LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 64:2008 „GYDYTOJAS AKUŠERIS GINEKOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2008 m. kovo 4 d. Nr. V-170
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):
1. Tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 28 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 64:1999 „Gydytojas akušeris – ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 10-227).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-170
LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 64:2008
GYDYTOJAS AKUŠERIS GINEKOLOGAS
TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši medicinos norma nustato gydytojo akušerio ginekologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
II. NUORODOS
3. Rengiant šią medicinos normą vadovautasi šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);
3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);
3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);
3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);
3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);
3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 117 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811);
3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 605 „Dėl Bendrųjų nėštumo patologijos ir ginekologijos profilių stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 104-3287);
3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);
3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 642 „Dėl Nėštumo patologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 104-3289);
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);
3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);
3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-527 „Dėl Ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų“ (Žin., 2003, Nr. 89-4046);
3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 101:2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103-4621);
3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);
3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);
3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);
3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl Medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5426);
3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-870 „Dėl Ginekologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 137-4945);
3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ (Žin., 2007, Nr. 2-103).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:
akušerija – medicinos mokslo šaka, nagrinėjanti nėščiosios, gimdyvės ir moters po gimdymo bei vaisiaus organizmo fiziologiją ir patologiją;
ginekologija – medicinos mokslo šaka, nagrinėjanti moters lyties organų fiziologiją ir patologiją, ginekologinių ligų profilaktikos ir gydymo metodus;
perinatologija – medicinos mokslo šaka, nagrinėjanti vaisiaus ir naujagimio fiziologiją ir patologiją;
gydytojas akušeris ginekologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją;
gydytojo akušerio ginekologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo akušerio ginekologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti moters lyties organų ligų bei su nėštumu susijusių būklių ir ligų diagnostiką, gydymą, reabilitaciją ir profilaktiką.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Gydytojo akušerio ginekologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir akušerijos ginekologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo akušerio ginekologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisę verstis gydytojo akušerio ginekologo praktika turi asmuo, turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją.
7. Gydytojas akušeris ginekologas verčiasi gydytojo akušerio ginekologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją akušerijos ir ginekologijos paslaugoms teikti.
8. Gydytojas akušeris ginekologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais ir socialinės rūpybos specialistais.
V. TEISĖS
10. Gydytojas akušeris ginekologas turi teisę:
10.1. verstis gydytojo akušerio ginekologo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.5. pagal kompetenciją tirti ir gydyti nėščiąsias bei ginekologinėmis ligomis sergančias moteris ir, esant reikalui, siųsti jas tirti ar gydyti į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas;
10.8. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
10.10. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, naujų medicininių ir informacinių technologijų kūrime ir diegime;
10.13. iš įvairių institucijų gauti informaciją apie paciento gyvenamosios vietos ekologinę būklę, mokymosi, gyvenimo ir darbo sąlygas;
10.14. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, medicinos prietaisai, jų priežiūra ir atnaujinimas, higieninės sąlygos, apsaugos priemonės);
VI. PAREIGOS
11. Gydytojas akušeris ginekologas privalo:
11.2. kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, gydyti ligas, atlikti operacijas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones, užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal kompetenciją, nurodytą šios normos VII skyriuje;
11.4. naudoti tik medicinos prietaisų saugos techninio reglamento reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus; medicinos prietaisai turi būti instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 101:2003;
11.6. pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;
11.7. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;
11.8. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais laiku siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;
11.10. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teritoriniam visuomenės sveikatos centrui pranešti apie išaiškintą ūmią infekcinę ligą, apsinuodijimą toksinėmis medžiagomis, sanitarijos epidemiologijos režimo pažeidimą, o Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai – apie nepageidaujamas vaistų sukeliamas reakcijas;
11.11. tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistikos ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir analizuoti savo darbo rezultatus;
11.12. paaiškinti gydytojo akušerio ginekologo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
VII. KOMPETENCIJA
12. Gydytojo akušerio ginekologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja, baigęs akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas ir nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą.
13. Gydytojas akušeris ginekologas turi žinoti:
14. Gydytojas akušeris ginekologas turi išmanyti:
14.2. žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją;
14.9. nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio ligų ir komplikacijų rizikos veiksnius, priežastis, patogenezę, klinikinius požymius, diagnostikos ir gydymo metodus, profilaktiką bei reabilitacijos principus;
14.10. moters lyties organų ir krūties ligų rizikos veiksnius, priežastis, patogenezę, klinikinius požymius, diagnostikos ir gydymo metodus, profilaktiką bei reabilitacijos principus;
15. Gydytojas akušeris ginekologas turi mokėti:
15.3. atlikti specialiuosius akušerijos ir ginekologijos tyrimus: apžiūrą, palpaciją, tyrimą per makštį;
15.4. įvertinti akušerijos ir ginekologijos praktikoje naudojamų laboratorinių, morfologinių, radiologinių ir endoskopinių tyrimų rezultatus;
16. Gydytojas akušeris ginekologas turi mokėti diagnozuoti ir tęsti kito gydytojo specialisto paskirtą gydymą:
16.1. dažniausiai lytiškai santykiaujant plintančias infekcijas:
16.7. motinos infekcines ir parazitines ligas, klasifikuojamas kitur, komplikuojančias nėštumą, gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį O98;
17. Gydytojas akušeris ginekologas pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus turi mokėti prižiūrėti, diagnozuoti ir gydyti šias ligas ir būkles (pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10):
17.1. dažniausiai lytiškai santykiaujant plintančias infekcijas:
17.1.5. išangės ir lytinių organų (anogenitalines) herpes virusines (sukeltas Herpes simplex) infekcijas A60;
17.1.6. kitas dažniausiai lytiškai santykiaujant plintančias infekcijas, neklasifikuojamas kitaip A63;
17.2. kandidozę:
17.62. anksčiau buvusią hipertenziją, komplikuojančią nėštumą, gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį O10;
17.120. kitas motinos ligas, klasifikuojamas kitur, komplikuojančias nėštumą, gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį O99;
18. Gydytojas akušeris ginekologas pagal savo kompetenciją turi gebėti atlikti akušerines ir ginekologines diagnostines, gydomąsias procedūras bei atviru ir/ar endoskopiniu būdu šias operacijas:
19. Gydytojas akušeris ginekologas, papildomai pasirengęs – universitete baigęs profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus (ne trumpesnius kaip 6 dienos, 36 val.) ar stažuotę (ne trumpesnę kaip 1 mėn.), gali atlikti:
VIII. ATSAKOMYBĖ