Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBINIO EKSTREMALIŲjų SiTUACIJŲ VALDYMO PLANO PATVIRTINIMO
2010 m. spalio 20 d. Nr. 1503
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) 9 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 133 „Dėl Valstybinio gelbėjimo darbų organizavimo ir potvynio padarinių likvidavimo Klaipėdos apskrityje plano patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 13-328);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 1415 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 133 „Dėl Valstybinio gelbėjimo darbų organizavimo ir potvynio padarinių likvidavimo Klaipėdos apskrityje plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 108-4836);
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 978 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 133 „Dėl Valstybinio gelbėjimo darbų organizavimo ir potvynio padarinių likvidavimo Klaipėdos apskrityje plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 130-4661);
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1388 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 133 „Dėl Valstybinio gelbėjimo darbų organizavimo ir potvynio padarinių likvidavimo Klaipėdos apskrityje plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 150-5482).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503
VALSTYBINIS EKSTREMALIŲjų SITUACIJŲ VALDYMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinis ekstremaliųjų situacijų valdymo planas (toliau – Planas) nustato materialinių ir žmogiškųjų išteklių sutelkimą ir valdymą gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai.
2. Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
3. Ministerijos ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atsižvelgiant į joms priskirtos veiklos sritį, gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos pobūdį, skirstomos į atsakingąsias ir remiančiąsias institucijas (2 priedas):
3.1. atsakingoji institucija – ministerija, kita valstybės institucija ar įstaiga, kuriai, atsižvelgiant į veiklos sritį ir gresiančios ar susidariusios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį, tenka atsakomybė už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo organizavimą;
II. gresiančios VALSTYBĖS LYGIO ekstremaliosios situacijos
4. Ekstremalieji įvykiai, kurie galėtų sukelti Lietuvos Respublikoje valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas, yra šie:
4.1. gamtinio pobūdžio – geologinis ir hidrometeorologinis (stichiniai, katastrofiniai meteorologiniai ir stichiniai, katastrofiniai hidrologiniai reiškiniai) reiškinys, įvykis, susijęs su ledo lytimis, ledų sangrūdomis, ledo laukais; žmonių ligos, vabzdžių antplūdis, gyvūnų ligos, augalų ligos ir kenkėjai, žuvų dusimas, laukinių žvėrių ir paukščių badas;
4.2. techninio pobūdžio – transporto įvykiai, susiję su jūros ar vidaus vandenų laivo naudojimu, aviacija, geležinkelių transporto ir automobilių kelių eismu ir įvykiais vežant pavojingą krovinį; įvykiai pramonėje ir energetikos sistemoje, hidrotechnikos statinio, komunalinių sistemų avarija ir ryšių paslaugų teikimo vartotojams sutrikimas;
4.3. ekologinio pobūdžio – aplinkos oro ir vandens užterštumas; dirvožemio, grunto užterštumas arba kitoks jam padarytas poveikis; tarša branduolinėmis ir (ar) radioaktyviosiomis medžiagomis ir naftos produktais;
4.4. socialinio pobūdžio – masinės riaušės ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, taip pat kariniai veiksmai Lietuvos Respublikos ar kaimyninės valstybės teritorijoje;
4.5. kiti ekstremalieji įvykiai – žmonių sveikatos sutrikimai, panika, traumos, mirties atvejai dėl užsikrėtimo, apsinuodijimo ar fizinio poveikio, gaisro keliamas pavojus, užsidegimo ar degimo grėsmė, pavojingas radinys, pavojus sunaikinti kultūros vertybę arba kultūros vertybės sunaikinimas; įvykis, keliantis pavojų saugomiems asmenims, saugomam objektui, Lietuvos Respublikos vadovybės rezidencijoms; kitas įvykis, dėl kurio gali susidaryti arba susidaro ekstremalioji situacija.
III. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimas
I. Perspėjimas ir visuomenės informavimas
6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) teisės aktų nustatyta tvarka perspėja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, galimus ekstremaliosios situacijos padarinius ir jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus.
7. Civilinės saugos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir teisės aktų nustatyta tvarka perspėja valstybės tarnautojus ir darbuotojus bei jų reguliavimo sričiai priklausančias institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
8. Gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams perspėti apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją naudojama perspėjimo sistema, kuria perduodamas garsinis perspėjamasis civilinės saugos signalas, o informacija apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją perduodama per Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programas, kitų nacionalinių, regioninių ir vietinių transliuotojų programas, taip pat per visas kitas visuomenės informavimo ar visuomenės naudojamas ryšių priemones.
9. Gyvenamųjų vietovių, kuriose nėra sirenų arba galimybių panaudoti perspėjimo sistemą, gyventojai perspėjami ir informuojami apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją turimomis ryšių ar kitomis priemonėmis, numatytomis savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose.
10. Už viešosios informacijos apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją teikimą laiku teisės aktų nustatyta tvarka atsako atsakingųjų institucijų, nurodytų Plano 2 priede, vadovai ir viešosios informacijos skleidėjai.
11. Sprendimą dėl subjekto, teiksiančio viešąją informaciją visuomenei valstybės lygiu, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, paskirdamas jį iš Plano 14 punkte nurodytų subjektų sąrašo.
12. Viešąją informaciją apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją valstybės lygiu visuomenei teikia:
13. Viešąją informaciją apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją valstybės lygiu visuomenei teikiantis subjektas atlieka šias funkcijas:
13.1. per visuomenės informavimo priemones teikia visuomenei viešąją informaciją apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos būdus;
II. Gelbėjimo darbų organizavimas ir veiksmų koordinavimas
15. Vadovavimas civilinės saugos sistemos pajėgoms ir veiksmų koordinavimas susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizuojamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo organizavimo tvarka.
16. Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir (ar) kai savivaldybėje esančių materialinių išteklių ir civilinės saugos sistemos pajėgų ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti nepakanka, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pasiūlymus dėl Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sušaukimo, kurios nurodymu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas sušaukia valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro pasitarimą.
17. Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, kai civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių paskirstymą reikia koordinuoti valstybės lygiu, sprendimą dėl ministerijos ar kitos valstybės institucijos ar įstaigos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sušaukimo priima atitinkamos ministerijos ar kitos valstybės institucijos ar įstaigos, esančios Vyriausybės patvirtintame sąraše, vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
18. Valstybės lygio veiksmų koordinavimas ir vadovavimas civilinės saugos sistemos pajėgoms atliekamas per valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą arba Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pavedimu per ministerijų, kitų valstybės institucijų, įstaigų operacijų centrus (1 priedas).
19. Kol nėra paskirtas valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus organizuoja ir koordinuoja valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.
20. Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą. Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas toliau organizuoja darbus savivaldybės lygiu, tačiau vadovaujasi valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimais ir vykdo jo nurodymus.
21. Niekas negali trukdyti valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo veiksmams arba atšaukti jo nurodymų civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius.
22. Užtrukus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimui, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija teikia Ministrui Pirmininkui pasiūlymus dėl valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pakeitimo.
23. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, susipažinusi su valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo eiga, gali priimti sprendimą dėl valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklos nutraukimo.
24. Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras savo veiklą grindžia Planu ir, atsižvelgdamas į valstybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį, ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planais.
III. Ryšių organizavimas
26. Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, ryšys tarp civilinės saugos sistemos subjektų palaikomas civilinės saugos sistemos subjektų turimomis ryšio priemonėmis per viešuosius ir (ar) žinybinius ryšio tinklus. Viešųjų ir privačiųjų ryšių tinklų, elektros tinklų gedimo atvejais svarbi informacija perduodama per pasiuntinius.
27. Civilinės saugos sistemos subjektas, sušaukęs ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, privalo susisiekti su kitais likviduojant valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dalyvaujančiais civilinės saugos sistemos subjektais ir jiems pranešti, kokiomis ryšio priemonėmis ir kaip bus keičiamasi informacija, jei tai nėra iš anksto numatyta jų ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.
28. Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, ryšys tarp civilinės saugos sistemos subjektų palaikomas pagal Susisiekimo ministerijos patvirtintą ryšio organizavimo ypatingų aplinkybių atvejais schemą.
29. Susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, Susisiekimo ministerija, siekdama užtikrinti valstybės saugumą ir viešąją tvarką, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams privalomus nurodymus ir nustato užduotis.
30. Susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, už viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybę atsakingi šių paslaugų teikėjai.
31. Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, civilinės saugos sistemos subjektai užtikrina savo žinybinių elektroninių ryšių tinklų veikimą.
32. Susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, Valstybės saugumo departamentas užtikrina vyriausybinį ryšį.
IV. Aprūpinimas materialiniais ištekliais ir jų panaudojimas
34. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai, susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, naudoja joms priklausančius materialinius išteklius. Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, pradėjus telkti savivaldybių teritorijoje arba valstybėje turimus materialinius išteklius, koordinuoja visą teikiamą pagalbą.
35. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui nustačius, kiek ir kokių papildomų materialinių išteklių reikia gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, su kuriais pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytus reikalavimus sudarytos materialinių išteklių teikimo sutartys, savivaldybės administracijos direktoriaus rašytiniu reikalavimu teikia materialinius išteklius gelbėjimo darbų vadovui arba valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui į savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą vietą.
36. Neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, savivaldybės administracijos direktoriaus rašytiniu reikalavimu turimus materialinius išteklius gelbėjimo darbų vadovui ar valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui į savivaldybės administracijos direktoriaus nurodytą vietą teikia visi ūkio subjektai ir kitos įstaigos.
37. Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nurodymu ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos per savo ekstremaliųjų situacijų operacijų centrus telkia turimus materialinius išteklius.
38. Išnaudojus valstybės rezerve turimus materialinius išteklius, Vyriausybės nutarimu nustatyta civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo tvarka kreipiamasi tarptautinės pagalbos.
39. Kai išnaudojamos visos civilinės saugos sistemos pajėgų panaudojimo galimybės likviduojant valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, vadovaujantis privalomų darbų atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarka, gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos pasitelkiami atlikti privalomų darbų.
IV. Gyventojų apsauga gresiant ar susidarius Valstybės lygio ekstremaliajai situacijai
I. Gyventojų evakavimas
40. Gyventojų evakavimas organizuojamas Vyriausybės nustatyta gyventojų evakavimo organizavimo tvarka. Sprendimą dėl gyventojų evakavimo priima:
40.1. kai gyventojai evakuojami iš vienos savivaldybės teritorijos į kitos (negretimos) savivaldybės teritoriją:
40.1.1. savivaldybės administracijos direktorius – dėl gyventojų evakavimo iš savivaldybės teritorijos;
40.2. kai gyventojai evakuojami iš savivaldybės teritorijos į gretimos savivaldybės teritoriją, – savivaldybės, iš kurios teritorijos evakuojami gyventojai, administracijos direktorius;
41. Gyventojų evakavimui organizuoti savivaldybėje įkuriami gyventojų surinkimo, tarpiniai gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktai. Jų struktūra ir įkūrimo vietos numatytos savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.
42. Atsižvelgdamas į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, galimą jos plitimo kryptį, savivaldybės administracijos direktorius pasirenka gyventojų evakavimo maršrutą ir nustato, per kuriuos gyventojų surinkimo, tarpinius gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktus bus vykdomas gyventojų evakavimas.
43. Kai ekstremaliosios situacijos pobūdis nereikalauja dozimetrinės kontrolės arba sanitarinio švarinimo, gyventojai iš gyvenamosios vietos (darbo vietos) tiesiogiai arba per gyventojų surinkimo punktus evakuojami iki gyventojų priėmimo punktų (laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų) savivaldybės, evakuojančios gyventojus, transporto priemonėmis.
44. Kai ekstremaliosios situacijos pobūdis reikalauja dozimetrinės kontrolės arba sanitarinio švarinimo, gyventojai evakuojami šiais būdais:
44.1. iš gyvenamosios vietos (darbo vietos) tiesiogiai arba per gyventojų surinkimo punktus iki tarpinių gyventojų evakavimo punktų – savivaldybės, evakuojančios gyventojus, transporto priemonėmis;
45. Paskelbus evakavimo pradžią, gyventojai, kurie turi galimybę evakuotis savarankiškai, išklausę informaciją apie evakavimą per visuomenės informavimo priemones, evakuojasi nuosavomis transporto priemonėmis.
46. Policija užtikrina viešąją tvarką gyventojų susitelkimo, įsodinimo į transportą, išlaipinimo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, gyventojų evakavimo maršrutuose, tvarko evakuotų gyventojų apskaitą, kontroliuoja ir reguliuoja transporto ir pėsčiųjų kolonų eismą nustatytais maršrutais, organizuoja transporto kolonų palydą, nustatyta tvarka registruoja evakuotus gyventojus laikinojo apgyvendinimo vietose.
47. Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija organizuoja savivaldybių transporto priemonių paskirstymą gyventojų surinkimo punktams, šių transporto priemonių kolonų palydą, apsaugą ir informacijos apie gyventojų evakavimą teikimą visuomenei.
48. Kai neužtenka transporto priemonių gyventojams evakuoti savivaldybėje, Susisiekimo ministerija organizuoja papildomų transporto priemonių gyventojams evakuoti pasitelkimą.
49. Sprendimą dėl gyventojų grįžimo į gyvenamąsias vietas, nustačius, kad ekstremaliosios situacijos sukelto pavojaus gyventojų gyvybei ar sveikatai nebėra, priima:
49.1. kai gyventojai buvo evakuoti į kitos savivaldybės teritoriją, – savivaldybės, į kurios teritoriją grąžinami gyventojai, administracijos direktorius;
50. Gyventojų grįžimą į nuolatines gyvenamąsias vietas organizuoja tos savivaldybės, į kurios teritoriją grąžinami gyventojai, gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija.
51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) 18 straipsniu ir Lietuvos kariuomenės ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sąveikos ekstremalių situacijų taikos metu atvejais planu (Žin., 2009, Nr. 80-3348) (toliau – sąveikos planas), gyventojų evakavimui organizuoti ir vykdyti gali būti pasitelkiami kariniai vienetai.
II. Aprūpinimas asmeninės apsaugos priemonėmis
52. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas organizuoja gyventojų, kurie atlieka gelbėjimo, paieškos darbus ekstremaliosios situacijos židinyje, ir papildomą civilinės saugos sistemos pajėgų, kurios ekstremaliosios situacijos židinyje atlieka gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduoja valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas ir šalina jų padarinius, aprūpinimą asmeninės apsaugos priemonėmis iš Lietuvos Respublikos valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų.
III. Socialinės, psichologinės pagalbos, švietimo ir kitų būtiniausių paslaugų teikimas
54. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja socialinę pagalbą evakuotiems ir nukentėjusiems gyventojams.
55. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybių administracijų direktoriai pagal kompetenciją valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų atvejais organizuoja psichologinės pagalbos teikimą.
56. Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja evakuotų mokyklinio amžiaus vaikų švietimą ir mokymą.
57. Teisės aktų nustatyta tvarka būtiniausios paslaugos (aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, švariais drabužiais ir kita) nemokamai teikiamos nukentėjusiems gyventojams valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju evakuotiems iš pavojingų teritorijų ir apgyvendintiems laikinojo apgyvendinimo vietoje. Sprendimą dėl nemokamai teikiamų būtiniausių paslaugų kitiems gyventojams ir šias paslaugas teikiančių civilinės saugos sistemos subjektų Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos teikimu priima Vyriausybė.
58. Susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, teikti psichologinės pagalbos nukentėjusiems gyventojams vadovaujantis sąveikos planu prireikus gali būti pasitelkiama Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba.
V. Viešosios tvarkos palaikymas
60. Susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, viešąją tvarką užtikrina policijos pajėgos ir, esant Plano 70 punkte nurodytiems veiksmams, pasitelkiamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgos.
61. Policijos pajėgos savo veiksmus derina su valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu ir, vykdydamos jo nurodymus, saugo ekstremaliosios situacijos židinį, užtikrina viešąją tvarką ir asmenų saugumą gyventojų susitelkimo vietose vykstant evakavimo ir gelbėjimo darbams.
62. Siekdamos palengvinti civilinės saugos sistemos pajėgų darbą atliekant gelbėjimo darbus, apsaugant nuo pavojaus gyventojus ir rūpinantis išlikusiais gyvaisiais, policijos pajėgos kontroliuoja civilinės saugos sistemos pajėgų ir kitų asmenų patekimą į ekstremaliosios situacijos židinio teritoriją.
63. Eismui reguliuoti ekstremaliosios situacijos židinyje, jos prieigose ir evakuacijos maršrutuose policijos pajėgos išstato laikinus kontrolės postus, duoda nurodymus kelių priežiūros tarnyboms dėl kelio ženklų pastatymo nurodytose vietose. Postų vietą nustato pirmasis į ekstremaliosios situacijos židinio vietą atvykęs policijos pareigūnas, suderinęs su gelbėjimo darbų vadovu arba valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu.
64. Policijos pajėgos teikia pagalbą asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, esant būtinybei patekti į asmens būstą be jo sutikimo; organizuoja technikos, vykstančios dirbti į ekstremaliosios situacijos židinį, ir evakuojamųjų palydą.
65. Policijos pajėgos tvarko evakuotų gyventojų apskaitą ir teikia duomenis apie laikinai įregistruotus gyventojus valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui.
66. Policijos pajėgos užtikrina valstybės, savivaldybių ir privataus turto apsaugą pavojaus zonoje ir evakuotose teritorijose.
67. Policijos pajėgos renka informaciją apie aukas, identifikuoja žuvusiuosius ir organizuoja jų išgabenimą iš įvykio vietos, prireikus pradeda ikiteisminį tyrimą.
68. Policijos pajėgos renka, registruoja ir analizuoja informaciją, reikalingą policijos veiksmams koordinuoti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju, keičiasi šia informacija su kitomis civilinės saugos sistemos pajėgomis, dalyvaujančiomis likviduojant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos padarinius.
69. Valstybės sienos apsaugos tarnyba kartu su kitomis kompetentingomis institucijomis ir įstaigomis dalyvauja vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus pasienio vidaus vandenyse, ieško pasiklydusių (dingusių) asmenų, žvalgo ekstremaliosios situacijos židinį iš oro, stebi radiacijos foną ir padeda policijos pareigūnams užtikrinti arba savarankiškai kontroliuoja civilinės saugos sistemos pajėgų ir kitų tarnybų patekimą į ekstremaliosios situacijos židinį, palaiko viešąją tvarką ir užtikrina eismo saugumą ekstremaliosios situacijos židinyje, renka ir sistemina informaciją apie nukentėjusius ir žuvusius gyventojus, nustato žuvusiųjų tapatybę ir organizuoja jų išgabenimą iš ekstremaliosios situacijos židinio pasienio ruože ir kituose Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos kontroliuojamuose ar saugomuose objektuose.
70. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgos, esant veiksmams, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka (masiniai neramumai, grupiniai veiksmai, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi civilinės saugos sistemos pajėgoms) ekstremaliosios situacijos židinyje, jo prieigose ir evakuacijos maršrutuose, atkuria ir (ar) užtikrina viešąją tvarką.
71. Trūkstant civilinės saugos sistemos pajėgų, valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu viešosios tvarkos palaikyti, eismo saugumo, judėjimo kontrolės ir kitoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms užtikrinti, vadovaujantis sąveikos planu, į pagalbą civilinės saugos sistemos pajėgoms gali būti pasitelkiami kariniai vienetai.
VI. Sveikatos priežiūros organizavimas
72. Susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pajėgos teikia sveikatos priežiūros paslaugas.
73. Sveikatos apsaugos ministerija valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų atvejais:
74. Savivaldybės gydytojas ekstremaliųjų situacijų atvejais koordinuoja savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą.
75. Susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos veikia pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, parengtus atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintas ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodines rekomendacijas ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliosiomis situacijomis plano rengimo metodines rekomendacijas.
76. Visuomenės sveikatos priežiūros priemonės (biologinės, cheminės, radiologinės, kitos) įvairaus pobūdžio ekstremaliųjų situacijų atvejais vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 11-239) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
77. Ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos dalyvauja teikiant pirmąją ir skubiąją medicinos pagalbą, vadovaudamosi sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-194 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo įstaigų dalyvavimo teikiant pirmąją ir skubiąją medicinos pagalbą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 33-1579).
78. Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, pirmąją ir skubiąją medicinos pagalbą teikia greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos ir įmonės, stacionariosios, o prireikus ir ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
79. Vadovaudamasi sąveikos planu, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba dalyvauja teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
80. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-303 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų pasitelkimo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti krizių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 55-2694) ir sąveikos planais, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir kitos nevyriausybinės organizacijos pagal galimybes, gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, prireikus pasitelkiamos sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.
VII. CIVILINĖS SAUGOS TARPTAUTINĖS PAGALBOS PRAŠYMAS IR priėmimas gresiant Ar susidarius valstybės lygio EKSTREMALiajai SITUACIJai
81. Kai valstybės lygio ekstremaliosios situacijos padariniams likviduoti šalies materialinių išteklių, civilinės saugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės pajėgų nepakanka arba jų nėra, kreipiamasi pagalbos į užsienio valstybes, su kuriomis pasirašyti tarpvyriausybiniai abipusės pagalbos susitarimai, kitas užsienio valstybes ir (ar) tarptautines organizacijas.
82. Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas per valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą informuoja Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininką apie materialinių išteklių ir civilinės saugos sistemos pajėgų, reikalingų ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių padariniams likviduoti, poreikį. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, išnagrinėjusi valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo prašymą, teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl kreipimosi pagalbos į užsienio valstybes ar tarptautines organizacijas.
83. Vyriausybei priėmus sprendimą kreiptis pagalbos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perduoda kreipimąsi užsienio valstybėms ir (ar) tarptautinėms organizacijoms. Užsienio reikalų ministerija papildomai išplatina kreipimąsi diplomatiniais kanalais.
84. Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, vadovaudamasis civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo tvarka, koordinuoja civilinės saugos tarptautinės pagalbos priėmimą.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Valstybinio ekstremaliųjų situacijų
valdymo plano
1 priedas
Valstybės lygio Ekstremaliosios situacijos valdymo schema
Valstybinio ekstremaliųjų situacijų
valdymo plano
2 priedas
valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimas
1. Epifitotija, kenksmingos augalų ligos ir kenkėjai
Atsakingoji institucija – Žemės ūkio ministerija
Remiančiosios institucijos: Aplinkos ministerija
savivaldybės administracijos direktorius
1.1. Žemės ūkio ministerija:
1.2. Aplinkos ministerija:
1.2.1. užtikrina hidrometeorologinės informacijos ir prognozių teikimą institucijoms, dalyvaujančioms valdant ekstremaliąją situaciją;
1.3. savivaldybės administracijos direktorius:
1.3.1. vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus, užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą;
2. Miškų gaisrai
Atsakingoji institucija – Aplinkos ministerija
Remiančiosios institucijos: Energetikos ministerija
Krašto apsaugos ministerija
Susisiekimo ministerija
Ūkio ministerija
Vidaus reikalų ministerija
savivaldybės administracijos direktorius
2.1. Aplinkos ministerija:
2.1.1. taiko visas būtinas prevencines priemones ir organizuoja gaisrų gesinimo technikos miškų gaisrams gesinti panaudojimą;
2.1.2. organizuoja aplinkos taršos tyrimus, taršos poveikio aplinkai masto ir aplinkai padarytos žalos nustatymą, atlieka teršalų sklaidos prognozes ir teikia jas institucijoms, dalyvaujančioms valdant ekstremaliąją situaciją;
2.2. Energetikos ministerija organizuoja priemones, užtikrinančias būtiną energijos ir kuro tiekimą esant ekstremaliai energetikos padėčiai;
2.3. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi sąveikos planu, telkia karinius vienetus padėti gesinti miškų (durpynų) gaisrus, vykdyti žvalgybą iš oro kilus miškų ir durpynų gaisrams;
2.4. Susisiekimo ministerija:
2.4.1. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) pasiūlymus dėl transporto pateikimo, maršrutų ir automobilių kolonų sudarymo gaisro teritorijose;
2.6. Vidaus reikalų ministerija:
2.6.3. organizuoja ekstremaliosios situacijos židinyje esančio valstybinio, visuomeninio ir privataus turto apsaugą;
2.6.4. organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą gyventojų susitelkimo, įlaipinimo į transportą, išlaipinimo iš jo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, evakuojamųjų vežimo maršrutuose;
2.6.5. organizuoja, koordinuoja evakuotų gyventojų registravimą laikinojo apgyvendinimo vietose, jų apskaitos tvarkymą;
2.7. savivaldybės administracijos direktorius:
2.7.1. vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus, užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą;
2.7.2. perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
3. Gaisrai ir (ar) sprogimai, kurie gali sukelti daugelio gyventojų sužalojimus ir dėl kurių gali prireikti evakuoti gyventojus
Atsakingoji institucija – Vidaus reikalų ministerija
Remiančiosios institucijos: Aplinkos ministerija
Energetikos ministerija
Krašto apsaugos ministerija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Susisiekimo ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija
Švietimo ir mokslo ministerija
Ūkio ministerija
Valstybės saugumo departamentas
savivaldybės administracijos direktorius
3.1. Vidaus reikalų ministerija:
3.1.2. organizuoja ekstremaliosios situacijos židinyje esančio valstybinio, visuomeninio ir privataus turto apsaugą;
3.1.3. organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą gyventojų susitelkimo, įlaipinimo į transportą, išlaipinimo iš jo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, evakuojamųjų vežimo maršrutuose;
3.1.4. organizuoja, koordinuoja evakuotų gyventojų registravimą laikinojo apgyvendinimo vietose, jų apskaitos tvarkymą;
3.2. Aplinkos ministerija:
3.2.1. organizuoja aplinkos taršos tyrimus, taršos poveikio aplinkai masto ir aplinkai padarytos žalos nustatymą, atlieka teršalų sklaidos prognozes ir teikia jas institucijoms, dalyvaujančioms valdant ekstremaliąją situaciją;
3.2.2. organizuoja į aplinką patekusių cheminių medžiagų sudėties nustatymą, jų identifikavimą, teikia trumpalaikę galimos poveikio zonos prognozę;
3.3. Energetikos ministerija organizuoja priemones, užtikrinančias būtiną energijos ir kuro tiekimą esant ekstremaliai energetikos padėčiai;
3.4. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi sąveikos planu:
3.4.1. organizuoja transporto materialiniams techniniams ištekliams, žmonėms ir reikalingai įrangai vežti tiekimą;
3.5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl socialinės pagalbos ir garantijų suteikimo evakuotiems ir nukentėjusiems gyventojams;
3.6. Susisiekimo ministerija:
3.6.1. organizuoja geležinkelio, oro transporto panaudojimą gyventojams iš pavojingos zonos evakuoti;
3.6.3. koordinuoja viešųjų ryšių tinklų panaudojimą ekstremaliųjų situacijų valdymo centrų reikmėms;
3.7. Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą;
3.8. Švietimo ir mokslo ministerija suteikia švietimo įstaigoms visokeriopą informaciją apie evakavimą, organizuoja pavaldžiose įstaigose dirbančių asmenų evakavimą ir jų darbą naujoje vietoje;
3.10. Valstybės saugumo departamentas teroro akto metu pagal kompetenciją vykdo operatyvinius veiksmus;
3.11. savivaldybės administracijos direktorius:
3.11.1. vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus, užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą;
3.11.2. perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
4. Teršalų išsiliejimas pakrantėje
Atsakingoji institucija – Aplinkos ministerija
Remiančiosios institucijos: Krašto apsaugos ministerija
Ūkio ministerija
Vidaus reikalų ministerija
savivaldybės administracijos direktorius
4.1. Aplinkos ministerija:
4.1.1. organizuoja aplinkos taršos tyrimus, taršos poveikio aplinkai masto ir aplinkai padarytos žalos nustatymą, atlieka teršalų sklaidos prognozes ir teikia jas institucijoms, dalyvaujančioms valdant ekstremaliąją situaciją;
4.1.2. koordinuoja ir kontroliuoja užterštos teritorijos tvarkymo darbų vykdymą ir aplinkos būklės atkūrimą;
4.2. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi sąveikos planu, prireikus gali patelkti karinius vienetus;
4.4. Vidaus reikalų ministerija teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją organizuoja teršimo incidentų likvidavimo darbus ir viešosios tvarkos užtikrinimą;
4.5. savivaldybės administracijos direktorius:
4.5.1. vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus, užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą;
4.5.2. perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
5. Masiniai neramumai
Atsakingoji institucija – Vidaus reikalų ministerija
Remiančiosios institucijos: Krašto apsaugos ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija
savivaldybės administracijos direktorius
5.1. Vidaus reikalų ministerija organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą ir eismo reguliavimą masinių neramumų metu;
5.2. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi sąveikos planu, prireikus gali pasitelkti karinius vienetus;
5.3. Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą;
5.4. savivaldybės administracijos direktorius:
5.4.1. vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus, užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą;
5.4.2. perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
6. Transporto įvykiai, susiję su jūros ar vidaus vandenų laivo naudojimu, aviacija, geležinkelių transporto ir automobilių kelių eismu ir įvykiais vežant pavojingą krovinį
Atsakingoji institucija – Susisiekimo ministerija
Remiančiosios institucijos: Aplinkos ministerija
Krašto apsaugos ministerija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija
Ūkio ministerija
Vidaus reikalų ministerija
Radiacinės saugos centras
savivaldybės administracijos direktorius
6.1. Susisiekimo ministerija:
6.1.1. dalyvauja likviduojant gaivalinių nelaimių, avarijų padarinius, organizuojant žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus (išskyrus vandens transportą);
6.1.3. organizuoja eismo įvykių (išskyrus kelių transportą) tyrimą ir apskaitą, analizuoja jų priežastis;
6.2. Aplinkos ministerija:
6.2.1. organizuoja aplinkos taršos tyrimus, taršos poveikio aplinkai masto ir aplinkai padarytos žalos nustatymą, atlieka teršalų sklaidos prognozes ir teikia jas institucijoms, dalyvaujančioms valdant ekstremaliąją situaciją;
6.3. Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija prireikus organizuoja cheminės taršos sudėties nustatymą, nuodingųjų medžiagų poveikio ekspertizę, teikia taršos sklidimo prognozę;
6.4. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi sąveikos planu, kitais įstatymų nustatyta tvarka patvirtintais planais, telkia kitoms institucijoms į pagalbą karinius vienetus, vykdo žmonių paieškos ir gelbėjimo, teršimo incidentų likvidavimo darbus jūroje;
6.5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl socialinės pagalbos ir garantijų evakuotiems ir nukentėjusiems gyventojams suteikimo;
6.6. Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą;
6.8. Vidaus reikalų ministerija:
6.8.2. organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą, ekstremaliosios situacijos židinyje esančio valstybinio, visuomeninio ir privataus turto apsaugą;
6.8.3. organizuoja žmonių paieškos ir gelbėjimo, teršimo incidentų likvidavimo darbus sausumoje ir Kuršių mariose;
6.8.4. organizuoja asmenų ir pareigūnų, nesusijusių su gelbėjimo ar paieškos darbais, patekimo į ekstremaliosios situacijos židinį ribojimą, prireikus organizuoja specialių leidimų sistemos įvedimą;
6.8.5. organizuoja gyventojų, kurie atlieka gelbėjimo, paieškos darbus ekstremaliosios situacijos židinyje, ir civilinės saugos sistemos pajėgų, kurios ekstremaliosios situacijos židinyje atlieka gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduoja ekstremaliąsias situacijas ir šalina jų padarinius, aprūpinimą asmeninės apsaugos priemonėmis iš valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų;
6.9. Radiacinės saugos centras:
6.9.2. nustato visų valstybės ir savivaldybių institucijų, atliekančių gelbėjimo, paieškos ir tvarkymo darbus, darbuotojams reikalavimus, kokių radiacinės saugos priemonių jie turi laikytis, kontroliuoja, kaip vykdomi šie reikalavimai;
6.9.3. organizuoja ir atlieka radiologinius (dozimetrinius, spektrometrinius, paviršiaus taršos) tyrimus;
6.9.4. vertina radiologinius (dozimetrinius, spektrometrinius, paviršiaus taršos) tyrimų rezultatus ir jų pagrindu teikia pasiūlymus dėl gyventojų, darbuotojų ir aplinkos apsaugos nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, teikia išvadas, pasiūlymus ir nustato reikalavimus dėl jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir užterštų objektų tvarkymo;
6.9.5. vykdo darbų užterštoje zonoje valstybinę radiacinės saugos kontrolę ir priežiūrą; kontroliuoja taršos šalinimo eigą ir kokybę;
6.9.6. kontroliuoja, kad būtų vykdoma darbus atliekančių specialistų individualios apšvitos dozimetrinė ir jų asmeninės apsaugos bei techninių priemonių taršos radioaktyviosiomis medžiagomis kontrolė;
6.9.7. išgabenus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, įvertina dirbusių žmonių, naudotos įrangos ir aplinkos taršą radioaktyviosiomis medžiagomis;
6.9.8. atlikus radioaktyviosios taršos matavimus, leidžia iš jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių buvimo vietos išnešti įrangą ar kitus daiktus, išvykti dezaktyvuotiems žmonėms;
6.9.9. prireikus organizuoja apšvitintų žmonių siuntimą į atitinkamas asmens sveikatos priežiūros įstaigas;
6.9.10. priima galutinį sprendimą, kuriuo konstatuoja, kad jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai ar užteršti objektai yra tinkamai sutvarkyti ir toliau taikyti radiacinės saugos priemones netikslinga;
6.9.11. informuoja valstybės įmonę Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrą, kad būtina paimti, išvežti, sutvarkyti ir saugoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir tvarkyti užterštus objektus, pateikia pirminę informaciją apie jų fizines charakteristikas ir radiacinės būklės įvertinimą (lygiavertės dozės galią, radionuklidą ir kita); išduoda leidimą gabenti radioaktyviąsias medžiagas;
6.10. savivaldybės administracijos direktorius:
6.10.1. vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus, užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą;
6.10.2. perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
7. Pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos (epidemijos ir (ar) pandemijos, bioterorizmas)
Atsakingoji institucija – Sveikatos apsaugos ministerija
Remiančiosios institucijos: Aplinkos ministerija
Krašto apsaugos ministerija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Švietimo ir mokslo ministerija
Ūkio ministerija
Užsienio reikalų ministerija
Vidaus reikalų ministerija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
savivaldybės administracijos direktorius
7.1. Sveikatos apsaugos ministerija:
7.1.3. atlieka funkcijas, susijusias su užkrečiamųjų ligų nustatymu, užkrėstų teritorijų ar karantino skelbimu ir (ar) atšaukimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu;
7.1.4. Vyriausybei priėmus sprendimą dėl valstybės medicinos rezervo išteklių panaudojimo, organizuoja valstybės medicinos rezervo paskirstymą;
7.1.6. kontroliuoja, kaip užkrėstoje teritorijoje taikomos kontrolės (valdymo) priemonės, ir vertina jų veiksmingumą;
7.2. Aplinkos ministerija užtikrina hidrometeorologinės informacijos ir prognozių teikimą institucijoms, dalyvaujančioms valdant ekstremaliąją situaciją;
7.3. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi sąveikos planu, prireikus gali patelkti karinius vienetus;
7.4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl socialinės pagalbos ir garantijų evakuotiems ir nukentėjusiems gyventojams suteikimo;
7.5. Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, nustato ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms ir kitoms švietimo įstaigoms priemones, būtinas ugdymo (mokymo) procesui užkrėstoje teritorijoje organizuoti arba jam nutraukti;
7.7. Užsienio reikalų ministerija iš kompetentingų institucijų gautą informaciją apie ekstremaliąją situaciją perduoda visoms užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms Lietuvos Respublikoje;
7.8. Vidaus reikalų ministerija:
7.8.1. organizuoja teritorijų, kurioms taikomas karantino režimas, ribų apsaugą ir viešosios tvarkos palaikymą, organizuoja ir vykdo pasimetusių ir pasiklydusių asmenų paiešką;
7.8.2. valstybės lygiu organizuoja ekstremaliosios situacijos lokalizavimą, žmonių ir turto gelbėjimą, padarinių šalinimą užkrėstoje teritorijoje;
7.8.3. pagal savo veiklos sritį planuoja civilinės saugos priemones, kaip optimaliai panaudoti valstybės išteklius šalies ūkio gyvybingumui ekstremaliosios situacijos atveju palaikyti, ekstremaliosios situacijos židiniams lokalizuoti ir jos padariniams šalinti;
7.8.4. koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgų ir kitų tarnybų patekimą į ekstremaliojo įvykio židinio teritoriją;
7.8.5. renka ir apdoroja informaciją apie aukas, organizuoja žuvusių gyventojų atpažinimą ir tapatybės nustatymą;
7.9. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja vandens, gyvūninių ir negyvūninių maisto produktų, pašarų laboratorinių tyrimų atlikimą ir rizikos vertinimą;
7.10. savivaldybės administracijos direktorius:
7.10.1. vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus, užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą;
7.10.2. perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
8. Sausra (kaitra)
Atsakingoji institucija – Žemės ūkio ministerija
Remiančiosios institucijos: Aplinkos ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija
Ūkio ministerija
Vidaus reikalų ministerija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
savivaldybės administracijos direktorius
8.1. Žemės ūkio ministerija:
8.1.1. organizuoja ir koordinuoja priemones dėl gyvulių, žemės ūkio ir maisto produktų, augalų ir pašarų apsaugos susidarius ekstremaliajai situacijai;
8.1.2. nustato specialiąsias apsaugos ir nelaimių padarinių šalinimo priemones, privalomas visiems žemės valdytojams, savininkams ir naudotojams;
8.1.3. teikia metodines rekomendacijas ūkininkams ir žemės ūkio subjektams dėl gyvulių, augalų ir pašarų apsaugos susidarius ekstremaliajai situacijai;
8.2. Aplinkos ministerija užtikrina hidrometeorologinės informacijos ir prognozių teikimą institucijoms, dalyvaujančioms valdant ekstremaliąją situaciją;
8.3. Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą;
8.5. Vidaus reikalų ministerija koordinuoja gaisrų gesinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą, kitus gelbėjimo darbus;
8.6. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja vandens, gyvūninių ir negyvūninių maisto produktų, pašarų laboratorinių tyrimų atlikimą ir rizikos vertinimą;
8.7. savivaldybės administracijos direktorius:
8.7.1. vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus, užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą;
8.7.2. perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
9. Speigas (didelis šaltis)
Atsakingoji institucija – Energetikos ministerija
Remiančiosios institucijos: Aplinkos ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija
Ūkio ministerija
Vidaus reikalų ministerija
Žemės ūkio ministerija
savivaldybės administracijos direktorius
9.1. Energetikos ministerija:
9.1.1. organizuoja priemones, užtikrinančias būtiną energijos ir kuro tiekimą esant ekstremaliai energetikos padėčiai;
9.1.2. teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl energetikos įmonių administravimo perėmimo, kol truks ekstremali energetikos padėtis, jeigu jos nevykdo Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų nurodymų;
9.2. Aplinkos ministerija užtikrina hidrometeorologinės informacijos ir prognozių teikimą institucijoms, dalyvaujančioms valdant ekstremaliąją situaciją;
9.3. Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą;
9.5. Vidaus reikalų ministerija:
9.6. Žemės ūkio ministerija:
9.6.2. dalyvauja organizuojant ir koordinuojant apsaugos nuo ekstremaliųjų situacijų ir jų padarinių likvidavimo priemones;
9.7. savivaldybės administracijos direktorius:
9.7.1. vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus, užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą;
9.7.2. perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
10. Uraganas
Atsakingoji institucija – Vidaus reikalų ministerija
Remiančiosios institucijos: Aplinkos ministerija
Energetikos ministerija
Krašto apsaugos ministerija
Susisiekimo ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija
Ūkio ministerija
Žemės ūkio ministerija
savivaldybės administracijos direktorius
10.1. Vidaus reikalų ministerija:
10.1.2. organizuoja ekstremaliosios situacijos židinyje esančio valstybinio, visuomeninio ir privataus turto apsaugą;
10.1.3. organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą gyventojų susitelkimo, įlaipinimo į transportą, išlaipinimo iš jo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, evakuojamųjų vežimo maršrutuose;
10.1.4. organizuoja, koordinuoja ir užtikrina evakuotų gyventojų registravimą laikinojo apgyvendinimo vietose, jų apskaitos tvarkymą;
10.2. Aplinkos ministerija užtikrina hidrometeorologinės informacijos ir prognozių teikimą institucijoms, dalyvaujančioms valdant ekstremaliąją situaciją;
10.3. Energetikos ministerija organizuoja priemones, užtikrinančias būtiną energijos ir kuro tiekimą esant ekstremaliai energetikos padėčiai;
10.4. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi sąveikos planu, prireikus gali patelkti karinius vienetus;
10.5. Susisiekimo ministerija koordinuoja viešųjų ryšių tinklų panaudojimą ekstremaliųjų situacijų valdymo centrų reikmėms;
10.6. Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą;
10.8. Žemės ūkio ministerija:
10.9. savivaldybės administracijos direktorius:
10.9.1. vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus, užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą;
10.9.2. perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
11. Potvynis
Atsakingoji institucija – Vidaus reikalų ministerija
Remiančiosios institucijos: Aplinkos ministerija
Energetikos ministerija
Krašto apsaugos ministerija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Susisiekimo ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija
Švietimo ir mokslo ministerija
Ūkio ministerija
Žemės ūkio ministerija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
savivaldybės administracijos direktorius
11.1. Vidaus reikalų ministerija:
11.1.1. koordinuoja gaisrų gesinimą, žmonių paiešką, gelbėjimą ir skubų iškeldinimą iš ekstremaliųjų situacijų židinių;
11.1.2. organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą gyventojų susitelkimo, įlaipinimo į transportą, išlaipinimo iš jo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, evakuojamųjų vežimo maršrutuose;
11.2. Aplinkos ministerija:
11.2.1. potvynio metu susidarius sąlygoms, dėl kurių galima aplinkos tarša, organizuoja aplinkos taršos tyrimus, taršos poveikio aplinkai masto ir aplinkai padarytos žalos nustatymą, atlieka teršalų sklaidos prognozes ir teikia jas institucijoms, dalyvaujančioms valdant ekstremaliąją situaciją;
11.2.2. užtikrina stichinių ir katastrofinių hidrometeorologinių reiškinių stebėseną, duomenų perdavimą ir išankstinį perspėjimą;
11.3. Energetikos ministerija organizuoja priemones, užtikrinančias būtiną energijos ir kuro tiekimą esant ekstremaliai energetikos padėčiai;
11.4. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi sąveikos planu, prireikus gali patelkti karinius vienetus;
11.5. Susisiekimo ministerija koordinuoja viešųjų ryšių tinklų panaudojimą ekstremaliųjų situacijų valdymo centrų reikmėms;
11.6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl socialinės pagalbos suteikimo nukentėjusiems nuo potvynio ir evakuotiems iš potvynio zonos asmenims;
11.7. Sveikatos apsaugos ministerija:
11.8. Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja evakuotų mokyklinio amžiaus vaikų švietimą ir mokymą;
11.10. Žemės ūkio ministerija:
11.11. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja vandens, gyvūninių ir negyvūninių maisto produktų, pašarų laboratorinius tyrimus ir rizikos vertinimą;
11.12. savivaldybės administracijos direktorius:
11.12.1. vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus, užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą;
11.12.2. perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
12. Epizootijos
Atsakingoji institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Remiančiosios institucijos: Aplinkos ministerija
Krašto apsaugos ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija
Vidaus reikalų ministerija
Žemės ūkio ministerija
savivaldybės administracijos direktorius
12.1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:
12.1.1. vadovaujasi gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų ligų neatidėliotinų priemonių planais ir organizuoja jų įgyvendinimą;
12.1.2. atlieka epizootinį tyrimą, organizuoja, koordinuoja ir pagal kompetenciją vykdo gyvūnų, maisto, pašarų ir vandens taršos pavojingais ir ypač pavojingais ligų sukėlėjais tyrimą, atlieka mikrobiologinės taršos stebėseną;
12.1.3. nustato gyvūnų ligų profilaktines ir gyvūnų žudymo priemones, kontroliuoja, kaip jos vykdomos;
12.1.4. kontroliuoja, kad būtų sunaikintas pavojingų ir ypač pavojingų ligų sukėlėjų užterštas maistas, pašarai, šalutiniai gyvūniniai produktai ir pašalintas geriamojo vandens kenksmingumas;
12.1.5. nustato užkrėstoje teritorijoje gyvybiškai svarbių objektų funkcionavimo, žmonių ūkinės veiklos, kitų veiklos rūšių, susijusių su maisto ir pašarų tvarkymo tęstinumu, geriamojo vandens tiekimu, naminių gyvūnų priežiūra ir auginimu, ir kitas procedūras;
12.1.6. kontroliuoja ir reglamentuoja maisto ir pašarų tvarkymo subjektų veiklą užkrėstoje teritorijoje;
12.1.7. įvertina ekstremaliosios situacijos keliamą grėsmę gyvūnams ir apie diagnozuotas gyvūnų užkrečiamąsias ligas ir priemones joms likviduoti praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Sveikatos apsaugos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai;
12.2. Aplinkos ministerija užtikrina hidrometeorologinės informacijos ir prognozių teikimą institucijoms, dalyvaujančioms valdant ekstremaliąją situaciją;
12.3. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi sąveikos planu, prireikus gali patelkti karinius vienetus;
12.4. Sveikatos apsaugos ministerija vertina susidariusią ekstremaliąją situaciją, nustato pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei;
12.5. Vidaus reikalų ministerija:
12.5.1. organizuoja teritorijų, kurioms taikomas karantino režimas, ribų apsaugą ir viešosios tvarkos palaikymą, organizuoja ir vykdo pasimetusių ir pasiklydusių asmenų paiešką;
12.5.2. valstybės lygiu organizuoja ekstremaliosios situacijos lokalizavimą, žmonių ir turto gelbėjimą, padarinių šalinimą užkrėstoje teritorijoje;
12.5.3. pagal savo veiklos sritį planuoja civilinės saugos priemones, kaip optimaliai panaudoti valstybės išteklius šalies ūkio gyvybingumui, susidarius ekstremaliajai situacijai, palaikyti, ekstremaliosios situacijos židiniams lokalizuoti ir jos padariniams šalinti;
12.5.4. koordinuoja, kaip organizuojamas civilinės saugos sistemos pajėgų ir kitų tarnybų patekimas į ekstremaliojo įvykio židinio teritoriją;
12.5.5. renka ir apdoroja informaciją apie aukas, organizuoja žuvusių gyventojų atpažinimą ir tapatybės nustatymą;
12.6. Susisiekimo ministerija:
12.7. Žemės ūkio ministerija organizuoja ir koordinuoja nuostolių, patirtų likviduojant epizootijas, atlyginimą gyvūnų augintojams;
12.8. savivaldybės administracijos direktorius:
12.8.1. vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus, užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą;
12.8.2. perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
13. Tarša radioaktyviosiomis medžiagomis, pavojingas radioaktyvus radinys ir kitos radiologinės avarijos ir įvykiai
Atsakingoji institucija – Radiacinės saugos centras
Remiančiosios institucijos: Aplinkos ministerija
Krašto apsaugos ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija
Vidaus reikalų ministerija
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo
agentūra
savivaldybės administracijos direktorius
13.1. Radiacinės saugos centras:
13.1.1. atlieka radiacinių avarijų tyrimus, prognozuoja jų padarinius ir teikia siūlymus, kaip jų išvengti ir juos likviduoti;
13.1.3. nustato visų valstybės ir savivaldybių institucijų, atliekančių gelbėjimo, paieškos ir tvarkymo darbus, darbuotojams reikalavimus, kokių radiacinės saugos priemonių jie turi laikytis, ir kontroliuoja, kaip vykdomi šie reikalavimai;
13.1.4. organizuoja, koordinuoja ir atlieka radiologinius (dozimetrinius, spektrometrinius, paviršiaus taršos) tyrimus;
13.1.5. koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento žvalgybinių grupių mėginių atrinkimą, atlieka jų radiologinius tyrimus ir vertinimą;
13.1.6. vertina radiologinius (dozimetrinius, spektrometrinius, paviršiaus taršos) tyrimų rezultatus ir jų pagrindu teikia pasiūlymus dėl gyventojų, darbuotojų ir aplinkos apsaugos nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, teikia išvadas, pasiūlymus ir nustato reikalavimus dėl jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų tvarkymo;
13.1.7. organizuoja gyventojų ir gelbėtojų individualiosios apšvitos stebėseną radiacinių avarijų atvejais, taip pat atlieka jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio žmonėms tyrimus ir vertinimą;
13.1.10. atlikus radioaktyviosios taršos matavimus, leidžia iš jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių buvimo vietos išnešti įrangą ar kitus daiktus, išvykti dezaktyvuotiems žmonėms;
13.1.11. prireikus organizuoja apšvitintų žmonių siuntimą į atitinkamas asmens sveikatos priežiūros įstaigas;
13.1.12. priima galutinį sprendimą, kuriuo konstatuoja, kad jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai ar radionuklidais užteršti objektai yra tinkamai sutvarkyti ir toliau taikyti radiacinės saugos priemones netikslinga;
13.1.13. informuoja valstybės įmonę Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrą, kad būtina paimti, išvežti, sutvarkyti ir saugoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir tvarkyti radionuklidais užterštus objektus, pateikia pirminę informaciją apie jų fizines charakteristikas ir radiacinės būklės įvertinimą (lygiavertės dozės galią, radionuklidą ir kita);
13.2. Aplinkos ministerija:
13.2.1. vykdo automatizuotą jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios monitoringą (toliau – monitoringas), kaupia ir analizuoja monitoringo duomenis, atlieka radionuklidų pernašos prognozę šalyje ir ne toliau kaip 500 kilometrų nuo valstybės sienos visomis kryptimis. Atlieka ankstyvojo perspėjimo funkciją;
13.2.2. teikia atsakingoms institucijoms informaciją apie jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios lygį ir prognozuojamą radionuklidų pernašą aplinkos ore. Monitoringo duomenys pateikiami ir nuolat automatiškai atnaujinami tinklalapyje: http://193.219.133.11/v2;
13.3. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi sąveikos planu, prireikus gali patelkti karinius vienetus;
13.4. Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą;
13.5. Vidaus reikalų ministerija:
13.5.1. koordinuoja gaisrų gesinimą, žmonių paiešką, gelbėjimą ir skubų iškeldinimą iš ekstremaliųjų situacijų židinių;
13.5.2. organizuoja pirminį radiacinės būklės įvertinimą (atlieka lygiavertės arba ekspozicinės dozės galios matavimus) ir informuoja Radiacinės saugos centrą;
13.5.3. teikia suinteresuotiems valstybės ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojams surinktą pirminę informaciją, susijusią su ekstremalios zonos dozimetrinės kontrolės rezultatais;
13.5.5. pasitelkia ministerijai pavaldžias įstaigas įvykio vietoje atlikti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų žmonių dezaktyvavimą;
13.5.6. organizuoja priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms priklausančių asmeninės apsaugos priemonių, darbo ir transporto priemonių dezaktyvavimą;
13.5.7. organizuoja ekstremaliosios situacijos židinyje esančio valstybinio, visuomeninio ir privataus turto apsaugą;
13.5.8. organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą gyventojų susitelkimo, įlaipinimo į transportą, išlaipinimo iš jo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, evakuojamųjų vežimo maršrutuose;
13.5.10. organizuoja ir koordinuoja evakuotų gyventojų registravimą laikinojo apgyvendinimo vietose, jų apskaitos tvarkymą;
13.5.11. organizuoja asmenų ir pareigūnų, nesusijusių su gelbėjimo darbais, patekimo į ekstremaliosios situacijos židinį ribojimą, prireikus įveda specialių leidimų sistemą;
13.5.12. koordinuoja, kaip vykdomos įstatymų nustatytos funkcijos Lietuvos Respublikos pasienio ruože, vidaus vandenyse ar teritorinėje jūroje radus nelegaliai gabenamų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ar radionuklidais užterštų objektų, sulaikant juos ir saugant iki perdavimo atitinkamai valstybės institucijai;
13.5.13. Radiacinės saugos centro prašymu nustato privalomą maršrutą, kuriuo nelegalūs jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai ir radionuklidais užteršti objektai vežami į dezaktyvavimo vietą arba radioaktyviųjų atliekų saugyklą;
13.6. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija pateikia informaciją apie radiologinę avariją Tarptautinei atominės energijos agentūrai ir Europos Komisijai;
13.7. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikia Radiacinės saugos centrui gyvūninių žaliavų radiologinės kontrolės duomenis;
13.8. valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra:
13.8.1. tvarko Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paimtus Lietuvos Respublikoje neteisėtai gaminamus, gabenamus, saugomus ar Lietuvos Respublikoje rastus nelegalius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir radionuklidais užterštus objektus;
13.8.2. parenka tinkamas talpyklas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniams ar radionuklidais užterštiems objektams gabenti ir tinkamai juos supakuoja;
13.8.4. paima nelegalius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir radionuklidais užterštus objektus iš radimo, sulaikymo, nustatymo vietos ir nustatytu maršrutu (jeigu jis nustatytas) nuveža į radioaktyviųjų atliekų saugyklas;
13.9. savivaldybės administracijos direktorius:
13.9.1. vykdo valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus, užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą;
13.9.2. perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
13.9.3. telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gyventojams evakuoti, organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja evakuotų gyventojų apgyvendinimą;
13.9.4. organizuoja kartu su kitomis civilinės saugos sistemos pajėgomis dezaktyvavimą ir kitas radiacinio kenksmingumo pašalinimo priemones;
14. Branduolinės avarijos
Atsakingosios institucijos: Energetikos ministerija,
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
Remiančiosios institucijos: Aplinkos ministerija
Krašto apsaugos ministerija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Susisiekimo ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija
Švietimo ir mokslo ministerija
Užsienio reikalų ministerija
Ūkio ministerija
Vidaus reikalų ministerija
Radiacinės saugos centras
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
savivaldybės administracijos direktorius
Gresiant ar įvykus branduolinei avarijai, atsakingosios ir remiančiosios institucijos atlieka funkcijas, nustatytas Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės avarijos atveju.
15. Masinis užsieniečių antplūdis
Atsakingoji institucija – Vidaus reikalų ministerija
Remiančiosios institucijos: Krašto apsaugos ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija
Užsienio reikalų ministerija
15.1. Vidaus reikalų ministerija:
15.1.1. organizuoja užsieniečių, nelegaliai kirtusių valstybės sieną, sulaikymą ir laikinąjį apgyvendinimą;
15.2. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi sąveikos planu, prireikus gali patelkti karinius vienetus;
15.3. Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja užsieniečių, nelegaliai kirtusių valstybės sieną, sveikatos priežiūros organizavimą;
15.4. Užsienio reikalų ministerija:
15.4.1. iš kompetentingų institucijų gautą informaciją perduoda užsienio valstybių, kurių piliečiai buvo sulaikyti nelegaliai kirtę valstybės sieną, diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms Lietuvos Respublikoje;
16. Įkaitų paėmimas (lėktuvo, laivo ar kitos transporto priemonės užgrobimas)
Atsakingoji institucija – Vidaus reikalų ministerija
Remiančiosios institucijos: Krašto apsaugos ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija
Užsienio reikalų ministerija
Valstybės saugumo departamentas
16.2. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi sąveikos planu, prireikus gali pasitelkti karinius vienetus;
16.4. Užsienio reikalų ministerija iš kompetentingų institucijų gautą informaciją perduoda užsienio valstybių, kurių piliečiai buvo užgrobtose transporto priemonėse, diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms Lietuvos Respublikoje;
17. Teršalų išsiliejimas jūroje
Atsakingoji institucija – Krašto apsaugos ministerija
Remiančiosios institucijos: Aplinkos ministerija
Susisiekimo ministerija
Vidaus reikalų ministerija
Žmonių paieška ir gelbėjimas, taip pat teršimo incidentų likvidavimo darbai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1378 „Dėl valstybės institucijų pareigų ir įgaliojimų organizuojant, koordinuojant, vadovaujant ir vykdant žmonių paieškos ir gelbėjimo, taip pat teršimo incidentų likvidavimo darbus“ (Žin., 2009, Nr. 3-50) ir Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. V-945 „Dėl Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plano patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 119-5115).