LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL MĖSOS IR ŽUVŲ PRODUKTŲ TVARKYMO PREKYBOS ĮMONĖSE TAISYKLIŲ
2002 m. gegužės 30 d. Nr. 246
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15), Lietuvos Respublikos maisto įstatymu (Žin., 2000, Nr. 32-893) bei siekdamas, kad į rinką būtų tiekiami tik saugūs ir kokybiški maisto produktai:
2. Nurodau:
2.1. prekybos įmonėms, kurios tvarko ir tiekia į rinką gyvūninius maisto produktus, laikytis Mėsos ir žuvų produktų tvarkymo prekybos įmonėse taisyklių reikalavimų;
2.2. prekybos įmonėms, tvarkančioms mėsos ir žuvų produktus, iki 2002 m. lapkričio 1 d. gauti veterinarinį patvirtinimą ir valstybinį veterinarijos priežiūros numerį pagal Įmonių veterinarinio patvirtinimo ir valstybinės veterinarinės priežiūros numerių suteikimo tvarką, išskyrus prekybos įmones, tiesiogiai tiekiančias paslaugas vartotojams (pvz., vartotojui prašant, jo akivaizdoje tvarkomi mėsos produktai), ir prekybos įmones, kuriose mėsa tik iškapojama.
3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2002 m. gegužės 30 d.
įsakymu Nr. 246
MĖSOS IR ŽUVŲ PRODUKTŲ TVARKYMO PREKYBOS ĮMONĖSE TAISYKLĖS
Mėsos ir žuvų produktų tvarkymo prekybos įmonėse taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos maisto įstatymu (Žin., 2000, Nr. 32-893), Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15).
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taisyklių tikslas – užtikrinti, kad į rinką būtų tiekiami tik saugūs ir kokybiški žmonių maistui tinkantys mėsos ir žuvų produktai.
2. Šios taisyklės nustato vidaus rinkai tiekiamų mėsos, žuvų produktų (toliau – gyvūninių produktų) tvarkymo, sandėliavimo ir transportavimo sąlygas bei higienos reikalavimus prekybos įmonėje (toliau – įmonėje).
3. Vartojamos sąvokos:
Atsakingas įmonės asmuo – įmonės savininkas arba jo įgaliotas asmuo, teisiškai atsakingas už įmonės veiklą.
Gaminys – produktas, kuris gali būti tiesiogiai vartojamas be papildomo terminio apdorojimo.
Mechaniškai atskirta mėsa – mėsa, kuri yra mechaniniais įrengimais atskirta nuo kaulų, ant kurių po iškaulinėjimo likę mėsos.
Produktas – gaminiai ir pusgaminiai.
Pusgaminis – produktas, kuris vartojamas tik po papildomo terminio apdorojimo.
Šviežia mėsa – mėsa, taip pat ir įpakuota vakuuminiu būdu ar inertinių dujų atmosferoje, kuri, saugant nuo gedimo, nebuvo specialiai apdorota jokiu kitu būdu, išskyrus šaltį.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Žaliava – medžiaga ar maisto produktas, apdorotas, pusiau apdorotas ar neapdorotas, naudojamas gaminant kitus maisto produktus ir esantis pagamintame produkte pradiniu ar pakitusiu pavidalu.
4. VMVT tvirtina ir kontroliuoja gyvūninius produktus tvarkančias įmones. Įmonės tvirtinamos laikantis Įmonių veterinarinio patvirtinimo ir valstybinės veterinarijos priežiūros numerių suteikimo tvarkos (Žin., 1999, Nr. 16-439).
II. ATSAKINGO ĮMONĖS ASMENS PAREIGOS
5. Atsakingas įmonės asmuo:
5.4. užtikrina, kad būtų tinkamai vykdomos priskirtos produktų ženklinimo sveikumo ar indentifikacijos ženklu funkcijos;
5.5. atsako už trūkumų, kurie buvo nustatyti savikontrolės sistemos tikrinimo metu arba kuriuos raštu nurodė VMVT, pašalinimą;
III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ TVARKYMUI
6. Tvarkymui į įmonę tiekiama šviežia mėsa, žuvys, žuvų bei mėsos gaminiai ir pusgaminiai turi būti gauti iš įmonių, atitinkančių Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką (Žin., 1999, Nr. 16-438), Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką (Žin., 2001, Nr. 85-3009), Šviežios triušienos ir fermose auginamos laukinės faunos (Žin., 2001, Nr. 16-517), Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką (Žin., 2001, Nr. 1-26), Smulkintos mėsos ir mėsos pusgaminių gamybos ir tiekimo į rinką (Žin., 2001, Nr. 16-517) taisyklėse nurodytus reikalavimus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 276 patvirtintus Šviežios žvėrienos paruošimo ir prekybos veterinarijos reikalavimus, Veterinarijos taisyklių žuvininkystės produktams reikalavimus (Žin., 2001, Nr. 16-517), iš laivų, atitinkančių Veterinarijos reikalavimus žvejybos laivams (Žin., 2001, Nr. 16-517).
7. Įmonėse turi būti tokia šaldymo įranga, kad šaldomose patalpose gyvūniniai produktai būtų laikomi nustatytoje temperatūroje.
9. Gyvūniniams produktams tvarkyti ar laikyti naudojamos talpyklos turi būti tokios, kad apsaugotų gyvūninius produktus nuo užteršimo ir užtikrintų jų laikymą tinkamomis higienos sąlygomis.
10. Jei gamybos proceso metu reikalinga atšildyti gyvūninius produktus, jie turi būti atšildomi tinkamomis higienos sąlygomis ir tvarkomi nedelsiant.
IV. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI MĖSOS ŽALIAVOMS BEI PRODUKTAMS
12. Šviežia atšaldyta skerdena ir išpjaustyta mėsa turi būti laikoma ne aukštesnėje kaip +7oC temperatūroje, skerdenos atliekos (subproduktai) – ne aukštesnėje kaip +3oC temperatūroje, šviežia paukštiena – ne aukštesnėje kaip +4oC temperatūroje.
13. Šviežios užšaldytos mėsos, paukštienos vidaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip – 12oC, giliai užšaldytos – ne aukštesnė kaip – 18oC.
14. Smulkintos mėsos, kuri tiesiogiai tiekiama vartotojui, gamybai galima naudoti tik šviežius skersaruožius (išskyrus širdies) galvijų, kiaulių, avių, ožkų raumenis, kurie atitinka Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo rinkai taisyklių reikalavimus.
16. Negalima gaminti smulkintos mėsos (mėsos faršo) iš nuopjovų ar mechaniškai atskirtos mėsos ir galvijų, kiaulių, avių ar ožkų skerdenos dalių: galvos raumenų, išskyrus kramtomuosius raumenis, neraumeninės baltosios linijos dalies bei kelio sąnario ir riešo srities, nuogramdų nuo kaulų. Šviežioje mėsoje neturi būti jokių kaulų gabalėlių.
17. Prieš gaminant smulkintą mėsą reikia nupjaustyti visas nešvarias, su limfiniais mazgais ir įtartinas mėsos vietas.
19. Pagamintą smulkintą mėsą reikia laikyti tokioje temperatūroje, kad:
21. Atšaldytų mėsos pusgaminių vidaus temperatūra turi būti:
23. Smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių fizikinius, cheminius, mikrobiologinius tyrimus reikia atlikti pagal normatyvinių dokumentų reikalavimus arba pagal savikontrolės sistemos programas.
V. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŽUVŲ ŽALIAVOMS BEI PRODUKTAMS
25. Jeigu į įmonę pristatyti atšaldyti nesupakuoti žuvų produktai nėra iš karto tvarkomi, jie turi būti laikomi šaltuosiuose sandėliuose arba lede. Ledas su druska ar be jos turi būti pagamintas iš geriamojo vandens. Supakuoti švieži žuvų produktai turi būti šaldomi ledu arba mechaniniais šaldymo įrenginiais, užtikrinančias tinkamas temperatūros sąlygas.
26. Įmonėje žuvų skrodimas, galvų nuėmimas turi būti atliekamas laikantis higienos reikalavimų. Po šių veiksmų žuvys turi būti plaunamos geriamuoju vandeniu. Žuvų pusgaminių ruošimui turi būti atskira patalpa ar vieta.
27. Filė gamyba ir pjaustymas turi būti atliekami taip, kad filė ir gabalai nebūtų užteršti ar sugadinti. Tai atliekama kitoje vietoje, negu buvo atliekamas galvų nuėmimas ir skrodimas. Paruošta filė ir gabalai ant darbo stalo turi būti laikomi tik tiek, kiek užtrunka apdorojimo operacija. Po paruošimo filė ar gabalai, kurie bus parduodami švieži, nedelsiant atšaldomi.
28. Žuvų produktų rūkymui taikomi šie reikalavimai:
28.1. produktai turi būti rūkomi tam skirtoje patalpoje arba specialioje vietoje, įrengtoje su ventiliacine sistema, kad dūmai ir deginimo šiluma nepatektų į kitas patalpas;
28.2. medžiagos, naudojamos rūkymui, turi būti laikomos atskirai nuo rūkymo vietos ir turi neužteršti produktų;
28.3. dūmams išgauti deginti dažytą, lakuotą, klijuotą ar kitaip chemiškai apdorotą medieną draudžiama;
29. Žuvų produktų sūdymui taikomi šie reikalavimai:
29.2. žuvų produktams apdoroti naudojama druska turi būti švari ir laikoma taip, kad nebūtų užteršta; ji negali būti naudojama pakartotinai;
29.3. indai turi būti pagaminti taip, kad laikomi sūryme produktai būtų apsaugoti nuo bet kokio užteršimo;
30. Švieži ar atšildyti žuvų produktai turi būti laikomi temperatūroje, artimoje tirpstančio ledo temperatūrai.
34. Perdirbti žuvų produktai turi būti laikomi temperatūroje, numatytoje norminiuose dokumentuose ir šiose taisyklėse.
35. Gamybos metu ir prieš tiekiant žmonių maistui žuvis ir žuvų produktus reikia vizualiai patikrinti, kad būtų surasti ir pašalinti matomi parazitai.
37. Draudžiama prekiauti žuvų produktais, jeigu:
37.5. jie nusėti dėmėmis, atsiradusiomis nuo drėgmės, arba vizualiai matomais pakitimais dėl bakterijų poveikio;
37.9. jie viršija didžiausią leidžiamą teršalų koncentraciją ir leistinus užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygius;
38. Kiekviena žuvų produktų partija turi būti patikrinta priėmimo metu arba prieš parduodant įvertinama, ar produktai tinkami žmonių maistui. Atliekamas juslinis patikrinimas atrinkus mėginius pagal galiojančių standartų reikalavimus, savikontrolės sistemos programas.
39. Jeigu pastebima, kad nesilaikoma šių taisyklių, arba jeigu manoma, jog tai reikalinga, juslinis patikrinimas kartojamas. Žuvų produktai turi atitikti šviežumo reikalavimus, numatytus galiojančiuose standartuose ir kituose teisės aktuose.
40. Jeigu juslinio patikrinimo metu nustatoma, kad žuvų produktai yra netinkami žmonių maistui, turi būti imtasi priemonių pašalinti juos iš rinkos ir apdoroti taip, kad jų nebūtų galima vėl panaudoti žmonių maistui.
VI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ PATALPŲ ĮRENGIMUI BEI ĮRANGAI
42. Gyvūninių produktų tvarkymui turi būti:
42.1. pakankamo dydžio patalpos, kad operaciją būtų galima atlikti tinkamomis higienos sąlygomis; jos turi būti taip suprojektuotos ir įrengtos, kad būtų išvengta žaliavų ir produktų užteršimo;
42.2. atskiros patalpos ar vietos gyvūninių produktų tvarkymui, kuriose turi būti:
42.2.1. tvirtos, vandeniui atsparios, lengvai plaunamos ir dezinfekuojamos grindys, įrengtos taip, kad vanduo lengvai nutekėtų į nutekamojo vandens surinkimo sistemą,
42.2.2. lygios, lengvai valomos ir atsparios vandeniui sienos, ne mažiau kaip du metrus nuo grindų padengtos šviesia, plaunama danga, o šaldymo ir sandėliavimo patalpose – mažiausiai iki produktų pakrovimo aukščio,
42.2.7. kuo arčiau darbo vietų, prie tualetų ir persirengimo patalpose pakankamas kiekis įrangos rankoms plauti šaltu ir karštu ar iki reikiamos temperatūros sumaišytu vandeniu ir dezinfekuoti; turi būti pakankamai priemonių rankoms plauti ir dezinfekuoti bei vienkartinių priemonių rankoms sausinti;
42.3. patalpos, kuriose laikomos žaliavos ir produktai; šioms patalpoms taikomi tokie patys reikalavimai, kaip paminėta 42.2 punkte, išskyrus atšaldymo, šaldymo ir gilaus šaldymo patalpas, kuriose lengvai valomos ir dezinfekuojamos grindys turi būti įrengiamos taip, kad būtų užtikrintas tinkamas vandens nutekėjimas; šiose patalpose turi būti įrengta tokia šaldymo sistema, kad žaliavos ir produktai būtų laikomi taisyklėse nurodytoje temperatūroje; patalpos turi būti pakankamo dydžio žaliavoms ir produktams laikyti;
42.4. patalpos ar vietos higieniškam žaliavų ir nesupakuotų arba neįvyniotų produktų tvarkymui ir laikymui iškrovimo ir pakrovimo metu;
42.6. instrumentai ir darbo įrenginiai: išpjaustymo stalai, talpyklos, konvejerinės juostos, pjūklai ir peiliai – pagaminti iš nerūdijančios medžiagos, neteršiančios žaliavų ir produktų, lengvai valomi ir dezinfekuojami;
42.9. tinkama vandens tiekimo sistema; geriamasis vanduo turi atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintus HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ reikalavimus (Žin., 1998, Nr. 105-2926); išimties atvejais negeriamojo vandens tiekimas yra leidžiamas vandens garų gamybai, priešgaisrinei apsaugai, šaldymo įrenginių aušinimui, jeigu šiems tikslams skirtas vamzdynas įrengtas taip, kad šio vandens nebūtų galima panaudoti kitiems tikslams ir nebūtų pavojaus tiesioginiam ar netiesioginiam žaliavų, produktų užteršimui; negeriamojo vandens vamzdynas turi būti aiškiai atskirtas nuo geriamojo vandens vamzdyno;
42.10. pakankamas skaičius persirengimo patalpų su lygiomis, vandeniui atspariomis, plaunamomis sienomis ir grindimis, praustuvais ir sroviniais tualetais; tualetai neturi tiesiogiai jungtis su darbo patalpomis; praustuvai turi būti pritaikyti rankoms plauti; turi būti pakankamai higienos priemonių rankoms dezinfekuoti ir nusausinti;
42.11. persirengimo patalpa, kurioje turi būti pritaikyta vieta laikyti viršutinius, kasdieninius ir darbo drabužius;
VII. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI MĖSOS PRODUKTŲ TVARKYMO PATALPOMS
43. Be bendrųjų reikalavimų, nurodytų taisyklių VI skyriuje, mėsos produktus tvarkančios įmonės (mėsos išpjaustymas, mėsos pusgaminių gamyba, smulkintos mėsos gamyba, šviežių dešrelių gamyba ir pan.) privalo turėti:
43.1. pakankamo dydžio sandėliavimo patalpas laikyti:
43.1.1. šviežią atšaldytą ir šaldytą mėsą, jos pusgaminius šaldymo režimu; nesupakuota šviežia mėsa (skerdenos, išpjaustyta mėsa) turi būti laikoma atskirai nuo supakuotos,
43.2. patalpą mėsos produktams ruošti ir vynioti; jeigu šios operacijos sudaro vieningą gamybos ciklą, užtikrinantį žaliavų ir galutinių produktų saugumą, išpjaustyti skerdenas, smulkinti (malti) mėsą, formuoti, ruošti mėsos pusgaminius ir juos vynioti galima toje pačioje patalpoje;
43.3. patalpą ar vietą kitoms mėsos produktų gamybai būtinoms žaliavoms (prieskoniams, maisto priedams ir kt.) laikyti;
44. Atsižvelgus į gaminamų produktų rūšį, įmonė turi turėti:
45. Operacijos, kurios kelia pavojų mėsos produktų saugai dėl kelių mėsos produktų gamybos tuo pačiu metu, ir operacijos, susijusios su dideliu šilumos išskyrimu, turi būti atliekamos skirtingose patalpose.
46. Atskirų patalpų mėsos gaminiams ir pusgaminiams paruošti ir vynioti nereikia, jeigu mėsos gaminiai ir pusgaminiai tvarkomi skirtingu metu ir jeigu šioms operacijoms naudojamos patalpos valomos ir dezinfekuojamos per pertraukas tarp skirtingų mėsos produktų gamybos.
VIII. BENDRIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI
48. Įmonėse turi būti laikomasi Lietuvos higienos normos HN 15:2001 „Maisto higiena“ (Žin., 2002, Nr. 9-324) reikalavimų.
49. Personalas turi laikytis bendrųjų švaros ir higienos reikalavimų, taip pat:
49.1. turi vilkėti tinkamus darbo drabužius ir dėvėti visiškai plaukus slepiančius galvos apdangalus; jei darbo drabužiai darbo metu susiteršia, juos būtina pakeisti;
49.2. su žaliavomis ir gyvūniniais produktais dirbantis personalas turi plauti rankas kiekvieną kartą prieš atnaujinant darbą ir/arba jas suteršus; žaizdos ant rankų turi būti užrištos vandeniui nelaidžiais tvarsčiais;
50. Dirbti su gyvūniniais produktais ar žaliava gali tik asmenys, turintys medicinines pažymas, leidžiančias jiems dirbti maisto tvarkymo įmonėse.
51. Asmenys, dirbantys su gyvūniniais produktais ar žaliava, turi dalyvauti įmonės organizuojamuose higienos mokymo kursuose.
52. Jei reikalinga, darbuotojai, ruošiantys maltą mėsą ir mėsos pusgaminius, turi dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes.
53. Darbui su žaliavomis ir gyvūniniais produktais naudojami įrengimai ir įrankiai, taip pat grindys, sienos, pertvaros, lubos ar stogo vidinės dangos turi būti švarūs ir tvarkingi, kad neužterštų žaliavų ir gyvūninių produktų.
54. Valyti, plauti ir dezinfekuoti patalpas, įrenginius ir įrankius būtina taip dažnai ir tokiais metodais, kaip nurodyta savikontrolės sistemos programose, kad būtų užtikrinta reikiama higiena.
55. Turi būti nuolat naikinami graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai; graužikų naikinimo priemonės, insekticidai, dezinfekuojančios ir kitos medžiagos turi būti laikomos rakinamose patalpose arba spintose, jų naudojimas neturi kelti produktų užteršimo pavojaus.
56. Darbo patalpos, įrengimai ir įrankiai turi būti naudojami darbui tik su tokiais gyvūniniais produktais, kurių gamybai turimas leidimas. Tačiau, VMVT leidus, juos galima naudoti darbui su kitais žmonių maistui skirtais produktais.
57. Plovimo priemonės, dezinfekantai ir panašios medžiagos privalo būti naudojamos pagal gamintojo instrukcijas taip, kad neturėtų žalingo poveikio mechanizmams, įrengimams, žaliavoms ir gyvūniniams produktams.
58. Patalpų ir įrangos priežiūrai skirtos priemonės ir cheminės medžiagos turi būti laikomos atskiroje patalpoje ar saugioje vietoje.
59. Patalpoms, kuriose laikomi ir apdorojami negyvūniniai maisto produktai, tapsiantys gyvūninių produktų sudėtine dalimi, taikomi bendrieji higienos reikalavimai, nurodyti šiose taisyklėse.
60. Žaliavos ir gyvūninių produktų sudedamosios dalys, taip pat patys gyvūniniai produktai bei jų laikymo talpyklos negali tiesiogiai liestis su grindimis bei sienomis ir turi būti tvarkomi taip, kad būtų išvengta užteršimo pavojaus. Žaliavos negali tiesiogiai liestis su galutiniais produktais.
61. Gamybos patalpose naudoti medieną draudžiama. Medieną galima naudoti gyvūninių produktų rūkymo, sūdymo, brandinimo, sandėliavimo ir išsiuntimo patalpose, leidus VMVT, atsižvelgus į produkto gamybos technologiją, jeigu užtikrinama, kad gyvūniniai produktai nėra teršiami; į gamybos patalpas mediniai padėklai gali būti atgabenti tik supakuotų produktų transportavimui.
IX. ŽENKLINIMAS
63. Gyvūniniai produktai privalo būti paženklinti pagal Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių (Žin.,2002, Nr. 50-1927) ir normatyvinių dokumentų reikalavimus.
64. Parduodant smulkintą mėsą ir mėsos pusgaminius, etiketėje būtina nurodyti gyvūno rūšį. Jei jie buvo gaminami iš įvairių rūšių gyvūnų mėsos, turi būti nurodytas kiekvienos gyvūno rūšies mėsos kiekis (%).
65. Ženklinama įmonėje gamybos metu arba iš karto po jos gerai matomoje gyvūninio produkto vietoje, aiškiomis ir neištrinamomis raidėmis, kurias lengva atskirti.
66. Sveikumo ar indentifikacijos ženklu būtina ženklinti, kai gyvūniniai produktai tiekiami vartotojui ne toje pačioje prekybos įmonėje, kurioje buvo tvarkomi, o išvežami už jos ribų.
67. Ženklinimo sveikumo ar indentifikacijos ženklu reikalavimai nurodyti Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką, Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse, Smulkintos mėsos ir mėsos pusgaminių gamybos ir tiekimo į rinką taisyklėse ir Veterinarijos taisyklėse žuvininkystės produktams.
X. VYNIOJIMAS, PAKAVIMAS
68. Vyniojimas, pakavimas turi būti atliekamas tam tikslui skirtose patalpose ar vietose laikantis higienos reikalavimų.
69. Vyniojimo ir pakavimo medžiagos turi atitikti visus higienos reikalavimus, būti pakankamai stiprios, kad apsaugotų gyvūninius produktus nuo užteršimo.
70. Vyniojimo ir pakavimo medžiagų negalima pakartotinai naudoti, išskyrus specialias talpyklas, pagamintas iš keramikos, stiklo ar plastmasės, kurias galima pakartotinai naudoti gerai išplovus ir išdezinfekavus.
71. Gyvūninių produktų gamyba ir pakavimas gali būti atliekami toje pačioje patalpoje, jeigu pakavimui naudojamos daugkartinio naudojimo talpyklos arba jeigu patalpa pakankamai didelė ir tinkamai įrengta, kad būtų užtikrintas operacijų atlikimas laikantis higienos reikalavimų.
72. Pakavimo ir vyniojimo medžiagos turi būti saugomos sandariuose, nepažeistuose transportuojant į įmonę ar įmonėje dėkluose ar pakuotėse tam tikslui skirtoje patalpoje laikantis higienos reikalavimų.
73. Patalpose, kur laikomos pakavimo medžiagos, neturi būti dulkių ir kenkėjų, tokios patalpos neturi susisiekti su patalpomis, kuriose laikomos medžiagos, galinčios užteršti pakavimo medžiagas.
75. Pakavimo medžiagos turi būti komplektuojamos laikantis higienos reikalavimų. Jeigu pakavimo medžiagos komplektuojamos automatiniais įrenginiais, turi būti užtikrinama, kad nekils produktų užteršimo pavojaus.
76. Pakavimo medžiagos turi patekti į patalpą laikantis higienos reikalavimų ir turi būti naudojamos nedelsiant.
XI. LAIKYMAS, TRANSPORTAVIMAS
79. Gyvūniniai produktai, kurių negalima laikyti aplinkos temperatūroje, turi būti laikomi šaltuosiuose sandėliuose ar vitrinose.
80. Gyvūniniai produktai, kuriuos galima laikyti aplinkos temperatūroje, turi būti laikomi tvirtos konstrukcijos patalpose (sandėliuose), kurios yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
81. Gyvūniniai produktai privalo būti laikomi ir transportuojami temperatūroje, nurodytoje šiose taisyklėse ir normatyviniuose dokumentuose.
82. Gyvūniniai produktai negali būti sandėliuojami ar transportuojami su kitais gyvūniniais produktais, kurie gali juos užteršti, nebent jie būtų taip supakuoti, kad pakankamai apsaugotų gyvūninius produktus.
83. Gyvūniniai produktai turi būti gabenami taip, kad būtų apsaugoti nuo bet kokių žalingų veiksnių, kurie galėtų juos užteršti ar kitaip paveikti. Jeigu gyvūniniams produktams taikomi temperatūros režimai, tokie gyvūniniai produktai turi būti vežami tokiomis transporto priemonėmis, kurios užtikrintų nurodytą temperatūros režimą.