LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

DĖL MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ

1996 m. rugsėjo 6 d. Nr. 125

Vilnius

Siekdamas tobulinti mėgėjiškos žūklės tvarką, atsižvelgiant į taisyklių taikymo praktikoje patirtį bei gautus pasiūlymus, pagal Aplinkos apsaugos ministerijos nuostatų 6.4 punktą,

ĮSAKAU:

1. Iš dalies pakeisti Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisykles, patvirtintas Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 152, ir išdėstyti jas nauja redakcija (pridedama).

2. Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklėse nustatytus Žalos, padarytos neteisėtai žvejojant, gaudant, naikinant vertingų rūšių žuvis ir vėžius atlyginimo dydžio apskaičiavimo įkainius taikyti ir už Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių bei Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taisyklių pažeidimus.

3. Įsakymą paskelbti „Valstybės žiniose“ ir išsiųsti jį Žuvų išteklių departamentui, ministerijos Operatyvinei inspekcijai bei regionų aplinkos apsaugos departamentams, Medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinei tarybai.

APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS BRONIUS BRADAUSKAS

MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ PAKEITIMAI

1. Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklėse, patvirtintose Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 152, padaryti šiuos pakeitimus:

1.1. visame tekste vietoj žodžių „norminiai aktai“ įrašyti žodžius „teisės aktai“, vietoj žodžių „taksos“ įrašyti žodžius „įkainiai“, o tuo metu, kai punktai pripažįstami netekusiais galios, atitinkamai pakeisti punktų numeraciją;

1.2. 1 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

„1. Šios taisyklės galioja visuose valstybinio fondo Lietuvos Respublikos žuvininkystės vandens telkiniuose: Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse, Kuršių mariose, ežeruose, upėse, vandens talpyklose ir kituose vandens telkiniuose, kurie yra arba gali būti naudojami versliniam arba mėgėjiškam žuvies bei kitų vandens gyvūnų gaudymui arba turi reikšmę natūralių žuvų išteklių reprodukcijai, taip pat kitoje respublikos teritorijoje, kiek tai susiję su taisyklių reikalavimais. Taisyklių skyrius „Mėgėjiškos žūklės režimas“ netaikomas intensyvios žuvininkystės tvenkiniams. Privačiuose vandens telkiniuose mėgėjiška žūklė vykdoma pagal Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos privačiuose vandens telkiniuose laikinuosius nuostatus, patvirtintus Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 170“;

1.3. 2 punkte išbraukti žodžius „be teisės juos parduoti“ ir visą punktą išdėstyti taip:

„2. Mėgėjiška žūklė yra žuvų ir vandens bestuburių gaudymas mėgėjiškos žūklės įrankiais šiose taisyklėse nustatyta tvarka“;

1.4. 3 punkte vietoj žodžių „Licencinės žūklės nuostatai“ įrašyti žodžius „Licencinės žūklės Lietuvos Respublikos vandenyse nuostatai“ ir visą punktą išdėstyti taip:

„3. Vandens telkiniuose gali būti organizuojama licencinė žūklė, kurią reglamentuoja Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtinti Licencinės žūklės Lietuvos Respublikos vandenyse nuostatai“;

1.5. 4 punkte vietoj žodžių „kitos institucijos“ įrašyti žodžius „kitos įgaliotos institucijos“ ir visą punktą išdėstyti taip:

„4. Pagal savo kompetenciją mėgėjišką žūklę reguliuoja, šių taisyklių, kitų teisės aktų ir nuomos sutarčių gamtosauginių reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Aplinkos apsaugos ministerija, Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas, kitos įgaliotos institucijos“;

1.6. 6 punkto paskutinį sakinį pripažinti netekusiu galios ir punktą išdėstyti taip:

„6. Vandens telkinių nuomininkai privalo vykdyti vandens telkinių nuomos sutarčių reikalavimus. Nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartys gali būti nutraukiamos įstatymų nustatyta arba jose numatyta tvarka“;

1.7. 8 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

„8. Sportinės žūklės varžybos rengiamos jas suderinus su Žuvų išteklių departamentu arba jo regioniniu padaliniu, o kur jų nėra – su atitinkamo rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra bei telkinio valdytoju (neišnuomotuose telkiniuose) arba su nuomininku (išnuomotuose telkiniuose). Sportinių varžybų metu gali būti netaikomi šių taisyklių 12.3 ir 20 punktuose nurodyti apribojimai“;

1.8. 9.1 punktą pripažinti netekusiu galios;

1.9. 9.3 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

„9.3. Statyti vandens telkiniuose prieplaukas ir kitus įrenginius, pertverti upes ir protakas, užtverti priėjimus prie vandens telkinių bei praėjimus vandens telkinių pakrantėmis“;

1.10. 9.6 punktą pripažinti netekusiu galios;

1.11. 9.7 punktą pripažinti netekusiu galios;

1.12. 9.8 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

„9.8. Plaukti motorinėmis plaukiojimo priemonėmis, išskyrus tam skirtus telkinius, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos apsaugos ministerija, suderinusi su rajonų (miestų) vietos savivaldos institucijomis. Naudoti nuo balandžio 1 d. iki birželio 20 d. pakabinamus variklius, kurių galingumas vienai plaukiojimo priemonei viršija 30 AJ“;

1.13. 9.9 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

„9.9. Važiuoti, stovėti motorinėms transporto priemonėms ant vandens telkinių ledo, pakrantės apsaugos juostose, išskyrus aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, policijos, greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų, žvejybinių organizacijų, mokslinių organizacijų, tiriančių tuos vandens telkinius, telkinių nuomotojų ir nuomininkų etatinių darbuotojų, vykdančių telkinių apsaugą, transportą bei invalidų mašinas“;

1.14. 10.1 punktą papildyti nauju sakiniu ir išdėstyti taip:

„10.1. Įžuvinti vandens telkinius neturint Žuvų išteklių departamento ir veterinarijos tarnybos leidimo, nedalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui ir atsakingam nuomotojo atstovui ir nesurašant nustatytos formos įžuvinimo akto. Apie įžuvinimo laiką nustatyta tvarka turi būti informuojama rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra ir nuomotojas. Įžuvinimo akto 1 egzempliorius kartu su įžuvinimo medžiagos įsigijimo dokumentų kopija per 10 dienų turi būti pateikiamas Žuvų išteklių departamentui. Suderintas vandens telkinio tvarkymo planas atstoja leidimą įžuvinti telkinį jame numatytomis žuvų rūšimis“;

1.15. 10.2 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

„10.2. Vandens telkiniuose bei jų apsaugos juostose plauti motorines transporto priemones, tarą nuo kenksmingų žuvims medžiagų ir šių medžiagų naudojimo įrangą, teršti šiukšlėmis bei kitomis kenksmingomis atliekomis, vykdyti kitą veiklą, neatitinkančią aplinkos apsaugos normatyvų arba neigiamai veikiančią vandens telkinių hidrocheminį režimą bei gyvuosius išteklius“;

1.16. 10.3 punkte išbraukti žodžius „ pažymėtas varžas ir statomus“ ir punktą išdėstyti taip:

„10.3. Gadinti vandens telkiniuose arba prie jų esančius ženklus, iškabas, žuvininkystės statinius, įrengimus, plaukiojimo priemones, žvejybos įrankius“;

1.17. 10.5 punktą pripažinti netekusiu galios;

1.18. 11.1 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

„11.1. Naudojant elektros energiją, ultragarsą, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamąjį ir pneumatinį ginklą (išskyrus povandeninės medžioklės šautuvus), duriamuosius, užkabinamuosius, smogiamuosius, tinklinius įrankius, ūdas, šakotines bei kitus šiose taisyklėse nenumatytus žvejybos įrankius ir būdus“;

1.19. 13.1 punktą papildyti ir išdėstyti taip:

„13.1. Rezervatų vandenyse, žuvininkystės melioracinių sistemų jungiamuosiuose, magistraliniuose kanaluose ir atšakose, šliuzų kanaluose ir užtvankų žuvų praėjimo takuose, Nemuno regioninio parko vidaus vandens telkiniuose (išskyrus Nemuną aukščiau Rusnės, jo senvages ir užliejamus ežerus, Šyšą, Gėgę, Leitę, Veižą-Veržę bei polderių kanalus) bei Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių, mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje į kranto pusę nuo linijos Ventės rago švyturys – kairysis Atmatos krantas“;

1.20. 13.4 punkto antrojoje pastraipoje vietoj žodžių „5 priede“ įrašyti žodžius „4 priede“ ir punktą išdėstyti taip:

„13.4. Žiobrių migracijos keliuose ir nerštavietėse, kitų vertingų žuvų nerštavietėse – nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d.:

– 4 priede išvardytuose vandens telkiniuose – iš valčių bei dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis,

– Kuršių mariose mažesniu kaip 500 m atstumu nuo kranto – visais žūklės įrankiais, išskyrus žvejybą plūdinėmis meškerėmis nuo kranto“;

1.21. 14 punkte vietoj sakinio „Dvišakis kabliukas laikomas vienu“ įrašyti sakinį „Dvišakis arba trišakis kabliukas laikomas vienu“ ir punktą išdėstyti taip:

„14. Leidžiama žvejoti šiais mėgėjiškos žūklės įrankiais:

– meškerėmis,

– spiningais,

– velkėmis,

– skrituliais,

– vėliavėlėmis,

– bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti,

– povandeninės medžioklės šautuvais.

Žvejys mėgėjas vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip po 5 skritulius ar vėliavėles žuvims ir 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti. Bendras vienu metu naudojamų įrankių kabliukų skaičius negali viršyti 10 vienetų, o vienas įrankis gali turėti ne daugiau kaip 3 kabliukus, išskyrus žvejybą jūroje, kur kabliukų skaičius vienam įrankiui neribojamas. Dvišakis arba trišakis kabliukas laikomas vienu. Prie įrankių nesant jų savininko, įrankiai paimami tam įgaliotų pareigūnų iki išsiaiškinimo“;

1.22. 16.1 punkte vietoj žodžio „ir“ rašyti žodį „arba“ ir punktą išdėstyti taip:

„16.1. Neišnuomotinuose (valstybinės reikšmės) vandens telkiniuose – turint Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybų išduotus leidimus arba licencijas“;

1.23. 17 punkte po žodžio „kaimo“ įrašyti žodžius „ir vienkiemių“ ir punktą išdėstyti taip:

„17. Neišnuomotuose žūklei valstybinio fondo vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiama mėgėjiška žūklė, invalidai ir pensininkai gali žvejoti turėdami atitinkamus pažymėjimus, o vietiniai kaimo ir vienkiemių gyventojai, gyvenantys ne toliau kaip už kilometro nuo vandens telkinio, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir asmenys, padedantys atlikti žuvivaisos ir monitoringo darbus – pagal Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybų išduotus nemokamus leidimus“;

1.24. 18 punkto ketvirtojoje pastraipoje vietoj žodžių „kaimo gyventojams“ įrašyti žodžius „kaimo ir vienkiemių gyventojams, gyvenantiems“ ir punktą išdėstyti taip:

„18. Išnuomotų žūklei valstybinio fondo vandens telkinių nuomininkai privalo išduoti nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams leidimus mėgėjiškai žūklei. Leidimo kaina negali būti didesnė kaip 20 Lt metams, 6 Lt mėnesiui ir 2 Lt parai.

Pensininkams, invalidams bei nuolatiniams nacionalinių parkų gyventojams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems ne toliau kaip už 3 km nuo išnuomoto vandens telkinio, leidimai meškerioti jame turi būti išduodami nemokamai.

Vietiniams kaimo ir vienkiemių gyventojams, gyvenantiems ne toliau kaip už 1 km nuo vandens telkinio, taip pat invalidams ir pensininkams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems toliau kaip už 3 km nuo išnuomoto telkinio, leidimai meškerioti jame (išskyrus nuomininko įveistų žuvų žvejybą) turi būti išduodami su 50 proc. nuolaida, tačiau metinio lengvatinio leidimo meškerioti kaina neturi būti didesnė kaip 10 Lt.

Leidimų kainos gali būti indeksuojamos, už jų platinimą imamas papildomas mokestis.

Lengvatiniai leidimai gali būti neišduodami 5 metus asmeniui, pažeidusiam žūklės taisykles“;

1.25. 19 punkto pirmajame sakinyje išbraukti žodžius „asmenims, baigusiems specialaus parengimo kursus“ ir punktą išdėstyti taip:

„19. Povandeninė žuvų medžioklė (žūklė) povandeniniais šautuvais laikantis šių taisyklių leidžiama Baltijos jūros pakrantėje, Akmenos (Trakų r.), Gavio (Ignalinos r.), Kavolio (Alytaus r.), Vištyčio (Vilkaviškio r.) ir Zaraso (Zarasų r.) ežeruose pagal leidimus, išduodamus 16 punkte nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas gali leisti povandeninę žuvų medžioklę ir šiame punkte neišvardytuose vandens telkiniuose“;

1.26. 20 punkte po žodžio „kiršlius“ įrašyti žodį „ungurius“, o vietoj žodžių „(žiūrėti 7 priedą)“ įrašyti žodžius „(žiūrėti 6 priedą)“ir punktą išdėstyti taip:

„20. Per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip po 5 lydekas, starkius, upėtakius, kiršlius, ungurius, 1 šamą, 50 vėžių. Sugautų žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg vienam žvejui. Sugavimo norma neviršyta, jeigu laimikio svoris, neskaitant paskutinės žuvies svorio, mažesnis kaip 5 kg. Į sugavimo normą neįskaitomos žuvys, kurioms nėra nustatytų žalos atlyginimo įkainių (žiūrėti 6 priedą)“;

1.27. 24 punktą pripažinti netekusiu galios;

1.28. 25 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:

„25. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias taisykles, nepriklausomai nuo to, kur jos aptiktos, paimamos ir realizuojamos arba sunaikinamos nustatyta tvarka. Lėšos, gautos už parduotas žuvis, panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka“;

1.29. 26 punkto antrajame sakinyje išbraukti žodžius „jam sumokėjus administracinę baudą bei atlyginus žalą“ ir punktą išdėstyti taip:

„26. Plaukiojimo priemonės bei žvejybos įrankiai, naudojami pažeidžiant taisykles, gali būti paimami ir konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nekonfiskuotos žvejybos priemonės grąžinamos savininkui. Paimti bei konfiskuoti žvejybos įrankiai, taip pat plaukiojimo priemonės saugomi įgaliotose aplinkos apsaugos institucijose. Konfiskuoti žvejybos įrankiai ir plaukiojimo priemonės realizuojamos arba sunaikinamos Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Lėšos už realizuotus žvejybos įrankius ir plaukiojimo priemones panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka“;

1.30. 1 priedą pripažinti netekusiu galios, o 2, 3, 4, 5, 6 priedų numeraciją atitinkamai pakeisti 1, 2, 3, 4, 5.

1.31. Pakeisti 2 priedą ir išdėstyti taip:

„2 priedas

Vandens telkinių, kuriuose draudžiama naudotis mažaisiais laivais bei juos registruoti be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo,

SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Ežero Nr.	Pavadinimas	Plotas ha	Priklauso
	AKMENĖS RAJONAS
1.	4 – 1	Kamanų	6.2	Kamanų rezervatui
	ALYTAUS RAJONAS
2.	55 – 45	Žuvintas	981.4	Žuvinto rezervatui
	IGNALINOS RAJONAS
3.	32 – 86	Asėkas	47.1	Aukštaitijos nacionaliniam parkui
4.	32 – 84	Baltys	51.7	-“-
5.	32 – 83	Gruodiškis	24.8	-“-
	KAUNO MIESTAS
6.	Nemuno upė nuo Kauno HE iki popieriaus fabriko
	LAZDIJŲ RAJONAS
7.	61 – 70	Liūbelis	2.1	Veisiejų regioninis parkas
8.	61 – 76	Liūnelis	9.3	-“-
9.	61 – 81	Skaistis	4.8	-“-
10.	61 – 156	Vilkas	89.2	Botaniniam draustiniui
	MARIJAMPOLĖS RAJONAS
11.	54 – 40	Žaltytis	289.3	Ornitologiniam draustiniui
	MOLĖTŲ RAJONAS
12.	43 – 110	Ešerinis	4.9	Asvejos regioniniam parkui
13.	43 – 172	Urkis	60.8	Labanoro regioniniam parkui
	PLUNGĖS RAJONAS
14.	2 – 10	Burgis	11.9	Žemaitijos nacionaliniam parkui
15.	12 – 3	Iešnalis	18.5	Žemaitijos nacionaliniam parkui
	ŠILUTĖS	RAJONAS
16.	22 – 2	Krokų Lanka	787.8	Nemuno deltos regioniniam parkui
17.		Kniaupėsįlanka		-“-
	ŠVENČIONIŲ RAJONAS
18.	43 – 198	Bežuvis	2.0	Labanoro regioniniam parkui
19.	43 – 156	Girutaitis	18.1	-“-
20.	43 – 159	Girutiškis	61.4	-“-
21.	43 – 155	Girvažeris (Gervežeris)	4.8	-“-
22.	43 – 197	Karačiukas	3.9	-“-
23.	42 – 13	Kerotis	32.2	-“-
24.	44 – 25	Kretuonas	862.5	Ornitologiniam draustiniui
25.	43 – 311	Leikštėnų	4.0	Asvejos regioniniam parkui
26.	43 – 158	Pašilinis	6.2	Labanoro regioniniam parkui
27.	43 – 201	Petrežeris	10.0	-“-
28.	43 – 310	Purvinas	17.9	Asvejos regioniniam parkui
29.	43 – 100	Salaičiai	29.0	Labanoro regioniniam parkui
30.	43 – 157	Untinėlis (Antinėlis)	1.7	-“-
31.	43 – 199	Verlinas	9.8	-“-
32.	43 – 200	Be vardo	2.1	-“-
33.	43 – 202	Be vardo	2.5	-“-
	TAURAGĖS RAJONAS
34.	36 – 11	Ežeraitis	5.6	Viešvilės rezervatui
35.	36 – 12	Glitis	19.1	-“-
	TELŠIŲ RAJONAS
36.	13 – 35	Biržulis	505.1	Varnių regioniniam parkui
37.	13 – 34	Stervas	137.1	Varnių regioniniam parkui
	TRAKŲ RAJONAS
38.	57 – 93	Drabužaitis	26.6	Aukštadvario regioniniam parkui
39.	57 – 184	Ilgutis	17.0	Botaniniam draustiniui
40.	57 – 96	Juodžiukas	7.0	Aukštadvario regioniniam parkui
41.	57 – 126	Plomėnų	18.2	Trakų istoriniam nacionaliniam parkui
	VARĖNOS RAJONAS
42.		Ūlos upė		Dzūkijos nacionaliniam parkui
43.		Čepkelių rezervato ežerai		Čepkelių rezervatui
	VILKAVIŠKIO RAJONAS
44.	53 – 23	Vartelių ež.	3.6	Vištyčio regioniniam parkui
	VILNIAUS RAJONAS
45.	51 – 13	Kazimieriškių	33	Vilniaus žuvisaugos ir žuvivaisos centrui
46.	58 – 16	Papis	187.0	Ornitologiniam draustiniui
	ZARASŲ RAJONAS
47.	32 -11	Šiurpelis	29.8	Gražutės regioniniam parkui
48.	32 – 13	Šiurpys	67.2	Gražutės regioniniam parkui
49.	32 – 45	Šventas	425.9	Botaniniam draustiniui“;

1.32. Pakeisti 4 priedo pastabą ir išdėstyti taip:

„Pastaba. Nemune, nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje ir Skirvytėje, Minijoje nuo Šilutės – Kintų kelio iki Skinijos žiočių ir nuo užtvankos prie Klaipėdos r. valstybinės akcinės įmonės „Gargždų statyba“ iki Salanto upės, Šventojoje nuo Armonos upės iki Berželio poilsiavietės (Ukmergės r.), Neryje nuo žiočių iki Žirmūnų tilto Vilniuje (Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Širvintų, Trakų, Vilniaus r.), Nevėžyje, išskyrus po 250 m į abi puses nuo Šušvės žiočių (Kėdainių r.), leidžiama žūklė plūdinėmis meškerėmis nuo kranto“;

1.33. 6 priedo pavadinime išbraukti žodžius „ar įsigyjant“, pirmojoje pastaboje po žodžio „kiekvieną“ įterpti žodžius „sugautą ar“, įkainių lentelėje žodį „kiršlys“ įrašyti po žodžio „upėtakis“, žodį „strimėlė“ įrašyti po žodžio „raudė“, pastaboje išbraukti žodžius „ir lašišiniuose“ ir priedą išdėstyti taip:

„6 priedas

Žalos, padarytos neteisėtai žvejojant, gaudant, naikinant vertingų rūšių žuvis ir vėžius, atlyginimo dydžio apskaičiavimo įkainiai

Žuvų ir vandens bestuburių gyvūnų rūšys	Žalos atlyginimas už kiekvieną sugautą arba sunaikintą žuvį bei vandens bestuburį gyvūną, nepriklausomai nuo svorio ir dydžio (Lt)
Sturys, lašiša, šlakis	130.0
Sparis, perpelė, jūrinė nėgė, Platelių sykas	80.0

Pastaba. Už kiekvieną sugautą ar sunaikintą aukščiau išvardytų Raudonosios knygos žuvų subrendusią patelę nustatomas dvigubas rūšies įkainis.

Ūsorius, sterlė, šamas	20.0
Upėtakis, kiršlys, peledė, ungurys, sykas, lydeka, vėgėlė, menkė, plekšnė, uotas, starkis	10.0
Žiobris, baltasis ir juodasis amūras, sazanas, plačiakaktis, skersnukis, lynas	5.0
Karpis, salatis, seliava, ripusas	3.0
Nėgė, karšis, plakis, ožka, šapalas, meknė, plačiažnyplis, siauražnyplis ir žymėtasis vėžiai	2.0
Ešerys, karosas, strepetys, kuoja, raudė, strimėlė, stinta, bretlingis	1.0

Pastabos:

1. Asmenys, kurie neteisėtai žvejoja žuvis ir vėžius mėgėjiškos žūklės įrankiais, žuvų veisimo, rezervatų, ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, taip pat naudojantys neleistinus įrankius ir būdus (išskyrus žemiau išvardytus), privalo atlyginti nuostolius dvigubai.

Asmenys, bet kuriuose vandens telkiniuose naudojantys žuvų ir vandens bestuburių gyvūnų gaudymui ar naikinimui elektros srovę, nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas, tinklinius, duriamuosius ar užkabinamuosius įrankius, privalo atlyginti nuostolius dešimteriopai.

2. Už vandens bestuburiams gyvūnams padarytą žalą neteisėtai žvejybai arba gyvūnų naikinimui naudojant nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas bei elektros srovę, išieškoma ne mažesnė kaip 1000.0 Lt suma.

3. Už nuostolius, padarytus neteisėtai renkant eršketinių ir lašišinių žuvų ikrus, išieškoma suma, 10 kartų viršijanti sunaikintų ikrų rinkos kainą.

4. Už nuostolius, padarytus neteisėtai gaudant uodo trūklio lervas, išieškoma suma, 3 kartus viršijanti šių lervų rinkos kainą.

5. Žalos atlyginimo įkainiai gali būti indeksuojami atsižvelgiant į infliacijos ir kainų lygį Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“.

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

Ministerijos 1995 09 27 įsakymu Nr. 152

(Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

ministerijos 1996 09 06 įsakymo Nr. 125

redakcija)

MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS TAISYKLĖS

Bendroji dalis

1. Šios taisyklės galioja visuose valstybinio fondo Lietuvos Respublikos žuvininkystės vandens telkiniuose: Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse, Kuršių mariose, ežeruose, upėse, vandens talpyklose ir kituose vandens telkiniuose, kurie yra arba gali būti naudojami versliniam arba mėgėjiškam žuvies bei kitų vandens gyvūnų gaudymui arba turi reikšmę natūralių žuvų išteklių reprodukcijai, taip pat kitoje respublikos teritorijoje, kiek tai susiję su taisyklių reikalavimais. Taisyklių skyrius „Mėgėjiškos žūklės režimas“ netaikomas intensyvios žuvininkystės tvenkiniams. Privačiuose vandens telkiniuose mėgėjiška žūklė vykdoma pagal Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos privačiuose vandens telkiniuose laikinuosius nuostatus, patvirtintus Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 170.

2. Mėgėjiška žūklė yra žuvų ir vandens bestuburių gaudymas mėgėjiškos žūklės įrankiais šiose taisyklėse nustatyta tvarka.

3. Vandens telkiniuose gali būti organizuojama licencinė žūklė, kurią reglamentuoja Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtinti Licencinės žūklės Lietuvos Respublikos vandenyse nuostatai.

4. Pagal savo kompetenciją mėgėjišką žūklę reguliuoja, šių taisyklių, kitų teisės aktų ir nuomos sutarčių gamtosauginių reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Aplinkos apsaugos ministerija, Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas, kitos įgaliotos institucijos.

5. Vandens telkiniai, išskyrus valstybinės reikšmės, nuomojami Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims mėgėjiškai žūklei organizuoti pagal Vyriausybės patvirtintos formos sutartis, kurios nustatyta tvarka sudaromos tarp Vyriausybės įgaliotos institucijos (nuomotojo) ir vandens telkinio nuomininko.

Šios institucijos privalo rūpintis joms pavestų nuomoti vandens telkinių būkle, vykdyti vandens telkinių tvarkymo programų reikalavimus, tvarkyti mėgėjiškos žūklės įrankiais sužvejotų žuvų apskaitą ir kasmet iki vasario 1 d. pateikti Aplinkos apsaugos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai sužvejotų žuvų bei žuvivaisos ir kitų joms priskirtų vandens telkinių tvarkymo darbų metinę ataskaitą. Vandens telkinių tvarkymui jos paskiria pareigūną, kuris atsako už žuvų išteklių būklę, ir kitų aplinkosaugos reikalavimų vykdymą.

Privataus fondo vandens telkinių žuvų išteklius tvarko ir už juos atsako šių telkinių savininkai, laikydamiesi galiojančių įstatymų bei teisės aktų.

6. Vandens telkinių nuomininkai privalo vykdyti vandens telkinių nuomos sutarčių reikalavimus. Nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartys gali būti nutraukiamos įstatymų nustatyta arba jose numatyta tvarka.

7. Asmenys, žvejojantys mėgėjiškos žūklės įrankiais (žvejai mėgėjai), privalo:

7.1. Žinoti ir laikytis šių taisyklių, kitų žvejybą reguliuojančių įstatymų bei teisės aktų, nustatyto vandens telkinyje žūklės režimo.

7.2. Neteršti vandens telkinio ir jo pakrančių.

7.3. Vyresni kaip 16 metų asmenys – turėti asmenybę patvirtinantį dokumentą (Medžiotojų ir žvejų draugijos nariai – žvejo mėgėjo bilietą), nustatytos formos leidimą arba kitokį dokumentą, patvirtinantį asmens teisę žvejoti vandens telkinyje, ir pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos, kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnams arba vandens telkinių naudotojams ir savininkams.

7.4. Pranešti aplinkos apsaugos inspektoriams apie žūklės taisyklių pažeidimus, padėti sulaikyti žūklės taisyklių pažeidėjus.

7.5. Teikti duomenis apie sužvejotų žuvų kiekius rūšimis institucijai, išdavusiai leidimą(licenciją) mėgėjiškai žūklei.

8. Sportinės žūklės varžybos rengiamos jas suderinus su Žuvų išteklių departamentu arba jo regioniniu padaliniu, o kur jų nėra – su atitinkamo rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra bei telkinio valdytoju (neišnuomotuose telkiniuose) arba su nuomininku (išnuomotuose telkiniuose). Sportinių varžybų metu gali būti netaikomi šių taisyklių 12.3 ir 20 punktuose nurodyti apribojimai.

Draudimai

9. Draudžiama be valstybinių aplinkos apsaugos tarnybų leidimo:

9.1. Veisti, introdukuoti ir perkelti naujų rūšių žuvis ir vandens bestuburius gyvūnus.

9.2. Statyti vandens telkiniuose prieplaukas ir kitus įrenginius, pertverti upes ir protakas, užtverti priėjimus prie vandens telkinių bei praėjimus vandens telkinių pakrantėmis.

9.3. Būti vandens telkinyje arba jo pakrantėje (iki 50 m atstumu nuo vandens) su draudžiamais žūklės įrankiais arba įrankiais, kurių naudojimas tuo metu uždraustas šiomis taisyklėmis, taip pat su sprogstamomis ir nuodingomis medžiagomis, išskyrus atvejus, kai tokie įrankiai ar medžiagos transportuojami šalia vandens telkinių einančiais keliais. Išimti iš vandens verslinės žūklės įrankius ir žuvis iš jų.

Asmenys, radę vandens telkinyje uždraustus žūklės įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams.

9.4. Gaminti, parduoti, įsigyti arba laikyti žvejybos įrankius ir jų priedus, kuriuos naudoti draudžia šios taisyklės.

9.5. Plaukti motorinėmis plaukiojimo priemonėmis, išskyrus tam skirtus telkinius, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos apsaugos ministerija, suderinusi su rajonų (miestų) vietos savivaldos institucijomis. Naudoti nuo balandžio 1 d. iki birželio 20 d. pakabinamus variklius, kurių galingumas vienai plaukiojimo priemonei viršija 30 AJ.

9.6. Važiuoti, stovėti motorinėms transporto priemonėms ant vandens telkinių ledo, pakrantės apsaugos juostose, išskyrus aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, policijos, greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų, žvejybinių organizacijų, mokslinių organizacijų, tiriančių tuos vandens telkinius, telkinių nuomotojų ir nuomininkų etatinių darbuotojų, vykdančių telkinių apsaugą, transportą bei invalidų mašinas.

10. Draudžiama:

10.1. Įžuvinti vandens telkinius neturint Žuvų išteklių departamento ir veterinarijos tarnybos leidimo, nedalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui ir atsakingam nuomotojo atstovui ir nesurašant nustatytos formos įžuvinimo akto. Apie įžuvinimo laiką nustatyta tvarka turi būti informuojama rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra ir nuomotojas. Įžuvinimo akto 1 egzempliorius kartu su įžuvinimo medžiagos įsigijimo dokumentų kopija per 10 dienų turi būti pateikiamas Žuvų išteklių departamentui. Suderintas vandens telkinio tvarkymo planas atstoja leidimą įžuvinti telkinį jame numatytomis žuvų rūšimis.

10.2. Vandens telkiniuose bei jų apsaugos juostose plauti motorines transporto priemones, tarą nuo kenksmingų žuvims medžiagų ir šių medžiagų naudojimo įrangą, teršti šiukšlėmis bei kitomis kenksmingomis atliekomis, vykdyti kitą veiklą, neatitinkančią aplinkos apsaugos normatyvų arba neigiamai veikiančią vandens telkinių hidrocheminį režimą bei gyvuosius išteklius.

10.3. Gadinti vandens telkiniuose arba prie jų esančius ženklus, iškabas, žuvininkystės statinius, įrengimus, plaukiojimo priemones, žvejybos įrankius.

10.4. Naudoti povandeninius šautuvus povandeninei medžioklei neskirtuose vandens telkiniuose ir iš valties, taip pat povandeninėje medžioklėje naudoti akvalangus ir kitus autonominius kvėpavimo prietaisus.

10.5. Vėžiauti naudojant šviesą.

11. Draudžiama žvejoti:

11.1. Naudojant elektros energiją, ultragarsą, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamąjį ir pneumatinį ginklą (išskyrus povandeninės medžioklės šautuvus), duriamuosius, užkabinamuosius, smogiamuosius, tinklinius įrankius, ūdas, šakotines bei kitus šiose taisyklėse nenumatytus žvejybos įrankius ir būdus.

11.2. Iš neregistruotų arba neturinčių ant borto aiškaus numerio plaukiojimo priemonių (jeigu plaukiojimo priemonė pagal nustatytą tvarką turi būti registruojama).

11.3. Mėgėjiškos žūklės įrankiais verslinės žvejybos vietose, pažymėtose nustatyto pavyzdžio ženklais, ir arčiau kaip 100 m atstumu nuo pažymėtų statomų žūklės įrankių.

12. Draudžiama gaudyti mėgėjiškos žūklės įrankiais:

12.1. Visiškai:

– sturius,

– sparius,

– perpeles,

– Platelių sykus.

12.2. Be licencijų, išduodamų Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka:

– lašišas,

– šlakius,

– nėges,

– žiobrius.

12.3. Mažesnius nei šių dydžių:

–- šamus	75 cm,
–- salačius	52 cm,
–- vėgėles	49 cm,
–- ūsorius	47 cm,
–- starkius	46 cm,
–- lydekas	40 cm,
–- kiršlius	27 cm,
–- marguosius upėtakius	25 cm,
–- plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius	10 cm.

Žuvis matuojama nuo burnos pradžios (burnai esant užčiauptai) iki uodeginio peleko galo. Vėžiai matuojami nuo snukio pradžios iki uodeginės plokštelės galo.

Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti, turi būti paleidžiami atgal į vandens telkinį.

12.4. Šiais laikotarpiais:

–vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.,

–lydekas nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d.,

–kiršlius nuo kovo 15 d. iki balandžio 20 d.,

–marguosius upėtakius nuo spalio 1 d. iki gruodžio 15 d.

13. Draudžiama žvejyba be Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduodamų leidimų arba licencijų:

13.1. Rezervatų vandenyse, žuvininkystės melioracinių sistemų jungiamuosiuose, magistraliniuose kanaluose ir atšakose, šliuzų kanaluose ir užtvankų žuvų praėjimo takuose, Nemuno regioninio parko vidaus vandens telkiniuose (išskyrus Nemuną aukščiau Rusnės, jo senvages ir užliejamus ežerus, Šyšą, Gėgę, Leitę, Veižą-Veržę bei polderių kanalus) bei Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių, mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje į kranto pusę nuo linijos Ventės rago švyturys – kairysis Atmatos krantas.

13.2. Naudojant masalui žuvelę – nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d.

13.3. Kai kuriuose ichtiologiniuose draustiniuose ir žuvų masinio susikaupimo vietose (2 priedas) visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ištisus metus.

13.4. Žiobrių migracijos keliuose ir nerštavietėse, kitų vertingų žuvų nerštavietėse – nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d.:

– 3 priede išvardytuose vandens telkiniuose – iš valčių bei dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis,

–Kuršių mariose mažesniu kaip 500 m atstumu nuo kranto – visais žūklės įrankiais, išskyrus žvejybą plūdinėmis meškerėmis nuo kranto.

13.5. Vandens telkiniuose, kuriuose migruoja, neršia ir gyvena lašišinės žuvys:

13.5.1. iš valčių bei dugninėmis meškerėmis, spiningais, velkėmis ir naudojant masalui žuveles:

–3 km pločio Kuršių marių rytinės pakrantės juostoje tarp Klaipėdos ir Ventės rago – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d.,

–Nemune, nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje, Skirvytėje – nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 31 d.,

13.5.2. iš valčių bei dugninėmis meškerėmis, spiningais, velkėmis, naudojant žuveles, sliekus bei kitus natūralius gyvulinės kilmės masalus – 4 priede išvardytose lašišinėse upėse

–nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.

Pastaba. Visi šiame skyriuje nurodyti draudimai galioja tiek pirmą, tiek paskutinę draudimo termino dieną.

Mėgėjiškos žūklės režimas

14. Leidžiama žvejoti šiais mėgėjiškos žūklės įrankiais:

– meškerėmis,

– spiningais,

– velkėmis,

– skrituliais,

– vėliavėlėmis,

– bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti,

– povandeninės medžioklės šautuvais.

15. Tamsiu paros metu (nuo saulės laidos iki patekėjimo) galima žvejoti tik nuo kranto arba nuo ledo, statyti skritulius, taip pat gaudyti vėžius. Tamsiu paros metu draudžiama žvejoti Baltijos jūroje ir pasienio vandens telkiniuose be pasienio policijos leidimo.

16. Leidžiama žvejoti:

16.1. Neišnuomotinuose (valstybinės reikšmės) vandens telkiniuose – turint Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybų išduotus leidimus arba licencijas.

16.2. Nacionalinių parkų vandens telkiniuose – turint parkų valdybų išduotus leidimus. Leidimus žvejoti neišnuomotinuose nacionalinių parkų vandens telkiniuose gali išduoti ir Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybos.

16.3. Neišnuomotuose žūklei vandens telkiniuose (išskyrus neišnuomotinus ir nacionalinių parkų telkinius) – turint Vyriausybės įgaliotų institucijų išduotus leidimus.

16.4. Išnuomotuose žūklei vandens telkiniuose – turint nuomininkų išduotus leidimus, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip.

16.5. Privačiuose vandens telkiniuose – turint savininkų išduotus leidimus.

Išduodant žūklės leidimus, gali būti nustatomos žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos sąlygos.

17. Neišnuomotuose žūklei valstybinio fondo vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiama mėgėjiška žūklė, invalidai ir pensininkai gali žvejoti turėdami atitinkamus pažymėjimus, o vietiniai kaimo ir vienkiemių gyventojai, gyvenantys ne toliau kaip už kilometro nuo vandens telkinio, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir asmenys, padedantys atlikti žuvivaisos ir monitoringo darbus, – pagal Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybų išduotus nemokamus leidimus.

18. Išnuomotų žūklei valstybinio fondo vandens telkinių nuomininkai privalo išduoti nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams leidimus mėgėjiškai žūklei.

Leidimo kaina negali būti didesnė kaip 20 Lt metams, 6 Lt mėnesiui ir 2 Lt parai.

Leidimų kainos gali būti indeksuojamos, už jų platinimą imamas papildomas mokestis.

Lengvatiniai leidimai gali būti neišduodami 5 metus asmeniui, pažeidusiam žūklės taisykles.

19. Povandeninė žuvų medžioklė (žūklė) povandeniniais šautuvais laikantis šių taisyklių leidžiama Baltijos jūros pakrantėje, Akmenos (Trakų r.), Gavio (Ignalinos r.), Kavolio (Alytaus r.), Vištyčio (Vilkaviškio r.) ir Zaraso (Zarasų r.) ežeruose pagal leidimus, išduodamus 16 punkte nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas gali leisti povandeninę žuvų medžioklę ir šiame punkte neišvardytuose vandens telkiniuose.

20. Per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip po 5 lydekas, starkius, upėtakius, kiršlius, ungurius, 1 šamą, 50 vėžių. Sugautų žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg vienam žvejui. Sugavimo norma neviršyta, jeigu laimikio svoris, neskaitant paskutinės žuvies svorio, mažesnis kaip 5 kg. Į sugavimo normą neįskaitomos žuvys, kurioms nėra nustatytų žalos atlyginimo įkainių (žiūrėti 5 priedą).

21. Žvejams mėgėjams leidžiama gaudyti masalui gyvas žuveles, uodo trūklio lervas, naudojant vieną samtį, kurio skersmuo ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės ne mažesnės kaip 10 mm. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vnt. nevertingų žuvų, kurioms nėra nustatyti žalos atlyginimo įkainiai, taip pat karosų, kuojų, ešerių ir ne daugiau kaip 100 g uodo trūklio lervų. Masalas gaudomas 16 punkte nustatyta tvarka.

22. Žuvų apsaugos tikslais ar naudotojų prašymu atskiruose vandens telkiniuose Aplinkos apsaugos ministerija gali nustatyti kitokį žvejybos režimą.

Atsakomybė už taisyklių pažeidimą

23. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Žalą, kuri padaroma neteisėtai gaudant, naikinant, žalojant ar įsigyjant vertingų rūšių žuvis bei vandens bestuburius gyvūnus, pažeidėjai atlygina pagal nustatytus įkainius (5 priedas).

24. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias taisykles, nepriklausomai nuo to, kur jos aptiktos, paimamos ir realizuojamos arba sunaikinamos nustatyta tvarka. Lėšos, gautos už parduotas žuvis, panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka.

25. Plaukiojimo priemonės bei žvejybos įrankiai, naudojami pažeidžiant taisykles, gali būti paimami ir konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nekonfiskuotos žvejybos priemonės grąžinamos savininkui. Paimti bei konfiskuoti žvejybos įrankiai, taip pat plaukiojimo priemonės saugomi įgaliotose aplinkos apsaugos institucijose. Konfiskuoti žvejybos įrankiai ir plaukiojimo priemonės realizuojamos arba sunaikinamos Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Lėšos už realizuotus žvejybos įrankius ir plaukiojimo priemones panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

1 priedas

Vandens telkinių, kuriuose draudžiama naudotis mažaisiais laivais bei juos registruoti be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo,

SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Ežero Nr.	Pavadinimas	Plotas ha	Priklauso
1.	4 – 1	Kamanų	6.2	Kamanų rezervatui
	ALYTAUS RAJONAS
2.	55 – 45	Žuvintas	981.4	Žuvinto rezervatui
	IGNALINOS RAJONAS
3.	32-86	Asėkas	47.1	Aukštaitijos nacio- naliniam parkui
4.	32-84	Baltys	51.7	-“-
5.	32 – 83	Gruodiškis	24.8	-“-
	KAUNO MIESTAS
6.	Nemuno upė nuo Kauno HE iki popieriaus fabriko
	LAZDIJŲ RAJONAS
7.	61 – 70	Liūbelis	2.1	Veisiejų regioninis parkas
8.	61 – 76	Liūnelis	9.3	-“-
9.	61 – 81	Skaistis	4.8	-“-
10.	61 – 156	Vilkas	89.2	Botaniniam draustiniui
	MARIJAMP OLĖS RAJONAS
11.	54 – 40	Žaltytis	289.3	Ornitologiniam draustiniui
	MOLĖTŲ RAJONAS
12.	43 – 110	Ešerinis	4.9	Asvejos regioniniam parkui
13.	43 – 172	Urkis	60.8	Labanoro regioniniam parkui
	PLUNGĖS RAJONAS
14.	2 – 10	Burgis	11.9	Žemaitijos nacionaliniam parkui
15.	12 – 3	Iešnalis	18.5	Žemaitijos nacionaliniam parkui
	ŠILUTĖS RAJONAS
16.	22 – 2	Krokų Lanka	787.8	Nemuno deltos regioniniam parkui
17.		Kniaupėsįlanka		-“-
	ŠVENČIONIŲ RAJONAS
18.	43 – 198	Bežuvis	2.0	Labanoro regioniniam parkui
19.	43 – 156	Girutaitis	18.1	-“-
20.	43 – 159	Girutiškis	61.4	-“-
21.	43 – 155	Girvažeris (Gervežeris)	4.8	-“-
22.	43 – 197	Karačiukas	3.9	-“-
23.	42 – 13	Kerotis	32.2	-“-
24.	44 – 25	Kretuonas	862.5	Ornitologiniam draustiniui
25.	43 – 311	Leikštėnų	4.0	Asvejos regioniniam parkui
26.	43 – 158	Pašilinis	6.2	Labanoro regioniniam parkui
27.	43 – 201	Petrežeris	10.0	-“-
28.	43 – 310	Purvinas	17.9	Asvejos regioniniam parkui
29.	43 – 100	Salaičiai	29.0	Labanoro regioniniam parkui
30.	43 – 157	Untinėlis (Antinėlis)	1.7	-“-
31.	43 – 199	Verlinas	9.8	-“-
32.	43 – 200	Be vardo	2.1	-“-
33.	43 – 202	Be vardo	2.5	-“-
	TAURAGĖS RAJONAS
34.	36 – 11	Ežeraitis	5.6	Viešvilės rezervatui
35.	36 – 12	Glitis	19.1	-“-
	TELŠIŲ RAJONAS
36.	13 – 35	Biržulis	505.1	Varnių regioniniam parkui
37.	13 – 34	Stervas	137.1	Varnių regioniniam parkui
	TRAKŲ RAJONAS
38.	57 – 93	Drabužaitis	26.6	Aukštadvario regioniniam parkui
39.	57 – 184	Ilgutis	17.0	Botaniniam draustiniui
40.	57 – 96	Juodžiukas	7.0	Aukštadvario regioniniam parkui
41.	57 – 126	Plomėnų	18.2	Trakų istoriniam nacionaliniam parkui
	VARĖNOS RAJONAS
42.		Ūlos upė		Dzūkijos nacionaliniam parkui
43.		Čepkelių rezervato ežerai		Čepkelių rezervatui
	VILKAVIŠKIO RAJONAS
44.	53 – 23	Vartelių ež.	3.6	Vištyčio regioniniam parkui
	VILNIAUS RAJONAS
45.	51 – 13	Kazimieriškių	33	Vilniaus žuvisaugos ir žuvivaisos centrui
46.	58 – 16	Papis	187.0	Ornitologiniam draustiniui
	ZARASŲ RAJONAS
47.	32 – 11	Šiurpelis	29.8	Gražutės regioniniam parkui
48.	32 – 13	Šiurpys	67.2	Gražutės regioniniam parkui
49.	32 – 45	Šventas	425.9	Botaniniam draustiniui

______________

2 priedas

Vandens telkiniai, kuriuose mėgėjiška žūklė uždrausta visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ištisus metus

1. Bambena – nuo Žuvinto gyvenvietės tilto iki žiočių

2. Dovinė – nuo šliuzo reguliatoriaus iki Daukšių tilto (Marijampolės r.)

3. Jūra – nuoTauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės 3-iosios vidurinės mokyklos (Tauragės m.) ir 500 m žemyn nuo Balskų užtvankos (Tauragės r.)

4. Nemunas – 500 m žemiau Kauno HE užtvankos (Kauno m.)

5. Šventoji – 500 m žemiau Kavarsko užtvankos (Anykščių r.)

6. Šušvė – 500 m žemiau Angirių užtvankos (Kėdainių r.)

______________

3 priedas

Vandens telkiniai, kuriuose nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. uždrausta mėgėjiška žūklė iš valčių bei dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis

1.	Ančia (Šešuvio)	nuo žiočių iki Skaudvilės užtvankos (Tauragės r.)
2.	Atmata	(Šilutės r.)
3.	Dubysa	nuo žiočių iki Dratvens upės žiočių(Jurbarko, Kauno, Raseinių r.)
4.	Jūra	nuo žiočių iki Balskų užtvankos (Šilutės, Tauragės r.)
5.	Lėvuo	nuo žiočių iki Pasvalio užtvankos (Pasvalio r.)
6.	Lomena	nuo žiočių iki Verkstinės upės (Jonavos, Kaišiadorių r.)
7.	Minija	nuo žiočių iki Sausdravo upės (Šilutės, Klaipėdos, Kretingos, Plungės r.)
8.	Musė	nuo žiočių iki Bartkuškio tvenkinio užtvankos (Širvintų r.)
9.	Mūša	nuo Lietuvos – Latvijos sienos iki Ustukių tilto (Pasvalio r.)
10.	Nemunas	nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės m. (Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės r.)
11.	Neris	nuo žiočių iki Žirmūnų tilto Vilniuje (Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Širvintų, Trakų, Vilniaus r.)
12.	Nevėžis	nuo žiočių iki Graužų k. tilto (Kauno, Kėdainių r.)
13.	Salantas	nuo žiočių iki Blendžiavos upės (Kretingos r.)
14.	Siesartis	nuo žiočių iki buvusios Valtūnų malūno užtvankos (Ukmergės r.)
15.	Skirvytė	(Šilutės r.)
16.	Smiltelė	(Klaipėdos r. ir miestas)
17.	Šešuvis	nuo tilto Gaurės gyvenvietėje iki Upynos upės (Tauragės, Jurbarko r.)
18.	Širvinta	nuo žiočių iki kelio Gelvonai – Čiobiškis Liukonių k. (Širvintų, Jonavos, Ukmergės r.)
19.	Šušvė	nuo žiočių iki tilto Josvainių k. (Kėdainių r.)
20.	Šventoji	nuo žiočių iki Kavarsko užtvankos (Jonavos, Ukmergės, Anykščių r.)
21.	Veiviržas	nuo žiočių iki automagistralės Kaunas-Klaipėda tilto (Klaipėdos, Šilutės r.)
22.	Venta	nuo Lietuvos-Latvijos sienos iki Viekšnių malūno užtvankos (Mažeikių, Akmenės r.)
23.	Vilnelė	nuo žiočių iki N. Vilnios užtvankos (Vilniaus m.)
24.	Virinta	nuo kelio Kaunas-Zarasai iki kelio Kurkliai-Anykščiai (Anykščių r.)
25.	Vokė	nuo žiočių iki Grigiškių užtvankos (Trakų r.)
26.	Visuose užliejamuose ežeruose ir senvagėse, kurios jungiasisu Nemunu žemiau Smalininkų.

Pastaba. Nemune, nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje ir Skirvytėje, Minijoje nuo Šilutės – Kintų kelio iki Skinijos žiočių ir nuo užtvankos prie Klaipėdos r. valstybinės akcinės įmonės „Gargždų statyba“ iki Salanto upės, Šventojoje nuo Armonos upės iki Berželio poilsiavietės (Ukmergės r.), Neryje nuo žiočių iki Žirmūnų tilto Vilniuje (Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Širvintų, Trakų, Vilniaus r.), Nevėžyje, išskyrus po 250 m į abi puses nuo Šušvės žiočių (Kėdainių r.), leidžiama žūklė plūdinėmis meškerėmis nuo kranto.

______________

4 priedas

Upės, kuriose nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. draudžiama mėgėjiška žūklė iš valčių bei dugninėmis meškerėmis, spiningais, velkėmis ir naudojant masalui natūralius gyvulinės kilmės masalus

Eil. Nr.	Upės pavadinimas įtekėjimo krantas	Vyresniosios upės pavadinimas,
	NEMUNO BASEINAS
1.	Avirė	kairysis, Nemunas
2.	Bilsinyčia	kairysis, Nemunas
3.	Dubysa (nuo žiočių iki Bulavėnų k., Kelmės r.)	dešinysis, Nemunas
4.	Gauja	dešinysis, Nemunas
5.	Karklė	dešinysis, Nemunas
6.	Merkys	dešinysis, Nemunas
7.	Minija	dešinysis, Nemunas
8.	Ratnyčia	dešinysis, Nemunas
9.	Strėva (nuo Nestrėvančio ež. iki Bagdononių HE užtvankos)	dešinysis, Nemunas
10.	Šyša (nuo žiočių iki Pašyšių k.)	dešinysis, Nemunas
11.	Šustis	dešinysis, Nemunas
12.	Viešvilė	dešinysis, Nemunas
13.	Verknė (nuo žiočių iki Aukštadvario HE užtvankos)	dešinysis, Nemunas
	NERIES BASEINAS
14.	Armona (nuo žiočių iki Ukmergės – Jonavos plento tilto)	dešinysis, Šventoji
15.	Bezdonė	kairysis, Neris
16.	Bražuolė (nuo žiočių iki automagistralės Vilnius- Kaunas tilto)	kairysis, Neris
17.	Grabuosta	kairysis, Siesartis
18.	Girija	kairysis, Želosa
19.	Jusina	dešinysis, Žeimena
20.	Kena	kairysis, Vilnia
21.	Laukysta	kairysis, Neris
22.	Lakaja (nuo žiočių iki Lakajo ežero)	dešinysis, Žeimena
23.	Lomena	kairysis, Neris
24.	Mera	kairysis, Žeimena
25.	Musė (nuo žiočių iki Bartkuškio tvenkinio užtvankos)	dešinysis, Neris
26.	Nemenčia	dešinysis, Neris
27.	Neris (nuo žiočių iki Baluošos up. žiočių)
28.	Peršokšna	kairysis, Lakaja
29.	Saria (nuo Karvinės up. iki žiočių)	kairysis, Žeimena
30.	Siesartis (iki Grabuostos žiočių)	kairysis, Šventoji
31.	Skirda	kairysis, Žeimena
32.	Šventoji (nuo žiočių iki Antalieptės HE užtvankos)	dešinysis, Neris
33.	Vilnia	kairysis, Neris
34.	Virinta (nuo kelio Kaunas-Zarasai iki kelio Kurkliai-Anykščiai)	kairysis, Šventoji
35.	Vokė (nuo žiočių iki Grigiškių užtvankos ir nuo 3 km žemiau Rudaminos žiočių iki Azdrės žiočių)	kairysis, Neris
36.	Žeimena	dešinysis, Neris
	MERKIO BASEINAS
37.	Beržūna	kairysis, Šalčia
38.	Bilsinyčia	kairysis, Nemunas
39.	Cirvija	dešinysis, Merkys
40.	Derežna	kairysis, Merkys
41.	Duobupis	dešinysis, Merkys
42.	Duobupys	kairysis, Merkys
43.	Derežnytė	kairysis, Merkys
44.	Graužupis	dešinysis, Merkys
45.	Grūda (nuo žiočių iki AB „Pagrūdė“ tvenkinių)	kairysis, Merkys
46.	Lukna-Medryna	dešinysis, Merkys
47.	Maltupis	kairysis, Šalčia
48.	Nedzingė	dešinysis, Merkys
49.	Pasgrinda	kairysis, Verseka
50.	Skroblus	kairysis, Merkys
51.	Spengla	dešinysis, Merkys
52.	Šalčia	kairysis, Merkys
53.	Uosupis	dešinysis, Ūla
54.	Ūla	kairysis, Merkys
55.	Verseka (nuo Krūminių užtvankos iki žiočių)	kairysis, Merkys
56.	Visinčia	dešinysis, Šalčia
	MINIJOS BASEINAS
57.	Aisė	dešinysis, Veiviržas
58.	Alantas	kairysis, Minija
59.	Ašva	kairysis, Veiviržas
60.	Blendžiava (nuo Šateikių iki žiočių)	kairysis, Salantas
61.	Didžioji Sruoja	dešinysis, Minija
62.	Egluona – Agluona	kairysis, Minija
63.	Graumena	kairysis, Šalpė
64.	Kapupis	dešinysis, Sausdravas
65.	Karkluojė	dešinysis, Alantas
66.	Lukna	kairysis, Minija
67.	Mišupė	kairysis, Minija
68.	Pala	kairysis, Minija
69.	Salantas (nuo ištakų iki Blendžiavos upės)	dešinysis, Minija
70.	Sausdravas (nuo Saisos upės iki žiočių)	dešinysis, Minija
71.	Skinija	kairysis, Minija
72.	Šalpė	kairysis, Veiviržas
73.	Šilupis	dešinysis, Sausdravas
74.	Šlužmė (nuo Veiviržėnų-Petraičių kelio iki žiočių)	kairysis, Upita
75.	Švėkšnelė	dešinysis, Ašva
76.	Trumpė (nuo žiočių iki užtvankos)	dešinysis, Žvelsa
77.	Upita	kairysis, Veiviržas
78.	Veiviržas	kairysis, Minija
79.	Žvelsa	kairysis, Minija
	JŪROS BASEINAS
80.	Aitra	kairysis, Jūra
81.	Akmena (nuo Jėrubynės upės žiočių)	kairysis, Jūra
82.	Ančia (nuo žiočių iki Skaudvilės užtvankos)	dešinysis, Šešuvis
83.	Balčia (nuo žiočių iki Balčių k.)	dešinysis, Šešuvis
84.	Ežeruona (nuo žiočių iki Žygainių gyvenvietės)	dešinysis, Jūra
85.	Giluvė	kairysis, Jūra
86.	Jūra (nuo žiočių iki Balskų užtvankos)	dešinysis, Nemunas
87.	Šaltuona (nuo žiočių iki Pašaltuonio k.)kairysis,	Jūra
88.	Šešuvis	kairysis, Jūra
89.	Šunija	kairysis, Jūra
90.	Trumpė	kairysis, Balčia
91.	Upyna	dešinysis, Šešuvis
92.	Upinykė	kairysis, Trišiūkštė
	BARTUVOS BASEINAS
93.	Bartuva (tarp Luobos ir Apšės upių)	Baltijos jūra
94.	Luoba (nuo Ylakių -Vabalių kelio iki žiočių)	dešinysis, Bartuva
95.	Šata (nuo Apuolės užtvankos iki žiočių)	kairysis, Luoba
	AKMENOS – DANGĖS BASEINAS
96.	Akmena (Dangė nuo žiočių iki Kretingos užtvankos)	Kuršių marios
	ŠVENTOSIOS (BALTIJOS JŪROS) BASEINAS
97.	Šventoji (nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos)	Baltijos jūra
	VERKNĖS BASEINAS
98.	Samė	kairysis, Verknė
99.	Strūzda	kairysis, Verknė
	VENTOS BASEINAS
100.	Venta (nuo Lietuvos-Latvijos sienos iki Viekšnių malūno užtvankos)	Baltijos jūra

Pastaba. Dubysoje, Jūroje, Neryje, Šyšoje, Šventojoje (nuo žiočių iki Kavarsko užtvankos), Ventoje iš natūralios kilmės gyvulinių masalų draudžiama naudoti tik žuveles.

______________

5 priedas

Žalos, padarytos neteisėtai žvejojant, gaudant, naikinant vertingų rūšių žuvis ir vėžius, atlyginimo dydžio apskaičiavimo įkainiai

Žuvų ir vandens bestuburių gyvūnų rūšys	Žalos atlyginimas už kiekvieną sugautą arba sunaikintą žuvį bei vandens bestuburį gyvūną, nepriklausomai nuo svorio ir dydžio (Lt)
Sturys, lašiša, šlakis	130.0
Sparis, perpelė, jūrinė nėgė, Platelių sykas	80.0

Pastaba. Už kiekvieną sugautą ar sunaikintą aukščiau išvardytų Raudonosios knygos žuvų subrendusią patelę nustatomas dvigubas rūšies įkainis.

Ūsorius, sterlė, šamas	20.0
Upėtakis, kiršlys, peledė, ungurys, sykas, lydeka, vėgėlė, menkė, plekšnė, uotas, starkis	10.0
Žiobris, baltasis ir juodasis amūras, sazanas, plačiakaktis, skersnukis, lynas	5.0
Karpis, salatis, seliava, ripusas	3.0
Nėgė, karšis, plakis, ožka, šapalas, meknė, plačiažnyplis, siauražnyplis ir žymėtasis vėžiai	2.0
Ešerys, karosas, strepetys, kuoja, raudė, strimėlė, stinta, bretlingis	1.0

Pastabos:

3. Už nuostolius, padarytus neteisėtai renkant eršketinių ir lašišinių žuvų ikrus, išieškoma suma, 10 kartų viršijanti sunaikintų ikrų rinkos kainą.

4. Už nuostolius, padarytus neteisėtai gaudant uodo trūklio lervas, išieškoma suma, 3 kartus viršijanti šių lervų rinkos kainą.

5. Žalos atlyginimo įkainiai gali būti indeksuojami atsižvelgiant į infliacijos ir kainų lygį Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

______________