LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL GERIAUSIAI VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ BAIGUSIŲJŲ EILĖS SUDARYMO 2011 METAIS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2011 m. sausio 7 d. Nr. V-13
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 70 straipsnio 1 dalį,
t v i r t i n u Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2011 metais tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2011 m. sausio 7 d.
įsakymu Nr. V-13
geriausiai VIDURINIO UGDYMO PROGRAMĄ baigusiųjų eilės sudarymo 2011 mETAIS tvarkos aprašas
I. Bendrosios nuostatos
1. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2011 metais tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato asmenų, Lietuvoje įgijusių vidurinį išsilavinimą ir 2011 metais stojančių į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas bei siekiančių, kad jų studijų kaina būtų apmokama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, atrankos kriterijus ir šių asmenų eilės (toliau – geriausiųjų eilė) sudarymo principus.
3. Pagrindiniai kriterijai yra šie:
4. Papildomi kriterijai yra šie:
5. Šio aprašo 3 punkte nurodyti kriterijai taikomi priklausomai nuo studijų srities, studijų krypties arba krypčių grupės.
6. Geriausiųjų eilė sudaroma iš asmenų, nurodytų šio aprašo 1 punkte, pagal vidurinio ugdymo programos baigimo ir brandos bei stojamųjų (jeigu jie nustatyti) egzaminų, nurodytų šio aprašo 1 ir 2 prieduose, rezultatus (toliau – pasiekimai), vertinamus pagal kriterijus, nurodytus šio aprašo 2 punkte.
7. 2010 ir 2011 metais vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys gali pretenduoti į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu jų mokymosi rezultatai yra ne žemesni už Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2082 „Dėl asmenų, pretenduojančių 2010 ir 2011 studijų metais į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių nustatymo“ (Žin., 2009, Nr. 129-5621) nustatytus minimalius rodiklius stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantieji 2011 metais turi būti išlaikę:
7.1. tris valstybinius brandos egzaminus arba du valstybinius brandos egzaminus ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių (išskyrus meno studijų sritį) universitetinių studijų programas;
7.2. du valstybinius brandos egzaminus, jeigu pretenduoja į menų studijų srities universitetinių studijų programas;
7.3. du valstybinius brandos egzaminus ir vieną mokyklinį brandos egzaminą arba vieną valstybinį brandos egzaminą, vieną mokyklinį brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į tas universitetinių studijų programas, į kurias stojant reikalingo dalyko organizuojamas tik mokyklinis brandos egzaminas;
II. ATRANKOS KRITERIJAI geriausiųjų eilEI sudaryTI
8. Asmenys geriausiųjų eilėje rikiuojami pagal kriterijus, išreikštus balais. Pagrindinių kriterijų įtaka geriausiųjų eilei sudaryti pagal studijų sritį, studijų kryptį ar krypčių grupę pateikiama šio aprašo 1 ir 2 prieduose.
9. Pagrindinius kriterijus sudaro:
9.1. visų studijų krypčių arba krypčių grupių programose (išskyrus meno studijų sritį ir socialinių mokslų srities meno pedagogus rengiančias studijų programas (toliau – meno pedagogikos programos) – trijų dalykų brandos egzaminų įvertinimai ir ketvirtojo dalyko metinis pažymys. Metinis pažymys turi būti dalyko, nesikartojančio su dalykais, kurių mokinių žinios vertinamos brandos egzaminu;
9.2. meno studijų srities programose – vieno arba dviejų dalykų brandos egzaminų įvertinimai, vieno stojamojo egzamino ir vieno dalyko, nesikartojančio su dalykais, kurių mokinių žinios vertinamos brandos egzaminu, metinis pažymys. Aukštosios mokyklos, vykdančios meno studijų srities programas, priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse nustatytus stojamuosius egzaminus turi vykdyti bendrai. Stojamųjų egzaminų organizavimo ir vertinimo tvarką tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Stojamųjų egzaminų rezultatai perskaičiuojami pagal šio aprašo 4 priede nurodytą valstybinio egzamino įvertinimo perskaičiavimo principą;
9.3. meno pedagogikos programose – vieno stojamojo egzamino, vieno dalyko brandos egzamino įvertinimas ir vieno dalyko, nesikartojančio su dalyku, kurio mokinio žinios vertinamos brandos egzaminu, metinis pažymys. Stojamųjų egzaminai organizuojami ir vertinami pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtiną tvarką. Stojamųjų egzaminų rezultatai perskaičiuojami pagal šio aprašo 4 priede nurodytą valstybinio egzamino įvertinimo perskaičiavimo principą;
10. Lietuvių (gimtosios) arba lietuvių (valstybinės) kalbos brandos egzamino įvertinimas yra būtinas geriausiųjų eilei sudaryti.
11. Kadangi vykdomi tik mokykliniai geografijos ir muzikologijos brandos egzaminai, prie jų įvertinimų pagal dešimtainę sistemą pridedama 13 balų.
12. Pagrindinių ir papildomų kriterijų įtaka sudaromai geriausiųjų eilei nurodoma šio aprašo 3 priede ir yra tokia:
12.1. pagrindinių kriterijų svertiniai koeficientai (išskyrus meno studijų srities ir meno pedagogikos programas):
12.1.1. pagrindinio tos studijų krypties ar krypčių grupės dalyko brandos egzamino įvertinimo – 0,4;
12.2. meno studijų srities (išskyrus muzikos, fotografijos ir medijų ir architektūros studijų kryptis) kriterijų svertiniai koeficientai:
12.3. muzikos studijų krypties kriterijų svertiniai koeficientai:
12.4. fotografijos ir medijų studijų krypties kriterijų svertiniai koeficientai:
12.5. architektūros universitetinių studijų krypties kriterijų svertiniai koeficientai:
12.6. meno pedagogikos studijų programų kriterijų svertiniai koeficientai:
12.7. pagal papildomus kriterijus pelnyti balai pridedami prie gautų pagal pagrindinius kriterijus balų sumos.
12.8. Stojantiesiems į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, privalomas motyvacijos įvertinimas; šio įvertinimo turinį ir vykdymo tvarką tvirtina švietimo ir mokslo ministras; už teigiamą motyvacijos įvertinimą stojančiajam pridedami 1 arba 2 papildomi balai; įvertinimas 0 turi rekomendacinį pobūdį ir tokį įvertinimą gavęs stojantysis gali dalyvauti konkurse į aukščiau nurodytas programas.
13. Jei asmuo nėra laikęs vieno iš tai studijų krypčiai arba krypčių grupei numatytų dalykų brandos egzaminų, vietoj nelaikyto brandos egzamino įvertinimo imamas atitinkamo dalyko metinis pažymys (netaikoma pagrindiniam, turinčiam didžiausią svertinį koeficientą, studijų krypties arba krypčių grupės dalykui).
14. Jei asmens brandos atestate nėra tai studijų krypčiai arba krypčių grupei numatyto dalyko metinio pažymio, vietoj jo gali būti imamas atitinkamo dalyko brandos egzamino įvertinimas. Jeigu imamas valstybinio brandos egzamino įvertinimas, jis dalijamas iš dešimt, tačiau joks priedas nepridedamas. Prie mokyklinio brandos egzamino įvertinimo taip pat nepridedamas joks priedas.
15. Jeigu asmuo atleistas nuo visų brandos egzaminų ir jo brandos atestate įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“, vietoj nelaikytų brandos egzaminų įvertinimų imami metiniai pažymiai, perskaičiuoti šio aprašo 4 priede nurodyta mokyklinio brandos egzamino perskaičiavimo tvarka. Jeigu asmuo neturi numatyto dalyko metinio pažymio, laikoma, kad to dalyko metinis pažymys yra „nulis“.
16. Kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, turintiems vidutinį, žymų arba labai žymų klausos sutrikimo laipsnį, išlaikiusiems mokyklinį lietuvių (gimtosios) kalbos arba lietuvių (valstybinės) kalbos egzaminą, prie jų įvertinimų pagal dešimtainę sistemą pridedama 13 balų.
III. geriausIŲJŲ eilės sudarymo PRINCIPAI
19. Geriausiųjų eilei sudaryti organizuojamas bendras priėmimas į aukštąsias mokyklas. Bendrą stojančiųjų į aukštąsias mokyklas priėmimą organizuoja ir atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija (toliau – įgaliota institucija).
20. Bendrajame priėmime dalyvaujantys stojantieji vienu metu gali pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas. Stojančiųjų į kolegines ir universitetines studijas geriausiųjų eilės sudaromos remiantis šio aprašo 1 ir 2 prieduose nurodytais kriterijais.
21. Bendrasis priėmimas vyksta trimis etapais: pagrindinis priėmimas sudarytas iš dviejų etapų – pirmojo ir antrojo; po pagrindinio priėmimo etapo likus laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų, organizuojamas papildomas priėmimo etapas. Stojantieji, nepriėmę pasiūlymo studijuoti 1–3 pageidavimais pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje pirmojo etapo metu, antrajame etape nedalyvauja. Jie gali dalyvauti tik papildomame priėmimo etape, papildomai pareiškę norą. Stojantieji, negavę pasiūlymo užimti valstybės finansuojamą studijų vietą arba atsisakę žemesniu negu 3 pageidavimu jiems siūlomos valstybės finansuojamos studijų vietos, gali dalyvauti pagrindinio priėmimo antrajame etape, tačiau turi patvirtinti savo dalyvavimą šiame etape įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Stojantieji, negavę arba atsisakę siūlymo užimti valstybės finansuojamą studijų vietą antrojo etapo metu, gali dalyvauti papildomame priėmimo etape, papildomai pareiškę norą. Papildomame priėmimo etape gali dalyvauti tik tie stojantieji, kurie buvo pateikę prašymą dalyvauti pagrindiniame priėmime.
22. Sudarant geriausiųjų eilę visi asmenys, nurodyti šio aprašo 1 punkte, pateikę prašymus priimti studijuoti nuolatine ar ištęstine forma bei tenkinantys aukštųjų mokyklų nustatytus priėmimo reikalavimus, įvertinami pagal šio aprašo 2 punkte nurodytus kriterijus tokia seka:
22.1. pagal šio aprašo 2 punkte nurodytus kriterijus apskaičiuojami prašymus pateikusių asmenų balai ir sudaroma preliminari geriausiųjų eilė iš asmenų, siekiančių, kad jų studijų kaina būtų apmokama valstybės biudžeto lėšomis;
22.2. išnagrinėjus asmenų prašymus įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaromos konkursinės eilės į pasirinktas studijų programas;
22.3. lyginamos preliminari geriausiųjų eilė ir konkursinės eilės į pasirinktas studijų programas ir sudaroma bei įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbiama galutinė geriausiųjų eilė iš asmenų, siekiančių, kad jų studijų kaina būtų apmokama valstybės biudžeto lėšomis;
22.4. papildomo priėmimo metu geriausiųjų eilė papildoma sąrašu asmenų, atrinktų 22.1–22.3 punktuose nustatyta tvarka;
23. Jeigu pasiekimų įvertinimas pagal pagrindinius ir papildomus kriterijus sutampa, pirmumo teisę geriausiųjų eilėje prioriteto mažėjimo tvarka turi tas asmuo, kurio:
23.1. brandos (stojamųjų) egzaminų įvertinimų, padaugintų iš svertinių koeficientų, suma yra didesnė;
24. Į aukštąsias mokyklas stojančių asmenų duomenis apie baigtą vidurinio ugdymo programą ir išlaikytus brandos egzaminus – metinius pažymius ir dalykų brandos egzaminų įvertinimus – įgaliotai institucijai elektronine forma teikia Švietimo informacinių technologijų centras ir Nacionalinis egzaminų centras. Jeigu asmuo vidurinį išsilavinimą yra įgijęs iki 2009 metų įskaitytinai arba jei jam gali būti pridedama papildomų balų šio aprašo antrajame skyriuje nustatyta tvarka, duomenys dokumentų registravimo metu į priėmimo duomenų bazę įvedami iš brandos atestato ir kitų dokumentų.
25. Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas terminus skelbia įgaliota institucija, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija.
26. Pasibaigus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 1 d. perduoda Švietimo ir mokslo ministerijai priimtų studentų, kurių studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, ir studentų, sutinkančių mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, duomenis.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Šalies ir tarptautinių olimpiadų, konkursų, kurių I–III vietos laimėtojams pridedami papildomi balai, sąrašas nurodomas šio aprašo 6 priede.
28. Tarptautinio bakalaureato mokyklos diplomo mokomųjų dalykų pažymiai perskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 1938 „Dėl tarptautinio bakalaureato diplomo“ (Žin., 2002, Nr. 116-5223).
29. Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgiję asmenys priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2011 metais tvarkos aprašo
1 priedas
PAGRINDINIŲ KRITERIJŲ ĮTAKA GERIAUSIŲJŲ EILei Į UNIVERSITETINES STUDIJAS SUDARYtI PAGAL STUDIJŲ KRYPTIS AR KRYPČIŲ GRUPES
Studijų krypčių grupės Nr. |
Studijų kryptis arba krypčių grupė ir šaka |
Dalykų brandos egzaminai |
Svertinis koeficientas |
Dalykų metinis pažymys (metiniai pažymiai) |
Svertinis koeficientas |
|
||||
Studijų kryptis arba krypčių grupė |
Studijų krypties šaka |
|
||||||||
kodas |
pavadinimas |
kodas |
pavadinimas |
|||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
||
I. HUMANITARINIŲ MOKSLŲ studijų sritis |
||||||||||
1 |
V500 |
filosofija |
|
|
istorija |
0,4 |
matematika |
0,2 |
||
2 |
V600 |
teologija |
|
|
lietuvių kalba |
0,2 |
geografija |
0,2 |
||
V800 |
religijos studijos |
|
|
užsienio kalba |
0,2 |
|||||
U900 |
menotyra |
|
|
|||||||
V100 |
istorija |
|
|
|||||||
V200 |
istorija pagal teritoriją |
|
|
|||||||
V300 |
istorija pagal tematiką |
|
|
|||||||
V400 |
archeologija |
|
|
|||||||
V700 |
paveldo studijos |
|
|
|||||||
U700 |
regiono kultūros studijos |
|
|
|||||||
U800 |
etnologija ir folkloristika |
|
|
|||||||
3 |
Q100-400, Q800, R100-600, T100-300, |
filologija |
|
|
lietuvių kalba |
0,4 |
antroji užsienio kalba arba gimtoji kalba |
0,2 |
||
užsienio kalba |
0,2 |
|||||||||
istorija |
0,2 |
|||||||||
T500, T600, T900, U000-600 |
||||||||||
II. MenAI |
||||||||||
4 |
W300 |
muzika |
|
|
stojamasis egzaminas |
0,6 |
užsienio kalba |
0,1 |
||
muzika arba muzikologija |
0,1 |
|||||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
5 |
W100 |
dailė |
|
|
stojamasis egzaminas |
0,7 |
||||
W200 |
dizainas |
|
|
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||
W700 |
amatai |
|
|
|||||||
W900 |
meno studijos |
|
|
|||||||
W400 |
teatras ir kinas |
|
|
stojamasis egzaminas |
0,7 |
|||||
W500 |
šokis |
|
|
|||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
6 |
W600 |
fotografija ir medijos |
|
|
stojamasis egzaminas |
0,6 |
|
|
||
informacinės technologijos |
0,1 |
|||||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
7 |
K100 |
architektūra |
|
|
stojamasis egzaminas |
0,5 |
||||
matematika |
0,2 |
|||||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
III. Socialinių mokslų studijų sritis |
||||||||||
8 |
M100 |
teisė pagal galiojimo teritoriją |
|
|
istorija |
0,4 |
matematika |
0,2 |
||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
užsienio kalba |
0,2 |
|||||||||
M200 |
teisė pagal tematiką |
|
|
|||||||
M900 |
teisė |
|
|
|||||||
L200 |
politikos mokslai |
|
|
|||||||
N700 |
viešasis administravimas |
|
|
|||||||
L400 |
socialinė politika |
|
|
|||||||
S200 |
visuomenės saugumas |
|
|
|||||||
L500 |
socialinis darbas |
|
|
|||||||
X200 |
edukologija |
|
|
|||||||
X300 |
andragogika |
|
|
|||||||
9 |
X100 |
pedagogika |
X130 |
dalyko pedagogika1 |
|
|
|
|
||
10 |
X140 |
meno pedagogika |
stojamasis egzaminas |
0,6 |
užsienio kalba |
0,2 |
||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
11 |
X110 |
ikimokyklinio ugdymo pedagogika |
istorija |
0,4 |
matematika |
0,2 |
||||
lietuvių |
0,2 |
|||||||||
užsienio k. |
0,2 |
|||||||||
X120 |
pradinio ugdymo pedagogika |
|||||||||
X150 |
profesijos pedagogika |
|||||||||
X160 |
socialinė pedagogika |
|||||||||
X170 |
specialioji pedagogika |
|||||||||
X180 |
pedagoginė pagalba |
|||||||||
X900 |
švietimas ir ugdymas |
|
|
|||||||
12 |
N100 |
verslas |
|
|
matematika |
0,4 |
istorija arba užsienio kalba |
0,2 |
||
N200 |
vadyba |
|
|
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||
N300 |
finansai |
|
|
užsienio kalba arba istorija |
0,2 |
|||||
N400 |
apskaita |
|
|
|||||||
N500 |
rinkodara |
|
|
|||||||
N600 |
žmonių išteklių vadyba |
|
|
|||||||
N900 |
verslas ir vadyba |
|
|
|||||||
L300 |
sociologija |
|
|
|||||||
L100 |
ekonomika |
|
|
|||||||
S100 |
psichologija |
|
|
|||||||
13 |
P100 |
informacijos paslaugos |
|
|
istorija |
0,4 |
informacinės technologijos |
0,2 |
||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
užsienio kalba |
0,2 |
|||||||||
P200 |
viešieji ryšiai |
|
|
|||||||
P400 |
leidyba |
|
|
|||||||
P500 |
žurnalistika |
|
|
|||||||
P900 |
komunikacija |
|
|
|||||||
14 |
N800 |
turizmas ir poilsis |
|
|
istorija |
0,4 |
geografija |
0,2 |
||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
užsienio kalba |
0,2 |
|||||||||
15 |
L700 |
visuomeninė geografija |
|
|
matematika |
0,4 |
užsienio k. |
0,2 |
||
lietuvių |
0,2 |
|||||||||
geografija |
0,2 |
|||||||||
S300 |
teritorijų planavimas |
|
|
|||||||
L600 |
antropologija |
|
|
|||||||
IV. Fizinių mokslų studijų sritis |
||||||||||
16 |
G100 |
matematika |
|
|
matematika |
0,4 |
informacinės technologijos |
0,2 |
||
G300 |
statistika |
|
|
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||
užsienio kalba |
0,2 |
|||||||||
17 |
F300 |
fizika |
|
|
fizika |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||
F500 |
astronomija |
|
|
matematika |
0,2 |
|||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
18 |
F100 |
chemija |
|
|
chemija |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||
F200 |
medžiagotyra |
|
|
matematika |
0,2 |
|||||
lietuvių k. |
0,2 |
|||||||||
19 |
I100 |
informatika |
|
|
matematika |
0,4 |
užsienio kalba |
|||
I200 |
informacijos sistemos |
|
|
informacinės technologijos |
0,2 |
|||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
I300 |
programų sistemos |
|
|
|||||||
I500 |
sveikatos informatika |
|
|
|||||||
20 |
F700 |
aplinkotyra |
|
|
biologija |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||
chemija |
0,2 |
|||||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
21 |
F800 |
gamtinė geografija |
|
|
matematika |
0,4 |
fizika arba istorija |
0,2 |
||
geografija |
0,2 |
|||||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
22 |
F600 |
geologija |
|
|
matematika |
0,4 |
fizika arba chemija |
0,2 |
||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
užsienio kalba |
0,2 |
|||||||||
V. Biomedicinos mokslų studijų sritis |
||||||||||
23 |
C100 |
biologija |
|
|
biologija |
0,4 |
matematika arba chemija |
0,2 |
||
C200 |
botanika |
|
|
|||||||
chemija arba matematika |
0,2 |
|||||||||
C300 |
zoologija |
|
|
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||
C400 |
genetika |
|
|
|||||||
C500 |
mikrobiologija |
|
|
|||||||
C700 |
molekulinė biologija, biofizika ir biochemija |
C710 |
molekulinė biologija |
|||||||
C740 |
medicininė ir veterinarinė biochemija |
|||||||||
C750 |
taikomoji molekulinė biologija |
|||||||||
24 |
|
|
C720 |
biofizika |
biologija |
0,4 |
matematika |
0,2 |
||
C760 |
taikomoji biofizika |
fizika |
0,2 |
|||||||
lietuvių |
0,2 |
|||||||||
25 |
C730 |
biochemija |
chemija |
0,4 |
užsienio kalba |
0.2 |
||||
C770 |
taikomoji biochemija |
matematika |
0,2 |
|||||||
lietuvių |
0,2 |
|||||||||
26 |
C600 |
sportas |
|
|
biologija |
0,4 |
kūno kultūra |
0,2 |
||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
užsienio kalba |
0,2 |
|||||||||
27 |
D200 |
veterinarinė medicina |
|
|
biologija |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||
chemija |
0,2 |
|||||||||
lietuvių |
0,2 |
|||||||||
D400 |
žemės ūkis |
|
|
|||||||
D500 |
miškininkystė |
|
|
|||||||
D600 |
maisto studijos |
|
|
|||||||
D700 |
žemės ūkio mokslai |
|
|
|||||||
28 |
A300 |
medicina |
|
|
biologija |
0,4 |
matematika arba chemija |
0,2 |
||
B800 |
medicinos technologijos |
|
|
chemija arba matematika |
0,2 |
|||||
A400 |
odontologija |
|
|
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||
A500 |
burnos priežiūra |
|
|
|||||||
B200 |
farmacija |
|
|
|||||||
A600 |
visuomenės sveikata |
|
|
|||||||
B400 |
mityba |
|
|
|||||||
B700 |
slauga |
|
|
|||||||
B300 |
reabilitacija |
|
|
|||||||
VI. Technologijos mokslų studijų sritis |
||||||||||
29 |
H600 |
elektronikos ir elektros inžinerija |
H600 |
elektronikos ir elektros inžinerija |
matematika |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||
fizika |
0,2 |
|||||||||
H200 |
statybos inžinerija |
H210 |
statinių konstrukcijų inžinerija |
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||
H220 |
kelių inžinerija |
|||||||||
H240 |
statinių inžinerinės sistemos |
|||||||||
H270 |
urbanistinė inžinerija |
|||||||||
H260 |
geodezija |
|||||||||
30 |
|
|
H250 |
geotechninė inžinerija |
matematika |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||
chemija arba fizika |
0,2 |
|||||||||
H230 |
vandens inžinerija |
|||||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
31 |
H400 |
aeronautikos inžinerija |
|
|
matematika |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||
fizika |
0,2 |
|||||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
H500 |
jūrų inžinerija |
|
||||||||
E200 |
sausumos transporto inžinerija |
|
||||||||
E300 |
energijos inžinerija |
|
||||||||
J400 |
polimerų ir tekstilės technologijos |
|
||||||||
J500 |
medžiagų technologijos |
|
||||||||
J600 |
jūrų technologijos |
|
||||||||
J800 |
statybų technologijos |
|
||||||||
H700 |
gamybos inžinerija |
|
||||||||
H300 |
mechanikos inžinerija |
|
||||||||
32 |
H100 |
bendroji inžinerija |
H120 |
saugos inžinerija |
matematika |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||
|
H170 |
aplinkos inžinerija |
chemija |
0,2 |
||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
33 |
|
H110 |
integruota inžinerija |
matematika |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
|||
|
H130 |
inžinerinis projektavimas |
fizika |
0,2 |
||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
|
H140 |
matavimų inžinerija |
||||||||
|
H150 |
biomechanikos inžinerija |
||||||||
|
H160 |
biomedicinos inžinerija |
||||||||
bendroji inžinerija |
|
|
||||||||
H900 |
inžinerija |
H910 |
žemėtvarka |
|||||||
34 |
H800 |
chemijos ir procesų inžinerija |
|
|
matematika |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||
chemija |
0,2 |
|||||||||
J100 |
gamtos išteklių technologijos |
J170 |
biomasės inžinerija |
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||
J300 |
keramikos ir silikatų technologijos |
|
|
|||||||
E400 |
maisto technologijos |
|
|
|||||||
J700 |
biotechnologijos |
|
|
|||||||
35 |
E100 |
informatikos inžinerija |
|
|
matematika |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||
informacinės technologijos |
0,2 |
|||||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||
|
1 Stojantiesiems į dalyko pedagogikos programas konkursinis balas skaičiuojamas iš atitinkamo dalyko studijų krypčiai nustatytų konkursinių dalykų įvertinimų (pvz., stojantiems į matematikos mokytojus rengiančią programą konkursiniai dalykai nurodyti matematikos studijų kryptyje).
Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2011 metais tvarkos aprašo
2 priedas
PAGRINDINIŲ KRITERIJŲ ĮTAKA GERIAUSIŲJŲ EILEI Į koleginES STUDIJAS SUDARYTI PAGAL STUDIJŲ KRYPTIS AR KRYPČIŲ GRUPES
Studijų krypčių grupės Nr. |
Studijų kryptys arba krypčių grupė ir šaka |
Dalykų brandos egzaminai |
Svertinis koeficientas |
Dalykų metinis pažymys (metiniai pažymiai) |
Svertinis koeficientas |
|||||||
Studijų kryptis arba krypčių grupė |
Studijų krypties šaka |
|||||||||||
kodas |
pavadinimas |
kodas |
pavadinimas |
|||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
||||
I. HUMANITARINIŲ MOKSLŲ studijų sritis |
||||||||||||
1 |
U600 |
vertimas |
|
|
lietuvių kalba |
0,4 |
antroji užsienio kalba arba gimtoji kalba |
0,2 |
||||
Q300 |
anglų filologija |
|
|
užsienio kalba |
0,2 |
|||||||
U600 |
filologija |
|
|
istorija |
0,2 |
|||||||
II. MenAI |
||||||||||||
2 |
W300 |
muzika |
|
|
stojamasis egz. |
0,6 |
užsienio kalba |
0,1 |
||||
muzika arba muzikologija |
0,1 |
|||||||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||||
3 |
W400 |
teatras ir kinas |
|
|
stojamasis egz. |
0,7 |
||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||||
4 |
W100 |
dailė |
|
|
stojamasis egz. |
0,7 |
||||||
W200 |
dizainas |
|
|
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||
5 |
W600 |
fotografija ir medijos |
|
|
stojamasis egz. |
0,6 |
||||||
informacinės technologijos |
0,1 |
|||||||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||||
III. Socialinių mokslų studijų sritis |
||||||||||||
6 |
M900 |
teisė |
|
|
istorija |
0,4 |
matematika |
0,2 |
||||
L500 |
socialinis darbas |
|
|
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||
užsienio kalba |
0,2 |
|||||||||||
7 |
X100 |
pedagogika |
|
|
lietuvių kalba |
0,4 |
||||||
istorija |
0,2 |
|||||||||||
užsienio kalba |
0,2 |
|||||||||||
8 |
X130 |
dalyko pedagogika1 |
|
|
|
|
||||||
9 |
X140 |
meno pedagogika |
stojamasis egzaminas |
0,6 |
užsienio kalba |
0,2 |
||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||||
10 |
N100 |
verslas |
|
|
matematika |
0,4 |
istorija arba užsienio kalba |
0,2 |
||||
N200 |
vadyba |
|
|
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||
N300 |
finansai |
|
|
užsienio kalba arba istorija |
0,2 |
|||||||
N400 |
apskaita |
|
|
|||||||||
N500 |
rinkodara |
|
|
|||||||||
L100 |
ekonomika |
|
|
|||||||||
N900 |
verslas ir vadyba |
|
|
|||||||||
11 |
N800 |
turizmas ir poilsis |
|
|
istorija |
0,4 |
geografija |
0,2 |
||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||||
užsienio kalba |
0,2 |
|||||||||||
12 |
P100 |
informacijos paslaugos |
|
|
istorija |
0,4 |
informacinės technologijos |
0,2 |
||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||||
P200 |
viešieji ryšiai |
|
|
užsienio kalba |
0,2 |
|||||||
IV. Fizinių mokslų studijų sritis |
||||||||||||
13 |
I100 |
informatika |
|
|
matematika |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||||
I300 |
programų sistemos |
|
|
informacinės technologijos |
0,2 |
|||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||||
V. Biomedicinos mokslų studijų sritis |
||||||||||||
14 |
D400 |
žemės ūkis |
|
|
biologija |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||||
D600 |
maisto studijos |
|
|
matematika |
0,2 |
|||||||
D700 |
žemės ūkio mokslai |
|
|
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||
15 |
D500 |
miškininkystė |
|
|
biologija |
0,4 |
matematika arba chemija |
0,2 |
||||
B800 |
medicinos technologijos |
|
|
chemija arba matematika |
0,2 |
|||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||||
A500 |
burnos priežiūra |
|
|
|||||||||
B200 |
farmacija |
|
|
|||||||||
A600 |
visuomenės sveikata |
|
|
|||||||||
B400 |
mityba |
|
|
|||||||||
B700 |
slauga |
|
|
|||||||||
B300 |
reabilitacija |
|
|
|||||||||
B900 |
medicina ir sveikata |
|
|
|||||||||
16 |
I300 |
ikiklinikinė ir veterinarinė medicina |
|
|
biologija |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||||
chemija |
0,2 |
|||||||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||||
VI. Technologijos mokslų studijų sritis |
||||||||||||
17 |
H600 |
elektronikos ir elektros inžinerija |
|
|
matematika |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||||
fizika |
0,2 |
|||||||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||||
H200 |
statybos inžinerija |
|
|
|||||||||
E200 |
sausumos transporto inžinerija |
|
|
|||||||||
E300 |
energijos inžinerija |
|
|
|||||||||
H500 |
jūrų inžinerija |
|
|
|||||||||
J400 |
polimerų ir tekstilės technologijos |
|
|
|||||||||
J500 |
medžiagų technologijos |
|
|
|||||||||
J600 |
jūrų technologijos |
|
|
|||||||||
J800 |
statybų technologijos |
|
|
|||||||||
H300 |
mechanikos inžinerija |
|
|
|||||||||
H900 |
inžinerija |
|
|
|||||||||
18 |
H100 |
bendroji inžinerija |
|
|
matematika |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||||
chemija arba fizika |
0,2 |
|||||||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||||
19 |
E400 |
maisto technologijos |
|
|
matematika |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||||
H800 |
chemijos ir procesų inžinerija |
|
|
chemija |
0,2 |
|||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||||
20 |
E100 |
informatikos inžinerija |
|
|
matematika |
0,4 |
užsienio kalba |
0,2 |
||||
informacinės technologijos |
0,2 |
|||||||||||
lietuvių kalba |
0,2 |
|||||||||||
|
1 Stojantiesiems į dalyko pedagogikos studijų krypčių programas konkursinis balas skaičiuojamas iš atitinkamo dalyko krypčiai nustatytų konkursinių mokomųjų dalykų (pvz. stojantiems į filologijos pedagogikos studijų programą konkursiniai mokomieji dalykai nurodyti filologijos studijų kryptyje).
Geriausiai vidurinio ugdymo programą
baigusiųjų eilės sudarymo 2011 metais
tvarkos aprašo
3 priedas
PAGRINDINIŲ IR PAPILDOMŲ KRITERIJŲ ĮTAKA GERIAUSIŲJŲ EILEI SUDARYTI
Stojantiesiems vietoj antrojo dalyko egzamino įvertinimo gali būti imamas ir metinis pažymys.
Studijų sritis |
Dalykų brandos egzaminų įvertinimai |
Dalyko metinis pažymys |
Papildomi kriterijai ir papildomi balai |
Humanitarinių mokslų, socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos mokslų, technologijos mokslų sritys |
Pirmojo (pagrindinio) dalyko, 40 procentų |
Ketvirtojo dalyko, 20 procentų |
Visoms studijų sritims (išskyrus meno studijų sritį): tarptautinių olimpiadų, konkursų prizinių vietų laimėtojams: I vieta – 5 balai, II vieta – 3 balai, III vieta – 2 balai; šalies olimpiadų ir konkursų prizinių vietų laimėtojams: I vieta – 3 balai, II vieta – 2 balai, III vieta – 1 balas. (Vertinami tik 11–12 klasių olimpiadų pasiekimai. Už to paties tipo olimpiadą papildomas balas (didžiausias) pridedamas tik vieną kartą, už skirtingų tipų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami, tačiau tik vieną kartą.) Sporto krypčiai ir sporto pedagogikai – už dalyvavimą šalies olimpinėje ir suaugusiųjų rinktinėse – 5 balai, jaunimo rinktinėse – 4 balai. Stojantiesiems į universitetinių studijų programas ir baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu arba baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas ir turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją – 1 balas. Stojantiesiems į koleginių studijų programas ir baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas (į vadybos, verslo, finansų, apskaitos, rinkodaros, žmonių išteklių vadybos krypčių programas – ir kitų švietimo sričių) su pagyrimu arba baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas (į vadybos, verslo, finansų, apskaitos, rinkodaros, žmonių išteklių vadybos krypčių programas – ir kitų švietimo sričių) ir turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją – 2 balai. Stojantiems į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, ir išlaikiusiems motyvacinį testą, pridedami 1 arba 2 balai. Stojantiesiems į visuomenės saugumo studijų krypties programas, kurių balas ne žemesnis kaip 40 procentų už aukščiausią balą toje programoje turinčio stojančiojo, ir turintiems Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 1V-321 „Dėl asmenų, kuriems gali būti išduodami siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar į kitą švietimo įstaigą, atrankų atlikimo, siuntimų į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas bei į kitas švietimo įstaigas išdavimo ir asmenų priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 87-3952) nustatyta tvarka išduotą siuntimą, pridedami 3 balai. |
Antrojo dalyko, 20 procentų |
|||
Trečiojo dalyko (lietuvių kalba), 20 procentų |
|||
Meno pedagogikos programos |
Stojamojo egzamino, 60 procentų |
Antrojo dalyko, 20 procentų |
|
Pirmojo dalyko (lietuvių kalba), 20 procentų |
|||
Meno studijų sritis (išskyrus architektūros, muzikos ir fotografijos ir medijų krypčių studijas) |
Stojamojo egzamino, 70 procentų |
Antrojo dalyko, 10 procentų |
|
Pirmojo dalyko (lietuvių kalba), 20 procentų |
|||
Muzikos, fotografijos ir medijų studijų kryptys |
Stojamojo egzamino, 60 procentų |
Trečiojo dalyko, 10 procentų |
|
pirmojo dalyko, 10 procentų |
|||
antrojo dalyko (lietuvių kalba), 20 procentų |
|||
Architektūros studijų kryptis |
Stojamojo egzamino, 50 procentų |
Trečiojo dalyko, 10 procentų |
|
Pirmojo dalyko, 20 procentų |
|||
Antrojo dalyko, 20 procentų |
Geriausiai vidurinio ugdymo programą
baigusiųjų eilės sudarymo 2011 metais
tvarkos aprašo
4 priedas
DALYKŲ PAŽYMIŲ PERSKAIČIAVIMO PRINCIPAI
Valstybinio brandos egzamino įvertinimas |
13 + valstybinio brandos egzamino įvertinimas/10 |
|
Mokyklinio brandos egzamino įvertinimas |
+3 |
|
S arba A lygio brandos egzamino įvertinimas |
+4 |
|
B lygio brandos egzamino įvertinimas |
+3 |
|
Metinis pažymys |
tikslinis (T) kursas arba S lygis |
+2 |
išplėstinis (A) kursas arba A lygis |
+1 |
|
bendrasis (B) kursas arba B lygis |
+0 |
Geriausiai vidurinio ugdymo programą
baigusiųjų eilės sudarymo 2011 metais
tvarkos aprašo
5 priedas
Asmenų, baigusių vidurinio ugdymo programą, dalykų pažymių ĮSKAITYMO IR perskaičiavimo principai
1. Rusų kalba, vokiečių kalba ir kita įskaitoma kaip užsienio kalba, jei brandos atestate ji nėra įrašyta kaip gimtoji arba mokymosi kalba.
2. Jeigu vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente, išduotame iki 1993 metų įskaitytinai, nėra įrašytų brandos egzaminų, numatyto dalyko brandos egzamino ir jo metiniu pažymiu įskaitomas to dalyko metinis (galutinis) pažymys. Jeigu vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente yra nurodyta, kokius brandos egzaminus išlaikė, bet nenurodyti pažymiai, išlaikytų mokomųjų dalykų brandos egzaminų pažymiais įskaitomi tų dalykų metiniai (galutiniai) pažymiai.
3. Jeigu išlaikytų mokomųjų dalykų brandos egzaminų pažymiais įskaitomi tų dalykų metiniai (galutiniai) pažymiai, nurodyti 2 punkte, tai lietuvių kalbos pažymiu laikomas lietuvių kalbos metinis (galutinis) pažymys, apskaičiuotas 11 punkte nustatyta tvarka.
4. Jeigu vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente, išduotame 2002–2007 metais įskaitytinai, yra įrašyti lietuvių kalbos testo ir lietuvių kalbos teksto interpretacijos brandos egzaminų pažymiai arba lietuvių valstybinės kalbos ir lietuvių kalbos teksto interpretacijos brandos egzaminų pažymiai, stojančiajam į filologijos krypties studijų programas formuojant konkursinį balą imamas šių abiejų pažymių aritmetinis vidurkis, stojantiesiems į visas kitas studijų programas – lietuvių kalbos testo brandos egzamino pažymys arba lietuvių valstybinės kalbos egzamino pažymys. Jeigu lietuvių gimtosios kalbos (testo) ir lietuvių gimtosios kalbos (teksto interpretacijos) vienas įvertinimas yra valstybinio egzamino, o kitas mokyklinio, šių egzaminų įvertinimų vidurkis skaičiuojamas kaip aritmetinis vidurkis pažymių, perskaičiuotų šio aprašo 4 priede nustatyta tvarka.
5. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas iki 1993 metų (įskaitytinai) bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, metiniai (galutiniai) įvertinimai prilyginami A lygio pažymiams, o vidurinį išsilavinimą įgijusiųjų profesinėse, specialiosiose vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose metiniai (galutiniai) pažymiai prilyginami B lygio pažymiams.
6. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1993 metais arba anksčiau, dalykų, baigtų pagal sustiprintas programas, pažymiai įskaitomi kaip tikslinio kurso (T) arba S lygio.
7. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1994–1999 metais bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, lietuvių (gimtosios) kalbos (raštu) brandos egzamino pažymiai įskaitomi kaip išplėstinio kurso (A) arba A lygio, o profesinėse ir aukštesniosiose – B lygio.
8. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas ne bendrojo lavinimo mokykloje, pažymiai įskaitomi iš mokyklos, kurioje įgytas vidurinis išsilavinimas, baigimo dokumento (diplomo ir (arba) jo priedo).
10. Penkiabalės vertinimo sistemos pažymiai pirmiausia pervedami į dešimtainę ir tik paskui atliekami aritmetiniai veiksmai su jais.
11. Jeigu brandos atestate yra keli matematikos (pavyzdžiui, algebros ir analizės pagrindų bei geometrijos), istorijos (pavyzdžiui, istorijos ir visuotinės istorijos), lietuvių kalbos (pavyzdžiui, lietuvių kalba (raštu), lietuvių kalba (žodžiu), lietuvių literatūra (raštu), lietuvių literatūra (žodžiu) ir panašiai) pažymiai, tai apskaičiuotas jų aritmetinis vidurkis šimtųjų dalių tikslumu yra laikomas atitinkamai brandos egzamino ir (arba) metiniu pažymiu.
12. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1993 metais ir anksčiau bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, valstybinio egzamino įvertinimu imamas brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka (pažymys – balai): 10 – 84; 9 – 70; 8 – 56; 7 – 42; 6 – 28.
13. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1993 metais ir anksčiau profesinėse, specialiosiose vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose, valstybinio egzamino įvertinimu imamas B lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka (pažymys – balai): 10 – 77; 9 – 65; 8 – 52; 7 – 39; 6 – 26.
14. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas nuo 1994 iki 1998 metų įskaitytinai, istorijos, matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių valstybinės kalbos, lietuvių gimtosios kalbos valstybinio egzamino įvertinimu imamas atitinkamo laikyto S arba A lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: (S arba A lygio pažymys – balai): 10 – 84; 9 – 70; 8 – 56; 7 – 42; 6 – 28; 5 – 14; 4 – 1; (B lygio pažymys – balai): 10 – 77; 9 – 65; 8 – 52; 7 – 39; 6 – 26; 5 – 14; 4 – 1.
15. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 1999 metais, biologijos, chemijos, fizikos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių valstybinės kalbos, lietuvių gimtosios kalbos valstybinio egzamino įvertinimu imamas atitinkamo laikyto A lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: (A lygio pažymys – balai): 10 – 84; 9 – 70; 8 – 56; 7 – 42; 6 – 28; 5 – 14; 4 – 1; (B lygio pažymys – balai): 10 – 77, 9 – 65; 8 – 52; 7 – 39; 6 – 26; 5 – 14; 4 – 1.
16. Jeigu nepateikta Nacionalinio egzaminų centro pažyma apie 1999 metais laikytus valstybinius brandos egzaminus su jų įvertinimais pagal šimtabalę sistemą arba notaro patvirtinta šio pažymėjimo kopija, balai skaičiuojami tokia tvarka:
16.1. valstybinio matematikos brandos egzamino (pažymys – balai): 10 – 91; 9 – 79; 8 – 66; 7 – 51; 6 – 35; 5 – 18; 4 – 2;
17. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 2000 metais, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, lietuvių valstybinės kalbos, lietuvių gimtosios kalbos valstybinio egzamino įvertinimu imamas atitinkamo laikyto A lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka: (A lygio pažymys – balai): 10 – 84; 9 – 70; 8 – 56; 7 – 42; 6 – 28; 5 – 14; 4 – 1; (B lygio pažymys – balai): 10 – 77, 9 – 65; 8 – 52; 7 – 39; 6 – 26; 5 – 14; 4 – 1.
18. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 2001 metais, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos valstybinio egzamino įvertinimu imamas atitinkamo laikyto A lygio brandos egzamino pažymys, pervestas į šimtabalę vertinimo sistemą tokia tvarka:
(A lygio pažymys – balai): 10 – 84; 9 – 70; 8 – 56; 7 – 42; 6 – 28; 5 – 14; 4 – 1; (B lygio pažymys – balai): 10 – 77, 9 – 65; 8 – 52; 7 – 39; 6 – 26; 5 – 14; 4 – 1.
19. Jeigu brandos egzamino pažymys yra kelių pažymių aritmetinis vidurkis, apskaičiuotas šimtųjų dalių tikslumu, perskaičiavimas į šimtabalę vertinimo sistemą atliekamas prieš tai apskaičiuotą brandos egzamino pažymį suapvalinant iki sveiko skaičiaus pagal matematines apvalinimo taisykles.
20. Jeigu asmens vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente, išduotame iki 2010 m. įskaitytinai, kūno kultūros dalyko mokymosi pasiekimai įvertinti ne pažymiu, o įrašu „Įskaityta“, stojant į sporto krypties universitetinių studijų programas, vietoj kūno kultūros metinio pažymio imamas biologijos metinis pažymys. Jeigu asmens vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente kūno kultūros dalyko mokymosi pasiekimai įvertinti įrašu „Atleista“, laikoma, kad šio dalyko metinis pažymys yra „nulis“.
Geriausiai vidurinio ugdymo programą
baigusiųjų eilės sudarymo 2011 metais
tvarkos aprašo
6 priedas
šalies IR TARPTAUTINIŲ olimpiadų ir konkursų, kurių LAIMĖTOjams pridedamA papildomŲ balŲ, sąrašas
I. Tarptautinės olimpiados ir konkursai
II. ŠALIES OLIMPIADOS IR KONKURSAI
10. Tarptautinė užsienio lietuviškų mokyklų ir Vilniaus vidurinės mokyklos „Lietuvių namai“ mokinių lietuvių kalbos olimpiada