LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL MAŽMENINĖS PREKYBOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2000 m. gruodžio 29 d. Nr. 444
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 85-2581) 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2000, Nr. 85-2581) 7 straipsnio 11 dalimi ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 1431 „Dėl Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2000, Nr. 108-3450):
2. Nustatau, kad 1 punkte nurodytos Mažmeninės prekybos taisyklės galioja iki 2001 m. liepos 1 dienos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 444
Mažmeninės prekybos taisyklės
I. Bendrosios Nuostatos
1. Šios taisyklės nustato bendruosius mažmeninės prekybos Lietuvos Respublikoje organizavimo reikalavimus.
2. Šių taisyklių privalo laikytis visos Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos įmonės, įstaigos, jų filialai, užsienio įmonių filialai (toliau vadinama – įmonės) bei patentus įsigiję fiziniai asmenys, besiverčiantys mažmenine prekyba.
3. Šios taisyklės netaikomos mažmeninei prekybai vandeniu, elektros energija, kuru ir kitomis inžineriniais tinklais tiekiamomis prekėmis ir vaistais.
4. Jeigu kitos specialiosios mažmeninės prekybos (kai kurių prekių prekybos) taisyklės nustato papildomus ar kitus prekybos tomis prekėmis reikalavimus, taikomi tų taisyklių reikalavimai.
5. Konkrečią prekybos turgavietėse (prekyvietėse) ir viešosiose vietose tvarką vadovaudamosi šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais nustato savivaldybių tarybos.
6. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
mažmeninė prekyba – prekybinė veikla, kai prekės parduodamos vartotojui (kodai pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių 50.00–50.50 ir 52.00–52.63, išskyrus 50.20.00–50.20.30; 50.40.10; 50.40.20; 50.40.50 ir 52.50.10);
pardavėjas – įmonės ir patentus įsigiję fiziniai asmenys, besiverčiantys mažmenine prekyba;
prekė – bet koks kilnojamasis daiktas, parduodamas arba siūlomas parduoti vartotojams;
prekei taikomas techninis reglamentas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų ar kitų įgaliotų institucijų patvirtintas teisės aktas, nustatantis privalomuosius prekių saugos ir kokybės reikalavimus, kuriuos turi atitikti į Lietuvos rinką teikiamos prekės;
vartotojas – fizinis asmuo, kuris išreiškia norą pirkti, perka ir vartoja prekę savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti;
vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis – pirkimo – pardavimo sutartis, kuria pardavėjas įsipareigoja parduoti prekę vartotojui, o vartotojas įsipareigoja sumokėti kainą.
7. Pardavėjai privalo turėti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą – higienos pasą.
8. Įmonės patalpos, kuriose vykdoma mažmeninė prekyba arba laikomos (saugomos) prekės, jų įranga turi atitikti higienos, saugos darbe, priešgaisrinės apsaugos reikalavimus.
9. Įmonės ar jos padalinio, besiverčiančio mažmenine prekyba, pavadinimas nurodomas iškaboje, vadovaujantis Išorinės reklamos įrengimo tipinėmis taisyklėmis, patvirtintomis ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 405 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 104-3305), bei savivaldybių institucijų patvirtintomis išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis (jeigu tokios yra patvirtintos).
Tais atvejais, kai pardavėjas yra patentą įsigijęs fizinis asmuo, nurodomas jo vardas, pavardė ir įsigyto patento numeris. Šie duomenys nurodomi patentą įsigijusio asmens pasirinktu būdu, tačiau taip, kad būtų matomi vartotojui.
10. Įmonė, nustatydama darbo laiką, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių institucijų nustatytas įmonėms draudžiamas dirbti dienas ir valandas (jeigu tokios nustatytos).
Apie įmonės ar jos padalinio uždarymą (remontui ir panašiai) vartotojai informuojami skelbimu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki jos (jo) uždarymo, išskyrus atvejus, kai įmonė ar jos padalinys uždaromi dėl priežasčių, kurių iš anksto nebuvo galima numatyti (dėl avarijos, vagystės, neplanuoto patikrinimo ir pan.).
II. Prekių pardavimo ypatumai
11. Pardavėjui draudžiama:
11.2. parduoti prekes, kurių įsigijimas nepatvirtintas prekių įsigijimą patvirtinančiais dokumentais;
11.3. nustatyti, kad prekės vartotojui bus parduodamos tik tuo atveju, jei tuo pat metu ar kitomis sąlygomis vartotojas nupirks tam tikrą prekių kiekį;
11.4. suteikti teisę vartotojui iš karto ar per tam tikrą laiką nusipirkus prekę gauti dovanų ar priedą prie prekės, išskyrus reklaminius priedus ar nusipirktos prekės priklausinius;
12. Verstis licencijuojama mažmenine prekyba gali tik įmonės, įsigijusios licencijas šiai veiklai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
13. Sekso reikmenimis, išskyrus kontraceptines priemones, prekiaujama vadovaujantis savivaldybių institucijų nustatyta tvarka.
14. Ne maisto prekės, kurių sudėtyje yra lakių organinių medžiagų, pasižyminčių narkotiniu poveikiu, parduodamos asmenims nuo 18 metų.
15. Prekiauti atvežtais į Lietuvos Respubliką dėvėtais tekstilės gaminiais ir avalyne, odinės galanterijos gaminiais, naudotais baldais, buitiniais elektrotechnikos gaminiais, elektros įrenginiais, mechanizmais leidžiama tik prekyvietėse ir specializuotose, tik šioms prekėms skirtose, parduotuvėse.
Prekės turi būti švarios ir apdorotos, kad būtų nekenksmingos ir saugios, privalu nurodyti kiekvienos prekės kainą.
Naudotos prekės ženklinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėmis, patvirtintomis ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 38-1024).
Prie kiekvienos dėvėtų tekstilės gaminių ir avalynės siuntos turi būti dokumentas arba žyma siuntą lydinčiuose apskaitos dokumentuose, patvirtinantis (-i), kad siunta yra apdorota. Siuntos apdorojimą patvirtinančiame dokumente arba siuntą lydinčiame apskaitos dokumente turi būti nurodytas siuntą apdorojusio asmens pavadinimas, apdorojimo data, būdas ir gaminiams apdoroti naudotų cheminių medžiagų pavadinimai.
Kiekvienam naudotam buitiniam elektrotechnikos gaminiui, elektros įrenginiui, mechanizmui būtina informacija apie jo tinkamumą naudoti pagal paskirtį bei apie pakeitimus ir patobulinimus, jeigu jie buvo atlikti, informacija pateikiama raštu pardavėjo pasirinktu būdu. Šių prekių saugiam ir tinkamam naudojimui privalomos gamintojo parengtos prekės naudojimo taisyklės (o jeigu jų nėra, pardavėjo parengtos prekės naudojimo taisyklės, kuriose būtų nurodyti pagrindiniai prekės saugaus ir tinkamo naudojimo reikalavimai), prekės naudojimo taisyklės turi būti pateikiamos vartotojui kartu su jo nusipirkta preke.
16. Parduodant dėl kokybės trūkumų nukainotas ne maisto prekes, be kitos teisės aktuose nustatytos informacijos apie prekę, vartotojui raštu kainų etiketėse ar kitais būdais taip pat turi būti pateikta informacija, kad prekė yra nukainota, nurodytas kokybės trūkumas, dėl kurio ji nukainota, prekės kaina, taip pat tai, kad prekei nesuteikiama garantija.
17. Parduodamos prekės turi būti saugios, t. y. prekės turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymuose, tai prekei taikomuose techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos reikalavimus.
18. Parduodamos prekės turi būti tinkamos kokybės, t. y.:
18.1. prekės savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tai prekei taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir prekės pirkimo pardavimo sutartyje;
18.2. prekės savybės turi atitikti prekės gamintojo nurodytus pateikiamų normatyvinių dokumentų reikalavimus;
19. Pardavėjui draudžiama:
20. Parduodamos prekės turi būti sukomplektuotos taip, kad atitiktų pirkimo – pardavimo sutartyse nustatytas komplektiškumo sąlygas, o jei sutartyse šios sąlygos neaptartos, sukomplektuotos taip, kad atitiktų prekybos papročių ir įprastai reiškiamus reikalavimus.
21. Jeigu ko kita nenumato sutartis ar nelemia prievolės prigimtis, pardavėjas privalo perduoti vartotojui prekes taroje ir supakuotas, išskyrus atvejus, kai prekių dėl jų pobūdžio nereikia perduoti taroje ar supakuotų.
Kai sutartis nenumato reikalavimų dėl prekių taros ir pakuotės, perduodamos prekės turi būti supakuotos taip, kaip tokioms prekėms įprasta, o jei tara ar pakuotė gali būti įvairi, – taip supakuotus ar tokioje taroje, kad būtų užtikrintas tokios rūšies prekių tinkamumas jas laikant ar gabenant įprastinėmis sąlygomis.
Jeigu privalomus reikalavimus dėl prekių taros ar pakuotės nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, tai pardavėjas privalo perduoti vartotojui prekes, kurių tara ir pakuotė atitinka įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
22. Sveriamiems produktams supakuoti naudojamų pakavimo medžiagų svoris į prekės svorį neįskaitomas ir mokestis iš vartotojo už jas neimamas.
23. Prekių pervežimo, laikymo, išdėstymo sandėliuose ir prekybos salėje bei prekybos jomis sąlygos turi atitikti teisės aktuose (Vyriausybės nutarimuose, higienos normose ir taisyklėse, tai prekei taikomuose techniniuose reglamentuose ir kt.), gamintojo pateikiamuose normatyviniuose dokumentuose (prekių ženklinimo etiketėse ir kt.), pirkimo-pardavimo sutartyse nustatytas sąlygas.
III. Pagrindinės PARDAVĖJO pareigos
25. Pardavėjas privalo:
25.1. parduoti prekes ir, vartotojui atsiskaičius už prekę, teisės aktų nustatyta tvarka išduoti prekių pirkimą-pardavimą (pinigų sumokėjimą) patvirtinantį dokumentą;
25.2. parduoti prekes kartu su jų priklausiniais ir priedais tokios būklės, kuri atitiktų vartotojo išsirinktą pavyzdį;
25.4. išduoti vartotojui garantinį dokumentą, kuriame turi būti tiksliai ir aiškiai nurodytas prekės kokybės garantijos terminas, jei parduodamai prekei toks terminas yra nustatytas;
25.5. parduoti prekes, kurioms nustatytas tinkamumo terminas, tokiu laiku, kad vartotojas turėtų realią galimybę panaudoti prekę iki jos tinkamumo termino pabaigos;
25.6. sudaryti sąlygas vartotojui apžiūrėti prekę, ją pasimatuoti ar patikrinti, kaip ji veikia, arba pademonstruoti, kaip ją naudoti, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į prekės pobūdį;
25.7. suteikti valstybine kalba vartotojui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes.
Informacija apie prekes (jų saugą ir kokybę, paskirtį, tinkamumo terminą, naudojimo ypatumus ir kt.) pateikiama ženklinant prekes teisės aktų nustatyta tvarka.
Informacija apie prekės kainą (įskaitant visus mokesčius) pateikiama prie (ant) ne maisto ir maisto prekių (prekių pavyzdžių) tvirtinamose kainų etiketėse.
Vartotojui parduodamų prekių ženklinimo bei jų kainų nurodymo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, patvirtintos ūkio ministro 1998 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 137 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 38-1024);
25.8. teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti prekės trūkumus, pakeisti prekę arba grąžinti už ją sumokėtus pinigus, jeigu vartotojui buvo parduota netinkamos kokybės prekė.
Prekių trūkumai šalinami, prekės keičiamos, grąžinamos vadovaujantis ūkio ministro patvirtintomis Prekių grąžinimo ir keitimo taisyklėmis;
25.9. teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti vartotojo patirtus nuostolius, jeigu jie patirti vartotojui įsigijus netinkamos kokybės prekę arba dėl informacijos apie prekę nepateikimo, arba ji buvo klaidinanti;
25.10. jeigu paaiškėja, kad parduodamos prekės yra nesaugios, nedelsiant nutraukti mažmeninę prekybą šiomis prekėmis, informuoti vartotojus, Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos bei teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti produktą iš rinkos.
IV. Pagrindinės vartotojų teisės ir pareigos
26. Vartotojas turi teisę:
26.2. gauti valstybine kalba jam būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamas prekes;
26.3. iki nusipirkdamas prekę apžiūrėti ją ir pareikalauti, kad pardavėjas dalyvaujant vartotojui patikrintų prekę arba pademonstruotų, kaip ją naudoti, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į prekės pobūdį;
V. Vartojimo sutarčių sudarymo ypatumai
28. Prekių pardavimo išlaidos tenka pardavėjui, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išlaidos tenka vartotojui tik tuo atveju, jeigu sutarties sudarymo metu pardavėjas jas specialiai ir atskirai aptarė arba nurodė jų apskaičiavimo kriterijus.
29. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje gali būti numatyta sąlyga, kad vartotojas prekes priims per tam tikrą sutartyje nustatytą terminą, per kurį pardavėjas neturi teisės tų pačių prekių parduoti kitam vartotojui.
Jeigu ko kita nenumato sutartis, o vartotojas per nustatytą terminą neatvyksta arba neatlieka kitų prekių priėmimui būtinų veiksmų per sutartyje nustatytą terminą, laikoma, kad vartotojas atsisako sutartį vykdyti.
Pardavėjo papildomos išlaidos, susijusios su prekių perdavimu vartotojui per tam tikrą terminą, įskaitomos į prekių kainą, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita.
30. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaryta pagal vartotojui pasiūlytus prekių pavyzdžius (prekių aprašymus, katalogus, modelius ir t. t.).
Jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, tai sutartis pagal prekių pavyzdžius laikoma sudaryta, kai pardavėjas pristato prekę į sutartyje nurodytą vietą, o jei pristatymo vieta sutartyje nenurodyta, – į vartotojo gyvenamąją vietą.
Vartotojas iki prekių perdavimo turi teisę atsisakyti sutarties pagal prekių pavyzdžius. Tačiau šiuo atveju vartotojas privalo atlyginti pardavėjo turėtas būtinas išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu iki atsisakymo, jeigu sutartis nenumato ko kita.
31. Jeigu prekės parduodamos naudojant automatus, tai automatų savininkas privalo informuoti vartotoją nurodydamas ant automato ar kitokiu būdu apie pardavėją (pardavėjo pavadinimą ir buveinę), automato darbo režimą, taip pat veiksmus, kuriuos privalo atlikti vartotojas, norėdamas nusipirkti prekę, ir jų eiliškumą.
Sutartis šiuo atveju pripažįstama sudaryta nuo to momento, kai vartotojas atlieka veiksmus, būtinus prekei iš automato gauti.
Jeigu vartotojui neperduodama prekė, už kurią sumokėta, tai pardavėjas vartotojo reikalavimu nedelsdamas privalo perduoti prekę arba grąžinti sumokėtą kainą.
VI. Reikalavimai darbuotojams
32. Įmonių darbuotojai ir patentus įsigiję fiziniai asmenys turi būti susipažinę su šiomis taisyklėmis, kitais mažmeninę prekybą reglamentuojančiais teisės aktais ir laikytis jų.
33. Maisto prekėmis ir žaislais prekiaujančių įmonių darbuotojai ir šiomis prekėmis prekiaujantys patentus įsigiję fiziniai asmenys privalo griežtai laikytis sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų ir taisyklių reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ (Žin.,1999, Nr. 41-1294) nustatyta tvarka tikrintis sveikatą.
VII. Atsiskaitymo su vartotojais organizavimas
34. Atsiskaitymai (mokėjimai) vykdomi, prekių pirkimą-pardavimą (pinigų sumokėjimą) patvirtinantys dokumentai vartotojams išduodami teisės aktų nustatyta tvarka.
VIII. Kontrolė
36. Pardavėjų veiklą, jų parduodamų prekių saugą bei kokybę gali tikrinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos, valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų institucijų (tarnybų) darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka.
37. Kontrolės darbuotojus į pagalbines patalpas (sandėlius, šaldymo kameras, cechus ir panašiai) privalo lydėti už minėtose pagalbinėse patalpose saugomas materialines vertybes atsakingas asmuo.