LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL PATIKSLINTOS IR ATNAUJINTOS NACIONALINĖS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS SANTRAUKOS IR PAGRINDINIŲ ŠIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2001–2005 METŲ KRYPČIŲ

2001 m. rugsėjo 19 d. Nr. 1121

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti patikslintos ir atnaujintos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos santraukai ir pagrindinėms šios programos įgyvendinimo 2001–2005 metų kryptims (pridedama).

2. Įpareigoti ministerijas, kitas valstybės institucijas ir įstaigas užtikrinti efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą, o rengiant ūkio plėtojimo programas ir perorientavimo kryptis vadovautis 1 punkte nurodytos programos kryptimis.

3. Pavesti Ūkio ministerijai:

3.1. per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo patvirtinti:

3.1.1. patikslintą ir atnaujintą Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą;

3.1.2. suderinus su suinteresuotomis ministerijomis, kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, pagrindines Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo 2001–2005 metų priemones ir organizuoti jų vykdymą;

3.2. kartu su suinteresuotomis ministerijomis, kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis pagal kompetenciją koordinuoti Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos įgyvendinimą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA

______________

Pritarta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.

rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1121

NACIONALINĖS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS SANTRAUKA IR PAGRINDINĖS ŠIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2001–2005 METŲ KRYPTYS

1. Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa patikslinta ir atnaujinta atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų, Energetikos chartijos sutarties ir Energetikos chartijos protokolo dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosaugos aspektų, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo reikalavimus, taip pat Lietuvos ūkio ir atskirų jo šakų būklę, plėtros prognozes, ekonomikos ir energijos vartojimo pokyčius.

Tikslinant ir atnaujinant Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą nustatyta, kad kai kuriuose Lietuvos ūkio objektuose galima sutaupyti nuo 20 iki 50 procentų dabar suvartojamų energijos išteklių ir energijos. Daugiausia energijos išteklių ir energijos suvartojama namų ūkyje, taip pat prekybos ir paslaugų sektoriuje. Čia yra daugiausia galimybių taupyti energijos išteklius ir energiją – per metus galima sutaupyti iki 10,3 TWh energijos išteklių ir energijos (1999 metais čia suvartota 32,8 TWh energijos išteklių ir energijos). Iš viso pramonėje galima sutaupyti 2,3 TWh energijos išteklių ir energijos (1999 metais suvartota 9,73 TWh), o transporto sistemoje apie 1,8 TWh (1999 metais suvartota apie 13,7 TWh).

Atliktais skaičiavimais nustatyta, kad apie 15 procentų vartojamų pirminių energijos išteklių galima pakeisti nenaudojamais vietiniais, atsinaujinančiaisiais ir atliekiniais energijos ištekliais.

Patikslinta ir atnaujinta Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa 2001-2005 metais bus įgyvendinama pagal nustatytąsias pagrindines kryptis ir priemones.

2. Nustatomos šios pagrindinės Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo 2001–2005 metų kryptys:

2.1. rengti projektus teisės aktų ir normatyvinių, techninių dokumentų, skirtų Nacionalinei energijos vartojimo efektyvumo didinimo programai įgyvendinti:

2.1.1. parengti Lietuvos Respublikos energijos taupymo įstatymo projektą ir jo lydimuosius aktus;

2.1.2. tobulinti esamą mokesčių sistemą – siekti skatinti esamų pastatų energetikos ūkio pertvarką ir pastatų šiltinimą;

2.1.3. rengti ir tobulinti energijos vartojimo pastatuose, pramonėje, transporto sistemoje ir žemės ūkyje statistinės atsiskaitomybės sistemos dokumentus, siekiant tiksliai nustatyti, ar efektyviai vartojama energija;

2.1.4. vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis, Energetikos chartijos sutartimi ir Energetikos chartijos protokolu dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosaugos aspektų, taip pat Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolu, rengti teisės aktus ir normatyvinius dokumentus, skatinančius efektyviau vartoti energijos išteklius ir energiją, mažinti atmosferos taršą;

2.1.5. nuolat skirti lėšų Energijos taupymo priemonių diegimo specialiajai programai (buvęs Energijos taupymo fondas), naudoti jas energijos taupymo, vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių vartojimo priemonėms šalies ūkyje įgyvendinti;

2.2. atnaujinti pastatus, modernizuoti jų energetikos ūkį:

2.2.1. vykdyti energijos vartojimo efektyvumo pastatuose auditą ir monitoringą, rengti ir įgyvendinti priemones energijos vartojimo efektyvumui didinti;

2.2.2. organizuoti esamų pastatų atnaujinimą, šiltinimą, jų energetikos ūkio modernizavimą, visų pirma – mokyklų ir pastatų, išlaikomų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų;

2.2.3. padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms rengti esamų pastatų šiltinimo ir jų energetikos ūkio pertvarkos normatyvinius techninius dokumentus;

2.2.4. parengti ir įdiegti pastatų energetinius pasus, kuriuose būtų nurodytos pastato energetinės charakteristikos;

2.3. naudoti atsinaujinančiuosius, vietinius ir atliekinius energijos išteklius:

2.3.1. rengti ir tikslinti vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių vartojimo programas;

2.3.2. skatinti organizacinėmis, ekonominėmis ir finansinėmis priemonėmis daugiau vartoti atsinaujinančiųjų, vietinių, atliekinių energijos išteklių, teikti pagalbą įmonėms ir plėsti įrenginių, skirtų šiems ištekliams paruošti ir vartoti, gamybą, organizuoti jų įdiegimą;

2.3.3. įgyvendinti pavyzdinius vėjo ir saulės energijos vartojimo projektus, toliau įgyvendinti kitus pavyzdinius atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių vartojimo projektus, kaupti ir apibendrinti įrenginių statybos ir eksploatavimo patirtį;

2.4. efektyviau vartoti energiją gamybos procesuose:

2.4.1. atlikti energijos vartojimo efektyvumo tyrimus atskirose pramonės, transporto ir kitose ūkio šakose, rengti ir įgyvendinti priemones šiam efektyvumui didinti;

2.4.2. užtikrinti efektyvų degalų vartojimą įvairiose transporto priemonėse, atlikti biodegalų vartojimo transporto priemonėse eksploatavimo bandymus, rengti pasiūlymus vartotojams dėl efektyvaus šių degalų vartojimo;

2.4.3. parengti Žemės ūkio technologinių procesų modernizavimo, energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą ir priemones, skatinančias žemės ūkyje efektyviau vartoti energijos išteklius ir energiją, taip pat daugiau vartoti vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių; organizuoti šios programos įgyvendinimą;

2.5. vykdyti informavimo, švietimo ir konsultavimo veiklą:

2.5.1. parengti mokslo, studijų ir mokymo programas, metodines priemones energijos vartojimo efektyvumo didinimo, vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių vartojimo klausimais, jas įteisinti, rengti specialistų tobulinimąsi šiose srityse, informacines pažintines kampanijas, skirtas supažindinti visuomenę su efektyvesniu energijos vartojimu;

2.5.2. rengti ir leisti leidinius, kitokią medžiagą apie efektyvų energijos ir vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių naudojimą, skirtus gyventojams, moksleiviams, studentams, ūkio šakų specialistams, skleisti Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos nuostatas visuomenės informavimo priemonėse;

2.5.3. organizuoti konferencijas, seminarus, konkursus, parodas, skatinančius specialistus ir visuomenę domėtis efektyviu energijos išteklių, energijos, atsinaujinančiųjų, vietinių ir atliekinių energijos išteklių vartojimu.

______________