LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS DĖL 1949 METŲ ŽENEVOS KONVENCIJŲ DĖL KARO AUKŲ APSAUGOS IR JŲ 1977 METŲ PAPILDOMŲ PROTOKOLŲ RATIFIKAVIMO

Į S T A T Y M A S

2000 m. gegužės 2 d. Nr. VIII-1657

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

gerbdamas visuotinai pripažintus tarptautinės humanitarinės teisės principus ir normas;

patvirtindamas Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus pagal 1949 metų Ženevos konvencijas dėl karo aukų apsaugos, nurodytus 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkyje Nr. 515p „Dėl prisijungimo prie Ženevos konvencijų dėl karo aukų apsaugos“;

siekdamas prisijungti prie 1949 metų Ženevos konvencijų dėl karo aukų apsaugos 1977 metų papildomų protokolų, plėtojančių šių konvencijų nuostatas;

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis,

priima šį įstatymą.

1 straipsnis. Konvencijų ir protokolų ratifikavimas

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu ir 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 2000 m. kovo 23 d. dekretą „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 1949 metų Ženevos konvencijas dėl karo aukų apsaugos ir jų 1977 metų papildomus protokolus“, ratifikuoja:

1) 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvenciją dėl sužeistųjų ir ligonių padėties veikiančiose armijose pagerinimo;

2) 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvenciją dėl sužeistųjų, sergančiųjų ir skęstančiųjų ginkluotųjų pajėgų narių jūroje padėties pagerinimo;

3) 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais;

4) 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu;

5) 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomą protokolą dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolą), sudarytą 1977 m. birželio 8 d.;

6) 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomą protokolą dėl netarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (II protokolą), sudarytą 1977 m. birželio 8 d.

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pareiškimas

Lietuvos Respublika, vadovaudamasi 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolo) 90 straipsnio 2 dalies a punktu, pareiškia, kad pripažįsta ipso facto ir be specialaus susitarimo Tarptautinės faktų nustatymo komisijos kompetenciją pagal 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolo) 90 straipsnį dėl bet kurios kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies, prisiimančios tokį pat įsipareigojimą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________