LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO
S P R E N D I M A S
DĖL PAREIŠKĖJO – VILNIAUS APYGARDOS TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI, AR Lietuvos Respublikos BANKŲ ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO 2, 3, 4 DALYS, Lietuvos Respublikos ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO 3 DALIS NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2012 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymą (Nr. 1B-22/2012) „ištirti, ar:
1. LR bankų įstatymo 87 straipsnio 2 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija), nustatanti, kad antrąja eile tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų banko indėlininkams ar investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu, atitinka Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam privačios nuosavybės apsaugos principui, 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 46 straipsniui, nustatančiam valstybei pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, bei konstituciniam teisinės valstybės principui; Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, saugančiai sąžiningos konkurencijos laisvę bei draudžiančiai monopolizuoti rinką;
2. LR bankų įstatymo 87 straipsnio 3 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatoma, kad valstybės reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, tenkinami trečiąja eile, atitinka Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam privačios nuosavybės apsaugos principui, 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 46 straipsniui, nustatančiam valstybei pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, bei konstituciniams proporcingumo ir teisinės valstybės principams;
3. LR bankų įstatymo 87 straipsnio 4 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad tik ketvirta eile tenkinami indėlininkų reikalavimai, susiję su privalomai draudžiamą indėlio sumą viršijančiu indėliu, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 2 daliai, įtvirtinančiai valstybei pareigą remti visuomenei naudingas ūkines pastangas ir nekliudyti reikštis bei plėtotis asmenų iniciatyvai, nežlugdyti jų ūkinių pastangų;
4. LR įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatoma, kad valstybės reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, tenkinami trečiąja eile atitinka Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam privačios nuosavybės apsaugos principui, 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 46 straipsniui, nustatančiam valstybei pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, bei konstituciniam teisinės valstybės principui.“
Konstitucinis Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas – Vilniaus apygardos teismas prašo ištirti, ar:
– Bankų įstatymo 87 straipsnio 2 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Bankų įstatymo 87 straipsnio 3 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad valstybės reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, tenkinami trečiąja eile, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniams proporcingumo, teisinės valstybės principams;
– Bankų įstatymo 87 straipsnio 4 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad tik ketvirta eile tenkinami indėlininkų reikalavimai, susiję su privalomai draudžiamą indėlio sumą viršijančiu indėliu, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 2 daliai;
– Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad valstybės reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, tenkinami trečiąja eile, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas
k o n s t a t u o j a:
1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos teismas savo prašymo (Nr. 1B-22/2012) rezoliucinėje dalyje prašo ištirti, ar Bankų įstatymo 87 straipsnio 2, 3, 4 dalys (2004 m. kovo 30 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai.
2. Bankų įstatymo 87 straipsnyje (2004 m. kovo 30 d. redakcija) nustatyta:
„1. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
2. Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų banko indėlininkams ar investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.
3. Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
4. Ketvirtąja eile tenkinami kiti banko kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.
5. Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sandorius, turinčius visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.
3. Pažymėtina, kad Bankų įstatymo 87 straipsnis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) buvo keičiamas ir papildomas.
3.1. Seimas 2004 m. lapkričio 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Notariato įstatymo, Bankų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio trečiojo skirsnio 1 straipsniu buvo pakeista Bankų įstatymo 87 straipsnio 3 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) – joje išbrauktas žodis „privalomojo“ ir ji išdėstyta taip:
„Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.“
3.2. Seimas 2011 m. balandžio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 38, 39, 40, 41, 44, 48, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 64, 65, 67, 87 straipsnių, devintojo skirsnio pavadinimo, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymą, kurio 18 straipsniu pakeitė Bankų įstatymo 87 straipsnio 4, 5 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija), papildė šį straipsnį nauja 6 dalimi, ir nustatęs, kad buvusi šio straipsnio 6 dalis laikytina 7 dalimi, pakeitė 7 dalį. Minėto įstatymo, kuriuo inter alia buvo pakeistas Bankų įstatymo 87 straipsnis, 18 straipsnio 1 dalimi Bankų įstatymo 87 straipsnio 4 dalyje (2004 m. kovo 30 d. redakcija) vietoj žodžio ir skaičiaus „ir 6“ buvo įrašyti skaičiai ir žodis „6 ir 7“ ir ji išdėstyta taip:
4. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Bankų įstatymo 87 straipsnio 2 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjas savo prašymo rezoliucinėje dalyje prašo ištirti, ar Bankų įstatymo 87 straipsnio 2 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) neprieštarauja inter alia Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai. Nutartimi, kuria kreipėsi į Konstitucinį Teismą, pareiškėjas argumentuotai atmetė bankrutuojančio AB banko „Snoras“ kreditorių „Astrave Company Ltd“, „Seatranscom Limited“ ir kt. prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Bankų įstatymo 87 straipsnio 2 dalies (2004 m. kovo 30 d. redakcija) atitikties inter alia Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai. Vadinasi, pareiškėjas nesuabejojo, ar Bankų įstatymo 87 straipsnio 2 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) prieštarauja inter alia Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, todėl šios Konstitucijos nuostatos nurodymas prašymo rezoliucinėje dalyje traktuotinas kaip techninė klaida.
Taigi pareiškėjo prašymas ištirti, ar Bankų įstatymo 87 straipsnio 2 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3, 4 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Bankų įstatymo 87 straipsnio 2 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis pareiškėjo prašymas yra grindžiamas atitinkamais teisiniais motyvais, taip pat atitinka kitus Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl prašymas šia apimtimi priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.
5. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos teismas prašo ištirti, ar Bankų įstatymo 87 straipsnio 3 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad valstybės reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, tenkinami trečiąja eile, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniams proporcingumo ir teisinės valstybės principams.
Nors pareiškėjas savo prašymo rezoliucinėje dalyje prašo ištirti Bankų įstatymo 87 straipsnio 3 dalies (2004 m. kovo 30 d. redakcija) atitinkama apimtimi atitiktį Konstitucijai, iš jo prašyme išdėstytų argumentų bei prie jo pridedamo minėto Antstolių įstatymo, Notariato įstatymo, Bankų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo nuorašo matyti, kad jis iš tiesų ginčija Bankų įstatymo 87 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.
Pareiškėjas prašo ištirti, ar Bankų įstatymo 87 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad valstybės reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, tenkinami trečiąja eile, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniams proporcingumo ir teisinės valstybės principams. Taigi pareiškėjas nurodytoms Konstitucijos nuostatoms ginčija ne visą Bankų įstatymo 87 straipsnio 3 dalį (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija), o tik jo nuostatą „Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą <...>, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija“.
Be to, Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo prašymas ištirti, ar Bankų įstatymo 87 straipsnio 3 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad valstybės reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, tenkinami trečiąja eile, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniams proporcingumo ir teisinės valstybės principams, traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Bankų įstatymo 87 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) nuostata „Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą <...>, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija“ neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis pareiškėjo prašymas yra grindžiamas atitinkamais teisiniais motyvais, taip pat atitinka kitus Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl prašymas šia apimtimi priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.
6. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos teismas prašo ištirti, ar Bankų įstatymo 87 straipsnio 4 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad tik ketvirta eile tenkinami indėlininkų reikalavimai, susiję su privalomai draudžiamą indėlio sumą viršijančiu indėliu, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 2 daliai.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnį teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai (2 dalies 5 punktas), suformuluotas teismo prašymas Konstituciniam Teismui (2 dalies 6 punktas), prie teismo nutarties turi būti pridedamas ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (3 dalies 2 punktas).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, kreipdamiesi į jį su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Taip pat Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymą – ypač tais atvejais, kai ginčijami teisės aktai (jų dalys) buvo keičiami ir (arba) papildomi, – teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, nutartyje privalo tiksliai nurodyti, kurios redakcijos teisės akto (jo dalies) atitiktis aukštesnės galios teisės aktui yra ginčijama.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad prie prašymo ištirti, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, turi būti pridedamas būtent tos redakcijos ginčijamo teisės akto (jo dalies) viso teksto nuorašas – „Valstybės žiniose“ paskelbtas teisės akto tekstas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių abejonę dėl Bankų įstatymo 87 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 2 daliai.
Minėta, kad Bankų įstatymo 87 straipsnio 4 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija), kurią savo prašymo rezoliucinėje dalyje nurodo pareiškėjas, buvo pakeista ir išdėstyta 2011 m. balandžio 21 d. redakcija, kuri pareiškėjo nagrinėjamoje civilinėje byloje yra aktuali.
Pareiškėjas prie prašymo nepridėjo Bankų įstatymo 87 straipsnio 4 dalies (2011 m. balandžio 21 d. redakcija) nuorašo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar Bankų įstatymo 87 straipsnio 4 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad tik ketvirta eile tenkinami indėlininkų reikalavimai, susiję su privalomai draudžiamą indėlio sumą viršijančiu indėliu, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 2 daliai, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktų ir 3 dalies 2 punkto reikalavimų.
Jei prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį toks prašymas yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
7. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos teismas savo prašymo (Nr. 1B-22/2012) rezoliucinėje dalyje prašo ištirti, ar Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad valstybės reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, tenkinami trečiąja eile, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Seimas 2001 m. kovo 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, kuris buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas. Ne kartą buvo keičiamas arba papildomas ir Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis, inter alia jo 3 dalis, kuri buvo pakeista minėto 2004 m. lapkričio 4 d. priimto Antstolių įstatymo, Notariato įstatymo, Bankų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymo antrojo skirsnio 5 straipsniu ir 2008 m. gegužės 22 d. priimto Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 131, 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, kuri išdėstyta taip:
„3. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų.“
Seimas 2011 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 18, 21, 23, 26, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 111 straipsniu ir trečiuoju1 skirsniu įstatymą, kurio 17 straipsniu Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnį papildė 8 dalimi. Seimas 2012 m. birželio 19 d priėmė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11, 131 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu pakeitė Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 5 dalį. Taigi Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalis (2008 m. gegužės 22 d. redakcija) nei 2011 m. gruodžio 22 d. (redakcija, kurią prie Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalies klaidingai nurodo pareiškėjas) priimtu įstatymu, nei vėliau priimtais įstatymais keista arba papildyta nebuvo.
Nors pareiškėjas savo prašymo rezoliucinėje dalyje prašo ištirti Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitinkama apimtimi atitiktį Konstitucijai, iš jo prašyme išdėstytų argumentų ir prie jo pridedamo minėto 2008 m. gegužės 22 d. priimto Įmonių bankroto įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 131, 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo nuorašo matyti, kad jis iš tiesų ginčija Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalies (2008 m. gegužės 22 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.
Pareiškėjas prašo ištirti, ar Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje, pasak jo, nustatyta, kad valstybės reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, tenkinami trečiąja eile, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad pareiškėjas, formuluodamas tokią prašymo apimtį, vietoj Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. redakcija) įtvirtintos antrosios eilės, kuria tenkinami inter alia reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, neteisingai nurodė trečiąją eilę. Taigi pareiškėjas nurodytoms Konstitucijos nuostatoms ginčija ne visą Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalį (2008 m. gegužės 22 d. redakcija), o tik jo nuostatą „Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą <...>; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija <...>“.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo prašymas ištirti, ar Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad valstybės reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, tenkinami trečiąja eile, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalies (2008 m. gegužės 22 d. redakcija) nuostata „Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą <...>; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija <...>“, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis pareiškėjo prašymas yra grindžiamas atitinkamais teisiniais motyvais, taip pat atitinka kitus Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl prašymas šia apimtimi priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 2 dalimi, 28, 67, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
n u s p r e n d ž i a:
1. Priimti pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar:
– Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnio 2 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) nuostata „Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą <...>, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
– Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 3 dalies (2008 m. gegužės 22 d. redakcija) nuostata „Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą <...>; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija <...>“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Grąžinti pareiškėjui – Vilniaus apygardos teismui prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 87 straipsnio 4 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad tik ketvirta eile tenkinami indėlininkų reikalavimai, susiję su privalomai draudžiamą indėlio sumą viršijančiu indėliu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 2 daliai.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
| Konstitucinio Teismo teisėjai: |
Egidijus Bieliūnas Toma Birmontienė Pranas Kuconis Gediminas Mesonis Ramutė Ruškytė Egidijus Šileikis Algirdas Taminskas Romualdas Kęstutis Urbaitis Dainius Žalimas |