LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 21:1998 „BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS HIGIENOS NORMOS IR TAISYKLĖS“ TVIRTINIMO
1998 m. gruodžio 17 d. Nr. 750
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti pagrindinius bendrojo lavinimo mokyklų statybos, rekonstrukcijų, patalpų įrengimo bei priežiūros, mokymo patalpų apšvietimo, mikroklimato, vandens tiekimo ir kanalizacijos, maisto bloko įrengimo, mokinių maitinimo organizavimo, ugdymo proceso higienos reikalavimus,
1. Patvirtinti Lietuvos higienos normą HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės“ ir nustatyti jos įsigaliojimo datą – 1998 12 30.
3. Nuo 1998 12 30 pripažinti netekusia galios higienos normą HN 21-1992 „Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės“.
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
1998 12 17 įsakymu Nr. 750
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 21:1998 „BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS HIGIENOS NORMOS IR TAISYKLĖS“
(Žin., 1998, Nr. 112-3117)
1. TAIKYMO SRITYS
1.1. Ši higienos norma taikoma visose veikiančiose, naujai statomose ir rekonstruojamose bendrojo lavinimo mokyklose (toliau – mokyklose), nesvarbu kam jos priklauso.
2. NUORODOS
Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus:
2.1. SNiP 2.08.02-89 (rusų k. CH u Π 2.08.02-89). Visuomeniniai pastatai ir įrenginiai. Statybos normos ir taisyklės.
2.4. HN 35-1993. Gyvenamosios aplinkos atmosferą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija.
2.5. SNiP 2.07.01-89 (rusų k. CH u Π 2.07.01-89). Miestų statyba. Miesto ir kaimo gyvenviečių planavimas ir statyba.
2.6. RSN 154-93. Gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai bei aplinka, pritaikyti žmonėms su fiziniais trūkumais.
2.11. SAM įsakymas 1995 10 19 Nr. 561 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 7 priedo pakeitimo“ ir 1996 10 28 Nr. 541 „Dėl 1992 04 21 SAM įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 2 priedo ir 4 priedo 3 skyriaus pakeitimo“.
2.12. Asmens medicininė knygelė: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos statistinės apskaitos forma Nr. 048/a.
2.15. Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos 1989 07 20 įsakymas Nr. 262 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų patalpų ir plotų sąrašų patvirtinimo“.
2.18. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391).
2.19. Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinosios taisyklės (Žin., 1997, Nr. 4-65).
2.20. Detaliųjų planų taisyklės (Žin., 1997, Nr. 101-2559).
2.21. STR 1.05.03:1997 Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir tvirtinimo tvarka (Žin., 1997, Nr. 101-2559).
2.22. STR 1.09.01:1996 Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros tvarka (Žin., 1996, Nr. 98-2250).
2.23. STR 1.05.01:1997 Statinio projekto rengimo tvarka (Žin., 1997, Nr. 32-807).
2.24. STR 1.05.02:1997 Statinio projekto sudėtis (Žin., 1997, Nr. 41-1023).
2.25. STR 1.06.01:1996 Statinių projektų ir statinių ekspertizė (Žin., 1996, Nr. 98-2249).
2.28. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl Greitai gendančių maisto produktų laikymo taisyklių tvirtinimo (1998 11 27 Nr. 695) (Žin., 1998, Nr. 107-2941).
3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir apibrėžimai:
3.1. sklypo ribos
Sklypo ribos, kurios nurodytos juridinę galią turinčiuose dokumentuose (vietos savivaldybės sprendime ir sklypo plane, patvirtintame savivaldybės vyriausiojo architekto);
3.2. greitai gendantys maisto produktai
Maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas ne ilgesnis kaip 72 val., laikant juos ne aukštesnėje kaip +4°C temperatūroje;
3.3. sveikatos priežiūros kabinetas
Patalpa, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos moksleiviams;
4. BENDROJI DALIS
4.1. Bendrojo lavinimo mokyklos yra statomos, rekonstruojamos bei įrengiamos pagal statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus [2.1, 2.2, 2.5, 2.6, 2.21, 2.22, 2.23, 2.24, 2.25, 2.26].
4.2. Pastatyta ar rekonstruota bendrojo lavinimo mokykla pradedama eksploatuoti tik gavus teritorijos visuomenės sveikatos centro leidimą [2.2].
4.3. Į bendrojo lavinimo mokyklas integruojant vaikus su fizine negalia, jiems turi būti numatytos tokios sąlygos, kaip ir specialiosios paskirties įstaigose [2.6].
5. SKLYPAS IR TERITORIJA
5.1. Bendrojo lavinimo mokyklų statybos vieta turi atitikti nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus [2.18, 2.19, 2.20].
5.2. Mokyklos teritorija turi būti aktyvaus mokinių poilsio vieta per pertraukas, kūno kultūros užsiėmimus, biologijos pamokas mokomųjų bandymų sklype, mokinių laisvalaikio metu. Visi įrengimai turi būti tvarkingi, nepavojingi sveikatai. Visa mokyklos teritorija aptveriama tvora arba gyvatvore. Tvoros ir želdinių aukštis – 1,5 m. Želdiniai sklype turi sudaryti ne mažiau kaip 40% jo dydžio. Krūmai sodinami ne arčiau kaip 5 m nuo mokyklos pastato, o aukšti medžiai – 10 m atstumu.
Jeigu mokykla statoma arti parko ar kitų žaliųjų masyvų, želdinių plotą galima sumažinti 10%.
5.3. Žemės sklypas skirstomas pagal atskiras veiklos zonas: poilsio, sporto, mokomųjų bandymų ir ūkinę. Toks skirstymas gali būti keičiamas atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas.
Poilsio zona rengiama arčiau mokyklos pastato prie pagrindinių išėjimų į teritoriją. Būtinai turi būti nustatyta pradinių klasių mokinių poilsio zona.
Sporto zona įrengiama atokiau nuo mokyklos pastato (25 m atstumu) ir iš tos mokyklos pusės, kurioje nėra klasių. Sporto zona turi sudaryti apie (35–40)% žemės sklypo. Futbolo aikštelėje pasėjama žolė, kitos aikštelės padengiamos specialia danga. Aplink futbolo aikštelę įrengiamas bėgimo takas.
Mokomųjų bandymų zona gali būti bet kurioje mokyklos pastato pusėje.
Ūkio aikštelė turi būti įrengta arčiau maisto bloko. Į ją turi būti įrengtas atskiras įvažiavimas. Aikštelę turi būti nesunku valyti. Ne arčiau kaip 25 m nuo mokyklos pastato ir virtuvės, ant asfaltuoto pagrindo, turi būti įrengti uždengiami metaliniai konteineriai šiukšlėms ir atliekoms. Jei mokykloje nėra kanalizacijos, tokiu pačiu atstumu įrengiamas lauko tualetas. Jo duobė turi būti betonuota ir nepralaidi. Aplink paplavų duobę ir tualetą turi būti asfaltuota arba betonuota aikštelė bei gerai suplūkti takai, kuriais būtų galima prie jų prieiti.
6. PASTATAS IR PATALPOS
6.1. Mokyklos patalpos yra skiriamos tik mokinių ugdymui, poilsiui, maitinimui bei kitai vaikų veiklai organizuoti.
6.3. Mokomosios patalpos turi būti izoliuotos nuo patalpų, kuriose per užsiėmimus sukeliamas triukšmas (mokomųjų dirbtuvių, sporto salės), taip pat nuo patalpų, iš kurių sklinda kvapai (maisto bloko).
6.4. Medžio ir metalo apdirbimo mokomąsias dirbtuves, sporto salę, maisto bloką bei administracines-ūkines patalpas patogiausia įrengti pirmame aukšte.
PASTABA. Cokoliniame aukšte leidžiama įrengti rūbines, bufetą ar valgyklą, taip pat sandėlius ūkio reikmenims, sporto inventoriui laikyti.
6.5. Rūbinės gali būti įrengtos vienoje vietoje visiems mokiniams arba skirtinguose aukštuose kelioms klasėms. Pradinių klasių mokiniams reikia įrengti atskiras rūbines.
6.6. Tualetai su prausyklomis įrengiami kiekviename aukšte, mergaitėms ir berniukams atskirai. Jų išorinės durys neturi būti priešais klasių duris [2.17].
6.7. Maisto blokas turi turėti atskirą įėjimą. Valgykla gali būti viename pastate su mokymo bei sporto ir kultūrinėmis patalpomis. Pradinėms klasėms tikslinga įrengti atskirą valgyklą.
6.8. Iš sporto salės turi būti išėjimas į sporto zoną. Priklausomai nuo mokyklos vietų skaičiaus turi būti viena arba dvi sporto salės. Prie sporto salės įrengiami persirengimo kambariai, dušai, tualetai (mergaitėms ir berniukams).
7. MOKYKLINIAI BALDAI. PATALPŲ ĮRENGIMAS IR JŲ PRIEŽIŪRA
7.1. Naujai gaminami mokykliniai baldai turi atitikti LST ISO 5970 [2.14]. Jų dydis, ženklinimas ir moksleivio ūgis, kuriam tinka konkretūs baldai, nurodyti 1 lentelėje.
1 lentelė
| Dydžio žymuo |
Sutartinis spalvos ženklas |
Stalviršio aukštis, cm |
Sėdynės aukštis, cm |
Vidutinis moksleivio ūgis, cm |
| 1. |
Oranžinė |
46 |
26 |
105 |
| 2. |
Violetinė |
52 |
30 |
120 |
| 3. |
Geltona |
58 |
34 |
135 |
| 4. |
Raudona |
64 |
38 |
150 |
| 5. |
Žalia |
70 |
42 |
165 |
| 6. |
Mėlyna |
76 |
46 |
180 |
7.2. Kiekvienoje klasėje (kabinete), laboratorijoje būtina turėti trijų dydžių suolų arba stalų ir kėdžių pagal poreikį. Draudžiama naudoti taburetes ir suolelius.
Mokykliniai suolai, stalai ir kėdės klasėje sustatomi taip: mažesnių dydžių – klasės priekyje, didesnių – gale. Silpnesnės regos ar blogesnės klausos moksleiviai sodinami priekyje į jų ūgiui pritaikytą suolą. Jei moksleivių rega pakankamai koreguota akiniais ir šie juos nuolat dėvi, jie gali sėdėti bet kurioje klasės vietoje jų ūgį atitinkančiame suole.
7.3. Kiekvienam moksleiviui klasėje įrengiama higienos reikalavimus atitinkanti ne mažiau kaip 2 m2 darbo vieta, atsižvelgiant į jo ūgį, regą, klausą ir kt. [2.16.].
PASTABA. Siekiant, kad įvairaus amžiaus moksleiviai sėdėtų jų ūgį atitinkančiuose suoluose, siūloma įrengti ne mažiau kaip du giminingų dalykų (istorijos, geografijos ir pan.) kabinetus, aprūpintus skirtingo dydžio baldais.
7.4. Statant baldus trimis eilėmis, atstumas nuo išorinės sienos iki pirmos suolų eilės turi būti 0,6 m, tarp eilių – 0,6 m, nuo vidinės sienos – 0,5 m, o nuo galinės sienos iki paskutinio suolo – 0,4 m.
Atstumas nuo lentos iki pirmųjų suolų – (2,6–3,0) m.
Statant baldus keturiomis eilėmis, atstumas nuo klasės lentos iki pirmųjų suolų turi būti ne mažesnis kaip 3 m, nuo išorinės sienos iki pirmos suolų eilės – 0,8 m, tarp eilių – 0,6 m.
PASTABA. Tais atvejais, jei pamokos metu nereikia naudotis klasės lenta, o dirbama grupėmis ar kitais būdais, suolai gali būti sustatomi pusračiu, ratu, grupėmis ir pan. Svarbu, kad būtų pakankamas stalo paviršiaus apšvietimas, kad būtų išlaikoma taisyklinga kūno laikysena dirbant ir moksleiviai galėtų laisvai išeiti iš suolo.
7.5. Informatikos kabinetuose vienai darbo vietai įrengti turi būti skiriama 6m2 plotas. Baldai gali būti sustatomi taip:
– išdėstant per visą kabinetą, atstumas nuo išorinės sienos iki pirmos stalų eilės turi būti 0,8 m, nuo vidinės sienos iki stalų 0,1 m. Dviviečiai stalai statomi be tarpų, vienviečiai – su tarpais priklausomai nuo kabineto ilgio;
– sustatant baldus viena, dviem, trimis eilėmis, būtina išlaikyti tokius atstumus: nuo išorinės sienos iki pirmos eilės – (0,8–1,1) m, nuo vidinės sienos iki trečios eilės – (0,8–0,9) m, kiekvienoje eilėje tarp stalų turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m tarpas;
– sustatant baldus centre (dviem eilėmis išilgai kabineto), jie statomi be tarpų, o kompiuteriai ant stalų statomi šachmatine tvarka. Draudžiama išdėstyti monitorius vienas prieš kitą.
7.6. Mokinių ūgiui išmatuoti ir, jei reikia, patikrinti, ar moksleivis pasodintas į jo ūgį atitinkantį suolą, prie durų staktų pradinėse klasėse būtina įrengti ūgio matuoklę. Rekomenduojama ją turėti ir vyresnėse klasėse.
7.7. Kabinetai ir laboratorijos įrengiami viename mokyklos pastato bloke – vienas virš kito, kad būtų patogiau įrengti ištraukiamąją ventiliaciją, vandentiekį ir t. t.
7.7.2. Chemijos kabinetas įrengiamas viršutiniame pastato aukšte, geriau į pietus, rytus arba pietryčius.
Šio kabineto grindys turi būti padengtos medžiagomis, kurios nurodytos HN 03-0009. Baldų ir įrengimų išdėstymas chemijos kabinete ir laboranto kambaryje turi užtikrinti patogų ir saugų darbą.
Kabinete būtina nuolatinė ir efektyvi oro kaita, todėl turi būti įrengta pritekėjimo ir traukos vėdinimo sistema. Natūraliam vėdinimui įrengiami viršlangiai ir orlaidės su patogiais įtaisais juos atidaryti ir uždaryti.
Darbams, kuriuos atliekant išsiskiria kenksmingos dujos ir garai, kabinete ir laboranto kambaryje įrengiamos traukos spintos. Jose pro (15–20) cm pravertą traukos spintos sąvarą oro greitis turi būti (0,3–0,7) m/s, o dirbant su organinėmis ir kitomis kenksmingomis medžiagomis – (1,0–1,5) m/s. Šalia kabinetų įrengiamas laboranto kambarys su durimis į kabinetą ir į koridorių.
7.9. Medžio ir metalo apdirbimo dirbtuvės įrengiamos pirmame aukšte ir atskiriamos klasių (kabinetų) garsą sugeriančiomis kapitalinėmis sienomis bei antrojo aukšto perdengimais.
PASTABA. Leidžiama medžio ir metalo apdirbimo dirbtuves įrengti cokoliniame aukšte, jei yra pakankamas natūralus apšvietimas. Prie kiekvienos dirbtuvės įrengiama 15 m3 įrankių ir žaliavos laikymo patalpa.
Mokinių darbo vietos turi būti saugios. Jie turi dirbti su specialia jų ūgį atitinkančia apranga ir turėti visą įrankių komplektą. Darbų mokytojo darbo vieta įrengiama ant pakylos, kur sustatomi demonstravimo įrengimai.
Darbastaliai medžio apdirbimo dirbtuvėse statomi statmenai į langus arba 45Ā° kampu, atstumas tarp jų turi būti 0,8 m, o tarp eilių 1,2 m.
Metalo apdirbimo dirbtuvėse darbastaliai statomi taip, kad šviesa kristų ant gaminamos detalės iš priekio arba dešinės pusės. Prie jų įrengiami apsauginiai metaliniai tinkleliai.
Daugiaviečiai darbastaliai statomi skersai patalpų. Atstumas tarp eilių – 1,0 m.
Prie kiekvieno darbastalio įrengiama vieta atsisėsti. Darbo vietose turi būti specialios spintelės, stovai arba lentynos įrankiams laikyti.
Sienos ir lubos dažomos emulsiniais dažais, kad būtų lengva jas valyti drėgnu būdu ir išvengti padidinto triukšmo, o grindys, paneliai – aliejiniais dažais.
Mokymo dirbtuvėse turi būti pirmosios pagalbos vaistinėlė su tvarsliava, antibakteriniais tirpalais, timpa kraujavimui stabdyti, galūnių įtvarais, amoniako tirpalu, analgetikais, antihistamininiais preparatais ir kt.
8. MOKYMO PATALPŲ APŠVIETIMAS. MIKROKLIMATAS. VANDENS TIEKIMAS IR KANALIZACIJA
8.1. Natūralus apšvietimas.
Visose mokymo patalpose turi būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Pagrindinis šviesos srautas turi kristi mokiniams iš kairės ar iš priekio. Neleistina, kad pagrindinis šviesos srautas būtų mokiniams iš dešinės ar nugaros pusės.
Sandėlius, buitines patalpas, personalo tualetus, dušus bei tualetus prie sporto salių leidžiama įrengti be natūralaus apšvietimo.
Natūralaus apšvietimo koeficientas (NAK) procentais turi atitikti statybos normų ir taisyklių reikalavimus [2.8]. Darbo vietoje, esančioje toliausiai nuo lango, NAK turi būti ne mažesnis kaip 1,5%. Jis apskaičiuojamas pagal formulę:
| NAK= |
apšvietimas patalpos viduje |
x 100 |
| apšvietimas tuo pat metu išorėje |
Jei patalpos plotis yra didesnis negu 6 m, būtina numatyti apšvietimą ir iš dešinės pusės.
Suolus ir stalus rekomenduojama dažyti šviesiai žalia spalva, taip pat naudoti natūralaus medžio spalvos suolus, kurių atspindžio koeficientas – nuo 0,11 iki 0,45%.
Klasės lenta turi būti tamsiai žalios, rudos ar juodos spalvos. Jos atspindžio koeficientas – nuo 0,10 iki 0,20%.
Sienų, lubų, grindų, mokymo patalpų įrengimų paviršius turi būti matinis. Lubos ir sienų viršus dažomi balta spalva.
Rekomenduojama sienas dažyti tokiomis spalvomis: šviesiai žalia, gelsva, šviesiai mėlyna, rausva. Jaunesniųjų moksleivių klasėse: oranžine, geltona, rausva bei kitomis „šiltomis“ spalvomis.
8.2. Dirbtinis apšvietimas.
Patalpų apšvietimui naudojamos liuminescencinės ir kaitrinės lempos. Jų galingumas ir skaičius turi atitikti 2 lentelėje pateiktas normas.
Naudojant liuminescencines lempas, bendroji elektros galia klasėse turi būti nemažesnė kaip 1040 W (įskaitant klasės lentos apšvietimą), o naudojant kaitrines lempas – (2100–2400) W.
Šviestuvai naudojami tik tie, kuriuos leidžiama įrengti mokymosi įstaigose. Mokymosi įstaigose įrengiant dirbtinį apšvietimą, būtina vadovautis SNiP II-4-79 [2.8].
PASTABA. Dirbtuvėse prie staklių, gydytojo, direktoriaus, mokytojų kabinetuose, be bendro apšvietimo, turi būti numatytas vietinis apšvietimas.
2 lentelė
Pagrindinių patalpų dirbtinio apšvietimo normos
| Patalpa |
Apšvieta, lx ne mažiau kaip |
Paviršius, kuriam taikomos normos |
|
| Naudojant liuminescencines lempas |
Naudojant kaitrines lempas |
||
| Klasės, mokymo kabinetai |
300 |
150 |
Stalo horizontalus paviršius, 0,8 m aukštyje nuo grindų |
|
|
300 |
150 |
Klasės lentos vertikalus paviršius |
| Braižybos kabinetas |
500 |
300 |
Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| Medžio ir metalo apdirbimo dirbtuvės |
300 |
150 |
Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| Buities darbų (siuvimo) kabinetas |
400 |
200 |
„ |
| Sporto salė |
200 |
100 |
„ |
| Rekreacijos patalpos |
150 |
75 |
„ |
| Rūbinės, vestibiulis |
100 |
50 |
„ |
| Koridorius, tualetai, laiptinė |
75 |
30 |
Laiptų aikštelėje ir ant laiptų |
| Direktoriaus kabinetas, mokytojų kambarys |
200 |
100 |
Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| Biblioteka, popamokinių užsiėmimų kambarys |
300 |
100 |
Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| Sveikatos priežiūros kabinetas |
200 |
100 |
„ |
8.3. Šildymas ir vėdinimas.
Mokyklos patalpų vėdinimo sistemos projektuojamos vadovaujantis RSN 154 – 95 [2.9] reikalavimais. Temperatūra patalpoje nurodyta 3 lentelėje.
3 lentelė
| Patalpos pavadinimas |
Temperatūra, ne mažiau kaip °C |
| Klasės, kabinetai, laboratorijos |
18 |
| Mokymo dirbtuvės |
15 |
| Aktų salė, muzikos kabinetas |
18 |
| Sporto salė |
15 |
| Persirengimo kambarys prie sporto salės |
20 |
| Dušai |
25 |
| Prausyklos, tualetai |
18 |
Santykinė drėgmė turi būti (40–60)%. Patalpų oro vertikalus ir horizontalus temperatūrų skirtumas turi būti ne didesnis kaip (2–3) °C. Oro judėjimo greitis mokymo patalpose turi būti ne didesnis kaip 0,2 m/s.
Natūraliai patalpos vėdinamos atidarant orlaides ir viršlangius. Kiekvienoje mokymo patalpoje jų plotas turi sudaryti 1/50 grindų ploto. Mokymo patalpos vėdinamos per pertraukas, o rekreacinės – pamokų metu. Pasibaigus pamokoms, patalpos vėdinamos sudarant skersvėjį.
Atskiros vėdinimo sistemos turi būti: klasėms-kabinetams, laboratorijoms, aktų, sporto salėms, dirbtuvėms, maisto blokui, sveikatos priežiūros kabinetui ir tualetams. Tualetuose ir virtuvėje įrengiama ištraukiamoji ventiliacija.
8.4. Mokyklos turi būti prijungtos prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Vanduo turi atitikti reikalavimus, numatytus standarte [2.13].
Šalto vandens čiaupai turi būti klasėse, prie laboratorinių ir demonstravimo stalų chemijos, fizikos ir biologijos kabinetuose, tualetuose.
Šaltas ir karštas vanduo turi būti tiekiamas į informatikos, braižybos-tapybos kabinetus, dirbtuves, techninio personalo patalpas, sveikatos priežiūros kabinetą, valgyklą, virtuvę, dušus, higienos kambarius.
Sanitarinių įrenginių kiekis patalpoje pateiktas 4 lentelėje.
4 lentelė
| Patalpos pavadinimas Tualetai ir prausyklos |
Sanitariniai įrenginiai 1 unitazas 30-iai mergaičių, 1 unitazas ir 1 pisuaras 40-iai berniukų, 1 praustuvas 60-iai mokinių |
| Tualetas ir prausykla, 1 san. mazgas |
1 unitazas, 1 praustuvas |
| Tualetas-dušas prie sporto salių, persirengimo kambarių bendras plotas |
1 unitazas, 1 praustuvas, 2 dušų rageliai (atskirai berniukams ir mergaitėms) |
| Moterų higienos kambarys, 1 kabina |
1 higieninis dušas, 1 unitazas, 1 praustuvas |
| Mergaičių higienos kambarys, 1 kabina |
1 higieninis dušas, 1 unitazas, 1 praustuvas |
| Maisto bloko darbuotojų buitinės patalpos bendras plotas |
1 unitazas, 1 praustuvas, 1 dušo ragelis |
| Pradinės klasės, mokymo kabinetai, laboratorijos, dirbtuvės, sveikatos priežiūros kabinetas |
po 1 praustuvą |
2 PASTABA. Tualetai pradinių klasių moksleiviams įrengiami su laisvai varstomomis durimis, o vyresniųjų klasių moksleiviams – viena, dvi kabinos su uždaromis durimis.
9. MAISTO BLOKO ĮRENGIMAS. MAISTO PRODUKTŲ LAIKYMAS IR RUOŠIMAS. MOKINIŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMAS
9.1. Maisto bloko patalpose, kuriose dirbama su žaliavomis (arba su pusgaminiais, jei yra galimybė mokyklą visiškai aprūpinti reikiamais pusgaminiais), ir jų apdorojimo zonoje sienos nuo grindų iki 1,8 m turi būti išklijuotos keraminėmis plytelėmis.
9.3. Gamybiniuose cechuose prie visų plautuvių ir plovimo vonių turi būti prijungtas karštas ir šaltas vanduo.
9.4. Gamybinių ir sandėliavimo patalpų palubėse draudžiama kloti fekalinės kanalizacijos vamzdžius. Kanalizaciniai stovai turi būti izoliuoti.
9.5. Valgykloje naudojamiems indams plauti (jei nėra indų plovimo mašinų) įrengiamos trijų lizdų plovimo vonios. Puodukams, stiklinėms plauti įrengiama atskira dviejų lizdų vonia. Rekomenduojama naudoti porceliano, stiklo, fajansinius bei vienkartinius indus ir įrankius. Nerekomenduojama naudoti aliuminių ir pagamintų iš netinkamos plastmasės indų bei įrankių.
9.6. Sandėliai sausiems produktams laikyti turi būti gerai vėdinami, sausi. Juose įrengiamos lentynos, stelažai, spintos, dėžės. Apatinė lentynų dalis turi būti pakelta nuo grindų ne mažiau kaip 15 cm, o atstumas nuo sienos – 20 cm.
Daržovės ir vaisiai laikomi sausose, gerai vėdinamose patalpose, kurių temperatūra ne aukštesnė kaip +8oC. Sandėlyje įrengtos dėžės ar aruodai turi būti pakelti nuo grindų ne mažiau kaip 15 cm.
9.7. Greit gendantys produktai priimami tik su kokybės pažymėjimais, kuriuose turi būti nurodyta jų pagaminimo data ir realizavimo terminas. Jie turi būti laikomi šaldytuvuose (0 – + 6)oC temperatūroje ir suvartojami iki nustatyto realizavimo termino.
9.9. Valgykloje stalai statomi taip, kad tarp stalų ir maisto išdavimo bei nešvarių indų priėmimo angų būtų (1,5–2,0) m, tarp stalų eilių – (1,0–1,5) m, o tarp stalų ir vidinės bei išorinės sienos – (0,4–0,6) m atstumas.
9.10. Visos maisto bloko patalpos ir inventorius, indai ir įrankiai plaunami naudojant plovimo priemones, o dezinfekcinės medžiagos naudojamos tik pagal epidemiologines reikmes.
9.11. Gaminant maistą, turi būti griežtai laikomasi technologijos reikalavimų, o gamybinis inventorius turi būti paženklintas ir naudojamas pagal paskirtį.
9.12. Moksleiviai turi būti maitinami ilgųjų pertraukų metu. Valgymo laikas konkrečiai nustatomas kiekvienai klasei pagal tvarkaraštį. Maitinimas turi būti organizuojamas pagal skirtingų sezonų perspektyvinius valgiaraščius, patvirtintus mokyklos vadovo ir suderintus su Visuomenės sveikatos centru.
Kiekvienoje mokykloje turi būti organizuotas dietinis maitinimas vaikams, sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis.
Mokyklos sveikatos priežiūros darbuotojai pateikia mokyklos vadovui ir vyr. virėjai sąrašą mokinių, kuriems reikalingas tausojamas maitinimas. Jis organizuojamas pagal atskirą valgiaraštį.
10. MOKYKLOS TERITORIJOS, PATALPŲ, INVENTORIAUS PRIEŽIŪRA
10.1. Jei teritorijoje yra lauko išvietė, ji turi būti išvaloma prisipildžius 2/3 jos tūrio ir dezinfekuojama 10% chlorkalkių tirpalu.
Šiukšlių dėžės turi būti sandariai uždengiamos ir statomos betonuotoje aikštelėje.
10.3. Visos mokyklos patalpos kasdien turi būti valomos drėgnu būdu, atidarius langus ir viršlangius. Klasės, dirbtuvės, mokymo kabinetai valomi po paskutinės pamokos ir pakartotinai – po pamokų ruošos ir būrelių veiklos.
10.4. Koridoriai, fojė, sanitariniai mazgai valomi po kiekvienos pertraukos. Tualetams valyti naudojamos plovimo priemonės. Be to, unitazai 2 kartus per mėnesį valomi šlapimo druskas šalinančiomis priemonėmis.
10.5. Valgyklos salė valoma po kiekvieno valgymo. Stalai plaunami švaria drėgna šluoste kas dieną, o baigus maitinti moksleivius, plaunami karštu vandeniu su soda ir muilu.
10.7. Sporto salė valoma drėgnu būdu, naudojant plovimo priemones, ir vėdinama po kiekvienos pamokos, ne rečiau kaip du kartus per dieną. Moksleiviai į sporto salę įleidžiami tik su sportine apranga ir avalyne.
10.9. Langų stiklai turi būti valomi ne rečiau kaip du kartus per metus iš išorės ir kartą per ketvirtį iš vidaus.
10.10. Šviestuvai valomi ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.
1 PASTABA. Draudžiama moksleiviams patiems valyti apšvietimo armatūrą, langų stiklus.
2 PASTABA. Dezinfekcijos medžiagos, valikliai, plovikliai, skirti valgymo indams dezinfekuoti arba plauti viešojo maitinimo įstaigose, paviršiams ir sanitariniams įrenginiams dezinfekuoti ir valyti buityje, skelbiami Valstybinės higienos inspekcijos „Cheminių dezinfekcijos valymo ir plovimo priemonių, leidžiamų naudoti maisto pramonės viešojo maitinimo, kituose visuomeninės paskirties objektuose ir buityje, sąrašuose“.
11. UGDYMO PROCESO HIGIENA
11.1. Mokymo krūvis skirstomas į mokymąsi mokykloje (pamokas ir papildomą ugdymą) ir mokymąsi namuose (pasiruošimą pamokoms). Jis yra reglamentuojamas Bendrojo lavinimo mokyklų ŠMM patvirtintais mokymo planais, suderintais su Sveikatos apsaugos ministerija.
11.2. Mokslo metų trukmė I–V klasėse neturėtų viršyti 170 dienų, aukštesnėse klasėse – 200 darbo dienų. Privalomų pamokų skaičius per mokslo metus I kl. turėtų būti ne didesnis kaip 770, II–IV kl.-805, V kl. – 945, VI kl. – 1131, VII kl. – 1170, VIII–IX kl. – 1209, X–XII kl. – 1248, dirbant 5 dienas per savaitę.
Mokslo metus būtina ritmingai suskaidyti atostogomis. Atostogų laiką reglamentuoja valstybiniai mokymo planai.
11.3. Mokymo krūvis per mokslo metus paskirstomas taip, kad mokslo metų pradžioje jis palaipsniui didėtų, o pabaigoje mažėtų. Minimaliu krūviu siūloma dirbti: pirmoje klasėje pirmas šešias savaites, kitose klasėse – pirmas dvi, tris savaites, savaitę trimestro pabaigoje, po kiekvienų atostogų pirmą savaitę ir mokslo metų paskutinį mėnesį. Sudėtingesnė programa, didesnis krūvis turi būti skiriamas darbingiausiu periodu, atsižvelgiant į mokslo metų suskirstymą (pusmečiais, trimestrais ar ketvirčiais).
11.4. Mokymosi trukmė per savaitę (pamokos, papildomas ugdymas mokykloje ir namų užduotys) I kl. neturėtų viršyti – 1020 min., II–IV kl. – 1380 min., V kl. – 1800 min., VI kl. – 1860 min., VII kl. – 2100 min., VIII kl. – 2160 min., IX kl. – 2340 min., X–XII kl. – 2400 min.
Maksimalus krūvis per savaitę I kl. turi būti ne didesnis kaip 22 (770 min.), II–IV kl. – 23 (1035 min.), V kl. – 27 (1170 min.), VI kl. – 29 (1260 min.), VII kl. – 30 (1350 min.), VIII–IX kl. – 31 (1395 min.) ir X–XII kl. – 32 (1440 min.) pamokos, dirbant 5 dienas per savaitę.
I–XII klasių moksleiviams per savaitę privalomos ne mažiau kaip 3 kūno kultūros pamokos.
1 PASTABA. Sudarant įprastą pamokų tvarkaraštį būtina atsižvelgti į moksleivių darbingumą. Pradinėse klasėse aukštas darbingumas būna antradieniais ir trečiadieniais per pirmą ir antrą pamokas bei ketvirtadieniais – per antrą pamoką, o aukštesnėse klasėse – antradieniais ir trečiadieniais – per pirmąsias tris pamokas, pirmadieniais ir ketvirtadieniais – per antrą ir trečią pamokas. Tolesnis moksleivių darbingumas priklauso nuo to, ar jis stabilizuojamas. Sudėtingiems mokymo dalykams būtina skirti darbingiausią laiką. Darbingumą stabilizuojančios pradinėse klasėse būtų trečioji, o aukštesnėse – ketvirtoji pamoka. Būtinas optimalus atskirų dalykų paskirstymas, racionalus gamtos ir tiksliųjų mokslų pamokų kaitaliojimas su muzikos, dailės, darbų, kūno kultūros pamokomis per savaitę ir per dieną.
2 PASTABA. Galimi ir kiti darbo mokykloje organizavimo variantai: integruotas dienos, integruotas savaitės, modulinis mokymas ir kt. Tokiais atvejais pamokų tvarkaraščiai sudaromi siekiant kuo geresnės moksleivių fizinių, protinių ir dvasinių galių raidos, atsižvelgiant į moksleivių darbingumo kaitą per dieną ir savaitę, vertinant moksleivių aktyvumą pamokose ir pirmųjų nuovargio bei sveikatos sutrikimo požymių atsiradimą.
11.5. Rezervinės pamokos ir papildomo ugdymo valandos neturi viršyti mokymo plane numatyto laiko. Papildomas ugdymas neturi būti privalomas. Papildomą ugdymą rekomenduojama organizuoti padarius ne trumpesnę nei 60–90 min. pertrauką arba šeštadieniais, kai mokykla dirba penkias dienas per savaitę.
11.6. Namų užduotys I–II kl. moksleiviams neskiriamos, bet II kl. II pusmetyje gali būti skiriamos ne daugiau kaip 0,5 val., III–IV kl. moksleivių namų užduotims turi būti skirta ne daugiau kaip 1 val., V–VI kl. – 1,5 val., VII–VIII kl. – 1,5–2,0 val., IX–XII kl. – 2,5 val. per dieną.
5 lentelė
Mokymosi laikas per savaitę
|
|
Klasė |
||||||||
| I |
II |
III–IV |
V |
VI |
VII |
VIII |
IX |
X–XII |
|
| Pamokų skaičius |
22 |
23 |
23 |
27 |
29 |
30 |
31 |
31 |
32 |
| Pamokų laikas, valandomis |
17 |
18 |
18 |
20 |
21 |
23 |
24 |
24 |
24 |
| Papildomo ugdymo mokykloje laikas, valandomis |
|
|
|
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
3 |
| Laikas, skirtas namų užduotims atlikti, valandomis |
0 |
0–0,5 |
5 |
8 |
8 |
10 |
10 |
13 |
13 |
| Iš viso mokymosi valandų |
17 |
18–21,5* |
23 |
30 |
31 |
35 |
36 |
39 |
40 |
11.7. Pamokos pirmoje pamainoje pradedamos ne anksčiau kaip 8 ir ne vėliau kaip 9 val.
Mokyklai dirbant dviem pamainom, pirmų, antrų ir baigiamųjų klasių moksleiviai turi mokytis pirmoje pamainoje.
Pamokas antroje pamainoje galima pradėti atsižvelgiant į mokyklos galimybes, bet baigti jas būtina: pradinių klasių moksleiviams ne vėliau kaip 17 val., o aukštesniųjų klasių – 18– 30 val. Antroje pamainoje mokiniai gali mokytis ne ilgiau kaip vienerius mokslo metus, po to būtina ne trumpesnė kaip vienerių mokslo metų pertrauka, mokantis pirmoje pamainoje.
11.8. Dirbant pagal įprastą tvarkaraštį, pamokos trukmė yra 45 min. 45 min. pamoką pradinėse klasėse siūloma dalyti į dvi dalis, mokant po 20 min. ir darant 5 min. pertrauką pamokos viduryje. Pirmoje klasėje pamokos trukmė turi būti 35 min.
PASTABA. Galimi ir netradiciniai pamokos organizavimo variantai priklausomai nuo to, trumpesnė ar ilgesnė pamoka. Visais atvejais būtina atsižvelgti į moksleivio amžiaus lemiamas galimybes, mokomojo dalyko pobūdį. Atsižvelgiant į tai, kad I–II kl. moksleiviai nepertraukiami gali: skaityti (7–10) min., rašyti (5– 7) min., skaičiuoti (5–7) min., III–IV kl. moksleiviai: skaityti (15–20) min., rašyti (10–15) min., skaičiuoti (8–10) min., aukštesniųjų klasių moksleivių ilgiausia nepertraukiama veikla gali tęstis: V–VIII kl. (15–25) min., IX–XII kl. (25–35) min.
11.9. Techninių priemonių naudojimo per pamokas trukmė nurodyta 6 lentelėje.
6 lentelė
| Klasė |
Techninių priemonių naudojimo trukmė, minutėmis |
|||||
| Diafilmų ir diapozityvų |
Kino filmų |
Televizijos laidų |
Radijo laidų |
Garso įrašų |
Kompiuterių |
|
| I–II |
7–15 |
15–20 |
15 |
20 |
6–10 |
10 |
| III–IV |
15–20 |
15–20 |
17–20 |
20 |
11–25 |
10 |
| V–VII |
20–25 |
20–25 |
20–25 |
25 |
15–20 |
15 |
| IX–XII |
15–25 |
25–30 |
25–35 |
25 |
25 |
15–20 |
11.10. Kontroliniams darbams skiriamas darbingiausias dienos ir savaitės laikas – antra ir trečia pamoka antradieniais ir trečiadieniais. Nerekomenduojama – pirmadieniais ir penktadieniais. Moksleiviai per dieną gali turėti ne daugiau kaip 1 kontrolinį darbą, kuriam skiriama ne mažiau kaip 30–45 min.
11.11. Tarp pamokų daromos pertraukos. Jų trukmė gali būti įvairi, bet jos turi būti ne trumpesnės kaip 10 min. Būtina bent viena didžioji 20–30 min. pertrauka. Jeigu įmanoma, galima daryti 1 valandos pietų pertrauką, tęsiant mokymą po pietų. Per pertraukas būtina skatinti moksleivius pajudėti, geriausia lauke.
12. SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE
12.1. Mokykloje turi būti vykdomas moksleivių sveikatos ugdymas. Formalioji sveikatos ugdymo programa integruojama į kitų mokymo dalykų programas.
12.2. Sveikatos ugdymas gali būti vykdomas specialiose sveikatos ar sveikos gyvensenos pamokose, kuris organizuojamas kaip pasirenkamas kursas.
13. MOKYKLŲ DARBUOTOJŲ HIGIENINIS MOKYMAS IR ATSAKOMYBĖ
13.1. Mokykloje dirbantys pedagogai ir kiti darbuotojai turi būti sveiki, nekeliantys pavojaus moksleiviams užsikrėsti įvairiomis ligomis, turi mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
13.2. Prieš pradėdamas dirbti, kiekvienas darbuotojas turi būti pasitikrinęs sveikatą [2.11]. Tikrinimo duomenys įrašomi į asmens medicininę knygelę [2.12].
14. SVEIKATOS PRIEŽIŪRA
14.1. Mokykloje dirbantis sveikatos priežiūros darbuotojas savo funkcijas atlieka pagal LR SAM patvirtintą pareigybinę instrukciją.
14.2. Sveikatos priežiūros darbuotojas dalyvauja moksleivių sveikatos ugdymo procese. Bendradarbiauja su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis.
14.3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai periodiškai tikrina, kaip mokyklose laikomasi higienos normų, atlieka numatytus tyrimus, teikia konkrečius pasiūlymus pedagogams, mokyklų vadovams, savivaldybėms. Analizuoja moksleivių sveikatos rodiklius, rengia ir prižiūri, kaip įgyvendinamos sveikatos stiprinimo priemonės.
______________