LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL KAI KURIŲ KENKSMINGŲ AUGALAMS IR AUGALINIAMS PRODUKTAMS ORGANIZMŲ FITOSANITARINĖS KONTROLĖS IR FITOSANITARIJOS PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO

 

2002 m. birželio 27 d. Nr. 240

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 113-3285) 4 straipsnio 3 ir 6 dalimis, 8 straipsniu bei vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 (Žin., 2002, Nr. 25-910) patvirtintus Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų planus (priemonės kodas 3.7.4.2.2-T3):

Tvirtinu (pridedamus):

1. Kaliforninio skydamario (Quadraspidiotus perniciosus Comst.) fitosanitarinės kontrolės ir fitosanitarijos priemonių taikymo tvarką.

2. Pietinių lapsukių (Cacoecimorpha pronubana Hb.) fitosanitarinės kontrolės ir fitosanitarijos priemonių taikymo tvarką.

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 240

 

KALIFORNINIO SKYDAMARIO (QUADRASPIDIOTUS PERNICIOSUS COMST.) FITOSANITARINĖS KONTROLĖS IR FITOSANITARIJOS PRIEMONIŲ TAIKYMO TVARKA

 

1. Ši tvarka parengta remiantis Tarybos 1969 m. gruodžio 8 d. direktyva 69/466/EEB dėl kaliforninio skydamario kontrolės.

2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos ir apibrėžimai:

Kenkėjas – vabzdžių rūšis (kaliforninis skydamaris – Quadraspidiotus perniciosus Comst., kenksmingas organizmas, kuris kenkia ir padaro žalą ekonomiškai svarbiems žemės ūkio augalams.

Sklypas – teritorija, kurioje auginami žemės ūkio augalai.

Pasodybinis sklypas – teritorija su žemės ūkio augalais aplink sodybas, teritorija su sodo bendrijos sklypais, kurių vieno dydis 0,06 – 0,12 ha.

Kenkėjo nustatymas – kenkėjo apibūdinimas (diagnozavimas) su įrašymu į patvirtinantį dukumentą (ekspertizės liudijimą);

Židinys – teritorija, kurioje paplitęs kenksmingas organizmas (kenkėjas).

Apsauginė juosta – teritorija, kuri juosia karantininio kenkėjo židinį 3 km nuo židinio ribos.

Židinio panaikinimas – kai sklype, buvusiame kenkėjo židinyje, kaliforninio skydamario kenkėjas neaptinkamas iš eilės 3 metus ir kai Valstybinė augalų apsaugos tarnyba raštu patvirtina, kad kenkėjo židinys panaikintas.

3. Ši tvarka apibrėžia fitosanitarinę kontrolę ir fitosanitarinių priemonių taikymą kaliforninio skydamario (Quadraspidiotus perniciosus Comst.) puolamiems sodų, medelynų ir kitų želdynų augalams (vaismedžiams, dekoratyviniams augalams). Svarbiausi iš jų: Acer L. (klevai), Cotoneaster E. (kauleniai), Crataegus L. (gudobelės), Cydonia Mill. (cidonijos), Euonymus L. (ožekšniai), Fagus L. (bukas), Juglans L. (riešutmedžiai), Ligustrum L. (ligustrai), Malus Mill. (obelys), Populus L. (tuopos), Prunus L. (slyvos, abrikosai, persikai), Pyrus L. (kriaušės), Ribes L. (serbentai, agrastai), Rosa L. (erškėčiai, rožės), Salix L. (karklai, gluosniai), Sorbus L. (šermukšniai), Syringa L. (alyvos), Tilia L. (liepos), Ulmus L. (guobos, skirpstai, vinkšnos), Vitis L. (vynmedžiai).

4. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba (toliau – tarnyba) atsakinga už šios tvarkos, įgyvendinimą.

5. Tarnyba kontroliuoja, kad:

5.1. užpulti augalai šeimininkai, jų dalys, įskaitant šviežius vaisius, nebūtų įvežami, pervežami, parduodami ar laikomi;

5.2. augalų, jų dalių, įskaitant šviežius vaisius, siuntos su aptiktais juose kaliforniniais skydamariais būtų sunaikinamos arba grąžinamos į šalį siuntėją;

5.3. židinyje nebūtų dauginami, auginami, persodinami ar laikomi užpulti augalai, vaisiai ir kitos augalų dalys;

5.4. židiniuose bei apsauginėse juostose kaliforninio skydamario augalai šeimininkai būtų oficialiai kontroliuojami, šiuos tikrinant bent kartą per metus;

5.5. būtų tinkamai dezinsekuojamos darbo priemonės (technika, tara, įrankiai, apranga), naudotos kenkėjo židinyje.

6. Kaliforninis skydamaris aptinkamas pagal šios tvarkos priede patvirtintus metodus: vizualinį – tiesioginės apžiūros ir cheminį – viliojimo feromonais.

7. Tarnyba, nustačiusi kenkėją:

7.1. užpultame sklype apibrėžia kaliforninio skydamario židinį bei apsauginę juostą, tai paženklina plane/schemoje. Kenkėjo židinys nustatomas, kai bent vienas kaliforninio skydamario individas pastebimas nors ant vieno augalo tame sklype;

7.2. supažindina sklypo, kuriame nustatytas židinys, savininką ar jo įgaliotą asmenį su fitosanitariniais reikalavimais;

7.3. užtikrina, kad kaliforninio skydamario židiniuose užpulti augalai būtų sunaikinti, o kiti neužpulti židinyje tos pačios rūšies augalai bei augantys apsauginėse juostose potencialūs augalai šeimininkai būtų tinkamai apdoroti, tai yra, kenkėjai oficialiai kontroliuojami ir neleidžiama jiems plisti;

7.4. užtikrina, kad nebūtų prekiaujama, išvežama ar laikoma augalų dalys, įskaitant vaisius, užpultos kaliforninio skydamario, šie taip pat sunaikinami;

7.5. užtikrina, kad visi neužpulti įsišakniję augalai šeimininkai, augę kaliforninio skydamario židinyje, bei šių augalų dalys, skirtos dauginti ir auginti, būtų persodinami tik židinių teritorijoje. Išvežti tokius augalus iš minėtos teritorijos galima tik po to, kai židinys oficialiai panaikinamas.

8. Fitosanitarinės priemonės, išvardintos šios tvarkos 7 punkte, nebetaikomos, jeigu kaliforninis skydamaris neaptinkamas iš eilės 3 metus, tai yra židinys oficialiai panaikinamas.

9. Draudžiama įvežti, laikyti gyvus kaliforninius skydamarius bei kaliforninius skydamarius su jų augalais šeimininkais, išskyrus žemės ūkio ministro patvirtintus atvejus fitosanitariniams bandymams, mokslo tyrimams, kurie netrukdys kaliforninį skydamarį kontroliuoti ir nesudarys galimybės šiam kenkėjui plisti.

______________

 

Kaliforninio skydamario fitosanitarinės

kontrolės ir fitosanitarijos priemonių taikymo

tvarkos priedas

 

KALIFORNINIO SKYDAMARIO (QUADRASPIDIOTUS PERNICIOSUS COMST.)APTIKIMO IR KOVOS SU JUO METODAI

 

I. KALIFORNINIO SKYDAMARIO APRAŠYMAS

 

1. Kaliforninis skydamaris (Quadraspidiotus perniciosus Comst.) – tai smulkus (1–2 mm) vabzdys, kurio suaugęs patinas geltonai oranžinės spalvos su viena pora sparnų, 10 narelių antenomis, akimis, trimis poromis kojų, burnos organai neišsivystę. Patelės kūnas geltonas, apvalainas, be kojų, sparnų ir akių, tačiau gerai išlavėjęs duriamasis-siurbiamasis burnos aparatas. Jos kūnas iš viršaus apgaubtas tamsiai pilku skydeliu, dažnai šio spalva panaši į augalo šeimininko. Patelės gyvavedės, vislumas įvairuoja nuo 50 iki 400 lervų.

2. Lervos ir jų vystymasis:

2.1. pirmos stadijos lervos (pronimfos) judrios, vadinamos dar klajoklėmis. Jos su trimis poromis kojų, paprastosiomis akelėmis prie antenų pamatų, dydis – 0,3 mm ilgio ir 0,14–0,19 mm pločio. Būtent klajoklės gali persikelti nuo vieno augalo ant kito. Susiradusios tinkamą vietą (tai trunka nuo kelių iki keliolikos valandų), šios lervos durklu prisitvirtina prie augalo paviršiaus ir apsigobia plonu balsvu skydeliu, kuris netrukus tankėja ir tamsėja. Tokios lervos žiemoja iki pavasario. Būtent pronimfos atsparios šalčiams ir lengvai pakelia ilgalaikę žemą temperatūrą. Peržiemojusios lervos toliau vystosi, kai vidutinė paros temperatūra pavasarį siekia 7,3oC;

2.2. jeigu pronimfa nežiemoja, tai maždaug po 7–8 parų nuo prisisiurbimo, kai kūnas padidėja ir nebetelpa po skydeliu, lerva neriasi ir virsta I nimfa – II vystymosi stadija, kurioje galima pastebėti akivaizdžius būsimų patelių ir patinų skirtumus:

2.2.1. patelių skydelis apvalainas, o patinėlių – pailgas;

2.2.2. patelės po pirmo nėrimosi, kurio trukmė 10–12 parų nebeturi kojų, akelių ir antenų, tada lerva antrą kartą neriasi ir virsta patele-suaugėliu;

2.2.3. patinai – I nimfos su akimis, kojų, sparnų ir antenų užuomazgomis, praėjus 2 paroms, lervos neriasi ir virsta II nimfomis, apie 1 mm ilgio, blyškiai gelsvos su raudonomis akimis, kojomis ir neišsivysčiusiais sparnais;

2.2.3.1. po 6 parų II nimfos neriasi ir virsta 4-os stadijos lervomis – netikrosiomis lėliukėmis;

2.2.3.2. praėjus dar 4–5 paroms iš tų lėliukių, tūnančių po skydeliais, virsta patinai suaugėliai be burnos aparato;

2.3. visų stadijų lervų, išskyrus patinų 4-ąją, burnos aparatai duriamieji-siurbiamieji, gerai išlavėję.

3. Kaliforninio skydamario patinų ir patelių (iki apvaisinimo) vystymosi trukmė vienoda – 30–32 paros.

4. Esminis skirtumas tarp kaliforninio skydamario patinų ir patelių – suaugėlių gyvenimo trukmė – patinai, praėjus keliolikai valandų po patelių apvaisinimo, žūva, o patelės po to dar mėnesį intensyviai maitinasi, brandina kiaušinius.

5. Patelių viduje susiformavus lervoms, pastarosios išsirita iš kūno po 6–8 vienu metu. Tokį kiekį lervų patelės išleidžia keliolika kartų per 1,5–2 mėn., iš viso apie 50–400 lervų, ir tik po to natūraliai baigia gyventi. Patelės gyvenimo trukmė įvairuoja nuo 60 iki 120 parų.

6. Priklausomai nuo klimato per metus susiformuoja nevienodas kiekis kenkėjų generacijų (kartų).

7. Kaliforninis skydamaris gyvena kolonijomis ant augalų stiebų, šakų, lapų ir vaisių. Kenkėjai, siurbdami sultis, išsekina augalus, medelių žievė plyšta ir apmiršta, lapai per anksti nudžiūva ir nukrinta, sumažėja prieaugis, išsikraipo ir nudžiūva ūgliai, susmulkėja ir deformuojasi vaisiai. Stipriai pakenkti medžiai žūva, jauni medeliai teišgyvena 2–3 metus.

8. Vietose, kur šio skydamario lervos prisisiurbia, augalo audinys parausta. Apvali raudona dėmė aiškiai matyti ant vaisių, taip pat pašalinus dalį žievės ant luobo ir kambio. Pažeidimo vietose formuojasi kamštinis audinys, tokie ploteliai ilgainiui apmiršta. Vaisiuose, po skydamarių poveikio, lieka duobelės. Šie pakenkimo požymiai panašūs į kitų skydamarių, todėl būtina aptikti patį kenkėją.

9. Kaliforninis skydamaris yra plačiai paplitęs: kadangi jis yra atsparus nepalankioms aplinkos sąlygoms – išgyvena esant tiek žemai (-50oC), tiek ir aukštai temperatūrai (+ 45oC), tiek gausiems (2400 mm per metus) krituliams, tiek ir menkiems (564 mm per metus) krituliams, tiek nedidelei santykinei drėgmei (30%), tiek ir pakankamai drėgnai aplinkai (90%); kadangi šis vabzdys polifagas – jo augalai šeimininkai apima 270 rūšių iš 84 botaninių šeimų.

10. Kenkėjas yra paplitęs beveik visose Europos šalyse.

11. Kaliforninis skydamaris gali plisti dviem būdais:

11.1. pasyviu:

11.1.1. su sodinamaisiais augalais ar jų dalimis, nesilaikant fitosanitarinių reikalavimų;

11.1.2. su netinkamai apdorota ir naudota židinyje įranga ar apranga;

11.1.3. gali būti pernešami paukščių ar vėjo;

11.2. aktyviu – paties kaliforninio skydamario migracija.

 

II. KALIFORNINIO SKYDAMARIO APTIKIMO METODIKOS

 

12. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos pareigūnas (toliau – pareigūnas) apžiūri augalus ir ieško kenkėjų, apžiūros rezultatai surašomi tikrinimo išvadose.

13. Kaliforninis skydamaris aptinkamas vizualiai apžiūrint kenkėjo puolamus augalus, ypač obelis, slyvas, kriaušes, persikus, serbentus bei rožes, arba naudojant feromonines gaudykles.

14. Vizualinės apžiūros būdas:

14.1. tiesiogiai apžiūrint augalus, ieškoma augalų pažeidimo požymių (raudonos dėmės, trūkusi žievė, džiūstantys ūgliai ir šakutės, medžio viršūnės ir šakutės be lapų vegetacijos laikotarpiu, vaisiai su duobutėmis) ir kenkėjų – kamienai stebimi su didinamuoju stiklu, nes šių vabzdžių skydeliai panašios spalvos; vaisių (obuolių ir panašių) įdubimai ties vaiskočiu ir žiedsosčiu taip pat stebimi su didinamuoju stiklu;

14.2. jeigu kenkėjas nebuvo anksčiau aptiktas:

14.2.1. vienarūšių augalų soduose, kai vaismedžių plotas didesnis negu 10 ha, apžiūrimi 5% augalų, iki 10 ha – 10% augalų, pasodybiniuose sklypuose – nuo 50 iki 100%;

14.2.2. tiriant dekoratyvinius augalus ir miško lapuočius dideliuose parkuose ir stambiuose žemių masyvuose, apžiūrima 1% medžių ir krūmų;

14.2.3. rekomenduojama vidutinė augalų apžiūros norma, kuri priklauso nuo sklypų atstumo ir susodintų augalų tankumo, vienam pareigūnui per dieną:

14.2.3.1. 150 – 200 obelų, kriaušių, slyvų, persikų sodinukų medelyne;

14.2.3.2. 30 – 35 motininių medžių;

14.2.3.3. 100 – 150 medžių pramoniniame sode, kai stebima 100% augalų;

14.2.3.4. 60 – 65 medžiai pramoniniame sode, kai stebima 10% augalų;

14.2.3.5. 150 – 200 medelių iki 10 metų jaunuose žemaūgiuose soduose;

14.2.3.6. 120 – 150 medžių pasodybiniuose sklypuose.

14.3. augalus apžiūrėti rekomenduojama nuo ankstyvo pavasario pradžios iki vėlyviausių vaisių derliaus nuėmimo;

14.4. medelynuose ir želdynuose augalai apžiūrimi, kai jie būna ir be lapų.

15. Augalai turi būti apžiūrimi:

15.1. kartą per metus – mokslo tiriamuosiuose plotuose, medelynuose, soduose ar želdynuose, kuriuose buvo aptiktas kaliforninis skydamaris, bei šių apsauginėse juostose. Sklypuose, kuriuose aptikti ir lokalizuoti kaliforninio skydamario kenkėjo židiniai, turi būti apžiūrimi visi augalai, o sklypuose, esančiuose apsauginėje juostoje, apžiūrima 50% augalų 1 kilometro spinduliu nuo židinio ribos, ir po 10% – 2–3 kilometrų spinduliu nuo židinio ribos;

15.2. kartą per dvejus metus – sklypuose, kuriuose neaptiktas kaliforninis skydamaris, tačiau esančiuose arti (5 – 10 km) šio kenkėjo židinio ar besiribojančiuose su židinio apsaugine juosta;

15.3. kartą per trejus metus – sklypuose, kuriuose neaptiktas kaliforninis skydamaris, bei nesančiuose arti šio kenkėjo židinio apsauginės juostos.

16. Per apžiūrą aptikti kaliforniniai skydamariai arba kenkėjai, įtariami su šios rūšies požymiais, turi būti pareigūno siunčiami į tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją (toliau – laboratoriją) ekspertizei.

17. Kenkėjų pavyzdžių pamėmimas:

17.1. nuo kamieno ar pagrindinių šakų žievės nupjaunamas 4 cm² gabalėlis su skydamariais taip, kad likusi gyva kambio dalis būtų nepažeista. Nupjautas žievės gabalėlis suvyniojamas į drėgną filtrinį popierių, įdedamas į plastikinį maišelį ar sandarią plastikinę dėžutę, ant kurios priklijuojamas lapelis su registruotos etiketės numeriu (toliau – etiketuojama) ir pridedama etiketė;

17.2. jeigu aptinkami kenkėjai ant šakučių, tai 20–25 cm ilgio gabalėlis jos nukerpamas ir supakuojamas analogiškai aprašytam žievės mėginiui, paketas etketuojamas ir pridedama etiketė;

17.3. jei šie vabzdžiai aptinkami ant vaisių, tai kenkėjai su visu vaisiu supakuojami, paketas etiketuojamas ir pridedama etiketė.

18. Be vizualinės kenkėjo užpuolamų augalų kultūrų apžiūros kaliforniniam skydamariui aptikti, gali būti naudojamos feromoninės gaudyklės, tai cheminis-viliojimo feromonais metodas:

18.1. nuvykus į tiriamąją vietą sumontuojama nauja gaudyklė, ant kurios išorinės pusės priklijuojamas lapelis su užrašu:

18.1.1. tarnybos pavadinimas („Valstybinė augalų apsaugos tarnyba“);

18.1.2. tarnybos regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto pavadinimas;

18.1.3. tarnybos regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto adresas;

18.1.4. kenkėjų tyrimas;

18.1.5. tyrimo data (pradžia ir pabaiga);

18.1.6. gaudyklės numeris;

18.1.7. perspėjimas („nuodai!“);

18.2. į gaudyklės vidų įdedamas klijų įdėklas. Su pincetu išimamas vienas feromonų skleidėjas ir pastatomas ant klijų įdėklo per vidurį storuoju (kartais uždaruoju) galu į apačią. Jeigu gaudyklė be įdėklo, skleidėjas talpinamas ant dugno padengto klijais;

18.3. gaudyklės kabinamos po vieną ant karties ar vieno medžio šakų vainiko žmogaus galvos aukštyje ir ne arčiau nei 50 metrų atstumu. Vienos gaudyklės pakanka 2–2,5 ha ploto ištirti. Jei sklypas pakankamai didelis, o gaudyklių nepakanka, mažiausias leistinas jų kiekis – du vienetai. Gaudyklės kabinamos 4–6 savaitėms, tikrinamos kas savaitę. Aptikus skydamarių patinų, gaudyklė gali būti nukabinama tik pareigūno, anksčiau nustatyto laiko ir atitinkamai parengta (žr. 19.5 punktą), siunčiama jo į laboratoriją;

18.4. po gaudyklės pakabinimo panaudotą įpakavimo maišelį, kuriame buvo skleidėjas, būtina išgabenti iš tiriamos teritorijos ir sunaikinti. Po darbo būtina rankas ir veidą nuplauti su muilu, o drabužius išvėdinti;

18.5. pasibaigus tyrimo laikotarpiui, panaudoti feromono skleidėjai nuimami nuo klijų įdėklo (dugno) ir įdedami į maišelį, kuris sunaikinamas (sudeginamas). Įdėklo antrojoje pusėje (kur nėra klijų) priklijuojame lapelį, su registruotos etiketės numeriu. Klijų įdėklas nesulenkiamas ir įdedamas į dėžutę su etikete. Jei susidaro keli įdėklai, pastarieji būtinai turi būti perskiriami polistirolo gabalėliais, kad nesuliptų. Dėžutė su mėginiais pareigūno siunčiama į laboratoriją rūšiai nustatyti. Jeigu gaudyklė be įdėklo (suteptas klijais dugnas iš vidinės pusės), ši neardoma, etiketuojama ir pareigūno siunčiama į laboratoriją rūšiai nustatyti. Panaudotos gaudyklės turi būti sunaikinamos (sudeginamos).

18.6. naudojant šį metodą yra draudžiama:

18.6.1. savavališkai (be pareigūno) nukabinti gaudyklę;

18.6.2. pakartotinai kabinti gaudykles, kurios buvo naudotos ieškoti kitų rūšių vabzdžiams;

18.6.3. rūkyti, gerti, valgyti montuojant bei kabinant gaudykles;

18.6.4. vienu metu dėlioti skirtingų vabzdžių rūšių feromoninius skleidėjus.

19. Aptikus naują kaliforninio skydamario židinį, turi būti sudaromas išsamus planas/schema su tiksliai nurodytu sklypo adresu, pažymėta kenkėjo židinio vieta, rastų kenkėjų kiekiu vienoje gaudyklėje per tyrimo laikotarpį paromis, arba balais:

19.1. 0 – kenkėjo neaptikta;

19.2. 1 – aptikti pavieniai kenkėjai (2-5 individai);

19.3. 2 – aptiktos pavienės kenkėjų kolonijos (iki 20 individų);

19.4. 3 – kolonijos išsidėstę paskirose vietose ant pagrindinių šakų ir kamieno, akivaizdus pirminis žievės sueižėjimas;

19.5. 4 – kamienas ir pagrindinės šakos aplipusios ištisinėmis kenkėjo kolonijomis, žievė suplyšusi tinkliškai.

20. Aptikus naują kaliforninio skydamario židinį, būtina informuoti augintojus bei visas kitas suinteresuotas institucijas.

 

III. KALIFORNINIO SKYDAMARIO RIZIKOS IR UŽPULTŲ TERITORIJŲ KONTROLĖS PRIEMONĖS

 

21. Pagal kaliforninio skydamario paplitimą ir galimybę patekti teritorijos skirstomos į grupes:

21.1. rizikos – teritorijos, kuriose neaptikta šių kenkėjų, bet dėl žemės ūkio kultūrų ypatybių ir ūkininkavimo susidaro palankios prielaidos jiems atsirasti, apsigyventi ir plisti;

21.2. užpulta – teritorijos, kuriose aptinkamas vienas ar daugiau šių kenkėjų židinių; čia priskiriamos ir apsauginės juostos.

22. Rizikos teritorijose taikomos tokios priemonės:

22.1. apžiūra;

22.2. paieška feromoninėmis gaudyklėmis;

22.3. draudimas sklypų savininkams įsivežti kaliforninio skydamario užpuolamų augalų sodinamąją medžiagą, neturinčią sertifikato, garantuojančio, kad augalo kultūra išauginta be šio kenkėjo.

23. Aptiktas kaliforninio skydamario židinys turi būti izoliuojamas (draudžiama išvežti ar įvežti augalus šeimininkus bei jų dalis) ir likviduojamas – sunaikinamas, išraunant ir vietoje sudeginant užpultus augalus. Šie darbai vykdomi pareigūnui vadovaujant.

24. Apsauginė juosta aplink šio kenkėjo židinį nustatoma 3 kilometrų spinduliu, remiantis užpultos teritorijos išsamių apžiūrų išvadomis.

25. Židiniuose, po jų izoliavimo, bei apsaugos juostose be fitosanitarinių priemonių privaloma taikyti ir agrotechnines, augalų apsaugos, biologines priemones.

26. Agrotechninėmis priemonėmis stiprinamas augalų atsparumas kenkėjui, gerinamos augalų savybės:

26.1. privaloma iškirsti senus, neturinčius ūkinės vertės medžius;

26.2. pašalinti ir sudeginti sausas medžių šakas ar atskiras jų dalis;

26.3. genėti medžius (praretinti vainikus);

26.4. iškirsti medžių ataugas;

26.5. nugramdyti seną negyvą žievę nuo medžių kamieno bei pagrindinių šakų ir ją sudeginti.

27. Augalų apsaugos priemonės (pavyzdžiui, kaip Confidor, Mavric, Regent) padeda apsisaugoti nuo kaliforninio skydamario. Lietuvoje tokie insekticidai neregistruoti, tačiau galėtų būti taikomi išimties keliu (po kreipimosi į tarnybą ir jos išduoto leidimo), atsiradus kenkėjų židiniams.

28. Biologinės priemonės – entomofagų gausa galėtų stabdyti kenkėjo plitimą, tarp jų boružės Chilocorus renipustulatus Scr., Ch. bipustulatus L., Exochomus quadripustulatus L., taip pat – plėviasparniai parazitai Prospatella perniciosi Tw., Aphitis proclia Wlk.

29. Sklypo savininkas gali sodinti kenkėjo puolamus augalus šeimininkus buvusiame kenkėjo židinyje:

29.1. tik tada, kai sklype kaliforninis skydamaris neaptinkamas iš eilės 3 metus;

29.2. ir kai jis turi tarnybos išduotą raštu leidimą, leidžiantį sodinti tokius augalus bei informuojantį apie kenkėjo židinio panaikinimą jo sklype.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 240

 

PIETINIŲ LAPSUKIŲ (CACOECIMORPHA PRONUBANA HB.) FITOSANITARINĖS KONTROLĖS IR FITOSANITARIJOS PRIEMONIŲ TAIKYMO TVARKA

 

1. Ši tvarka parengta remiantis Tarybos 1974 m. gruodžio 9 d. direktyva 74/647/EEB dėl pietinių lapsukių kontrolės.

2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos ir apibrėžimai:

Kenkėjas – vabzdžių rūšis, (pietinis lapsukis – Cacoecimorpha pronubana Hb.), kenksmingas organizmas, kuris kenkia ir padaro žalą ekonomiškai svarbiems žemės ūkio augalams.

Sklypas – teritorija, kurioje auginami žemės ūkio augalai.

Kenkėjo nustatymas – kenkėjo apibūdinimas (diagnozavimas) su įrašymu į patvirtinantį dukumentą (ekspertizės liudijimą).

Židinys – teritorija, kurioje paplitęs kenksmingas organizmas (kenkėjas).

Apsauginė juosta – teritorija, kuri juosia karantininio kenkėjo židinį 3 km nuo židinio ribos.

Židinio panaikinimas – kai sklype, buvusiame kenkėjo židinyje, pietinio lapsukio kenkėjas neaptinkamas iš eilės 3 metus ir kai Valstybinė augalų apsaugos tarnyba (toliau – tarnyba) raštu patvirtina, kad kenkėjo židinys panaikintas.

Atvira cenozė – tai gyva sistema su specifine rūšine sudėtimi, vystymusi ir funkcijomis, smarkiai įtakojama aplinkos sąlygų, nes nėra izoliuota (pavyzdžiui, sodų, laukų, daržų bendrijos).

Uždara cenozė – tai gyva sistema su specifine rūšine sudėtimi, vystymusi ir funkcijomis, santykinai izoliuota nuo aplinkos (pavyzdžiui, šiltnamio bendrija).

Pasodybinis sklypas – teritorija su žemės ūkio augalais aplink sodybas, teritorija su sodo bendrijos sklypais, kurių vieno dydis 0,06 – 0,12 ha;

3. Ši tvarka apibrėžia fitosanitarinę kontrolę ir fitosanitarinių priemonių taikymą pietinių lapsukių (Cacoecimorpha pronubana Hb.) puolamiems sodų, medelynų ir kitų želdynų augalams, laukų ir šiltnamių augalams, iš kurių reikšmingiausi gvazdikai. Dekoratyviniai augalai: Acacia (akacijos), Acer (klevai), Chrysanthemum (chrizantemos), Coriaria, Coronilla (raženiai), Euphorbia (karpažolės), Ilex (bugieniai), Jasminum (jazminaičiai), Laurus (lauramedžiai), Mahonia (mahonijos), Pelargonium (pelargonijos), Populus (tuopos), Rhododendron (rododendrai), Rosa (erškėčiai, rožės), Syringa (alyvos). Vaismedžiai: Citrus (citrinmedžiai), Malus (obelys), Olea (alyvmedžiai), Prunus (slyvos, abrikosai, persikai), Rubus (avietės, gervuogės). Daržovės: Brassica (kopūstai, griežčiai), Daucus (morkos), Lycopersicon (pomidorai), Pisum (žirniai), Solanum (bulvės). Pašarinės kultūros: Trifolium (dobilai), Vicia (vikiai).

4. Vadovaujantis šia tvarka, fitosanitarinę kontrolę vykdo ir fitosanitarines priemones taiko tarnyba.

5. Tarnyba kontroliuoja, kad:

5.1. gvazdikus (Dianthus L.), kitus augalus bei jų dalis būtų galima importuoti iš užsienio šalių, prekiauti ar laikyti tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad šie auginti be pietinių lapsukių (faktą turi patvirtinti dokumentas – šalies siuntėjos fitosanitarinis sertifikatas);

5.2. užpulti augalai šeimininkai, jų dalys, įskaitant šviežius vaisius, nebūtų įvežami, pervežami, parduodami ar laikomi Lietuvos teritorijoje;

5.3. augalų, jų dalių, įskaitant šviežius vaisius, siuntos su aptiktais juose pietiniais lapsukiais būtų sunaikinamos arba grąžinamos į šalį siuntėją;

5.4. židinyje nebūtų dauginami, auginami, persodinami ar laikomi užpulti šių vabzdžių augalai šeimininkai, vaisiai ir kitos augalų dalys;

5.5. židiniuose bei apsauginėse juostose pietinio lapsukio augalai šeimininkai būtų oficialiai kontroliuojami, šiuos tikrinant bent kartą per metus;

5.6. būtų tinkamai dezinsekuojamos darbo priemonės (technika, padargai, tara, įrankiai, apranga), naudotos pietinių lapsukių židiniuose.

6. Pietinis lapsukis aptinkamas pagal šios tvarkos priede patvirtintus metodus: vizualinį (tiesioginės apžiūros), mechaninį (purtymo), fizikinį (viliojimą šviesa), cheminį (viliojimo feromonais).

7. Tarnyba, nustačiusi kenkėją:

7.1. užpultame sklype apibrėžia pietinio lapsukio židinį bei apsauginę juostą, tai paženklina plane/schemoje. Kenkėjo židinys nustatomas, kai bent vienas pietinio lapsukio individas pastebimas nors ant vieno augalo tame sklype;

7.2. supažindina sklypo, kuriame nustatytas židinys, savininką ar jo įgaliotą asmenį su fitosanitariniais reikalavimais;

7.3. užtikrina, kad pietinio lapsukio židiniuose užpulti augalai būtų sunaikinti, o kiti neužpulti židinyje tos pačios rūšies augalai bei augantys apsauginėse juostose potencialūs augalai šeimininkai būtų tinkamai apdoroti, tai yra, kenkėjai oficialiai kontroliuojami ir neleidžiama jiems plisti;

7.4. užtikrina, kad nebūtų pardavinėjamos, išvežamos ar laikomos augalų dalys, įskaitant šviežius vaisius, užpultus pietinio lapsukio;

7.5. užtikrina, kad visi šio kenkėjo užpulti augalai ir vaisiai būtų sunaikinti;

7.6. užtikrina, kad visi neužpulti įsišakniję augalai šeimininkai, augantys pietinio lapsukio židinyje, bei šių augalų dalys, skirtos dauginti ir auginti tokioje teritorijoje, būtų persodinami tik židinių teritorijoje. Išvežti tokius augalus iš minėtos teritorijos galima tik po to, kai židinys panaikinamas.

8. Fitosanitarinės priemonės, išvardintos šios tvarkos 7 punkte, netaikomos, jeigu pietinis lapsukis neaptinkamas iš eilės 3 metus, tai yra židinys oficialiai panaikinamas.

9. Draudžiama įvežti, laikyti gyvus pietinius lapsukius bei pietinius lapsukius su augalais šeimininkais išskyrus, žemės ūkio ministro patvirtintus atvejus mokslo tyrimams, fitosanitariniams bandymams ar selekciniams darbams, kurie netrukdys pietinį lapsukį kontroliuoti ir nesudarys galimybės šiam kenkėjui plisti.

______________

 

 

Pietinių lapsukių fitosanitarinės kontrolės ir

fitosanitarijos priemonių taikymo tvarkos

priedas

 

PIETINIŲ LAPSUKIŲ (CACOECIMORPHA PRONUBANA HB.) APTIKIMO IR KOVOS SU JAIS METODAI

 

I. PIETINIO LAPSUKIO APRAŠYMAS

 

1. Pietinis lapsukis (Cacoecimorpha pronubana Hb.) – vienintelė rūšis Cacoecimorpha Obr. gentyje, priklausanti lapsukių (Tortricidae) šeimai. Šis vabzdys – polifagas, jo augalai šeimininkai 160 rūšių iš 20 botaninių šeimų.

2. Suaugėliai sparnuoti – patinų tarpusparnis 15–17 mm, patelių 18–24 mm, priekiniai sparnai stačiakampiški, įvairuoja nuo gelsvai rudos iki rausvai rudos spalvos, patelių su viena, patinų su dviem įstrižinėmis juostomis, užpakaliniai sparnai oranžiniai su tamsiai rudu pakraščiu.

3. Lėliukė – iš pradžių ruda, vėliau tamsi, beveik juoda, jos dydis – 9–12 mm, kremasteris su 4 poromis kabliškų šerių, ant pilvinių narelių po dvi eiles nugarinių spaigliukų ir daugybė gelsvų šerelių.

4. Vikšras:

4.1. I ūgio gelsvas su juoda galva;

4.2. II ūgio galva ruda;

4.3. paskutinio (VII) ūgio vikšras iki 20 mm ilgio, jo galva rudai gelsva su tamsiomis dėmėmis, prieškrūtinėlė žalsvai geltona su 4 tamsiomis dėmėmis prie užpakalinio krašto, pilvelis geltonas, alyviniai žalias ar žalsvai rudas priklausomai nuo mitybinio augalo.

5. Kiaušiniai – iš pradžių šviesiai žali, vėliau gelsvėja; nuo pailgos iki apvalios formos, paplokšti, 1 x 0,6 mm dydžio su tinklišku chorionu.

6. Dažniausiai ant augalų žiemoja šių kenkėjų II ūgio vikšrai, kurių mirtingumas 70–90%, nes nepakelia žemų temperatūrų ir pažeidžiami lietaus.

7. Vikšrai vystosi apie 19–70 dienų, lėliukė – 10–17 parų.

8. Patinai gyvena 14–18 dienų, patelės – 11–12.

9. Patinai aktyvūs ir naktį, skrenda į šviesą.

10. Suaugėliai poruojasi, kai temperatūra būna ne žemesnė negu 10,5°C.

10.1. Kiaušinius deda, kai temperatūra ne žemesnė negu 12–13°C. Jie dedami krūvelėmis po 10–250 ant apatinės lapų pusės, patelė per visą gyvenimą sudeda iki 700 kiaušinių.

11. Vikšrai iš kiaušinių pradeda ristis, kai temperatūra ne žemesnė negu 14°C. Jie gali vystytis, kai santykinis oro drėgnumas 10–15%, tačiau optimalios sąlygos, kai drėgnumas 40–70%.

12. Lėliukės neišgyvena dviejų valandų, jei temperatūra – 4°C, todėl jos nežiemoja.

13. Kai vidutinė temperatūra 15°C, pietinio lapsukio pilno vystymosi ciklo trukmė 123–147 dienos, kai 30°C – 28–44 dienos. Šios rūšies drugių būna kelios kartos (generacijos).

14. Augalams kenkia pietinio lapsukio vikšrai:

14.1. priklausomai nuo augalų vystymosi fazės jie gali pažeisti stiebus, lapus, pumpurus, žiedus, vaisius;

14.2. I ūgio vikšrai minuoja lapus ar stiebus;

14.3. nuo II ūgio vikšrai graužia augalus iš išorės:

14.3.1. gėlių viršūninius lapus ar pumpurus, apipynę šilkiniu siūlu, apgraužia ar visai nugraužia. Tokiu būdu apraizgyti žiedpumpuriai negali išsiskleisti, todėl jie išsipučia;

14.3.2. vaismedžių lapai apraizgomi šilkiniu siūlu ir susukami, po to graužiami; kai formuojasi vaisiai, vikšrai iš pradžių minta odele paviršiuje prie žiedkočio, o vėliau persikelia aukščiau ir apipina lapus, gaubiančius vaisių, šilkiniu siūlu. Vaisiaus minkštimo neliečia, todėl pažeistas mezokarpas kamštėja. Lieka šviesiai rudos arba juodos dėmės ant vaisiaus, ir jo prekinė išvaizda nukenčia. Jei vėlesnės (brandos) vystymosi fazės vaisiai puolami, tai paviršius nekamštėja, pro žaizdas patenka ligų sukėlėjai, ir vaisius pūva.

15. Pietinis lapsukis yra paplitęs daugumoje Europos šalių: Airijoje, Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Italijoje.

16. Pietiniai lapsukiai paplitę ten, kur sausio mėnesio izoterma +2°C, tačiau šie drugiai puikiai prisitaikė gyventi šiltnamiuose ir tuo jie pavojingi vėsesnio klimato kraštuose.

17. Pietinis lapsukis gali plisti dviem būdais:

17.1. pasyviu – su augalais ar jų dalimis;

17.2. aktyviu – suaugėlių migracija šiltuoju metų laiku.

 

II. PIETINIO LAPSUKIO APTIKIMO METODIKOS

 

18. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos pareigūnas (toliau – pareigūnas) apžiūri augalus ir ieško kenkėjų, apžiūros rezultatai surašomi tikrinimo išvadose.

19. Pietinis lapsukis aptinkamas:

19.1. vizualiai apžiūrint kenkėjo puolamų augalų kultūras, ypač gvazdikus, pelargonijas, chrizantemas, citrinmedžius, slyvas, abrikosus, dekoratyvinius krūmelius ir medelius;

19.2. viliojant kenkėjus šviesa tamsiu paros metu, naudojant feromonines gaudykles bei mechaninį metodą.

20. Vizualinis būdas – apžiūrėdami augalus, ieškome pietinių lapsukių veiklos pėdsakų ir pačių kenkėjų:

20.1. minuotų lapų ar stiebų;

20.2. susuktų ir apraizgytų šilkiniu siūlu lapų ar pumpurų (gvazdikų žiedpumpuriai išsipūtę);

20.3. apgraužtų lapų ar vaisių;

20.4. jeigu augalo lapai susukti, tai jie atsargiai išvyniojami;

20.5. pietinio lapsukio gyvas vikšras ar įtariamas šios rūšies kenkėjas (lervos stadija) tiek uždaroje, tiek atviroje cenozėje talpinamas į erdvų mėgintuvėlį, uždaromą plastikiniu kamščiu, arba plastikinę storasienę dėžutę, į kurią turi būti įdedama mitybinio augalo dalis (lapas, vaisius, žiedpumpuris);

20.6. ant mėgintuvėlio arba plastikinės dėžutės turi būti priklijuojamas lapelis su registruotos etiketės numeriu (toliau – etiketuojama) ir pridedama etiketė tarnybos pareigūno (toliau – pareigūno) siunčiama į tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją (toliau – laboratoriją) ekspertizei.

20.7. Aptikus šio kenkėjo lėliukę:

20.7.1. ji turi būti talpinama į plastikinę dėžutę su augalo dalimi (lapais, vaisiumi, žievės gabaliuku), prie kurios prisitvirtinusi, ant vatos;

20.7.2. dėžutė su šio kenkėjo lėliuke turi būti etiketuojama, pridedama etiketė ir visa tai pareigūno siunčiama į laboratoriją ekspertizei.

20.8. augalus apžiūrėti atvirose cenozėse rekomenduojama nuo ankstyvo pavasario pradžios iki rudens pabaigos;

20.9. jeigu kenkėjas nebuvo anksčiau aptiktas:

20.9.1. medelynuose ir želdynuose augalai turi būti apžiūrimi, kai jie būna ir be lapų. Vienarūšių kultūrų soduose, kai vaismedžių plotas didesnis negu 10 ha, apžiūrimi 5% augalų, iki 10 ha – 10% augalų, pasodybiniuose sklypuose – nuo 50 iki 100%. Tiriant dekoratyvinius augalus bei miško lapuočius dideliuose parkuose ir stambiuose žemių masyvuose, apžiūrima 1% medžių ir krūmų;

20.9.2. rekomenduojama vidutinė augalų apžiūros norma, kuri priklauso nuo sklypo atstumo ir susodintų augalų tankumo, vienam pareigūnui per dieną:

20.9.2.1. 150–200 obelų, kriaušių, slyvų, persikų sodinukų medelyne;

20.9.2.2. 30–35 motininių medžių;

20.9.2.3. 100–150 medžių pramoniniame sode, kai stebima 100% augalų; 60-65 medžiai pramoniniame sode, kai stebima 10% augalų;

20.9.2.4. 150–200 medelių iki 10 metų jaunuose nykštukiniuose soduose;

20.9.2.5. 120–150 pasodybiniuose sklypuose;

20.10. uždarose cenozėse šiltuoju metų laiku pasirenkama santykinai vėsesnė diena arba rytinės valandos, kai santykinai žemesnė temperatūra, taip išvengiama perkaitimo (darbo saugos reikalavimai), be to geriau pavyks surinkti vabzdžius:

20.10.1. kategoriškai draudžiama eiti į šiltnamius, kai juose oro temperatūra daugiau kaip 40oC;

20.10.2. prieš einant į šiltnamį, verta pasikalbėti su agronomu (darbininku, savininku) apie kenkėjus, kurie puola inspektuotinus augalus, ir naudotas kovos priemones;

20.10.3. pasinaudojus gauta informacija, galima eiti prie įtariamų karantininių kenkėjų židinio paimti mėginių;

20.10.4. jei neturima informacijos:

20.10.4.1. vizualiai aprėpiami vienos kultūros, vienos veislės augalai;

20.10.4.2. einama prie augalų, kurie menkiau išsivystę, apvytę, ar kitaip išsiskiria menkesne kokybe;

20.10.4.3. suradus augalų su kenkėjų pažeidimais, ieškoma gyvų karantininių kenkėjų ir paimami mėginiai (žr. punktus 20.10.6.1, 20.10.6.2, 20.5, 20.6, 20.7.1, 20.7.2);

20.10.5. jei neaprėpiamas vizualiai vienos kultūros, vienos veislės augalų plotas arba augalai niekuo neišsiskiria, einama laužyta linija (1 pav.), pradedant nuo durų būtinai pagal pakraščius, orlaides, šildymo vamzdžius ar kitas kontakto su šiltnamio išore vietas, šiuo atveju statistinės (atsitiktinių skaičių) atrankos būdu (1 lentelė) apžiūrimi augalai neretai čia taikomas; kartu mechaninis būdas – sujudinami ar pakratomi augalai (pabaidomi vabzdžiai):

 

1 pav. Augalų tikrinimo maršrutas

 

 

 

1 lentelė. Atsitiktinių skaičių lentelė

 

89

583

156

835

988

 

912

038

460

869

420

 

522

935

877

665

020

 

555

379

124

878

544

755

579

550

487

477

 

864

349

012

250

633

 

759

554

080

074

001

 

249

224

368

102

672

303

895

371

196

231

 

918

380

438

547

644

 

351

634

323

623

803

 

374

191

464

696

529

068

803

832

119

350

 

120

026

684

657

304

 

613

428

796

447

503

 

654

254

336

536

944

148

534

105

368

890

 

473

240

652

435

422

 

815

144

649

638

137

 

070

345

865

456

708

780

277

316

013

867

 

938

930

203

696

769

 

187

951

991

245

700

 

564

352

891

249

568

184

179

554

088

254

 

435

965

154

209

069

 

916

972

885

275

144

 

034

122

213

666

230

524

341

860

565

981

 

842

171

284

707

008

 

146

291

354

694

377

 

336

460

585

415

358

920

826

238

402

937

 

993

332

327

875

230

 

978

947

380

425

267

 

285

130

722

164

573

453

653

645

497

969

 

682

191

976

361

334

 

473

938

899

348

641

 

652

852

296

538

456

462

797

002

707

880

 

660

446

883

768

881

 

645

219

807

301

279

 

168

305

937

120

547

042

192

175

851

432

 

635

757

656

660

389

 

470

702

958

080

925

 

519

127

233

452

344

045

730

005

704

345

 

275

738

862

556

333

 

880

257

163

439

276

 

353

912

731

033

294

083

261

277

998

298

 

204

965

028

936

148

 

762

713

189

090

989

 

273

213

935

321

820

965

855

765

703

678

 

841

543

308

732

289

 

023

589

740

424

924

 

005

969

636

237

227

690

408

098

629

819

 

219

241

128

853

921

 

292

426

573

903

916

 

576

368

270

641

033

867

656

016

220

533

 

345

227

904

138

537

 

505

127

255

276

233

 

956

118

199

380

340

295

795

112

761

575

 

837

336

232

403

345

 

323

615

410

365

117

 

417

176

434

240

455

672

536

966

773

412

 

114

930

697

919

569

 

422

507

670

013

351

 

886

268

469

584

596

653

472

113

735

469

 

545

331

303

814

394

 

438

376

328

649

327

 

410

548

955

275

890

 

20.10.5.1. būtina nueiti ištisai pagal stelažą ar bent vieną augalų eilę, kurioje turi būti tikrinami mažiausiai trys augalai – po vieną galuose ir vieną per vidurį (2 pav.);

 

 

 

2 pav. Tikrinamų augalų schema (tikrinami pažymėti augalai – )

 

20.10.5.2. pradedama tikrinti nuo augalo apačios į viršų, nuo senų lapų link jaunų, ypatingas dėmesys pumpurams ir žiedams;

20.10.5.3. vazonai paverčiami šonu ir su didinamuoju stiklu apžiūrima apatinė lapų pusė;

20.10.5.4. būtina patikrinti pikžoles, jei tokių esama tarp kultūrinių augalų, ir ypač augalus, kurie laikomi ne gamybai;

20.10.6. aptikus įtariamų karantininių kenkėjų, imami mėginiai (žr. punktus 20.10.6.1, 20.10.6.2, 20.5, 20.6, 20.7.1, 20.7.2):

20.10.6.1. imant mėginius turi būti užsirašoma vienos kultūros vienos veislės augalų užimamas plotas;

20.10.6.2. augalai, kur paimti mėginiai, pažymimi spalvota lazdele ar raišteliu su numeriu;

20.10.6.3. jeigu kenkėjas nebuvo ankščiau nustatytas ir šiltnamio plotas yra iki 20 m2 turi būti patikrinami visi augalai, 20–50 m2 – pusė augalų, 50–100 m2 – 12 pakartojimų po 5 augalus (žr. 2 pav. apačioje), daugiau kaip 100 m2 – 20–30 pakartojimų po 5 augalus.

21. Augalai pareigūno turi būti apžiūrimi:

21.1. kartą per metus – mokslo tiriamuosiuose plotuose, soduose ar šiltnamiuose, kuriuose buvo aptiktas pietinis lapsukis bei apsauginėse juostose. Sklypuose, kuriuose aptikti ir izoliuoti pietinio lapsukio židiniai, turi būti apžiūrimi visi augalai, o sklypuose, besiribojančiuose su šio kenkėjo židinio apsaugine juosta, apžiūrima 50% užpultų augalų 1 kilometro spinduliu nuo židinio ribos, ir po 10% – 2–3 kilometrų spinduliu nuo židinio ribos;

21.2. kartą per du metus – sklypuose, kuriuose neaptiktas kaliforninis skydamaris, tačiau esančiuose arti šio kenkėjo židinio ar besiribojančiuose su jo apsaugine juosta;

21.3. kartą per tris metus – sklypuose, kuriuose neaptiktas pietinis lapsukis, bei nesančiuose arti šio kenkėjo židinio apsauginės juostos.

22. Mechaninis būdas – papurčius augalą taip pat galima aptikti pietinių lapsukių, tam naudojamas entomologinis samtelis arba baltas patiesalas:

22.1. jeigu ieškoma vikšrų, po šakelėmis (krūmų ar medelių) pakišamas entomologinis samtelis, ir jos lengvai papurtomos; jeigu medelis didesnis, ant žemės po juo patiesiamas baltas medžiaginis ar plastikinis paklotas, ir augalas papurtomas;

22.2. aptikus pietinių lapsukių vikšrų ar įtariamų šios stadijos kenkėjų, elgiamasi pagal 20.5, 20.6 punktus;

22.3. aptikus pietinių lapsukių lėliukę ar įtariamų šios stadijos kenkėjų, elgiamasi pagal 20.7.1, 20.7.2 punktus;

22.4. galima aptikti ir šio kenkėjo suaugėlių drugių, kurie apžiūros metu priartėjus prie augalo arba jį pajudinus, gali pradėti skristi. Kenkėjo suaugėliai drugiai atpažįstami pagal ryškiai oranžinius užpakalinius sparnus ir turi būti gaudomi entomologiniu samteliu. Šis būdas dažnai taikomas kartu su vizualiniu būdu;

22.5. sugauti drugiai nunuodijami etilacetatu nuodintuve, atsargiai perkeliami, kad nenusitrintų žvyneliai, į dėžutę ant vatos, kuri turi būti etiketuojamas, pridedama etiketė ir visa tai pareigūno siunčiama į laboratoriją ekspertizei.

23. Fizikinis metodas – kenkėjas viliojamas šviesa tamsiu paros metu, naudojant konteinerines gaudykles:

23.1. tyrimo vieta atviroje cenozėje parenkama netoli (50–200 m) sodybos, į kurią nutiesiamas elektros kabelis;

23.2. gaudyklės vieta atviroje cenozėje turi būti neperkrauta augalų, tai yra, šviesa turi laisvai sklisti bent 50 m;

23.3. šitnamiuose gaudyklė kabinama 1–1,5 m aukštyje virš augalų;

23.4. sumontuojama automatinė gaudyklė, kurią sudaro lempa Philips 160 W, fotoelementas, spindulinis ekranas ir konteineris;

23.5. šviesa gaudyklėje fotoelemento įrenginiu vakare automatiškai įjungiama, o ryte išjungiama;

23.6. į konteinerį patekę kenkėjai nunuodijami tetrachloretano, etilacetato ar chloroformo garais;

23.7. kartą per savaitę iš konteinerio išimami į jį patekę vabzdžiai ir jeigu reikia papildoma nuodų;

23.8. surinkti vabzdžiai talpinami į plastikines dėžutes, kurios etiketuojamos, ir su etikete pareigūno siunčiami į laboratoriją ekspertizei.

24. Cheminis metodas – kenkėjai viliojami feromonais:

24.1. nuvykus į tiriamąją vietą sumontuojama nauja gaudyklė, ant kurios išorinės pusės priklijuojamas lapelis su užrašu:

24.1.1. tarnybos pavadinimas („Valstybinė augalų apsaugos tarnyba“);

24.1.2. tarnybos regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto pavadinimas;

24.1.3. tarnybos regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto adresas;

24.1.4. kenkėjų tyrimas;

24.1.5. tyrimo data (pradžia ir pabaiga);

24.1.6. gaudyklės numeris;

24.1.7. perspėjimas („nuodai!“);

24.2. į gaudyklės vidų įdedamas klijų įdėklas. Su pincetu išimamas vienas feromonų skleidėjas ir pastatomas ant klijų įdėklo per vidurį storuoju (kartais uždaruoju) galu į apačią. Jeigu gaudyklė be įdėklo sklaidėjas talpinamas ant dugno padengto klijais;

24.3. gaudyklės kabinamos po vieną ant karties ar vieno medžio šakų vainiko žmogaus galvos aukštyje ir ne arčiau nei 50 metrų atstumu. Vienos gaudyklės pakanka 2–2,5 ha ploto ištirti. Jei sklypas pakankamai didelis, o gaudyklių nepakanka, mažiausias leistinas jų kiekis – du vienetai. Gaudyklės kabinamos 4–6 savaitėms;

24.4. po gaudyklės pakabinimo panaudotą įpakavimo tarą (maišelį), kuriam buvo skleidėjas, būtina išgabenti iš tiriamos teritorijos ir sunaikinti. Po darbo būtina rankas ir veidą nuplauti su muilu, o drabužius išvėdinti;

24.5. pasibaigus tyrimo laikotarpiui, panaudoti feromono skleidėjai nuimami nuo klijų įdėklo (dugno) ir įdedami į maišelį, kuris sunaikinamas (sudeginamas). Įdėklo antrojoje pusėje (kur nėra klijų) priklijuojame lapelį su registruotos etiketės numeriu. Klijų įdėklas nesulenkiamas ir įdedamas į dėžutę su etikete. Jei susidaro keli įdėklai, pastarieji būtinai turi būti perskiriami polistirolo gabalėliais, kad nesuliptų. Dėžutė su mėginiais pareigūno siunčiama į laboratoriją rūšiai nustatyti. Panaudotos gaudyklės turi būti sunaikinamos (sudeginamos). Jeigu gaudyklė be įdėklo (suteptas klijais dugnas iš vidinės pusės), ši neardoma, etiketuojama ir pareigūno siunčiama į laboratoriją rūšiai nustatyti.

24.6. naudojant šį metodą yra draudžiama:

24.6.1. savavališkai (be tarnybos pareigūno) nukabinti gaudyklę;

24.6.2. pakartotinai kabinti gaudykles, kurios buvo naudotos ieškoti kitų rūšių vabzdžiams;

24.6.3. rūkyti, gerti, valgyti montuojant bei kabinant gaudykles;

24.6.4. vienu metu dėlioti skirtingų vabzdžių rūšių feromoninius skleidėjus.

25. Aptikus naują pietinio lapsukio židinį, turi būti sudaromas išsamus planas/schema su tiksliai nurodytu vietos adresu, data, aptiktų kenkėjų kiekiu, taip pat ant kokio augalo ar augalų kultūros aptiktas kenkėjas.

26. Aptikus naują pietinio lapsukio židinį būtina informuoti augintojus bei visas kitas suinteresuotas institucijas.

 

III. PIETINIO LAPSUKIO RIZIKOS IR UŽPULTŲ TERITORIJŲ KONTROLĖS PRIEMONĖS

 

27. Pagal paplitimo pobūdį ir galimybę patekti teritorijos skirstomos į grupes:

27.1. rizikos – teritorijos, kuriose, neaptikti pietiniai lapsukiai, bet dėl žemės ūkio kultūrų ypatybių ir ūkininkavimo susidaro palankios prielaidos jiems atsirasti, apsigyventi ir plisti;

27.2. užpulta – teritorijos, kuriose aptinkamas vienas ir daugiau šių kenkėjų židinių; čia priskiriamos ir apsauginės juostos.

28. Rizikos teritorijose taikomos tokios priemonės: apžiūra, paieška feromoninėmis bei šviesos gaudyklėmis, draudimas ūkiams ir juridiniams asmenims įsivežti pietinio lapsukio užpuolamų augalų sodinamąją medžiagą, neturinčią sertifikato, garantuojančio, kad augalo kultūra išauginta be šio kenkėjo.

29. Aptiktas kenkėjo židinys turi būti izoliuojamas (neleidžiama išvežti ar įvežti augalus šeimininkus ar jų dalis) ir likviduojamas – sunaikinamas, išraunant bei vietoje sudeginant užpultus augalus. Šie darbai vykdomi pareigūnui vadovaujant.

30. Apsauginė juosta aplink šio kenkėjo židinį nustatoma 3 kilometrų spinduliu, remiantis užpultos teritorijos išsamių apžiūrų išvadomis.

31. Židiniuose, po jų izoliavimo, bei apsaugos juostose be fitosanitarinių priemonių privaloma taikyti ir kitas priemones – agrotechnines, augalų apsaugos priemones.

32. Agrotechninėmis priemonėmis stiprinamas augalų atsparumas kenkėjui, gerinamos kultūrų savybės:

32.1. būtina iškirsti senus, neturinčius ūkinės vertės medžius;

32.2. pašalinti ir sudeginti sausas medžių šakas ar atskiras jų dalis;

32.3. genėti medžius (praretinti vainikus);

32.4. iškirsti medžių ataugas apie kamienus;

32.5. nugramdyti seną negyvą žievę nuo medžių kamieno bei pagrindinių šakų ir ją sudeginti.

33. Augalų apsaugos priemonės, padedančios apsisaugoti nuo pietinio lapsukio:

33.1. Arrivo;

33.2. Decis;

33.3. Dimilinas;

33.4. Fastakas;

33.5. Karate;

33.6. Kinmiksas ir kiti Lietuvoje leidžiami lapsukiams naikinti insekticidai.

34. Sklypo savininkas gali sodinti kenkėjo puolamų augalų kultūras buvusiame židinyje:

34.1. tik tada, kai sklype pietinis lapsukis neaptinkamas iš eilės 3 metus;

34.2. ir kai jis turi tarnybos išduotą raštu leidimą, leidžiantį sodinti tokius augalus bei informuojantį apie kenkėjo židinio panaikinimą jo sklype.

______________