LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2004 M. VASARIO 12 D. ĮSAKYMO Nr. 1K-047 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS TVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2010 m. gruodžio 14 d. Nr. 1K-379

Vilnius

 

Pakeičiu Lietuvos Respublikos finansų ministerijos antikorupcinę programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-047 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos antikorupcinės programos tvirtinimo“, ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

FINANSŲ MINISTRĖ                                                                           INGRIDA ŠIMONYTĖ


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2004 m. vasario 12 d.

įsakymu Nr. 1K-047

(2010 m. gruodžio 14 d.

įsakymo Nr. 1K-379 redakcija)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS ANTIKORUPCINĖ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos antikorupcinės programos (toliau – programa) paskirtis – užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (toliau – Finansų ministerija).

2. Šios programos nuostatos taikomos ir Finansų ministerijos reguliavimo srities įstaigoms, dalyvaujančioms Finansų ministerijai atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas finansų srityje ir įgyvendinant šioje srityje valstybės politiką.

3. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaline kovos su korupcija programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 (Žin., 2002, Nr. 10-355; 2009, Nr. 60-2346), ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297; 2003, Nr. 38-1728; 2008, Nr. 71-2700) 7 straipsnio 3 dalimi.

4. Šioje programoje vartojamos sąvokos:

Finansų ministerijos reguliavimo srities įstaigos – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos, Finansų ministerijos mokymo centras, viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, viešoji įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba, Lietuvos statistikos departamentas.

Kitos šioje programoje vartojamos sąvokos atitinka šios programos 3 punkte nurodytuose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

5. Ši programa įgyvendinama pagal programos priede pateiktą programos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – priemonių planas).

 

II. KORUPCIJOS BŪKLĖS ANALIZĖ

 

1. KORUPCIJOS SITUACIJOS IR VEIKSNIŲ ANALIZĖ

 

6. Lietuvos Respublikos nacionalinėje kovos su korupcija programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 (Žin., 2002, Nr. 10-355; 2009, Nr. 60-2346), korupcija apibrėžiama kaip bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas. Korupcija yra vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, keliantis grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipiantis socialinį teisingumą, konkurenciją, verslo sąlygas, stabdantis ekonomikos plėtrą, keliantis pavojų valstybės valdymui, valstybės institucijų stabilumui ir visuomenės moralei.

7. Pagal tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ paskelbtus korupcijos suvokimo indekso 2009 metų tyrimo rezultatus Lietuvai skiriama 4,9 balo ir 52 vieta 180 pasaulio šalių lentelėje. Toks aukštas indeksas mūsų šaliai skirtas pirmą kartą nuo 1999 metų. Korupcijos padėties vertinimus pateikiančių ekspertų nuomone, Lietuva nuo 2008 m. padarė didžiausią pažangą ir labai priartėjo prie 5 balų ribos, nuo kurios šalis yra laikoma pajėgi kontroliuoti korupciją (nulis reiškia labai korumpuotą šalį, o 10 – labai skaidrią valstybę). Kitų prie Europos Sąjungos neseniai prisijungusių regiono valstybių korupcijos indeksai panašūs ir siekia 4,5–5,1 balo. Ekspertai taip pat pažymi, kad kovai su korupcija Lietuva turi gerą teisinę bazę, reikiamas institucijas, tačiau svarbiausia joms sudaryti reikiamas sąlygas, kad jos galėtų tinkamai atlikti savo darbą, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kad korumpuota veikla neliktų nepastebėta, už ją būtų tinkamai baudžiama, nes korupcija prilygsta visuomenei priklausančio turto ir geresnių ateities perspektyvų vagystei, daro didžiulę žalą socialinio teisingumo principams ir žlugdo visuomenės pasitikėjimą valstybe.

Prasidėjus pasaulinei finansų krizei ir dėl ekonomikos nuosmukio gerokai sumažėjus biudžeto pajamoms, siekiant užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų valdymą ir panaudojimą, ypač svarbu griežtinti kontrolę ir didinti skaidrumą finansų srityje, nes tik skaidri viešųjų finansų sistema leistų žmonėms sužinoti apie atliekamus mokėjimus ir įsitikinti, kiek valstybei kainuoja įvairios paslaugos.

8. Korupcijos situacijai Finansų ministerijos reguliavimo srityje neabejotiną įtaką daro Lietuvos Respublikos nacionalinėje kovos su korupcija programoje įtvirtinti politiniai, teisiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai ir technologiniai veiksniai. Ypač pažymėtinos yra šios programos 10 punkto nuostatos, pagal kurias korupcija tapatinama ne tik su korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, bet ir su viešojo sektoriaus disfunkcija, blogu administravimu, netinkamu administracinių ir viešųjų paslaugų teikimu. Finansų ministerija vertina šiuos korupcijos rizikos veiksnius, kaip galinčius turėti objektyvią įtaką kiekvienos valstybės institucijos, tarp jų ir Finansų ministerijos bei jos reguliavimo srities įstaigų veiklai, todėl mato būtinybę nuolat tobulinti įgyvendinamų korupcijos prevencijos priemonių sistemą, rengti ir vykdyti kompleksines antikorupcines priemones visoje ministerijos reguliavimo srityje – veiklos srityse, kuriose yra didžiausia rizika korupcijai atsirasti, ypatingą dėmesį kreipti į šalinimą teisės aktų prieštaravimų ir spragų, galinčių sudaryti prielaidas valstybės tarnautojams ir darbuotojams piktnaudžiauti tarnyba ir atlikti pavestas funkcijas ne pagal įstatymus, o savavaliaujant ir siekiant savo ar kitų asmenų naudos, taip pat nuolat stiprinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinę kompetenciją, antikorupcinio švietimo ir informavimo priemonėmis ugdyti pilietiškumą, skatinti nepakantumą neetiškam elgesiui, galinčiam sudaryti realias prielaidas korupcijai.

9. Finansų ministerijoje iki šiol neužregistruota kyšininkavimo atvejų ar kitų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, įvertinusi Finansų ministerijos pateiktą 2009 metų išvadą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės ir informaciją, susijusią su korupcijos rizikos tikimybės nustatymu, ir atsižvelgusi į Finansų ministerijos formuojamą ir įgyvendinamą korupcijos prevencijos ir kontrolės politiką, konstatavo, kad korupcijos pasireiškimo tikimybė Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities veiklos srityse yra nedidelė. Tačiau Finansų ministerija antikorupcinėje veikloje laikosi pozicijos, kad geriausiai su korupcija galima kovoti vengiant jos atsiradimo. Todėl korupcijos prevencijos ir kontrolės stiprinimas ir nuolatinis tobulinimas yra ministerijos antikorupcinės politikos pagrindas.

10. Finansų ministerijos, kaip valstybės institucijos, formuojančios politiką finansų srityje, veikla rengiant pagrindinius finansų srities teisės aktus, užtikrinant efektyvų ir racionalų valstybės ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų valdymą ir panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą bei sklandų kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą, reikalauja ir veiksmingos korupcijos prevencijos. Būtina nuolatinė korupcijos situacijos analizė, neformalios ir efektyvios prevencijos priemonės, realiai mažinančios korupcijos prielaidas, susijusias su Finansų ministerijai ir jos reguliavimo srities įstaigoms pavestomis funkcijomis, atliekamomis procedūromis, dokumentų rengimo tvarka, valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmais, teisėmis ir pareigomis, priimamais sprendimais ir jų kontrolės mechanizmu.

 

2. POLITINIAI IR TEISINIAI VEIKSNIAI

 

11. Finansų ministerijos veiklai, taip pat ir korupcijos prevencijos organizavimui Finansų ministerijos reguliavimo srityje įtakos turi šalyje vykstantys politiniai procesai, priimami sprendimai, teisės aktų nuostatos.

12. Teisinė bazė ir šalies institucinė sistema sukuria prielaidas korupcijos priežasčių šalinimo mechanizmui funkcionuoti, tačiau korupcijos prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimas šalyje dar nėra patenkinamas, todėl korupcijos prevencijos poveikis korupcijos mastui ir suvokimui dar yra nepakankamas.

13. Finansų ministerija, kaip valstybės institucija, siekia efektyviai įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas reikšmingas finansų srities valstybės valdymo funkcijas ir valstybės politiką šioje srityje, taip pat realiai ir veiksmingai prisidėti ir prie Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), įgyvendinimo kovos su korupcija srityje.

14. Atsižvelgdama į korupcijos būklės Lietuvoje sociologinių tyrimų duomenis, didelį gyventojų nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, nepasitenkinimą viešojo administravimo neefektyvumu ir vertindama korupciją, kaip realią grėsmę kiekvienos institucijos ir visos šalies prestižui, Finansų ministerija vykdo sistemingą ir kryptingą antikorupcinę politiką, kurios tikslas – užtikrinti vykdomos veiklos skaidrumą, atskleisti galimas korupcijos atsiradimo prielaidas.

15. Įgyvendinant iki šios Finansų ministerijos antikorupcinės programos galiojusios, finansų ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-047 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos antikorupcinės programos patvirtinimo“ patvirtintos, Finansų ministerijos antikorupcinės programos III skyriuje „Antikorupcinių veiksmų Finansų ministerijoje ir įstaigose prie Finansų ministerijos strategija“ nustatytus kovos su korupcija tikslus – šalinti korupcijos apraiškas ir jos plėtrą finansų srityje, kaip trukdžius Finansų ministerijai ir įstaigoms prie Finansų ministerijos kokybiškai, sąžiningai ir profesionaliai atlikti funkcijas, taip pat įdiegti prevencinę kovos su korupcija sistemą – ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą už korupcijos prevenciją atsako valstybės institucijos vadovas, kuris privalo imtis būtinų šio įstatymo įgyvendinimo priemonių, finansų ministro 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1K-261 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašo patvirtinimo ir Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijos sudarymo“ ministerijos reguliavimo srityje reglamentuoti ir įgyvendinami institucinės korupcijos prevencijos sistemos pagrindiniai elementai:

15.1. patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašas (toliau – Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašas), kuriuo nustatomos Finansų ministerijoje ir jos reguliavimo srities įstaigose įgyvendinamos korupcijos prevencijos priemonės, korupcijos prevencijos proceso organizavimas, korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė;

15.2. sudaryta Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisija – finansų ministro patariamoji institucija korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės srityje;

15.3. paskirtas asmuo, įgaliotas atlikti korupcijos prevencijos ir kontrolės Finansų ministerijoje funkcijas;

15.4. Finansų ministerijos reguliavimo srities įstaigų vadovai įpareigoti įgalioti asmenis atlikti korupcijos prevenciją ir kontrolę jų vadovaujamose įstaigose ir sudaryti veiklos analizės darbo grupes korupcijos pasireiškimo tikimybei atitinkamose veiklos srityse nustatyti;

15.5. patvirtintos Finansų ministerijoje ir jos reguliavimo srities įstaigose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinamos korupcijos prevencijos priemonės:

15.5.1. veiklos sričių, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymas, analizė ir vertinimas;

15.5.2. antikorupcinių programų ir jų įgyvendinimo priemonių planų sudarymas, vykdymo koordinavimas ir kontrolė;

15.5.3. teisės aktų ir (arba) jų projektų antikorupcinis vertinimas;

15.5.4. informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės įstaigoje, pateikimas;

15.5.5. informacijos pateikimas valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams;

15.5.6. visuomenės informavimas;

15.5.7. kitos įstatymų nustatytos korupcijos prevencijos priemonės (valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymai korupcijos prevencijos klausimais, valstybės tarnyboje dirbančių asmenų privačių ir viešųjų interesų derinimas).

16. Pažymėtini ir pagrindiniai einamojo laikotarpio iššūkiai korupcijos prevencijos srityje, kuriuos būtina įveikti, siekiant optimizuoti šios programos 15 punkte nustatytų institucinės korupcijos prevencijos sistemos pagrindinių elementų sisteminį poveikį korupcijos būklei Finansų ministerijos reguliavimo srityje – planuotų korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimas neturėtų baigtis šių priemonių planuose nustatytais terminais. Būtina užtikrinti nuolatinę korupcijos prevenciją ir kontrolę, skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių ir lėšų įgyvendinamų priemonių stebėsenai vykdyti, pasiektiems rezultatams ir jų poveikiui korupcijos rizikos lygiui vertinti, naujoms priemonėms, mažinančioms korupcijos atsiradimo riziką veiklos srityse, kurti.

 

3. FINANSŲ MINISTERIJOS IR JOS REGULIAVIMO SRITIES ĮSTAIGŲ VEIKLOS SRITYS, KURIOSE YRA KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖ

 

17. Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų veiklos sričių, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, sąrašas patvirtintas finansų ministro 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1K-288 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų veiklos sričių, kuriose yra korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo“ (Žin., 2008, Nr. 108-4141; 2010, Nr. 109-5616). Įgyvendinant Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašo IV skyriaus nuostatas, į šį sąrašą įtrauktos veiklos sritys, atitinkančios Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus (pagrindinės funkcijos yra kontrolės ir (ar) priežiūros vykdymas, atskirų valstybės tarnautojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė nėra išsamiai reglamentuoti, veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu).

18. Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisija, atsižvelgusi į Vyriausybės programos prioritetus kovos su korupcija srityje, esamą situaciją ir įvertinusi aktualias korupcijos grėsmes, kasmet teikia finansų ministrui tvirtinti veiklos sričių, kuriose einamaisiais metais tikslinga atlikti antikorupcinę analizę ir vertinimą, sąrašą. Analizuojant ir vertinant veiklą antikorupciniu požiūriu, siekiama išsiaiškinti atliekamų funkcijų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų atsakomybės, priimamų sprendimų mechanizmo reglamentavimą, veiklą reglamentuojančių teisės aktų spragas ir prieštaravimus, galinčius sudaryti prielaidas valstybės tarnautojams ar kitiems asmenims turėti materialinės ar kitokios naudos piktnaudžiaujant valstybės tarnyba, nustatyti labiausiai korupcijos pažeidžiamus veiklos sričių procesus ir procedūras, imtis jų skaidrumą užtikrinančių prevencinių priemonių.

19. Rizikingiausios veiklos sritys, kuriose 2008 ir 2009 m. atlikta analizė ir vertinimas, nustatytos finansų ministro 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1K-289 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų veiklos sričių, kuriose yra korupcijos pasireiškimo tikimybė, analizės ir vertinimo 2008 metais“ (Žin., 2008, Nr. 108-4142) ir finansų ministro 2009 m. liepos 17 d įsakymu Nr. 1K-235 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų veiklos sričių, kuriose yra korupcijos pasireiškimo tikimybė, analizės ir vertinimo 2009 metais“ (Žin., 2009, Nr. 87-3714).

20. Pagal 2008–2009 m. atliktos veiklos analizės ir vertinimo rezultatus parengtos korupcijos prevencijos priemonės patvirtintos finansų ministro 2009 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1K-234 „Dėl korupcijos prevencijos priemonių, įtrauktinų į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų antikorupcinių programų įgyvendinimo priemonių 2009–2010 metų planus, patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 87-3713).

21. Finansų ministerijoje ir jos reguliavimo srities įstaigose korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo stebėsena ir atskaitomybė vykdoma Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

22. Nustačius Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų veiklos sritis, kuriose yra didžiausia korupcijos pasireiškimo tikimybė, Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos apraše patvirtinus detalias antikorupcinės analizės ir vertinimo procedūras, vienodas analizės ir vertinimo dokumentų formas, korupcijos prevencijos priemonių rengimo ir atskaitomybės už šių priemonių įgyvendinimą tvarką, sukurtas teisinis pagrindas ir veiksmingas mechanizmas korupcijos prevencijos procesams koordinuoti ir didžiausioms korupcijos rizikoms valdyti svarbiausiose Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų veiklos srityse.

23. Siekiant padidinti veiklos analizės ir vertinimo sistemos veiksmingumą, svarbu užtikrinti antikorupcinių procedūrų operatyvumą, nuolatinį pobūdį ir profesionalų rezultatų panaudojimą veiklos skaidrumui didinti. Todėl tikslinga bent per trejus metus įvertinti visas į minėtą rizikingiausių veiklos sričių sąrašą įtrauktas veiklas, pagal poreikį įgyvendinti būtinas prevencijos priemones, įvertinti šių priemonių poveikį korupcijos situacijai ir rizikos lygiui, užtikrinti korupcijos prevencijos procedūrų tęstinumą ir nuoseklų tobulinimą, atsižvelgiant į praktinę patirtį ir einamojo laikotarpio aktualijas.

 

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

24. Šios programos tikslas – prisidėti prie visuomenės pasitikėjimo valstybės institucijomis stiprinimo – siekti Finansų ministerijos veiklos skaidrumo ir įtvirtinti antikorupcinės elgsenos prioritetus – profesionalumą, principingumą, dorumą ir sąžiningumą atliekant pavestas funkcijas.

25. Programos uždaviniai:

25.1. atskleisti ir šalinti korupcijos prielaidas Finansų ministerijos reguliavimo srityje, organizuojant ir įgyvendinant korupcijos prevenciją pagal galiojančius teisės aktus;

25.2. įdiegti antikorupcinius saugiklius Finansų ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir prisidėti prie kitų teisės aktų antikorupcinių nuostatų stiprinimo:

25.2.1. vykdyti Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plano priemones;

25.2.2. įgyvendinti priemones, parengtas pagal Finansų ministerijos veiklos sričių, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, antikorupcinės analizės ir vertinimo rezultatus;

25.3. didinti antikorupcinio švietimo sklaidą Finansų ministerijoje – stiprinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, atliekančių jiems pavestas funkcijas veiklos srityse, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, profesinę kompetenciją ir antikorupcinės elgsenos paskatas.

26. Programa siekiama tokių rezultatų:

26.1. sustiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės ir jos finansų valdymo skaidrumu;

26.2. tobulinti korupcijos prevencijos sistemos valdymą ir stiprinti jos poveikį;

26.3. sumažinti korupcijos tikimybę vykdant veiklą;

26.4. stiprinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų kompetenciją ir skatinti nepakantumą korupcijai.

27. Programos efektyvumas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

27.1. parengtų naujų programos įgyvendinimo priemonių skaičiaus pokytis per metus;

27.2. įgyvendintų programos priemonių skaičiaus pokytis per metus;

27.3. įgyvendintų programos priemonių programos priemonių plane nustatytais terminais skaičiaus pokytis per metus;

27.4. atliktų korupcijos rizikos vertinimų skaičius (atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba);

27.5. visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai, rodantys pasitikėjimą valstybės institucijomis, iš jų ir Finansų ministerija;

27.6. oficialiai gautų ir ištirtų pranešimų apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus skaičiaus pokytis per metus;

27.7. antikorupcinio švietimo renginių ir jų dalyvių skaičiaus pokytis per metus.

28. Šios programos priemonių plano priemonės vertinamos pagal konkrečius priemonių plane nustatytus vertinimo kriterijus.

 

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ

 

29. Programos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisija.

30. Programos uždaviniams įgyvendinti sudaromas priemonių planas, kuriame nustatomas konkrečių priemonių turinys, už priemonių įgyvendinimą atsakingi Finansų ministerijos administracijos padaliniai, priemonių įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai.

31. Priemonių plane nustatytų priemonių turinys ar jų įgyvendinimo terminai gali būti keičiami ar priemonės išbraukiamos iš priemonių plano tik motyvuotu priemonės vykdytojo pasiūlymu, kuriam pritarta Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijos sprendimu, įgyvendinamu finansų ministro įsakymu.

32. Priemonių planas yra neatskiriama šios programos dalis. Jis tvirtinamas ir atnaujinamas finansų ministro įsakymu, atsižvelgus į šios programos įgyvendinimą.

33. Programos įgyvendinimo metu metodinę pagalbą šios programos ir jos priemonių įgyvendinimo klausimais teikia asmuo, finansų ministro įgaliotas atlikti korupcijos prevencijos ir kontrolės Finansų ministerijoje funkcijas.

34. Už šios programos priemonių įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako priemonių plane nurodytų Finansų ministerijos administracijos padalinių vadovai.

Programos įgyvendinimo stebėsenai ir vidinei komunikacijai atlikti Finansų ministerijos administracijos padalinių vadovai paskiria kontaktinius asmenis ir apie tai informuoja Personalo skyrių, pagal kompetenciją Finansų ministerijoje atliekantį korupcijos prevencijos ir kontrolės funkcijas.

35. Programos įgyvendinimo priemones pagal kompetenciją rengia ir vykdo Finansų ministerijos administracijos padaliniai, iš jų ir vykdantys veiklą, kuri buvo analizuojama ir vertinama Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka.

36. Į priemonių planą įtraukiamos ir Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos priemonės, už kurių įgyvendinimą yra atsakinga Finansų ministerija.

37. Prie šios programos įgyvendinimo prisidedančios Finansų ministerijos reguliavimo srities įstaigos Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka parengtas finansų ministro patvirtintas ir pagal poreikį parengtas papildomas korupcijos prevencijos priemones įtraukia į savo antikorupcines programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus, už kurių įgyvendinimą atsakingi šių įstaigų vadovai.

38. Kad būtų nuosekliai vertinama pasiekta pažanga, nustatomos problemos ir kliūtys, atsirandančios įgyvendinant programą:

38.1. programos priemonių vykdytojai privalo reguliariai vykdyti priemones, periodiškai rengti ir per 5 dienas pasibaigus ketvirčiui teikti Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijai šių priemonių vykdymo ataskaitas;

38.2. Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijos pirmininkas per 10 dienų pasibaigus ketvirčiui teikia finansų ministrui pagal ministerijos administracijos padalinių pateiktą informaciją Finansų ministerijos Personalo skyriaus parengtą informaciją apie priemonių plano įgyvendinimo eigą;

38.3. Lietuvos Respublikos nacionalinėje kovos su korupcija programoje nustatyta tvarka Finansų ministerija periodiškai – per 10 dienų pasibaigus ketvirčiui – teikia Specialiųjų tyrimų tarnybai informaciją, ją pagrindžiančius ir susijusius duomenis apie Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių, už kurių įgyvendinimą yra atsakinga Finansų ministerija, įtrauktų ir į priemonių planą, įgyvendinimą.

39. Informacija apie šio priemonių plano įgyvendinimo eigą ir priemonių plano ataskaitos viešai skelbiamos Finansų ministerijos interneto svetainėje.

 

V. PROGRAMOS ATNAUJINIMAS

 

40. Finansų ministerijos administracijos padaliniai, ministerijos reguliavimo srities įstaigos, taip pat ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys pasiūlymus dėl šios programos nuostatų, tikslų ir uždavinių atnaujinimo gali teikti Finansų ministerijai per visą programos įgyvendinimo laikotarpį.

41. Finansų ministerijos Personalo skyrius, pagal kompetenciją atlikdamas korupcijos prevencijos ir kontrolės funkcijas, rengia naujo laikotarpio programos priemonių plano projektą pagal Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka ministerijos administracijos padalinių parengtas korupcijos prevencijos priemones, pagal gautus šios programos 40 punkte nurodytus pasiūlymus dėl programos atnaujinimo, programos įgyvendinimo stebėsenos rezultatus ir kitą aktualią informaciją, susijusią su šios programos tikslu ir uždaviniais.

42. Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisija svarsto atnaujintos programos ir jos priemonių plano projektą ir priima sprendimą dėl jo teikimo finansų ministrui tvirtinti.

 

VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

 

43. Programa vykdoma iš Finansų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

 

_________________

 


part_df1a6e625d5e4a7e8d38c56671baee76_end

part_971468eca9964459a5bc877f27a6cbc8_end

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos antikorupcinės programos

priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

 

PROGRAMOS TIKSLAS –

PRISIDĖTI PRIE VISUOMENĖS PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS INSTITUCIJOMIS STIPRINIMO – SIEKTI FINANSŲ MINISTERIJOS VEIKLOS SKAIDRUMO IR ĮTVIRTINTI ANTIKORUPCINĖS ELGSENOS PRIORITETUS – PROFESIONALUMĄ, PRINCIPINGUMĄ, DORUMĄ IR SĄŽININGUMĄ ATLIEKANT PAVESTAS FUNKCIJAS

 

1 UŽDAVINYS

ATSKLEISTI IR ŠALINTI KORUPCIJOS PRIELAIDAS FINANSŲ MINISTERIJOS REGULIAVIMO SRITYJE, ORGANIZUOJANT IR ĮGYVENDINANT KORUPCIJOS PREVENCIJĄ PAGAL GALIOJANČIUS TEISĖS AKTUS

 

Eil. Nr.

Priemonės

Vykdytojai

Įvykdymo laikas

Laukiami rezultatai

Vertinimo kriterijai

1.

Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašo nustatyta tvarka atlikti Finansų ministerijos veiklos sričių analizę ir vertinimą ir nustatyti korupcijos pasireiškimo tikimybę šiose veiklos srityse.

Finansų ministerijoje sudaryta darbo grupė

Kiekvienų metų III ketv.

Esamos situacijos ir veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė padės nustatyti, ar veikla pakankamai reglamentuota, ar nėra teisės aktų prieštaravimų, spragų, leidžiančių daryti prielaidą, kad įgyvendinant nustatytus Finansų ministerijos uždavinius gali kilti pavojus pasireikšti korupcijai.

Parengta ir pateikta Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijai darbo grupės išvada dėl korupcijos tikimybės Finansų ministerijos veiklos srityse ir pasiūlymai dėl korupcijos tikimybę mažinančių prevencijos priemonių.

2.

Apsvarstyti Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų pateiktą informaciją apie veiklos analizės ir vertinimo rezultatus ir pasiūlymus dėl būtinų korupcijos prevencijos priemonių ir priimti sprendimus dėl jų pateikimo finansų ministrui.

Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisija

Kiekvienų metų III ketv.

Bus įvertinta informacija apie analizės ir vertinimo metu nustatytas pagrindines korupcijos prielaidas veiklos srityse ir priimti sprendimai teikti ministrui tvirtinti būtinas korupcijos prevencijos priemones, galinčias sumažinti esamą korupcijos riziką.

Priimti Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijos sprendimai dėl veiklos analizės ir vertinimo rezultatų teikimo finansų ministrui.

3.

Parengti ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) finansų ministro pasirašytą motyvuotą išvadą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės Finansų ministerijoje ir jos reguliavimo srities įstaigose bei dokumentų, kuriais pagrindžiama korupcijos pasireiškimo tikimybė ministerijos reguliavimo srityje, kopijas.

Asmuo, įgaliotas atlikti korupcijos prevenciją ir kontrolę Finansų ministerijoje

Kiekvienų metų spalio mėn.

Išvada dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės Finansų ministerijoje ir jos reguliavimo srities įstaigose ir papildoma informacija suteiks STT reikiamus duomenis sprendimui dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo priimti.

Parengta ir pateikta finansų ministrui motyvuota išvada ir kiti dokumentai dėl korupcijos tikimybės Finansų ministerijoje ir jos reguliavimo srities įstaigose.

4.

Įvertinti ir teikti finansų ministrui tvirtinti korupcijos prevencijos priemones, parengtas pagal veiklos analizės ir vertinimo rezultatus ir įtrauktinas į Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų antikorupcines programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus.

Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisija

Kiekvienų metų IV ketv.

Pagal veiklos analizės ir vertinimo rezultatus parengtos korupcijos prevencijos priemonės yra svarstomos, įvertinamos ir sprendžiama, ar jos yra pakankamos, kad užtikrintų veiklos analizės ir vertinimo metu nustatytų korupcijos atsiradimo prielaidų pašalinimą.

Parengtas ir pateiktas finansų ministrui įsakymo dėl korupcijos prevencijos priemonių, įtrauktinų į Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų antikorupcines programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus, projektas.

5.

STT atlikus Finansų ministerijoje korupcijos rizikos analizę ir gavus pasiūlymą parengti (patikslinti) korupcijos prevencijos programą Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka ar parengti atskirą rekomenduotų korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo planą.

Finansų ministerijos administracijos padaliniai, dėl kurių veiklos pateiktos STT rekomendacijos

Per 10 darbo dienų nuo korupcijos rizikos analizės motyvuotos išvados ir pasiūlymų gavimo dienos

Užtikrintas STT pasiūlymų ir rekomendacijų įgyvendinimas, pašalintos korupcijos rizikos analizės metu nustatytos prielaidos korupcijai atsirasti.

Patikslinta (parengta) korupcijos prevencijos programa.

6.

Užtikrinti teisės aktų, jei jais numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nurodytus Korupcijos prevencijos įstatymo 8 str. 1 d., projektų antikorupcinio vertinimo kontrolę, Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašą papildant šių teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo kontrolės procedūromis ir paskiriant subjektus, atsakingus už tokios kontrolės vykdymą.

Personalo skyrius ir Finansų ministerijos administracijos padaliniai, rengiantys teisės aktų projektus, kuriuos privaloma vertinti antikorupciniu požiūriu

2010 m. II pusmetis

Nustatytos teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo kontrolės procedūros ir paskirti atsakingi už šią kontrolę subjektai užtikrins teisės aktų reikalavimus atitinkantį teisės aktų projektų vertinimą antikorupciniu požiūriu ir teisės aktų projektų skaidrumą.

Parengtas ir pateiktas finansų ministrui Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašo, papildyto teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo kontrolės procedūromis, projektas ir ministro įsakymo dėl atsakingų už šią kontrolę subjektų paskyrimo projektas.

7.

Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nurodytais pagrindais ir tvarka kreiptis į STT dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas Finansų ministerijoje.

Personalo skyrius

Finansų ministerijos vadovybės pavedimu

Gauta informacija padės užtikrinti, kad Finansų ministerijoje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Pateiktų prašymų ir gautų atsakymų iš STT skaičius.

8.

Teikti informaciją valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams apie asmenis, dirbančius Finansų ministerijoje, kurie įsiteisėjusiu galutiniu teismo nuosprendžiu yra pripažinti padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, patraukti administracinėn ar drausminėn atsakomybėn už sunkius tarnybinius nusižengimus, susijusius su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimu, padarytus siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims.

Personalo skyrius

Nuolat

Laiku pateikta informacija padės kitoms institucijoms pagal jų poreikius gauti fizinių ar juridinių asmenų patikimumą apibūdinančius duomenis.

Asmenų, dėl kurių Valstybės tarnautojų ir Juridinių asmenų registrams privaloma pateikti informaciją, skaičius.

Pateiktų pranešimų skaičius.

9.

Viešinti Finansų ministerijos interneto svetainėje, per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais informaciją apie veiklą kovojant su korupcija.

Personalo skyrius,

Viešųjų ryšių skyrius

Nuolat

Pateikta informacija sustiprins visuomenės pasitikėjimą Finansų ministerijos veiklos skaidrumu.

Interneto svetainėje, per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais paskelbta informacija ir dokumentai apie korupcijos prevenciją Finansų ministerijoje.

2 UŽDAVINYS

ĮDIEGTI ANTIKORUPCINIUS SAUGIKLIUS FINANSŲ MINISTERIJOS VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIUOSE TEISĖS AKTUOSE IR PRISIDĖTI PRIE KITŲ TEISĖS AKTŲ ANTIKORUPCINIŲ NUOSTATŲ STIPRINIMO

 

2.1. VYKDYTI LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖS KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO PRIEMONES

10.

Parengti viešųjų investicijų projektų, kai iš investavimo objekto numatoma gauti pelno (pajamų), sąnaudų ir naudos analizės metodiką.

Biudžeto departamentas

2011 m. IV ketv.

Sumažės korupcijos tikimybė rengiant, vertinant ir įgyvendinant viešųjų investicijų projektus.

Parengta ir priimta viešųjų investicijų projektų, kai iš investavimo objekto numatoma gauti pelno (pajamų), sąnaudų ir naudos analizės metodika.

2.2. ĮGYVENDINTI PRIEMONES, PARENGTAS PAGAL FINANSŲ MINISTERIJOS VEIKLOS SRIČIŲ, KURIOSE YRA DIDELĖ KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖ, ANALIZĖS IR VERTINIMO REZULTATUS

2.2.1. VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLOS SRITYJE

11.

Nustatyti tikslius atskirų valstybės tarnautojų uždavinius, funkcijas, darbo tvarką organizuojant ir atliekant viešuosius pirkimus Finansų ministerijoje.

Finansų ministerijos administracijos padaliniai

2010 m. II pusmetis

Nustačius konkrečius valstybės tarnautojų uždavinius ir funkcijas atliekant viešuosius pirkimus, bus užtikrinta jų veiksmų kontrolė, asmeninė atsakomybė ir skaidresnis pavestų funkcijų vykdymas.

Papildyti ir patikslinti Finansų ministerijos administracinio padalinio (padalinių) nuostatai ir šio administracinio padalinio (padalinių) darbuotojų pareigybių aprašymai, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų organizavimą ir vykdymą.

12.

Išsamiau reglamentuoti viešųjų pirkimų poreikio pagrindimo, inicijavimo, sprendimo pradėti viešąjį pirkimą priėmimo, pirkimo dokumentų rengimo procedūras.

Ekonomikos departamentas

2010 m. II pusmetis

Bus išsamiai nustatyti reikalavimai dėl pirkimo poreikio ar jo alternatyvų pagrindimo ir kriterijai, kuriais remiantis priimamas sprendimas pradėti viešojo pirkimo procedūras, įvertintas pirkimo poreikis ir jo pagrįstumas, atskirtas viešųjų pirkimų poreikio ir sąlygų nustatymas nuo viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo ir taip sumažinta korupcijos pasireiškimo galimybė.

Pakeistas finansų ministro įsakymas „Dėl viešųjų pirkimų verčių apskaitą tvarkančio asmens paskyrimo, supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių patvirtinimo ir šių pirkimų organizatorių paskyrimo“ – sudaryta ir patvirtinta viešųjų pirkimų vertinimo komisija, kuri vertintų Finansų ministerijos administracijos padalinių informaciją apie poreikį įsigyti prekių, paslaugų ar darbų.

13.

Optimizuoti viešuosius pirkimus organizuojančių asmenų skaičių ir stiprinti šių asmenų specialiuosius gebėjimus, susijusius su pavedamomis funkcijomis organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus.

Ekonomikos departamentas

2010 m. II pusmetis

Nustačius optimalų viešuosius pirkimus organizuojančių asmenų skaičių ir sustiprinus viešųjų pirkimų proceso dalyvių kompetenciją, bus sumažintos galimybės suinteresuotiems asmenims piktnaudžiauti priimant sprendimus.

Pakeistas finansų ministro įsakymas „Dėl viešųjų pirkimų verčių apskaitą tvarkančio asmens paskyrimo, supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių patvirtinimo ir šių pirkimų organizatorių paskyrimo“ – patikslintas Finansų ministerijos pirkimų organizatorių sąrašas ir nustatyti reikalavimai užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų nariais ir pirkimo organizatoriais skiriamų asmenų specialiuosius gebėjimus viešųjų pirkimų srityje.

3 UŽDAVINYS

DIDINTI ANTIKORUPCINIO ŠVIETIMO SKLAIDĄ, STIPRINTI FINANSŲ MINISTERIJOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, ATLIEKANČIŲ JIEMS PAVESTAS FUNKCIJAS VEIKLOS SRITYSE, KURIOSE YRA DIDELĖ KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖ, PROFESINĘ KOMPETENCIJĄ IR ANTIKORUPCINĖS ELGSENOS PASKATAS

14.

Įpareigoti asmenis, vykdančius korupcijos prevenciją Finansų ministerijos reguliavimo srityje, nuolat kelti kvalifikaciją, susijusią su jiems pavestomis funkcijomis, taip pat išnaudoti visas galimybes stiprinti ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų žinias profesinės etikos ir korupcijos prevencijos srityje, papildant Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašą nuostatomis dėl korupcijos prevenciją vykdančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir antikorupcinio švietimo skatinimo.

Personalo skyrius

2010 m. II pusmetis

Bus užtikrintas kvalifikuotas veiklos sričių, kuriose yra korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymas, analizavimas ir vertinimas Finansų ministerijoje ir jos reguliavimo srities įstaigose, sukurtas skatinimo kelti kvalifikaciją antikorupcijos srityje modelis informuotumui apie ministerijos veikloje galimas korupcijos rizikas stiprinti ir antikorupcinės elgsenos paskatoms įtvirtinti.

Parengtas ir pateiktas finansų ministrui Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašo, papildyto korupcijos prevenciją vykdančių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir kitų darbuotojų antikorupcinio švietimo skatinimo nuostatomis, projektas.

15.

Atnaujinti Finansų ministerijos vidaus tvarkos taisykles, papildant jas antikorupcinio elgesio nuostatomis.

Personalo skyrius

2010 m. II pusmetis

Bus plėtojama antikorupcinė kultūra, diegiami antikorupcinio elgesio principai.

Parengtas ir pateiktas finansų ministrui Finansų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių, papildytų antikorupcinio elgesio nuostatomis, projektas.

16.

Siekiant įtraukti visus Finansų ministerijos darbuotojus į aktyvų pasiūlymų dėl nepakantumo korupcijai teikimą, papildyti Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašą nuostatomis, reglamentuojančiomis tokių pasiūlymų teikimo tvarką ir procedūras, skatinti teikti pasiūlymus, ministerijos intranete skelbti informaciją apie vykdomas antikorupcines priemones ir aktualią jų įgyvendinimo eigą.

Personalo skyrius

2010 m. IV ketv.

Padidės informuotumas apie Finansų ministerijoje vykdomą korupcijos prevencijos veiklą, aktualius klausimus bei jų sąsajas su ministerijos administracijos padalinių ir darbuotojų uždaviniais ir atliekamomis funkcijomis, sustiprės antikorupcinės elgsenos paskatos.

Parengtas ir pateiktas finansų ministrui Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities įstaigų korupcijos prevencijos tvarkos aprašo, papildyto nuostatomis dėl nepakantumo korupcijai skatinimo, projektas.

17.

Užtikrinti galimybę Finansų ministerijos interneto ir (ar) intraneto puslapiuose pranešti apie įtariamas korupcinio pobūdžio veikas ir neveikimą, užtikrinti šių pranešimų konfidencialumą ir operatyvų gautos informacijos panaudojimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Personalo skyrius,

Viešųjų ryšių skyrius

2010 m. IV ketv.

Bus sudarytos sąlygos inicijuoti operatyvų įtariamų korupcinių teisės pažeidimų nustatymą ir jų tyrimą.

Finansų ministerijos interneto svetainės skyrelis „Korupcijos prevencija“ papildytas el. priemonėmis, sudarančiomis galimybę pranešti apie įtariamas korupcinio pobūdžio veikas, gautų pranešimų skaičius, teisės aktų nustatyta tvarka pateiktų pranešimų ir (ar) priimtų sprendimų dėl privalomų veiksmų skaičius.

 

_________________