KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL DVARŲ PAVELDO OBJEKTŲ NAUJOS PASKIRTIES PARINKIMO METODINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

2004 m. birželio 30 d. Nr. Į-224

Vilnius

 

Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 481 „Dėl Dvarų paveldo išsaugojimo programos ir Dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 38-1740) patvirtintų Dvarų paveldo išsaugojimo programos įgyvendinimo priemonių 6.3 punktą,

tvirtinu Dvarų paveldo objektų naujos paskirties parinkimo metodinius reikalavimus (pridedama).

 

 

DIREKTORĖ                                                                                                      DIANA VARNAITĖ

______________


PATVIRTINTA

Kultūros vertybių apsaugos departamento

prie Lietuvos Respublikos kultūros

ministerijos direktoriaus

2004 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. Į-224

 

DVARŲ PAVELDO OBJEKTŲ NAUJOS PASKIRTIES PARINKIMO

METODINIAI REIKALAVIMAI

 

1. Parenkant dvarų sodybų tinkamiausią perspektyvinį pritaikymą, šis tinkamumas turėtų būti vertinamas dviem aspektais:

1.1. Dvaro sodybos išlikimo aspektu.

Jeigu nėra kitos tinkamesnės paskirties ar jokios kitos funkcijos, būtina palikti esamą naudojimo pobūdį, sudarantį sąlygas bent minimaliausiai dvaro sodybos priežiūrai.

1.2. Dvaro sodybos autentiškumo išsaugojimo aspektu.

Jeigu galima kita paskirtis, įgalinanti išsaugoti pirmapradę visumą, reikia keisti dabartinę netinkančią funkciją.

2. Keičiant dvaro sodybos komplekso, ansamblio arba atskirų statinių ar jų patalpų paskirtį, būtina:

2.1. Užtikrinti funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai vientisos dvaro sodybos nedalomumą apsaugos aspektu.

2.2. Tuo atveju, jeigu dvaro sodybos teritorijoje yra skirtingi žemės valdytojai:

2.2.1. vadovautis istoriniu dvaro sodybos zonavimu;

2.2.2. įvertinti atskirų dvaro sodybos teritorijos dalių formavimą ir tvarkymą, nustatant tarpusavyje suderintus paveldosauginius reikalavimus;

2.2.3. užtikrinti atskirų dvaro sodybos teritorijos dalių naudojimo ir tvarkymo režimų atitikimą bendrai viso dvaro sodybos komplekso tvarkymo ir pritaikymo strategijai;

2.2.4. išsaugoti (jeigu įmanoma atkurti sunaikintas arba sunykusias) vertingas dalis bei elementus.

3. Nauja dvarų paveldo objektų paskirtis turi užtikrinti nekilnojamosioms kultūros vertybėms taikomų šių naudojimo režimų laikymąsi:

3.1. rezervacinio, kai ūkinis naudojimas draudžiamas;

3.2. riboto naudojimo;

3.3. universalaus, kai naudojimas neribojamas.

4. Rezervacinis režimas taikomas išimtiniais atvejais.

5. Riboto naudojimo režimas paprastai taikomas didžiajai dvaro paveldo objektų daliai:

5.1. gyvenamosios paskirties pastatams: rūmams, gyvenamiesiems namams, oficinoms, tarnų namams, kumetynams;

5.2. ūkinės paskirties pastatams: stainioms, vežiminėms, arklidėms, tvartams, vištidėms, avidėms, balandinėms, šunidėms, kluonams (klojimams), sandėliams (magazinams), svirnams (klėtims), ledainėms;

5.3. gamybinės paskirties pastatams: spirito varykloms (bravorams), alaus gamykloms, malūnams, kalvėms;

5.4. kitiems dvaro sodybos elementams: želdynams (parkams ir sodams), koplyčioms, tvoroms, vartams, fontanams, baliustradoms, apžvalgos aikštelėms ir kitiems mažosios architektūros elementams.

6. Universalus naudojimo režimas taikomas atskirais atvejais, atsižvelgiant į objektų fizinę būklę ir buvusią istorinę paskirtį.

7. Leidžiama bet kuri nauja paskirtis, įgalinanti išsaugoti ir atgaivinti dvaro sodybos kompleksą, išskyrus:

7.1. sprogstamųjų, degiųjų, chemiškai aktyvių, aplinką teršiančių medžiagų gamybą ir sandėliavimą;

7.2. sąvartynų įrengimą ir atliekų laikymą;

7.3. esamų karjerų naudojimą, naudingųjų iškasenų paiešką ir naujų karjerų įrengimą;

7.4. gamybinių staklių, įrengimų ir kitokių mechaninių variklių, darančių dinaminį, vibracinį poveikį ir galinčių sukelti vertybių pokyčius bei avarijas, naudojimą;

7.5. laboratorijų ir saugyklų, susijusių su nepalankiu esamoms vertybėms temperatūros ir drėgmės režimu, taip pat chemiškai aktyvių medžiagų naudojimu ir laikymu, įrengimą.

8. Atsižvelgiant į struktūrinį, architektūrinį ir istorinį konkrečių dvarų paveldo objektų pobūdį, rekomenduojama skatinti įvairius dvarų ir palivarkų sodybų apsaugos ir tausojamo naudojimo modelius, leidžiančius panaudoti dvarų paveldo objektus šiuolaikinio gyvenimo reikmėms:

8.1. gyvenamajai paskirčiai: gyvenamiesiems namams (butams), vaikų namams, prieglaudoms, globos namams, šeimos namams, vienuolynams ir pan.;

8.2. negyvenamajai paskirčiai:

8.2.1. viešbučiams;

8.2.2. moteliams;

8.2.3. svečių namams;

8.2.4. administracinės paskirties pastatams (bankams, paštui, valstybės ir savivaldybių įstaigoms, ambasadoms, teismams, biurams, kontoroms, kitų įstaigų ir organizacijų administraciniams poreikiams);

8.2.5. kultūros paskirties pastatams (teatrams, kino teatrams, kultūros namams, klubams, bibliotekoms, muziejams, archyvams, parodų salėms, planetariumams);

8.2.6. paslaugų paskirties pastatams (pirtims, grožio salonams, skalbykloms, taisykloms, remonto dirbtuvėms, priėmimo–išdavimo punktams, autoservisams, plovykloms ir pan.);

8.2.7. maitinimo paskirties pastatams (valgykloms, restoranams, kavinėms, barams);

8.2.8. mokslo paskirties pastatams, skirtiems mokslo ir švietimo reikmėms (institutams ir mokslinio tyrimo įstaigoms, observatorijoms, meteorologijos stotims, laboratorijoms, bendrojo lavinimo, profesinėms ir aukštosioms mokykloms, vaikų darželiams, lopšeliams ir pan.);

8.2.9. gydymo paskirties pastatams (ligoninėms, klinikoms, poliklinikoms, sanatorijoms, reabilitacijos centrams, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatams, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namams, gydyklų pastatams, veterinarijos gydykloms ir pan.);

8.2.10. sandėliavimo paskirties pastatams;

8.2.11. gamybos ir pramonės paskirties pastatams (dirbtuvėms, nedidelės apimties produkcijos pramonės perdirbimo įmonėms, kalvėms ir pan.);

8.2.12. prekybos paskirties pastatams (parduotuvėms, vaistinėms, knygynams, prekybos paviljonams ir pan.);

8.2.13. poilsio paskirties pastatams (turizmo centrams, poilsio namams, jaunimo nakvynės namams, kempingų pastatams, kaimo turizmo pastatams, medžioklės nameliams ir pan.);

8.2.14. sporto paskirties pastatams (sporto salėms, teniso kortams, baseinams, čiuožykloms, jachtklubams, maniežams ir pan.);

8.2.15. kitos paskirties pastatams (tvartams, daržinėms, šiltnamiams, žiemos sodams (oranžerijoms) ir pan.).

9. Parenkant paskirtį, prioritetą būtina teikti dvarų sodybų istorinių agroformų ir agroūkio modelių atkūrimui ir tradicinės žemėnaudos ir žemėvaldos teritorijų, išsaugant infrastruktūros elementus, suformavimui, ūkininkavimo atgavinimui.

10. Atsižvelgiant į dvarų paveldo objektų geografinę, kraštovaizdinę padėtį, kultūrinę vertę, išlikimo laipsnį (fizinę būklę) bei galimybę pritraukti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, dvarų sodyboms rekomenduojamos šios naujos paskirtys:

10.1. turizmo;

10.2. reprezentacinė;

10.3. kultūros;

10.4. švietimo;

10.5. mokslo.

11. Konkretūs dvarų sodybų saugojimo, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo (pritaikymo) reikalavimai nustatomi jų apsaugos reglamentuose.

______________