LIETUVOS BANKO VALDYBOS

NUTARIMAS

DĖL Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 138 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“ pakeitimo

2010 m. spalio 21 d. Nr. 03-127

Vilnius

Įgyvendindama 2009 m. balandžio 7 d. Komisijos direktyvą 2009/27/EB, iš dalies keičiančią tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo (OL 2009 L 94, p. 97), 2009 m. liepos 27 d. Komisijos direktyvą 2009/83/EB, iš dalies keičiančią tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo (OL 2009 L 196, p. 14), ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97), Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 138 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“ (Žin., 2006, Nr. 142-5442; 2007, Nr. 54-2119, Nr. 65-2549, Nr. 121-4998):

1.1. Išdėstyti preambulę taip:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu, įgyvendindama Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 54-1832) 48 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 45-1288; 2004, Nr. 61-2181) 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1), 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201), 2007 m. kovo 27 d. Komisijos direktyvą 2007/18/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl tam tikrų įstaigų išbraukimo iš įstaigų, kurioms ši direktyva netaikoma, sąrašo ar įtraukimo į jį ir dėl daugiašalių plėtros bankų pozicijų vertinimo (OL 2007 L 87, p. 9), 2009 m. balandžio 7 d. Komisijos direktyvą 2009/27/EB, iš dalies keičiančią tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo (OL 2009 L 94, p. 97), 2009 m. liepos 27 d. Komisijos direktyvą 2009/83/EB, iš dalies keičiančią tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo (OL 2009 L 196, p. 14), ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97), Lietuvos banko valdyba nutaria:“

1.2. Išdėstyti 1.3 punktą taip:

„1.3. Maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui ir didelių pozicijų ataskaitos formą 7001 (pridedama).“

1.3. Nurodytu nutarimu patvirtintose Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosiose nuostatose:

1.3.1. Išdėstyti 1 punktą taip:

„1. Šios Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosios nuostatos (toliau – Nuostatos) nustato kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarką, maksimalios atvirosios pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvą, maksimalios paskolos vienam skolininkui (toliau – maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui) ir didelių pozicijų (paskolų) normatyvą.“

1.3.2. Išdėstyti 4.8 punktą taip:

„4.8. Nuoma (lizingas) (angl. lease) – išperkamoji nuoma ir veiklos nuoma. Veiklos nuoma įtraukiama tik skaičiuojant finansinės grupės kapitalo pakankamumą.“

1.3.3. Išdėstyti 4.19 punktą taip:

„4.19. Tarpusavyje susijusių klientų grupė (angl. group of connected clients (obligors)) – tai:

4.19.1. du arba daugiau banko klientų, kurie, jei neįrodyta priešingai, sukelia vieną riziką, nes vienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja antrąjį arba kitus klientus; arba

4.19.2. du arba daugiau banko klientų, kurie nesusiję 4.19.1 punkte nurodytais kontrolės santykiais, bet kuriuos reikia laikyti sukeliančiais vieną riziką, nes jie taip tarpusavyje susiję, kad vienam iš jų turint finansinių problemų, visų pirma lėšų pritraukimo arba grąžinimo sunkumų, antrasis arba visi kiti klientai, pritraukdami arba grąžindami lėšas, tikriausiai taip pat susidurtų su sunkumais.“

1.3.4. Išdėstyti 4.105 punktą taip:

„4.105. Užskaitos grupė (angl. netting set) – su viena sandorio šalimi sudaromi sandoriai, kuriems taikoma teisinėmis priemonėmis vykdoma dvišalės užskaitos tvarka ir kurių užskaita pagal šias Nuostatas galima. Kiekvienas sandoris, kuriam netaikoma teisinėmis priemonėmis vykdoma ir pagal šias Nuostatas galima dvišalės užskaitos tvarka, šiame dokumente laikomas užskaitos grupe. Taikant vidaus modelio metodą visos užskaitos grupės su viena sandorio šalimi gali būti laikomos viena užskaitos grupe, jei vertinant tikėtiną poziciją atskirų užskaitos grupių sumodeliuotos neigiamos rinkos vertės prilyginamos 0.“

1.3.5. Išdėstyti 6.2 punktą taip:

„6.2. kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) be su privilegijuotųjų akcijų išleidimu susijusios sumos;“.

1.3.6. Išdėstyti 6.4 punktą taip:

„6.4. praėjusių metų nepaskirstytojo pelno dalis (išskyrus paskutinių praėjusiųjų metų nepaskirstytąjį pelną, dėl kurio paskirstymo visuotinis akcininkų susirinkimas dar nepriėmė sprendimo), kurios nenumatoma išmokėti dividendais, arba praėjusių metų nuostolis;“.

1.3.7. Išdėstyti 6.5 punktą taip:

„6.5. einamųjų metų pelnas ir (arba) paskutinių praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, dėl kurio paskirstymo visuotinis akcininkų susirinkimas dar nepriėmė sprendimo, kai audito įmonė atliko atitinkamo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir Lietuvos bankui yra pateikti duomenys, įrodantys, kad pelno suma teisinga ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ir dividendai;“.

1.3.8. Išdėstyti 6.7 punktą taip:

„6.7. privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo, išleistos iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir su jų išleidimu susijusi kapitalo rezervo (emisinio skirtumo) suma ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai, atitinkantys Ne nuosavybės vertybinių popierių įtraukimo į banko kapitalą bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 131 (Lietuvos banko valdybos 2010 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 03-128 redakcija), 6 punkte išdėstytas sąlygas;“.

1.3.9. Išdėstyti 6.8 punktą taip:

„6.8. privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas.“

1.3.10. Išdėstyti 7.1.4 punktą taip:

„7.1.4. apribotas (skirstomasis) pelnas (specialus nepaskirstytasis rezervas);“.

1.3.11. Išdėstyti 7.1.6 punktą taip:

„7.1.6. nenurodytos 6.7 punkte privilegijuotosios akcijos ir su jų išleidimu susijusi kapitalo rezervo (emisinio skirtumo) suma;“.

1.3.12. Išdėstyti 7.1.7 punktą taip:

„7.1.7. ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kaip nurodyta Ne nuosavybės vertybinių popierių įtraukimo į banko kapitalą bendrosiose nuostatose;“.

1.3.13. Išdėstyti 13 punktą taip:

„13. Ne nuosavybės vertybiniams popieriams ir privilegijuotosioms akcijoms be kaupiamojo dividendo, išleistoms iki 2010 m. gruodžio 31 d., taikomi apribojimai:

13.1. ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių emisijos dokumentuose numatyta nuosaiki paskata bankui juos išpirkti, neturi viršyti 15 procentų banko I lygio kapitalo, atėmus 9 punkte nurodytus straipsnius;

13.2. privilegijuotųjų akcijų be kaupiamojo dividendo, išleistų iki 2010 m. gruodžio 31 d., 13.1 punkte nurodytų ir kitų ne nuosavybės vertybinių popierių, išskyrus 13.3 punkte nurodytus konvertuojamuosius ne nuosavybės vertybinius popierius, suma neturi viršyti 35 procentų banko I lygio kapitalo, atėmus 9 punkte nurodytus straipsnius;

13.3. ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių emisijos dokumentuose numatyta, kad kritinėmis situacijomis jie turi būti konvertuojami, o bet kuriuo kitu metu gali būti konvertuojami Lietuvos banko iniciatyva, remiantis emitento finansine ir mokumo padėtimi, į banko paprastąsias vardines akcijas, atsižvelgus į iš anksto nustatytus konvertavimo koeficientus, ir 13.2 punkte nurodytų vertybinių popierių suma neturi viršyti 50 procentų banko I lygio kapitalo, atėmus 9 punkte nurodytus straipsnius;

13.4. į banko I lygio kapitalą įtraukiamų privilegijuotųjų akcijų be kaupiamojo dividendo, išleistų iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir ne nuosavybės vertybinių popierių suma, viršijanti 13.1, 13.2 ir 13.3 punktuose nustatytas ribas, įtraukiama į banko II lygio kapitalą, laikantis banko II lygio kapitalo dydžiui nustatytų apribojimų;

13.5. formuojant rinką supirktos paties banko išleistos privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo, išleistos iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai neturi viršyti 5 procentų atitinkamos vertybinių popierių emisijos sumos. Supirktos privilegijuotosios akcijos ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai neįtraukiami į banko kapitalą.“

1.3.14. Papildyti šiuo 13¹ punktu:

„13¹. Kritinėmis situacijomis Lietuvos bankas gali leisti laikinai viršyti 13.1–13.3 punktuose nustatytas ribas.“

1.3.15. Papildyti šiuo 13² punktu:

„13². 6.7 punkte nurodytoms privilegijuotosioms akcijoms be kaupiamojo dividendo, išleistoms iki 2010 m. gruodžio 31 d., papildomai taikomi tokie įtraukimo į I lygio kapitalą apribojimai:

13².1. nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. jų suma neturi viršyti 20 proc. banko I lygio kapitalo;

13².2. nuo 2030 m. gruodžio 31 d. iki 2040 m. gruodžio 31 d. jų suma neturi viršyti 10 proc. banko I lygio kapitalo;

13².3. nuo 2040 m. gruodžio 31 d. privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo, išleistos iki 2010 m. gruodžio 31 d., negali būti įtraukiamos į banko I lygio kapitalą.“

1.3.16. Išdėstyti 20 punktą taip:

„20. Kapitalo pakankamumo normatyvas turi būti ne mažesnis kaip 8 procentai. Kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklis – banko kapitalo ir kapitalo, reikalingo kredito rizikai, prekybos knygoje įvardijamai rizikai ir operacinei rizikai padengti, poreikių sumos santykis, padaugintas iš 0,08 koeficiento ir išreikštas procentais. Šis rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 8 proc. kapitalo pakankamumo normatyvas.“

1.3.17. Papildyti šiuo 20¹ punktu:

„20¹. Kai bankui, kaip numatyta teisės aktuose, nustatytas individualus kapitalo pakankamumo normatyvas, apskaičiuojant banko kapitalo pakankamumo rodiklį kapitalo, reikalingo kredito rizikai, prekybos knygoje įvardijamai rizikai ir operacinei rizikai padengti, poreikių suma ir 20 punkte numatytas koeficientas didinami proporcingai nustatyto normatyvo dydžiui (pavyzdžiui, nustačius 10 proc. kapitalo pakankamumo normatyvą, banko kapitalo poreikis didinamas 25 proc. ir taikomas 0,1 koeficientas). Rodiklis, apskaičiuotas pagal šio punkto reikalavimus, turi būti ne mažesnis už nustatytą individualųjį kapitalo pakankamumo normatyvo dydį.“

1.3.18. Išdėstyti 51.14 punktą taip:

„51.14. Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių institucijų ir įmonių pozicijos (angl. exposures to institutions and corporates with a short-term credit assessment) – institucijų ir įmonių pozicijos, kurioms nustatytas pripažintos ECAI trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas).“

1.3.19. Įrašyti 55 punkte vietoj skaičiaus „2012“ skaičių „2015“.

1.3.20. Įrašyti 68 ir 69 punktuose vietoj žodžių „pradinis faktinis“ žodį „likęs“.

1.3.21. Išdėstyti I skirsnio 2.14 dalies pavadinimą taip:

„2.14. Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių institucijų ir įmonių pozicijos“.

1.3.22. Išdėstyti 82 punktą taip:

„82. Nuomininko pozicijoms, susidariusioms dėl turto nuomos (lizingo) sandorių, susijusių su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, pagal kuriuos bankas yra nuomotojas, o nuomininkas turi teisę išpirkti tą turtą, išskyrus 86 punkte nurodytas pozicijas, priskiriamas 35 proc. rizikos koeficientas su sąlyga, kad bankas turi visą šio turto nuosavybės teisę ir tenkinami 83, 337, 384, 385 punktų reikalavimai.“

1.3.23. Išdėstyti 90 punktą taip:

„90. Institucijų, kurioms taikomi 65, 66, 68, 69 punktai, ir įmonių, kurios turi pripažintos ECAI suteiktą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą, pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 6 lentelę:“.

1.3.24. Papildyti šiuo 103¹ punktu:

„103¹. Nuomos (lizingo) pozicijos vertė lygi diskontuotosioms minimalioms nuomos (lizingo) įmokoms. Šios pozicijos priskiriamos atitinkamai pozicijų klasei pagal 51 punkto reikalavimus. Kai pozicija yra nuomos (lizingo) objektu esančio turto likutinė vertė, pagal riziką įvertinta pozicijos vertė apskaičiuojama taip:

Pagal riziką įvertinta pozicijos vertė = 1/t * 100 proc. * pozicijos vertė,

čia t – didesnis už 1 ir artimiausias likusio nuomos (lizingo) termino pilnų metų skaičius.“

1.3.25. Išdėstyti 109.1 punktą taip:

„109.1. nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo arba akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas yra vieni metai arba mažiau, kuriuos galima bet kuriuo metu, iš anksto nepranešus, besąlygiškai atšaukti arba kuriuos galima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui. Mažmenines kredito linijas galima besąlygiškai atšaukti, jeigu tai bankui leidžia sutarties sąlygos ir jeigu tai neprieštarauja vartotojų apsaugos ir su tuo susijusiems teisės aktams (angl. undrawn credit facilities (agreements to lend, purchase securities, provide guarantees or acceptance facilities) which may be cancelled unconditionally at any time without notice, or that do effectively provide for automatic cancellation due to deterioration in a borrower’s creditworthiness. Retail credit lines may be considered as unconditionally cancelable if the terms permit the credit institution to cancel them to the full extent allowable under consumer protection and related legislation);“.

1.3.26. Išdėstyti 121.4 punktą taip:

„121.4. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios, regioninės ir vietos valdžios bei administracinių vienetų pozicijoms, jei pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus nėra centrinės valdžios, regioninės ir vietos valdžios bei administracinių vienetų pozicijų rizikos skirtumų ir jei Europos Sąjungos valstybės narės centrinei valdžiai taikomas 0 proc. rizikos koeficientas;“.

1.3.27. Išdėstyti 138 ir 139 punktus taip:

„138. KIS pozicijoms pagal riziką įvertintos pozicijų vertės turi būti apskaičiuojamos pagal 2 priedą. Kai bankas, nuosavybės vertybinių popierių pagrindinėms pozicijoms taikydamas paprastąjį rizikos koeficientų metodą, negali pozicijų aiškiai priskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių kategorijai, nuosavybės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama biržoje, kategorijai ar kitų nuosavybės vertybinių popierių kategorijai, jis turi vertinti pozicijas kaip kitas nuosavybės vertybinių popierių pozicijas. Nepažeidžiant 121.7 punkto reikalavimų, kai šios pozicijos kartu su banko tiesioginėmis pozicijomis šioje pozicijų klasėje nereikšmingos, kaip apibrėžta 121.3 punkte, bankas toms pozicijoms gali taikyti standartizuotą metodą.“

„139. Kai bankas pagal 2 priedą taiko standartizuotą metodą:

139.1. pozicijoms, kurioms taikomas konkretus nereitinguotų pozicijų rizikos koeficientas arba tam tikros pozicijų klasės CQS, sudarantis didžiausią rizikos koeficientą tai pozicijų klasei, rizikos koeficientas turi būti dauginamas iš 2, bet negali būti didesnis už 1 250 proc.

139.2. visoms kitoms pozicijoms rizikos koeficientas turi būti dauginamas iš 1,1, bet negali būti mažesnis už 5 proc.“

1.3.28. Išdėstyti 161.2 punktą taip:

„161.2. Pagal riziką įvertintos pozicijų sumos nuosavybės vertybinių popierių portfelio lygmeniu turi būti ne mažesnės už dydį, gautą sudėjus minimalias pagal riziką įvertintų pozicijų vertes, apskaičiuotas taikant PD/LGD metodą, ir atitinkamų tikėtino nuostolio verčių, padaugintų iš 12,5, bendrą sumą. Ši palyginimui naudojama tikėtino nuostolio vertė turi būti apskaičiuojama PD nustatant pagal 8 lentelę ir 65 proc. LGD privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose arba 90 proc. LGD – visoms kitoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms.“

1.3.29. Išdėstyti 164 punktą taip:

„164. Kai pozicija yra nuomos (lizingo) objektu esančio turto likutinė vertė, pagal riziką įvertinta pozicijos vertė turi būti apskaičiuojama taip:

Pagal riziką įvertinta pozicijos vertė = 1/t * 100 proc. * EAD,

čia t – didesnis už 1 ir artimiausias likusio nuomos (lizingo) termino pilnų metų skaičius.“

1.3.30. Išdėstyti 231 punktą taip:

„231. Visiškai arba iš dalies užtikrintų išvestinių finansinių priemonių, nurodytų 7 priede, ir visiškai arba iš dalies užtikrintų garantinės įmokos skolinimo sandorių, kai taikomas pagrindinis užskaitymo sandoris, M turi būti lygus svertiniam termino iki sandorio galiojimo pabaigos vidurkiui (bet negali būti trumpesnis kaip 10 dienų). Atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo, arba skolinimosi sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitymo sandoris, M turi būti lygus svertiniam termino iki sandorio galiojimo pabaigos vidurkiui, bet negali būti trumpesnis kaip 5 dienos. Apskaičiuojant svertinį vidurkį naudojama kiekvieno sandorio tariamoji suma.“

1.3.31. Papildyti 316.9.2 punktą šia pastraipa:

„Jei KIS investuoja ne tik į priemones, pripažįstamas tinkamomis pagal 316.1–316.8 punktus, jo vienetai gali būti pripažįstami atsižvelgus į tinkamo turto vertę kaip užtikrinimo priemonę, darant prielaidą, kad KIS pirmiausia maksimaliai, kiek leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus, investavo į netinkamu pripažintą turtą. Kai netinkamu pripažinto turto vertė gali būti neigiama dėl įsipareigojimų arba sąlyginių įsipareigojimų, kurie gali atsirasti dėl nuosavybės teisių, bankas apskaičiuoja bendrą netinkamu pripažinto turto vertę ir atitinkamai sumažina tinkamo turto vertę, jeigu bendra netinkamu pripažinto turto vertė yra neigiama.“

1.3.32. Papildyti 322 punktą šia pastraipa:

„Jeigu KIS investuoja ne tik į priemones, pripažįstamas tinkamomis pagal 316.1–316.8 punktus, ir į akcijas arba konvertuojamąsias obligacijas, kurios neįtrauktos į pagrindinį indeksą, bet kuriomis prekiaujama pripažintoje biržoje, jo vienetai gali būti pripažįstami atsižvelgus į tinkamo turto vertę kaip užtikrinimo priemonę, darant prielaidą, kad KIS pirmiausia maksimaliai, kiek leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus, investavo į netinkamu pripažintą turtą. Kai netinkamu pripažinto turto vertė gali būti neigiama dėl įsipareigojimų arba sąlyginių įsipareigojimų, kurie gali atsirasti dėl nuosavybės teisių, bankas apskaičiuoja bendrą netinkamu pripažinto turto vertę ir atitinkamai sumažina tinkamo turto vertę, jeigu bendra netinkamu pripažinto turto vertė yra neigiama.“

1.3.33. Išdėstyti 343 punktą taip:

„343. Skolinančiajam bankui įkeisti gyvybės draudimo polisai pripažįstami, jei įvykdytos visos šios sąlygos:

343.1. Gyvybės draudimo polisas yra atvirai įkeistas arba perleistas skolinančiajam bankui.

343.2. Įmonei, teikiančiai gyvybės draudimo paslaugas, yra pranešta apie įkeitimą arba perleidimą, todėl be skolinančiojo banko sutikimo ji negali mokėti pagal sutartį mokėtinų sumų.

343.3. Skolininkui nevykdant įsipareigojimų, skolinantysis bankas turi teisę atšaukti polisą ir gauti išperkamąją sumą.

343.4. Skolinančiajam bankui pranešama apie visus atvejus, kai poliso turėtojas nemoka polise nustatytų įmokų.

343.5. Kredito užtikrinimas numatytas visam paskolos terminui. Jei tai neįmanoma dėl to, kad draudimo teisiniai santykiai baigiasi dar prieš pasibaigiant paskolos teisiniams santykiams, bankas turi užtikrinti, kad pagal draudimo sutartį gaunama suma iki paskolos sutarties termino pabaigos būtų naudojama kaip užtikrinimo priemonė bankui.

343.6. Įkeitimas arba perleidimas yra teisiškai veiksmingas ir įgyvendinamas visose jurisdikcijose, kurios yra svarbios paskolos sutarties sudarymo metu.

343.7. Išperkamąją draudimo sumą deklaruoja įmonė, teikianti gyvybės draudimo paslaugas, ir jos negalima sumažinti.

343.8. Jei prašoma, išperkamoji draudimo suma turi būti išmokėta laiku.

343.9. Išperkamosios draudimo sumos negali būti paprašyta be banko pritarimo.

343.10. Įmonei, teikiančiai gyvybės draudimo paslaugas, taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB ir direktyva 2001/17/EB arba ją prižiūri trečiosios šalies kompetentinga institucija, kurios priežiūros ir reguliavimo tvarka bent jau analogiška ES Bendrijoje taikomai tvarkai.“

1.3.34. Išdėstyti 345 punkto pirmą pastraipą taip:

„345. Kai pozicija užtikrinama garantija, kuri pati yra netiesiogiai garantuota centrinės valdžios arba centrinio banko, regioninės ar vietos valdžios arba valstybės sektoriaus subjekto, kai pretenzijos joms traktuojamos kaip pretenzijos centrinei valdžiai, kurios jurisdikcijoje jie yra įsteigti, daugiašalio plėtros banko arba tarptautinės organizacijos, kuriems priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas, pozicija gali būti laikoma užtikrinta to subjekto suteikta garantija, jei įvykdytos šios sąlygos:“.

1.3.35. Išdėstyti 359 punktą taip:

„359. Neleidžiama skaičiuoti kapitalo poreikio taikant paprastąjį ir išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodus vienu metu, išskyrus atvejus, kai to reikia siekiant 118 ir 121 punkte nurodytų tikslų. Bankas turi įrodyti Lietuvos bankui, kad išimtinis abiejų metodų taikymas pasirinktas ne tam, kad būtų sumažintas minimalus kapitalo poreikis.“

1.3.36. Išdėstyti 372 punktą taip:

„372. Taikant paprastąjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, finansinėmis užtikrinimo priemonėmis užtikrintos pozicijos dalies kapitalo poreikis skaičiuojamas laikantis šių nuostatų:

372.1. Užtikrinimo priemonės vertė – jos rinkos vertė.

372.2. Nebalansinių pretenzijų, nurodytų IV skyriaus I skirsnio 3 dalyje, pozicijos vertė lygi 100 proc. jos vertės, o ne IV skyriaus I skirsnio 3 dalyje nurodytai vertei.

372.3. Neužtikrinta pozicijos dalis yra lygi pozicijos ir užtikrintos pozicijos dalies skirtumui.“

1.3.37. Išdėstyti 381 punktą taip:

„381. Antrame etape apskaičiuojama koreguota pozicijos vertė (E_VA):

E_VA = E x (1 + H_E),

E – pozicijos vertė, kuri apskaičiuota, kaip nurodyta IV skyriaus I, II skirsniuose, jei pozicija neužtikrinta. Taikant standartizuotą metodą nebalansinėms pretenzijoms, nurodytoms IV skyriaus I skirsnio 3 dalyje, taikomas 100 proc. rizikos koeficientas, o ne IV skyriaus I skirsnyje nurodyti rizikos koeficientai. Taikant IRB metodą, naudojamas 100 proc. perskaičiavimo veiksnys (ne IV skyriaus II skirsnyje nurodyti veiksniai). Nebiržiniams išvestiniams sandoriams E_VA=E.

H_E – pozicijos nepastovumo korekcija.“

1.3.38. Išdėstyti 397 punktą taip:

„397. Įkeisti gyvybės draudimo polisai gali būti laikomi gyvybės draudimą suteikiančios bendrovės suteikta garantija. Pozicijos daliai, užtikrintai gyvybės draudimo poliso išperkamąja suma, taikoma viena iš sąlygų:

397.1. taikant standartizuotą metodą naudojami rizikos koeficientai, nurodyti 11 priede;

397.2. taikant IRB metodą priskiriama 40 proc. LGD, tačiau tik tada, kai nenaudojami savi LGD įverčiai.

Jei valiuta nesutampa, gyvybės draudimo poliso išperkamoji suma mažinama pagal 402 punkto reikalavimus, kai kredito užtikrinimo vertė lygi gyvybės draudimo poliso išperkamajai sumai.“

1.3.39. Išdėstyti 441 punktą taip:

„441. Jeigu, skaičiuojant kapitalo poreikį, garantas arba kredito apsaugos teikėjas (esant išvestinėms finansinėms priemonėms) ir bankas pasidalija pozicijos nuostolius garantijos sutartyje numatytomis proporcijomis, užtikrintai pozicijos daliai (lygiai G_A) taikomas garanto rizikos koeficientas, o neužtikrintai pozicijos daliai – skolininko rizikos koeficientas. Šie rizikos koeficientai – tai antrosios sutarties šalies rizikos koeficientai, išreikšti procentais ir nurodyti IV skyriaus I skirsnyje. Jeigu, skaičiuojant kapitalo poreikį, garantui arba kredito apsaugos teikėjui (išvestinės finansinės priemonės atveju) tenka visi pozicijos nuostoliai, užtikrintai pozicijos daliai (lygiai G_A) taikomas garanto rizikos koeficientas. Šis rizikos koeficientas – tai antrosios sutarties šalies rizikos koeficientas, išreikštas procentais ir nurodytas IV skyriaus I skirsnyje. Taikant standartizuotą metodą nebalansinėms pretenzijoms, nurodytoms IV skyriaus I skirsnio 3 dalyje, taikomas 100 proc. rizikos koeficientas, o ne IV skyriaus I skirsnyje nurodyti rizikos koeficientai. Taikant IRB metodą naudojamas 100 proc. perskaičiavimo veiksnys (ne IV skyriaus II skirsnyje nurodyti veiksniai).“

1.3.40. Išdėstyti 449 punktą taip:

„449. Šio skyriaus nuostatos taikomos bankams, pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose veikiantiems kaip iniciatoriai, rėmėjai ir investuotojai. Kai bankai sudarant pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius dalyvauja ne kaip iniciatoriai, rėmėjai arba pirminiai skolintojai, taikomos 13 priedo nuostatos.“

1.3.41. Išdėstyti 459 punkto pirmą pastraipą taip:

„459. Esant tradiciniam pakeitimui vertybiniais popieriais, bankas iniciatorius gali neįtraukti pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų į pagal riziką įvertintų pozicijų verčių ir tikėtino nuostolio verčių apskaičiavimą, jeigu įvykdyta viena iš šių sąlygų: laikoma, kad reikšminga kredito rizika, siejama su pakeistomis vertybiniais popieriais pozicijomis, perleista trečiosioms šalims (turi būti vykdomi 12 priedo 1, 2 arba 3 punktų reikalavimai) arba bankas iniciatorius taiko 1 250 proc. rizikos koeficientą visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias jis turi šiuo pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, arba atima jas iš nuosavų lėšų pagal 10.4 punkto reikalavimus. Be šioje pastraipoje išvardytų sąlygų turi būti vykdomos ir visos šios sąlygos:“.

1.3.42. Išdėstyti 460 punkto pirmą pastraipą taip:

„460. Esant sintetiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, bankas iniciatorius gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pagrindinių pozicijų vertes ir atitinkamai pagrindinių pozicijų tikėtino nuostolio vertes pagal IV skyriaus IV skirsnio 4 dalį, jei įvykdyta viena iš šių sąlygų: reikšminga kredito rizika perleista trečiosioms šalims per tiesioginį arba per netiesioginį kredito užtikrinimą (turi būti vykdomi 12 priedo 1, 2 arba 3 punktų reikalavimai) arba bankas iniciatorius taiko 1 250 proc. rizikos koeficientą visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias jis turi šiuo pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, arba atima jas iš nuosavų lėšų pagal 10.4 punkto reikalavimus. Be šioje pastraipoje išvardytų sąlygų turi būti vykdomos ir visos šios sąlygos:“.

1.3.43. Papildyti šiuo 469¹ punktu:

„469¹. Su struktūrizuotomis finansinėmis priemonėmis susijusius ECAI kredito rizikos vertinimus bankai gali taikyti tik tada, kai ECAI įsipareigoja viešai paaiškinti, kokią įtaką tokiems vertinimams turi pagrindinės pozicijos.“

1.3.44. Išdėstyti 480 punktą taip:

„480. Pagal riziką įvertinta pripažintos likvidumo priemonės pozicijos vertė apskaičiuojama taip:

480.1. Priemonės nominalioji vertė dauginama iš 50 proc.

480.2. Turi būti priskiriamas didžiausias iš rizikos koeficientų, kuriuos bankas, turintis pozicijas, taikytų bet kurioms pagrindinėms pozicijoms, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.“

1.3.45. Pripažinti netekusiu galios 482 punktą.

1.3.46. Pripažinti netekusiu galios 510 punktą.

1.3.47. Pripažinti netekusiu galios 529 punktą.

1.3.48. Išdėstyti 560 punktą taip:

„560. Neatsižvelgiant į minėtas nuostatas, tuo atveju, jei bankas apdraudžia ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijas, naudodamas į prekybos knygą įtrauktas kredito išvestines finansines priemones (taikydamas vidaus apdraudimą), ne prekybos knygos pozicija laikoma neapdrausta skaičiuojant kapitalo poreikį, nebent bankas iš tinkamos trečiosios šalies įsigyja apsaugą užtikrinančių kredito išvestinių finansinių priemonių, atitinkančių 348 punkte nustatytus reikalavimus dėl ne prekybos knygos pozicijų. Jei ši trečiosios šalies apsauga įgyta ir skaičiuojant kapitalo poreikį pripažįstama kaip ne prekybos knygos pozicijos apdraudimas bei nepažeidžia 677 punkto nuostatų, nei vidaus, nei išorės kredito išvestinių finansinių priemonių apdraudimas neįtraukiamas į prekybos knygą skaičiuojant kapitalo poreikį.“

1.3.49. Išdėstyti 567 punktą taip:

„567. Bankai kiekvieną dieną privalo įvertinti maksimalią atvirąją vienos užsienio valiutos (išskyrus eurus) poziciją ir maksimalią bendrąją (išskyrus eurus) atvirąją užsienio valiutų poziciją. Kiekvieną dieną turi būti vykdomi 568 ir 570 punktuose nustatyti normatyvai.“

1.3.50. Išdėstyti 19 lentelę taip:

„19 lentelė

Grupė	Finansinė priemonė	Kapitalo poreikio specifinei rizikai padengti koeficientas, proc.
1*	Skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja centrinė valdžia, taip pat kuriuos išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos, kurioms galima taikyti 1 CQS arba kurioms būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka.	0,00 proc.
2	Skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja centrinė valdžia, taip pat kuriuos išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos, kurioms galima taikyti 2 arba 3 CQS vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka, skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja institucijos, kurioms galima taikyti 1 arba 2 CQS vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka, skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja institucijos, kurioms galima taikyti 3 CQS vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio 69 punkte nustatyta tvarka, taip pat skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja įmonės, kurioms galima taikyti 1, 2 arba 3 CQS vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka. Kitos pripažįstamos pozicijos, kaip apibrėžta 583 punkte.	0,25 proc. skolos finansinėms priemonėms, kurių iki išpirkimo terminas yra trumpesnis nei 6 mėn. 1,00 proc. skolos finansinėms priemonėms, kurių iki išpirkimo likęs terminas yra nuo 6 mėn. iki 24 mėn. 1,60 proc. skolos finansinėms priemonėms, kurių iki išpirkimo likęs terminas yra ilgesnis nei 24 mėn.
3	Skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja centrinė valdžia, taip pat kuriuos išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos arba įstaigos, kurioms galima taikyti 4 arba 5 CQS vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka, taip pat skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja institucijos, kurioms galima taikyti 3 CQS vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio 68 punkte nustatyta tvarka, skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja įmonės, kurioms galima taikyti 4 CQS vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka. Pozicijos, kurios neturi ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo (reitingo).	8,00 proc.
4	Skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja centrinė valdžia, taip pat kuriuos išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos arba įstaigos, kurioms galima taikyti 6 CQS vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka, ir skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja įmonės, kurioms galima taikyti 5 arba 6 CQS vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka.	12,00 proc.

*Palūkanų normos ateities sandoriai, susitarimai dėl išankstinio sandorio palūkanų normos ir išankstiniai įsipareigojimai pirkti arba parduoti skolos finansines priemones vertinami kaip atitinkamų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų kombinacijos. Skaičiuojant kapitalo, reikalingo specifinei palūkanų normos ateities sandorių ir susitarimų dėl išankstinio sandorio palūkanų normos rizikai padengti, poreikį, ir skolinimasis, ir turimas turtas priskiriamas 19 lentelės pirmajai grupei (kapitalo poreikio specifinei rizikai padengti koeficientas 0 proc.). Išankstinis įsipareigojimas pirkti skolos finansinę priemonę laikomas skolinimosi, kurio terminas baigiasi pristatymo dieną, ir pačios skolos finansinės priemonės ilgosios (dabartinės) pozicijos kombinacija. Skaičiuojant kapitalo, reikalingo specifinei išankstinių įsipareigojimų pirkti skolos finansinę priemonę sandorių rizikai padengti, poreikį, skolinimasis priskiriamas 19 lentelės pirmajai grupei (kapitalo poreikio specifinei rizikai padengti koeficientas 0 proc.), o skolos finansinė priemonė priskiriama atitinkamai 19 lentelės grupei.“

1.3.51. Išdėstyti 630.8 punktą taip:

„630.8. Perleidžiančios šalies pozicijų („apsaugos pirkėjo“) kredito rizika nustatoma pagal apsaugos pardavėjo pozicijas, išskyrus su kreditu susijusį vekselį (kuris emitentui nesukuria trumposios pozicijos). Jeigu tam tikru momentu kartu su pasirinkimo pirkti sandoriu numatomas vertės padidėjimas, šis terminas laikomas apsaugos terminu. Kai naudojant kredito išvestines finansines priemones nevykdomas pirmasis įsipareigojimas ir n-tasis įsipareigojimas, neatsižvelgiama į apsaugos pardavėjo poziciją, o specifinė rizika vertinama taip:

630.8.1. pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės: kai bankas įsigyja kredito užtikrinimą kelioms pagrindinėms kredito išvestinės finansinės priemonės sudėtinėms dalims su sąlyga, kad pirmasis su turtu susijusių įsipareigojimų neįvykdymo atvejis yra mokėjimo priežastis ir dėl šio kredito įvykio sutartis nutraukiama, bankas gali užskaityti sudedamosios dalies, kuriai taikomas iš visų pagrindinių sudedamųjų dalių mažiausias kapitalo poreikio specifinei rizikai padengti koeficientas, nurodytas 19 lentelėje, specifinę riziką;

630.8.2. n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės: kai n-tasis pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo atvejis yra mokėjimo pagal kredito užtikrinimą priežastis, apsaugos pirkėjas gali užskaityti specifinę riziką tik tada, jeigu užtikrinimas taip pat gautas 1-n-1 įsipareigojimų neįvykdymo atvejais, arba tada, kai jau yra n-1 įsipareigojimų neįvykdymo atvejų. Tada taikoma pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo naudojant kredito išvestines finansines priemones tvarka, pritaikyta n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo priemonėms.“

1.3.52. Išdėstyti 677 punktą taip:

„677. Jeigu kredito išvestinė finansinė priemonė, įtraukta į prekybos knygą, yra vidaus apsidraudimo pozicijos dalis, o kredito užtikrinimas nepripažįstamas, laikoma, kad sandorio šalies kredito rizikos, susijusios su kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija, nėra. Taip pat bankas, skaičiuodamas kapitalo, reikalingo sandorio šalies kredito rizikai padengti, poreikį, gali nuosekliai įtraukti visas kredito išvestines finansines priemones, priskirtas prekybos knygai ir sudarančias vidaus apsidraudimo pozicijos dalį arba įsigytas kaip sandorio šalies kredito rizikos pozicijos užtikrinimą, jeigu kredito užtikrinimas pripažįstamas pagal šias Nuostatas.“

1.3.53. Išdėstyti 681 punktą taip:

„681. Kai bankas įsigyja kredito išvestinių finansinių priemonių, norėdamas užtikrinti ne prekybos knygos poziciją arba sandorio šalies kredito rizikos poziciją, jis gali apdrausto turto kapitalo poreikį skaičiuoti pagal 401–405 punktus arba, Lietuvos bankui leidus, pagal 401–406, 439–444 punktus. Tokiais atvejais ir tada, kai bankas nėra iš tinkamos trečiosios šalies įsigijęs apsaugą užtikrinančių kredito išvestinių finansinių, atitinkančių 348 punkte nustatytus reikalavimus dėl ne prekybos knygos, pozicijų, šių kredito išvestinių finansinių priemonių sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertė prilyginama nuliui. Bankas, skaičiuodamas kapitalo, reikalingo sandorio šalies kredito rizikai padengti, poreikį, gali nuosekliai įtraukti visas kredito išvestines finansines priemones, nepriskirtas prekybos knygai bei įsigytas kaip ne prekybos knygos pozicijas, ir sandorio šalies kredito rizikos pozicijų užtikrinimą, kai toks užtikrinimas pripažįstamas pagal šias Nuostatas.“

1.3.54. Išdėstyti 710 punktą taip:

„710. Kiekvienam kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio orientacinės skolos finansinės priemonės emitentui skiriama viena apsidraudimo grupė. N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo krepšelio kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai vertinami taip:

710.1. orientacinės skolos finansinės priemonės rizikos pozicijos dydis n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio krepšelyje yra veiksminga orientacinės skolos finansinės priemonės tariamoji vertė, padauginta iš n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo išvestinės finansinės priemonės modifikuotos trukmės, atsižvelgus į orientacinės skolos finansinės priemonės palūkanų normos maržą (angl. credit spread);

710.2. kiekviena orientacinė skolos finansinė priemonė tam tikro n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio krepšelyje priklauso vienai apsidraudimo grupei; skirtingų n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių rizikos pozicijos neįtraukiamos į tą pačią apsidraudimo grupę;

710.3. sandorio šalies kredito rizikos koeficientas, taikomas kiekvienai apsidraudimo grupei, sukurtai n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės orientacinei skolos finansinei priemonei, yra 0,3 proc. orientacinėms finansinėms priemonėms, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir kurioms galima taikyti 1–3 CQS vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka, ir 0,6 proc. kitoms skolos finansinėms priemonėms.“

1.3.55. Išdėstyti VI skyrių taip:

„VI skyrius

Didelės pozicijos

775. Bankinės knygos didelių pozicijų rizika vertinama vadovaujantis VII skirsnio nuostatomis.

776. Prekybos knygos didelių pozicijų rizika vertinama vadovaujantis VIII skirsnio nuostatomis.

776¹. Bankinės ir prekybos knygos didelių pozicijų rizikai vertinti skirta ataskaita pateikiama VIII¹ skirsnyje nustatyta tvarka.

776². Šiame skyriuje „skolininkas“ – klientas arba tarpusavyje susijusių klientų grupė. Kaip nustatoma tarpusavyje susijusių klientų grupė, nurodyta 14 priede.

776³. Atskirai vertinamos schemų pozicijos. Šiame skyriuje „schemų pozicijos“ (angl. exposures to schemes with underlying assets) – kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir kitos pozicijos, kaip jos apibrėžtos IV skyriaus I skirsnio 2 dalyje, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise asmenims priklausantis turtas, kurio valdymas perduotas valdymo įmonei, kaupiamas ir padalijus riziką kolektyviai investuojamas į turtą, kuris laikomas schemos pagrindinio turto pozicija (angl. underlying assets).

Taikydamas VII skirsnio nuostatas, bankas turi įvertinti, ar schema, į kurią jis investuoja, yra susijusi su kitais banko klientais (įskaitant kitas schemas). Siekdamas šio tikslo, bankas, atsižvelgdamas į kiekvieno tokio sandorio ekonominį turinį ir jo struktūrai būdingą riziką, įvertina schemą arba jos pagrindinio turto pozicijas, arba ir schemą, ir jos pagrindinio turto pozicijas. Kai schema yra kolektyvinio investavimo subjektas, bankas įvertina arba kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonę (schemą), arba turtą, į kurį yra investavęs kolektyvinio investavimo subjektas (schemos pagrindinio turto poziciją), arba juos abu.

Bankas, skaičiuodamas pozicijos vertę, visada turi, kiek tai įmanoma, įvertinti galimą asmenų, kuriems priskiriamos schemos pagrindinio turto pozicijos, tarpusavio ryšius su kitais banko klientais.

Kiek tai susiję su schemų pozicijų vertinimu, 14 priedo nuostatos taikomos sandoriams, sudarytiems nuo 2010 m. gruodžio 31 d. Anksčiau sudarytiems sandoriams šio priedo reikalavimai netaikomi iki 2015 m. gruodžio 31 d.

VII skirsnis

Bankinės knygos didelės pozicijos

1. Bendrosios nuostatos

777. Balansinėms pozicijoms netaikomi IV skyriaus I skirsnio 2 dalyje nurodyti rizikos koeficientai, o nebalansinėms pretenzijoms netaikomi IV skyriaus I skirsnio 3 dalyje nurodyti CF. Pozicijų, susidarančių dėl 7 priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių, vertė apskaičiuojama vadovaujantis V skyriaus nuostatomis. Balansinių ir nebalansinių pozicijų vertė turi būti lygi jų grynajai vertei.

2. Didelės pozicijos vertės apskaičiavimas

778. Didelės pozicijos vertė apskaičiuojama iki kredito riziką mažinančių priemonių pritaikymo. Skaičiuojant maksimalią pozicijos vertę vienam skolininkui, atsižvelgiama į kredito riziką mažinančių priemonių poveikį pagal 781–787 punktų reikalavimus.

779. Apskaičiuojant pozicijos vertę, neįtraukiamos:

779.1. pozicijos, atsirandančios dėl valiutų pirkimo ir pardavimo neatidėliotinų sandorių (angl. spot), kai atsiskaitymas pagal šiuos sandorius įvyksta per 2 darbo dienas po apmokėjimo, atsiskaitymo terminas nepratęsiamas, o sudaromi nauji sandoriai nenaudojami ankstesniems refinansuoti;

779.2. pozicijos, atsirandančios dėl vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandorių, kai atsiskaitymas įvyksta per 5 darbo dienas po apmokėjimo arba vertybinių popierių perdavimo, atsižvelgus į tai, kas įvyksta pirmiau;

779.3. trumpalaikės, ne ilgiau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos trunkančios institucijų pozicijos, kurių bankas negali numatyti iš anksto ir kurių dėl šios priežasties bankas nekontroliuoja, įskaitant tarpbankinių sąskaitų likučius, susidarančius dėl pavėluotai gaunamų finansinių įplaukų, kai klientų mokėjimai atliekami vėlai darbo dienos pabaigoje arba jai pasibaigus; kitos dėl klientų veiklos atsirandančios pozicijos, kai klientui teikiamos pinigų pervedimo (įskaitant mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo bet kuria valiuta ir korespondentinės bankininkystės paslaugas) arba finansinių priemonių kliringo, atsiskaitymo ir saugojimo (angl. custody services) paslaugos;

779.4. trumpalaikės, ne ilgiau kaip iki tos pačios darbo dienos pabaigos trunkančios pinigų pervedimo paslaugas (įskaitant mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo bet kuria valiuta ir korespondentinės bankininkystės paslaugas) teikiančių institucijų pozicijos;

779.5. pozicijos, kurių verte yra mažinamas banko kapitalas, vadovaujantis 9–10 punktų nuostatomis.

780. Apskaičiuojant pozicijos vertę, 779.3–779.4 punktuose nurodytos pozicijos neįtraukiamos, kai atitinka kriterijus, parengtus atsižvelgus į Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto 2010 m. liepos 28 d. Peržiūrėtos direktyvos 2006/48/EB 106(2)(c) ir (d) straipsnio įgyvendinimo gaires (angl. Implementation guidelines on Article 106(2)(c) and (d) of Directive 2006/48/EC recast).

780.1. Apskaičiuojant pozicijos vertę, 779.3 punkte nurodytos pozicijos neįtraukiamos, kai atitinka šiuos kriterijus:

780.1.1. pozicijos atsiranda dėl šių operacijų: pinigų pervedimo paslaugų, įskaitant mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo bet kuria valiuta, ir korespondentinės bankininkystės paslaugas, ir klientų finansinių priemonių tvarkymo. Kai bankas teikia klientams finansinių priemonių saugojimo paslaugas, pozicijos, atsirandančios dėl šių paslaugų, apima pozicijas, susidarančias dėl gaunamų palūkanų arba dividendų mokėjimų, finansinių priemonių pagrindinės vertės apmokėjimo įplaukų ir kitų mokėjimų, susijusių su tomis finansinėmis priemonėmis.

Pozicijos, susidarančios atliekant šiame punkte nurodytas operacijas, neįtraukiamos, kai atsiranda dėl vėlai darbo dienos pabaigoje arba jai pasibaigus netikėtai gautų mokėjimo pavedimų; planuotų, tačiau dėl nuo banko nepriklausančių techninių arba išorės apribojimų (skirtingų laiko zonų, šventinių dienų, rinkos praktikos ir pan.) iki galo neužbaigtų vykdyti mokėjimo pavedimų, dėl kurių bankas nespėja jų sumažinti iki dydžio, neviršijančio maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui normatyvo, tą pačią darbo dieną; dėl gauto arba suteikto grynųjų pinigų užstato, susijusio su klientų finansinių priemonių tvarkymo operacijomis, arba dėl kitų kliento naudai atliekamų finansų rinkų operacijų;

780.1.2. pozicijos atsiranda išimtinai dėl klientų veiklos arba yra kitaip susiję su klientų veikla, t. y. atsiranda paties kliento iniciatyva arba dėl klientui atstovaujančių sutarties šalių ir agentų atliekamų mokėjimų, įskaitant išmokėtus arba gautus mokesčius ir palūkanas, suteiktą arba gautą grynųjų pinigų užstatą. Pozicijoms, atsirandančioms dėl paties banko lėšomis atliekamų prekybinės veiklos operacijų (angl. proprietary trading), išimtis netaikoma;

780.1.3. pozicijos trunka ne ilgiau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos, t. y. neįtraukiamos skaičiuojant pozicijos vertę tik tuo atveju, jeigu sumažinamos iki dydžio, neviršijančio maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui normatyvo, iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, bet ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos nuo atsiradimo. Jei pozicijos (t. y. kiekvienos atskirai susidarančios kliento pozicijos, bet ne to kliento galutinio sąskaitos likučio darbo dienos pabaigoje, susidarančio dėl piniginių lėšų judėjimo tos dienos metu) trukmė ilgesnė, išimtis nebetaikoma ir tai laikoma maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui normatyvo pažeidimu, apie kurį nedelsiant pranešama Lietuvos bankui;

780.2. Apskaičiuojant pozicijos vertę, 779.4 punkte nurodytos pozicijos neįtraukiamos, kai atitinka šiuos kriterijus:

780.2.1. pozicijos atsiranda dėl šių operacijų: pinigų pervedimo paslaugų, įskaitant mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo bet kuria valiuta, ir korespondentinės bankininkystės paslaugas. Šios pozicijos neįtraukiamos, nepaisant atsiradimo priežasties (t. y. jos gali atsirasti dėl lėšų judėjimo sąskaitose atliekant operacijas su finansinėmis priemonėmis, dėl mokėjimų už pirkinius ir pan.) arba mokėjimo būdo (pavyzdžiui, lėšų pervedimo, tiesioginio debeto ir pan.);

780.2.2. tai yra pinigų pervedimo paslaugas turinčios teisę teikti Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai priklausančios institucijos pozicijos. Ji nebūtinai yra mokėjimo įstaiga, tačiau visada yra Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros objektas;

780.2.3. pozicijos trunka ne ilgiau kaip iki tos pačios darbo dienos pabaigos, t. y. neįtraukiamos skaičiuojant pozicijos vertę tik tada, jeigu sumažinamos iki dydžio, neviršijančio maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui normatyvo, iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, bet ne vėliau kaip iki tos pačios darbo dienos, kai jos atsirado, pabaigos. Jei pozicijos trukmė ilgesnė, išimtis nebetaikoma ir tai laikoma maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui normatyvo pažeidimu, apie kurį nedelsiant pranešama Lietuvos bankui.

780.3. Banke turi būti įdiegtos tinkamos procedūros ir kontrolė, kad būtų užtikrintas kriterijų laikymasis pagal 780.1–780.2 punktų reikalavimus.

781. Maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui normatyvas netaikomas:

781.1. centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų pozicijoms, kurioms neužtikrintoms pagal standartizuotą metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas;

781.2. centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų garantijomis ir laidavimais užtikrintoms pozicijoms, kai garanto neužtikrintoms pozicijoms pagal standartizuotą metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas; jei pozicija yra tik iš dalies užtikrinta garantija, neužtikrinta pozicijos vertės dalis turi būti įtraukiama apskaičiuojant maksimalią pozicijos vertę vienam skolininkui;

781.3. pozicijoms, užtikrintoms įkeitus centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, jei šiems emitentams pagal standartizuotą metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas; jei pozicija yra tik iš dalies užtikrinta skolos vertybiniais popieriais, neužtikrinta pozicijos vertės dalis turi būti įtraukiama apskaičiuojant maksimalią pozicijos vertę vienam skolininkui;

781.4. pozicijoms, užtikrintoms įkeitus indėlius, laikomus skolinančiajame banke, skolinančiojo banko patronuojančiame banke arba skolinančiojo banko kontroliuojamose finansų įmonėse, pagal banko išleistą su kreditu susijusį vekselį gautiems gryniesiems pinigams ir balansiniams įskaitymo sandoriams;

781.5. pozicijoms, užtikrintoms įkeitus skolinančio banko, jo patronuojančio banko arba kontroliuojamų finansų įmonių išleistus indėlių sertifikatus, laikomus kurioje nors iš šių įmonių;

781.6. savo patronuojančio banko, kuris yra patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje arba ES patronuojanti kredito įstaiga, įskaitant banko valdomą patronuojančio banko kapitalo dalį, pozicijoms;

781.7. institucijų pozicijoms, nesudarančioms šių institucijų kapitalo, kurios netrunka ilgiau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos ir nėra išreikštos pagrindine prekybos valiuta;

781.8. pozicijoms, kurias sudaro pretenzijos centriniams bankams kaip minimalios privalomosios atsargos, laikomos tuose centriniuose bankuose ir išreikštos jų nacionaline valiuta;

781.9. padengtoms obligacijoms, atitinkančioms 51.12 punkto reikalavimus;

781.10. 50 proc. nebalansinių dokumentinių akredityvų ir kreditavimo įsipareigojimų, kuriems pagal IV skyriaus I skirsnio 3 dalį priskiriamas 20 proc. CF, vertės;

781.11. pozicijoms, atsirandančioms dėl kreditavimo įsipareigojimų, kurioms pagal IV skyriaus I skirsnio 3 dalį priskiriamas 0 proc. CF, jei su skolininku sudarytame susitarime nurodyta sąlyga, kad šie įsipareigojimai gali būti panaudoti tik tada, kai dėl to nebus viršytas maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui normatyvas;

781¹. Bankas gali sumažinti pozicijos vertę iki 50 proc. gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkos vertės, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

781¹.1. pozicija yra užtikrinta tik skolinančiajam bankui įkeistu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, nuosavybės teise priklausančiam skolininkui, kai pozicijos vertė neviršija šio nekilnojamojo turto rinkos vertės ir kai bankas yra tikras, kad šis turtas nesukels ginčų dėl žemės nuosavybės;

781¹.2. pozicija yra susijusi su išperkamosios nuomos (lizingo) sandoriu, pagal kurį nuomotojas išlaiko visišką teisę į nuomojamos gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, kol nuomininkas nepasinaudoja galimybe jį išpirkti.

Gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas pripažįstamas tinkama užtikrinimo priemone pagal 781¹ punktą su sąlyga, kad jis atitinka 337 punkto reikalavimus.

782. Tiesioginio ir netiesioginio kredito užtikrinimo priemonės pagal 781 ir 783–785 punktus turi atitikti IV skyriaus III skirsnyje nurodytus pripažinimo ir kitus minimalius reikalavimus. Šiame skirsnyje sąvoka „garantija“ apima kredito išvestines finansines priemones, pripažintas vadovaujantis III skirsnio nuostatomis, neįskaitant su kreditu susijusių vekselių.

783. Bankas, taikantis išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą arba taikantis 785 punkte nurodytą metodą, gali naudoti visiškai koreguotą pozicijos vertę, atsižvelgdamas į šiuos reikalavimus:

783.1. bankas turi atlikti periodinius savo kredito rizikos koncentracijos, taip pat ir finansinės užtikrinimo priemonės realizavimo vertės, testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, siekdamas įvertinti potencialius rinkos sąlygų pokyčius, galinčius neigiamai paveikti banko kapitalo pakankamumą ir galimus sunkumus realizuojant nepalankiausiomis sąlygomis finansinės užtikrinimo priemonės objektą. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis turi pakakti ir jis turi būti tinkamas tokiai rizikai įvertinti. Valdydamas koncentracijos riziką, bankas į savo strategiją turi įtraukti:

783.1.1. politiką ir procedūras, kuriomis valdytų riziką, atsirandančią dėl pozicijų ir šių pozicijų finansinių užtikrinimo priemonių terminų nesutapimo;

783.1.2. politiką ir procedūras, skirtas valdyti situaciją, kai po testavimo nepalankiausiomis sąlygomis matyti, kad užtikrinimo priemonės realizuotina vertė mažesnė nei ta, į kurią atsižvelgta naudojant išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą arba 785 punkte nurodytą metodą;

783.1.3. politiką ir procedūras, susijusias su koncentracijos rizika, kylančia taikant kredito rizikos mažinimo metodus, o ypač susijusius su didelėmis netiesioginėmis kredito pozicijomis.

783.2. Jeigu po pagal 783.1 punkto nuostatas atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis matyti, kad gautos užtikrinimo priemonės realizuotina vertė mažesnė, nei ta, į kurią būtų leista atsižvelgti naudojant atitinkamai išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą arba 785 punkte nurodytą metodą, užtikrinimo priemonės vertė, kurią leidžiama pripažinti apskaičiuojant pozicijų vertę, atitinkamai sumažinama.

784. Bankas, kuriam leidžiama naudoti savus pozicijų klasės pagal IV skyriaus II skirsnį LGD įverčius ir konvertavimo veiksnius, gali naudoti išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą arba 785.2 punkte nurodytą metodą pozicijų vertei apskaičiuoti.

785. Kai pozicija užtikrinta garantija arba kita trečiosios šalies išleista užtikrinimo priemone, bankas gali:

785.1. pozicijos dalį, kuri garantuota, laikyti ne skolininko, o garanto pozicija, jeigu neužtikrintai garanto pozicijai būtų suteiktas lygiavertis arba mažesnis rizikos koeficientas negu neužtikrintai skolininko pozicijai pagal IV skyriaus I skirsnį;

785.2. pozicijos dalį, kuri užtikrinta pripažintos užtikrinimo priemonės rinkos verte, laikyti ne skolininko, o trečiosios šalies pozicija, jeigu pozicija užtikrinta užtikrinimo priemone, su sąlyga, kad užtikrinimo priemone užtikrintai pozicijos daliai būtų priskirtas lygiavertis arba mažesnis rizikos koeficientas negu neužtikrintai skolininko pozicijai pagal IV skyriaus I skirsnį.

786. Bankas negali naudoti 785.2 punkte nurodyto metodo, kai pozicijos terminas ir užtikrinimo terminas nesutampa. Siekdamas įgyvendinti šio skirsnio nuostatas, bankas ir išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, ir 785.2 punkte nurodytą vertinimo metodą gali naudoti tik tada, kai taiko ir išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, ir paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą.

787. Kai bankas taiko 785.1 punkto nuostatas:

787.1. kai garantija yra išreikšta kita valiuta, o ne ta, kuria išreikšta pozicija, pozicijos suma, kuri laikoma padengta, apskaičiuojama pagal IV skyriaus III skirsnyje nurodytas valiutos nesutapimo vertinimo nuostatas, jei yra netiesioginis kredito užtikrinimas;

787.2. pozicijos ir užtikrinimo priemonės terminų nesutapimas vertinamas pagal IV skyriaus III skirsnyje apibrėžto terminų nesutapimo vertinimo nuostatas;

787.3. dalinis padengimas gali būti pripažįstamas vadovaujantis IV skyriaus III skirsnyje nurodytu būdu.

3. Normatyvų dydžiai

788. Maksimali pozicijos vertė vienam skolininkui negali viršyti 25 proc. banko kapitalo.

789. Maksimali pozicijos, banko suteiktos jo kontroliuojamoms įmonėms arba kitoms jį patronuojančio banko kontroliuojamoms įmonėms, vertė vienam skolininkui negali viršyti 75 proc. banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansinės grupės priežiūrą; jeigu tokia priežiūra nevykdoma, maksimali pozicijos vertė vienam skolininkui negali viršyti 788 punkte nurodytų dydžių.

789¹. Bankas privalo užtikrinti, kad 788–789 punktuose nurodyti normatyvai būtų vykdomi kiekvieną dieną. Jeigu pozicija vienam skolininkui viršija vieną iš šių normatyvų, bankas apie pozicijos vertę nedelsdamas praneša Lietuvos bankui ir pateikia ataskaitą pagal VIII¹ skirsnio reikalavimus.

789². Bendra banko suteiktų didelių pozicijų vertė negali viršyti 800 proc. banko kapitalo.

VIII SKIRSNIS

PREKYBOS KNYGOS DIDELĖS POZICIJOS

1. Bendrosios nuostatos

790. Atskirų klientų prekybos knygos pozicijos apskaičiuojamos sumuojant:

790.1. vieno banko kliento išleistų visų finansinių priemonių ilgųjų pozicijų ir trumpųjų pozicijų, įvertintų rinkos verte, skirtumą (jeigu jis yra teigiamas);

790.2. pozicijas, atsirandančias dėl su vienu klientu sudaromų sandorių, minėtų skyriuje „Atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika“, ir apskaičiuotas pagal šiame skyriuje aprašytus metodus, netaikant sandorio šalies rizikos koeficientų;

790.3. grynąją poziciją, jeigu bankas organizuoja skolos arba nuosavybės finansinių priemonių platinimą. Grynoji pozicija apskaičiuojama atimant tas platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios arba kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys, ir pakoreguojama atsižvelgiant į 8 priede nurodytus koeficientus. Atsižvelgdamas į prisiimamos rizikos pobūdį, bankas turi sukurti sistemas, leidžiančias stebėti ir kontroliuoti jo pozicijas, susijusias su garantija išplatinti vertybinius popierius.

791. Tarpusavyje susijusių klientų grupės prekybos knygos pozicija apskaičiuojama sumuojant pozicijas pagal kiekvieną grupės klientą, kaip nurodyta 790 punkte.

792. Bendra skolininko pozicijos vertė apskaičiuojama sumuojant prekybos knygos pozicijų ir bankinės knygos pozicijų vertę. Maksimali bendros skolininko pozicijos vertė negali viršyti 788–789 ir 789² punktuose nurodytų normatyvų.

2. Kapitalo, reikalingo prekybos knygoje įvardijamai didelių pozicijų rizikai padengti, poreikio apskaičiavimas

793. 788–789 ir 789² punktuose nurodyti normatyvai gali būti viršijami, kai:

793.1. skolininko bankinės knygos pozicija neviršija 788–789 ir 789² punktuose nurodytų normatyvų, t. y. perviršis atsiranda tik dėl prekybos knygos pozicijų;

793.2. bankas laiko papildomą kapitalą 788–789 punktuose nurodytų normatyvų perviršiui.

794. Kiekvieno skolininko kapitalo, reikalingo prekybos knygoje įvardijamai didelių pozicijų rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas taip:

794.1. Nustatoma bankinės knygos pozicija, kuri yra lyginama su 788–789 punktuose nurodytais procentiniais dydžiais, skaičiuojant nuo banko kapitalo.

794.2. Suderinamos trumposios ir ilgosios vertybinių popierių pozicijos (lyginamos trumposios pozicijos ir ilgosios pozicijos, turinčios didžiausią specifinės rizikos koeficientą). Specifinės rizikos koeficientai – atitinkami koeficientai, taikomi apskaičiuojant kapitalo, reikalingo šiose nuostatose pateiktoms prekybos knygoje įvardijamoms rizikoms (išskyrus užsienio valiutos riziką) padengti, poreikį.

794.3. Likusios grynosios ilgosios vertybinių popierių pozicijos klasifikuojamos pagal specifinės rizikos koeficientus.

794.4. Pirmiausia imamos pozicijos, kurių specifinės rizikos koeficientai yra mažiausi. Visų rūšių skolininko grynosios ilgosios vertybinių popierių pozicijos pridedamos prie bankinės knygos pozicijos, kol ji tampa lygi 788–789 punktuose nurodytiems procentiniams dydžiams, skaičiuojant nuo banko kapitalo.

794.5. Likusių grynųjų ilgųjų vertybinių popierių pozicijų kapitalo, reikalingo didelių pozicijų rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas taip:

794.5.1. Jeigu pozicijos perviršis išlieka 10 arba mažiau dienų, pozicijų, viršijančių 788–789 punktuose nurodytus limitus, specifinės rizikos koeficientas dauginamas iš 200 proc.

794.5.2. Jeigu pozicijos perviršis išlieka daugiau nei 10 dienų, pozicijų, viršijančių 788–789 punktuose nurodytus limitus, specifinės rizikos koeficientas dauginamas iš 34 lentelėje nurodytų koeficientų.

34 lentelė

Pozicijos, viršijančios 788–789 punktuose nurodytus limitus, perviršis sudaro	Koeficientas, taikomas specifinės rizikos koeficientui, proc.
Iki 40 proc. kapitalo	200
Nuo 40 proc. iki 60 proc. kapitalo	300
Nuo 60 proc. iki 80 proc. kapitalo	400
Nuo 80 proc. iki 100 proc. kapitalo	500
Nuo 100 proc. iki 250 proc. kapitalo	600
Daugiau kaip 250 proc. kapitalo	900

795. Jeigu nuo perviršio atsiradimo praėjo 10 arba mažiau dienų, prekybos knygos pozicija, susijusi su vienu skolininku, negali viršyti 500 proc. banko kapitalo.

796. Perviršių, išliekančių daugiau kaip 10 dienų, suma negali viršyti 600 proc. banko kapitalo.

VIII¹ SKIRSNIS

DIDELIŲ POZICIJŲ RIZIKAI VERTINTI SKIRTA ATSKAITOMYBĖ

796¹. Skirsnis parengtas atsižvelgus į Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto 2009 m. gruodžio 11 d. Peržiūrėto didelių paskolų režimo ataskaitų reikalavimų gairėse (angl. CEBS Guidelines on reporting requirements for the revised large exposures regime) pateiktas rekomendacijas.

796². Bankas turi turėti patikimą administracinių ir apskaitos procedūrų ir tinkamą vidaus kontrolės sistemą, kad galėtų nustatyti ir stebėti visas dideles pozicijas, vėlesnius jų pokyčius ir kas mėnesį pateikti Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui Maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui ir didelių pozicijų ataskaitą (7001 forma, A lentelė). Į ataskaitą įtraukiama informacija apie visas vienam skolininkui suteiktas dideles pozicijas, apskaičiuotas pagal VII skirsnio 2 dalį, įskaitant ir tas, kurioms netaikomas maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui normatyvas pagal 781 punktą, ir informacija apie dideles pozicijas, apskaičiuotas pagal VIII skirsnį.

796³. Kai skolininkas yra tarpusavyje susijusių klientų grupė, Maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui ir didelių pozicijų ataskaitoje pateikiami duomenys apie bendrą vienam skolininkui suteiktos pozicijos vertę, gautą susumavus visų grupės klientų pozicijų vertes (t. y. apie vieną tarpusavyje susijusių klientų grupę užpildoma viena duomenų eilutė). Kartu pateikiama papildoma informacija apie visus klientus, priklausančius tarpusavyje susijusių klientų grupei (7001 forma, B lentelė).

796⁴. Bankas, naudojantis vidaus reitingais pagrįstą metodą kredito rizikos kapitalo poreikiui nustatyti pagal IV skyriaus II skirsnį ir iš viso neturintis arba turintis mažiau negu 20 didelių pozicijų, įtraukiamų į Maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui ir didelių pozicijų ataskaitą pagal 796² punktą, pateikia informaciją apie savo 20 didžiausių konsoliduotų pozicijų, išskyrus nurodytas 781 punkte. Pavyzdžiui, bankas, neturintis nė vienos didelės pozicijos, pateikia informaciją apie 20 turimų didžiausių pozicijų; bankas, turintis 5 dideles pozicijas, pateikia informaciją ne tik apie jas, bet ir apie kitas 15 didžiausių pozicijų; bankas, turintis 5 dideles pozicijas, iš kurių dvi nurodytos 781 punkte, pateikia informaciją ne tik apie šias 5 dideles pozicijas, bet ir apie kitas 17 didžiausių pozicijų.“

1.3.56. Išdėstyti 797 punktą taip:

„797. Kapitalo, reikalingo operacinei rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas taikant vieną iš pasirinktų metodų – bazinio indikatoriaus, standartizuotą arba pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą. Jei bankas, pasirinkęs taikyti bazinio indikatoriaus arba standartizuotą metodą, veikia trumpiau nei trejus metus ir jam nepakanka istorinių duomenų, reikalingų operacinės rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti, naudojami numatomi pajamų įverčiai, kurie pakeičiami realiais istoriniais duomenimis iš karto, kai tik praktiškai įmanoma tai padaryti.“

1.3.57. Išdėstyti 807 punktą taip:

„807. Taikant standartizuotą metodą, banko kapitalo, reikalingo operacinei rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas kaip metinio bendro kapitalo poreikio pagal 37 lentelėje nurodytas verslo linijas trejų metų vidurkis. Bet kuriais iš šių trejų metų gautas neigiamas atskiros verslo linijos kapitalo poreikis (dėl neigiamų bendrųjų pajamų dydžio) gali be apribojimų padengti teigiamą kitų verslo linijų kapitalo poreikį. Tačiau, kai susumavus visų verslo linijų kapitalo poreikį nustatytais metais gaunamas neigiamas bendras kapitalo poreikis operacinei rizikai padengti, skaičiuojant vidurkį, tiems metams priskiriama nulinė reikšmė.“

1.3.58. Išdėstyti 829 punktą taip:

„829. Bankas privalo priskirti savo istorinius vidaus nuostolių duomenis verslo linijoms, įvardytoms 37 lentelėje, ir įvykių rūšims, įvardytoms 38 lentelėje, ir teikti šiuos duomenis Lietuvos banko prašymu. Nuostolių įvykiai, turintys įtakos visam bankui, išimtinėmis aplinkybėmis gali būti priskirti papildomai verslo linijai „įmonės straipsniai“. Bankas privalo turėti tinkamai dokumentais pagrįstus objektyvius kriterijus, pagal kuriuos atliekamas nuostolių priskyrimas verslo linijoms ir įvykių rūšims. Operacinės rizikos nuostoliai, susiję su kredito rizika, kurie pagal anksčiau susiklosčiusią praktiką buvo įtraukti į vidaus kredito rizikos duomenų bazes, turi būti identifikuoti kaip savarankiški duomenys ir įrašyti į operacinės rizikos duomenų bazę. Kol šie nuostoliai skaičiuojant kapitalo poreikį traktuojami kaip kredito rizika, operacinės rizikos kapitalo poreikis jiems padengti neskaičiuojamas. Operacinės rizikos kapitalo poreikis operacinės rizikos nuostoliams, susijusiems su rinkos rizika, padengti turi būti skaičiuojamas.“

1.3.59. Išdėstyti VII skyriaus XI skirsnio 2 dalį taip:

„2. Draudimo ir kitų rizikos perkėlimo priemonių poveikio vertinimas

840. Šios dalies nuostatos parengtos atsižvelgus į Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto 2009 m. gruodžio 22 d. Operacinės rizikos mažinimo priemonių gairėse (angl. CEBS Guidelines on operational risk mitigation techniques) pateiktas rekomendacijas.

841. Bankas, siekiantis pripažinti draudimo ir kitų rizikos perkėlimo priemonių poveikį siekiant sumažinti operacinės rizikos kapitalo poreikį, turi būti pajėgus įrodyti, kad jas naudojant pasiekiamas ženklus rizikos mažinimo poveikis ir Lietuvos bankas su tuo sutinka.

Banko taikomos draudimo priemonės turi atitikti 842–844 punktų reikalavimus. Banko perkamos ne draudimo, o kitos rizikos perkėlimo priemonės (pavyzdžiui, tiesioginis kredito užtikrinimas, garantijos, išvestinės finansinės priemonės) pripažįstamos tinkamomis operacinės rizikos kapitalo poreikiui sumažinti, jei jos naudojamos tik rizikai valdyti ir, kiek įmanoma, atitinka 842–844 punktų bei IV skyriaus III skirsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus dėl kredito rizikos užtikrinimo priemonių pripažinimo, be to, bankas turi išankstinę jų naudojimo patirtį ir yra sukaupęs vidaus ir išorės duomenis apie tikėtiną padengimo lygį ir mokėjimo terminų pagal šių priemonių sutartis laikymąsi.

Banko veiklą papildančių paslaugų pirkimas arba prekybai laikomos arba naudojamos kitos rizikos perkėlimo priemonės nelaikomos riziką mažinančiomis priemonėmis siekiant šiame skirsnyje išdėstytų tikslų.

842. Draudimo paslaugų teikėjas turi turėti licenciją, suteikiančią teisę verstis draudimo ir perdraudimo veikla, ir turi turėti pripažintos ECAI nustatytą minimalų ilgalaikį skolinių įsipareigojimų vykdymo reitingą, kuris pagal IV skyriaus I skirsnio reikalavimus atitinka trečią arba aukštesnį CQS.

843. Draudimo įstaigos ir banko naudojama draudimo, kaip riziką mažinančios priemonės, schema turi tenkinti šias sąlygas:

843.1. Pradinis draudimo poliso terminas turi būti ne trumpesnis kaip 1 metai. Jeigu draudimo poliso likutinis terminas (t. y. laikotarpis nuo dabartinio momento, kai vertinamas draudimo poliso riziką mažinantis poveikis, iki šio poliso faktinio galiojimo pabaigos) yra trumpesnis kaip 1 metai, bankas privalo padaryti atitinkamus patikslinimus, atspindėdamas trumpėjantį draudimo poliso likutinį terminą, taikydamas iki 100 proc. patikslinimą draudimo polisams, kurių likutinis terminas yra 90 arba mažiau dienų, išskyrus atvejus, kai bankas yra įsigijęs naują draudimo polisą, pakeičiantį ankstesnįjį, kuris suteikia tokį patį draudimo padengimą tomis pačiomis sąlygomis.

843.2. Draudimo polise turi būti numatytas mažiausiai 90 dienų įspėjimo laikotarpis prieš sutarties nutraukimą.

843.3. Draudimo polise negali būti numatyta išimčių ar apribojimų dėl Lietuvos banko veiksmų arba galinčių banko bankroto atveju sudaryti kliūčių bankui, banko administratoriui arba likvidatoriui gauti draudimo išmokas žalai ar banko patirtoms išlaidoms padengti, išskyrus įvykius, įvykusius po banko administratoriaus ar likvidatoriaus skyrimo procedūrų inicijavimo.

843.4. Riziką mažinantis poveikis turi būti apskaičiuojamas įvertinus draudimo sumą ir turi atitikti draudimo padengimą atsižvelgiant į faktinę nuostolio tikimybę ir poveikį, naudojamą nustatant bendrą operacinės rizikos kapitalą. Siekiant užtikrinti, kad apskaičiuojant riziką mažinantį poveikį būtų tinkamai nustatytas faktinės nuostolių tikimybės ir poveikio dydžio bei draudimo padengimo lygio sąryšis, pasirenkamas pakankamas draudimo polisų priskyrimo standartinėms operacinės rizikos nuostolių kategorijoms (arba operacinės rizikos subkategorijoms) detalumo lygis. Šiam tikslui naudojami visi prieinami informacijos šaltiniai, įskaitant vidaus ir išorės duomenis bei scenarijų analizės metu gautus įverčius.

843.5. Draudimo paslaugų teikėjas turi būti nepriklausoma trečiosios šalies įmonė, t. y. nepriklausanti tai pačiai grupei kaip ir draudimo apsaugą siekiantis įsigyti bankas ir kitaip nesusijusi su banku tarpusavyje susijusių klientų grupės ryšiais. Kai draudimo paslaugų teikėjas yra banko grupės kontroliuojama įmonė, draudiminė apsauga turi būti perduota nepriklausomos trečiosios šalies įmonei, pavyzdžiui, perdraudimo įmonei, kuri atitinka pripažinimo kriterijus.

843.6. Draudimo, kaip riziką mažinančios priemonės, pripažinimo sistema turi būti tinkamai pagrįsta ir dokumentuota.

844. Draudimo pripažinimo metodika turi būti parengta įvertinus šiuos tikslinančius veiksnius, atspindinčius mažėjantį draudimo, kaip riziką mažinančios priemonės, poveikį:

844.1. likutinį draudimo poliso terminą, kai jis trumpesnis kaip 1 metai, kaip buvo nurodyta anksčiau;

844.2. draudimo poliso nutraukimo terminus, jeigu jie yra trumpesni kaip 1 metai;

844.3. išmokų neapibrėžtumą, t. y. riziką, kad draudimo išmokos dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, skirtingo draudimo sutarties sąlygų interpretavimo, užtrukusio žalos vertinimo arba atsiskaitymų proceso, sandorio šalies rizikos ir pan.) gali vėluoti ir nebus išmokėtos laikantis terminų, kaip tikisi bankas, ir polisų draudimo padengimo neatitikimus, atsirandančius, kai draudimo padengimas nevisiškai atitinka banko operacinės rizikos pobūdį, t. y. jis nesuteikia pageidaujamo riziką mažinančio poveikio ir neapima tam tikrų įvykių.

Draudimo, kaip riziką mažinančios priemonės, poveikio tikslinimas dėl sandorio šalies, t. y. draudimo paslaugas teikiančios įmonės, įsipareigojimų nevykdymo rizikos atliekamas atsižvelgiant į tos draudimo įmonės, kuri atsakinga už draudimo polise nurodytų įsipareigojimų vykdymą, kredito reitingą, net jeigu jos patronuojanti įmonė turi geresnį reitingą arba rizika yra perkelta trečiajai šaliai. Draudimo įmonei, turinčiai žemesnį ilgalaikį kredito reitingą, daromi didesni patikslinimai negu draudimo įmonei, turinčiai aukštesnį ilgalaikį kredito reitingą.

844¹. Kapitalo sumažinimas, atsirandantis dėl draudimo ir kitų rizikos perkėlimo priemonių pripažinimo, neturi viršyti 20 proc. operacinės rizikos kapitalo poreikio, apskaičiuoto iki riziką mažinančių priemonių pritaikymo.“

1.3.60. Pripažinti netekusiu galios 850 punktą.

1.3.61. Išdėstyti 2 priedą nauja redakcija (pridedamas).

1.3.62. Papildyti 11–14 priedais (pridedami).

1.4. Nurodytu nutarimu patvirtintoje Kapitalo pakankamumo ataskaitos formoje 6004:

1.4.1. išdėstyti nauja redakcija 1 lentelę (CA) KAPITALO SUVESTINĖ:

„1 lentelė (CA)

KAPITALO SUVESTINĖ

ID	Eilutės pavadinimas	Suma
1	BANKO KAPITALAS (NUOSAVOS LĖŠOS)
1.1	I LYGIO KAPITALAS
1.1.1	Pripažintas kapitalas
1.1.1*	Iš jo: vertybiniai popieriai, prilyginti paprastosioms vardinėms akcijoms
1.1.1**	Iš jo: vertybiniai popieriai be kaupiamojo dividendo, kurių turėtojams suteiktos išimtinės teisės
1.1.1.1	Apmokėtasis kapitalas (įstatinis kapitalas)
1.1.1.2	(-) Supirktos nuosavos akcijos
1.1.1.3	Emisinis skirtumas (kapitalo rezervas)
1.1.1.4	Kitos kapitalu pripažintos priemonės (pajinis kapitalas ir kt.)
1.1.2	Pripažinti rezervai
1.1.2.1	Rezervai (atsargos kapitalas; praėjusių metų nepaskirstytojo pelno dalis, kurios nenumatoma išmokėti dividendais, arba praėjusių metų nuostolis)
1.1.2.1.01	Rezervai (įskaitant vertės pokyčius)
1.1.2.1.02	Vertės pokyčiai, kurie pritaikius filtrus neįtraukiami į I lygio kapitalą
1.1.2.2	Mažumos nuosavybė
1.1.2.2***01	Iš jos: ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių emisijos dokumentuose numatyta, kad jie turi būti konvertuojami į paprastąsias vardines akcijas
1.1.2.2***02	Iš jos: neterminuotieji ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių emisijos dokumentuose nenumatyta nuosaiki paskata bankui juos išpirkti
1.1.2.2***03	Ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurie yra terminuoti arba kurių emisijos dokumentuose numatyta nuosaiki paskata bankui juos išpirkti
1.1.2.2***04	Vertybiniai popieriai, išleisti iki 2010 m. gruodžio 31 d., kurių emisijos dokumentuose nenumatyta nuosaiki paskata bankui juos išpirkti
1.1.2.2***05	Vertybiniai popieriai, išleisti iki 2010 m. gruodžio 31 d., kurių emisijos dokumentuose numatyta nuosaiki paskata bankui juos išpirkti
1.1.2.2.01	Mažumos nuosavybė (įskaitant vertės pokyčius)
1.1.2.2.02	Mažumos nuosavybė, susijusi su vertės pokyčiais, kurie pritaikius filtrus neįtraukiami į I lygio kapitalą
1.1.2.2.03	(-) Mažumos nuosavybės tikslinimas
1.1.2.3	Einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas arba paskutinių praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, dėl kurio paskirstymo visuotinis akcininkų susirinkimas dar nepriėmė sprendimo
1.1.2.3.01	Audituotasis einamųjų metų pelnas arba audituotasis paskutinių praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, dėl kurio paskirstymo visuotinis akcininkų susirinkimas dar nepriėmė sprendimo
1.1.2.3.02	Audituotojo einamųjų metų pelno arba audituotojo paskutinių praėjusių metų nepaskirstytojo pelno, dėl kurio paskirstymo visuotinis akcininkų susirinkimas dar nepriėmė sprendimo, tikslinimas pritaikius filtrus
1.1.2.4a	(-) Reikšmingi einamųjų metų praradimai
1.1.2.4a.01	Neaudituotasis einamųjų metų pelnas (nuostolis)
1.1.2.4a.02	Neaudituotojo einamųjų metų pelno (nuostolio) tikslinimas pritaikius filtrus
1.1.2.4b	Einamųjų metų nuostolis
1.1.2.4b.01	(-) Audituotasis einamųjų metų nuostolis
1.1.2.4b.02	Audituotojo einamųjų metų nuostolio tikslinimas pritaikius filtrus
1.1.2.5	(-) Grynasis pelnas, gaunamas iš ateities pajamų, susijusių su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, kapitalizacijos
1.1.2.6	Vertės pokyčiai, įtraukiami į I lygio kapitalą
1.1.2.6.01	Parduoti turimų (AFS) nuosavybės vertybinių popierių vertės pokyčiai
1.1.2.6.02	Vertės pokyčių tikslinimas
1.1.2.6.03	Parduoti turimų (AFS) paskolų ir gautinų sumų vertės pokyčiai
1.1.2.6.04	Vertės pokyčių tikslinimas
1.1.2.6.05	Kito parduoti turimo (AFS) turto vertės pokyčiai
1.1.2.6.06	Vertės pokyčių tikslinimas
1.1.2.6.07	Tikrąja verte vertinamų (FVO) finansinių įsipareigojimų vertės pokyčiai (banko kredito rizika)
1.1.2.6.08	Vertės pokyčių tikslinimas
1.1.2.6.09	Nesusijusių su parduoti turimu (AFS) turtu grynųjų pinigų srautų apdraudimo sandorių vertės pokyčiai
1.1.2.6.10	Vertės pokyčių tikslinimas
1.1.2.6.11	Investicinio turto vertės pokyčiai
1.1.2.6.12	Vertės pokyčių tikslinimas
1.1.2.6.13	Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės pokyčiai
1.1.2.6.14	Vertės pokyčių tikslinimas
1.1.2.6.15	Kitų straipsnių vertės pokyčiai
1.1.2.6.16	Vertės pokyčių tikslinimas
1.1.3	Lėšos bendrai banko rizikai padengti (bendrieji rezervai aktyvų nuostoliams dengti; privalomasis rezervas)
1.1.4	Kitas šalies nustatytas I lygio kapitalas
1.1.4.1a	Privilegijuotosios akcijos ir ne nuosavybės vertybiniai popieriai
1.1.4.1a.01	Ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių emisijos dokumentuose numatyta, kad jie turi būti konvertuojami į paprastąsias vardines akcijas
1.1.4.1a.02	Neterminuotieji ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių emisijos dokumentuose nenumatyta nuosaiki paskata bankui juos išpirkti
1.1.4.1a.03	Ne nuosavybės vertybiniai popieriai, kurie yra terminuoti arba kurių emisijos dokumentuose numatyta nuosaiki paskata bankui juos išpirkti
1.1.4.1a.04	Vertybiniai popieriai, išleisti iki 2010 m. gruodžio 31 d., kurių emisijos dokumentuose nenumatyta nuosaiki paskata bankui juos išpirkti
1.1.4.1a.05	Vertybiniai popieriai, išleisti iki 2010 m. gruodžio 31 d., kurių emisijos dokumentuose numatyta nuosaiki paskata bankui juos išpirkti
1.1.4.3	Teigiamas filtras, pirmą kartą pritaikius TAS (TFAS) apskaitos taisykles
1.1.4.4	Kiti I lygio kapitalą didinantys filtrai
1.1.5	(-) Kiti atskaitymai iš I lygio kapitalo
1.1.5.1	(-) Nematerialusis turtas
1.1.5.2a	Privilegijuotųjų akcijų ir ne nuosavybės vertybinių popierių limitų perviršis
1.1.5.2a.01	Ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių emisijos dokumentuose numatyta, kad jie turi būti konvertuojami į paprastąsias vardines akcijas, limitų perviršis
1.1.5.2a.02	Neterminuotųjų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių emisijos dokumentuose nenumatyta nuosaiki paskata bankui juos išpirkti, limitų perviršis
1.1.5.2a.03	Ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie yra terminuoti arba kurių emisijos dokumentuose numatyta nuosaiki paskata bankui juos išpirkti, limitų perviršis
1.1.5.2a.04	Vertybinių popierių, išleistų iki 2010 m. gruodžio 31 d., limitų perviršis
1.1.5.4	(-) Kiti (šalies nustatyti) atskaitymai iš pradinio (I lygio) kapitalo
1.1.5.4.1	(-) Neigiamas filtras pirmą kartą pritaikius TAS (TFAS) apskaitos taisykles
1.1.5.4.2	(-) Kiti I lygio kapitalą mažinantys filtrai
1.2	II lygio kapitalas
1.2.1	II lygio pagrindinis kapitalas
1.2.1.1	I lygio kapitalo limitų perviršis, perkeltas į papildomą pagrindinį (II lygio pagrindinį) kapitalą
1.2.1.2	Perkelti į II lygio pagrindinį kapitalą patikslinti vertės pokyčiai
1.2.1.2.01	Parduoti turimų (AFS) nuosavybės vertybinių popierių patikslinti vertės pokyčiai
1.2.1.2.02	Kito parduoti turimo (AFS) turto patikslinti vertės pokyčiai
1.2.1.2.03	Investicinio turto patikslinti vertės pokyčiai
1.2.1.2.04	Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių patikslinti vertės pokyčiai
1.2.1.2.05	Kitų straipsnių patikslinti vertės pokyčiai
1.2.1.3	Perkainojimo rezervai
1.2.1.4	Kredito rizikos pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, vertės tikslinimas
1.2.1.5	Kiti straipsniai (kiti bendrosios paskirties rezervai, apribotas skirstomasis pelnas ir kt.)
1.2.1.6	Ne nuosavybės vertybiniai popieriai
1.2.1.7	Vertės tikslinimų perviršis taikant IRB metodą
1.2.1.8	Šalies nustatytas II lygio pagrindinis kapitalas
1.2.2	II lygio papildomas kapitalas
1.2.2.1	Kredito įstaigų, įkurtų kaip kooperatinės bendrijos, narių kapitalo įnašai
1.2.2.2	Nustatyto termino kaupiamosios privilegijuotosios akcijos
1.2.2.3	Subordinuotųjų paskolų kapitalas
1.2.2.4	Šalies nustatytas II lygio papildomas kapitalas
1.2.2.5	(-)II lygio papildomo kapitalo limitų perviršis
1.2.3	(-) Atskaitymai iš II lygio kapitalo
1.2.3.1	(-)II lygio kapitalo limitų perviršis
1.2.3.2	(-) Kiti šalies nustatyti atskaitymai iš II lygio kapitalo
1.3	(-) ATSKAITYMAI IŠ I LYGIO IR II LYGIO KAPITALO
1.3.T1*	(-) Iš I lygio kapitalo
1.3.T2*	(-) Iš II lygio kapitalo
1.3.1	(-) Investicijos į kitas kredito ir finansų institucijas, viršijančios 10 proc. tų institucijų kapitalo
1.3.2	(-) Subordinuotosios pretenzijos ir kitos kapitalo dalys kredito ir finansų institucijose, į kurias investicijos viršija 10 proc. jų kapitalo
1.3.3	(-) Investicijų į kitas kredito ir finansų institucijas, neviršijančių 10 proc. tų institucijų kapitalo, ir šioms institucijoms suteiktų subordinuotųjų paskolų bei kitų kapitalo dalių, limito perviršis
1.3.4	(-) Investicijos į draudimo, perdraudimo ir draudimo kontroliuojančiąsias (holdingo) įmones
1.3.5	Kitos priemonės draudimo, perdraudimo ir draudimo kontroliuojančiosiose (holdingo) įmonėse, kurių kapitalą valdant dalyvaujama
1.3.6	(-) Šalies nustatyti atskaitymai iš I lygio ir II lygio kapitalo
1.3.LE	Papildoma informacija. Kapitalas, susijęs su didelių pozicijų normatyvais, kai papildomas kapitalas nenaudojamas rinkos rizikai padengti, ir su kvalifikuotosios akcijų paketo dalies apribojimais
1.3.7	(-) Tam tikros pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neįtraukiamos į pagal riziką įvertintą turtą
1.3.8	(-) Vertės tikslinimo trūkumas taikant IRB metodą ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų tikėtino nuostolio suma taikant IRB metodą
1.3.9	(-) Turimos ne finansų įstaigų kvalifikuotosios akcijų paketų dalys
1.3.10	(-) Pristatymai be atsiskaitymo, kai yra 5 (ir daugiau) darbo dienų iki jų pristatymo arba apmokėjimo
1.3.11	(-) Kiti šalies nustatyti atskaitymai iš pradinio (I lygio) ir papildomo (II lygio) kapitalo
1.4	I LYGIO KAPITALAS PO ATSKAITYMŲ
1.5	II LYGIO KAPITALAS PO ATSKAITYMŲ
1.6	III LYGIO KAPITALAS
1.6.1	Rinkos rizikai padengti naudojamo II lygio kapitalo perviršis
1.6.2	Grynasis prekybos knygos pelnas
1.6.3	Trumpalaikis subordinuotųjų paskolų kapitalas
1.6.4	(-) Nelikvidusis turtas
1.6.5	(-) Rinkos rizikai padengti naudojamo kapitalo perviršis
1.6.LE	Papildoma informacija. Iš viso kapitalo, susijusio su didelių pozicijų normatyvais, kai rinkos rizikai padengti naudojamas II lygio kapitalas
1.6.6	(-) Šalies nustatyti atskaitymai iš rinkos rizikai padengti naudojamo kapitalo
1.6.7	(-) Nepanaudotas, bet pripažintas kapitalas rinkos rizikai padengti
1.7	(-) ATSKAITYMAI IŠ BANKO KAPITALO
1.7.1	Šalies nustatyti atskaitymai iš banko kapitalo
1.7.2	Dalyvavimas valdant draudimo įmonių kapitalą
1.8 1.8.1	PAPILDOMA INFORMACIJA. Vertės tikslinimo perviršis (+) ( trūkumas (-)) taikant IRB metodą
1.8.1.1	Vertės tikslinimas, įtraukiamas į perkainojimo rezervą taikant IRB metodą
1.8.1.1*	Bendrai vertinamo turto vertės sumažėjimas
1.8.1.1**	Individualiai vertinamo turto vertės sumažėjimas
1.8.1.1***	Paskolų perkainojimo rezervai
1.8.1.2	(-) Tikėtini nuostoliai taikant IRB metodą
1.8.2	Visas subordinuotųjų paskolų kapitalas
1.8.3	Reikalaujamas minimalus banko kapitalas
2	KAPITALO POREIKIS
2a	Investicinių įmonių pagal Direktyvos 2006/49/EB 20(2) ir 24 straipsnius
2b	Investicinių įmonių pagal Direktyvos 2006/49/EB 20(3) ir 25 straipsnius
2c	Investicinių įmonių pagal Direktyvos 2006/49/EB 45b straipsnį
2.1	KAPITALO, REIKALINGO KREDITO RIZIKAI, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKAI IR PREKYBOS KNYGOJE ĮVARDIJAMAI SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKAI PADENGTI, POREIKIS
2.1a	Kapitalo, reikalingo kredito rizikai ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti, poreikis
2.1b	Kapitalo, reikalingo prekybos knygoje įvardijamai sandorio šalies kredito rizikai padengti, poreikis
2.1.1	Standartizuotas metodas (SA)
2.1.1.1a	SA pozicijų grupių, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kapitalo poreikis
2.1.1.1a.01	Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1a.02	Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1a.03	Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1a.04	Daugiašalių plėtros bankų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1a.05	Tarptautinių organizacijų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1a.06	Institucijų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1a.07	Įmonių pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1a.08	Mažmeninių pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1a.09	Nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1a.10	Pradelstų pozicijų neužtikrintų dalių kapitalo poreikis
2.1.1.1a.11	Didelės rizikos kategorijoms priklausančių straipsnių pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1a.12	Padengtų obligacijų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1a.13	Institucijų ir įmonių trumpalaikių pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1a.14	Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1a.15	Kitų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1b	Vidaus reitingais pagrįsto metodo (IRB) pozicijų, išskyrus pakeitimo vetybiniais popieriais pozicijas, kapitalo poreikis
2.1.1.1b.01	Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1b.02	Institucijų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1b.03	Įmonių pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1b.04	Mažmeninių pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1b.05	Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.1b.06	Kitų nekreditinių įsipareigojimų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.1.2	Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kapitalo poreikis taikant standartizuotą metodą (SA)
2.1.2	Vidaus reitingais pagrįstas metodas (IRB)
2.1.2.1	IRB, kai nenaudojami nei paties banko apskaičiuoti LGD, nei CF
2.1.2.1.01	Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.2.1.02	Institucijų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.2.1.03	Įmonių pozicijų kapitalo poreikis
2.1.2.2	IRB, kai naudojami paties banko apskaičiuoti LGD ir (arba) CF
2.1.2.2.01	Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.2.2.02	Institucijų pozicijų kapitalo poreikis
2.1.2.2.03	Įmonių pozicijų kapitalo poreikis
2.1.2.2.04	Mažmeninių pozicijų kapitalo poreikis
2.1.2.3	Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kapitalo poreikis taikant IRB
2.1.2.4	Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kapitalo poreikis taikant IRB
2.1.2.5	Kitų nekreditinių įsipareigojimų pozicijų kapitalo poreikis
2.2	KAPITALO, REIKALINGO PREKYBOS KNYGOJE ĮVARDIJAMAI ATSISKAITYMŲ RIZIKAI PADENGTI, POREIKIS
2.3	KAPITALO, REIKALINGO POZICIJŲ, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKAI (PREKYBOS KNYGOJE ĮVARDIJAMAI RINKOS RIZIKAI) PADENGTI, POREIKIS
2.3.1	Kapitalo, reikalingo pozicijų, užsienio valiutos ir biržos prekių kainos rizikai padengti, poreikis taikant standartizuotą metodą (SA)
2.3.1.1	Skolos finansinių priemonių pozicijų kapitalo poreikis
2.3.1.2	Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kapitalo poreikis
2.3.1.3	Užsienio valiutos kurso pozicijų kapitalo poreikis
2.3.1.4	Biržos prekių pozicijų kapitalo poreikis
2.3.2	Kapitalo, reikalingo pozicijų, užsienio valiutos ir biržos prekių kainos rizikai padengti, poreikis taikant vidaus modelius (IM)
2.4	KAPITALO, REIKALINGO OPERACINEI RIZIKAI (OpR) PADENGTI, POREIKIS
2.4.1	OpR taikant bazinio indikatoriaus metodą (BIA)
2.4.2	OpR taikant standartizuotą (TSA) arba alternatyvų standartizuotą (ASA) metodą
2.4.3	OpR taikant pažangųjį vertinimo metodą (AMA)
2.5	KAPITALO POREIKIS, SUSIJĘS SU NUSTATYTŲ RIBŲ VIRŠIJIMU
2.6	KITAS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO KAPITALO POREIKIS
2.6.1	Banko apskaičiuoto ir reikalaujamo turėti pirmuosius 3 metus nuo 2006 m. gruodžio 31 d. kapitalo poreikio skirtumas
2.6.2	Investicinių bendrovių, kurioms taikomas Direktyvos 2006/49/EB 46 straipsnis, kapitalo poreikio papildymas
2.6.3	Kitas kapitalo poreikis (kapitalo, reikalingo prekybos knygos didelių pozicijų rizikai padengti, poreikis ir kt.)
3	PAPILDOMA INFORMACIJA
3.1	Kapitalo perviršis (+) (deficitas (-)), neįvertinus kito ir pereinamojo laikotarpio kapitalo poreikio
3.1.a	Mokumo rodiklis (%), neįvertinus kito ir pereinamojo laikotarpio kapitalo poreikio
3.2	Kapitalo perviršis (+) (deficitas (-))
3.2.a	Kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklis (%)
3.3	Kapitalo perviršis (+) (deficitas (-)), atsižvelgus į priežiūrinį tikrinimą
3.3.a	Kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklis (%), atsižvelgus į priežiūrinį tikrinimą
3.4	Vidaus vertinimas: kapitalo perviršis (+) (deficitas (-))
3.4.1	Vidaus kapitalo vertinimas
3.4.2	Vidaus kapitalo poreikio vertinimas

(a) Susitarimas dėl ženklų: visos sumos, kurios padidina kapitalą arba kapitalo poreikį, žymimos kaip teigiamasis skaičius. Sumos, mažinančios kapitalą arba kapitalo poreikį, žymimos kaip neigiamasis skaičius. Jeigu eilutės pavadinimo pradžioje nurodytas neigiamasis ženklas (-), nemanoma, kad šioje eilutėje gali būti parodytas teigiamasis skaičius.“

1.4.2. pripažinti netekusia galios 19 lentelę „Didelių pozicijų rizika“.

1.5. Išdėstyti nauja redakcija nurodytu nutarimu patvirtintą Maksimalios pozicijos (paskolos) vienam skolininkui ir didelių pozicijų (paskolų) ataskaitos formą 7001 (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Lietuvos banko valdybos 1996 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 54 „Dėl banko veiklos riziką ribojančių normatyvų“ (Žin., 1996, Nr. 25-638);

2.2. Lietuvos banko valdybos 2000 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 75 „Dėl Lietuvos banko valdybos 1996 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl banko veiklos riziką ribojančių normatyvų“ papildymo“ (Žin., 2000, Nr. 44-1283);

2.3. Lietuvos banko valdybos 2001 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 114 „Dėl Lietuvos banko valdybos 1996 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl banko veiklos riziką ribojančių normatyvų“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2075);

2.4. Lietuvos banko valdybos 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 143 „Dėl banko veiklos riziką ribojančių normatyvų“ (Žin., 2004, Nr. 139-5089);

2.5. Lietuvos banko valdybos 2002 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 91 „Dėl maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvų“ (Žin., 2002, Nr. 73-3133);

2.6. Lietuvos banko valdybos 2001 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 132 „Dėl Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų“ (Žin., 2001, Nr. 75-2663);

2.7. Lietuvos banko valdybos 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 147 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2001 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 132 „Dėl Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 139-5092);

2.8. Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 154 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 172 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių pakeitimo“ ir Lietuvos banko valdybos 2006 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 100 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 172 patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių 13.2.5 punkto įgyvendinimo pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2006, Nr. 136-5195);

2.9. Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 141 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų“ patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų 6.5 punkto įgyvendinimo“ (Žin., 2007, Nr. 112-4596).

3. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.

Valdybos pirmininkas                                                    Reinoldijus Šarkinas

Kapitalo pakankamumo skaičiavimo

bendrųjų nuostatų

2 priedas

(Lietuvos banko valdybos

2010 m. spalio 21 d. nutarimo

Nr. 03-127 redakcija)

Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų verčių apskaičiavimas taikant IRB metodą

KIS pozicijos atitinka 93 punkto kriterijus ir bankui žinomos visos KIS pagrindinės pozicijos arba jų dalys	KIS pozicijos neatitinka 93 punkto kriterijų arba bankui nežinomos visos KIS pagrindinės pozicijos arba jų dalys
IV skyriaus II skirsnio metodų taikymas peržiūrint pagrindines pozicijas	Paprastojo rizikos koeficientų metodo taikymas peržiūrint pagrindines pozicijas	Alternatyvus būdas: bankas gali skaičiuoti pats arba pasikliauti trečiąja šalimi
	Nuosavybės vertybinių popierių pagrindinėms pozicijoms	Kitoms pagrindinėms pozicijoms
	Paprastojo rizikos koeficientų metodo taikymas	Standartizuoto kredito rizikos vertinimo metodo taikymas vadovaujantis 139 punktu

_________________

Kapitalo pakankamumo skaičiavimo

bendrųjų nuostatų

11 priedas

(Lietuvos banko valdybos

2010 m. spalio 21 d. nutarimo

Nr. 03-127 redakcija)

POZICIJOS DALIAI, UŽTIKRINTAI GYVYBĖS DRAUDIMO POLISO IŠPERKAMĄJA SUMA, PRISKIRIAMI RIZIKOS KOEFICIENTAI

Taikant standartizuotą metodą, pozicijos daliai, užtikrintai gyvybės draudimo poliso išperkamąja suma, remiantis rizikos koeficientu, priskiriamu įmonės, teikiančios gyvybės draudimo paslaugas, didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai, priskiriami lentelėje nurodyti rizikos koeficientai:

Užtikrintos pozicijos dalies rizikos koeficientas proc.	Gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės didesnio prioriteto neužtikrintai pozicijai priskiriamas rizikos koeficientas proc.
20	20
35	50
70	100
150	150

_________________

Kapitalo pakankamumo skaičiavimo

bendrųjų nuostatų

12 priedas

(Lietuvos banko valdybos

2010 m. spalio 21 d. nutarimo

Nr. 03-127 redakcija)

REIKŠMINGOS KREDITO RIZIKOS PERLEIDIMO PRIPAŽINIMO REIKALAVIMAI SUDARANT PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS SANDORIUS

1. Išskyrus konkrečius atvejus, kai Lietuvos bankas nusprendžia, kad galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas, kurį bankas iniciatorius pasiektų sudarydamas pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį, nepagrįstas lygiaverčiu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, laikoma, kad reikšminga kredito rizika perleista šiais atvejais:

1.1. Pagal riziką įvertintos banko iniciatoriaus turimos tarpinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų (angl. mezzanine securitisation positions) sumos neviršija 50 proc. pagal riziką įvertintų visų šio tarpinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

1.2. Jeigu konkrečiu pakeitimo vertybiniais popieriais atveju tarpinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų nėra, o bankas iniciatorius gali įrodyti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertė, kurią reikėtų atimti iš nuosavų lėšų arba kuriai reikėtų pritaikyti 1 250 proc. rizikos koeficientą, reikšmingu skirtumu viršija pagrįstą tikėtinų nuostolių dėl pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų įvertį, bankas iniciatorius neturi daugiau nei 20 proc. pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų sumų, kurias reikėtų atimti iš nuosavų lėšų arba kurioms reikėtų taikyti 1 250 proc. rizikos koeficientą.

2. 1 punkte tarpinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos reiškia pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kurioms taikomas mažesnis nei 1 250 proc. rizikos koeficientas ir kurių prioritetas mažesnis už didžiausio prioriteto poziciją šiuo pakeitimo vertybiniais popieriais atveju ir mažesnis už bet kurią pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, kuriai:

2.1. Pagal standartizuotą metodą priskiriamas 1 CQS, arba

2.2. Pagal IRB metodą priskiriamas 1 CQS arba 2 CQS pagal šio skirsnio 3 dalį.

3. Kaip alternatyva 1 ir 2 punktams, reikšminga kredito rizika gali būti laikoma perleista, jeigu Lietuvos bankas yra įsitikinęs, kad banko taikoma politika ir metodika užtikrina, kad galimas kapitalo poreikio sumažinimas, kurį bankas iniciatorius pasiekia pakeitimu vertybiniais popieriais, yra pagrįstas lygiaverčiu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims. Lietuvos bankas tuo įsitikina tik tada, jeigu bankas iniciatorius gali įrodyti, kad toks kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims taip pat pripažįstamas valdant banko vidaus riziką ir skirstant vidaus kapitalą.

_________________

Kapitalo pakankamumo skaičiavimo

bendrųjų nuostatų

13 priedas

(Lietuvos banko valdybos

2010 m. spalio 21 d.

nutarimo Nr. 03-127 redakcija)

PERLEISTOS KREDITO RIZIKOS POZICIJOS

1. Šiame priede išdėstytos nuostatos taikomos bankams, kurie sudarant pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius dalyvauja ne kaip iniciatoriai, rėmėjai arba pirminiai skolintojai.

2. Kredito rizika, susijusi su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, 1 punkte nurodytuose bankuose atsiranda tik tada, jei sudarant pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį dalyvaujantis iniciatorius, rėmėjas arba pirminis skolintojas aiškiai informuoja banką apie savo nuolat išlaikomą reikšmingą grynąją dalį, kuri niekada negali sudaryti mažiau kaip 5 proc. pozicijų.

3. Grynosios dalies išlaikymas, tai yra:

3.1. ne mažiau kaip 5 proc. nominaliosios kiekvieno iš parduotų arba investuotojams perleistų segmentų vertės išlaikymas;

3.2. kai vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos yra atnaujinamos – ne mažiau kaip 5 proc. nominaliosios pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų vertės iniciatoriaus dalies išlaikymas;

3.3. atsitiktinai atrinktų pozicijų, lygių ne mažiau kaip 5 proc. nominaliosios vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertės, išlaikymas, kai tos pozicijos priešingu atveju būtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais, jeigu pozicijų, kurios gali būti pakeistos vertybiniais popieriais, skaičius yra ne mažesnis kaip 100 sandorio sudarymo metu arba pirmojo nuostolio segmento ir prireikus kitų segmentų, kurių rizikos pobūdis yra toks pat arba didesnis nei investuotojams perleistų arba parduotų segmentų rizikos pobūdis ir kurių terminas baigiasi ne anksčiau nei investuotojams perleistų arba parduotų segmentų terminas, išlaikymas, kad toks išlaikymas būtų lygus iš viso ne mažiau kaip 5 proc. nominaliosios vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertės.

4. Grynoji dalis įvertinama sandorio sudarymo metu ir išlaikoma nuolat, kol nepaskirstytos palūkanos arba pozicijos neapdraudžiamos ir neparduodamos. Vertinant grynąją dalį neatsižvelgiama į kredito rizikos mažinimą, trumpalaikes pozicijas arba kitas apsidraudimo priemones. Grynoji dalis nustatoma pagal nebalansinių straipsnių tariamąją vertę. Kiekvieno pakeitimo vertybiniais popieriais išlaikymo reikalavimai negali būti taikomi kelis kartus.

5. Kai ES patronuojantysis bankas arba ES finansų kontroliuojančioji bendrovė, arba viena iš jų patronuojamųjų įmonių, veikdamos (-i) kaip iniciatorės (-iai) arba rėmėjos (-ai), pakeičia vertybiniais popieriais pozicijas iš kelių bankų, investicinių įmonių arba kitų finansų įstaigų, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, 2 punkte nurodytas reikalavimas gali būti laikomas įvykdytu, jei jį įvykdo susijęs ES patronuojantysis bankas arba susijusi ES finansų kontroliuojančioji bendrovė, tačiau tik tada, kai pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas sukūręs bankas, investicinė įmonė arba finansų įstaiga yra įsipareigojusi (-ęs) laikytis 14 punkte nustatytų reikalavimų ir iniciatoriui arba rėmėjui bei ES patronuojančiam bankui arba ES finansų kontroliuojančiajai bendrovei laiku pateikti informaciją, kurios reikia, kad būtų įvykdyti Lietuvos banko teisės aktuose nurodyti informacijos atskleidimo reikalavimai.

6. 2 punkto nuostatos netaikomos, kai pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos yra pretenzijos arba galimos pretenzijos šių subjektų atžvilgiu arba kai jas visiškai, besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja:

6.1. centrinė valdžia arba centriniai bankai;

6.2. valstybių narių regioninės valdžios institucijos, vietos valdžios institucijos ir valstybės sektoriaus subjektai;

6.3. institucijos, kurioms pagal IV skyriaus I skirsnį priskirtas 50 proc. arba mažesnis rizikos koeficientas; arba

6.4. daugiašaliai plėtros bankai.

7. 2 punkto nuostatos taip pat netaikomos, kai:

7.1. aiškiu, skaidriu ir prieinamu indeksu pagrįstiems sandoriams, kai pagrindinės sudėtinės dalys yra identiškos toms dalims, kurios sudaro tų dalių, kuriomis plačiai prekiaujama, indeksą, arba kai jos yra kiti parduodami vertybiniai popieriai, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas; arba

7.2. sindikuotosioms paskoloms, įsigytoms gautinoms sumoms arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriams, kai šios priemonės nenaudojamos 2 punkte nurodytam pakeitimui vertybiniais popieriais formuoti ir (arba) apdrausti.

8. Prieš investuodami ir, jei reikia, vėliau bankai turi patvirtinti Lietuvos bankui, kad visapusiškai ir iki galo yra susipažinę su visomis savo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, yra įgyvendinę peržiūros ir registravimo politiką ir procedūras, tinkamas pagal jų prekybos knygą ir ne prekybos knygą bei atitinkančias jų pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų rizikos pobūdį. Šiuo tikslu bankas privalo fiksuoti ir analizuoti:

8.1. iniciatorių arba rėmėjų pagal 2 punkto nuostatas atskleistą informaciją, kurioje nurodoma jų nuolat išlaikoma grynoji pakeitimo vertybiniais popieriais dalis;

8.2. atskiras pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rizikos ypatybes;

8.3. pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų rizikos ypatybes;

8.4. su reputacija ir nuostoliais susijusią iniciatorių ir rėmėjų patirtį, įgytą sudarant pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius dėl atitinkamų pozicijų klasių;

8.5. iniciatorių, rėmėjų arba jų tarpininkų, patarėjų pareiškimus ir informaciją apie tai, kad jie deramai patikrino pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas ir, kai taikoma, paskelbtą informaciją apie pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų užtikrinimo priemonės kokybę;

8.6. metodiką ir koncepcijas, kuriomis pagrįstas užtikrinimo priemonių, skirtų pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų rizikai sumažinti, vertinimas;

8.7. politiką, kurios laikosi iniciatorius arba rėmėjas vertintojo nepriklausomybei užtikrinti;

8.8. visus struktūrinius pakeitimo vertybiniais popieriais požymius, kurie gali turėti reikšmingos įtakos banko pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rezultatams.

9. Bankas turi reguliariai atlikti tinkamą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Šiuo tikslu bankas gali remtis ECAI atliekamais testavimais nepalankiausiomis sąlygomis, tačiau tik tada, jei Lietuvos banko reikalavimu galės patvirtinti, kad prieš investuodamas ėmėsi tinkamų atsargumo priemonių patvirtindamas atitinkamas prielaidas ir sudarydamas modelius, išmano metodiką, prielaidas ir rezultatus.

10. Bankai, jei nėra iniciatoriai, rėmėjai arba pirminiai skolintojai, turi nustatyti procedūras, tinkamas pagal prekybos knygą ir ne prekybos knygą bei atitinkančias jų investicijų į pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas rizikos pobūdį, kad galėtų nuolat ir laiku stebėti informaciją, susijusią su turimų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagrindinėmis pozicijomis. Nuolat ir laiku stebima informacija:

10.1. pozicijų grupės, daugiau kaip 30, 60 ir 90 dienų pradelstų pozicijų procentinė dalis,

10.2. įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai, išankstinio mokėjimo rodikliai,

10.3. paskolos, dėl kurių pradėtas išieškojimo procesas, užtikrinimo priemonės rūšis ir užimtumas,

10.3. kredito balų dažnių pasiskirstymas arba kitos kreditingumo priemonės pagal skirtingas pagrindines pozicijas,

10.4. sektorių ir geografinė įvairovė,

10.5. paskolos ir užtikrinimo priemonių vertės santykių dažnių pasiskirstymas kartu su intervalais, kuriais lengviau atlikti tinkamą jautrumo analizę.

11. Kai pagrindinės pozicijos pačios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, bankas turi turėti šiame punkte nurodytą informaciją ne tik apie tokius pagrindinius pakeitimo vertybiniais popieriais segmentus kaip emitento pavadinimas ir kredito kokybė, bet ir apie tų pagrindinių pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų grupių ypatybes ir rezultatus.

12. Bankas turi puikiai išmanyti pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio struktūrinius ypatumus, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos jų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sandorio rezultatams, pavyzdžiui, sutartinį „iš viršaus žemyn“ (angl. „waterfall“ – „krioklio“) principu paremtą metodą ir su juo susijusias priežastis, kredito vertės padidinimą, likvidumo padidinimą, rinkos kainos limitus ir nuo konkretaus sandorio priklausomą įsipareigojimų nevykdymo sąvokos apibrėžimą.

13. Kai 8 punkte arba 10–12 punktuose, arba Lietuvos banko teisės aktuose nurodyti informacijos atskleidimo reikalavimai netenkinami tam tikru reikšmingu aspektu dėl banko kaltės, jam papildomai taikomas 250–1 250 proc. rizikos koeficiento dydis. Šis dydis nustatomas proporcingai atitinkamų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų koeficientams, taikomiems pagal IV skirsnį. Rizikos koeficiento dydis palaipsniui didinamas kiekvieną kitą kartą pažeidus deramo patikrinimo nuostatas. Atsižvelgus į 6 punkte pateiktas išimtis, tam tikrų pakeitimų vertybiniais popieriais rizikos koeficiento dydis mažinamas.

14. Bankas rėmėjas ir bankas iniciatorius pozicijoms, kurios turi būti pakeistos vertybiniais popieriais, taiko tuos pačius pagrįstus ir aiškiai apibrėžtus kredito teikimo kriterijus, kuriuos taikytų, jei pats įgytų pagrindinę poziciją. Todėl bankas rėmėjas ir bankas iniciatorius taiko tuos pačius kredito patvirtinimo ir prireikus pakeitimo, atnaujinimo ir refinansavimo procesus. Bankas turi taikyti tuos pačius analizės standartus, kuriuos taiko dalyvaudamas valdant kapitalą arba garantuotam platinimui pakeitimo vertybiniais popieriais emisijų, įsigytų iš trečiųjų šalių, atvejais, neatsižvelgiant į tai, ar toks dalyvavimas valdant kapitalą arba garantuotas platinimas turi būti įtrauktas į jų prekybos arba ne prekybos knygą.

15. Kai 14 punkto reikalavimai netenkinami, bankui neleidžiama taikyti 6 punkto nuostatų, t. y. bankas turi apskaičiuoti pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų kapitalo poreikį.

16. Bankas rėmėjas ir bankas iniciatorius investuotojams turi nurodyti pagal 2 punkto nuostatas prisiimto įsipareigojimo išlaikyti grynąją pakeitimo vertybiniais popieriais dalies dydį. Bankas rėmėjas ir bankas iniciatorius užtikrina, kad būsimi investuotojai turės galimybę lengvai susipažinti su visais reikšmingais duomenimis apie atskirų pagrindinių pozicijų kredito kokybę ir rezultatus, grynųjų pinigų srautus ir užtikrinimo priemonę, kuria padengiama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, ir su informacija, kuri būtina norint atlikti visapusiškus ir gerai pagrįstus grynųjų pinigų srautų ir užtikrinimo priemonių, kuriomis padengiamos pagrindinės pozicijos, verčių testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Tuo tikslu reikšmingi duomenys parengiami atsižvelgus į pakeitimo vertybiniais popieriais terminą ir, kai tinkama, į pakeitimo vertybiniais popieriais pobūdį.

17. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. šio priedo nuostatos taikomos pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams, sudarytiems po 2011 m. sausio 1 d. Nuo 2014 m. gruodžio 31 d. šio priedo nuostatos taikomos esamam pakeitimui vertybiniais popieriais, kai naujos pagrindinės pozicijos pridedamos arba pakeičiamos jų pakaitalais po tos datos.

18. Lietuvos bankas gali nuspręsti laikinai netaikyti 2 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų bendrų rinkos likvidumo sunkumų laikotarpiais.

_________________

Kapitalo pakankamumo skaičiavimo

bendrųjų nuostatų

14 priedas

(Lietuvos banko valdybos

2010 m. spalio 21 d. nutarimo

Nr. 03-127 redakcija)

TARPUSAVYJE SUSIJUSIŲ KLIENTŲ GRUPĖS NUSTATYMAS SIEKIANT RIBOTI DIDELIŲ POZICIJŲ RIZIKĄ

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Dokumente nustatyta, kaip turi būti suprantama Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų 4.19 punkte apibrėžta sąvoka „tarpusavyje susijusių klientų grupė“ siekiant riboti didelių pozicijų riziką.

2. Dokumentas parengtas atsižvelgus į Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto 2009 m. gruodžio 11 d. Peržiūrėto didelių pozicijų režimo įgyvendinimo gairėse (angl. CEBS Guidelines on the implementation of the revised large exposures regime) pateiktas rekomendacijas.

3. Priedo II dalyje apibrėžti reikalavimai, kuriais remdamasis bankas nustato, ar du arba daugiau asmenų sudaro tarpusavyje susijusių klientų grupę dėl kontrolės ryšių, tarpusavio ekonominės priklausomybės arba bendro svarbiausio finansavimo šaltinio ir dėl to vertinami kaip vienas skolininkas skaičiuojant dideles pozicijas.

4. Priedo III dalyje apibrėžti specifiniai metodai, kuriuos naudoja bankas, spręsdamas, ar du arba daugiau asmenų, iš kurių bent vienam priskiriama schemos pagrindinio turto pozicija, sudaro tarpusavyje susijusių klientų grupę su kitais banko klientais.

II. TARPUSAVYJE SUSIJUSIŲ KLIENTŲ GRUPĖS NUSTATYMO REIKALAVIMAI

5. Du arba daugiau asmenų laikomi tarpusavyje susijusių klientų grupe ir vertinami kaip vienas skolininkas siekiant riboti didelių pozicijų riziką, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

5.1. sąsaja atsiranda dėl vieno asmens tiesioginės arba netiesioginės kito asmens kontrolės, t. y. asmenys yra susiję globojančios (patronuojančios) įmonės ir kontroliuojamos įmonės santykiais, įskaitant atvejus, kai kontroliuojama įmonė valdoma bendrai (t. y. kontroliuojama dviejų arba daugiau sutarties šalių) remiantis sudarytomis sutartimis arba steigimo dokumentuose esamomis nuostatomis;

5.2. sąsaja atsiranda dėl tiesioginės asmenų tarpusavio ekonominės priklausomybės (pavyzdžiui, priklausomybė nuo tų pačių išteklių arba tų pačių svarbių užsakovų) arba dėl bendro svarbiausio finansavimo šaltinio, įskaitant paskolas, nepanaudotas kreditavimo galimybes arba savitarpio finansinę paramą.

6. Bankas, siekdamas nustatyti, ar du arba daugiau asmenų yra tarpusavyje susiję kontrolės ryšiais, vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme pateiktais apibrėžimais ir šiais papildomais kriterijais:

6.1. kontrolė yra ir tada, kai asmuo neturi daugumos įmonės dalyvių balsavimo teisių arba netgi nėra įmonės dalyvis, tačiau yra požymių, rodančių, kad jis veiksmingai daro lemiamą įtaką priimant įmonei reikšmingus sprendimus dėl:

6.1.1. veiklos pobūdžio pakeitimo siekiant iš to turėti naudos;

6.1.2. pelno arba nuostolio pervedimo;

6.1.3. daugumos administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių išrinkimo arba nušalinimo;

6.1.4. daugumos įmonės dalyvių balsavimo teisių panaudojimo;

6.1.5. valdymo koordinavimo su kitomis įmonėmis siekiant bendrų tikslų, ypač tada, kai tie patys fiziniai asmenys dalyvauja dviejų arba daugiau įmonių valdymo organų veikloje.

6.2. Kai vienas iš banko klientų yra kitų dviejų atskirų banko klientų bendrai valdoma įmonė (t. y. jų valdoma įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis pasiskirsčiusi santykiu 50:50), ji įtraukiama bent į dvi tarpusavyje susijusių klientų grupes. Ta pati nuostata galioja ir tada, kai vienas iš banko klientų, kuris yra kitos įmonės dalyvis, sudaręs sutartis su kitais šios įmonės dalyviais, gauna daugumą šios įmonės dalyvių balsavimo teisių, taigi ją kontroliuoja.

6.3. Kiekvienam dėl kontrolės ryšių tarpusavyje susijusių klientų grupės nariui suteiktos pozicijos visa vertė įtraukiama skaičiuojant tarpusavyje susijusių klientų grupės poziciją, neatsižvelgiant į formaliai valdomą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.

7. Du arba daugiau asmenų laikomi tarpusavyje susijusių klientų grupe dėl kontrolės ryšių, jei neįrodyta priešingai. Du arba daugiau asmenų laikomi atskirais klientais:

7.1. jei bankas sugeba įrodyti, kad asmenų ryšiai, turintys formalios kontrolės požymių, iš tikrųjų tokie nėra, pavyzdžiui, kai valdoma įstatinio kapitalo dalis nesuteikia balsavimo teisių ir nėra kitų kontrolės požymių;

7.2. jei įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įmonės veiklą, tiesiogiai valdo centrinė valdžia arba regioninės valdžios ir vietos valdžios subjektai, kurių pozicijoms pagal IV skyriaus I skirsnį priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas. Tačiau, kai tokia įmonė turi savo kontroliuojamų įmonių, jos vertinamos kaip vienas skolininkas.

8. Bankas, siekdamas nustatyti, ar du arba daugiau asmenų sudaro tarpusavyje susijusių klientų grupę dėl tarpusavio ekonominės priklausomybės ryšių, turi įvertinti, ar jų tarpusavio verslo ryšiai yra tokie glaudūs, kad vienam iš jų patyrus rimtų finansinių sunkumų (pavyzdžiui, tapus nemokiam), kitas nesugebėtų surasti naujo verslo partnerio arba užsakovo, kuris pakeistų pirmąjį, arba kompensuoti patirtus reikšmingus nuostolius, keliančius grėsmę jo paties veiklos tęstinumui, kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, mažinant veiklos sąnaudas arba keičiant veiklos pobūdį. Tuo tarpu sąsaja, atsirandanti dėl klientų verslo koncentracijos tame pačiame geografiniame arba ūkio sektoriuje rizikos, pavyzdžiui, veiklos sutelkimo tam tikroje geografinėje vietovėje arba dalyvavimo gaminant tos pačios rūšies produkciją, kuri vienodai veikia visus tame sektoriuje veikiančius subjektus, nelaikoma tarpusavio ekonominės priklausomybės požymiu siekiant riboti didelių paskolų riziką. Neapsiribojant toliau pateikiamu sąrašu, susijusiais dėl tarpusavio ekonominės priklausomybės gali būti laikomi šie asmenys: paskolos gavėjas ir garantijos (laidavimo) teikėjas, kai jo prisiimti garantiniai įsipareigojimai yra tokie reikšmingi, kad juos įvykdžius kiltų grėsmė garantuotojo (laiduotojo) mokumui; gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto savininkas ir šio turto nuomotojas, iš kurio savininkas gauna pagrindinę nuomos pajamų dalį; produkcijos (paslaugų) gamintojas (teikėjas) ir pagrindinis šios produkcijos (paslaugų) užsakovas; klientai, turintys tokią pačią vartotojų bazę, kurią sudaro nedaug vartotojų, o naujų vartotojų radimo galimybės ribotos; klientai, kurių tarpusavio sąsają pripažino kitas bankas; mažmeninėje bankininkystėje – paskolos gavėjas ir jo sutuoktinis arba kitas bendraskolis, kuris pagal paskolos sutartyje nustatytas sąlygas solidariai įsipareigoja grąžinti paskolą ir pan.

9. Bankas, siekdamas nustatyti, ar du arba daugiau asmenų sudaro tarpusavyje susijusių klientų grupę dėl priklausomybės nuo to paties svarbiausio finansavimo šaltinio, turi įvertinti, ar jiems kiltų rimtų sunkumų prireikus netgi su didesnėmis sąnaudomis rasti alternatyvų finansavimo šaltinį, pavyzdžiui, tada, kai naudojamasi tos pačios investicijų arba lėšų finansavimo institucijos paslaugomis, panaši pagrindinio turto pozicijų struktūra ir pan. Ši nuostata netaikoma, kai finansuojama naudojant vertybinių popierių rinkos priemones (pavyzdžiui, keli klientai platina skolos vertybinius popierius toje pačioje rinkoje) arba kai kelios mažos ir vidutinės įmonės naudojasi to paties komercinio banko paslaugomis, nes jis veikia toje pačioje, kaip ir įmonės, geografinėje vietovėje.

III. SCHEMŲ POZICIJŲ VERTINIMAS NUSTATANT TARPUSAVYJE SUSIJUSIŲ KLIENTŲ GRUPĘ

10. Bankas, siekdamas nustatyti, ar du arba daugiau asmenų, iš kurių bent vienam priskiriama schemos pagrindinio turto pozicija, sudaro tarpusavyje susijusių klientų grupę su kitais banko klientais ir dėl to turi būti vertinami kaip vienas skolininkas siekiant riboti didelių pozicijų riziką, naudoja šiuos metodus arba jų derinį:

10.1. išsamų schemos pagrindinio turto pozicijų vertinimą (angl. full look-through), kai bankas identifikuoja ir nuolatos stebi visas schemos pagrindinio turto pozicijas ir priskiria jas atitinkamiems skolininkams. Tai yra labiausiai rizikai jautrus vertinimo metodas, taikomas schemoms, kurių didžiausia pagrindinio turto pozicija yra lygi arba didesnė negu 5 proc. viso schemos turto. Šis metodas gali būti netaikomas schemoms, kurių rizika pakankamai išskaidyta ir didžiausia pagrindinio turto pozicija neviršija 5 proc. viso schemos turto (arba 1,25 proc. banko kapitalo). Tokiu atveju schemos pozicija laikoma atskiro skolininko pozicija;

10.2. dalinį schemos pagrindinio turto pozicijų vertinimą (angl. partial look-through), kai bankas dėl informacijos trūkumo visiškai identifikuoja tik dalį jam žinomų schemos pagrindinio turto pozicijų ir priskiria jas atitinkamiems skolininkams. Tokiu atveju likusios schemos pagrindinio turto pozicijos laikomos neidentifikuotomis pozicijomis, kurios vertinamos pagal 10.3 punktą. Šis metodas naudojamas, kai neįmanoma pritaikyti išsamaus vertinimo metodo;

10.3. neidentifikuotų pozicijų vertinimą, kuris taikomas visoms neidentifikuotoms schemų pagrindinio turto pozicijoms ir schemų, kurioms bankas netaiko išsamaus arba dalinio vertinimo metodo, pozicijoms, kai schemos rizika nepakankamai išskaidyta, t. y. didžiausia schemos pozicija yra lygi arba didesnė negu 5 proc. viso schemos turto. Visos neidentifikuotos pozicijos laikomos vienos schemos, t. y. atskiro skolininko, pozicija.

10.4. struktūrinį vertinimą, kuris gali būti taikomas, jeigu bankas, remdamasis kolektyvinio investavimo subjektui suteiktais įgaliojimais, užtikrina, kad schemos pagrindinio turto pozicijos nėra tarpusavyje susijusios su kitomis tiesioginėmis arba netiesioginėmis banko klientų pozicijomis (įskaitant kitas schemų pozicijas), viršijančiomis 2 proc. banko kapitalo. Tokiu atveju schemos pozicija gali būti laikoma atskiro skolininko pozicija, t. y. bankas privalo įvertinti schemos pagrindinio turto pozicijų galimą tarpusavio sąsają tik su tomis kitų banko klientų pozicijomis, kurios viršija 2 proc. banko kapitalo.

11. Bankas turi įvertinti ne tik schemos pagrindinio turto pozicijų, bet ir pačios schemos riziką. Todėl investicijos į vieną schemą (įskaitant grupę neidentifikuotų pozicijų) laikomos vieno skolininko pozicija, kuriai taikomas maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui normatyvas.

12. Kai taikant 10 punkte nurodytus metodus reikia nustatyti, ar laikomasi rizikos išskaidymo kriterijaus (ar didžiausia schemos pagrindinio turto pozicija neviršija 5 proc. visos schemos turto) fondų fonduose, gali būti vertinamos fondų fondo pagrindinio turto pozicijos.

13. Schemos pozicija skaičiuojant dideles pozicijas įtraukiama proporcingai banko dalyvavimui schemoje.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14. Banke įdiegtos procedūros, skirtos identifikuoti ir stebėti tarpusavyje susijusius klientus, turi būti integruotos į kredito rizikos valdymo sistemą vadovaujantis Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 (Žin., 2008, Nr. 127-4888).

_________________

7001 forma patvirtinta

Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138

(Lietuvos banko valdybos 2010 m. spalio 21 d.

nutarimo Nr. 03-127 redakcija)

_________________________________

(banko pavadinimas)

_____________________________________________

(kodas, adresas, tel., faks.)

Lietuvos banko

Kredito įstaigų priežiūros departamentui

kodas 1200

Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius

Pateikimo terminas iki mėnesio 11 d.

Periodiškumas kas mėnesį

MAKSIMALIOS POZICIJOS vertės vienam skolininkui IR DIDELIŲ pozicijų ATASKAITA

__________________ Nr. __________

(data)              

A lentelė

Banko kapitalas __________________________

tūkst. Lt

Skolininko identifikavimas			Pozicijos vertė iki kredito riziką mažinančių priemonių pritaikymo										Kredito užtikrinimo priemonės rūšis			Pozicijos vertė po kredito riziką mažinančių priemonių pritaikymo
Skolininko (kliento arba tarpusavyje susijusių klientų grupės) kodas	Institucija	Skolininko (kliento arba tarpusavyje susijusių klientų grupės) pavadinimas	Bankinės ir prekybos knygos apskaitinė vertė prieš vertės tikslinimus (5+6+7+8)	Pozicijos apskaitinė vertė prieš vertės tikslinimus				(-) Vertės tikslinimų suma	Pozicijos grynoji vertė		Bankinės ir prekybos knygos  pozicijos  grynosios vertės  (10) ir banko kapitalo santykis (%)	Bankinės knygos pozicijos   grynosios  vertės  (11) ir banko kapitalo santykis (%)	(-) Netiesioginės kredito užtikrinimo priemonės	(-) Tiesioginės kredito užtikrinimo priemonės	(-) Pripažįstamas nekilnojamasis turtas	Pozicijos vertė, atsižvelgus į kredito užtikrinimo priemones (10+14+15+16)	(-) Pozicijų, kurioms netaikomas  maks. pozicijos vertės vienam skolininkui normatyvas, vertė	Bankinės ir prekybos knygos pozicijos vertė po visų kredito riziką mažinančių priemonių pritaikymo (17+18)	Bankinės knygos pozicijos  vertė po visų kredito riziką mažinančių priemonių pritaikymo	Bankinės ir prekybos knygos pozicijos  vertės po  visų kredito riziką  mažinančių priemonių pritaikymo (19) ir banko kapitalo santykis (%)	Bankinės knygos pozicijos  vertės po  visų kredito riziką mažinančių priemonių pritaikymo (20) ir banko kapitalo santykis (%)
				Turto pozicijos	Išvestinės finansinės priemonės	Nebalansinės pozicijos	Netiesioginės pozicijos		Bankinė ir prekybos knyga iš viso (4+9)	Bankinė knyga
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20	21	22
IŠ VISO:	x	x

B lentelė

Tarpusavyje susijusių klientų grupės identifikavimas
Tarpusavyje susijusių klientų grupės kodas	Individualus kiekvieno asmens, priklausančio tarpusavyje susijusių klientų grupei, kodas	Institucija	Asmens, priklausančio tarpusavyje susijusių klientų grupei, pavadinimas	Bankinės ir prekybos knygos pozicijos grynoji vertė iki kredito riziką mažinančių priemonių pritaikymo	Bankinės ir prekybos knygos pozicijos vertė po visų kredito riziką mažinančių priemonių pritaikymo
1	2	3	4	5	6

.................................................                        ...................                   ...................................

(Vadovo pareigų pavadinimas)                           (Parašas)                         (Vardas, pavardė)

                                                                        ...................                   ...................................

Vyriausiasis buhalteris (buhalteris)                    (Parašas)                         (Vardas, pavardė)

................................................................

(Vykdytojo vardas ir pavardė, telefonas)

_________________