LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL GIMNAZIJOS IR GIMNAZIJOS KLASIŲ STATUSO TEIKIMO NUOSTATŲ
1998 m. vasario 18 d. Nr. 320
Vilnius
Remdamasis Kolegijos 1998 01 29 nutarimu Nr. 6 „Dėl Gimnazijos ir gimnazijos klasių statuso teikimo nuostatų“,
2. Švietimo organizavimo skyriui (R. Klepačienė) iki 1998 10 01 parengti gimnazijos ir gimnazijos klasių statuso teikimo dokumentų formas.
3. Švietimo organizavimo skyriui (R. Klepačienė) organizuoti seminarą apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių darbuotojams dėl Gimnazijos ir gimnazijos klasių statuso teikimo nuostatų įgyvendinimo.
4. Bendrojo ugdymo turinio skyriui (L. Žadeikaitė) ir Pedagogikos institutui (P. Gudynas) iki 1998 10 01 parengti ir paskelbti metodines rekomendacijas dėl individualių programų rengimo ir dėl moksleivių žinių, gebėjimų ir įgūdžių pažangos tikrinimo.
5. Pedagogikos institutui (P. Gudynas) peržiūrėti Gimnazijos koncepciją ir iki 1999 01 01 pateikti jos pataisų ar naujos redakcijos projektą, kuriame atsispindėtų naujovės, susijusios su dešimtmečio mokymo, profilinio mokymo, egzaminų, švietimo reformos kaitos tendencijomis ir pan., ir kartu su ministerijos Švietimo organizavimo (R. Klepačienė) bei Bendrojo ugdymo turinio (L. Žadeikaitė) skyriais parengti Kolegijos nutarimo projektą dėl tolesnės gimnazijų veiklos plėtotės.
PATVIRTINTA
Švietimo ir mokslo ministerijos
1998 02 18 įsakymu Nr. 320
Gimnazijos ir gimnazijos klasių statuso teikimo LAIKINIEJI NUOSTATAI
1. Bendroji dalis
1.1. Gimnazija – atskira, ketverių metų pagilintą, profilinį bendrąjį išsilavinimą teikianti, aukštesnius (palyginti su kitų tipų bendrojo lavinimo mokyklomis) reikalavimus moksleivių ugdymui kelianti mokykla.
2. Gimnazijoms ir gimnazijų klasėms keliami tikslai ir uždaviniai
2.1. Siekti įgyvendinti Lietuvos švietimo sistemos struktūros reformą, realizuoti bendrojo lavinimo sistemoje ugdymo diferencijavimo principą.
2.2. Sudaryti moksleiviams sąlygas pasirinkti savo galimybes ir poreikius atliepiančią ugdymo instituciją.
3. Statuso teikimo kriterijai
3.1. Bendrieji kriterijai:
3.1.1. Mokyklos bendruomenė savo veiklą grindžia humanistine demokratine ugdymo filosofija ir vertybių sistema.
3.1.3. Veikia įvairios savivaldos institucijos (mokyklos taryba, pedagogų taryba, moksleivių komitetas ir pan.), sudarytos sąlygos aktyviai reikštis mokyklos bendruomenės nariams, glaudūs mokyklos bendruomenės ryšiai su vietos bendruomene.
3.1.4. Lanksčiai organizuojamas ugdymo procesas, taikomi aktyvūs mokymo metodai, pagal moksleivių poreikius modeliuojama profilio pakraipa.
3.1.5. Pedagogai parengę ir dirba pagal individualias (konkretizuotas, modifikuotas ir kt.) profilio ir pasirenkamųjų dalykų programas, padedančias įgyvendinti mokyklos filosofiją.
3.1.7. Pedagogai geba dirbti kompiuteriu, naudotis kompiuterinėmis programomis, telekomunikacijos priemonėmis.
3.1.12. Sudarytos sąlygos integruotai mokytis specialiųjų poreikių moksleiviams, gebantiems mokytis pagal gimnazijos programas.
3.1.13. Moksleiviai į gimnazijos klases priimami iš viso rajono, miesto lygiomis teisėmis, esant dideliam poreikiui, rengiamas konkursas.
3.1.14. Atliekamas vidinis ir išorinis mokyklos auditas, analizuojama ugdymo proceso organizavimo būdų efektyvumo ir ugdymo rezultatų veiksmingumo kokybė.
3.2. Gimnazijos klasės statusas teikiamas naujai steigiamai mokyklai, kai steigėjo patvirtinta ne mažiau kaip penkerių metų veiklos programa ir dokumentai (4.1.2 p.) atitinka konceptualius gimnazijos statuso kriterijus.
3.3. Vidurinės, profesinės mokyklos ar aukštosios mokyklos padalinio klasei (grupei) gimnazijos klasės statusas teikiamas, kai mokykla atitinka bendruosius kriterijus (3.1.1 – 3.1.15 p.) ir:
3.3.1. Pasirengusi pertvarkyti savo struktūrą, t. y. reorganizuoti mokyklą į atskirą ketverių metų gimnaziją, ir steigėjas yra patvirtinęs pertvarkymo planą.
3.3.4. Pasirengusi įdiegti gimnazijos profilį atitinkantį mokymą, dirbti ne mažiau kaip pagal dvi profilines tikslinio (laikinai – sustiprinto) mokymo programas, garantuoti aukštą tokio mokymo lygį.
3.3.6. Mokyklai vadovauja vadovai, įgiję ar siekiantys įgyti antrąją ar trečiąją vadybinę kategoriją.
3.3.7. Ne mažiau kaip 30 proc. pedagogų, dirbančių gimnazijos statuso siekiančiose klasėse, yra metodininkai, ekspertai ir mokslo daktarai.
3.3.8. Sudariusi sąlygas moksleivių saviraiškai (meninei, pažintinei, techninei, sportinei, socialinės rūpybos ir kt. veiklai).
3.4. Vidurinei, profesinei mokyklai ar aukštosios mokyklos padaliniui gimnazijos statusas teikiamas, kai mokykla realizuoja bendruosius kriterijus (3.1.1 – 3.1.15 p.) ir:
3.4.1. Struktūrą pertvarko pagal steigėjo patvirtintą planą. Gali būti kuriamos trijų struktūros tipų gimnazijos: atskiros ketverių metų profilinės gimnazijos miestuose ir miesteliuose; ketverių metų profilinės gimnazijos, integruotos į kaimo bendrojo lavinimo vidurines mokyklas; dvylikos (dešimties) metų menų gimnazijos.
3.4.2. Turi išskirtinai sėkmingą darbo su gimnazijos klasėmis patirtį ir gali būti reorganizuota kaip atskiras administracinis vienetas arba naujai steigiama mokykla.
3.4.3. Sėkmingai įgyvendina profilinio mokymo reikalavimus atitinkantį mokymo planą, garantuoja aukštą profilinio mokymo lygį.
3.4.6. Ne mažiau kaip 40 proc. gimnazijos klasėse dirbančių pedagogų yra metodininkai, ekspertai, mokslo daktarai.
3.4.7. Pedagogai geba dėstyti du tris mokomuosius dalykus (pagrindinį ir pasirenkamąjį ar dalyko modulį).
3.4.9. Sukurta papildomojo ugdymo sistema moksleivių saviraiškai (meninei, pažintinei, techninei, sportinei, socialinės rūpybos ir kt. veiklai).
4. Statuso teikimo tvarka
4.1. Gimnazijos klasių statuso teikimo tvarka:
4.1.1. Mokyklos vadovybė, pasirengusi keisti mokyklos tipą ir pradėti reorganizaciją, gimnazijos klasės steigimo klausimą svarsto mokyklos ir pedagogų taryboje. Priėmus teigiamą nutarimą, iki balandžio 1 d. pateikia steigėjui paraišką, mokyklos tarybos, pedagogų tarybos protokolų išrašus (2 egz.) ir perspektyvinę veiklos programą (3 egz.).
4.1.2. Mokykla, gavusi teigiamą steigėjo pritarimą, rengia ir iki rugsėjo 10 d. pateikia jam:
Mokyklos nuostatų projektą (3 egz.).
Mokymo planą (profesinė mokykla – specialybių grupių mokymo planus) (3 egz.).
Duomenis apie pedagogus, dirbsiančius su gimnazijos klasėmis (2 egz.).
Materialinės būklės vertinimą (2 egz.).
Praeitų mokslo metų mokyklos sąvadą (2 egz.).
Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų programas (3 egz.).
Baigusiųjų ir įstojusiųjų į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas abiturientų skaičių.
Bendradarbiavimo sutarčių kopijas.
4.1.3. Mokyklos steigėjas:
4.1.3.1. Atsižvelgdamas į regiono infrastruktūrą, tenkindamas moksleivių ir tėvų poreikius ir derindamas švietimo įstaigų interesus, įvertina galimybes steigti gimnaziją, numato mokyklų materialinį techninį aprūpinimą ir sudaro perspektyvinį mokyklų tipų tinklo planą.
4.1.3.2. Išanalizavęs mokyklos paraišką, iki gegužės 1 d. pateikia išvadas mokyklai apie galimybes rengtis eksperimentuoti su gimnazijos klasėmis, supažindina su rajono, miesto mokyklų tipų tinklo optimizavimo planu.
4.1.3.3. Teigiamai įvertinęs mokyklos, pateikusios paraišką eksperimentuoti su gimnazijos klasėmis, galimybes kurti gimnaziją ir esant tinkamam rajono, miesto mokyklų tipų tinklo optimizavimo planui, iki spalio 1 d. kreipiasi į apskrities viršininko administracijos švietimo padalinį dėl mokyklos darbo kokybės nustatymo ir pateikia jam pretenduojančios tapti gimnazija ar kuriamos mokyklos dokumentus (4.1.1, 4.1.2 p.), mokomųjų dalykų programas bei jų įvertinimus ir mokyklų tipų tinklo planą.
4.1.4. Apskrities viršininko administracijos švietimo padalinio inspektoriai iki lapkričio 25 d. patikrina ir įvertina mokyklos reorganizavimo galimybes, pasirengimo lygį ir ekspertizės pažymą pateikia savivaldybei (steigėjui) ir mokyklai.
4.1.5. Švietimo ir mokslo ministerijos:
4.1.5.1. Bendrojo ugdymo turinio, Švietimo organizavimo, Profesinio rengimo, Juridinis ir kt. skyriai, pasitelkę ekspertų komisijas ir tarybas, iki vasario 20 d. atlieka dokumentų ir programų ekspertizę.
4.1.5.2. Gimnazijų taryba vertina apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių (steigėjų) atliktas ekspertizes, analizuoja Bendrojo ugdymo turinio skyriaus pateiktas individualiųjų programų recenzijas ir vertinimus, nagrinėja Švietimo organizavimo, Juridinio, Profesinio rengimo ir kt. skyrių pateiktus mokyklų nuostatų, mokymo planų, paraiškų ir kt. dokumentų vertinimus, prireikus pasitelkia Gimnazijų asociacijos tarybą, vizituoja mokyklas.
4.1.5.3. Gimnazijų taryba posėdžiuose, dalyvaujant apskričių, savivaldybių ir mokyklų atstovams, svarsto statuso teikimo klausimus, iki gegužės 1 d. priima atitinkamus nutarimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus ministerijos Kolegijai.
4.2. Gimnazijos statuso teikimo tvarka:
4.2.1. Trečius metus su gimnazijos klasėmis dirbanti mokykla iki lapkričio 1 d. patvirtina savo ketinimą siekti gimnazijos statuso ir savivaldybės bei apskrities viršininko administracijos švietimo padaliniams pateikia veiklos, atliktos per dvejus metus, aprašą arba motyvuotą prašymą tęsti darbą su gimnazijos klasėmis, o gimnazijos statuso teikimą atidėti vieneriems-dvejiems metams.
4.2.2. Savivaldybė (mokyklos steigėjas):
4.2.2.1. Steigdama naują gimnaziją, patvirtina jos viziją ir finansiškai bei dalykiškai pagrįstą ne mažiau kaip penkerių metų veiklos programą, skirtą visiems rajono, miesto moksleiviams. Dokumentus pateikia apskrities viršininko švietimo padaliniui ir Švietimo ir mokslo ministerijos Gimnazijų tarybai.
4.2.2.2. Per dvejus mokyklos eksperimentavimo su gimnazijos klasėmis metus palaipsniui reorganizuoja mokyklą taip, kad ji tenkintų gimnazijoms keliamus reikalavimus.
4.2.3. Apskrities viršininko administracijos švietimo padalinio inspektoriai:
4.2.3.1. Įvertina naujos mokyklos steigimo pasirengimo lygį, veiklos programą ir ekspertizės pažymą iki kovo 1 d. pateikia savivaldybei ir ministerijai.
4.2.3.2. Kartu su savivaldybių švietimo padaliniu iš esmės patikrina, ar mokykla, eksperimentavusi su gimnazijos klasėmis, atitinka gimnazijos statuso teikimo kriterijus, gimnazistų žinias, mokėjimus ir įgūdžius, ir savo nutarimus kartu su tikrinimo pažyma bei išvadomis iki kovo 1 d. pateikia ministerijos Gimnazijų tarybai.
4.2.4. Ministerijos Kolegijai patvirtinus gimnazijos statusą, šis įsigalioja, kai apskrities viršininko administracija mokyklą įregistruoja kaip savarankišką instituciją, juridinį asmenį.
4.2.5. Švietimo ir mokslo ministerijos:
4.2.5.1. Gimnazijų taryba iki balandžio 1 d. analizuoja ir vertina naujai kuriamų mokyklų programas ir savivaldybių bei apskričių švietimo padalinių išvadas.
4.2.5.2. Gimnazijų taryba iki gegužės 1 d. analizuoja ir vertina mokyklų, trejus metus dirbusių su gimnazijos klasėmis, patirtį, rezultatus ir organizuoja posėdžius, kuriuose dalyvaujant mokyklų, savivaldybių ir apskričių atstovams, svarsto statuso teikimo klausimus.
4.2.5.3. Gimnazijų tarybai prireikus papildomų ekspertizių, pasitelkiama Gimnazijų asociacijos taryba, vizituojamos mokyklos.
4.2.5.4. Gimnazijų taryba priima nutarimus dėl statuso teikimo ir teikia pasiūlymus ir išvadas ministerijos Kolegijai.
5. Statuso anuliavimas
5.1. Steigėjas, apskričių administracijų ir savivaldybių švietimo padaliniai, tėvai ir kt. pateikia ministerijos Gimnazijų tarybai motyvuotą kreipimąsi ir inicijuoja gimnazijos statuso anuliavimą, kai mokykla ar steigėjas nevykdo gimnazijai keliamų reikalavimų, nesilaiko mokyklos reorganizavimo plano.
5.2. Gimnazijų taryba, gavusi kreipimąsi ir remdamasi apskričių viršininkų administracijų inspektorių bei savivaldybės švietimo padalinių specialiai parengtomis išvadomis, priima nutarimą anuliuoti statusą ir teikia ministerijos Kolegijai svarstyti.
5.4. Anuliavus statusą, gimnazijos klasių moksleiviai, baigę mokyklą, gauna bendrojo lavinimo mokyklos atestatą su įrašu: „N baigė... vidurinės mokyklos gimnazijos klasę“.
5.5. Mokykla, nesutinkanti su Gimnazijų tarybos ir Kolegijos sprendimu, per dešimt dienų gali teikti apeliaciją švietimo ir mokslo ministrui.