Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. SAUSIO 22 D. NUTARIMO NR. 78 „DĖL PREKIŲ GABENIMO, LAIKYMO IR TIKRINIMO KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ TERITORIJOJE ESANČIOSE MUITINĖS PRIŽIŪRIMOSE UOSTO KOMPLEKSO ZONOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. kovo 3 d. Nr. 205
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 78 „Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 11-266; 2005, Nr. 9-273; 2007, Nr. 100-4080; 2008, Nr. 71-2740, Nr. 132-5074):
1. Įrašyti preambulėje vietoj žodžių „2007 m. vasario 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 214/2007 (OL 2007 L 62, p. 6)“ žodžius „2009 m. balandžio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 414/2009) (OL 2009 L 125, p. 6)“.
2. Išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintas Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisykles (pridedama).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 78
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. kovo 3 d.
nutarimo Nr. 205 redakcija)
PREKIŲ GABENIMO, LAIKYMO IR TIKRINIMO KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ TERITORIJOJE ESANČIOSE MUITINĖS PRIŽIŪRIMOSE UOSTO KOMPLEKSO ZONOSE TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklės (toliau – šios taisyklės) nustato prekių gabenimo per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksą (toliau – uosto kompleksas), krovimo, tvarkymo, laikymo ir tikrinimo uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, nepriklausančiose laisvojo uosto teritorijai, tvarką.
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Dokumentų pateikimas – šiose taisyklėse minimų dokumentų popierinės formos pateikimas arba tokius dokumentus atitinkančių elektroninių duomenų rinkinių perdavimas elektronine sistema.
Elektroninė sistema – valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, informacinė sistema (KIPIS), skirta elektroninių duomenų mainams tarp uoste veiklą vykdančių įmonių ir valstybės institucijų, atliekančių laivų ir krovinių tikrinimą uoste (toliau – tikrinimą atliekančios valstybės institucijos), sudariusių su Uosto direkcija elektroninės sistemos naudojimo sutartį.
Krovinio ekspeditorius – asmuo, sudaręs sutartį su krovinio siuntėju ar gavėju (pardavėju ar pirkėju) ir įsipareigojęs kliento lėšomis jo ar savo vardu gabenti klientui priklausantį krovinį, tvarkyti krovinių dokumentus, atlikti muitinės, veterinarijos ir kitus formalumus ir vykdyti kitus su krovinių gabenimu susijusius veiksmus (išsiųsti, priimti, lydėti krovinius ir kita).
Laikinasis saugojimas – muitinei pateiktų ne Bendrijos prekių laikymas muitinės nustatytose vietose teisės aktų nustatytomis sąlygomis, kol joms įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai.
Laivo agentas – įmonė, teikianti laivų agentavimo paslaugas.
Laivo byla – transporto, prekybos ir kitų dokumentų, kurių reikia muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, kai laivas įplaukia į uostą ar iš jo išplaukia, rinkinys.
Muitinės prižiūrima uosto komplekso zona – uosto teritorijoje įsteigto pasienio kontrolės punkto dalis (su joje esančiais statiniais, taip pat plaukiojančiais), kurioje atliekamas pasienio, muitinis, medicininis karantininis, veterinarinis, fitosanitarinis ir kitoks būtinas tikrinimas ir gali būti laikomos prekės. Šios zonos ribos nurodomos uosto komplekso naudotojo parengtoje ir su Klaipėdos teritorine muitine, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktine (toliau – Pakrančių apsaugos rinktinė) ir Uosto direkcija suderintoje tokios pasienio kontrolės punkto teritorijos dalies schemoje.
Tarptautinis maršrutas – susisiekimas vandens transportu iš Lietuvos Respublikos jūrų (upių) uostų (ir į juos), kuriuose atliekamas muitinis, pasienio, kitoks pasienio kontrolės punkto teritorijoje būtinas tikrinimas ir formalumai, į kitą valstybę (ar iš jos).
Uosto kompleksas – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis, į kurią įeina Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (uosto žemė ir akvatorija), taip pat „Draugystės“ geležinkelio ir Klaipėdos geležinkelio stočių teritorijos.
3. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 307), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL 2006 L 363, p. 1) (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 4 straipsnyje, 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinančio reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1), 2 straipsnyje, Tarptautinėse sveikatos priežiūros taisyklėse (2005) (Žin., 2008, Nr. 87-3474), priimtose 58-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje, vykusioje 2005 m. gegužės 23 d. Ženevoje, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 42-1192), Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 101-2300), Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 53-1245), Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 73-2517), Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 792 (Žin., 2002, Nr. 55-2197; 2004, Nr. 69-2433), Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 (Žin., 2001, Nr. 12-346), Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkoje, patvirtintoje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. B1-723 (Žin., 2003, Nr. 87-3972; 2004, Nr. 85-3096), ir Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklėse, patvirtintose susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3-168 (Žin., 2004, Nr. 60-2141).
4. Šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios prekių laikinojo saugojimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose tvarką, taip pat taikomos eksportuojamoms iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos Bendrijos ir ne Bendrijos prekėms (kurioms jau atlikti eksporto muitinės formalumai), įskaitant prekes, kurių muitinis statusas nežinomas, kaupiamoms ir laikomoms nurodytosiose zonose, kol baigiamas komplektuoti laivo krovinys.
Šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios prekių laikinąjį saugojimą ir muitinio sandėliavimo procedūros taikymą (prekių laikymą E tipo muitinės sandėlyje) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, įvykdžius Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus, taip pat taikomos laikant prekes uosto komplekso naudotojui nuosavybės teise priklausančioje, jo išsinuomotoje arba kitais įstatymų nustatytais pagrindais valdomoje ir naudojamoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalyje, kuri ribojasi su to paties uosto komplekso naudotojo išsinuomota uosto žemės dalimi.
5. Šių taisyklių nuostatos, kurios taikomos ne Bendrijos prekėms, taip pat taikomos prekėms, kurių turimas Bendrijos prekių muitinis statusas teisės aktų nustatyta tvarka neįrodytas.
6. Muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos ribos ženklinamos draudžiamuoju ženklu „Muitinė“ (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530), 1 priedo 6 punkto ženklas Nr. 320) lietuvių ir anglų kalbomis ir papildomomis informacinėmis lentelėmis su užrašu „Muitinės prižiūrima zona“. Ribas ženklina ir už ženklų saugumą atsako atitinkamos muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos naudotojas.
7. Leidimus patekti į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną asmenims, nenurodytiems šio punkto antrojoje pastraipoje, išduoda uosto komplekso naudotojai pagal Uosto direkcijos nustatytą patekimo į uosto komplekso naudotojų teritoriją tvarką, suderintą su uosto komplekso naudotojais, Klaipėdos teritorine muitine ir Pakrančių apsaugos rinktine.
Uosto direkcijos ir valstybės institucijų, atliekančių priežiūros ir kontrolės funkcijas uoste, darbuotojai, vykstantys tarnybos tikslais, į pasienio kontrolės punkte esančią muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną gali patekti be leidimo, pateikę tarnybinius pažymėjimus.
8. Muitinės prižiūrimų uosto komplekso zonų ir jose esančių prekių apsaugą užtikrina uosto komplekso naudotojai, apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus suderinę su Klaipėdos teritorine muitine, Pakrančių apsaugos rinktine ir Uosto direkcija.
9. Į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną ne Bendrijos prekės gali būti iškrautos iš jas atgabenusių transporto priemonių (įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones) tik muitinei sutikus, o jeigu kraunamos Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės departamentas), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir (arba) Valstybinės augalų apsaugos tarnybos kontroliuojamos ne Bendrijos prekės, – tik gavus muitinės ir atitinkamas prekes kontroliuojančios tarnybos sutikimą. Muitinės sutikimas nebūtinas, jeigu visas prekes (arba jų dalį) reikia iškrauti dėl joms kilusio pavojaus. Tokiu atveju apie prekių iškrovimą būtina nedelsiant muitinei priimtinu būdu informuoti atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną aptarnaujančio muitinės posto pamainos viršininką (per valandą nuo prekių iškrovimo, jeigu jos iškrautos muitinės posto darbo metu, arba per valandą nuo muitinės posto darbo pradžios, jeigu muitinės postas dirba ne visą parą). Uosto komplekso naudotojas, kurio teritorijoje laikomos prekės, turi užtikrinti, kad be muitinės leidimo ne Bendrijos prekės ir eksportuojamos Bendrijos prekės nebūtų išvežamos iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos.
10. Klaipėdos teritorinė muitinė, Pakrančių apsaugos rinktinė ir kitos valstybės institucijos, vykdančios veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, naudojasi Uosto direkcijos generalinio direktoriaus nustatyta tvarka skelbiama informacija apie laivų atvykimą, išvykimą ir dislokaciją uoste. Prireikus ši informacija gali būti tikslinama Uosto direkcijos uosto dispečerinėje. Peršvartuojant laivą nuo vienos muitinės posto prižiūrimos krantinės prie kitos krantinės, kurią aptarnauja ne tas pats muitinės postas, taip pat kitais Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytais prekių gabenimo uosto komplekse atvejais Bendrijos tranzito procedūra netaikoma, o prekių gabenimo priežiūra vykdoma Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.
11. Uosto komplekso naudotojas komercinę ir ūkinę veiklą, atitinkančią uosto funkcinę paskirtį, gali vykdyti tik pasirašęs su Klaipėdos teritorine muitine ir Pakrančių apsaugos rinktine prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose sutartį ir pateikęs Klaipėdos teritorinei muitinei garantiją šio uosto komplekso naudotojo įsipareigojimų, susijusių su zonoje laikinai saugomomis ne Bendrijos prekėmis, įvykdymui užtikrinti. Šios garantijos dydis turi būti ne mažiau kaip 2 mln. litų (jeigu muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje numatoma laikyti akcizais apmokestinamas prekes, – 5 mln. litų, išskyrus tuos atvejus, kai tokias prekes numatoma laikyti muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje esančiame akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje).
Pavyzdinę šiame punkte nurodytos sutarties formą nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, suderinęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) vadu ir susisiekimo ministru.
12. Šių taisyklių 11 punkte nurodyta garantija taip pat gali būti užtikrinami uosto komplekso naudotojo įsipareigojimai, susiję su:
12.1. ne Bendrijos prekių gabenimu:
12.1.1. iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos į Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos laisvąsias teritorijas ir iš jų atgal (kai netaikoma Bendrijos tranzito procedūra), jeigu asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininkas ar jo įgaliotas asmuo), yra sudaręs su uosto komplekso naudotoju pastarojo garantijos taikymo tokiam prekių gabenimui sutartį;
12.1.2. uosto komplekse, kai vadovaujantis šių taisyklių 10 punktu netaikoma Bendrijos tranzito procedūra;
12.1.3. iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos į muitinės ir pasienio veterinarijos postų bei pasienio kontrolės fitosanitarijos punktų prekių tikrinimo vietas ir iš šių vietų atgal (kai netaikoma Bendrijos tranzito procedūra), jeigu asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininkas ar jo įgaliotas asmuo), yra sudaręs su uosto komplekso naudotoju pastarojo garantijos taikymo tokiam prekių gabenimui sutartį;
12.5. laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kai atitinkamoje muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje remontuojami laivai;
II. LAIVŲ IR JAIS GABENAMŲ PREKIŲ PRIEŽIŪRA, LAIVŲ APRŪPINIMAS ATSARGOMIS
13. Atplaukiančio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą laivo, kuriuo gabenamos prekės, kapitonas (pats arba per savo įgaliotą asmenį ar laivo agentą) ne vėliau kaip prieš 24 valandas, o jeigu reisas trunka trumpiau, – netrukus po išplaukimo iš paskutiniojo uosto, prieš atplaukiant į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, pateikia elektronine sistema krovinio sąrašo (Cargo Manifest) arba konosamento (Bill of Lading) duomenis, kuriais remdamosi tikrinimą atliekančios valstybės institucijos nustato atitinkamo prekių gabenimo keliamą teisės aktų pažeidimo riziką. Laiku nepateikus nurodytųjų duomenų, tikrinimą atliekančios valstybės institucijos šią riziką nustato arba baigia nustatyti laivui atplaukus, prireikus atidėjusios leidimo iškrauti laivą suteikimo laiką.
Atplaukiančio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą trečiosios valstybės žvejybos laivo kapitonas (pats, per laivo agentą ar kitą įgaliotą asmenį) ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki numatomo atplaukimo pateikia Žuvininkystės departamentui išankstinį pranešimą, atitinkantį reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnyje ir 2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės (OL 2009 L 280, p. 5), 2 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
Jeigu duomenys nebuvo pateikti elektronine sistema, laivui atplaukus visais atvejais krovinio sąrašas (Cargo Manifest) arba konosamentas (Bill of Lading) pateikiami Klaipėdos teritorinės muitinės postui, aptarnaujančiam atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, o jeigu laive yra augalų arba augalinės kilmės ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų ne Bendrijos prekių, – taip pat pasienio kontrolės fitosanitarijos punktui ir pasienio veterinarijos postui.
Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 36a straipsniu ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 6 tomas, p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 414/2009 (OL 2009 L 125, p. 6) (toliau – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 183 straipsniu, taip pat laikantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 184a straipsnyje nustatytų terminų, muitinei turi būti pateikiamos įvežimo bendrosios deklaracijos su duomenimis apie įvežamas į Bendrijos muitų teritoriją prekes.
Žuvininkystės produktai iš trečiųjų valstybių žvejybos laivų iškraunami Žuvininkystės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.
14. Atplaukiančio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą arba iš jo išplaukiančio laivo kapitonas (pats arba per savo įgaliotą asmenį) muitinei, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai pareikalavus privalo pateikti laivą apžiūrai, lydėti asmeniškai laive tikrinimą atliekančių institucijų pareigūnus arba paskirti atsakingą asmenį, kuris tikrinimo metu juos lydėtų, taip pat pareikalavus pateikti šiuos Konvencijoje dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (Žin., 1999, Nr. 103-2953), sudarytoje 1965 m. balandžio 9 d. Londone (FAL konvencija), nustatytos formos dokumentus (arba jų nuorašus), užpildytus lietuvių arba anglų kalba:
14.4. įgulos sąrašą (Crew List) (Valstybės sienos apsaugos tarnybai jį būtina pateikti kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš valandą iki laivo atplaukimo arba išplaukimo);
14.6. keleivių sąrašą (Passengers List) (Valstybės sienos apsaugos tarnybai jį būtina pateikti kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš valandą iki laivo atplaukimo arba išplaukimo);
15. Šių taisyklių 14 punkte išvardyti dokumentai pildomi, pateikiami ir saugomi vadovaujantis susisiekimo ministro 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 3-592 „Dėl Dokumentų, kuriuos privaloma pateikti tikrinimą atliekančioms valstybės institucijoms laivui atplaukiant į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir išplaukiant iš jo, pildymo, pateikimo ir saugojimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 140-6176).
16. Asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo), muitinei pateikia konosamentus (Bill of Lading), TIR knygeles, ATA knygeles, CMR važtaraščius, SMGS važtaraščius, Pasaulinės pašto sąjungos aktų nustatytus dokumentus (jeigu gabenamos pašto siuntos) ir kitus krovinio lydimuosius dokumentus (originalus, nuorašus ar kopijas, kaip nustatyta atitinkamų dokumentų naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose).
18. Laivai gali būti peršvartuojami nuo vienos krantinės prie kitos tik laivo agentui informavus atitinkamą Klaipėdos teritorinės muitinės postą ir Pakrančių apsaugos rinktinės uosto užkardą, o prie kito posto prižiūrimų krantinių – tik gavus muitinės posto leidimą.
19. Laivai, atplaukę į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir esantys uosto akvatorijoje (išoriniame ir vidiniame reiduose, prišvartuoti prie krantinės), visą buvimo uoste laiką yra muitinės, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prižiūrimi ir bet kuriuo metu gali būti tikrinami. Laivo kapitonas arba jo įgaliotas asmuo privalo atidaryti ir parodyti muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pareigūnams visas laive esančias patalpas.
Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytiems laivams muitinės priežiūros priemonės taikomos laikantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtinto ir suderinto su Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Vidaus reikalų ministerija specialaus muitinės priežiūros priemonių taikymo tvarkos aprašo.
20. Mažųjų laivų (jachtų, katerių, pramoginių, sportinių ir kitų šio tipo laivų, išskyrus laivus, neišplaukiančius už Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų ribų) muitinis tikrinimas atliekamas Uosto direkcijos paskirtoje ir šio tipo laivams tikrinti tinkamai įrengtoje prieplaukoje arba krantinėje, esančioje pasienio kontrolės punkto teritorijoje. Mažųjų laivų savininkai (valdytojai) apie laivo įplaukimą į teritorinius vandenis privalo pranešti Uosto direkcijai, Klaipėdos teritorinei muitinei ir Pakrančių apsaugos rinktinei nedelsdami, bet ne vėliau kaip prieš valandą iki atplaukimo, o apie išplaukimą (nurodydami tikslų vietos laiką) – kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš valandą iki išplaukimo.
21. Kol laivas stovi uoste, jame esančių draudžiamų įvežti į Lietuvos Respubliką ne Bendrijos prekių neleidžiama iš jo išnešti, iškrauti ar kitaip perduoti į krantą ir iš laivo į kitą laivą. Nustatytąja tvarka šias prekes deklaravus, laivo kapitonas arba jo įgaliotas laivo įgulos narys privalo parodyti jų buvimo laive vietas. Šias patalpas muitinės pareigūnai apžiūri ir įsitikinę, kad jas įmanoma patikimai užplombuoti, plombuoja tam laikui, kol laivas stovės uoste. Jeigu nurodytųjų patalpų patikimai užplombuoti neįmanoma, muitinės pareigūnų reikalavimu prekės turi būti perkeltos į kitas joms laikyti tinkamas laivo patalpas, kurios plombuojamos. Laivo įgulos nariams įvežamų prekių atleidimo nuo muitų teisės aktų nuostatos taikomos kaip ir kitiems keleiviams.
22. Atplaukusių laivų įgulos, keleivių, transporto priemonių ir prekių muitinis, pasienio, kitoks būtinas tikrinimas atliekamas tik gavus Klaipėdos visuomenės sveikatos centro leidimą. Leidimas tikrinimą atliekančioms valstybės institucijoms ir įstaigoms duodamas tiesiogiai arba per laivo agentą.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centras laivų medicininę karantininę kontrolę atlieka sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
23. Išplaukti iš uosto laivams leidžiama tik po to, kai pagal kompetenciją juos, įgulą, keleivius, gabenamas transporto priemones, prekes ir atitinkamus dokumentus patikrina ir įformina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, taip pat, jeigu reikia, Klaipėdos teritorinė muitinė, Pakrančių apsaugos rinktinė ir kitos kompetentingos institucijos.
24. Žvejybos ir kitokių laivų, išplaukiančių iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į Baltijos jūrą dirbti Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų Europos Sąjungos valstybių narių išskirtinėse ekonominėse zonose ir nenumatančių įplaukti į trečiųjų valstybių uostus ar turėti kontaktų ne vien su Bendrijos žvejybos laivais, taip pat grįžtančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, muitinis tikrinimas paprastai neatliekamas, išskyrus tuos atvejus, kai kyla įtarimas, kad grįžtantis į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą laivas galėjo būti įplaukęs į trečiosios valstybės uostą ar turėjo tokių kontaktų, o laivo kapitonas apie tai nepranešė muitinei. Laivų savininkas (valdytojas) iš anksto pateikia Klaipėdos teritorinei muitinei ir Pakrančių apsaugos rinktinei tokių laivų sąrašus.
Jeigu jūroje būta kontaktų ne vien su Bendrijos žvejybos laivais arba kitų muitinės priežiūros požiūriu reikšmingų įvykių (pavyzdžiui, laivas buvo įplaukęs į trečiosios valstybės uostą, išgelbėtas jūroje rastas krovinys), apie tai laivo kapitonas, prieš laivui įplaukiant į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, praneša Klaipėdos teritorinei muitinei ir Pakrančių apsaugos rinktinei joms priimtinu būdu. Tokiais atvejais laivo tikrinimas atliekamas ir dokumentai pateikiami laikantis Pasienio teisinio režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 (Žin., 2002, Nr. 46-1755; 2008, Nr. 11-383), ir Dokumentų, kuriuos privaloma pateikti laivui atplaukiant į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ar išplaukiant iš jo tikrinimą atliekančioms valstybės institucijoms, pildymo, pateikimo ir saugojimo tvarkos aprašo, patvirtinto susisiekimo ministro 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 3-592, reikalavimų.
25. Reguliariomis laivybos linijomis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir kitų Bendrijos uostų plaukiojančius laivus naudojančiai įmonei gavus Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 313b straipsnyje nurodytą muitinės leidimą, šių laivų muitinis tikrinimas paprastai neatliekamas, išskyrus tuos atvejus, kai kyla įtarimas, kad atplaukiantis į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą laivas galėjo būti įplaukęs į trečiosios valstybės uostą, turėjo kontaktų ne vien su Europos Sąjungos valstybių narių išskirtinėse ekonominėse zonose plaukiojančiais laivais arba gabena ne Bendrijos prekes, o laivo kapitonas apie tai nepranešė muitinei.
Jeigu jūroje būta kontaktų ne vien su Europos Sąjungos valstybių narių išskirtinėse ekonominėse zonose plaukiojančiais laivais arba kitų muitinės priežiūros požiūriu reikšmingų įvykių (pavyzdžiui, laivas buvo įplaukęs į trečiosios valstybės uostą arba išgelbėtas jūroje rastas krovinys), apie tai laivo kapitonas, prieš laivui įplaukiant į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, praneša Klaipėdos teritorinei muitinei ir Pakrančių apsaugos rinktinei joms priimtinu būdu. Tokiais atvejais laivo tikrinimas atliekamas šių taisyklių 24 punkto antrosios pastraipos nustatyta tvarka.
26. Kruizinių laivų, atplaukiančių iš trečiųjų valstybių arba plaukiančių į jas, muitinis, pasienio, kitoks būtinas tikrinimas atliekamas ir dokumentai įforminami Uosto direkcijos paskirtoje šio tipo laivams tikrinti tinkamai įrengtoje krantinėje, esančioje pasienio kontrolės punkto teritorijoje.
27. Žuvininkystės produktai, kuriuos Bendrijos žvejybos laivai, plaukiojantys su Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis, sugauna arba išgauna ne Bendrijos muitų teritorijai priklausančiuose vandenyse, o kitų valstybių ar teritorijų vandenyse, taip pat produktai, kuriuos nurodytieji laivai perdirba (pagamina) iš minėtųjų žuvininkystės produktų, įvežami ir išleidžiami į laisvą apyvartą vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 325–336 straipsnių reikalavimais.
28. Laivų atsargos Lietuvos Respublikos ir užsienio laivų registruose įregistruotiems laivams tiekiamos:
28.1. laikantis Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklių reikalavimų, jeigu kaip atsargos jiems tiekiamos Bendrijos prekės, ir tik tada, kai vadovaujamasi Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 98-3482; 2004, Nr. 26-802) 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir (arba) 41 straipsnio 1 dalies 1 ir (arba) 2 punktų ir (arba) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505; 2005, Nr. 81-2944) 44 straipsnio nuostatomis;
28.2. Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka, jeigu kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais, tiekiamos ne Bendrijos prekės;
29. Laivuose susidarančios atliekos ir krovinių likučiai tvarkomi vadovaujantis susisiekimo ministro ir aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-414/346 „Dėl Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 77-3535) ir gali būti pakrauti į laivą, iškrauti iš laivo, perduoti iš vieno laivo į kitą tik muitinei leidus, o jeigu reikia, nustatytąja tvarka atlikus jų muitinį tikrinimą ir įforminimą. Maisto atliekos gali būti iškrautos iš laivo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tik informavus apie tai Klaipėdos apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
III. PREKIŲ LAIKYMAS IR MUITINĖS PRIEŽIŪRA UOSTO KOMPLEKSO ZONOSE
30. Muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose gali būti laikomos visos eksportuojamos, importuojamos ir tranzitu gabenamos prekės, išskyrus tas, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka taikomi draudimai ar apribojimai.
Muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose leidžiama laikyti Bendrijos prekes, kurios muitinei leidus bus naudojamos objektams, esantiems muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, eksploatuoti ir remontuoti, Bendrijos prekes, numatomas gabenti jūrų transportu į kitus Bendrijos uostus, iš kitų Bendrijos uostų atgabentas Bendrijos prekes, šių taisyklių 28.1 punkte nurodytas laivų atsargas, taip pat numatomas eksportuoti iš Bendrijos muitų teritorijos Bendrijos prekes, kurių eksporto muitinės formalumai dar neatlikti ir kurios kaupiamos muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, kol baigiamas komplektuoti laivo krovinys. Bendrijos prekės, išskyrus skystus naftos ir chemijos produktus, konteineriais atgabentas ir juose laikomas prekes, turi būti laikomos atskirai nuo ne Bendrijos prekių.
Bendrijos prekių statuso neturintys ir eksportuojami alkoholiniai gėrimai, įskaitant etilo alkoholį (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 2203 00–2208), tabako gaminiai (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 2402–2403), cukrus (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 1701 91 00, 1701 99, 1702 30, 1702 40, 1702 90), pavojingos prekės, prekės, galinčios paveikti kitas prekes, taip pat prekės, kurioms reikia specialių laikymo įrenginių, turi būti laikomi tik specialiai pritaikytose vietose, suderinus tai su Klaipėdos teritorine muitine.
31. Į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos ir muitinei pateiktos ne Bendrijos prekės, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 36a, 36b ir 36c straipsniais, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 186 straipsniu ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 50 straipsniu, nurodomos bendrojoje deklaracijoje laikinajam saugojimui, kurios formas, naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
32. Ne Bendrijos prekės kraunamos iš laivų, į laivus, iš vienų laivų į kitus, taip pat į sandėlius, aikšteles, vagonus, automobilių transporto priemones, konteinerius ir kitur tik muitinei leidus, o jeigu kraunamos Žuvininkystės departamento, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir (arba) Valstybinės augalų apsaugos tarnybos kontroliuojamos ne Bendrijos prekės, – tik gavus muitinės ir minėtų atitinkamas prekes kontroliuojančių tarnybų sutikimą. Tikrindama prekes ir jas gabenančias transporto priemones, muitinė turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes. Prekės iškraunamos ir išpakuojamos joms krauti, pakuoti ir tikrinti tinkamose muitinės nustatytose vietose.
33. Iškrovus arba pakrovus laivą ar kitą transporto priemonę, gabenančią ne Bendrijos prekes arba eksportuojamas Bendrijos prekes, muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, pateikiamas šių taisyklių 11 punkte nurodytoje uosto komplekso naudotojo, Klaipėdos teritorinės muitinės ir Pakrančių apsaugos rinktinės sutartyje nustatytos formos krovinio perdavimo ir priėmimo aktas. Jeigu šis aktas pateikiamas ne elektronine sistema, jis surašomas trimis egzemplioriais ir pasirašomas prekes perdavusių ir priėmusių asmenų ar jų įgaliotų atstovų. Vienas akto egzempliorius pateikiamas muitinės įstaigai, o kiti lieka krovinį priėmusio asmens atstovui. Jeigu kraunant krovinį nustatoma, kad faktinis prekių kiekis neatitinka kiekio, nurodyto krovinio dokumentuose, taip pat kilus ginčui tarp prekes perduodančio ir priimančio asmens, muitinė turi teisę reikalauti, kad prekės būtų pakartotinai pasvertos, perskaičiuotos ar išmatuotos. Visas prekių tikrinimo išlaidas padengia asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo).
34. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar Valstybinės augalų apsaugos tarnybos kontroliuojamos ne Bendrijos prekės iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos gali būti išgabentos tik į jų tikrinimo vietas, kuriose dirba šių valstybės institucijų darbuotojai, laikantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytos tvarkos. Kitur šios prekės gali būti išgabentos tik po to, kai nustatytąja tvarka joms atliekamas šiame punkte nurodytų valstybės institucijų tikrinimas.
35. Muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje ne Bendrijos prekės nuo bendrosios deklaracijos pateikimo momento gali būti laikinai saugomos ne ilgiau kaip Bendrijos muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką.
Uosto komplekso naudotojo arba bendrąją deklaraciją laikinajam saugojimui pateikusio asmens rašytiniu prašymu ne Bendrijos prekių laikinojo saugojimo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje terminas gali būti pratęstas Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka, bet ne ilgesniam laikui, negu nustatyta Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 52 straipsnyje.
Eksportuojamos prekės, kurioms jau įforminta eksporto deklaracija, muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje gali būti laikomos ne ilgiau kaip Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 792b straipsnio 2 dalyje nurodytą laiką. Šis terminas negali būti pratęstas.
36. Muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, kurios naudotojas turi E tipo muitinės sandėlį, laikomoms ne Bendrijos prekėms leidžiama įforminti muitinio sandėliavimo procedūrą, teisės aktų nustatyta tvarka taikomą E tipo muitinės sandėlyje laikomoms prekėms.
Įforminant prekių muitinio sandėliavimo procedūrą šiame punkte nurodytais atvejais, taikoma atitinkamo uosto komplekso zonos naudotojo garantija, nurodyta šių taisyklių 11 punkte.
37. Asmeniui, turinčiam teisę disponuoti ne Bendrijos prekėmis (krovinio savininkui arba jo įgaliotam asmeniui), kurios laikomos muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, ir gavusiam Klaipėdos teritorinės muitinės posto, aptarnaujančio atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, sutikimą, leidžiama:
37.4. laikantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 182 straipsnio nustatytos tvarkos, imti prekių pavyzdžius arba mėginius;
38. Muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje esančios patalpos (aikštelės) turi būti tinkamos prekėms laikyti ir perkrauti. Laikyti ir perkrauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamas prekes leidžiama tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka patvirtintose vietose. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos kontroliuojamas prekes leidžiama laikyti ir perkrauti tik fitosanitarijos reikalavimus atitinkančiose vietose. Uosto komplekso naudotojas privalo užtikrinti, kad nurodytose patalpose (aikštelėse) būtų reikiama techninė įranga ir apsaugos priemonės.
Muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos tvarkymo, suplanavimo, taip pat prekių joje laikymo, perkrovimo, muitinės priežiūros, inventorizavimo ir apskaitos klausimus sprendžia uosto komplekso naudotojas, suderinęs juos su Klaipėdos teritorine muitine ir Pakrančių apsaugos rinktine.
Norint išplėsti ar pertvarkyti muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, būtina gauti Klaipėdos teritorinės muitinės, Pakrančių apsaugos rinktinės sutikimą ir, jeigu reikia, pakeisti šių taisyklių 11 punkte nurodytą sutartį.
39. Prieš baigiantis šių taisyklių 35 punkte nurodytam prekių laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje terminui:
39.1. importuojamos prekės nustatytąja tvarka turi būti pateiktos išleidimo į laisvą apyvartą, laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti, muitinės prižiūrimo perdirbimo, muitinio sandėliavimo arba tranzito procedūrai įforminti (tranzito procedūra taikoma, jeigu importuojamos prekės gabenamos į kitą Bendrijos muitų teritorijoje esančią muitinės įstaigą), jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip;
39.2. tranzitu gabenamos prekės nustatytąja tvarka turi būti pateiktos tranzito procedūrai įforminti arba reeksportuotos;
39.3. eksportuojamos prekės iš Bendrijos muitų teritorijos turi būti išgabentos. Jeigu eksportuojamos prekės, kurioms atlikti jų eksporto formalumai, pasibaigus laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje terminui neišgabenamos iš Bendrijos muitų teritorijos, jos gali būti išleistos į laisvą apyvartą arba pateiktos kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti tik teisės aktų nustatyta tvarka pripažinus negaliojančia joms įformintą eksporto deklaraciją;
39.4. jeigu prekės išvežamos iš Bendrijos muitų teritorijos neįforminus muitinės deklaracijos, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 842a, 842b ir 842c straipsniais ir laikantis 592b straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų muitinei turi būti pateikiamos išvežimo bendrosios deklaracijos su duomenimis apie tokias prekes.
40. Paimant ne Bendrijos prekes iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos, atliekamas jų muitinis tikrinimas ir, jeigu reikia, nustatytąja tvarka įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai. Jūrų transportu išgabenamos ne Bendrijos prekės arba eksportuojamos Bendrijos prekės muitiniam tikrinimui turi būti pateiktos ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki laivo, kuriuo jas numatoma išgabenti, išplaukimo.
Paimant iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jūrų transportu atgabentas Bendrijos prekes arba ne Bendrijos prekes, kurioms kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įforminta Bendrijos arba bendroji tranzito procedūra, muitinei turi būti pateikiamas prekių turimą Bendrijos prekių muitinį statusą įrodantis dokumentas arba dokumentas, įformintas pradedant Bendrijos arba bendrąją tranzito procedūrą. Šioje pastraipoje nurodyti dokumentai tikrinami ir prekės iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos išleidžiamos pirmumo tvarka.
41. Asmuo, paimantis ne Bendrijos prekes iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos, privalo pateikti muitinei dokumentus, įrodančius, kad jis turi teisę disponuoti prekėmis arba atstovauja turinčiam šią teisę asmeniui.
42. Jeigu asmuo, turintis teisę disponuoti ne Bendrijos prekėmis (krovinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo), įrodo muitinei, kad muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomos prekės sunaikintos arba visiškai prarastos dėl jų sandaros savybių (prekių prigimties), nelaimingo atsitikimo, stichinės nelaimės, kitų ypač nepalankių nenumatytų aplinkybių ar force majeure arba veiksmų, įvykdytų su muitinės leidimu, šioms prekėms taikomos Bendrijos muitinės kodekso 206 straipsnio 1 dalies nuostatos.
43. Prekės, nurodytos šių taisyklių 42 punkte ir atitinkančios atliekų sąvoką, apibrėžtą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), turi būti tvarkomos laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, reikalavimų.
44. Asmuo, turintis teisę disponuoti muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomomis ne Bendrijos prekėmis (krovinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo), gali visas šias prekes (arba jų dalį) teisės aktų nustatyta tvarka neatlygintinai perduoti valstybei arba sunaikinti.
45. Jeigu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų prekių galiojimo terminas pasibaigia, jos sugadinamos arba nustatoma, kad prekės neatitinka nustatytų veterinarijos teisės aktų reikalavimų, asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis, krovinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo privalo šias ne Bendrijos prekes grąžinti siuntėjui arba sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.
46. Muitinė turi teisę:
46.1. neleisti padėti į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, perkrauti joje arba išduoti iš jos ne Bendrijos prekių, jeigu nesilaikoma nustatytųjų jų priėmimo, perkrovimo ar išdavimo reikalavimų;
47. Uosto komplekso naudotojas teisės aktų nustatyta tvarka atsako už jo naudojamoje muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomų ne Bendrijos prekių praradimą, sugadinimą, išgabenimą be muitinės leidimo. Jeigu ne Bendrijos prekės prarandamos, sugadinamos, išgabenamos be muitinės leidimo, muitinė imasi teisės aktų numatytų priemonių, kad uosto komplekso naudotojas arba garantas įvykdytų atsiradusią mokestinę prievolę, ir kaltam asmeniui taiko Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sankcijas, išskyrus šių taisyklių 42 punkte nustatytus atvejus.
Nustatytą ne Bendrijos prekių laikymo terminą kontroliuoja asmuo, pateikęs bendrąją deklaraciją laikinajam saugojimui. Likus iki šio termino pabaigos ne mažiau kaip 3 darbo dienoms, asmuo, pateikęs bendrąją deklaraciją laikinajam saugojimui arba kitą dokumentą, naudojamą kaip bendroji deklaracija laikinajam saugojimui, privalo informuoti Klaipėdos teritorinės muitinės postą, aptarnaujantį atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, apie laikinojo saugojimo termino pabaigą. Bendrąją deklaraciją laikinajam saugojimui pateikus naudojant elektroninę sistemą, ne Bendrijos prekių laikymo terminą muitinė kontroliuoja elektroninės sistemos priemonėmis.
48. Jeigu per nustatytą laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikotarpį ne Bendrijos prekėms neįforminami šių taisyklių 39 ar 44 punkte nurodyti muitinės sankcionuoti veiksmai, kaltam asmeniui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos sankcijos ir nustatomas papildomas 10 dienų laikas nurodytiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Neįforminus šių veiksmų per nustatytą papildomą laiką, taikomos Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 65 straipsnyje numatytos priemonės.
49. Muitinė kontroliuoja į muitinės prižiūrimas uosto komplekso zonas priimtų laikyti ir iš jų išgabenamų prekių apskaitą. Muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose laikomos eksportuojamos, importuojamos, tranzitu gabenamos prekės, Bendrijos prekės, nurodytos šių taisyklių 30 punkto antrojoje pastraipoje, ir prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, taikoma E tipo muitinės sandėlyje laikomoms prekėms, turi būti apskaitomos atskirai.
50. Išmestos į krantą arba išgelbėtos jūroje iš avariją patyrusių arba nuskendusių laivų ne Bendrijos prekės arba prekės, kurių muitinis statusas nežinomas, perduodamos muitinei ir laikomos Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nustatytą laiką. Per šį laiką suinteresuotiems asmenims nepateikus muitinei dokumentų, įrodančių teisę disponuoti šiomis prekėmis, Klaipėdos teritorinė muitinė turi kreiptis į teismą dėl minėtojo turto pripažinimo bešeimininkiu.
51. Akcizais apmokestinamos Bendrijos prekės į muitinės prižiūrimas uosto komplekso zonas padedamos, jose laikomos ir iš šių zonų paimamos laikantis ne tik šių taisyklių, bet ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
52. Šiose taisyklėse prekių kodai nurodyti pagal Europos Bendrijos kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2009 m. spalio 31 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 948/2009, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL 2009 L 287, p. 1).