meno taryba pripažįsta tikslinga išklausyti šių asmenų nuomonę ir pasiūlymus.

26. Meno tarybos sprendimai priimami atviru balsavimu, paprasta balsų dauguma ir įforminami posėdžio protokolu, kurį pasirašo meno tarybos pirmininkas ir sekretorius.

27. Jeigu meno tarybos narys atlieka savo pareigas netinkamai arba dėl pateisinamų priežasčių tinkamai jų atlikti negali, jis įstaigos vadovo sprendimu atšaukiamas arba atsistatydina kadencijai nepasibaigus, o į jo vietą įstaigos vadovo įsakymu skiriamas kitas narys.

28. Jeigu nepasibaigus kadencijai pasikeičia daugiau nei 2/3 meno tarybos narių, tvirtinama nauja meno tarybos sudėtis likusiam kadencijos laikui.

29. Meno tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

 

VII. ĮSTAIGOS TURTAS

 

30. Įstaigos turtas nuosavybės teise priklauso valstybei. Įstaiga šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka.

31. Įstaigos lėšų šaltiniai gali būti:

31.1. valstybės biudžeto asignavimai;

31.2. kitos teisėtai gautos lėšos.

 

VIII. VIDAUS ADMINISTRAVIMO KONTROLĖ

 

32. Įstaiga teikia Kultūros ministerijai ir kitoms teisės aktų numatytoms institucijoms veiklos ataskaitas.

33. Įstaiga teikia Kultūros ministerijai finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas Kultūros ministerijos nustatyta tvarka.

34. Įstaigos finansinės veiklos kontrolę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir kitos institucijos.

35. Įstaigos vidaus auditą atlieka Kultūros ministerijos Vidaus audito skyrius.

 

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

36. Įstaiga gali būti pertvarkyta arba baigti savo veiklą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

_________________