LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL PEDAGOGŲ RENGIMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

 

2008 m. gruodžio 5 d. Nr. ISAK-3363

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 1033775; 2007, Nr. 43-1628) 56 straipsnio 19 punktu ir įgyvendindamas Pedagogų rengimo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. ISAK-1441 (Žin., 2004, Nr. 186-6940), nuostatas bei Valstybinės pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 468 (Žin., 2006, Nr. 60-2139), priedo 1.3 punktą:

1. Tvirtinu Pedagogų rengimo reglamentą (pridedama).

2. Nustatau, kad:

2.1. aukštosios mokyklos suderina jų vykdomas pedagogams rengti skirtas studijų programas su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Pedagogų rengimo reglamentu ir iki 2010 m. sausio 1 d. jas atnaujina ir įregistruoja;

2.2. šiuo įsakymu patvirtintas Pedagogų rengimo reglamentas taikomas:

2.2.1. naujoms pedagogų rengimo studijų programoms, pradedamoms vykdyti nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.;

2.2.2. atnaujintoms pedagogų rengimo studijų programoms, pradedamoms vykdyti nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.

 

 

LAIKINAI EINANTIS ŠVIETIMO IR

MOKSLO MINISTRO PAREIGAS                                         ALGIRDAS MONKEVIČIUS

 

_________________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2008 m. gruodžio 5 d.

įsakymu Nr. ISAK-3363

 

PEDAGOGŲ RENGIMO REGLAMENTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pedagogų rengimo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato pedagogų rengimo modelius, pedagoginių studijų reikalavimus, pedagoginių studijų sandarą ir reikalavimus pedagoginių studijų vykdytojams.

2. Reglamente vartojamos sąvokos:

2.1. pedagoginės studijos – pagrindinių universitetinių arba neuniversitetinių studijų programos dalis arba specialiųjų profesinių studijų programa, skirta mokytojo profesinei kvalifikacijai įgyti;

2.2. pedagoginė praktika – pedagoginių studijų dalis, skirta būsimojo pedagogo praktinio darbo įgūdžiams ugdyti bazinėje mokykloje;

2.3. bazinė mokykla – švietimo įstaiga, atitinkanti Mokytojų kompetencijos centro nustatytus kriterijus ir įrašyta į bazinių mokyklų sąrašą;

2.4. lygiagretusis studijų modelis – pedagogų rengimo būdas, pagal kurį krypties studijos ir pedagoginės studijos vyksta tuo pačiu metu;

2.5. nuoseklusis studijų modelis – pedagogų rengimo būdas, pagal kurį pedagoginės studijos vyksta po krypties studijų.

3. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 632853), Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 27-715), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 25 d. nutarime Nr. 468 „Dėl Valstybinės pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 60-2139), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakyme Nr. ISAK-1551 „Dėl bendrųjų reikalavimų studijų programoms“ (Žin., 2005, Nr. 93-3461).

 

II. PEDAGOGŲ RENGIMO MODELIAI

 

4. Pagal lygiagretųjį studijų modelį pedagogai rengiami universitetuose ir kolegijose vienu etapu. Pedagoginės studijos yra sudedamoji pagrindinių universitetinių ar neuniversitetinių studijų programos dalis; jas baigus įgyjamas krypties bakalauro arba profesijos bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija (mokytojo, auklėtojo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo).

5. Pagal nuoseklųjį studijų modelį pedagogai rengiami universitetuose dviem etapais:

5.1. per pirmąjį etapą įgyjamas krypties bakalauro laipsnis baigus pagrindinių universitetinių studijų programą;

5.2. per antrąjį etapą įgyjama profesinė kvalifikacija (mokytojo) baigus specialiųjų profesinių studijų programą (pedagoginės studijos).

 

III. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ REIKALAVIMAI

 

6. Nepriklausomai nuo pedagogų rengimo modelio studijos turi užtikrinti, kad pedagogas bus sukaupęs pakankamai dalykinių žinių ir gebėjimų, išsiugdęs tinkamas vertybines nuostatas, išmanys pedagoginius reiškinius ir edukacinę veiklą, gebės įgytas žinias ir gebėjimus taikyti profesinėje veikloje.

7. Pedagogų, rengiamų pagal lygiagretųjį modelį, pagrindinių universitetinių arba neuniversitetinių studijų programa turi tenkinti:

7.1. Atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) reglamento (reglamentų) studijų pagrindų reikalavimus, specialioji (profesinė) dalis – Reglamento reikalavimus, o neuniversitetinių studijų programa – ir profesinio rengimo standartą;

7.2. Pagrindinių, specialiųjų profesinių ir vientisųjų studijų programų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1551;

7.3. Reglamento IV skyriaus reikalavimus.

8. Pedagogų, rengiamų pagal nuoseklųjį modelį, specialiųjų profesinių studijų programa turi tenkinti:

8.1. Pagrindinių, specialiųjų profesinių ir vientisųjų studijų programų nuostatus;

8.2. Reglamento IV skyriaus reikalavimus.

9. Baigęs pedagogines studijas asmuo įgis Mokytojų profesijos kompetencijos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-54 (Žin., 2007, Nr. 12-511), nustatytas kompetencijas.

 

IV. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ SANDARA

 

10. Pedagoginių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 40 kreditų. Galimos visos studijų formos.

11. Pedagoginės studijos skirtos Mokytojų profesijos kompetencijos apraše nustatytoms žinioms ir supratimui įgyti, gebėjimams ir vertybėms ugdyti. Jas sudaro:

11.1. teorinė dalis, kurios apimtis yra ne mažesnė kaip 18 kreditų (gali būti dėstoma pedagogika, psichologija, sveikatos ugdymas, dalyko didaktika ir kita);

11.2. praktinė dalis, kurios apimtis ne mažesnė kaip 20 kreditų (iš jų ne mažiau kaip 12 kreditų dalyko pedagoginė praktika, o likusi dalis – stebėjimo, auklėjamojo darbo bei ugdomosios veiklos praktika);

11.3. baigiamoji dalis – ne mažesnės kaip 2 kreditų apimties pedagoginių studijų baigiamasis darbas, kuriuo įrodoma, kad asmuo suvokia įgytas teorines žinias ir praktiškai geba panaudoti mokėjimus ir įgūdžius.

12. Pedagogams rengti skirtos lygiagrečiojo modelio studijų programos bendrojo lavinimo dalies rekomenduojami dalykai – ugdymo filosofija, užsienio kalbos vartosenos tobulinimas studijuojant programos dalykus, specialybės kalbos kultūra.

13. Pedagogams rengti skirtos lygiagrečiojo modelio studijų programos studentams siūlomi pasirenkamieji dalykai turėtų būti orientuoti į kompetencijų, reikalingų mokytojo profesinei veiklai, ugdymą.

 

V. REIKALAVIMAI PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ VYKDYTOJAMS

 

14. Pedagoginių studijų vykdymo pagrindas yra kompetentingi, kvalifikuoti dėstytojai ir mokytojai praktikai, padedantys studentams pasirengti ugdomajai veiklai, ir tinkama materialioji bazė.

15. Reikalavimai kolegijų pedagoginių studijų dėstytojams:

15.1. ne mažiau kaip 80 procentų teorinės dalies apimties turi dėstyti dėstytojai, įgiję dėstomojo dalyko studijų krypties ne žemesnį kaip magistro laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją, arba jų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti dėstomąjį dalyką ir ne mažiau kaip 10 procentų dėstytojų turėti praktinės veiklos patirties (ne trumpesnės kaip trejų metų ir įgytos ar atnaujintos ne anksčiau kaip prieš penkerius metus);

15.2. ne mažiau kaip 10 procentų teorinės dalies studijų dalykų apimties turi dėstyti asmenys, turintys mokslo laipsnį.

16. Reikalavimai universitetų pedagoginių studijų dėstytojams:

16.1. ne mažiau kaip pusę teorinės dalies apimties turi dėstyti docento ar profesoriaus pareigas einantys dėstytojai;

16.2. ne mažiau kaip 80 procentų teorinės dalies dėstytojų mokslinės veiklos interesai turi atitikti dėstomojo dalyko studijų kryptį.

17. Pedagoginių studijų dėstytojai turi nuolat tobulinti pedagoginę ir studijų krypties kvalifikaciją aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

18. Pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos turi sudaryti sąlygas nuolat tobulinti dėstytojų kvalifikaciją. Kas penkeri metai, vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymo 34 straipsniu, jiems gali būti suteikiamos atostogos skaitomiems kursams esmingai atnaujinti, moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai tobulinti.

19. Pedagoginėms studijoms vykdyti būtina tokia materialioji bazė:

19.1. higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios auditorijos ir kitos patalpos, aprūpintos šiuolaikiškomis mokymo ir demonstravimo priemonėmis, reikalingomis atitinkamoms kompetencijoms įgyti;

19.2. bibliotekos (skaityklos) su pakankamais visų dėstomųjų dalykų vadovėlių, mokyklinių vadovėlių, pedagoginės ir psichologinės literatūros, paskaitų konspektų, knygų, žinynų, žurnalų ir kitos literatūros fondais, su pakankamu skaičiumi kompiuterių ir atitinkama programine įranga (literatūros katalogais, paieškos sistemomis, ryšiu su stambesnių bibliotekų duomenų bazėmis, interneto ryšiu).

20. Praktinė pedagoginių studijų dalis turi būti vykdoma bazinėse mokyklose, kurios:

20.1. turi patyrusius ir gebančius praktikai vadovauti pedagogus, galinčius užtikrinti kokybišką praktinės pedagoginių studijų dalies vykdymą;

20.2. atitinka praktinei pedagoginių studijų daliai vykdyti būtinus reikalavimus:

20.2.1. naudoja šiuolaikines ugdymo technologijas ir didaktikas praktinėje veikloje, yra aktyvios projektinės veiklos dalyvės;

20.2.2. turi pakankamą materialiąją bazę, sudaro praktinio mokymo ir studijų integravimo galimybes;

20.2.3. sudaro sąlygas ugdyti studento profesinės veiklos kultūrą.

21. Išsamius kriterijus bazinėms mokykloms atrinkti pagal Reglamento 18 punkto reikalavimus nustato ir bazinių mokyklų sąrašą kasmet tvirtina ir viešai interneto tinklalapyje skelbia valstybės biudžetinė įstaiga Mokytojų kompetencijos centras.

22. Tarp aukštosios mokyklos, bazinės mokyklos ir studento, atliekančio praktiką, sudaroma praktinio mokymo sutartis, kurioje nustatomi šalių įsipareigojimai. Studento pedagoginei praktikai keliami tikslai ir uždaviniai, praktikos metu mokykloje atliekamos konkrečios užduotys derinamos dalyvaujant studentui, pedagoginės praktikos vadovui ir studento (studentų) vadovui.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

23. Į pedagoginių studijų apimtį dalykai įskaitomi remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. ISAK-1603 „Dėl studijų rezultatų įskaitymo tvarkos“ (Žin., 2003, Nr. 109-4899).

24. Pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos daug dėmesio turėtų skirti studentų, kurie renkasi mokytojų profesiniam rengimui skirtas studijas, atrankai, profesiniams jų interesams, akademiniams gebėjimams ir asmeninėms savybėms plėtoti.

 

_________________