LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS PROKURORAS
Į S A K Y M A S
DĖL IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS REGISTRAVIMO TVARKOS IR REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
2003 m. balandžio 18 d. Nr. I-58
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 112-4970) 48 straipsnio 3 dalimi:
2. Tvirtinu pridedamas rekomendacijas:
3. Nustatau, kad:
3.1. rekomendacijų ir Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos nurodyti reikalavimai yra privalomi visiems prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58
IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS REGISTRAVIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarka (toliau – tvarka) nustato pagrindinius principus, kurie turi būti taikomi ikiteisminio tyrimo pradžios organizavimui ir registravimui ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose.
2. Pagrindinės šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:
2.1. Ikiteisminio tyrimo įstaiga – tai ikiteisminio tyrimo subjektai, išvardyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) (toliau – BPK) 165 straipsnyje.
2.2. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (toliau – įgaliotas asmuo) – tai įstaigos darbuotojas, kuriam įstaigos vadovo įsakymu suteikiama teisė priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
2.3. Informacija apie nusikalstamą veiką – tai įstaigoje budėtojo telefonu, kitomis ryšio priemonėmis ar kitais būdais gauta informacija apie konkrečioje vietoje, konkrečiu laiku įvykusį ar pastebėtą konkretų įvykį, turintį tam tikros nusikalstamos veikos požymių.
2.4. Skundai, pareiškimai, pranešimai apie nusikalstamą veiką – tai prokuratūroje, ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti asmenų, mačiusių įvykį ar turinčių kitokių konkrečių duomenų apie įvykį, rašytiniai skundai, pareiškimai, pranešimai ar tarnybiniai pranešimai, kuriais informuojama apie konkrečioje vietoje konkrečiu laiku įvykusį konkretų įvykį, turintį tam tikros nusikalstamos veikos požymių, arba prokuroro ar pareigūno surašyti protokolai-pareiškimai apie nusikalstamą veiką, pasirašyti informavusio asmens.
2.5. Rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą – tai:
2.5.1. prokuroro, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar įgalioto asmens rezoliucija, kurioje nurodoma: a) pradėti ikiteisminį tyrimą konkrečios nusikalstamos veikos (nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) (toliau – BK) straipsnį), apie kurią informuojama skunde, pareiškime ar pranešime; b) ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuriai pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą, ar darbuotojo, kuriam pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą, vardas, pavardė; c) rezoliuciją užrašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas; d) rezoliucijos užrašymo data;
2.6. Budėtojas – tai ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojas, kuriam įstaigos vadovo įsakymu ar darbuotojo pareiginėje instrukcijoje (pareigybių aprašyme) suteikti įgaliojimai priimti asmenis, atvykusius pranešti apie nusikalstamą veiką, pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat atlikti kitus šioje tvarkoje numatytus veiksmus.
2.7. Neatidėliotinas informacijos apie nusikalstamą veiką patikrinimas – tai neatidėliotinas išvykimas į telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis praneštą įvykio vietą ar pas pranešėją, siekiant nustatyti, ar pranešta informacija apie nusikalstamą veiką yra reali ir ar dėl gautos informacijos apie nusikalstamą veiką būtina pradėti ikiteisminį tyrimą.
II. IKITEISMINIO TYRIMO PRADĖJIMAS, IKITEISMINIO TYRIMO PRADŽIOS REGISTRAVIMAS
3. Prokuratūros vyriausiasis prokuroras organizuoja darbą taip, kad prokuratūroje darbo metu būtų prokuroras, įgaliotas spręsti visus klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu bei pavedimu atlikti tokį tyrimą.
4. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas organizuoja darbą taip, kad įstaigoje darbo metu būtų ar nuolat budėtų asmuo, įgaliotas priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
5. Budėtojas, gavęs informaciją apie nusikalstamą veiką, registruoja ją ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka bei organizuoja jos neatidėliotiną patikrinimą. Registruojant turi būti nurodoma: a) informacijos gavimo data, valanda, minutės; b) informaciją pranešusio asmens vardas, pavardė, adresas, telefonas, įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas, adresas, telefonas; c) informacijos turinys (įvykio laikas, vieta, aplinkybės); d) asmenys, galintys paliudyti praneštus faktus; e) pranešimo būdas (telefonu ar kitaip); f) pranešimo perdavimo vieta; g) neatidėliotino informacijos apie nusikalstamą veiką patikrinimo rezultatas.
6. Neatidėliotiną informacijos apie nusikalstamą veiką patikrinimą atlikęs asmuo, neįgaliotas pradėti ikiteisminį tyrimą, pasitvirtinus informacijai praneša apie tai budėtojui, surašo tarnybinį pranešimą, priima pateiktą skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, surašo nustatytos formos protokolą-pareiškimą ir visa tai nedelsiant perduoda įgaliotam asmeniui.
7. Neatidėliotino patikrinimo metu pasitvirtinus informacijai apie nusikalstamą veiką, įgaliotas asmuo, surašęs tarnybinį pranešimą ar gavęs tarnybinį pranešimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ir surašęs nustatytos formos protokolą-pareiškimą, užrašo rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlieka būtinus tyrimo veiksmus, prireikus iškviečia būtinus specialistus. Grįžęs į įstaigą, įgaliotas asmuo nedelsdamas registruoja pradėtą ikiteisminį tyrimą Ikiteisminio tyrimo registracijos žurnale (toliau – Registracijos žurnale).
8. Neatidėliotino patikrinimo metu nustačius, kad informacija apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisinga, informaciją tikrinęs asmuo apie tai praneša budėtojui ir įstaigos vadovo ar budėtojo nurodymu surašo tarnybinį pranešimą apie informacijos nepasitvirtinimą.
9. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo įstaigose gautas raštiškas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką nedelsiant perduodamas ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovui ar įgaliotam asmeniui.
10. Įgaliotas asmuo, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą, t. y. ant skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką užrašo rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą, užregistruoja ikiteisminio tyrimo pradėjimą Registracijos žurnale, organizuoja neatidėliotinų tyrimo veiksmų atlikimą (tyrimo grupės išvykimą į įvykio vietą ir kitus neatidėliotinus veiksmus) arba pats juos atlieka.
11. Visi asmenys, atvykę pranešti apie nusikalstamą veiką, nustatyta tvarka turi būti nedelsiant priimti ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar budėtojo, turi būti surašomas protokolas-pareiškimas, kuriame asmuo pasirašytinai įspėjamas apie atsakomybę pagal BK 236 straipsnį dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Surašius protokolą-pareiškimą, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas, ant protokolo-pareiškimo užrašoma rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pradžia registruojama Registracijos žurnale.
12. Visi ikiteisminio tyrimo įstaigoje, prokuratūroje gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką, ant kurių yra prokuroro, įstaigos vadovo ar įgalioto asmens rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą, registruojami Registracijos žurnale.
13. Registracijos žurnale turi būti pildomos šios grafos:
13.2. baudžiamosios bylos numeris, kurio suteikimo tvarka numatyta nusikalstamų veikų, jas padariusių asmenų bei nukentėjusių asmenų centralizuotos apskaitos instrukcijoje;
13.4. žinomi asmens, pranešusio apie nusikalstamą veiką, duomenys (vardas, pavardė, gimimo metai, asmens kodas, telefonas; įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas, įmonės kodas, adresas ir telefonas ar kt.) arba pareigūno, surašiusio tarnybinį pranešimą, duomenys (vardas, pavardė, pareigos);
13.5. trumpas skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką ar tarnybinio pranešimo turinys;
13.7. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą perdavimo data, laikas, išsiuntimo Nr. ir prokuroro sprendimas;
13.9. duomenys apie asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, t. y. asmens duomenys, asmens kodas, paskirta kardomoji priemonė, veikos kvalifikacija;
14. Kiekvienas prokuratūroje gautas ir nustatyta tvarka užregistruotas rašytinis skundas, pareiškimas ar pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką perduodamas prokurorui, įgaliotam spręsti visus klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu bei pavedimu atlikti tokį tyrimą.
15. Prokuroras, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą, t. y. ant skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką užrašo rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą ir, jeigu tyrimas bus atliekamas ne prokuratūroje, pavedimą konkrečiai ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pradžią prokuroras registruoja Registracijos žurnale.
16. Spręsdami, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar įgaliotas asmuo privalo įvertinti, ar skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi.
17. Jeigu skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai gali būti vertinami kaip akivaizdžiai neteisingi, prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar įgaliotas asmuo esant būtinumui gali paprašyti pareiškėjo tuoj pat raštu patikslinti nurodytus faktus apie padarytą nusikalstamą veiką.
18. Jeigu ir po patikslinimo lieka akivaizdu, kad skunde, pareiškime ar pranešime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi, prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar įgaliotas asmuo, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovui sutikus, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 168 straipsnis), surašyti motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio nuorašą per 24 valandas privalo išsiųsti prokurorui. Taip pat nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas turi būti išsiųstas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti surašytas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo, pareiškimo ar pranešimo gavimo, o jei buvo būtina patikslinti nurodytus faktus, ne vėliau kaip kitą dieną po patikslinimo gavimo.
19. Ikiteisminis tyrimas BPK 167 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais turi būti pradėtas tik gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą ar prokuroro reikalavimą.
20. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamas veikas, išvardytas BPK 167 straipsnyje, kuriuos surašė ne nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas, o nukentėjusysis dėl bejėgiškos būklės, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitokių priežasčių negali apginti savo teisių ir teisėtų interesų arba šios nusikalstamos veikos išaiškinimas turi didelę visuomeninę reikšmę, turi būti perduoti prokurorui, kad šis priimtų sprendimą dėl reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą.
21. Ikiteisminio tyrimo įstaigoje, prokuratūroje gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamas veikas, išvardytas BPK 407 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus 409 straipsnyje numatytus atvejus. Apie tai turi būti pranešta asmeniui, padavusiam tokį skundą, pareiškimą ar pranešimą.
22. Apie visus ikiteisminio tyrimo pradžios atvejus ne vėliau kaip kitą dieną raštu turi būti pranešta asmeniui, padavusiam skundą, pareiškimą arba pranešimą.
23. Apie visus ikiteisminio tyrimo pradžios atvejus ne vėliau kaip kitą dieną raštu turi būti pranešta prokurorui vyriausiojo prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo suderinta tvarka.
24. Pranešime prokurorui nurodoma:
24.1. ikiteisminio tyrimo įstaiga ir pradėjęs bei atliekantis ikiteisminį tyrimą pareigūnas (pareigūnai);
24.2. baudžiamosios bylos numeris ir vada (skundas, pareiškimas, pranešimas apie nusikalstamą veiką, tarnybinis pranešimas);
24.5. nusikalstamos veikos, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas, kvalifikavimas (BK straipsnis);
24.9. galimybė taikyti supaprastintą procesą (Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas, pagreitintas procesas);
25. Gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą. Apie priimtą sprendimą prokuroras tuoj pat praneša ikiteisminį tyrimą pradėjusiai įstaigai ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuriai paveda atlikti ikiteisminį tyrimą.
26. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar įgaliotas asmuo, gavęs raštišką prokuratūros pavedimą atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus, raštu paveda darbuotojui (darbuotojams) atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus, nurodydamas darbuotojo vardą (vardo raidę), pavardę, pavedimo turinį, datą, ir pasirašo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58
REKOMENDACIJOS DĖL PROCESO DALYVIŲ SUSIPAŽINIMO SU BYLOS MEDŽIAGA IKITEISMINIO TYRIMO METU
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios rekomendacijos nustato proceso dalyvių teisės susipažinti su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu įgyvendinimo bei užtikrinimo tvarką.
2. Rekomendacijų nuostatos taikomos proceso dalyviams įgyvendinant teisę, numatytą tam tikruose Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) (toliau – BPK) straipsniuose, ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su bylos medžiaga (21 straipsnio 3 dalyje – įtariamojo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; 28 straipsnio 3 dalyje – nukentėjusiojo ir jo atstovo teisė susipažinti su byla; 48 straipsnio 1 dalies 7 punkte – gynėjo teisė susipažinti su proceso veiksmų dokumentais; 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte – civilinio ieškovo teisė susipažinti su bylos medžiaga; 110 straipsnio 2 dalyje ir 111 straipsnio 2 dalyje – civilinio atsakovo teisė susipažinti su bylos medžiaga; 54 straipsnyje – įtariamojo arba nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą teisė dalyvauti atliekant proceso veiksmus ir padėti atstovaujamam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis; 56 straipsnyje – nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo įgaliotojo atstovo tos pačios teisės kaip ir jo atstovaujamo proceso dalyvio; 388 straipsnyje – trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovo teisė naudotis visomis įtariamojo teisėmis; 181 straipsnyje – įtariamojo ir jo gynėjo, nukentėjusiojo ir jo atstovo teisė ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis).
3. Rekomendacijų nuostatos taikomos proceso dalyviams pateikus prokurorui prašymą susipažinti su visa bylos medžiaga ar tam tikra jos dalimi, su visais ar dalimi tam tikrų ikiteisminio tyrimo duomenų bet kuriuo ikiteisminio tyrimo momentu: ikiteisminio tyrimo eigoje ar jį nutraukus, su baigtų tirti bylų medžiaga, kai rašomas kaltinamasis aktas, ikiteisminio tyrimo procesui vykstant pagal baudžiamojo proceso bendrąsias taisykles; kai esant tam tikriems baudžiamojo proceso ypatumams tiriamos atskirų kategorijų bylos: bylos dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų; ikiteisminis tyrimas atliekamas prokurorui pradėjus procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones; privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas atliekamas BPK 409 straipsnyje numatytais atvejais; vyksta bylų supaprastintas procesas (prokuroras sprendžia užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu ar užbaigti bylą pagreitinto proceso tvarka); ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamąją bylą atnaujinus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
II. PROCESO DALYVIŲ PRAŠYMŲ SUSIPAŽINTI SU BYLOS MEDŽIAGA IKITEISMINIO TYRIMO METU PATEIKIMAS
4. Prašymas susipažinti su bylos medžiaga pateikiamas prokurorui, atliekančiam ikiteisminį tyrimą ar jį kontroliuojančiam.
5. Prašymai, pateikiami ikiteisminį tyrimą atliekančiam ar jį kontroliuojančiam prokurorui, gali būti rašytiniai ir žodiniai.
6. Jei prokuroras negali iš karto išspręsti žodinio prašymo (jam reikia susipažinti su bylos medžiaga, ją išreikalauti ir gauti iš ikiteisminio tyrimo pareigūno) ar įvertinęs žodinį prašymą ir bylos aplinkybes mano, kad susipažinimas su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ir todėl toks prašymas iš dalies ar visiškai atmestinas, pasiūlo proceso dalyviui pateikti rašytinį prašymą.
7. Rašytinis prašymas būtinas, kai proceso dalyviai prašo pasidaryti bylos dokumentų kopijas, susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat kai prokuroras paveda ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti susipažinti proceso dalyviui bylos medžiagą.
8. Rašytiniai prašymai gali būti pateikiami ir per ikiteisminio tyrimo pareigūną, atliekantį ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas rašytinį prašymą privalo per vieną dieną nuo jo gavimo perduoti prokurorui.
9. Jei prašymai abstraktūs, neaiškūs, pareiškėjams siūlytina juos sukonkretinti ir nurodyti:
ar tam tikru tyrimo momentu, ar jį baigus prašo susipažinti su visa iki tol atlikto tyrimo medžiaga ar tam tikrais ikiteisminio tyrimo duomenimis; tik su proceso veiksmų protokolais, nutarimais, kitais byloje esančiais dokumentais; ar kartu prašo duoti perklausyti garso įrašus, parodyti vaizdo įrašus, apžiūrėtus ar tirtus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomus kartu su tyrimo medžiaga ar ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nurodytoje vietoje.
III. PROCESO DALYVIŲ PRAŠYMŲ SUSIPAŽINTI SU BYLOS MEDŽIAGA IŠSPRENDIMAS
11. Gautą prašymą prokuroras turi išnagrinėti ir išspręsti neatidėliodamas. Jei prokurorui reikia papildomai susipažinti su bylos medžiaga, jis turi pareikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nedelsdamas ją pateiktų. Tokiu atveju prokuroras sprendimą priima ne vėliau kaip per penkias dienas nuo prašymo gavimo.
12. Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis BPK 181 straipsnyje nurodytiems proceso dalyviams, jei tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas.
13. Kitais atvejais prokuroras, prieš priimdamas sprendimą leisti ar neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, įvertina, ar proceso dalyvio susipažinimas su bylos medžiaga gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.
14. Pagrindas netenkinti pateikto prašymo dėl galimo pakenkimo ikiteisminio tyrimo sėkmei gali būti: prieštaravimai tarp proceso dalyvių parodymų (neprisipažįstantys padarę nusikalstamą veiką įtariamieji gali suderinti savo parodymus; pagal liudytojų nukentėjusiųjų parodymus savo parodymus gali pakeisti įtariamieji; susipažinimas su bylos medžiaga gali daryti įtaką proceso dalyvių, kurie apklaustini kaip liudytojai, parodymams; numatoma, kad proceso dalyviai gali būti suvesti į akistatą); dar neįtvirtinti ikiteisminio tyrimo duomenys; neapžiūrėti ir neištirti daiktai; yra pagrindas manyti, kad daiktai, dokumentai gali būti sugadinti ar yra grėsmė juos prarasti; prašoma laikmenų kopijų; ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini vadovaujantis BPK 177 straipsnio 2 dalimi arba siekiama užkirsti kelią kitokiam jų neteisėtam paskelbimui; prašoma susipažinti su duomenimis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius; asmenų teisės susipažinti su informacija apribojimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai; informacija liečia privatų kito proceso dalyvio asmens gyvenimą; kai prašymą pateikęs proceso dalyvis prašo susipažinti su procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 154–160 straipsniuose, taikymo jam nežinant duomenimis, jei priemonių taikymas dar nebaigtas ar susipažinimas su taikytomis priemonėmis pakenks tyrimo sėkmei; kai tokios priemonės taikytos kitų asmenų atžvilgiu; prašoma susipažinti su proceso veiksmų su nukentėjusiuoju, liudytoju ar kitu asmeniu, kuriems taikomas anonimiškumas, dokumentais; susipažinimas su bylos duomenimis prieštarauja asmenų, kuriems taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, ar valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams; tiriamos nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui; prašoma susipažinti su liudytojų, nukentėjusiųjų, specialistų, ekspertų adresais ir kt.
15. Tyrimo planai, pasitarimų protokolai, rašytiniai nurodymai, kiti tyrimo organizavimo ir kontrolės dokumentai proceso dalyviams susipažinti nepateikiami.
17. Visiems proceso dalyviams bet kuriuo ikiteisminio tyrimo momentu susipažįstant su ikiteisminio tyrimo duomenimis, taip pat ir BPK 181 straipsnio 2 dalyje nurodytoje tyrimo stadijoje, daryti bylos dokumentų kopijas leidžiama tik prokuroro leidimu pagal proceso dalyvių rašytinius prašymus, įvertinus bylos aplinkybes, dalyvio procesinę padėtį, galimą grėsmę ar žalą tyrimo sėkmei.
18. Leidimą susipažinti su visais rašytiniame prašyme nurodytais ikiteisminio tyrimo duomenimis prokuroras įformina rezoliucija ant prašymo. Rezoliucijoje prokuroras gali nurodyti, kokia tvarka leidžia susipažinti (ar paveda ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti bylos medžiagą susipažinti proceso dalyviui, ar proceso dalyviui leidžiama daryti pateiktų susipažinti dokumentų kopijas).
19. Iš dalies ar visiškai atmesdamas proceso dalyvio prašymą susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, prokuroras priima motyvuotą nutarimą. Jei prašymas atmetamas iš dalies, nutarime nurodoma, kokia prašymo dalis atmetama, o kokia tenkinama, taip pat susipažinimo su leistinais susipažinti duomenimis tvarka (ar medžiagą proceso dalyviui pateikti susipažinti pavedama ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ar leidžiama daryti dokumentų kopijas). Priimto nutarimo kopija, išaiškinus apskundimo tvarką, pasirašytinai įteikiama pareiškėjui arba jam išsiunčiama paštu.
IV. BYLOS MEDŽIAGOS PATEIKIMO PROCESO DALYVIUI SUSIPAŽINTI TVARKA
20. Bylos medžiagą proceso dalyviui susipažinti gali pateikti prokuroras ar jo pavedimu kitas jam padedantis prokuratūros valstybės tarnautojas arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas.
21. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti proceso dalyviui susipažinti bylos medžiagą prokuroras gali pavesti, kai tyrimas dar nebaigtas, tyrimas nutrauktas, jei byla buvo tirta ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Proceso dalyvio rašytinį prašymą su prokuroro rezoliucija leisti susipažinti, susipažinimo tvarka ir pavedimu pateikti susipažinti bylos medžiagą ar rašytinį pavedimą pateikti susipažinti bylos medžiagą arba nutarimą, kuriuo prašymas iš dalies atmestas ar iš dalies patenkintas, prokuroras vykdyti siunčia ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir apie tai žodžiu ar raštu praneša pareiškėjui.
22. Bylos medžiaga susipažinti paprastai pateikiama prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje, šiame procese dalyvaujant ir jį stebint prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar jiems padedantiems asmenims.
23. Kai proceso dalyvis prašymą susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis pateikia baigus tyrimą (rašant kaltinamąjį aktą), jam pateikiama susipažinti surišta ir sunumeruotais lapais bylos medžiaga.
24. Jei atliekant tyrimą buvo filmuojama ar daromas vaizdo, garso įrašas, visa tai parodoma ir duodama perklausyti proceso dalyviams, jei jie to prašo ir tai leidžia prokuroras. Jei baigus tyrimą ir prokurorui rašant kaltinamąjį aktą proceso dalyviai prašo susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, taip pat ir vaizdo bei garso įrašais, prokuroras neturi teisės neleisti šių įrašų peržiūrėti ir perklausyti.
25. Susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis (BPK 8 straipsnis). Vertėjas kviečiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro (BPK 43 straipsnis). Įtariamiesiems užtikrinama teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).
V. TAM TIKRŲ PROCESO DALYVIŲ SUSIPAŽINIMO SU BYLOS MEDŽIAGA YPATUMAI
26. Jei įtariamasis suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi jo gynėjas (BPK 181 straipsnio 3 dalis). Ši nuostata reiškia, kad suimtam įtariamajam bylos medžiaga susipažinti nepateikiama. Įtariamojo teisė susipažinti su bylos medžiaga realizuojama per gynėją.
27. Su bylos medžiaga gali susipažinti ir nepilnamečio ar neveiksnaus įtariamojo atstovas pagal įstatymą, dalyvaujantis procese kartu su įtariamuoju (BPK 54 straipsnis).
VI. BYLOS MEDŽIAGOS PATEIKIMO SUSIPAŽINTI PROTOKOLO SURAŠYMAS
29. Bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokolas nesurašomas, jei BPK normos numato proceso dalyvio teisę susipažinti su tam tikrais proceso veiksmų dokumentais ir prokuroras neturi teisės neleisti su jais susipažinti (pavyzdžiui, BPK 48 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Protokolas taip pat gali būti nesurašomas, kai proceso dalyviui pagal jo žodinį prašymą buvo pateikta susipažinti dalis nebaigtos tirti bylos medžiagos ir jis nereiškia skundų dėl jo prašymų sprendimo ar susipažinimo su bylos medžiaga.
31. Bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokolas būtinai surašomas, kai:
31.1. proceso dalyvis susipažįsta su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą ir prokurorui rašant kaltinamąjį aktą;
31.2. bet kuriuo ikiteisminio tyrimo momentu patenkinamas proceso dalyvio prašymas leisti susipažinti su visa iki tol atlikto ikiteisminio tyrimo medžiaga;
31.3. proceso dalyvio prašymas susipažinti su visais ar dalimi ikiteisminio tyrimo duomenų patenkinamas iš dalies;
32. Bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokolą surašo prokuroras ar jam padedantis prokuratūros valstybės tarnautojas, prokuroro pavedimu pateikęs proceso dalyviui susipažinti bylos medžiagą, pasirašo proceso dalyvis, prokuroras, protokolą surašęs asmuo. Jei bylos medžiagą susipažinti pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis surašo protokolą ir jį pasirašo.
33. Bylos medžiagos pateikimo susipažinti protokolas surašomas vadovaujantis BPK 179 ir 181 straipsniais (kai bylos medžiaga susipažinti pateikiama civiliniam ieškovui ar civiliniam atstovui – 179 straipsniu ir 110 straipsnio 2 dalies 4 punktu ar 110 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 111 straipsnio 2 dalimi). Protokole pažymima, kada ir kokio proceso dalyvio žodinis ar rašytinis prašymas buvo gautas, kokia bylos medžiaga susipažinti buvo pateikta proceso dalyviui (išvardijami pateikti susipažinti dokumentai ir daiktai). Jei bet kuriuo ikiteisminio tyrimo momentu pateikiama visa iki tol atlikto tyrimo medžiaga, nurodomas bylos dokumentų lapų ir tomų skaičius.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, bylos medžiaga proceso dalyviams susipažinti nepateikiama. Jei proceso dalyviai nebaigė susipažinti su bylos medžiaga, prokuroras susipažinimą nutraukia.
Proceso dalyvių prašymai susipažinti su bylos medžiaga siunčiami teismui. Kaltinamajam, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams pranešama apie galimybę teisme susipažinti su byla ir pateikti teismui prašymus.
35. Susipažinti nepateikiama bylos medžiaga ar susipažinimas nutraukiamas, kai prokuroras yra priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. surašė ir pasirašė pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ar pateikė teismui pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.
36. Apie sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams pranešama BPK 214 straipsnio nustatyta tvarka. BPK nenumato proceso dalyvių teisės susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Prokuroras turi teisę neleisti proceso dalyviams susipažinti su visa nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apie tai prokuroras pareiškėjui praneša motyvuotu raštu. Prokuroras, gavęs šių asmenų rašytinius prašymus, gali leisti susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga ar tam tikra jos dalimi ant prašymo užrašydamas rezoliuciją. Tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje, prokuroras gali pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti proceso dalyviui susipažinti nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagą. Protokolas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimo susipažinti nesurašomas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58
Rekomendacijos DĖL kardomŲJŲ priemonIŲ (išskyrus suėmimą) sąlygų laikymosi kontrolės
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios rekomendacijos nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) numatytų kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) skyrimo ir jų sąlygų laikymosi kontrolės tvarką.
2. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
3. Kardomosios priemonės (išskyrus suėmimą) yra šios: namų areštas (BPK 132 straipsnis), užstatas (BPK 133 straipsnis), dokumentų paėmimas (BPK 134 straipsnis), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (BPK 135 straipsnis), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 straipsnis); kariui kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybės stebėjimas (BPK 137 straipsnis), o nepilnamečiui – atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti (BPK 138 straipsnis).
4. Kardomosios priemonės skiriamos, panaikinamos, kardomosios priemonės sąlygos keičiamos motyvuotu prokuroro nutarimu arba motyvuota teisėjo ar teismo nutartimi.
5. Ikiteisminio tyrimo metu teisėjui panaikinus kardomąją priemonę, pakeitus ją kita, pakeitus kardomosios priemonės sąlygas, teisėjas tokią nutartį vykdyti siunčia prokurorui, kuris šią nutartį ne vėliau kaip kitą dieną perduoda įstaigai arba asmenims, kuriems pavesta kardomosios priemonės sąlygų laikymosi kontrolė.
6. Prokuroras, pakeitęs kardomosios priemonės sąlygas, panaikinęs arba pakeitęs kardomąją priemonę, ne vėliau kaip kitą dieną perduoda įstaigai arba asmenims, kuriems pavesta kardomosios priemonės sąlygų laikymosi kontrolė, atitinkamą nutarimą.
7. Pareigūnas, atliekantis ikiteisminį tyrimą ar teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, paskyręs, kardomąją priemonę ar ją pakeitęs, privalo nedelsdamas apie tai informuoti Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
8. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo metu gavęs įtariamojo (jo gynėjo) rašytinį ar žodinį prašymą, išimtiniais atvejais gali laikinai leisti nesilaikyti kardomosios priemonės sąlygų. Apie tokį sprendimą prokuroras raštu informuoja policijos įstaigą, kuriai pavesta vykdyti kardomosios priemonės sąlygų laikymosi kontrolę.
II. KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – NAMŲ AREŠTO SĄLYGŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ
9. Teisėjo ar teismo nutartis, kuria paskirtas namų areštas, siunčiamas policijos įstaigai, kuriai pavedama vykdyti namų arešto sąlygų laikymosi kontrolę.
10. Policijos įstaigos vadovas, gavęs teismo nutartį, šios kardomosios priemonės sąlygų laikymosi kontrolę paveda policijos pareigūnui.
11. Policijos pareigūnas kontroliuoja, kaip asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, laikosi teisėjo ar teismo nutartyje nurodytų sąlygų.
12. Policijos pareigūnas, kuriam pavesta tokio asmens kontrolė, privalo fiksuoti ir tinkamai įforminti namų areštu nustatytų sąlygų visus pažeidimus.
13. Policijos pareigūnas, vykdantis namų arešto sąlygų laikymosi kontrolę, privalo tiek kartų patikrinti kontroliuojamą asmenį, kiek nurodyta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje. Jeigu nutartyje nenurodytas patikrinimų skaičius, asmuo turi būti tikrinamas savo gyvenamojoje vietoje ne rečiau kaip kartą per 7 dienas.
14. Policijos pareigūnas, patikrinęs kontroliuojamą asmenį, duoda jam pasirašyti tikrinimų lape (1 priedas), kuriame turi būti: policijos įstaigos pavadinimas, kontroliuojamo asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, nuotrauka (klijuojama tikrinimų lape), kada paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, kokios nustatytos sąlygos, patikrinimo eilės numeris, kontroliuojančio pareigūno pareigos, vardas, pavardė, data, tikslus laikas, parašas, kontroliuojamo asmens parašas, esant reikalui pastabos.
III. KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – UŽSTATO SĄLYGŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ
16. Užstatas – tai piniginė įmoka litais, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos.
17. Užstato dydį nustato šią kardomąją priemonę skiriantis pareigūnas ar teismas, atsižvelgdami į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, įtariamojo ar užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes. Piniginė įmoka neturėtų būti mažesnė nei 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL).
18. Nutarime skirti kardomąją priemonę – užstatą įtariamajam išaiškinama pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o užstato davėjas (jei piniginę įmoką sumoka ne pats įtariamasis) įspėjamas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Ši kardomoji priemonė laikoma paskirta surašius nutarimą paskirti užstatą ir užstato davėjui sumokėjus nustatyto dydžio piniginę įmoką į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą. Užstato davėjui nesumokėjus piniginės įmokos iki nutarime numatyto termino, sprendžiamas klausimas dėl kitos kardomosios priemonės paskyrimo.
19. Įtariamasis ar kaltinamasis, kuriam paskirta kardomoji priemonė – užstatas, pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teismą turėtų būti šaukiamas šaukimu. Nors BPK numato galimybę šaukti telefonu ar kitais būdais, tačiau šiais atvejais negali būti taikomos BPK 163 straipsnio numatytos procesinės prievartos priemonės.
20. Įtariamojo, kuriam paskirta kardomoji priemonė – užstatas, naujų nusikalstamų veikų darymas (pvz., kai pateikti įtarimai dėl kito ar kitų nusikaltimų, priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir kt.) turi būti patvirtintas faktiniais baudžiamosios bylos duomenimis.
21. Įtariamojo kliudymas proceso eigai (pvz. nusikalstamas liudytojų, kitų įtariamųjų poveikis ir kt.) turi būti patvirtintas faktiniais baudžiamosios bylos duomenimis (pvz., liudytojų, kitų įtariamųjų apklausos ir kt.).
22. Jeigu įtariamasis nevykdo BPK 133 straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos, užstatas pereina valstybei, o įtariamajam kaip kardomoji priemonė skiriamas suėmimas. Jei suėmimui nėra pagrindo, skiriama kita kardomoji priemonė. Dėl to prokuroras ar teismas priima motyvuotą nutarimą ar nutartį, kurie per 5 dienas nuo nutarimo ar nutarties arba pranešimo apie tokį nutarimą ar nutartį gavimo dienos gali būti apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba aukštesniajam teismui. Šis nutarimas ar nutartis, jei ji (jis) neapskųsta teisėjui ar aukštesniajam teismui, perduodama vykdyti po 5 dienų, jei nutarimo ar nutarties nuorašas įteiktas užstato davėjui pasirašytinai, arba po 10 dienų, – jei nutarimas ar nutartis arba pranešimas apie nutarimo, nutarties priėmimą siunčiamas paštu.
IV. KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – DOKUMENTŲ PAĖMIMO SĄLYGŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ
23. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Iš įtariamojo gali būti paimti šie dokumentai: pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas. Kiti dokumentai, skiriant šią kardomąją priemonę, nepaimami.
24. Ši kardomoji priemonė laikoma paskirta, kai surašomas nutarimas paimti dokumentus ir dokumentai (dokumentas) paimami.
25. Pasas, asmens tapatybės kortelė paimami siekiant užkirsti kelią įtariamojo išvykimui į užsienį, disponavimui nekilnojamuoju turtu ir kt.
26. Vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurias įtariamasis gali padaryti, jei vairuos transporto priemonę.
29. Paėmus dokumentus, įtariamajam išduodama generalinio prokuroro nustatytos formos pažyma ir apie tai informuojama paimtą dokumentą (dokumentus) išdavusi tarnyba (tarnybos).
V. KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – ĮTARIAMOJO ĮPAREIGOJIMO PERIODIŠKAI REGISTRUOTIS POLICIJOS ĮSTAIGOJE SĄLYGŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ
31. Policijos įstaigos (policijos komisariato, nuovados pagal įtariamojo gyvenamąją vietą), kurioje įtariamasis prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi įpareigotas registruotis, vadovas kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje vykdymo kontrolę paveda policijos pareigūnui.
32. Rekomenduojama šią kardomąją priemonę skirti įtariamiesiems, kurių gyvenamojoje vietoje yra policijos įstaiga.
33. Įtariamasis, kuriam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, prokuroro nutarime ar teismo nutartyje nurodytomis savaitės ar mėnesio dienomis nustatytą valandą (išskyrus nakties metą) privalo atvykti registruotis į policijos įstaigą.
34. Įtariamasis, atvykęs registruotis į policijos įstaigą ar pas policijos pareigūną, vykdantį šios kardomosios priemonė kontrolę, privalo pasirašyti registracijos lape (2 priedas), kuriame turi būti: policijos įstaigos pavadinimas, asmens, kuriam paskirta ši kardomoji priemonė, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, nuotrauka (klijuojama registracijos lape), kada paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, registracijos eilės numeris, data, tikslus laikas, registruoti atvykusio asmens, policijos pareigūno parašai, esant reikalui, pastabos.
35. Policijos pareigūnas, nustatęs, kad įtariamasis prokuroro nutarime ar teismo nutartyje nurodytą savaitės ar mėnesio dieną, nustatytą valandą registruotis neatvyko, apie tai nedelsdamas tarnybiniu pranešimu informuoja prokurorą ar teismą, nagrinėjantį baudžiamąją bylą, bei imasi priemonių įtariamojo buvimo vietai nustatyti.
VI. KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – RAŠYTINIO PASIŽADĖJIMO NEIŠVYKTI SĄLYGŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ
36. Rašytiniu pasižadėjimu neišvykti įtariamasis įsipareigoja nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be prokuroro arba teismo leidimo. Įtariamasis taip pat gali būti įpareigotas nesilankyti tam tikrose vietose (konkreti vieta: butas, gatvė, miesto rajonas, miestas, konkreti įstaiga ir pan.) ir nebendrauti tiesiogiai, per kitus asmenis ar techninių priemonių pagalba, neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis (konkretūs asmenys: vardas, pavardė, asmens kodas).
37. Pasišalinimas – tai procesui trukdantis nebuvimas savo gyvenamojoje ar laikino buvimo vietoje daugiau kaip 7 dienas ar išvykimas į užsienį be teismo, teisėjo ar prokuroro leidimo.
38. Įtariamajam, kuriam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, raštišką leidimą laikinai išvykti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos gali duoti prokuroras ar teismas.
39. Jeigu ši kardomoji priemonė įpareigoja įtariamąjį nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti, neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis, nutarimo ar nutarties nuorašas siunčiamas įtariamojo gyvenamosios vietos policijos komisariatui, kurio vadovas šios kardomosios priemonės sąlygų laikymosi kontrolę paveda policijos pareigūnui. Tais atvejais, kai ikiteisminį tyrimą atlieka ne policija, o kita ikiteisminio tyrimo įstaiga, kontrolę galima pavesti ir kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai.
40. Policijos ar kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas kontroliuoja, kaip asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, laikosi prokuroro nutarime, teisėjo ar teismo nutartyje nurodytų sąlygų.
41. Policijos ar kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, kuriam pavesta tokio asmens kontrolė, privalo fiksuoti ir tinkamai įforminti visus šios kardomosios priemonės sąlygų pažeidimus bei kitus teisės pažeidimus.
VII. KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – KARINIO DALINIO VADOVYBĖS STEBĖJIMO SĄLYGŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ
43. Ši kardomoji priemonė taikoma tik tam tikram subjektui – tikrosios karo tarnybos kariui, šios kardomosios priemonės taikymo vieta – karinis dalinys.
44. Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių nuolatinė privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, taip pat nenuolatinė karių savanorių ar atsargos karių tarnyba mokymų, pratybų, gynybos, apsaugos ar kitokių karinių užduočių vykdymo laikotarpiu.
45. Karys – Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę ar savanorių karo tarnybą.
46. Karinis dalinys – batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų) nuolatinės struktūros kariuomenės karinis vienetas.
47. Karinio dalinio vadovybės atliekamas įtariamo kario stebėjimas yra Lietuvos Respublikos kariuomenės statutuose numatytos priemonės, skirtos užtikrinti, kad įtariamasis deramai elgtųsi ir šaukiamas atvyktų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą.
48. Stebėjimą vykdo pati karinio dalinio vadovybė, kuri įtariamo kario stebėjimui gali pasitelki karo policiją.
49. Nutarimas skirti šią kardomąją priemonę siunčiamas karinio dalinio vadovybei, kuri apie parinktas konkrečias stebėjimo priemones ir apie stebėjimo vykdymą bei šios kardomosios priemonės sąlygų pažeidimus raštu informuoja prokurorą, paskyrusį šią kardomąją priemonę, ar teismą, nagrinėjantį baudžiamąją bylą.
VIII. KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – NEPILNAMEČIO ATIDAVIMO PRIŽIŪRĖTI SĄLYGŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ
51. Kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti gali būti taikoma tik asmenims, kuriems nėra suėję 18 metų. Nepilnamečiui sulaukus pilnametystės, sprendžiamas klausimas dėl kitos kardomosios priemonės paskyrimo.
52. Nepilnametis įtariamasis atiduodamas tėvams arba vienam iš jų, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais.
53. Asmuo, kuriam atiduodamas prižiūrėti nepilnametis, raštu įsipareigoja, kad nepilnametis įtariamasis deramai elgsis, t. y. nedarys teisės pažeidimų, lankys mokymo įstaigą, šaukiamas atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą.
54. Jeigu įtariamasis nepilnametis vengia atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, asmenims, įsipareigojusiems jį prižiūrėti, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti paskirta iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda. Šios kardomosios priemonės nustatytos pareigos nevykdymas būtų sunkiai įrodomas, jei nepilnametis būtų šaukiamas ne šaukimu. Rekomenduojama nepilnametį įtariamąjį atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą šaukti šaukimu.
55. Nutarimo ar nutarties nuorašas siunčiamas įtariamojo nepilnamečio gyvenamosios vietos policijos komisariatui, kurio vadovas šios kardomosios priemonės sąlygų laikymosi kontrolę paveda policijos pareigūnui.
Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių
(išskyrus suėmimą) sąlygų laikymosi
kontrolės 1 priedas
(įstaigos pavadinimas)
TIKRINIMŲ LAPAS
| Vieta nuotraukai
|
Asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas __________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
(vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta)
Kardomoji priemonė paskirta nuo_______________________________________________
Nustatytos sąlygos___________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
| Eil. Nr.
|
Kontroliuojančio pareigūno pareigos,vardas, pavardė |
Tikrinimo data, laikas |
Kontroliuojamo asmens parašas |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
______________
Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių
(išskyrus suėmimą) sąlygų laikymosi
kontrolės 2 priedas
(įstaigos pavadinimas)
REGISTRACIJOS LAPAS
| Vieta nuotraukai
|
Asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje
(vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta)
Kardomoji priemonė paskirta nuo_______________________________________________
Nustatytos sąlygos___________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
| Eil. Nr.
|
Registruotis atvykusio asmens parašas |
Registracijos data, laikas |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
______________
patvirtinta
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58
rekomendacijos dėl fotografavimo, filmavimo, matavimo, rankų atspaudų IR pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimo tvarkos
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios rekomendacijos nustato procesinės prievartos priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) (toliau – BPK) 156 straipsnyje, paskirtį, jų taikymo faktinius ir procesinius pagrindus, veiksmų atlikimo tvarką, jų eigos ir rezultatų fiksavimą.
II. PROCESINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ, NUMATYTŲ BPK 156 STRAIPSNYJE, PASKIRTIS
2. BPK 156 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu įtariamasis, o teismo nutartimi kaltinamasis, gali būti fotografuojami, filmuojami, matuojami, gali būti paimami jų rankų atspaudai ir pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai.
Kai atsiranda su tyrimu susijusi būtinybė, šie veiksmai gali būti atliekami ir kitiems asmenims.
3. Šių rekomendacijų 2 punkte nurodytų priemonių taikymo tikslas ir faktinis pagrindas yra būtinybė gauti individualius duomenis apie įtariamąjį, kaltinamąjį ar kitą asmenį, kai šie duomenys reikalingi ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo proceso veiksmams atlikti.
4. BPK 156 straipsnyje numatyti veiksmai padeda pasirengti atlikti konkretų ikiteisminio tyrimo veiksmą. Duomenys, informacija, gauta atlikus minėtus veiksmus, vėliau gali būti panaudota atliekant kitus proceso veiksmus. Pvz., fotografavimas reikalingas asmens atpažinimui pagal nuotrauką (BPK 192 straipsnis). Sukauptos nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekos reikalingos nustatant nežinomą įtariamąjį (BPK 194 straipsnis). Matavimo duomenis galima panaudoti atliekant eksperimentą (BPK 197 straipsnis).
5. Asmenų rankų atspaudų ir pavyzdžių genetinei daktiloskopijai bazių įskaitoje esanti informacija gali būti panaudojama tiriant neišaiškintas nusikalstamas veikas, nustatant neatpažintų lavonų, nežinomų ligonių ar vaikų asmens tapatybę.
6. Techninius ir organizacinius šių veiksmų atlikimo aspektus nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2000 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. 12 RN „Dėl automatizuotos daktiloskopinės identifikacijos sistemos darbo organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ ir 2002 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. 11 RN „Dėl DNR duomenų įskaitos tvarkymo instrukcijos patvirtinimo“.
7. BPK 156 straipsnio nustatytus veiksmus reikia skirti nuo kitų proceso veiksmų, kai juos atliekant asmenys fotografuojami, filmuojami, matuojami, paimami jų rankų atspaudai arba kiti lyginamieji pavyzdžiai, turintys genetinės informacijos. Tokiais atvejais būtina vadovautis BPK normomis, kurios nustato vieno ar kito procesinio veiksmo atlikimą.
8. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą nustato BPK 144 straipsnis. Asmens apžiūrą – BPK 143 straipsnis. Apžiūros metu asmuo gali būti fotografuojamas, filmuojamas, matuojamas, siekiant užfiksuoti ant jo kūno esančius nusikalstamos veikos pėdsakus arba ypatingas žymes. Šiuose BPK straipsniuose nėra nuorodos, kad galima fotografuoti, matuoti ir pan., todėl atliekant juose numatytus veiksmus būtina vadovautis BPK 179 straipsniu („Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas“), nes atliekant visus tyrimo veiksmus rašomi protokolai.
III. FOTOGRAFAVIMO, FILMAVIMO, MATAVIMO, RANKŲ ATSPAUDŲ IR PAVYZDŽIO GENETINEI DAKTILOSKOPIJAI PAĖMIMO PAGRINDAI IR TVARKA
9. Fotografuoti, filmuoti, matuoti, imti rankų atspaudus ir pavyzdžius genetinei daktiloskopijai BPK 156 straipsnyje nustatyta tvarka galima tik pradėjus nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą arba teisminio nagrinėjimo metu.
10. BPK 156 straipsnio 1 dalis nustato komentuojamų priemonių taikymą įtariamiesiems ir kaltinamiesiems. Fotografavimas, filmavimas, matavimas, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas yra procesinė prievartos priemonė. Šios prievartos priemonės taikymo procesinis pagrindas, nepriklausomai nuo įtariamojo, kaltinamojo sutikimo ar nesutikimo, yra ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro priimtas nutarimas arba teismo nutartis. Šiuose sprendimuose, be būtinų rekvizitų, turi būti nurodomas prievartos priemonės taikymo faktinis pagrindas.
11. BPK 156 straipsnio 2 dalyje nustatytas ne tik komentuojamų priemonių taikymas nukentėjusiesiems, liudytojams ar kitiems asmenims, bet ir skirtingas proceso pagrindas, kuris priklauso nuo šių asmenų pozicijos.
11.1. Jeigu nukentėjusysis, liudytojas ar kitas asmuo sutinka, kad jam būtų atliekami BPK 156 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nutarimo nepriima. Dėl šių veiksmų atlikimo surašomas protokolas.
11.2. Jeigu tokie asmenys nesutinka būti fotografuojami, filmuojami, matuojami, taip pat kad būtų paimti jų rankų atspaudai ir pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai, šiuos veiksmus galima atlikti priverstiniu būdu. Tokiu atveju procesinis pagrindas šiems veiksmams atlikti yra tik prokuroro nutarimas.
12. Taikant BPK 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas priemones, įtariamasis, kaltinamasis ar kitas asmuo, kuriam veiksmai atliekami priverstiniu būdu, turi būti pasirašytinai supažindinti su nutarimu ar nutartimi.
13. Atliekant komentuojamus veiksmus pagal taisykles, nustatytas BPK 179 straipsnyje, turi būti surašomas protokolas. Protokole pažymima apie panaudotą prievartą bei jos pobūdį.
14. Apie tai, kad asmuo atsisako pasirašyti, kad susipažino su nutarimu, nutartimi ar su veiksmo protokolu, pažymima nutarime ir veiksmo protokole, o veiksmą atlikęs asmuo tai patvirtina parašu.
15. Fotografavimą, filmavimą, matavimą gali atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, specialistas arba kitas, dalyvaujantis atliekant šiuos veiksmus, asmuo, jei veiksmams atlikti nereikia specialių žinių ir įgūdžių. Rankų atspaudų ir pavyzdžių genetinei daktiloskopijai paėmimą tikslinga pavesti atlikti specialistams ar kitiems asmenims, turintiems reikiamų žinių ir įgūdžių.