LIETUVOS RESPUBLIKOS
ALTERNATYVIOS (DARBO) TARNYBOS PRIEVOLĖS
Į S T A T Y M A S
1990 m. spalio 16 d. Nr. I-681
Vilnius
I. Bendrieji nuostatai
1 straipsnis.
Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 19 iki 27 metų – krašto apsaugos prievolininkai, kurie dėl savo įsitikinimų negali atlikti tikrosios krašto apsaugos tarnybos, atlieka alternatyvią (darbo) tarnybą.
2 straipsnis.
Alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės įstatymą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
II. Šaukimas į alternatyvią (darbo) tarnybą
3 straipsnis.
Šaukimą į alternatyvią (darbo) tarnybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laikinasis krašto apsaugos prievolės įstatymas ir šis įstatymas.
4 straipsnis.
Krašto apsaugos prievolininkai, pageidaujantys atlikti alternatyvią (darbo) tarnybą, motyvuotu pareiškimu raštu kreipiasi į miesto (rajono) savivaldybių naujokų šaukimo komisiją.
5 straipsnis.
Miesto (rajono) savivaldybės naujokų šaukimo komisija piliečio pareiškimą dėl alternatyvios (darbo) tarnybos privalo apsvarstyti ir pateikti išvadas per 20 dienų nuo pareiškimo gavimo.
Į komisijos posėdį kviečiamas ir pareiškėjas. Jeigu jis neatvyksta be pateisinamų priežasčių, komisija gali priimti sprendimą ir pareiškėjui nedalyvaujant.
Naujokų šaukimo komisija išduoda siuntimą į alternatyvią (darbo) tarnybą.
6 straipsnis.
Pareiškėjas, gavęs naujokų šaukimo komisijos sprendimą ir nesutinkantis su juo, turi teisę per 15 dienų nuo sprendimo gavimo kreiptis į teismą. Teismo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos aukščiausiajam teismui, kurio sprendimas yra galutinis.
7 straipsnis.
Alternatyvi (darbo) tarnyba atidedama Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo 23, 24 ir 25 straipsniuose numatytais atvejais.
Mokslui baigti alternatyvią (darbo) tarnybą atideda miesto (rajono) savivaldybių naujokų šaukimo komisija.
8 straipsnis.
Anksčiau laiko iš alternatyvios (darbo) tarnybos atleidžiami piliečiai, jeigu atsiranda nors viena Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo 23 straipsnio „a“ papunktyje ar 25 straipsnyje numatyta sąlyga.
9 straipsnis.
Piliečiai, atlikę alternatyvią (darbo) tarnybą, į krašto apsaugos mokymus ir pratybas nešaukiami.
10 straipsnis.
Alternatyvios (darbo) tarnybos prievolininkai ekologinių katastrofų, stichinių ir gamybinių nelaimių atvejais ar gresiant valstybės saugumui gali būti mobilizuojami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.
11 straipsnis.
Piliečiai iki 45 metų pakartotinai į alternatyvią (darbo) tarnybą šaukiami tik mobilizacijos atvejais.
III. Alternatyvios (darbo) tarnybos atlikimas
12 straipsnis.
Alternatyvią (darbo) tarnybą piliečiai atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytose vietose bei objektuose. Krašto apsaugos departamentas sudaro alternatyvios (darbo) tarnybos atlikimo sutartis su savivaldybėmis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis.
13 straipsnis.
Piliečiams, atliekantiems alternatyvią (darbo) tarnybą, draudžiama eiti vadovaujančias pareigas ar būti bet kokios kategorijos pareigūnu, vykdyti administracines funkcijas.
14 straipsnis.
Alternatyvi (darbo) tarnyba, atsižvelgiant į valstybės interesus ir šaukiamiesiems sutikus, atskiru Vyriausybės nutarimu gali būti atliekama ne Lietuvos Respublikoje.
Šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti tarnybos laiko sutrumpinimo tvarką.
15 straipsnis.
Alternatyvios (darbo) tarnybos trukmė – 24 mėnesiai.
Piliečiams, baigusiems aukštąsias mokyklas, tarnybos trukmė – 12 mėnesių.
Viena tikrosios krašto apsaugos tarnybos diena prilygsta dviem alternatyvios (darbo) tarnybos dienoms.
16 straipsnis.
Siuntimą gavęs asmuo atvyksta nurodytu laiku į konkrečią tarnybos vietą. Kelionės išlaidas apmoka valstybė.
Alternatyvi (darbo) tarnyba prasideda pirmąją piliečio įdarbinimo įstaigoje, įmonėje, organizacijoje dieną.
17 straipsnis.
Įmonė, įstaiga, organizacija apie piliečių, atliekančių alternatyvią (darbo) tarnybą, atvykimą bei įdarbinimą per penkias dienas praneša Krašto apsaugos departamento teritoriniam skyriui.
18 straipsnis.
Alternatyvios (darbo) tarnybos eigą kontroliuoja Krašto apsaugos departamento teritoriniai skyriai.
19 straipsnis.
Likus 30 dienų iki alternatyvios (darbo) tarnybos pabaigos, Krašto apsaugos departamento teritoriniai skyriai apie tai informuoja įstaigas, įmones ir organizacijas, kuriose dirba prievolininkai.
20 straipsnis.
Piliečių, atliekančių alternatyvią (darbo) tarnybą, ir įmonių, įstaigų, organizacijų darbo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo įstatymai, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.
21 straipsnis.
Alternatyvią (darbo) tarnybą piliečiai atlieka Krašto apsaugos departamento sudarytų sutarčių sąlygomis. Sutartys negali būti nutrauktos piliečio, įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos iniciatyva be Krašto apsaugos departamento sutikimo.
22 straipsnis.
Be pateisinamos priežasties praleista alternatyvioje (darbo) tarnyboje darbo diena pratęsia šią tarnybą dviem darbo dienomis.
Asmenys, vengiantys atlikti alternatyvią (darbo) tarnybą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
23 straipsnis.
Piliečiams, atliekantiems alternatyvią (darbo) tarnybą, kasmet suteikiamos 12 darbo dienų atostogos. Piliečio pageidavimu atostogos gali būti pratęstos dar 12 darbo dienų, tačiau šios dienos neįskaitomos į alternatyvios (darbo) tarnybos laiką.
24 straipsnis.
Piliečiai, atliekantys alternatyvią (darbo) tarnybą, norėdami pereiti į tikrąją krašto apsaugos tarnybą, raštu kreipiasi į Krašto apsaugos departamento vyriausiąją naujokų šaukimo komisiją. Ji privalo pareiškėjui atsakyti per 10 dienų.
IV. Baigiamieji nuostatai
25 straipsnis.
Piliečiams, alternatyvios (darbo) tarnybos metu tapusiems nedarbingais, valstybė garantuoja socialinį aprūpinimą.
26 straipsnis.
Valstybė garantuoja tarnaujančių pagal šį įstatymą asmenų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.
27 straipsnis.
Piliečiams, atliekantiems alternatyvią (darbo) tarnybą, mokama 85 procentai darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip valstybės nustatytas minimalus pragyvenimo lygis.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
______________