Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4896
2013 m. birželio 20 d. Nr. 569
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SV-S-175 1 punkto 8 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4896 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad išmokos žemės ūkio veiklai nebūtų įskaitomos į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas skiriant piniginę socialinę paramą, ir skatinti socialiai remtinus asmenis įdirbti turimą nedidelį žemės sklypą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009; 2008, Nr. 81-3174) nuostatomis, žemės ūkio veiklos subjektams gali būti mokamos tiesioginės išmokos (finansinė parama, teikiama pajamų lygiui palaikyti) ir kompensacinės išmokos (finansinė parama dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų, ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų, aplinkosaugos ar teisės aktų nustatytų kitų apribojimų vykdymo negautoms pajamoms ar turėtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti).
Lietuva yra pasirinkusi vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schemą, kai, be išmokų, skiriamų iš Europos Sąjungos biudžeto, numatyta galimybė mokėti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas iš valstybės biudžeto. Tiesioginių išmokų paskirtis – palaikyti Lietuvos žemdirbių pajamų lygį. Jomis taip pat siekiama padidinti lietuviškų žemės ūkio produktų konkurencingumą bendroje Europos Sąjungos rinkoje. Tiesioginių išmokų dydis Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams šiuo metu siekia 450 Lt/ha ir tai sudaro apie pusę siektino Europos Sąjungos išmokų vidurkio sumos (918 Lt/ha).
Nurodytos paskirties ir dydžio išmokų žemės ūkio veiklai neįskaitymas į skaičiuojamas asmens pajamas skiriant piniginę socialinę paramą neatitiktų piniginės socialinės paramos teikimo socialinio teisingumo ir veiksmingumo principo, kuris nustato, kad piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudoti turimus išteklius. Siūlomo reguliavimo įteisinimas išmokų žemės ūkio veiklai gavėjams suteiktų daugiau teisių palyginti su kitais piniginės socialinės paramos gavėjais, kurių gaunamos tikslinės paskirties lėšos yra skaičiuojamos. Todėl siūlymas nustatyti palankesnes piniginės socialinės paramos, kuri teikiama nepasiturintiems gyventojams, teikimo sąlygas asmenims, vykdantiems žemės ūkio veiklą ir gaunantiems išmokas žemės ūkio veiklai, yra objektyviai nepagrįstas.
2. Siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas teikiant piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, socialinę paramą mokiniams, išmoką vaikui) gyventojams, kuriems ši parama skiriama įvertinus gaunamas pajamas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2011, Nr. 155-7353) 17 straipsnyje. Kadangi teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas (Žin., 1996, Nr. 112-2558), finansinės galimybės teikti piniginę socialinę paramą didesniam asmenų skaičiui yra apribotos. Jeigu būtų įgyvendinta nuostata dėl išmokų žemės ūkio veiklai neįskaitymo į asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, skaičiuojamas pajamas, vien tik socialinei pašalpai mokėti iš valstybės biudžeto papildomai prireiktų apie 21,6 mln. litų per metus. Be to, papildomų lėšų reikėtų teikiant ir kitą piniginę socialinę paramą, pavyzdžiui, teikiant socialinę paramą mokiniams, mokant išmoką vaikui ir kita.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė