LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2008 m. lapkričio 11 d. Nr. X-1798
Vilnius
(Žin., 1993, Nr. 5-89; 1994, Nr. 94-1835; 1998, Nr. 20-506; 2001, Nr. 21-688; 2003, Nr. 17-702, Nr. 112-4992; 2004, Nr. 98-3631; 2006, Nr. 141-5404)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTO
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Respublikos Prezidentą lydintis asmuo – nesant Respublikos Prezidento sutuoktinio ar negalint jam dalyvauti, kitas Respublikos Prezidento pasirinktas asmuo, atliekantis atitinkamas valstybinio ir (ar) diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas.
2. Respublikos Prezidento rezidencija – pareigas einančio Respublikos Prezidento darbo ir (ar) gyvenamoji vieta.
ANTRASIS SKIRSNIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO PRIESAIKA
3 straipsnis. Respublikos Prezidento pareigų vykdymo pradžia
1. Po Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) ne vėliau kaip per penkias darbo dienas išrinktam kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.
2. Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai.
3. Išrinkus Respublikos Prezidentą tais atvejais, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje, išrinktas Respublikos Prezidentas penktą darbo dieną po Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo pradeda eiti savo pareigas, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai.
4. Tą dieną, kai išrinktas Respublikos Prezidentas pradeda eiti pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė grąžina jam savo įgaliojimus.
5. Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Pareiškimą dėl veiklos politinėse partijose ir politinėse organizacijose sustabdymo Respublikos Prezidentas turi paskelbti viešai kitą dieną po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija įteikia jam Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.
4 straipsnis. Respublikos Prezidento priesaikos tekstas
Respublikos Prezidentas prisiekia, perskaitydamas vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;
prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!“;
2) „Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;
prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.“
5 straipsnis. Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo tvarka
2. Respublikos Prezidentas prisiekia stovėdamas priešais priesaiką priimantį Konstitucinio Teismo pirmininką, o kai jo nėra, – vieną iš Konstitucinio Teismo teisėjų ir skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
3. Baigęs skaityti priesaiką, Respublikos Prezidentas pasirašo priesaikos aktą. Po to Respublikos Prezidento priesaikos aktą pasirašo Konstitucinio Teismo pirmininkas, o kai jo nėra, – vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų, kuris priėmė priesaiką. Respublikos Prezidento priesaikos aktas įteikiamas Seimo Pirmininkui ir saugomas Seimo kanceliarijoje.
4. Respublikos Prezidento priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti Seimo posėdyje, pasirašyti priesaikos aktą arba pasirašymas su išlygomis reiškia, kad Respublikos Prezidentas neprisiekė ir todėl negali eiti savo pareigų.
6. Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremoniją tiesiogiai transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
7. Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremonijoje kviečiami dalyvauti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai 1990 m. kovo 11 d. Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvoje akredituoti užsienio valstybių diplomatai, tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų aukščiausieji hierarchai, politinių partijų ir politinių organizacijų, asociacijų atstovai.
TREČIASIS SKIRSNIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGŲ VYKDYMAS
6 straipsnis. Respublikos Prezidento teisė kalbėti per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją
1. Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje suteikiamas laikas kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais.
7 straipsnis. Respublikos Prezidento atributai
1. Respublikos Prezidentas naudojasi apskrituoju antspaudu ir dokumentų blankais su Lietuvos valstybės herbu. Antspaude yra įrašyta „Lietuvos Respublikos Prezidentas“.
3. Respublikos Prezidento vėliava – purpurinis audeklas, kurio abiejose pusėse centre vaizduojamas Lietuvos valstybės herbas, iš dešinės laikomas grifo, iš kairės – vienaragio. Respublikos Prezidento vėliavos pločio ir ilgio santykis – 1:1,2.
4. Respublikos Prezidento vėliava ir jos atvaizdas visada turi atitikti Respublikos Prezidento vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą, kurį Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.
5. Respublikos Prezidento vėliava iškeliama virš Respublikos Prezidento rezidencijos, kai Respublikos Prezidentas yra Lietuvos valstybės sostinėje Vilniuje, taip pat iškeliama laivuose ir ant kitų transporto priemonių, kai jose yra Respublikos Prezidentas.
8 straipsnis. Respublikos Prezidento neliečiamybė
1. Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina Respublikos Prezidento pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
2. Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas apkaltos proceso tvarka.
9 straipsnis. Respublikos Prezidento leidžiami teisės aktai
2. Respublikos Prezidento dekretai registruojami Respublikos Prezidento dekretų knygoje ir jiems suteikiamas eilės numeris.
3. Respublikos Prezidento kanceliarijos vidaus darbo organizavimo klausimais ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais Respublikos Prezidentas leidžia potvarkius.
10 straipsnis. Respublikos Prezidento dekretų pasirašymo tvarka
1. Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, dekretus pasirašo vienvaldiškai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
2. Respublikos Prezidento dekretus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais taip pat pasirašo:
1) dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo ir atšaukimo – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;
2) dėl aukščiausių diplomatinių rangų ir specialių vardų suteikimo – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras;
11 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymų pasirašymo tvarka
1. Po įteikiamu Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymo tekstu Seimo statuto nustatyta tvarka turi būti įrašas apie Lietuvos Respublikos Seimo priimto įstatymo autentiškumą su Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo parašu.
2. Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie įteikiami Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti, registruojami specialioje knygoje, kurioje vėliau nurodoma jų pasirašymo ir paskelbimo data arba pažymima apie jų grąžinimą Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.
12 straipsnis. Respublikos Prezidentui įteiktos dovanos
1. Respublikos Prezidentui įteiktos dovanos, kurias jis gavo oficialių vizitų metu užsienio valstybėse, taip pat dovanos, kurias jam įteikė užsienio valstybių atstovai oficialių vizitų metu Lietuvoje, yra valstybės turtas, saugomas Respublikos Prezidento rezidencijoje. Šios dovanos nustatyta tvarka gali būti perduodamos saugoti muziejams, o ypač vertingos – Lietuvos bankui.
13 straipsnis. Respublikos Prezidento kanceliarija
1. Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.
2. Respublikos Prezidento kanceliarija yra viešasis juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija“.
3. Respublikos Prezidento kanceliarijai vadovauja Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris. Kanclerį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka konkurso būdu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas.
5. Didžiausią leistiną Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareigybių skaičių Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo.
14 straipsnis. Respublikos Prezidento valstybinis aprūpinimas
1. Respublikos Prezidentui nustatomas toks valstybinis aprūpinimas:
15 straipsnis. Respublikos Prezidento darbo užmokestis
16 straipsnis. Respublikos Prezidento socialinės garantijos ligos atveju
17 straipsnis. Respublikos Prezidento socialinės garantijos nelaimingo atsitikimo atveju
1. Jeigu eidamas pareigas Respublikos Prezidentas žuvo, jo išlaikytiems asmenims (šio straipsnio 7 dalis) lygiomis dalimis išmokama 120 mėnesių darbo užmokesčio, kuris būtų mokamas jo žūties mėnesį, dydžio vienkartinė kompensacija.
2. Jeigu Respublikos Prezidento sveikata sutriko dėl jo sužalojimo ir jis tapo neįgalus, jam išmokama nuo 12 iki 60 mėnesių darbo užmokesčio, kuris būtų išmokėtas darbingumo lygio nustatymo mėnesį, dydžio vienkartinė kompensacija:
3. Jeigu Respublikos Prezidentas netapo neįgalus, tačiau neteko darbingumo, mokamos tokio dydžio vienkartinės kompensacijos, kurios apskaičiuojamos taikant sveikatos sutrikimo mėnesį galiojusį darbo užmokesčio dydį:
4. Šio straipsnio 1–3 dalyse numatytos kompensacijos mokamos, jei Respublikos Prezidentas žuvo ar jo sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su Respublikos Prezidento pareigų vykdymu. Sprendimą, ar Respublikos Prezidentas žuvo arba jo sveikata sutriko dėl jo eitų Respublikos Prezidento pareigų, priima Vyriausybės sudaryta laikinoji komisija, dalyvaujant joje teisėsaugos ir kitų kompetentingų institucijų atstovams.
5. Jeigu žuvo Respublikos Prezidento sutuoktinis ar Respublikos Prezidentą lydintis asmuo, jo išlaikytiems asmenims (šio straipsnio 7 dalis) lygiomis dalimis išmokama vienkartinė kompensacija, kurios dydis sudaro 25 procentus šio straipsnio 1 dalyje numatytos vienkartinės kompensacijos. Sveikatos sutrikimo atvejais, kai Respublikos Prezidento sutuoktinis ar Respublikos Prezidentą lydintis asmuo tampa neįgalus, jam išmokamos vienkartinės kompensacijos dydis sudaro 25 procentus šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokos, o kai jis netapo neįgalus, tačiau neteko darbingumo, – 25 procentus šio straipsnio 3 dalyje nurodytos išmokos. Nustatant šioje dalyje numatytų vienkartinių kompensacijų dydį, taikomas Respublikos Prezidento sutuoktinio ar Respublikos Prezidentą lydinčio asmens (atitinkamai) žūties, darbingumo lygio nustatymo ar sveikatos sutrikdymo mėnesį galiojęs Respublikos Prezidento darbo užmokestis.
6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytos kompensacijos mokamos, jei Respublikos Prezidento sutuoktinis ar Respublikos Prezidentą lydintis asmuo žuvo ar jo sveikata sutriko dėl valstybinio ir (ar) diplomatinio protokolo nustatytų funkcijų vykdymo. Sprendimą dėl žūties ar sveikatos sutrikimo priežasties ryšio su šių funkcijų vykdymu priima Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio sudaryta laikinoji komisija.
7. Pagal šio įstatymo 1 ir 5 dalis vienkartinės kompensacijos išmokamos žuvusiojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose arba pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), taip pat nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą.
8. Darbingumo lygį, nepaisant Respublikos Prezidento, Respublikos Prezidento sutuoktinio ar Respublikos Prezidentą lydinčio asmens amžiaus, taip pat sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
18 straipsnis. Respublikos Prezidento sveikatos priežiūra
1. Respublikos Prezidentui skiriami du asmeniniai gydytojai. Gydytojus skiria Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Respublikos Prezidentu.
19 straipsnis. Valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytų funkcijų vykdymo užtikrinimas
1. Jeigu Respublikos Prezidento sutuoktinis ar Respublikos Prezidentą lydintis asmuo dirba, valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytoms funkcijoms atlikti jis atleidžiamas nuo darbo ir už tą laiką jam darbo užmokestį, ne mažesnį už asmens gaunamą vidutinį, moka Respublikos Prezidento kanceliarija.
2. Respublikos Prezidento sutuoktiniui ar Respublikos Prezidentą lydinčiam asmeniui atstovavimo išlaidos šalies viduje ir lankantis užsienio valstybėse apmokamos pagal tarptautinę diplomatinę praktiką atsiskaitytinai, taip pat sutuoktiniui reprezentacinėms išlaidoms mokama 15 procentų Respublikos Prezidento mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išmoka neatsiskaitytinai kas mėnesį.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LAIKINAS RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGŲ ĖJIMAS IR PAVADAVIMAS
20 straipsnis. Laikinas Respublikos Prezidento pareigų ėjimas
1. Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais:
2. Laikinai eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Seimo Pirmininkas tam laikui netenka savo įgaliojimų Seime, jam laikinai pereina visi Respublikos Prezidento įgaliojimai. Seimo Pirmininkas Respublikos Prezidento pareigas eina tol, kol įstatymo nustatyta tvarka prisieks naujai išrinktas Respublikos Prezidentas.
21 straipsnis. Laikinas Respublikos Prezidento pavadavimas
1. Seimo Pirmininkas laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais:
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Seimo Pirmininkas turi savo, kaip Seimo Pirmininko, įgaliojimus.
PENKTASIS SKIRSNIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO MATERIALINĖS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS NUTRŪKUS RESPUBLIKOS PREZIDENTO ĮGALIOJIMAMS
23 straipsnis. Respublikos Prezidento materialinės ir socialinės garantijos nutrūkus Respublikos Prezidento įgaliojimams
2. Respublikos Prezidentui, kurio įgaliojimai nutrūko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, iki gyvos galvos:
1) skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė renta. Ją Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka moka Respublikos Prezidento kanceliarija;
2) užtikrinamas aptarnaujantis personalas ir transportas. Aptarnaujančio personalo pareigybių ir transporto priemonių skaičių Respublikos Prezidento kanceliarijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
3. Respublikos Prezidentui, jei jis pageidauja, panaudos pagrindais suteikiamas būstas (gyvenamosios patalpos) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Jeigu Respublikos Prezidentas eidamas pareigas ar pasibaigus kadencijai miršta, jo sutuoktiniui, jei šis pageidauja, panaudos pagrindais suteikiamas būstas (gyvenamosios patalpos) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Nustačius, kad Respublikos Prezidentas pasibaigus kadencijai žuvo dėl jo eitų Respublikos Prezidento pareigų, šio įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje išvardytiems asmenims mokamos tokio paties dydžio kompensacijos, kaip ir jam žuvus einant Respublikos Prezidento pareigas.
6. Sprendimą, ar kadenciją baigęs Respublikos Prezidentas žuvo dėl jo eitų Respublikos Prezidento pareigų, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta laikinoji komisija, dalyvaujant joje teisėsaugos ir kitų kompetentingų institucijų atstovams.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Lėšos, skirtos Respublikos Prezidentui, Respublikos Prezidento rezidencijai ir Respublikos Prezidento kanceliarijai bei kitoms šiame įstatyme nustatytoms išlaidoms finansuoti, yra nustatomos Respublikos Prezidento kanceliarijai kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
2. Šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydis pradedamas taikyti naujai išrinktam ar perrinktam Respublikos Prezidentui. Iki naujos šio įstatymo 15 straipsnio nuostatos įsigaliojimo, Respublikos Prezidento mėnesinis darbo užmokestis yra lygus paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dvylikai dydžių.