LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL TAUJĖNŲ–UŽULĖNIO MIŠKŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2010 m. birželio 19 d. Nr. D1-552

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Taujėnų–Užulėnio miškų gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos Vilniaus ir Panevėžio regionų aplinkos apsaugos departamentams, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Anykščių regioninio parko direkcija;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonių Ukmergės ir Panevėžio miškų urėdijų privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų planavimą atitinkamoms priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. D1-552

 

TAuJĖNų–UŽULĖNIO MIŠKŲ gamtotvarkos planas

 

i. bendrosios nuostatos

 

1. Taujėnų–Užulėnio miškų gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonui vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

 

II. Teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas

 

2. Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonas yra Vilniaus apskrities Ukmergės rajono savivaldybėje ir Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybėje. Nedidelę dalį Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligono užima valstybinis Barnėnų telmologinis draustinis (24 ha).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonui suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas, siekiant apsaugoti juodojo gandro (Ciconia nigra), mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina), gervės (Grus grus), pilkosios meletos (Picus canus), vidutinio genio (Dendrocopos medius) ir baltnugario genio (Dendrocopos leucotos) perėjimo vietas.

Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonas įtrauktas į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Teritorija skirta auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia), baltamargės šaškytės (Euphydryas maturna), didžiojo auksinuko (Lycaena dispar), lūšies (Lynx lynx), ūdros (Lutra lutra) apsaugai.

Šis Gamtotvarkos planas parengtas visam Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonui, jo užimamas plotas – 22 531,6 ha.

Didžiąją dalį (apie 66,5 proc.) Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligono užima įvairūs miškai (lapuočių miškai – 32,3 proc., mišrūs miškai – 25,2 proc., spygliuočių ir pereinamųjų stadijų miškai, krūmynai – 9 proc.). Teritorijos miškų masyvai ribojasi su dirbamais laukais (25,6 proc.), pievomis ir ganyklomis (5,4 proc.), kurios yra svarbios saugomų paukščių maitinimosi, vabzdžių veisimosi vietos. Likusią teritorijos dalį užima vandens telkiniai, pelkės ir durpynai.

Teritorijoje nustatyta 19 perinčių paukščių rūšių, įrašytų į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2008, Nr. 77-3048), 1 priedą:

Juodasis gandras. Reguliariai peri 8–11 šių paukščių porų.

Mažasis erelis rėksnys. Reguliariai peri 15–20 porų.

Gervė. Kasmet peri iki 30–40 porų.

Pilkoji meleta. Reguliariai peri 15–20 porų.

Baltnugaris genys. Reguliariai peri 35–50 porų.

Vidutinis margasis genys. Reguliariai peri 4060 porų.

Didysis baublys (Botaurus stellaris). Aptiktas Lėno ežere. Peri 2 poros.

Vapsvaėdis (Pernis apivorus). Reguliariai peri 6–8 poros.

Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum). Aptikta ne perėjimo sezono metu, galėtų perėti.

Juodoji meleta (Dryocopus martius). Gana dažnai sutinkama teritorijos miškuose. Peri iki 10 porų.

Apie baltojo gandro (Ciconia ciconia), nendrinės lingės (Circus aeruginosus), jerubės (Bonasa bonasia), tetervino (Tetrao tetrix), griežlės (Crex crex), tripirščio genio (Picoides tridactylus), lėlio (Caprimulgus europaeus), lygutės (Lullula arborea), paprastosios medšarkės (Lanius collurio) gausumą tikslių duomenų nėra. Šios paukščių rūšys teritorijoje peri ar buvo reguliariai stebėtos veisimosi metu.

Juodasis gandras, mažasis erelis rėksnys, gervė, pilkoji meleta, baltnugaris genys, didysis baublys, vapsvaėdis, tetervinas, griežlė, žvirblinė pelėda, tripirštis genys įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949).

Teritorijoje nustatytos 8 gyvūnų rūšys, įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą:

Auksuotoji šaškytė. Aptinkama natūraliose ir pusiau natūraliose pievose, pamiškėse su melsvąja melvene (Molinion caeruleae), žemapelkėse ir šarminėse pelkėse. Apie rūšies paplitimą teritorijoje tikslių duomenų nėra.

Baltamargė šaškytė. Gyvena drėgnuose lapuočių miškuose. Aptinkama Taujėnų, Užulėnio ir Plačiavėlės miškų masyve.

Didysis auksinukas. Laikosi šlapiose pievose, paupiuose, drėgnose pamiškėse. Registruotas Taujėnų ir Užulėnio miškų masyve.

Machaonas (Papilio machaon). Aptinkamas įvairiose atvirose vietose: pievose, pamiškėse, miško aikštelėse ir pan. Registruotas Taujėnų miške.

Rudaakis satyriukas (Coenonympha hero). Aptiktas Taujėnų miško 212 ir 246 kvartaluose (Taujėnų girininkija) ir Gružų miško pievose prie 74 ir 87 kvartalų (Užulėnio girininkija).

Nendrinė rupūžė (Bufo calamita). Aptikta Siestrų (Kiškeliškio) durpyno teritorijoje, Gružų miško 109 kvartale (Užulėnio girininkija).

Lūšis. Taujėnų–Užulėnio miškai yra viena iš nedaugelio šalies vietų, kur lūšių populiacija gausi ir nemažėjanti, žinomi veisimosi atvejai. 2007 m. lūšių vada nustatyta Taujėnų miškuose (Balelių girininkijoje). Balelių, Taujėnų, Užulėnio girininkijose 2000–2008 metais lūšys buvo stebimos, randama jų pėdsakų.

Ūdra. Rūšis aptinkama visoje teritorijoje prie vandens telkinių.

Auksuotoji ir baltamargė šaškytės, didysis auksinukas, lūšis, ūdra, nurodytos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2008, Nr. 87-3495).

Teritorijoje aptinkamos dar dvi žinduolių rūšys: vilkas (Canis lupus) ir bebras (Castor fiber), įrašytos į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2006, Nr. 66-2445). Bebrai teritorijoje gyvena gausiai, vilkai laikosi nereguliariai.

Teritorijoje nustatytos 7 augalų rūšys, įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą:

Statusis atgiris (Huperzia selago). Šios rūšies radimo vietos: Taujėnų miško 118, 127, 167, 223 ir 242 kvartaluose, Užulėnio miško 258 kvartale ir Lėno miško 3, 4, 13, 18, 26 ir 35 kvartalų atskiruose sklypuose.

Mažoji gegužraibė (Orchis morio). Botanikos instituto herbaro duomenimis, rūšis aptikta 1965 m. miško aikštelėje Taujėnų girininkijos 191 kvartale.

Miškinė dirsuolė (Bromus benekenii). Rūšis registruota Taujėnų miško 196, 243 ir 251 kvartaluose.

Paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus). Rūšis registruota Taujėnų miško 197, 207, 208, 215, 242, 291, 292, 296, 297, 298 kvartaluose.

Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica). Aptikta drėgnose pamiškės pievose prie Gružų miško ir Lėno miške (Užulėnio girininkijoje, 19 kvartale).

Retažiedė miglė (Poa remota). Rūšis registruota Taujėnų miško 167 ir 227 kvartaluose.

Meškinis česnakas (Allium ursinum). Rūšis aptikta Taujėnų ir Lėno miškuose.

Valstybiniame Barnėnų telmologiniame draustinyje nustatyta 1 Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė *Pelkiniai miškai. Buveinė sausinta, bendras jos užimamas plotas apie 23 ha.

Didžiausią grėsmę saugomiems paukščiams keltų medynų rūšinės struktūros pasikeitimas, brandžių, pribręstančių ir pusamžių medynų ploto sumažėjimas, mitybai naudojamų atvirų plotų: pamiškių pievų, ganyklų, miško aikščių užsodinimas mišku, natūralus jų užaugimas sumedėjusia augalija. Neigiamą poveikį daro paukščių trikdymas perėjimo metu (miškų ūkinė veikla, padidėję lankytojų srautai ir pan.), gausūs varniniai paukščiai, šernai, ir plėšrieji žvėrys (kiaunės, mangutai, kanadinės audinės, lapės). Pagrindinė grėsmė teritorijoje aptinkamoms saugomoms vabzdžių rūšims yra savaiminis pievų užaugimas sumedėjusia augalija, užsodinimas mišku. Lūšies populiacijai viena iš svarbiausių grėsmių, kuriai sumažinti numatomos gamtotvarkos priemonės, – trikdymas.

Miškų ūkio paskirties žemė užima apie 68 proc. (15 300 ha) teritorijos, iš jų apie 47 proc. priskirti valstybinės reikšmės miškams, 53 proc. valdomi privačios nuosavybės teise ar rezervuoti nuosavybės teisių atkūrimui. Didžioji dalis ne miškų ūkio paskirties žemės (pievos, ganyklos, dirbami laukai ir pan.) valdomi privačios nuosavybės teise.

Teritorijoje esantis Lėno ežeras (265,2 ha) yra valstybinės reikšmės vandens telkinys.

 

III. Gamtotvarkos plano tikslas ir uždaviniai, priemonių įgyvendinimo planas

 

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią juodųjų gandrų, mažųjų erelių rėksnių, gervių, pilkųjų meletų, baltnugarių ir vidutinių margųjų genių, Europos Bendrijos svarbos vabzdžių, lūšies, kitų saugomų rūšių populiacijų apsaugos būklę, išsaugant jų veisimosi ir maitinimosi buveines. Siekiama palaikyti ne mažesnes vietines šių paukščių rūšių populiacijas: juodojo gandro 10 perinčių porų, mažojo erelio rėksnio – 18 perinčių porų, gervės – 35 perinčių porų, pilkosios meletos – 18 perinčių porų, baltnugario genio – 40 perinčių porų, vidutinio margojo genio – 50 perinčių porų.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. sudaryti palankias veisimosi sąlygas juodiesiems gandrams, mažiesiems ereliams rėksniams;

4.2. sudaryti palankias sąlygas saugomiems paukščiams maitintis ir Europos Bendrijos svarbos vabzdžių rūšims gyventi atkuriant ir (ar) palaikant pievas, ganyklas ir miško aikštes atviromis;

4.3. mažinti lūšių ir saugomų paukščių trikdymą jų veisimosi vietose;

4.4. reguliuoti šernų, žalingų plėšriųjų žvėrių, varninių paukščių gausą;

4.5. informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius;

4.6. stiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę lūšių veisimosi ir paukščių perėjimo metu.

5. Šio Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas priede.

 

iv. gamtotvarkos plano priemones įgyvendinantys asmenys ir jų funkcijos

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligone koordinuoja Anykščių regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijoje gyvenančių Europos Bendrijos svarbos rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

Anykščių regioninio parko direkcija organizuoja šio Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo plano (toliau – Priemonių planas) 1.1, 1.2, 2.1–2.3, 3.1, 4.1, 5.1–5.3 priemonių įgyvendinimą. Anykščių regioninio parko direkcija, įgyvendindama Priemonių plano 1.1 priemonę, bendradarbiauja su VĮ Panevėžio ir Ukmergės miškų urėdijomis, kurios teikia informaciją apie planuojamus pagrindinius miško kirtimus teritorijoje.

VĮ Panevėžio ir Ukmergės miškų urėdijos vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybinės reikšmės miškuose, todėl jos yra pagrindinės vykdytojos Priemonių plano 3.2 priemonės, skirtos riboti lankymąsi teritorijos miškuose ir įgyvendinamos valstybinės reikšmės miškuose. Šios priemonės darbams įgyvendinti siūloma rengti paraiškas pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus ir Panevėžio regionų aplinkos apsaugos departamentai, įgyvendindami Priemonių plano 6.1 priemonę, skirtą stiprinti teritorijos kontrolę, bendradarbiauja su VĮ Ukmergės miškų urėdija, VĮ Panevėžio miškų urėdija.

 

V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, lėšų poreikis gamtotvarkos plano priemonėms įgyvendinti

 

7. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir VĮ miškų urėdijų privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

 

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

9. Europos Bendrijos svarbos rūšių populiacijų stebėsena vykdoma pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 20052010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Apskaitos teritorijoje vykdomos laikantis individualaus stebėsenos plano ir atitinkamų rūšių monitoringo metodinių reikalavimų. Individualus stebėsenos planas turi būti papildytas nuostatomis Europos Bendrijos svarbos vabzdžiams, žinduoliams stebėti. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Anykščių regioninio parko direkcija.

10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Anykščių regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino saugomų rūšių ir jų buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Anykščių regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

11. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas kas 3 metai, pirmą kartą peržiūrimas 2013 m.

12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

12.4. pasiekti rezultatai;

12.5. saugomų rūšių populiacijų ir jų buveinių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

12.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

13. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jeigu mažėja saugomų rūšių gausa, blogėja jų buveinių būklė arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę.

PASTABA. * ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.

 

_________________

 

Taujėnų–Užulėnio miškų gamtotvarkos plano

priedas

 

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingos institucijos

Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1

1. Sudaryti palankias veisimosi sąlygas juodiesiems gandrams, mažiesiems ereliams rėksniams

1.1. atrėžiant pagrindinių miško kirtimų biržes, atrinkti ir pažymėti senus, storus, plačiašakius medžius, tinkamus lizdų krovimui, kurie neturi būti iškirsti

Anykščių regioninio parko direkcija,

VĮ Panevėžio miškų urėdija,

VĮ Ukmergės miškų urėdija

2010–2019 metai

I

1.2. Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligono ribų plane išskirtose juodųjų gandrų ir mažųjų erelių rėksnių veisimosi vietose įrengti ne mažiau kaip 20 dirbtinių lizdaviečių (po 10 lizdaviečių kiekvienai rūšiai)

Anykščių regioninio parko direkcija

2012–1013 metai

II

2. Sudaryti palankias sąlygas saugomiems paukščiams maitintis ir Europos Bendrijos svarbos vabzdžių rūšims gyventi atkuriant ir (ar) palaikant pievas, ganyklas ir miško aikštes atviromis

2.1 konsultuoti privačios žemės savininkus ir valdytojus, kad jie nuosavybės teise valdomoje arba išsinuomotoje žemėje pievas ir ganyklas, atviras miško aikštes tvarkytų pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą (5 susitikimai, rekomenduojama po vieną susitikimą kas 2 metus)

Anykščių regioninio parko direkcija

2011–2019 metai

I

2.2. įvertinti, kokią teritorijos dalį užima daugiametės pievos ir ganyklos, deklaruotos tiesioginėms išmokoms gauti. Prireikus šio Gamtotvarkos plano peržiūros metu pateikti pasiūlymus dėl pievų apsaugos, keičiant Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligono nuostatus ar pan.

Anykščių regioninio parko direkcija

2011 metai

I

2.3. įvertinti miškų įveisimo tendencijas ne miško žemėje ir prireikus organizuoti pasitarimą su atitinkamomis institucijomis, kad būtų užtikrintas Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144, reikalavimų laikymasis

Anykščių regioninio parko direkcija

2011 metai

I

3. Mažinti lūšių ir saugomų paukščių trikdymą jų veisimosi vietose

3.1. įvertinti kelių užtvarų įrengimo poreikį (užtvarų skaičių, vietą ir pan.) teritorijos miškuose (ypač saugomų rūšių veisimosi vietose) ir teikti informaciją VĮ Panevėžio ir Ukmergės miškų urėdijoms

Anykščių regioninio parko direkcija

2010 metai

I

3.2. pateikti Ukmergės r., Panevėžio r. savivaldybėms prašymą leisti riboti lankymąsi teritorijos miškuose saugomų rūšių veisimosi metu kovo–liepos mėn., įrengiant laikinas ar nuolatines užtvaras per teritoriją einančiuose miško keliuose, kurie nebūtini vietos gyventojams, prireikus pastatyti informacines lentas su eismą ribojančiais nurodymais

VĮ Panevėžio miškų urėdija,

VĮ Ukmergės miškų urėdija,

Anykščių regioninio parko direkcija

2010–2011 metai

I

4. Reguliuoti šernų, žalingų plėšriųjų žvėrių, varninių paukščių gausą

4.1. suorganizuoti pasitarimą su medžioklės plotų naudotojais ir informuoti juos apie šernų, kiaunių, kanadinių audinių, mangutų, lapių, varninių paukščių (pilkųjų varnų ir kranklių) gausos reguliavimo svarbą teritorijoje rugsėjo–vasario mėn. Rekomenduoti medžioklės plotų naudotojams įsigyti 50–100 gyvagaudžių spąstų, šiam tikslui parengiant paraišką finansavimui iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos gauti

Anykščių regioninio parko direkcija

2010 metai

I

5. Informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius

5.1. suorganizuoti 5 susitikimus su žemės savininkais ir naudotojais, informuoti juos apie galimybes gauti kompensacines išmokas už Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligone nustatytus veiklos apribojimus pagal KPP3 priemonę „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ miškų teritorijose), teritorijos apsaugos ypatumus ir reikalingų priemonių taikymą įgyvendinant šio Gamtotvarkos plano tikslą (rekomenduojama vykdyti kartu su Gamtotvarkos plano 2.1 priemone)

Anykščių regioninio parko direkcija

2011–2019 metai

I

5.2. įrengti 2 informacinius stendus apie teritorijoje saugomas gamtines vertybes (Pagrindžiamosios informacijos brėžiniuose pažymėtose vietose)

Anykščių regioninio parko direkcija

2011–2012 metai

II

5.3. informuoti visuomenę parengiant bent 2 straipsnius šalies spaudoje ir 1 straipsnį kasmet regioninėje spaudoje apie teritorijos gamtosauginę svarbą, gamtotvarkos darbus, miško savininkams išmokamas „Natura 2000“ kompensacines išmokas

Anykščių regioninio parko direkcija

2010–2019 metai

II

6. Stiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę lūšių veisimosi ir paukščių perėjimo metu

6.1. sudarant kontroliuojamų objektų sąrašą numatyti, kad teritorija kontrolės tikslais būtų aplankoma ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį saugomų rūšių veisimosi metu (vasario–liepos mėn.), atkreipiant ypatingą dėmesį, ar nepažeidžiamas Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligono režimas (nevykdomi neleistini miško kirtimai,

pievos, ganyklos nesuariamos, neužsodinamos mišku, Barnėnų telmologiniame draustinyje nesilankoma nuo balandžio l d. iki rugpjūčio l d. ir pan.)

Aplinkos ministerijos Vilniaus ir Panevėžio regionų aplinkos apsaugos departamentai,

VĮ Panevėžio miškų urėdija,

VĮ Ukmergės miškų urėdija

2010–2019 metai

I

 

_________________

 



1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios.

2 KPP AAP – Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos išmokų priemonė.

3 KPP – Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa.