ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS
S P R E N D I M A S
DĖL PUBLIKACIJOJE „TVIRTĄ GIRININKĘ PALAUŽĖ VYRO NEIŠTIKIMYBĖ“ („LIETUVOS RYTAS“, 2005-06-04, NR. 129) PASKELBTOS INFORMACIJOS
2005 m. liepos 26 d. Nr. SPR-13
Vilnius
Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs A. Leišio 2005-06- 28 gautą pareiškimą dėl publikacijoje „Tvirtą girininkę palaužė vyro neištikimybė / Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus žmona nebepajėgė kęsti pažeminimų“ („Lietuvos rytas“, 2005-06-04, Nr. 129) paskelbtos informacijos, taip pat A. Černiausko, M. Lapelės, A. ir B. Strimaičių, A. Skučienės, A. Skučaitės, V. Skučaitės pareiškimus,
nustatė:
Publikacijoje „Tvirtą girininkę palaužė vyro neištikimybė / Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus žmona nebepajėgė kęsti pažeminimų“ („Lietuvos rytas“, 2005-06-04, Nr. 129) viešai paskelbta informacija apie pareiškėjo A. Leišio šeimą ištikusią tragediją – žmonos D. Leišienės savižudybę. Publikacijoje žurnalistės J. Kiliulienė ir J. Vansauskienė, aiškindamosi tragedijos priežastis, pateikia velionės motinos V. Mėčienės bei sesers V Banevičienės nuomones. Publikacijoje, remiantis šiomis nuomonėmis, teigiama: „Danutė itin skaudžiai išgyveno nuolatinę savo vyro Algirdo neištikimybę. Ji tebemylėjo vyrą kaip ir studijų metais, bet kartu ir nekentė jo už sukeltas kančias. Šitoks Algirdo gyvenimo būdas ir buvo pagrindinė Danutės depresijos priežastis. Nepakėlusi skausmo, ji pasirinko mirtį“, – ryžosi atvirai apie Dzūkiją sukrėtusią tragediją prabilti sesers Danutės Leišienės mirties prislėgta Virginija Banevičienė <...>„, „Žinojau, kad mano duktė nešioja didžiulį širdies skausmą. Praėjusį rudenį trumpai viešėjusi pas mane, ji užsiminė nebegalinti pakelti vyro neištikimybės. Mano širdis jautė, kad Danutei jos sūnaus Augusto mirtis ir vyro neištikimybė – per sunki kančia. Bijojau pagalvoti, jog ta kančia gali ją parklupdyti“, – braukė skausmo ašaras dukterį Danutę palaidojusi Telšiuose gyvenanti jos motina Vanda Mėčienė <...>„, „<...> Danutė skaudžiai išgyveno savo vyro Algirdo neištikimybę. Sesuo man papasakojo, kad jis vienu metu susitikinėdavo net su keliomis moterimis ir to nuo žmonos net per daug neslėpė. Sesuo jį tebemylėjo kaip ir studijų metais, tačiau kartu ir nekentė už neištikimybę. Šitoks Algirdo gyvenimo būdas ir buvo Danutės depresijos priežastis“, – „Lietuvos rytui“ telefonu sakė V Banevičienė <...>„.
Remdamasis šiomis nuomonėmis, viešosios informacijos rengėjas daro savarankišką išvadą, jog pagrindinė D. Leišienės pasitraukimo iš gyvenimo priežastis -jos vyro A Leišio neištikimybė. Šią viešosios informacijos rengėjo poziciją atspindi ir publikacijos „Tvirtą girininkę palaužė vyro neištikimybė“ pavadinimas. Tokia viešosios informacijos rengėjo išvada vienpusiška, kadangi publikacijos autorės J. Kiliulienė ir J. Vansauskienė, taip pat ir viešosios informacijos rengėjas nutylėjo kai kurias skaudžios tragedijos aplinkybes.
Žurnalistų etikos inspektoriui tyrimo metu atskleisti ir publikacijoje nutylėti faktai rodo, kad sensacingumo interesas konkrečiu atveju buvo svarbesnis už informacijos objektyvumą. Žurnalistų etikos inspektorius pažymi, kad pasirinktos temos atskleidimui nebuvo visuomenės intereso. Be to, rengiant publikaciją nebuvo atsižvelgta į neigiamą jos poveikį nepilnametei velionės D. Leišienės dukrai. Žurnalistų profesinė etika reikalauja, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas, skelbdamas informaciją apie savižudybes, itin atsargiai, subtiliai ir taktiškai nurodytų savižudybės motyvus bei aplinkybes. Šiuo ir daugeliu kitų atvejų būtina apsispręsti – ar apskritai verta imtis savižudybės temos.
Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis įpareigoja viešosios informacijos rengėjus ir platintojus gerbti nuomonių įvairovę, visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių; įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad žurnalistas turi savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.
Tuo tarpu Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas įpareigoja žurnalistą pateikti kuo daugiau vienas nuo kito nepriklausomų asmenų nuomonių (6 straipsnis); neskelbti nepagrįstų, įrodomais faktais neparemtų kaltinimų (42 straipsnis); neminėti pavardžių, kai skelbiamos žinios apie savižudybes ar bandymus nusižudyti (49 straipsnis). Nagrinėjamoje publikacijoje A. Leišio nuomonė nepateikiama -jam nesuteikta teisė paaiškinti publikacijoje aprašomus įvykius. Apie tokios galimybės nebuvimą publikacijoje taip pat nenurodoma. Be to, publikacijoje išsamiai aprašoma savižudybė, vienpusiškai ir tendencingai nurodomos ją lėmusios priežastys, neatsižvelgiama į tragediją išgyvenusios nepilnametės velionės dukters interesus.
Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 1 punktu, žurnalistų etikos inspektorius
nusprendė:
1. Įspėti laikraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiąjį redaktorių G. Vainauską dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 2 dalies 4 punkto, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6, 27, 42, 49 straipsnių pažeidimo.
2. Pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas – laikraščio „Lietuvos rytas“ redakcija – ateityje atsakingiau skelbtų informaciją apie savižudybes, jų motyvus bei aplinkybes.
3. Išsiųsti sprendimo nuorašus pareiškėjui A. Leišiui bei „Lietuvos ryto“ vyriausiajam redaktoriui G. Vainauskui.
4. Apie priimtą sprendimą informuoti kitas visuomenės informavimo priemones, viešosios informacijos rengėjų bei platintojų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijas, Lietuvos žurnalistų sąjungą bei Lietuvos žurnalistų draugiją.